DERINIMO PAŽYMA

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui

įstatymo koncepcijos PROJEKTO

Institucijos pavadinimas, rašto data ir numeris	Pastabos ir pasiūlymai	Pastabų ir pasiūlymų įvertinimas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011-04-22 raštas Nr. (1.20-10) SD-2626	Koncepcijos projekte numatoma, kad, įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui,  reikės pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. IX-912 ,,Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“. Įgyvendinant šią nuostatą, reikėtų numatyti kitą lėšų šaltinį pensijų sistemos reformai finansuoti, kitu atveju koncepcijos projekte reikėtų rašyti apie neigiamas įstatymo projekto įsigaliojimo pasekmes.	Pensijų sistemos reformai finansuoti bet kokiu atveju reikės surasti tvarius šaltinius, nes valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų kiekis yra ribotas ir jų privatizavimo lėšos nėra tvarus finansavimo šaltinis, todėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo atsisakymo klausimas nėra susijęs su ilgalaikiu pensijų reformos finansavimu iš esmės.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2011-04-22 raštas Nr. (10.4-21)-3-2217	1. Vertinamos Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijos tikslas – įtvirtinti  numatomo parengti Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo (toliau – Įstatymas) pagrindines nuostatas ir struktūrą, apibrėžti teisinio reguliavimo principus, tačiau Koncepcijoje pasigendame Įstatymo struktūros.	Koncepcijos projektas yra parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268; 2010), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212), 22 punktą.
	2. Koncepcijos IV skyriuje ,,Numatomo teisinio reguliavimo principai ir pagrindinės nuostatos“ yra numatyta, kad įstatymo tikslas bus nustatyti valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšų kaupimo šaltinius, teisinius pagrindus sukauptų lėšų finansiniam investavimui, apskaitai ir kontrolei, lėšų grąžinimui į valstybės iždą sunkmečiu ir kitais Įstatyme numatytais atvejais. Tačiau tai yra valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšų kaupimo ir panaudojimo aspektai, todėl kelia abejonių, ar Įstatymo tikslas atspindi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189, 3 lentelės 104 punkto nuostatas.	Valstybės iždo atsargų sunkmečiui apsaugojimas nuo jų panaudojimo finansuoti priemonėms, sukeliančioms politinius ekonomikos ciklus, yra tiesioginis Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimas: „išvengti „politinių ekonomikos ciklų“, kuriuos galima laikyti įteisinta politine korupcija: valdančiosios partijos šimtus milijonų litų viešųjų lėšų išleidžia prieš pat rinkimus didindamos socialines išmokas, suteikdamos naujų mokesčių lengvatų, subsidijuodamos prekių gamybą ir paslaugų teikimą įvairioms socialinėms grupėms ir reklamuodamos savo darbus žiniasklaidoje.“
	3. Koncepcijoje vartojamas terminas Vyriausybės finansinis sunkmetis nėra apibrėžtas ir neaiškus jo santykis su kitais terminais, tokiais kaip valstybės finansinis sunkmetis ar ekonomikos sunkmetis, vartojamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl ekonomikos sunkmečio“ (Žin., 2009, Nr. 125-5380).	Vyriausybės finansinis sunkmetis yra apibrėžtas Koncepcijos projekto 20 punkte. Ši sąvoka yra pranašesnė už siūlomas alternatyvas, nes yra siauresnė ir labiau įpareigojanti. Vyriausybės finansinio sunkmečio paskelbimas ir valstybės iždo atsargų sunkmečiui panaudojimas Vyriausybės finansiniu sunkmečiu turi leisti išvengti valstybės finansinio sunkmečio ir ekonomikos sunkmečio.
	4. Duomenų, įvardijančių sunkmečio sąlygas, sąraše yra pateikti tik trys ekonominiai rodikliai (įvardyti 21.1, 21.2 ir 21.3 punktuose), iš kurių du yra išankstinio vertinimo, kurie, mūsų manymu, labiau tiktų apibrėžti ekonominio sunkmečio situaciją.  Siūlytume praplėsti rodiklių (duomenų) sąrašą papildomai įtraukiant valstybės finansus ir globalius finansus atspindinčius rodiklius.	Pasiūlyti rodikliai aprašo ciklinius ūkio raidos nuosmukius ir didelius sulėtėjimus, kurie gali sukelti Vyriausybės finansinį sunkmetį. Didelės palūkanų normos, viršijančios tvarumo kritines ribas (šiuo atveju 6 procentus), yra universalus rodiklis, rodantis, ar yra Vyriausybės finansinis sunkmetis: jeigu lėšų galima pasiskolinti tvariomis sąlygomis, tai Vyriausybės finansinio sunkmečio nėra. Palūkanų priedai už riziką (palūkanų dydis) universaliai ir visuotinai parodo visų Vyriausybės finansų rodiklių apibendrintą vertę finansų rinkose.
	5. Koncepcijos tikslas ir pagrindinis dėmesys turėtų būti  siejamas su valstybės finansinio sunkmečio problemų sprendimu ar prevencija, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas Vyriausybės finansiniam sunkmečiui. Todėl lieka neaišku, koks šiuo atveju yra santykis tarp valstybės ir vyriausybės finansų bei  atsakomybė dėl sunkmečio paskelbimo.	Koncepcijos tikslas – įtvirtinti numatomo parengti Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo pagrindines nuostatas ir struktūrą, apibrėžti teisinio reguliavimo principus. Ūkio ministerijos siūlomas tikslas būtų pasiektas pakeitus kitus koncepcijoje numatytus keisti teisės aktus.
	6. Koncepcijoje numatyta nustatyti, kad tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nutarti, kad prasidėjo Vyriausybės finansinis sunkmetis, tačiau, kaip žinome, ne visuomet Vyriausybė yra linkusi pripažinti, kad finansinis sunkmetis pasireiškė jos vadovavimo metu.	Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, esant Vyriausybės finansinio sunkmečio požymiams, nutartų nesinaudoti valstybės iždo atsargomis sunkmečiu, tai neprieštarautų pagrindiniam koncepcijos tikslui: valstybės iždo atsargas sunkmečiui apsaugoti nuo politinių ciklų. Tačiau tokiam nepopuliariam sprendimui pagrįsti gali būti susidariusios svarbios kitos aplinkybės, kurių visų šiuo metu niekas negali numatyti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2011-05-10 raštas Nr. (1.6)7R-3821	1. Atsižvelgiant į tai, kad  praktiškai kasmet neišvengiama valstybės biudžeto deficito, kurį valstybė priversta finansuoti skolintomis lėšomis, kasmet didėja valstybės skola, tuo pačiu didėja ir skolos tvarkymo išlaidos, tarp kurių pagrindinę dalį sudaro palūkanų mokėjimai, o tai savaime didina biudžeto išlaidas ir kartu deficitą. Todėl, Teisingumo ministerijos nuomone, visų pirma turėtų būti ieškoma įvairių būdų, rezervų valstybės skolai mažinti, taip mažinant ir jos administravimo išlaidas, bei griežtai laikomasi fiskalinės drausmės. Iš esmės pritardami numatomo teisinio reguliavimo tikslui – kaupti valstybės iždo atsargas sunkmečiui – manome, kad valstybės iždo atsargos sunkmečiui neturėtų būti kaupiamos didinant valstybės skolą.	Taisyklės, įpareigojančios siekti perteklinio valdžios sektoriaus, