DIREKTYVOS 93/15/EEB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SPROGMENŲ APYVARTOS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES LENTELĖ

direktyvos 93/15/EEB ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto atitikties lentelė

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo

Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas)

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 142-7261 ).

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-427 (Žin., 2001, Nr. 64-2324)

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 186⁽²⁾, 188⁽¹⁴⁾, 189⁽⁹⁾, 198, 214⁽¹⁾, 225, 233, 241⁽¹⁾, 259⁽¹⁾, 314, 320 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 167⁽³⁾, 238⁽¹⁾ straipsniais įstatymas Nr. IX-2511 (Žin., 2004, Nr. 166-6060) (toliau – Įstatymas Nr. IX-2511)

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 89¹, 167³, 188¹⁴, 238¹, 239, 241³, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir 245¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XI-645 (Žin., 2010, Nr. 13-613) (toliau – Įstatymas Nr. XI-645)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas Nr. VIII-1968 (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau – BK)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarim as Nr. 717 „Dėl Sprogmenų apyvartos valstybinės kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3417) (toliau – Nutarimas)

Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1A-54 „Dėl Sprogmenų gamybos saugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 22-692) (toliau – Įsakymas)

Sprendimo perkėlimo ir įgyvendinimo lygis

1 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma sprogmenims, apibrėžtiems šio straipsnio 2 dalyje.

2. „Sprogmenys” – medžiagos ir gaminiai, kurie sprogmenimis

laikomi Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl pavojingų prekių, priskiriamų tų rekomendacijų 1 klasei, pervežimo.

3. Ši direktyva netaikoma:

— sprogmenims, įskaitant šaudmenis, pagal nacionalinius įstatymus skirtiems ginkluotosioms pajėgoms ir policijai naudoti,

— pirotechnikos gaminiams,

— šaudmenims, išskyrus 10, 11, 12, 13, 17, 18 ir 19 straipsniuose numatytus atvejus.

4. Šioje direktyvoje:

— „Jungtinių Tautų rekomendacijos” – Jungtinių Tautų Pavojingų prekių pervežimo ekspertų komiteto nustatytos ir Jungtinių Tautų (Oranžinėje knygoje) paskelbtos rekomendacijos su pakeitimais, padarytais iki šios direktyvos priėmimo,

— „sauga” – tai nelaimingų atsitikimų prevencija ir jų galimų padarinių mažinimas,

— „apsauga”– tai apsaugojimas nuo panaudojimo, nesuderinto su įstatymais ir tvarka,

— „dileris”– tai fizinis ar juridinis asmuo, kurio išskirtinis ar dalinis užsiėmimas – šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gamyba, prekyba, mainai, nuoma, remontas ar perdirbimas į tokius ginklus,

— „sutikimas” – tai priimtas sprendimas leisti planuojamą sprogmenų perdavimą Bendrijos teritorijoje,

— „sprogmenų sektoriaus įmonė” – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi licenciją ar leidimą, suteikiantį jam teisę užsiimti sprogmenų gamyba, laikymu, naudojimu, perdavimu ar prekyba,

— „pateikimas į rinką” – tai pirmas sprogmenų, kuriems taikoma ši direktyva, atidavimas už pinigus ar nemokamai platinimui ir (ar) naudojimui Bendrijos rinkoje,

— „perdavimas” – tai bet koks fizinis sprogmenų gabenimas Bendrijos teritorijoje, išskyrus kilnojimą jų laikymo vietoje.

5. Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms savo nacionaliniuose įstatymuose ir jų lydimuosiuose aktuose tam tikras medžiagas, kurioms ši direktyva netaikoma, priskirti sprogmenims.

Direktyvos 1 straipsnio 1 dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes nurodoma taikymo sritis.Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnis

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SPROGMENŲ CIVILINĖS APYVARTOS KONTROLĖS ĮSTATYMAS (toliau – Įstatymo projektas)

Įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalis

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

22. Sprogmuo – sprogstamosios medžiagos ir sprogdinimo priemonės, kurios sprogmenimis laikomos Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl pavojingų prekių, priskiriamų tų rekomendacijų ST/SG/AC.10/1 pirmajai klasei, pervežimo, taip pat įtaisas su sprogstamąja medžiaga (ar iš sprogstamosios medžiagos), specialiai pagamintas sprogdinti ar tam tikromis sąlygomis sprogti.

Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalis

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

4. Šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja apyvartos:

1) civilinės paskirties pirotechnikos priemonių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme;

2) šaudmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme;

3) Lietuvos Respublikos specialaus statuso subjektams, taip pat kitų valstybių kariniams vienetams, kai jie įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka Lietuvos Respublikoje įgyvendina tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių uždavinius;

4) sprogmenų pirmtakų.

Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato sprogstamųjų medžiagų, sprogdinimo priemonių, įtaisų su sprogstamąja medžiaga, skirtų civiliniam naudojimui, kurie pagal Jungtinių Tautų Pavojingų prekių transportavimo ekspertų komiteto pateiktas rekomendacijas ST/SG/AC.10/1 priskiriami pirmosios pavojingumo klasės sprogmenims (toliau – sprogmenys), skirstymą, jų apyvartos teisinius pagrindus ir kontrolę, saugos kontrolės tvarką, licencijavimą, subjektų, kurių veikla susijusi su sprogmenimis, teises ir pareigas.

Sąvoka į įstatymo projektą neįtraukta, nes jos reikšmė aiški iš bendrų teisės akto nuostatų.

Ši sąvoka Direktyvoje naudojama apibrėžiant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvartą, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 142-7261 ). Todėl Įstatymo projektu ji neperkeliama.

Sąvoka į įstatymo projektą neįtraukta, nes jos reikšmė aiški iš bendrų teisės akto nuostatų.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 7, 13 ir 14 dalys

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

7. Profesionalus sprogmenų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją ar rašytinį sutikimą vykdyti Lietuvos Respublikoje licencijuojamą veiklą – sprogmenų naudojimą .

13. Sprogmenų eksportuotojas, importuotojas, įvežantysis ar išvežantysis asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, savo vardu tiekiantis sprogmenis, turintis šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą importuoti, eksportuoti, įvežti, išvežti sprogmenis.

14. Sprogmenų gamintojas – juridinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją gaminti sprogmenis, projektuojantis, gaminantis, ženklinantis, pakuojantis sprogmenis, atliekantis bandymus ir atitikties įvertinimą.

Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalis

11 straipsnis. Prekybos sprogmenimis sąlygos

1. Fizinis ar juridinis asmuo, norintis prekiauti sprogmenimis, privalo turėti Ginklų fondo išduotą licenciją arba rašytinį sutikimą.

Sąvoka į įstatymo projektą neįtraukta, nes jos reikšmė aiški iš bendrų teisės akto nuostatų.

Direktyvos 1 straipsnio 5 dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes šia dalimi nustatoma valstybės narės teisė išplėsti Direktyvos taikymo ribas. Šia teise nesinaudojama.

Visiškas

2 straipsnis

1. Valstybės narės negali drausti, riboti ar trukdyti pateikti į rinką sprogmenims, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie tenkina šios direktyvos reikalavimus.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad sprogmenis, kuriems taikoma ši direktyva, būtų galima pateikti į rinką tik tuomet, jei jie atitinka visas šios direktyvos nuostatas, yra pažymėti 7 straipsnyje aprašytu ženklu „CE” ir jų atitiktis yra įvertinta II priede minima tvarka.

3. Kai sprogmenims, kuriems taikoma ši direktyva, yra taikomos ir kitiems aspektams taikomos direktyvos, reikalaujančios ženklo „CE”, toks ženklas rodo, kad pirmiau minėti gaminiai atitinka ir tų kitų direktyvų nuostatas.

Jokia Įstatymo projekto nuostata nepažeidžia šios Direktyvos nuostatos.

Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnis. Sprogmenų ženklinimas

1. Visi Lietuvos Respublikoje pagaminti ir teikiami į rinką sprogmenys turi būti sertifikuoti 3 straipsnio nustatyta tvarka bei paženklinti CE ženklu.

Direktyvos 2 straipsnio 3 dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes paaiškinama gaminių žymėjimo „CE“ ženklu reikšmė.

Visiškas

3 straipsnis

Sprogmenys, kuriems taikoma ši direktyva, turi atitikti esminius jiems taikomus saugos reikalavimus, išdėstytus I priede.

Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalis

5 straipsnis. Sprogmenų, sprogmenų gamybos ir sprogdinimo darbų saugos reikalavimai, su sprogmenimis dirbančių asmenų kvalifikacija ir atestavimas

4. Esminius saugos reikalavimus, sprogmenų gamybos ir sprogdinimo darbų saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnis. Bendrosios pareigos

1. Už šiame įstatyme nustatytų sprogmenų civilinės apyvartos ir esminių saugos reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi sprogmenų gamintojai, importuotojai, įvežantys ir išvežantys asmenys, prekiautojai, sprogmenų profesionalūs naudotojai.

Visiškas

4 straipsnis

1. Valstybės narės laiko, kad sprogmenys, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie atitinka nacionalinius standartus, perkeliančius į nacionalinę teisę Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbtus suderintus standartus, atitinka 3 straipsnyje minimus esminius saugos reikalavimus.

Valstybės narės paskelbia nuorodas, kokie nacionaliniai standartai perkelia į nacionalinę teisę tuos suderintus standartus.

2. Komisija Direktyvos 83/189/EEB 11 straipsnio 2 dalyje minimame savo pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie tos direktyvos taikymą pateikia išsamią informaciją apie standartų derinimo srityje atliktą darbą.

Direktyvos 4 straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes Lietuva neturi savo paskelbtų standartų.

5 straipsnis

Kai valstybė narė ar Komisija mano, kad 4 straipsnyje minimi suderinti standartai nevisiškai atitinka 3 straipsnyje minimus esminius reikalavimus, Komisija arba atitinkama valstybė narė klausimą pateikia Direktyva 83/189/EEB įkurtam nuolatiniam komitetui, nurodydama priežastis.

Komitetas nedelsdamas pareiškia savo nuomonę.

Atsižvelgdama į komiteto nuomonę, Komisija valstybes nares informuoja apie standartams ir 4 straipsnyje minimam jų skelbimui taikytinas priemones.

Direktyvos 5 straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes Lietuva neturi savo paskelbtų standartų.

6 straipsnis

1. Sprogmenų atitikties atestavimo procedūra:

a) EB tipo tyrimas (B modulis), minimas II priedo 1 dalyje, ir pasirinktinai pagal gamintojo norą arba:

— tipo atitikimas (C modulis), minimas II priedo 2 dalyje,

— arba gamybos kokybės užtikrinimas (D modulis), minimas II priedo 3 dalyje,

— arba gaminio kokybės užtikrinimas (E modulis), minimas II priedo 4 dalyje,

— arba gaminio patikrinimas (F modulis), minimas II priedo 5

dalyje; arba

b) vieneto tikrinimas (G modulis), minimas II priedo 6 dalyje.

2. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, kurias jos yra paskyrusios pirmiau minėtai atitikties vertinimo tvarkai vykdyti, taip pat kokias konkrečias užduotis iš anksto joms yra paskyrusi ir kokius identifikacijos numerius Komisija joms yra suteikusi.

Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbia notifikuotųjų įstaigų sąrašą, jų identifikacijos numerius ir uždavinius, kuriuos jos turi vykdyti. Komisija užtikrina, kad toks sąrašas būtų visą laiką atnaujinamas.

Valstybės narės taiko III priede išdėstytus minimalius įstaigų, apie kurias būtina pranešti Komisijai, vertinimo kriterijus. Įstaigos, kurios atitinka tam tikrų suderintų standartų vertinimo kriterijus, laikomos atitinkančiomis ir minimalius kriterijus.

Valstybė narė, pranešusi Komisijai apie tam tikrą įstaigą, tokį pranešimą atsiima, jei nustato, kad toji įstaiga nebeatitinka antroje pastraipoje minimų kriterijų. Ji nedelsdama apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnis. Sprogmenų ženklinimas

2. CE ženklu turi būti paženklinti visi importuojami, įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš Lietuvos Respublikos sprogmenys. Per Lietuvos Respubliką vežami sprogmenys turi būti paženklinti CE ženklu, jeigu jie gabenami į valstybę narę arba bus toliau gabenami per valstybės narės teritoriją. Sprogmenų gamintojas atsako už CE ženklo naudojimo teisėtumą ir taisyklingumą. Pradėdamas gaminti naujai sukurto tipo sprogmenis, gamintojas privalo patikrinti gaminio tipą pagal B modulį, reglamentuojamą Vyriausybės įgaliotos institucijos. Tolesnę sprogmenų atitikties nustatymo tvarką (sertifikavimo procedūrų modulį) pasirenka sprogmenų gamintojas, įvertindamas, kokiu būdu jis ketina teikti į rinką savo pagamintus sprogmenis. Serijinės gamybos atveju sprogmenų gamintojas privalo užtikrinti, kad pagaminti sprogmenys atitiks tipo tyrimo liudijime apibūdintą tipą ir tenkins šio įstatymo reikalavimus; tai atliekama patikrinant sprogmenis pasirinktinai papildomai pagal C, D, E, F arba G modulį, reglamentuojamus Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Direktyvos 6 straipsnio 2 dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes Lietuvoje nėra notifikuotųjų įstaigų.

Visiškas

7 straipsnis

1. Atitikties ženklas „CE” tvirtinamas ant pačių sprogmenų taip, kad jis būtų matomas, lengvai įskaitomas ir neištrinamas, o jei tai neįmanoma – ant pritvirtintos ant jo identifikacinės plokštelės arba galiausiai, jei pirmųjų dviejų būdų negalima taikyti, ant pakuotės. Identifikacinė plokštelė projektuojama taip, kad jos nebūtų galima panaudoti antrą kartą.

Ženklo „CE” modelis turi būti toks, koks pavaizduotas IV priede.

2. Ant sprogmenų draudžiama tvirtinti tokius žymenis ar įspaudus, kurių prasmę ar išraiškos būdus tretieji asmenys gali sumaišyti su ženklu „CE”. Kitus žymenis ant sprogmenų galima tvirtinti su sąlyga, kad jie netrukdo pamatyti ir perskaityti ženklą „CE”.

3. Nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų:

a) jei valstybė narė nustato, kad ženklas „CE” yra pritvirtintas netinkamai, gamintojas, jo įgaliotinis arba asmuo, atsakingas už atitinkamo gaminio pateikimą į Bendrijos rinką, privalo valstybių narių nustatytomis sąlygomis žymėjimą ištaisyti, kad jis atitiktų žymėjimo nuostatas ir neliktų pažeidimo;

b) jei pažeidimas tebėra, valstybė narė imasi visų atitinkamų priemonių apriboti ar uždrausti tokio gaminio pateikimą į rinką arba užtikrinti, kad jis iš rinkos būtų pašalintas 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 ir 9 dalys

4 straipsnis. Sprogmenų ženklinimas

8. CE ženklu ir unikaliu atpažinties žymeniu sprogmenys turi būti ženklinami tokiu būdu, kad žymenys būtų aiškiai pastebimi, lengvai įskaitomi ir patvarūs. CE ženklu ženklinamas pats sprogmuo arba, jei tai neįmanoma, prie sprogmens pritvirtinta duomenų plokštelė; tuo atveju, kai taip ženklinti techniškai neįmanoma, ženklinama sprogmens pakuotė. Duomenų plokštelė pagaminama taip, kad jos nebūtų galima panaudoti antrą kartą. Draudžiama ženklinti sprogmenis užrašais, kuriuos galima būtų klaidingai palaikyti CE ženklu ir unikaliu atpažinties žymeniu. Kitus žymenis ant sprogmenų galima tvirtinti su sąlyga, kad jie netrukdo pamatyti ir perskaityti CE ženklą ir unikalaus atpažinties žymens.

9. Ar sprogmenys, teikiami į Lietuvos Respublikos rinką, atitinka šiame straipsnyje nustatytus ženklinimo reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri sprogmenų civilinės apyvartos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos. Jei šios institucijos nustato, kad į Lietuvos Respublikos rinką teikiami sprogmenys yra nesertifikuoti, nepaženklinti unikaliu atpažinties žymeniu arba CE ženklu, unikaliu atpažinties žymeniu sprogmenys buvo paženklinti neteisėtai ar netinkamai, jos privalo užtikrinti tokių sprogmenų pašalinimą iš rinkos ir įpareigoti sprogmenų gamintoją (prekiautoją) per nurodytą laiką pašalinti nustatytus trūkumus. Jei sprogmenų gamintojas (prekiautojas) neįvykdo šių reikalavimų, sprogmenys paimami šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas

Sprogmenų apyvartos valstybinės kontrolės taisyklių 37 punktas37. Ar sprogmenys, tiekiami į Lietuvos Respublikos rinką, atitinka šių Taisyklių 34–36 punktuose nustatytus saugos ir ženklinimo reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri Ne maisto produktų inspekcija. Jeigu Ne maisto produktų inspekcija nustato, kad į Lietuvos Respublikos rinką tiekiami sprogmenys yra nesertifikuoti, nepažymėti CE ženklu arba CE ženklu sprogmenys buvo paženklinti neteisėtai ar netinkamai, ji privalo užtikrinti tokių sprogmenų pašalinimą iš rinkos ir įpareigoti gamintoją (pardavėją) per nurodytą laiką pašalinti nustatytus trūkumus. Jeigu šie reikalavimai neįvykdomi, sprogmenys teisės aktų nustatyta tvarka paimami ir realizuojami.

Visiškas

8 straipsnis

1. Jei valstybė narė nustato, kad sprogmuo, pažymėtas atitikties ženklu „CE” ir naudojamas pagal paskirtį, gali pakenkti saugai, ji imasi visų laikinų priemonių, kurios yra būtinos tokiam sprogmeniui pašalinti iš rinkos arba uždrausti jį pateikti į rinką, arba uždrausti jo laisvą judėjimą.

Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie tokias priemones ir nurodo, kodėl ji imasi tokių priemonių, o svarbiausia – dėl ko yra atsiradęs neatitikimas:

— dėl esminių reikalavimų nesilaikymo,

— dėl neteisingo standartų taikymo,

— dėl trūkumų standartuose.

2. Komisija kuo greičiau pasikonsultuoja su atitinkamomis šalimis.

Kai taip pasikonsultavusi Komisija nustato, kad priemonės yra pateisinamos, ji nedelsdama apie tai praneša valstybei narei, kuri ėmėsi iniciatyvos, ir kitoms valstybėms narėms. Jei taip pasikonsultavusi Komisija nustato, kad priemonės yra nepateisinamos, ji nedelsdama apie tai praneša tokį sprendimą priėmusiai valstybei narei.

Tuo atveju, kai 1 dalyje minimų priemonių taikymo priežastis – trūkumai standartuose, Komisija pirma pasikonsultuoja su atitinkamomis šalimis ir po to per du mėnesius klausimą pateikia pagal Direktyvą 83/189/EEB įkurtam nuolatiniam komitetui, jei valstybė narė, kuri ėmė taikyti tokias priemones, neketina jų atsisakyti, ir pradeda 5 straipsnyje

numatytas procedūras.

3. Jei atitikties ženklu „CE” yra pažymėtas sprogmuo, kuris neatitinka reikalavimų, kompetentinga valstybė narė imasi atitinkamų priemonių asmens, kuris pritvirtino ženklą, atžvilgiu ir informuoja Komisiją bei kitas valstybes nares.

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo 4, 7 ir 17 straipsniai

4 straipsnis. Bendrieji produktų saugos reikalavimai

1. Į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Galimybė užtikrinti aukštesnį saugos lygį arba gauti kitus produktus, kuriuos vartojant yra mažesnė rizika negu leistina, neturi būti pagrindas priskirti produktą prie pavojingų, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus produktų saugos reikalavimus.

2. Kai nėra konkretaus produkto saugą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, produktas laikomas saugiu, jei jis atitinka konkrečius Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra pateiktas į rinką, nacionalinius teisės aktus, kurie priimti laikantis Europos Bendrijos steigimo sutarties, visų pirma jos 28 ir 30 straipsnių, ir nustato sveikatos bei saugos reikalavimus, kuriuos produktas turi tenkinti, kad jį galima būtų pateikti į rinką toje valstybėje narėje.

3. Produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriškai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus, nuorodos į kuriuos buvo paskelbtos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, o Lietuvos nuorodos į tokius nacionalinius standartus nustatyta tvarka buvo paskelbtos „Valstybės žiniose“.

4. Kitais, nei nurodyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, atvejais produktas vertinamas kaip atitinkantis bendruosius saugos reikalavimus pirmiausia atsižvelgiant į savanoriškai taikomus kitus, nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus, ES standartus perimančius nacionalinius standartus, kitus nacionalinius standartus, Europos Komisijos rekomendacijas, nustatančias produktų saugos vertinimo gaires, atitinkamame sektoriuje galiojančius geros gamybos praktikos kodeksus, naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, saugą, kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis.

7 straipsnis. Informacijos apie pavojingus gaminius teikimas Europos Komisijai ir (ar) užsienio valstybėms

Informacija apie pavojingus gaminius ir kompetentingas institucijas bei jų įgaliojimus Europos Komisijai ir (ar) užsienio valstybėms teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Rinkos ribojimo priemonės

1. Taryba arba kontrolės institucijos šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti šias rinkos ribojimo priemones:

1) reikalauti, kad bet koks produktas, kuris konkrečiomis aplinkybėmis gali kelti riziką, būtų paženklintas valstybine kalba surašytais tinkamais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie galimą su gaminiu susijusią riziką; nustatyti išankstines produkto prekybos sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti jo saugą;

2) nurodyti, kad apie bet kokio produkto, kuris gali kelti riziką konkretiems asmenims, keliamą riziką šie asmenys būtų laiku ir tinkamai, įskaitant ir specialių įspėjimų paskelbimą, įspėti;

3) laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas;

4) uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau imtis priemonių, kurios užtikrintų tokio draudimo laikymąsi;

5) nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba koordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais organizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose išvardytos priemonės taikomos gamintojui, platintojui atsižvelgiant į jo veiklą, bet kokiam kitam asmeniui, kai tai yra būtina bendradarbiavimui siekiant išvengti produkto keliamo pavojaus.

3. Visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina skubiai pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. Jei yra galimybė, šiems asmenims leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą. Jei dėl sprendimo vykdymo skubos tai nebuvo padaryta iš anksto, tokia galimybė suteikiama jau priėmus sprendimą.

4. Jei kontrolės institucija pati pašalina iš rinkos pavojingą produktą, jos patirtos išlaidos Tarybos nutarimu išieškomos iš gamintojo, platintojo ir paslaugos teikėjo ne ginčo tvarka.

5. Taryba ir kontrolės institucijos privalo užtikrinti galimybę vartotojams ir suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl produkto saugos bei priežiūros, dėl kontrolės veiksmų ir į tuos skundus tinkamai reaguoti. Jos turi informuoti vartotojus ir suinteresuotus asmenis apie skundų pateikimo procedūrą.

6. Taryba ar kontrolės institucijos privalo informuoti platintojus, vartotojus bei visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas apie sprendimus produktus pašalinti iš rinkos, siekiant paskatinti juos prisidėti prie tokių sprendimų įgyvendinimo.

7. Tarybos nutarimai arba kontrolės institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Gamintojai, platintojai ir paslaugų teikėjai privalo vykdyti Tarybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus nuo jų gavimo momento, jeigu sprendimas ar nutarimas nenustato vėlesnės datos.

9 straipsnis

1. Sprogmenys, kuriems taikoma ši direktyva, gali būti perduodami tik laikantis toliau išdėstytų šio straipsnio dalių.

2. Perduodant sprogmenis, kuriems taikomas šis straipsnis, pagal Bendrijos teisę ar nacionalinius įstatymus kontrolė atliekama ne kaip vidaus pasienio kontrolė, bet tik kaip paprasta kontrolė, atliekama be jokios diskriminacijos visoje Bendrijos teritorijoje.

3. Siuntos gavėjas iš gaunančiosios kompetentingos institucijos gauna sutikimą sprogmenų perdavimui. Kompetentinga institucija patikrina, ar siuntos gavėjas turi teisę įsigyti sprogmenis ir būtinas licencijas bei leidimus. Atsakingas už perdavimą asmuo tranzito valstybės narės ar valstybių narių kompetentingoms institucijoms praneša apie sprogmenų

perdavimą per tą šalį ar tas šalis, kurių sutikimą būtina gauti.

4. Jei valstybė narė mano, kad kyla problemų dėl šio straipsnio 3 dalyje minimos sprogmenų įsigijimo teisės tyrimo, toji valstybė narė nusiunčia turimą šiuo klausimu informaciją Komisijai, kuri nedelsdama klausimą perduoda 13 straipsnyje numatytam komitetui.

5. Jei gaunančioji kompetentinga institucija duoda sutikimą sprogmenims gabenti, siuntos gavėjui ji išduoda dokumentą, kuriame nurodyta visa šio straipsnio 7 dalyje minima informacija. Toks dokumentas lydi sprogmenis iki jų nurodytos paskirties vietos. Dokumentas pateikiamas atitinkamos kompetentingos institucijos prašymu. Siuntos gavėjas pasilieka vieną šio dokumento kopiją, kuri, gaunančiai kompetentingai institucijai pareikalavus, pateikiama patikrinti.

6. Jei valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad specialių 5 dalyje minimų apsaugos reikalavimų nebūtina paisyti, sprogmenys jų teritorijoje ar teritorijos dalyje gali būti perduodami iš anksto nepateikus 7 dalyje nurodytos informacijos. Tuomet gaunančioji kompetentinga institucija sutikimą išduoda tam tikram nustatytam laikui, tačiau jei atsiranda motyvuotas pagrindas, ji gali bet kuriuo metu sustabdyti jo galiojimą arba jį atšaukti. 5 dalyje minimame dokumente, lydinčiame sprogmenis iki jų paskirties vietos, nurodomas tik pirmiau minėtas sutikimas.

7. Jei sprogmenų perdavimas turi būti specialiai prižiūrimas, kad valstybės narės teritorijoje ar jos dalyje būtų laikomasi specialių apsaugos reikalavimų, siuntos gavėjas gaunančiajai kompetentingai institucijai prieš sprogmenų perdavimą pateikia šią informaciją:

— atitinkamų vykdytojų pavardes ir adresus; ši informacija turi būti pakankamai detali, kad būtų galima su jais susisiekti ir gauti patvirtinimą, jog jie turi juridinę teisę gauti siuntą,

— perduodamų sprogmenų skaičių ir kiekį,

— išsamų sprogmenų ir jų identifikavimo priemonių aprašą, įskaitant Jungtinių Tautų identifikacijos numerį,

— jei ketinama sprogmenis pateikti į rinką, informaciją apie pateikimo į rinką sąlygų tenkinimą,

— perdavimo priemones ir maršrutą,

— numatomas išsiuntimo ir gavimo datas,

— jei būtina, tikslią įvežimo į valstybę narę ir išvežimo iš jos vietą.

Gaunančiosios kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos pirmiausia į specialius apsaugos reikalavimus, ištiria sąlygas, kuriomis gali vykti perdavimas. Jei specialūs apsaugos reikalavimai tenkinami, sutikimas perdavimui išduodamas. Jei perduodama tranzitu per kitų valstybių narių teritoriją, tos valstybės taip pat ištiria su perdavimu susijusius duomenis ir tomis pačiomis sąlygomis išduoda sutikimą.

8. Nepažeidžiant įprastų tyrimų, kuriuos atitinkamos kompetentingos institucijos prašymu savo teritorijoje atlieka išsiuntimo valstybė narė, siuntos gavėjai ir sprogmenų sektoriaus operatoriai išsiuntimo ir tranzito valstybės narės įstaigoms siunčia visą reikiamą informaciją, kurią jie turi apie sprogmenų perdavimą.

9. Tiekėjai negali sprogmenų gabenti, jei siuntos gavėjas nėra gavęs pagal 3, 5, 6 ir 7 dalių nuostatas perdavimui būtinų leidimų.

Įstatymo projekto 13 straipsnio 1, 2,3 ir 4 dalys

13 straipsnis. Sprogmenų importo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, eksporto, išvežimo iš jos ir vežimo tranzitu priežiūra

1. Fizinis ar juridinis asmuo, eksportuojantis, išvežantis iš Lietuvos Respublikos sprogmenis, turi pateikti Ginklų fondui valstybės, į kurią jis numato importuoti, įvežti sprogmenis, kompetentingos institucijos sutikimą importuoti, įvežti sprogmenis, ir valstybių, per kurias bus vykdomas sprogmenų vežimas, kompetentingų institucijų leidimus vežti sprogmenis. Jeigu, tikrinant šiuos dokumentus, Ginklų fondui iškyla klausimų dėl šių dokumentų tikrumo, teisėtumo, Ginklų fondas turi teisę nusiųsti šiuo klausimu turimą informaciją Europos Komisijai, siekdamas išsiaiškinti, ar pateikti dokumentai nesuklastoti.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą vykdo ne valstybėje narėje įsiregistravęs juridinis asmuo, jo filialas, padalinys, ar ne valstybės narės pilietis, jis, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi pateikti Ginklų fondui valstybės, kurioje jis yra registruotas, kompetentingos institucijos patvirtinimą, kad šis fizinis ar juridinis asmuo turi reikalingas licencijas, rašytinius sutikimus ir leidimus verstis sprogmenų įvežimu į Lietuvos Respubliką, išvežimu iš Lietuvos Respublikos.

4. Ginklų fondas, išnagrinėjęs pateiktus duomenis ir sąlygas, kuriomis gali būti gabenami sprogmenys, išskirtinį dėmesį skirdamas saugumo reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, ir nustatęs, kad yra pateikti visi reikiami duomenys, o saugumo reikalavimai yra patenkinti, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų leidimui išduoti, pateikimo dienos išduoda leidimą eksportuoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos, importuoti, įvežti į Lietuvos Respubliką, sprogmenis vežti tranzitu, kuriame nurodomi šio straipsnio 3 dalyje išvardyti duomenys. Šis leidimas turi lydėti sprogmenis, iki jie pasiekia paskyrimo vietą, ir turi būti pateikiamas kompetentingoms institucijoms jų pareikalavimu.

Direktyvos 9 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtimi Lietuvos Respublika nesinaudos.

Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 ir 4 dalys

13 straipsnis. Sprogmenų importo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, eksporto, išvežimo iš jos ir vežimo tranzitu priežiūra

3. Sprogmenų eksportuotojas, importuotojas, įvežantysis ar išvežantysis, sprogmenis vežantis tranzitu asmuo Ginklų fondui, be šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytų dokumentų, turi nurodyti šiuos duomenis:

1) sandoryje dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų rekvizitus. Informacija apie fizinius ir juridinius asmenis turi būti gana išsami, kad būtų įmanoma susisiekti su šiais fiziniais ar juridiniais asmenimis ir gauti patvirtinimą, kad atitinkami asmenys teisėtai gauna konkrečią sprogmenų partiją. Ginklų fondui privaloma pateikti dokumentus, įrodančius šių asmenų teisę verstis su sprogmenų apyvarta susijusia veikla;

2) pervežamų sprogmenų kiekį;

3) išsamų konkretaus sprogmens ir jo identifikavimo priemonių aprašymą, įskaitant Jungtinių Tautų Organizacijos identifikavimo kodą;

4) informaciją apie tai, kad sprogmuo atitinka teikimo į rinką reikalavimus (jeigu sprogmenis ketinama teikti į Lietuvos Respublikos rinką);

5) informaciją, kad sprogmenų vežėjas turi teisę vežti pavojingus krovinius;

5) gabenimo būdus, priemones ir maršrutus;

6) numatomas sprogmenų įvežimo ir išvežimo datas;

7) tikslius sienų kirtimo punktus.

Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas

8 straipsnis. Bendrosios pareigos

2. Licencijos, rašytinio sutikimo turėtojas privalo:

4) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti Ginklų fondui duomenis apie pagamintus, įsigytus, importuotus, įvežtus į Lietuvos Respubliką, eksportuotus, išvežtus iš Lietuvos Respublikos, parduotus, perduotus, laikomus ir sunaudotus sprogmenis;

Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalis

13 straipsnis. Sprogmenų importo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, eksporto, išvežimo iš jos ir vežimo tranzitu priežiūra

5. Nė vienas fizinis ar juridinis asmuo negali importuoti, įvežti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti, išvežti iš jos ar vežti tranzitu sprogmenų, iki nėra gautas šiame straipsnyje nustatyta tvarka išduotas atitinkamas leidimas.

Visiškas

10 straipsnis

1. Šaudmenys gali būti perduodami iš vienos valstybės narės į kitą tik laikantis toliau išdėstytose dalyse nustatytos tvarkos. Šios nuostatos taip pat taikomos pagal užsakymus paštu parduodamų šaudmenų perdavimui.

2. Jei šaudmenys turi būti perduodami į kitą valstybę narę, atitinkamas asmuo prieš išsiunčiant šaudmenis praneša valstybei narei, kurioje šaudmenys yra:

— šaudmenis parduodančių ar gabenančių, perkančių ar įsigyjančių asmenų, o prireikus ir jų savininkų pavardes bei adresus,

— adresą, kuriuo šaudmenis ketinama siųsti pardavimui ar pervežti,

— ketinamų siųsti pardavimui ar pervežti šaudmenų kiekį,

— duomenis, kurie leidžia šaudmenis identifikuoti, ir nurodymą, kad šaudmenys yra patikrinti pagal 1969 m. liepos 1 d. Konvenciją dėl mažų ginklų patvirtinimo žymenų abipusio pripažinimo,

— perdavimo priemones,

— išsiuntimo datą ir numatomą gavimo datą.

Paskutinėse dviejose įtraukose minimos informacijos galima neteikti, jei šaudmenis vienas dileris gabena kitam. Valstybė narė sąlygas, kuriomis šaudmenys bus perduodami, ištiria, pirmiausia kreipdama dėmesį į apsaugą. Jei valstybė narė leidžia šaudmenis gabenti, ji išduoda licen-

ciją, kurioje yra visa pirmoje pastraipoje nurodyta informacija. Ši licencija šaudmenis lydi iki jų paskirties vietos; ji pateikiama visada, kai to reikalauja valstybių narių kompetentingos institucijos.

3. Kiekviena valstybė narė dileriams gali suteikti teisę be išankstinio 2 dalyje minimo leidimo gabenti šaudmenis iš savo teritorijos dileriui, įsisteigusiam kitoje valstybėje narėje. Šiuo tikslu ji išduoda trejus metus galiojantį leidimą, kurio galiojimas, priėmus motyvuotą sprendimą, gali būti bet kuriuo metu sustabdytas arba atšauktas. Dokumentas, kuris remiasi tuo leidimu, turi lydėti šaudmenis iki jų paskirties vietos. Jis pateikiamas visada, kai to reikalauja valstybių narių kompetentingos institucijos.

Prieš pradėdamas gabenti šaudmenis, valstybės narės, iš kurios jie perduodami, institucijoms, dileris pateikia visus duomenis, išvardytus šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje.

4. Kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms pateikia sąrašą šaudmenų, kuriuos į jos teritoriją galima atgabenti be išankstinio sutikimo.

Tokie šaudmenų sąrašai perduodami dileriams, kurie yra gavę sutikimą, kad šaudmenys bus perduodami 3 dalyje nustatyta tvarka be išankstinio leidimo.

5. Kiekviena valstybė narė perduoda kitai valstybei narei visą turimą naudingą informaciją apie tikrai įvykusį šaudmenų perdavimą į jos teritoriją.

Visa informacija, kurią valstybės narės gauna šiame straipsnyje nustatyta tvarka, dar nepradėjus atitinkamo perdavimo, perduodama šaudmenų paskirties valstybėms narėms ir, jei įmanoma, dar nepradėjus perdavimo į tranzito valstybes nares.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės

įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalys

23 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ar jų dalių eksportas (išvežimas), importas (įvežimas) ir tranzitas

2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) B, C, D kategorijų ginklus, jų šaudmenis, jų dalis ir ginklų priedėlius (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose ir 5 straipsnio 4 punkte nurodytus ginklus, jų dalis, kuriuos turi teisę importuoti (įvežti) tik Ginklų fondas ir Krašto apsaugos ministerija), privalo turėti licenciją. Tokią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas). Licencija importuoti, eksportuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis ir ginklų priedėlius licencijos turėtojui suteikia teisę:

1) juos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką;

2) juos įvežti į Europos Sąjungos valstybę narę ar iš jos išvežti.

3. Norintys importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis, jų dalis importuotojas, eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai jų partijai turi gauti vienkartinį leidimą. Šiuos leidimus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas, suderinęs su Ginklų fondu.

5. Licencijos turėtojas, norintis išvežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turi gauti Policijos departamento leidimą vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis. Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus. Policijos departamentas leidimą vežti ginklus, šaudmenis, jų dalis išduoda tik gavęs išankstinį Europos Sąjungos valstybės narės sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į Europos Sąjungos valstybę narę.

6. Licencijos turėtojas, norintis įvežti ginklus, šaudmenis, jų dalis iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką, turi gauti išankstinį Policijos departamento sutikimą dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įvežimo į Lietuvos Respubliką. Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus.

11 straipsnis

Nukrypstant nuo 9 straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalies ir 10 straipsnio tais atvejais, kai dėl neteisėto sprogmenų ar šaudmenų, kuriems taikoma ši direktyva, turėjimo ar naudojimo visuomenės apsaugai iškyla rimta grėsmė arba jam gali būti smarkiai pakenkta, valstybė narė gali imtis visų būtinų priemonių, susijusių su sprogmenų ar šaudmenų perdavimu, kad užkirstų kelią tokiam neteisėtam sprogmenų ar šaudmenų turėjimui ar naudojimui.

Tokios priemonės turi atitikti proporcingumo principą. Jos neturi reikšti nei savavališko diskriminavimo, nei užslėpto prekybos tarp valstybių narių apribojimo.

Kiekviena valstybė narė, kuri imasi tokių priemonių, nedelsdama praneša apie jas Komisijai; Komisija apie jas informuoja kitas valstybes nares.

Įstatymo projekto 19 straipsnis

19 straipsnis. Sprogmenų paėmimas, jų tolesnis panaudojimas, sunaikinimas

1. Įgaliotos valstybės institucijos sprogmenis paima:

1) jei sprogmenys gaminami, importuojami, įvežami į Lietuvos Respubliką, eksportuojami, išvežami iš Lietuvos Respublikos, vežami tranzitu, laikomi, naudojami, jais prekiaujama neturint licencijos, rašytinio sutikimo;

2) panaikinus licencijos, rašytinio sutikimo galiojimą;

3) šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais;

4) rastus kaip radinius ir bešeimininkius;

5) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais sprogmenis paima Ginklų fondas kartu su teritorine policijos įstaiga. Jei sprendimas dėl licencijos, rašytinio sutikimo panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka apskundžiamas, sprogmenys laikinai paimami saugoti iki galutinio sprendimo priėmimo.

3. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais sprogmenis paima sprogmenų civilinės apyvartos valstybinę kontrolę vykdanti institucija kartu su teritorine policijos įstaiga.

4. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais, taip pat sprogmenų civilinės apyvartos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos prašymu sprogmenis paima specializuota policijos įstaiga. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais paimti sprogmenys saugomi, kol bus priimtas sprendimas juos perduoti teisėtam šeimininkui ar sunaikinti.

5. Sprogmenų civilinės apyvartos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais paėmusi sprogmenis ir priėmusi sprendimą juos realizuoti, privalo nustatyti sprogmenų kokybę.

6. Sprogmenų civilinės apyvartos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais paėmusi sprogmenis ir nustačiusi sprogmenų gamintoją, apie tai privalo informuoti Europos Komisiją.

Visiškas

12 straipsnis

1. Diegdamos 9 ir 10 straipsnius, valstybės narės sukuria keitimosi informacija tinklą. Kitoms valstybėms narėms ir Komisijai jos praneša, kurios nacionalinės institucijos yra atsakingos už informacijos siuntimą bei priėmimą ir už tvarkos, minimos 9 ir 10 straipsniuose, įgyvendinimą.

2. Įgyvendinant šią direktyvą, Reglamento (EEB) Nr. 1468/81

nuostatos, ypač tos, kurios yra susijusios su slaptumu, taikomosmutatis mutandis.

Įstatymo projekto 20 straipsnis

20 straipsnis. Duomenų apie sprogmenis teikimas tretiesiems asmenims

1. Ginklų fondas teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuotoms institucijoms, tarptautinėms organizacijoms teikia duomenis apie pagamintus, įsigytus, importuotus, įvežtus į Lietuvos Respubliką, eksportuotus, išvežtus iš Lietuvos Respublikos, vežtus tranzitu, parduotus, laikomus, sunaudotus sprogmenis. Šių duomenų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Ginklų fondas valstybėms narėms teikia informaciją apie civilinę sprogmenų apyvartą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos fizinius ir juridinius asmenis, kurie verčiasi su sprogmenų apyvarta susijusia licencijuojama veikla, sudaro sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms patikrinti, ar tokie fiziniai ir juridiniai asmenys pajėgūs bet kuriuo metu nustatyti jiems priklausančių sprogmenų buvimo vietą.

Visiškas

13 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

Komitetas nagrinėja visus klausimus, susijusius su šios direktyvos taikymu.

2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB (1) 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos laikomasi visų pirma turint omenyje būsimus pakeitimus pagal Jungtinių Tautų rekomendacijas.

Direktyvos 13 straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes šios nuostatos reglamentuoja Komisijos veiklą.

14 straipsnis

Valstybės narės užtikrina galimybę kitoms valstybėms narėms ir Komisijai gauti naujausią informaciją apie sprogmenų sektoriaus įmones, kurios turi 1 straipsnio 4 dalyje minimas licencijas ir leidimus.

Valstybės narės įsitikina, ar tokios įmonės turi sistemą, kuri leistų surasti sprogmenis ir bet kuriuo metu nustatyti, kas juos turi. Šios pastraipos taikymo sąlygos turi būti patvirtintos 13 straipsnyje numatyta komiteto darbo tvarka.

Sprogmenų sektoriaus įmonės saugo savo sandorių įrašus, kurie yra būtini šiame straipsnyje išdėstytoms prievolėms vykdyti.

Šiame straipsnyje minimi dokumentai laikomi mažiausiai trejus metus po to, kai baigiasi kalendoriniai metai, kuriais įvyko užregistruotieji sandoriai, netgi ir tais atvejais, kai įmonė nutraukia prekybą. Kompetentingų institucijų prašymu jie nedelsiant pateikiami patikrinti.

Įstatymo projekto 20 straipsnis

20 straipsnis. Duomenų apie sprogmenis teikimas tretiesiems asmenims

Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktai

8 straipsnis. Bendrosios pareigos

2. Licencijos, rašytinio sutikimo turėtojas privalo:

10) sprogmenų apskaitos žurnalus, unikalius atpažinties žymenis, surinktus duomenis apie sprogmenis ir kitus dokumentus, taip pat duomenis saugoti 10 metų nuo paskutinio įrašo padarymo dienos (likvidavus juridinį asmenį ar fiziniam asmeniui nutraukus licencijuojamą veiklą arba jam mirus, apskaitos dokumentai perduodami Ginklų fondui);

11) pranešti Ginklų fondui asmens, galinčio ne darbo valandomis suteikti informaciją apie kiekvieno turimo sprogmens kilmę ir jo buvimo vietą per visą laiką nuo įsigijimo iki perdavimo (pardavimo) ar sunaudojimo, vardą, pavardę, ryšių duomenis;

Visiškas

15 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad sprogmenys būtų tinkamai pažymėti.

Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalis

8 straipsnis. Bendrosios pareigos

Visiškas

16 straipsnis

Kai valstybė narė išduoda licenciją ar leidimą, leidžiantį gaminti sprogmenis, ji pirmiausia patikrina, ar atsakingi asmenys gali laikytis prisiimtų techninių įsipareigojimų.

Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalys

6 straipsnis. Sprogmenų gamybos, prekybos, naudojimo licencijavimas ir licencijų rūšys

1. Licencijų rūšys:

1) sprogmenų gamyba;

2) prekyba sprogmenimis;

3) sprogmenų naudojimas.

2. Licenciją verstis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta licencijuojama veikla gali gauti tik Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys.

Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas

8 straipsnis. Bendrosios pareigos

2. Licencijos, rašytinio sutikimo turėtojas privalo:

1) iki licencijuojamos veiklos pradžios įsirengti ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gauti Ginklų fondo išduodamą leidimą laikyti sprogmenis, patvirtinantį, kad specialios patalpos sprogmenims laikyti ir patalpos sprogmenų gamybai ar prekybai atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus;

Visiškas

17 straipsnis

Kiekviena valstybė narė nustato taikytinas nuobaudas už nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, pažeidimus. Nuobaudos turi būti tokios, kad skatintų laikytis šių nuostatų.

Įstatymo projekto 22 straipsnis

22 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 167⁽³⁾ straipsnis

Įstatymas Nr. IX-2511

4 straipsnis. Kodekso papildymas 167⁽³⁾ straipsniu

Papildyti Kodeksą 167⁽³⁾ straipsniu:

167⁽³⁾ straipsnis. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų sprogmenų apyvartos reikalavimų pažeidimas

Sprogmenų gamybos saugos ir sprogdinimo darbų saugos reikalavimų pažeidimas –

užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo nustatytų sprogmenų saugos, taip pat sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimas –

užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su saugos ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų neatitinkančių sprogmenų konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Duomenų apie pagamintus, importuotus, eksportuotus, parduotus, laikomus, sunaudotus sprogmenis pateikimo taisyklių pažeidimas, duomenų nepateikimas ar klaidingų duomenų pateikimas, taip pat teisės aktų nustatytos įmonių, kurių veikla yra susijusi su sprogmenų apyvarta, veiklos vidaus audito tvarkos pažeidimas ir vidaus audito duomenų nepateikimas ar klaidingų duomenų pateikimas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos –

užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. (Įstatymo Nr. XI-645 redakcija)

Sprogmenų apskaitos tvarkos pažeidimas, apskaitos duomenų nepateikimas ar klaidingų duomenų pateikimas valstybinę sprogmenų apyvartos kontrolę atliekantiems pareigūnams, taip pat sprogmenų laikymo ir apsaugos reikalavimų pažeidimas –

užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Baudžiamojo kodekso 253 straipsnis

253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis

1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Visiškas

18 straipsnis

Kiekviena valstybė narė pagal savo nacionalinius įstatymus patvirtina būtinas priemones, kad kompetentingos institucijos galėtų konfiskuoti bet kurį gaminį, kuriam taikoma ši direktyva, jei yra pakankamai įrodymų, kad toks gaminys bus neteisėtai įsigytas, naudojamas ar juo neteisėtai prekiaujama.

Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalis

19 straipsnis. Sprogmenų paėmimas, jų tolesnis panaudojimas, sunaikinimas 1. Įgaliotos valstybės institucijos sprogmenis paima:

Visiškas

19 straipsnis

1. Valstybės narės priima nuostatas, kurios, įsigaliojusios iki 1993 m. rugsėjo 30 d., įgyvendina 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnius.

2. Iki 1994 m. birželio 30 d. valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir teisės aktus, būtinus kitų, šio straipsnio 1 dalyje neišvardytų, nuostatų įgyvendinimui. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės šias nuostatas taiko nuo 1995 m. sausio 1 d.

3. Valstybės narės priimdamos 1 ir 2 dalyse minimas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4. Tačiau iki 2002 m. gruodžio 31 d. valstybės narės leidžia į rinką pateikti tuos sprogmenis, kurie atitinka jų nacionalines taisykles, galiojusias jų teritorijoje iki 1994 m. gruodžio 31 d.

5. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

Įstatymo projekto priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 12 tomas, p. 58).

2. 2008 m. balandžio 4 d. Komisijos direktyva 2008/43/EB, nustatanti civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų atpažinties ir susekamumo sistemą pagal Tarybos direktyvą 93/15/EEB (OL 2008 L 94, p. 8).“

Visiškas

20 straipsnis

Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

Direktyvos 20 straipsnio perkelti ir įgyvendinti nereikia.

I PRIEDAS

ESMINIAI SAUGOS REIKALAVIMAI

I. Bendrieji reikalavimai

1. Kiekvienas sprogmuo turi būti sukurtas, pagamintas ir tiekiamas taip, kad įprastomis, galimomis numatyti sąlygomis ir tol, kol jis bus naudojamas laikantis saugos taisyklių bei pripažintos tvarkos, jo keliamas pavojus žmonių gyvybei bei sveikatai būtų minimalus, ir kad jis nedarytų žalos turtui bei aplinkai.

2. Kad būtų užtikrinta maksimali sauga ir patikimumas, kiekvienas sprogmuo turi atitikti jo gamintojo nurodytas charakteristikas.

3. Kiekvienas sprogmuo turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad tam tikrais būdais būtų galima jį sunaikinti, aplinkai padarius kuo mažiausią poveikį.

Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 3 dalys

5 straipsnis. Sprogmenų, sprogmenų gamybos ir sprogdinimo darbų saugos reikalavimai, su sprogmenimis dirbančių asmenų kvalifikacija ir atestavimas

1. Sprogmenų konstrukcija, gamybos technologija, apyvartos būdai turi užtikrinti, kad sprogmenys keltų kuo mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, aplinkai, turtui, jei bus laikomasi saugos taisyklių ir sprogmenys bus tinkamai naudojami.

3. Sprogmenys turi būti išbandyti realiomis sąlygomis, o jei laboratorijoje neįmanoma sukurti realių sąlygų – tokiomis sąlygomis, kokiomis numatoma juos naudoti.

Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 6 punktas

9 straipsnis. Sprogmenų civilinės apyvartos reikalavimai

1. Versdamiesi licencijuojama veikla, sprogmenų gamintojai privalo:

6) parengti sprogmenų brėžinius, receptūras, gamybos technologijas, aprašymus, reikalingus brėžiniams, receptūroms, gamybos technologijoms suprasti, sprogmenų naudojimo instrukcijas, kokybės bandymų metodikas, bandymų rezultatus ir ataskaitas (toliau – techniniai dokumentai) ir atlikti atitikties vertinimo procedūrą (arba užsakyti ją atlikti). Jeigu taikant tą procedūrą įrodoma, kad sprogmuo atitinka taikomus reikalavimus, sprogmenų gamintojai parengia atitikties deklaraciją ir kiekvieną sprogmenį paženklina unikaliu atpažinties žymeniu;

Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnis. Sprogmenų, sprogmenų gamybos ir sprogdinimo darbų saugos reikalavimai, su sprogmenimis dirbančių asmenų kvalifikacija ir atestavimas

2. Sprogmenų konstrukcija ir jų pagaminimo būdas turi užtikrinti, kad juos sunaikinant aplinkai bus padaroma kuo mažiau žalos.

Visiškas

II. Specialūs reikalavimai

1. Jei įmanoma, būtina mažų mažiausiai atkreipti dėmesį arba patikrinti toliau pateikiamą informaciją ir savybes. Kiekvienas sprogmuo turi būti bandomas realiomis sąlygomis. Jei to neįmanoma atlikti laboratorijoje, bandymai turi būti atlikti tokiomis sąlygomis, kokiomis sprogmuo bus naudojamas.

a)Projektas ir būdingos savybės, įskaitant cheminę sudėtį, mišinio santykį ir, jei galima, matmenis ir homogeniškumą.

b) Fizinis ir cheminis sprogmens stabilumas visokiomis aplinkos sąlygomis, kurios gali jį veikti.

c) Jautrumas smūgiui ir trinčiai.

d) Visų komponentų suderinamumas jų fizinio bei cheminio stabilumo atžvilgiu.

e) Sprogmens cheminis grynumas.

f) Sprogmens atsparumas vandens poveikiui, jei jis skirtas naudoti drėgnomis ar vandeningomis sąlygomis ir jei sprogmens saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti vanduo.

g) Sprogmens atsparumas aukštai ir žemai temperatūrai, jei jį ketinama sandėliuoti ar naudoti tokioje temperatūroje ir kai jo saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti kurio nors komponento ar viso sprogmens įkaitinimas ar atvėsinimas.

h) Sprogmens tinkamumas naudoti pavojingomis sąlygomis (pavyzdžiui, kasyklų dujos, daug karštos masės ir t. t.), jei jis yra skirtas naudoti tokiomis sąlygomis.

i) Numatytus saugos ypatumus, skirtus apsaugoti nuo ne laiku ar netyčia įvykusio sužadinimo ar užsidegimo.

j) Sprogmens tinkamas užtaisymas ir veikimas, kai jis naudojamas pagal paskirtį.

k) Tinkamos instrukcijos ir, kur yra būtina, žymenys valstybės narės gavėjos valstybine kalba ar kalbomis dėl saugaus sprogmens sandėliavimo, naudojimo ir sunaikinimo bei elgesio su juo.

l) Sprogmens, jo apvalkalo ar kitų komponentų nesiskaidymas sandėliuojant iki gamintojo nurodytos „naudoti iki” datos.

m) Visų prietaisų ir papildomų priedų, reikalingų patikimam ir saugiam jo veikimui, techninės charakteristikos.

Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnis. Sprogmenų, sprogmenų gamybos ir sprogdinimo darbų saugos reikalavimai, su sprogmenimis dirbančių asmenų kvalifikacija ir atestavimas

3. Sprogmenys turi būti išbandyti realiomis sąlygomis, o jei laboratorijoje neįmanoma sukurti realių sąlygų – tokiomis sąlygomis, kokiomis numatoma juos naudoti.

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 4 dalis:

4. Tiriant sprogmenų saugą, turi būti įvertintos šios jų savybės bei informacija:

1) konstrukcija ir būdingos savybės, įskaitant cheminę sudėtį, medžiagų sumaišymo ir granuliavimo tolydumą;

2) fizinis ir cheminis stabilumas esant įvairioms aplinkos sąlygoms;

3) jautrumas smūgiams ir trinčiai;

4) sudedamųjų dalių fizinis ir cheminis suderinamumas;

5) cheminis švarumas;

6) atsparumas drėgmei;

7) atsparumas žemoms ir aukštoms temperatūroms (jei sprogmenį ketinama naudoti tokių temperatūrų aplinkoje ir tai gali paveikti jo saugumą ir patikimumą);

8) tinkamumas naudoti, kai į aplinką gali patekti išsiveržusios kasyklų dujos, karštos medžiagos, ar kitomis kenksmingomis sąlygomis, jei sprogmenį ketinama naudoti tokiomis sąlygomis;

9) saugos priemonės nuo savaiminio sprogimo ar užsidegimo;

10) taisyklės ir (kur yra būtina) sprogmenų naudojimo instrukcijos, informacija apie jų laikymą sandėlyje bei sunaikinimą;

11) sprogmens, jo pakuotės ir kitų komponentų tinkamumas laikyti sandėlyje iki gamintojo nurodytos datos;

12) saugiam ir patikimam sprogmens naudojimui reikalingų priemonių sąrašas.

Dalinis

Ši dalis bus visiškai įgyvendinta priėmus poįstatyminius teisės aktus

Šiuo metu šios dalies nuostatas visiškai įgyvendina galiojančio

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 4 dalis.

2. Įvairios sprogmenų grupės mažų mažiausiai turi atitikti tokius minimalius reikalavimus:

A. Sprogstamosios medžiagos

a) Siūlomas sužadinimo metodas turi užtikrinti saugų, patikimą ir visišką sprogstamosios medžiagos detonaciją ar atitinkamai deflagraciją. Jei naudojamas juodasis parakas, reikia patikrinti deflagracijos pajėgumą.

b) Patronuota sprogstamoji medžiaga turi saugiai ir patikimai perduoti detonaciją iš vieno patronų eilės galo į kitą.

c) Garų, kurie susidaro sprogstant medžiagoms, skirtoms naudoti po žeme, sudėtyje anglies monoksido, azoto dujų, kitų dujų, garų ar ore tvyrančių kietų dalelyčių gali būti tik tiek, kad įprastomis veiklos sąlygomis nekenktų sveikatai.

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 5 dalis:

5. Reikalavimai sprogmenims:

1) numatytas sprogdinimo būdas turi užtikrinti patikimą viso sprogmens susprogdinimą;

2) sprogmenų grandinė turi patikimai perduoti detonaciją per visą savo ilgį;

3) sprogdinant požeminiams sprogdinimo darbams skirtus sprogmenis susidarančios dujos gali turėti tik tokį anglies monoksido, azoto junginių ir kitų dujų, garų ar ore pakibusių kietųjų dalelių kiekį, koks įprastomis darbo sąlygomis nėra kenksmingas žmogaus sveikatai;

4) sprogmenys turi būti atsparūs vandens poveikiui, jei jie skirti naudoti drėgnomis ar vandeningomis sąlygomis ir jei jų saugą ir patikimumą gali neigiamai paveikti vanduo.

Neįgyvendinta

Ši dalis bus visiškai įgyvendinta priėmus poįstatyminius teisės aktus

Šiuo metu šios dalies nuostatas visiškai įgyvendina galiojančio

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 5 dalis.

B. Detonuojančios virvutės, saugūs degtuvai, kitos virvutės ir smūginiai vamzdeliai

a) Detonuojančiųjų virvučių, saugių degtuvų, kitų virvučių apvalkalas turi būti atitinkamai mechaniškai stiprus, kad esant normaliam mechaniniam įtempimui, pakankamai apsaugotų vidinę sprogmens šerdį.

b) Turi būti nurodytas saugių degtuvų degimo laikas, ir jo turi būti laikomasi.

c) Virvutes turi būti galima patikimai sužadinti, jos turi turėti pakankamą sužadinimo pajėgumą bei atitikti sandėliavimo reikalavimus net ir ypatingomis klimato sąlygomis.

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 6 dalies 1 – 3 punktai:

6. Reikalavimai sprogdinimo priemonėms:

1) degtuvų, sprogdiklių ir padegamųjų virvučių išorės danga turi būti pakankamai atspari, kad apsaugotų jų viduje esančias sprogstamąsias medžiagas nuo išorinio mechaninio poveikio;

2) ant pakuočių arba sprogmenų naudojimo instrukcijoje turi būti nurodytas padegamųjų virvučių degimo laikas, tikrasis degimo laikas turi atitikti nurodytąjį;

3) degtuvų patikimumas ir galia neturi sumažėti visą laikymo sandėlyje laiką esant nurodytoms nepalankiausioms aplinkos sąlygoms;

Neįgyvendinta

Ši dalis bus visiškai įgyvendinta priėmus poįstatyminius teisės aktus

Šiuo metu šios dalies nuostatas visiškai įgyvendina galiojančio

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 6 dalies 1 – 3 punktai.

C. Detonatoriai (įskaitant uždelsto veikimo detonatorius) ir relės

a) Detonatoriai turi patikimai sužadinti skirtų su jais naudoti sprogstamųjų medžiagų detonaciją visomis numatomomis jų naudojimo sąlygomis.

b) Detonatorių laidų delsos jungtys turi būti patikimai sumontuotos.

c) Drėgmė neturi neigiamai veikti sužadinimo pajėgumo patikimumo.

d) Uždelsto veikimo detonatorių uždelsimo laikas turi būti pakankamai vienodas, kad būtų kuo mažesnė tikimybė, kad vienas po kito einančių uždelsimo pakopų laikas gali iš dalies sutapti.

e) Elektrinių detonatorių elektrinės charakteristikos turi būti nurodytos ant pakuotės (pavyzdžiui, saugi srovė, varža ir t. t.).

f) Elektrinių detonatorių laidai ir jų sujungimas su detonatoriumi turi būti pakankamai izoliuoti ir mechaniškai stiprūs atsižvelgiant į jų numatomo naudojimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 6 dalies 4 – 9 punktai:

6. Reikalavimai sprogdinimo priemonėms:

4) detonatoriai turi užtikrinti patikimą sprogmens susprogdinimą esant bet kokioms aplinkos sąlygoms;

5) sprogdinimo relių patikimumas turi būti pakankamai didelis;

6) drėgmė neturi neigiamai veikti sužadinimo pajėgumo patikimumo;

7) uždelsto veikimo detonatorių uždelsimo laiko sklaida turi būti kuo mažiausia;

8) elektros detonatorių elektriniai parametrai turi būti nurodyti ant pakuotės;

9) elektros detonatorių laidai turi būti gerai izoliuoti, mechaniškai atsparūs, patikimai pritvirtinti ir elektriškai prijungti prie detonatorių.

Neįgyvendinta

Ši dalis bus visiškai įgyvendinta priėmus poįstatyminius teisės aktus

Šiuo metu šios dalies nuostatas visiškai įgyvendina galiojančio

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 6 dalies 4 – 9 punktai.

D. Kietas kuras ir raketų kuras

a) Naudojamos pagal paskirtį, šios medžiagos neturi detonuoti.

b) Prireikus kuras (pavyzdžiui, kurio pagrindą sudaro nitroceliuliozė) turi būti stabilizuotas, kad prieš skaidantis nesuirtų.

c) Presuotas ar lydytas kietas raketų kuras negali turėti jokių atsitiktinių įskilimų, dujų pūslelių, kurie keltų pavojų juos naudojant.

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 7 dalis

7. Reikalavimai svaidomosioms sprogstamosioms medžiagoms:

1) šios medžiagos neturi sprogti naudojant jas pagal paskirtį;

2) šios medžiagos turi būti pakankamai atsparios išorės poveikiams;

Įsakymo 1 priedo 30 punktas

Sprogmenų saugos reikalavimai

30). Presuotas ar lydytas kietas raketų kuras negali turėti jokių atsitiktinių įskilimų, dujų pūslelių, kurie keltų pavojų juos naudojant.

Dalinis

Ši dalis bus visiškai įgyvendinta priėmus poįstatyminius teisės aktus

Šiuo metu šios dalies nuostatas visiškai įgyvendina galiojančio

Lietuvos Respublikos progmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 7 straipsnio 7 dalis.

II PRIEDAS

1. B MODULIS: EB tipo tyrimas

1. Šiame modulyje aprašoma toji procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga nustato ir paliudija, kad produkcijos pavyzdys atitinka jam taikomas direktyvos nuostatas.

2. EB tipo tyrimo paraišką gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pateikia bet kuriai jo pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Paraiškoje turi būti nurodyta:

— gamintojo pavadinimas ir adresas, o jei paraišką pateikia įgaliotas atstovas, taip pat to atstovo pavadinimas ir adresas,

— rašytinis pareiškimas, kad tokia pati paraiška nėra pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai,

— techniniai dokumentai, aprašyti 3 skirsnyje.

Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai turi pateikti planuojamos produkcijos pavyzdį, toliau – tipą. Notifikuotoji įstaiga gali paprašyti daugiau pavyzdžių, jei jų reikia bandymo programai atlikti.

3. Techniniai dokumentai turi leisti įvertinti, ar gaminys atitinka direktyvos reikalavimus. Tokiuose dokumentuose turi būti apibūdinta tiek, kiek reikia įvertinimui, gaminio sandara, gamyba bei veikimas ir:

— bendrasis tipo aprašymas,

— projekto schemos ir gamybiniai brėžiniai bei komponentų diagramos, pagalbiniai agregatai, elektros grandinės ir t. t.,

— aprašymai ir paaiškinimai, būtini brėžiniams, diagramoms ir gaminio veikimui suprasti,

— 4 straipsnyje minimų standartų sąrašas, taikomas visas ar iš dalies, ir sprendimų, priimtų siekiant tenkinti šios direktyvos reikalavimus, aprašymas, kai 5 straipsnyje minimi standartai nėra taikomi,

— projekto skaičiavimo duomenys, atliktų tyrimų rezultatai ir t. t.,

— bandymų protokolai.

4. Notifikuotoji įstaiga privalo:

4.1. išnagrinėti techninius dokumentus, patikrinti, ar tas tipas pagamintas pagal šiuos dokumentus, ir nustatyti elementus, kurie buvo sukurti pagal 4 straipsnyje minimų standartų nuostatas, bei komponentus, kurie buvo sukurti nesilaikant tų standartų atitinkamų nuostatų;

4.2. atlikti ar pasirūpinti, kad būtų atlikti atitinkami tyrimai ir būtini bandymai, siekiant įsitikinti, ar gamintojo priimti sprendimai, kai 4 straipsnyje minimi standartai nebuvo taikomi, atitinka direktyvos esminius reikalavimus;

4.3. atlikti ar pasirūpinti, kad būtų atlikti tyrimai ir būtini bandymai siekiant patikrinti, ar gamintojo pasirinkti atitinkami standartai buvo iš tikrųjų taikyti;

4.4. susitarti su pareiškėju dėl vietos, kurioje bus atliekami tyrimai ir būtini bandymai.

5. Kai tipas atitinka šios direktyvos atitinkamas nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EB tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate nurodoma gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvada ir būtini patvirtinto tipo identifikavimo duomenys.

Prie sertifikato pridedamas atitinkamų techninių dokumentų sąrašas, o jo kopija saugoma notifikuotoje įstaigoje.

Jei gamintojui ar Bendrijoje įsisteigusiam jo įgaliotajam atstovui tipo sertifikatas neišduodamas, notifikuotoji įstaiga privalo išsamiai nurodyti priežastis, kodėl atsisakoma jį išduoti.

Turi būti numatyta skundų padavimo apeliavimo tvarka.

6. Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai, kurioje laikoma su EB tipo tyrimo sertifikatu susijusi techninė informacija, praneša apie visus patvirtinto gaminio keitimus, kuriems reikalinga gauti papildomą patvirtinimą, jei tokie pakeitimai gali turėti poveikio gaminio atitikimui esminiams reikalavimams arba nustatytoms naudojimo sąlygoms. Papildomas patvirtinimas išduodamas kaip priedas prie EB tipo tyrimo sertifikato originalo.

7. Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms privalo pateikti reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus EB tipo tyrimo sertifikatus ir priedus.

8. Kitos notifikuotosios įstaigos gali gauti EB tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų priedų kopijas. Sertifikatų priedai turi būti prieinami kitoms notifikuotosioms įstaigoms.

9. Gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas privalo saugoti EB tipo tyrimo sertifikatų ir jų priedų kopijas kartu su techniniais dokumentais mažiausiai 10 metų po paskutinio gaminio pagaminimo datos.

Jei nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, saugoti turimus techninius dokumentus privalo asmuo, kuris gaminį pateikia Bendrijos rinkai.

Įsakymo 2 priedas

Sprogmenų atitikties atestavimo procedūros

1. B MODULIS: EEB tipo patvirtinimas

1.1. Šiame modulyje aprašoma toji procedūros dalis, kuria notifikuotoji įstaiga nustato ir paliudija, kad produkcijos pavyzdys atitinka jam taikomas direktyvos 93/15/EEB „Dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų išleidimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo“ (toliau vadinama – Direktyva) nuostatas.

1.2. Sprogmenų gamintojas ar Europos Ekonominėje Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas paraišką patvirtinti EEB tipą pateikia bet kuriai jo pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Paraiškoje turi būti nurodyta:

· gamintojo pavadinimas ir adresas, o jei paraišką pateikia įgaliotasis atstovas, taip pat to atstovo pavadinimas ir adresas,

· rašytinis pareiškimas, kad tokia pati paraiška nėra pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai,

· techniniai dokumentai, aprašyti 1.3 punkte.

Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai turi pateikti numatomos gaminti produkcijos pavyzdį. Notifikuotoji įstaiga gali paprašyti daugiau pavyzdžių, jei jų reikia bandymo programai atlikti.

1.3. Techniniai dokumentai turi leisti įvertinti, ar gaminys atitinka Direktyvos reikalavimus. Tokiuose dokumentuose turi būti apibūdinta (tiek, kiek reikia įvertinimui) gaminio sandara, gamyba bei veikimas ir:

· bendras tipo aprašymas,

· gaminio principinė konstrukcija bei komponentų, mazgų, elektros grandinių ir t.t. gamybiniai brėžiniai ir schemos,

· aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi minėtiems brėžiniams bei schemoms, gaminio veikimui suprasti,

· Direktyvos 4 straipsnyje minimų standartų, taikomas ištisai ar iš dalies, sąrašas, o tais atvejais, kai Direktyvos 4 straipsnyje minimi standartai netaikomi, priimtų sprendimų, užtikrinančių pagrindinių šios direktyvos reikalavimų vykdymą, aprašymas,

· konstrukcijos skaičiavimo rezultatai, atliktos ekspertizės ir t.t.,

· bandymų protokolai.

1.4. Notifikuotoji įstaiga privalo:

1.4.1. išnagrinėti techninius dokumentus, patikrinti, ar pateiktas pavyzdys pagamintas pagal šiuos dokumentus, ir nustatyti elementus, kurie buvo sukurti pagal Direktyvos 4 straipsnyje minimų standartų nuostatas, bei komponentus, kurie buvo sukurti nesilaikant tų standartų atitinkamų nuostatų;

1.4.2. atlikti ar pasirūpinti, kad būtų atlikti atitinkami tyrimai ir būtini bandymai, siekiant įsitikinti, ar gamintojo priimti sprendimai, kai Direktyvos 4 straipsnyje minimi standartai nebuvo taikomi, atitinka Direktyvos pagrindinius reikalavimus;

1.4.3. atlikti ar pasirūpinti, kad būtų atlikti tyrimai ir būtini bandymai, siekiant patikrinti, ar gamintojo pasirinkti atitinkami standartai buvo iš tikrųjų taikyti;

1.4.4. susitarti su pareiškėju dėl vietos, kurioje bus atliekami tyrimai ir būtini bandymai.

1.5. Kai pavyzdys atitinka šios Direktyvos atitinkamas nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EEB tipo patvirtinimo sertifikatą. Sertifikate nurodoma gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvada ir būtini patvirtinto tipo identifikavimo duomenys.

Prie sertifikato pridedamas atitinkamų techninių dokumentų sąrašas, o jo kopija saugoma notifikuotoje įstaigoje.

Jei gamintojui ar Europos Ekonominėje Bendrijoje įsisteigusiam jo įgaliotajam atstovui tipo sertifikatas neišduodamas, notifikuotoji įstaiga privalo išsamiai nurodyti priežastis, kodėl atsisakoma jį išduoti.

Turi būti numatyta skundų padavimo apeliavimo tvarka.

1.6. Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai, kurioje laikoma su EEB tipo patvirtinimo sertifikatu susijusi techninė informacija, praneša apie visus patvirtinto gaminio keitimus, kuriems reikalinga gauti papildomą patvirtinimą, jei tokie pakeitimai gali turėti poveikio gaminio atitikimui pagrindiniams reikalavimams arba nustatytoms naudojimo sąlygoms. Papildomas patvirtinimas išduodamas kaip priedas prie EEB tipo patvirtinimo sertifikato originalo.

1.7. Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms privalo pateikti reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus EEB tipo patvirtinimo sertifikatus ir priedus.

1.8. Kitos notifikuotosios įstaigos gali gauti EEB tipo patvirtinimo sertifikatų ir/arba jų priedų kopijas. Sertifikatų priedai turi būti prieinami kitoms notifikuotosioms įstaigoms.

1.9. Gamintojas ar Europos Ekonominėje Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas privalo saugoti EEB tipo patvirtinimo sertifikatų ir jų priedų kopijas kartu su techniniais dokumentais mažiausiai 10 metų po paskutinio gaminio pagaminimo datos.

Jei nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Europos Ekonominėje Bendrijoje, saugoti turimus techninius dokumentus privalo asmuo, kuris gaminį pateikia Europos Ekonominės Bendrijos rinkai.

Visiškas

2. C MODULIS:Tipo atitiktis

1. Šiame modulyje aprašoma toji procedūros dalis, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad sprogmenys atitinka tą tipą, kuris yra apibūdintas EB tipo tyrimo sertifikate, ir šioje direktyvoje jam taikomus reikalavimus. Gamintojas prie kiekvieno sprogmens pritvirtina ženklą „CE” ir parengia raštu deklaraciją apie atitiktį.

2. Gamintojas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų, jog pagamintas gaminys atitiks EB tipo tyrimo sertifikate apibūdintą tipą šios direktyvos esminių saugos reikalavimų atžvilgiu.

3. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas atitikties deklaraciją privalo saugoti mažiausiai 10 metų po to, kai pagaminamas paskutinis atitinkamas gaminys.

Jei nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, saugoti esamus techninius dokumentus privalo asmuo, kuris gaminį pateikia Bendrijos rinkai.

4. Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka nereguliarius gaminio tyrimus ar pasirūpina, kad jie būtų atlikti. Atitinkamas gatavų gaminių pavyzdys, kurį notifikuotoji įstaiga paima gamybos vietoje, ištiriamas, atitinkamai išbandomas pagal 4 straipsnyje minimą taikytiną standartą ar standartus, arba atliekami lygiaverčiai bandymai, siekiant nustatyti jo atitikimą tam tikros direktyvos reikalavimams. Jei vienas ar keli gaminio pavyzdžiai reikalavimų ar standartų neatitinka, notifikuotoji įstaiga privalo imtis atitinkamų priemonių.

Gamybos proceso metu gamintojas žymi bandymus atlikusios ir už tai atsakingos notifikuotosios įstaigos identifikacinį numerį.

Įsakymo 2 priedas

Sprogmenų atitikties atestavimo procedūros

2. C MODULIS: Gaminio ir patvirtinto tipo atitiktis

2.1. Šiame modulyje aprašoma toji procedūros dalis, kuria gamintojas arba Europos Ekonominėje Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir pareiškia, kad sprogmenys atitinka tą tipą, kuris yra apibūdintas EEB tipo patvirtinimo sertifikate, ir Direktyvoje jam taikomus reikalavimus. Gamintojas kiekvieną sprogmenį ženklina CE ženklu ir parengia raštu deklaraciją apie atitiktį.

2.2. Gamintojas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų, jog pagamintas gaminys Direktyvos pagrindinių saugos reikalavimų atžvilgiu atitiks EEB tipo patvirtinimo sertifikate apibūdintą tipą.

2.3. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas atitikties deklaraciją privalo saugoti mažiausiai 10 metų po to, kai pagaminamas paskutinis atitinkamas gaminys.

Jei nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Europos Ekonominėje Bendrijoje, saugoti esamus techninius dokumentus privalo asmuo, kuris gaminį pateikia Europos Ekonominės Bendrijos rinkai.

2.4. Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka nereguliarius gaminio tyrimus ar pasirūpina, kad jie būtų atlikti. Gaminio pavyzdys, notifikuotosios įstaigos paimtas gamybos vietoje, ištiriamas, išbandomas pagal Direktyvos 4 straipsnyje minimą taikytiną standartą ar standartus arba atliekami lygiaverčiai bandymai, siekiant nustatyti jo atitikimą Direktyvos reikalavimams. Jei vienas ar keli gaminio pavyzdžiai reikalavimų ar standartų neatitinka, notifikuotoji įstaiga privalo imtis atitinkamų priemonių.

Notifikuotoji įstaiga atsako už tai, kad gamintojas gamybos proceso metu gaminius ženklintų jos identifikaciniu žymeniu.

Visiškas

3. D MODULIS:Gamybos kokybės užtikrinimas

1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas, kuris vykdo 2 skirsnio reikalavimus, užtikrina ir deklaruoja, kad sprogmenys atitinka EB tipo tyrimo sertifikate apibūdintą tipą ir tenkina šios direktyvos reikalavimus.

Gamintojas prie kiekvieno sprogmens pritvirtina ženklą „CE” ir parengia raštu deklaraciją apie jo atitiktį. ženklas „CE” tvirtinamas kartu su notifikuotosios įstaigos, atsakingos už EB tipo priežiūrą, identifikaciniu simboliu, kaip numatyta 4 skirsnyje.

2. Gamintojas privalo naudoti patvirtintą kokybės sistemą, apimančią gamybą, galutinę sprogmenų kontrolę ir bandymus, kaip nurodyta 3 skirsnyje. Jis turi būti prižiūrimas, kaip nurodyta šio 4 skirsnyje.

3. Kokybės sistema

3.1. Gamintojas savo pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti jo sprogmenų gamybos kokybės sistemą.

Paraiškoje turi būti:

— visa reikiama informacija apie numatomo gaminti sprogmens kategoriją,

— kokybės sistemos dokumentai,

— patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir EB tipo tyrimo sertifikato kopija.

3.2. Kokybės sistema turi užtikrinti, kad sprogmenys atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate apibūdintą tipą ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

Visi gamintojo taikomi elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir tvarkingai įforminti dokumentais kaip veiklos principai, procedūros ir instrukcijos. Kokybės sistemos dokumentai turi leisti vienodai suprasti kokybės programas, planus, dokumentus ir duomenų įrašus.

Juose pirmiausia turi būti tinkamai aprašyta:

— kokybės siektinos normos ir organizacinė struktūra, vadovybės pareigos ir įgaliojimai kokybės sistemos atžvilgiu,

— gamybos, kokybės valdymo ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus atliekami,

— tyrimai bei bandymai, kurie bus atliekami prieš pradedant gamybą, ją baigus ar jos metu, ir jų atlikimo dažnumas,

— kokybės duomenų įrašai, pavyzdžiui, kontrolės ataskaitos ir bandymų duomenys, kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos protokolai ir kt.,

— priemonės, kuriomis sekama, ar reikalaujama sprogmens kokybė pasiekiama ir kaip efektyviai veikia kokybės sistema.

3.3. Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte minimus reikalavimus. Laikoma, kad kokybės sistema atitinka šiuos reikalavimus, jei ji įgyvendina atitinkamus suderintus standartus.

Tikrintojų grupėje turi būti bent vienas asmuo, kuris jau turi atitinkamo gaminio gamybos technologijos įvertinimo patirtį. Įvertinimo procedūroje būtina numatyti patikrinimo vizitą gamintojo patalpose.

Apie sprendimą dėl patvirtinimo pranešama gamintojui. Pranešime turi būti išdėstytos tyrimo išvados ir argumentuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4. Gamintojas įsipareigoja vykdyti visas su patvirtinta kokybės sistema susijusias prievoles ir užtikrinti, kad ji tinkamai ir efektyviai veiktų.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas privalo informuoti notifikuotąją įstaigą, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie numatomus jos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga privalo įvertinti numatomus pakeitimus ir nuspręsti, ar kokybės sistema su keitimais vis dar atitiks 3.2 punkte minimus reikalavimus, ar reikės ją iš naujo įvertinti.

Apie savo sprendimą ji praneša gamintojui. Tokiame pranešime išdėstomos tyrimo išvados ir argumentuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4. Notifikuotosios įstaigos atliekamas monitoringas

4.1. Monitoringo tikslas – įsitikinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų prievoles, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2. Gamintojas privalo leisti notifikuotajai įstaigai tyrimo tikslais įeiti į gamybos, tikrinimo, bandymo ar sandėliavimo patalpas ir suteikti jai visą būtiną informaciją, svarbiausia:

— kokybės sistemos dokumentus,

— kokybės duomenų įrašus, pavyzdžiui, kontrolės ataskaitos ir

bandymų rezultatus, kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo atestavimo ataskaitas ir t. t.

4.3. Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės sistemą, ir audito protokolus pateikia gamintojui.

4.4. Be to, notifikuotoji įstaiga gali lankytis gamintojo patalpose apie tai nepranešusi. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus ar pasirūpinti, kad jie būtų atlikti siekiant įsitikinti, kad kokybės sistema veikia teisingai; prireikus notifikuotoji įstaiga gamintojui turi pateikti apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atlikti bandymai, bandymų protokolą.

5. Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms bus prieinama:

— 3.1 punkto antroje įtraukoje minimi dokumentai,

— 3.4 punkto antroje pastraipoje minimi keitimai,

— notifikuotosios įstaigos sprendimai ir pranešimai, minimi 3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4 punktuose.

6. Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms suteikia reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus kokybės sistemų patvirtinimus.

Įsakymo 2 priedas

Sprogmenų atitikties atestavimo procedūros

3. D MODULIS: Gamybos kokybės užtikrinimas

3.1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas, vykdantis 3.2 punkto reikalavimus, užtikrina ir deklaruoja, kad sprogmenys atitinka EEB tipo patvirtinimo sertifikate apibūdintą tipą ir tenkina Direktyvos reikalavimus. Gamintojas kiekvieną sprogmenį ženklina CE ženklu ir parengia raštu atitikties deklaraciją. Sprogmuo kartu su CE ženklu ženklinamas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 3.4 punkte nurodytą priežiūrą, identifikaciniu žymeniu.

3.2. Gamintojas privalo naudoti kokybės sistemą, apimančią gamybą, galutinę sprogmenų kontrolę ir bandymus, kaip nurodyta 3.3 punkte. Gamintojo veikla turi būti prižiūrima, kaip nurodyta 3.4 punkte.

3.3. Kokybės sistema

3.3.1. Gamintojas savo pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti jo sprogmenų gamybos kokybės sistemą.

Paraiškoje turi būti:

· visa reikiama informacija apie numatomo gaminti sprogmens kategoriją,

· kokybės sistemos dokumentai,

· patvirtinto tipo techninė dokumentacija ir EEB tipo patvirtinimo sertifikato kopija.

3.3.2. Kokybės sistema turi užtikrinti, kad sprogmenys atitiktų EEB tipo patvirtinimo sertifikate apibūdintą tipą ir jiems taikomus direktyvos reikalavimus.

Visi gamintojo taikomi veiksniai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir tvarkingai įforminti dokumentais kaip veiklos principai, procedūros ir instrukcijos. Kokybės sistemos dokumentai turi leisti vienodai suprasti kokybės programas, planus, dokumentus ir duomenų įrašus.

Juose pirmiausia turi būti tinkamai aprašyta:

· kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovybės atsakomybė ir įgaliojimai sprogmenų kokybės požiūriu,

· gamybos, kokybės valdymo ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus atliekami,

· tyrimai bei bandymai, kurie bus atliekami prieš pradedant gamybą, ją baigus ar jos metu, ir jų atlikimo dažnumas,

· kokybės duomenų įrašai, pavyzdžiui, kontrolės ataskaitos ir bandymų duomenys, kalibravimo duomenys, protokolai apie personalo kvalifikaciją ir kt.,

· priemonės, kuriomis sekama, ar reikalaujama sprogmens kokybė pasiekiama ir kaip efektyviai veikia kokybės sistema.

3.3.3. Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Laikoma, kad kokybės sistema atitinka šiuos reikalavimus, jei ji įgyvendina atitinkamus suderintus standartus. Tikrintojų grupėje turi būti bent vienas asmuo, kuris jau turi atitinkamo gaminio gamybos technologijos įvertinimo patirtį. Įvertinimo procedūroje būtina numatyti patikrinimo vizitą gamintojo įmonėje.

Apie sprendimą dėl patvirtinimo pranešama gamintojui. Pranešime turi būt išdėstytos tyrimo išvados ir argumentuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.3.4. Gamintojas įsipareigoja vykdyti visas su patvirtinta kokybės sistema susijusias prievoles ir užtikrinti, kad ji tinkamai ir efektyviai veiktų.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas privalo informuoti notifikuotąją įstaigą, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie numatomus šios sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga privalo įvertinti numatomus pakeitimus ir nuspręsti, ar taip pakeista kokybės sistema vis dar atitiks 3.3.2 punkte minimus reikalavimus, ar reikės ją iš naujo įvertinti.

Apie savo sprendimą ji praneša gamintojui. Tokiame pranešime išdėstomos tyrimo išvados ir argumentuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4. Notifikuotosios įstaigos atliekamas monitoringas

3.4.1 Monitoringo tikslas – įsitikinti, kad gamintojas tinkamai vykdo prievoles, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

3.4.2 Gamintojas privalo leisti notifikuotosios įstaigos atstovams patikrinimo tikslu įeiti į gamybos, tikrinimo, bandymo ar sandėliavimo patalpas ir pateikti jiems visą reikalingą informaciją, o ypač:

· kokybės sistemos dokumentus,

· kokybės duomenų įrašus, pavyzdžiui, kontrolės ataskaitos ir bandymų rezultatus, kalibravimo duomenis, protokolus apie personalo kvalifikaciją ir t. t.

3.4.3 Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės sistemą, ir audito protokolus pateikia gamintojui.

3.4.4 Be to, notifikuotoji įstaiga gali lankytis gamintojo įmonėje ir apie tai iš anksto nepranešusi. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus ar pasirūpinti, kad jie būtų atlikti siekiant įsitikinti, kad kokybės sistema veikia teisingai; prireikus notifikuotoji įstaiga gamintojui turi pateikti apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atlikti bandymai, bandymų protokolą.

3.5. Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms bus prieinami:

· 3.3.1 punkte minimi kokybės sistemos dokumentai,

· 3.3.4 punkte minimi kokybės sistemos pakeitimai,

· notifikuotosios įstaigos sprendimai ir pranešimai (protokolai), minimi
3.3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 3.4.3 bei 3.4.4 punktuose.

3.6. Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms suteikia reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus kokybės sistemos patvirtinimus.

Visiškas

4. E MODULIS: Gaminio kokybės užtikrinimas

1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas, kuris vykdo 2 skirsnio prievoles, užtikrina ir deklaruoja, kad sprogmenys atitinka EB tipo tyrimo sertifikate apibūdintą tipą. Gamintojas prie kiekvieno sprogmens pritvirtina ženklą "CE" ir parengia raštu atitikties deklaraciją. Ženklas "CE" tvirtinamas kartu su notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 4 skirsnyje minimus patikrinimus, identifikaciniu simboliu.

2. Gamintojas turi taikyti patvirtintą kokybės sistemą galutinai tikrinant ir bandant sprogmenį, kaip nurodyta 3 skirsnyje. Jis turi būti tikrinamas taip, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

3. Kokybės sistema

3.1. Gamintojas savo pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti jo sprogmenų kokybės sistemą.

Prašyme turi būti:

- visa reikiama informacija apie planuojamą gaminti sprogmenų kategoriją,

- kokybės sistemos dokumentai,

- patvirtinto tipo techninė dokumentacija ir EB tipo tyrimo sertifikato kopija.

3.2. Taikant kokybės sistemą, tikrinamas kiekvienas sprogmuo, atliekami atitinkami bandymai, minimi 4 straipsnyje minimuose standartuose, ar jiems lygiaverčiai bandymai siekiant nustatyti, ar sprogmuo atitinka šios direktyvos jam taikomus reikalavimus. Visi gamintojo priimti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir tvarkingai įforminami dokumentais kaip veiklos kryptys, procedūros bei instrukcijos. Kokybės sistemos dokumentacijai turi leisti vienodai suprasti kokybės programas, planus, vadovus ir kokybės įrašus.

Joje pirmiausia turi būti tinkamai aprašyta:

- kokybės siektinos normos ir organizacinės struktūra, vadovybės pareigos ir įgaliojimai gaminio kokybės atžvilgiu,

- tyrimas ir bandymai, kurie bus atlikti pagaminus gaminį,

- priemonės, kuriomis sekama, ar efektyviai veikia kokybės sistema,

- kokybės duomenų įrašai, pavyzdžiui, kontrolės ataskaitos ir atestavimo ataskaitos, kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo atestavimo protokolai ir kt.

3.3. Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte minimus reikalavimus. Laikoma, kad kokybės sistemos atitinka šiuos reikalavimus, jeigu jos laikosi atitinkamų suderintų standartų.

Auditorių grupėje turi būti bent vienas narys, kuris jau turi atitinkamo gaminio gamybos technologijos įvertinimo patirtį. Įvertinimo procedūroje būtina numatyti patikrinimo vizitą gamintojo patalpose.

Apie sprendimą pranešama gamintojui. Pranešime turi būti išdėstytos tyrimo išvados ir argumentuotas sprendimas dėl vertinimo.

3.4. Gamintojas įsipareigoja vykdyti visas su patvirtinta kokybės sistema susijusias prievoles ir užtikrinti, kad ji tinkamai ir efektyviai veiktų.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas nuolat informuoja notifikuotąją įstaigą, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie numatomus jos keitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina numatomus keitimus ir nusprendžia, ar kokybės sistema su keitimais vis dar atitiks 3.2 punkte minimus reikalavimus, ar reikės ją iš naujo įvertinti.

Apie savo sprendimą ji praneša gamintojui. Tokiame pranešime išdėstomos tyrimo išvados ir argumentuotas sprendimas dėl vertinimo.

4. Notifikuotosios įstaigos atliekamas monitoringas

4.1. Monitoringo tikslas – užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų prievoles, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2. Gamintojas privalo leisti notifikuotajai įstaigai tyrimo tikslais įeiti į gamybos, tikrinimo, bandymo ar sandėliavimo patalpas ir suteikti jai visą būtiną informaciją, svarbiausia:

- kokybės sistemos dokumentus,

- techninius dokumentus,

- kokybės duomenų įrašus, pavyzdžiui, kontrolės ataskaitas ir bandymų duomenis, kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo atestavimo ataskaitas ir t. t.

4.3. Notifikuotoji įstaiga reguliariai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas prižiūri ir taiko kokybės sistemą, ir patikrinimo protokolus pateikia gamintojui.

4.4. Be to, notifikuotoji įstaiga gali lankytis gamintojo patalpose be išankstinio pranešimo. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus ar pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama įsitikinti, kad kokybės sistema veikia teisingai; prireikus notifikuotoji įstaiga gamintojui turi pateikti apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atlikti bandymai, bandymo protokolą.

5. Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms bus prieinama:

- 3.1 punkto antroje įtraukoje minimi dokumentai,

- 3.4 punkto antroje pastraipoje minimi pakeitimai,

- notifikuotosios įstaigos sprendimai ir protokolai, minimi 3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4 punktuose.

6. Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms suteikia reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus kokybės sistemų patvirtinimus.

Įsakymo 2 priedas

Sprogmenų atitikties atestavimo procedūros

4. E MODULIS: Gaminio kokybės užtikrinimas

4.1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas, vykdantis 4.2 punkte nurodytas prievoles, užtikrina ir deklaruoja, kad sprogmenys atitinka EEB tipo patvirtinimo sertifikate apibūdintą tipą. Gamintojas kiekvieną sprogmenį ženklina CE ženklu ir parengia raštu atitikties deklaraciją. Sprogmuo kartu su CE ženklu ženklinamas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 4.4 punkte nurodytą priežiūrą, identifikaciniu žymeniu.

4.2. Gamintojas turi taikyti patvirtintą kokybės sistemą atlikdamas galutinę sprogmenų kontrolę ir bandymus, kaip nurodyta 4.3 punkte. Gamintojo veikla turi būti prižiūrima, kaip nurodyta 4.4 punkte.

4.3. Kokybės sistema

4.3.1. Gamintojas savo pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti jo sprogmenų gamybos kokybės sistemą.

Paraiškoje turi būti:

· visa reikiama informacija apie numatomo gaminti sprogmens kategoriją,

· kokybės sistemos dokumentai,

· patvirtinto tipo techninė dokumentacija ir EEB tipo patvirtinimo sertifikato kopija.

4.3.2. Taikant kokybės sistemą tikrinamas kiekvienas sprogmuo, atliekami bandymai, nurodyti Direktyvos 4 straipsnyje minimuose standartuose, ar jiems lygiaverčiai bandymai siekiant nustatyti, ar sprogmuo atitinka Direktyvos jam taikomus reikalavimus. Visi gamintojo taikomi veiksniai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir tvarkingai įforminti dokumentais kaip veiklos principai, procedūros ir instrukcijos. Kokybės sistemos dokumentai turi leisti vienodai suprasti kokybės programas, planus, dokumentus ir duomenų įrašus.

