LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

 

Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2933, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],

atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo  ministerijai

 

 

2011-06-14 Nr. (1.6.)7R-4942

Į 2011-06-01 Nr. SR-2446

 

dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekto

 

Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą, neturėdama pastabų dėl projekto tikslo, teikia šias pastabas:

Dėl numatomo teisinio reguliavimo priemonių ir galimų pasekmių:

1.                      Atkreipiame dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų, kurias pavesta Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų pirkimo tvarką, tikslas buvo reglamentuoti Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų (toliau –MTEP) pirkimų procedūras ir principus, kadangi iki tol perkančiosios organizacijos tai darė savo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu Vyriausybei pavesta nustatyti norminį (o ne individualų) pirkimų reguliavimą, arba pavesti tai padaryti kitai institucijai, tinkamas būtų tik įgaliojimas vienai institucijai patvirtinti bendrą visiem taikomą tvarką ar jos dalį. Aprašo nuostatos, pavedančios perkančiosioms organizacijoms pačioms nusistatyti  savo pirkimo tvarką (individualų reguliavimą) neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 2 d. 7 p. pakeitimų tikslo ir taip būtų palikta iki įstatymo pakeitimų buvusi situacija-palikta dalies pirkimų savireguliacija, nors galiojantis įstatymas tokios galimybės nenumato.
Galimas būtų nebent toks reguliavimas, kai pagrindinės procedūros būtų nustatomos norminiu teisės aktu (kaip pvz., tai daroma aprašo 13 punkte), o perkančiosios organizacijos tik detalizuotų jas, bet ne savarankiškai kurtų.
Be to, skirtingų tvarkų, ar pirkimų sąlygų nustatymas skirtingom perkančiosioms organizacijoms (aprašo 5, 19, 20, 21 punktai) laikytinos pažeidžiančiomis lygiateisiškumo principą ir galėtų būti nustatomos tik įstatymo pagrindu, o Viešųjų pirkimų įstatymas išimčių tokiems pirkimams nenumato, todėl nepakeitus Viešųjų pirkimų įstatymo toks reguliavimas negalimas.
2.                      Apibrėžiant aprašo 4 punkte MTEP paslaugomis laikytinas veiklas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Mokslo ir studijų įstatyme pateikti šių veiklų apibrėžimai, tačiau jie nėra pakankamai išgryninti ir aiškūs, todėl ir ateityje gali kilti nesutarimų priskiriant arba nepriskiriant konkrečias veiklas MTEP. Nors projekte iš dalies bandoma šią problemą spręsti pasitelkiant tarptautinius dokumentus (aprašo 5 punkte minimą „Frascati vadovą“) kuriuose pateikiamas detalus išaiškinimas kas laikytina MTEP, turime atkreipti dėmesį, kad tai nėra norminiai teisės aktai Lietuvos teisės sistemos kontekste ir juridinės galios neturi, todėl svarstytina, ar atitinkamos nuostatos neturėtų būti perkeltos į Lietuvos teisės norminių aktų lygmenį (galbūt ir į šį teisės aktą). 
3.                      Kadangi Viešųjų pirkimų įstatyme išskiriamos tik mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos, darytina išvada, kad kitoms paslaugoms išimtis netaikoma, todėl, net jei ir būtų priimtas sprendimas vadovautis „Frascatis vadove“ esančiu MTEP išaiškinimu, tokios veiklos, kaip nurodytos 4.7-4,9 punktuose, taip pat mokslo populiarinimo veikla, kai tai betarpiškai nesusiję su MTEP, neturėtų būti laikom MTEP veikla, o tik švietimo ir mokymo ar kita artima moksline ir technologine veikla.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybė negali išplėsti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos išimties taikymo ir jos taikyti platesniam veiklų ratui, kadangi tai gali būti susiję ne tik su Lietuvos bet ir su Europos Sąjungos nustatyto viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pažeidimu.
Dėl teisinės technikos: 

1.    Nutarimo projekto preambulėje vietoj nuorodos į šį oficialaus paskelbimo šaltinį – Žin., 2002, Nr. 118-5296, turėtų būti nurodomi šie – Žin., 2006, Nr. 4–102; 2008, Nr. 81–3179.

2.    Atsižvelgiant į tai, kad  nutarimo projekto 3 punkte nurodomas teisės aktas jau buvo nurodytas nutarimo projekto 2.1.2 punkte, 3 punkte jis turėtų būt nurodomas Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104, nustatyta tvarka.

3.    Aprašo 4.11 punkte tikslintina formuluotė. Vykdytojo kvalifikacijos reikalavimai neapsprendžia pačių paslaugų pobūdžio, kadangi kvalifikacinius reikalavimus tiekėjui nusistato pati organizacija, ir jie gali būti dirbtinai keičiami, siekiant išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo. Atsižvelgiant į tai, vertinant ar paslaugos yra MTEP, turėtų būti vertinamas išimtinai paslaugos turinys.

4.    Lieka neaišku, kodėl aprašo 5 punkte nustatytas reikalavimas remtis „Frascati vadovu“ nustatomas tik mokslo ir studijų institucijoms ir Lietuvos mokslo tarybai. Kitos organizacijos taip pat turėtų atsižvelgti į šiame vadove pateiktas rekomendacijas vertinant ar atitinkama veikla laikytina MTEP ir kokios veiklos neturėtų būti taip traktuojamos.

5.    Aprašo 13 punkto pirmoje pastraipoje, atsižvelgiant į tai, kad vėlesniuose papunkčiuose nustatomos konkrečios procedūros, pertekliniai žodžiai „savo nustatyta tvarka“. Jei turimas omenyje tik vėliau aprašomų procedūrų detalizavimas, formuluotė turėtų būti tikslinama.

6.    Aprašo 15 punkto paskutiniame sakinyje po skaičiaus „26“ trūksta žodžio „punkte“. Be to, atsižvelgiant į šio sakinio paskirti ir subjektus, kuriems jis būtų taikomas, paskutinis sakinys turėtų būti perkeltas į aprašo 26 punktą.

7.    Svarstytina, ar 21 punkte numatyta išimtis, atsižvelgiant į bendrą projekto pirkimų organizavimo struktūrą, be 5 punkte nurodytų perkančiųjų organizacijų, neturėtų būti taikoma ir aprašo 20 punkte nurodytoms perkančiosioms organizacijoms.

 

 

Teisingumo viceministras                                                                                   Tomas Vaitkevičius

 

 

Darius Trinkūnas, (8 5) 266 2912, el. p. [email protected]                                 Originalas nebus siunčiamas