Juose pirmiausia turi būti tinkamai aprašyta:

· kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovybės atsakomybė ir įgaliojimai gaminio kokybės požiūriu,

· tyrimas ir bandymai, kurie bus atlikti pagaminus gaminį,

· priemonės, kuriomis sekama ar efektyviai veikia kokybės sistema.

· kokybės duomenų įrašai, pavyzdžiui, kontrolės ataskaitos ir bandymų duomenys, kalibravimo duomenys, protokolai apie personalo kvalifikaciją ir kt.

4.3.3. Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 4.3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Laikoma, kad kokybės sistema šiuos reikalavimus atitinka, jeigu ji įgyvendina tiesiogiai susijusius suderintus standartus.

Apie sprendimą turi būti pranešama gamintojui. Pranešime turi būti išdėstytos tyrimo išvados ir argumentuotas sprendimas dėl vertinimo.

4.3.4. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas privalo informuoti notifikuotąją įstaigą, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie numatomus šios sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga privalo įvertinti numatomus pakeitimus ir nuspręsti, ar taip pakeista kokybės sistema vis dar atitiks 4.3.2 punkte minimus reikalavimus, ar reikės ją iš naujo įvertinti.

Apie savo sprendimą ji praneša gamintojui. Tokiame pranešime išdėstomos tyrimo išvados ir argumentuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.4. Notifikuotosios įstaigos atliekamas monitoringas

4.4.1 Monitoringo tikslas – įsitikinti, kad gamintojas tinkamai vykdo prievoles, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.4.2 Gamintojas privalo leisti notifikuotosios įstaigos atstovams patikrinimo tikslu įeiti į gamybos, tikrinimo, bandymo ar sandėliavimo patalpas ir pateikti jiems visą reikalingą informaciją, o ypač:

· kokybės sistemos dokumentus,

· kokybės duomenų įrašus, pavyzdžiui, kontrolės ataskaitos ir bandymų rezultatus, kalibravimo duomenis, protokolus apie personalo kvalifikaciją ir t. t.

4.4.3 Notifikuotoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės sistemą, ir audito protokolus pateikia gamintojui.

4.4.4 Be to, notifikuotoji įstaiga gali lankytis gamintojo įmonėje ir apie tai iš anksto nepranešusi. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti bandymus ar pasirūpinti, kad jie būtų atlikti siekiant įsitikinti, kad kokybės sistema veikia teisingai; prireikus notifikuotoji įstaiga gamintojui turi pateikti apsilankymo ataskaitą ir, jei buvo atlikti bandymai, bandymų protokolą.

4.5. Gamintojas užtikrina, kad mažiausiai 10 metų po paskutinės gaminio pagaminimo datos šalies valdžios institucijoms bus prieinami:

· 3.3.1 punkte minimi kokybės sistemos dokumentai,

· 3.3.4 punkte minimi kokybės sistemos pakeitimai,

· notifikuotosios įstaigos sprendimai ir pranešimai (protokolai), minimi
4.3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.4.3 bei 4.4.4 punktuose.

4.6. Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms suteikia reikiamą informaciją apie išduotus ir atšauktus kokybės sistemos patvirtinimus.

Visiškas

5. F MODULIS:Gaminio patikrinimas

1. Šiame modulyje aprašoma tvarka, kuria gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas tikrina ir paliudija, kad sprogmenys, kuriems taikomos 3 skirsnio nuostatos, atitinka EB tipo tyrimo sertifikate apibūdintą

tipą ir šios direktyvos atitinkamus reikalavimus.

2. Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procese būtų užtikrinama, kad sprogmenys atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate apibūdintą tipą ir šios direktyvos jiems taikomus reikalavimus. Prie kiekvieno sprogmens jis pritvirtina ženklą „CE” ir parengia atitikties deklaraciją.

3. Norėdama įsitikinti, ar sprogmuo atitinka šios direktyvos reikalavimus,

notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus tyrimus ir bandymus, tikrindama ir bandydama kiekvieną sprogmenį, kaip minima 4 skirsnyje.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas atitikties deklaracijos kopiją saugo mažiausiai 10 metų po paskutinio sprogmens pagaminimo.

4. Patikrinimas tiriant ir bandant kiekvieną sprogmenį

4.1. Norint įsitikinti, ar sprogmenys atitinka tam tikrą tipą ir direktyvos reikalavimus, kiekvienas sprogmuo tikrinamas atskirai ir atliekami 4 straipsnyje minimuose atitinkamuose standartuose nurodyti ar jiems lygiaverčiai

sprogmens bandymai.

4.2. Notifikuotoji įstaiga prie kiekvieno patvirtinto sprogmens pritvirtina savo identifikavimo simbolį ar pasirūpina, kad jis būtų pritvirtintas, ir parengia atitikties sertifikatą pagal atliktus bandymus.

4.3. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad pareikalautas jis galės pateikti notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatus.

Įsakymo 2 priedas

Sprogmenų atitikties atestavimo procedūros

5. F MODULIS: Gaminio sertifikavimas

5.1. Šiame modulyje aprašoma tvarka, kuria gamintojas arba Europos Ekonominėje Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas tikrina ir paliudija, kad sprogmenys, kuriems taikomos 5.3 punkto nuostatos, atitinka EEB tipo patvirtinimo sertifikate apibūdintą tipą ir Direktyvos atitinkamus reikalavimus.

5.2. Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procese būtų užtikrinama, kad sprogmenys atitiktų EEB tipo patvirtinimo sertifikate apibūdintą tipą ir Direktyvos jiems taikomus reikalavimus. Kiekvieną sprogmenį jis ženklina CE ženklu ir parengia atitikties deklaraciją.

5.3. Norėdama įsitikinti, ar sprogmuo atitinka šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga atlieka atitinkamus tyrimus ir bandymus, tikrindama ir bandydama kiekvieną sprogmenį, kaip minima 5.4 punkte.

Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas atitikties deklaracijos kopiją saugo mažiausiai
10 metų po paskutinio sprogmens pagaminimo.

5.4. Patikrinimas tiriant ir bandant kiekvieną sprogmenį

5.4.1. Norint įsitikinti, ar sprogmenys atitinka tam tikrą tipą ir direktyvos reikalavimus, kiekvienas sprogmuo tikrinamas atskirai ir atliekami Direktyvos 4 straipsnyje minimuose atitinkamuose standartuose nurodyti ar jiems lygiaverčiai sprogmens bandymai.

5.4.2. Notifikuotoji įstaiga kiekvieną patvirtintą sprogmenį paženklina savo identifikavimo žymeniu (ar pasirūpina, kad jis būtų paženklintas) ir parengia atitikties sertifikatą pagal atliktus bandymus.

5.4.3. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad pareikalautas jis galės pateikti notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatus.

Visiškas

6. G MODULIS:Vieneto tikrinimas

1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas užtikrina ir deklaruoja, kad sprogmuo, kuriam yra išduotas 2 skirsnyje minimas sertifikatas, atitinka šios direktyvos atitinkamus reikalavimus. Gamintojas prie sprogmens pritvirtina ženklą „CE” ir parengia atitikties deklaraciją.

2. Kad užtikrintų, jog sprogmuo atitinka šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga patikrina kiekvieną sprogmenį ir atlieka atitinkamus 4 straipsnyje minimuose standartuose nurodytus ar jiems lygiaverčius bandymus.

Notifikuotoji įstaiga ant patvirtinto sprogmens pritvirtina savo identifikacinį simbolį ar pasirūpina, kad jis būtų pritvirtintas, ir parengia pagal atliktus bandymus atitikties sertifikatą.

3. Techninių dokumentų paskirtis – įgalinti įvertinti šios direktyvos reikalavimų atitiktį ir suprasti sandarą, gamybą ir veikimą.

Dokumentuose turi būti tokia įvertinimui reikalinga informacija:

— tipo bendras aprašas,

— projekto schemos ir gamybiniai brėžiniai bei komponentų diagramos, pagalbiniai agregatai, elektros grandinės ir t. t.,

— aprašymas ir paaiškinimai, būtini minėtiems brėžiniams bei diagramoms ir sprogmens veikimo bei apsaugos sistemai suprasti,

— 4 straipsnyje minimų standartų sąrašas, taikomas visas ar tik iš dalies, ir tais atvejais, kai 4 straipsnyje minimi standartai netaikomi, priimtų sprendimų, užtikrinančių esminių šios direktyvos reikalavimų

vykdymą, apibūdinimas,

— projekto skaičiavimo duomenys, atliktų tyrimų rezultatai ir t. t.,

— bandymų protokolai.

Įsakymo 2 priedas

Sprogmenų atitikties atestavimo procedūros

6. G MODULIS: Vienetinio gaminio sertifikavimas

6.1. Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas užtikrina ir deklaruoja, kad sprogmuo, kuriam yra išduotas 6.2 punkte nurodytas sertifikatas, atitinka šios direktyvos atitinkamus reikalavimus. Gamintojas kiekvieną sprogmenį ženklina CE ženklu ir parengia raštu atitikties deklaraciją.

6.2. Kad užtikrintų, jog sprogmuo atitinka šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga patikrina sprogmenį ir atlieka Direktyvos 4 straipsnyje minimuose standartuose nurodytus ar jiems lygiaverčius bandymus.

Notifikuotoji įstaiga bandymus išlaikiusį sprogmenį ženklina savo identifikaciniu žymeniu (ar pasirūpina, kad jis būtų paženklintas) ir pagal atliktus bandymus parengia atitikties sertifikatą.

6.3. Techninių dokumentų paskirtis – sudaryti galimybę įvertinti sprogmens atitiktį Direktyvos reikalavimams ir suprasti jo konstrukciją, gamybą ir veikimą.

Dokumentuose turi būti tokia įvertinimui reikalinga informacija:

· bendras tipo aprašymas,

· sprogmens principinė konstrukcija bei komponentų, mazgų, elektros grandinių ir t.t. gamybiniai brėžiniai ir schemos,

· aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi minėtiems brėžiniams bei schemoms, sprogmens veikimui bei apsaugos sistemai suprasti,

· konstrukcijos skaičiavimo rezultatai, atliktos ekspertizės ir t.t.,

· bandymų protokolai.

Visiškas

III PRIEDAS

MINIMALŪS NOTIFIKUOTŲJŲ ĮSTAIGŲ TAIKOMI KRITERIJAI, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI VALSTYBĖS NARĖS

1. Įstaiga, jos direktorius ir personalas, atsakingas už patikros bandymų atlikimą, negali būti jų tikrinamų sprogmenų nei projektuotojai, gamintojai, tiekėjai ar įrengėjai, nei jų įgaliotieji atstovai. Jie neturi tiesiogiai ar kaip įgaliotieji atstovai būti susiję su tokių sprogmenų projektavimu, gamyba, prekyba ar priežiūra. Tai nevaržo gamintojo ir notifikuotosios įstaigos galimybių keistis technine informacija.

2. Įstaiga ir jos personalas atlieka patikros bandymus laikydamiesi didžiausio profesinio principingumo ir techninės kompetencijos, jiems nedaromas joks, ypač asmenų ar asmenų grupių, suinteresuotų tikrinimo rezultatais, spaudimas ar skatinimas, ypač finansinėmis priemonėmis, kuris gali turėti įtakos jų sprendimams ar tikrinimo rezultatams.

3. Įstaiga turi būtiną personalą ir įrenginius, kurie leidžia jai tinkamai atlikti administracinius ir techninius uždavinius, susijusius su tyrimais; jai taip pat turi būti prieinama įranga, kuri reikalinga specialiems tyrimams.

4. Atsakingas už tyrimus personalas turi:

— būti gerai techniškai ir profesionaliai pasirengęs,

— pakankamai išmanyti apie savo atliekamų bandymų reikalavimus ir turėti pakankamą jų atlikimo patirtį,

— sugebėti parengti bandymų rezultatus liudijančius sertifikatus, protokolus ir ataskaitas.

6. Turi būti garantuojamas tikrintojų bešališkumas. Jų atlyginimas neturi priklausyti

nuo atliktų bandymų skaičiaus ar jų rezultatų.

6. Jei įstaigos atsakomybės pagal įstatymą neprisiima valstybė, įstaiga turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, arba valstybė narė pati yra tiesiogiai atsakinga už bandymus.

7. Įstaigos personalas privalo laikyti paslaptyje visą informaciją, kurią jis gauna vykdydamas savo užduotis pagal šią direktyvą arba pagal ją įgyvendinančias

nacionalinių įstatymų nuostatas (išskyrus tuos atvejus, kai jis tą informaciją teikia valstybės, kurioje jis vykdo veiklą, kompetentingoms administracinėms

institucijoms).

Direktyvos III priedo perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes notifikuotųjų įstaigų Lietuvoje nėra.

IV PRIEDAS

ATITIKTIES ŽENKLAS

Atitikties ženklas „CE” – tai raidės CE, pateiktos tokia forma:

Jei ženklas sumažinimas ar padidinimas, turi būti laikomasi šių milimetriniame popieriuje pateiktų proporcijų.

Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalis

4 straipsnis. Sprogmenų ženklinimas

Visiškas.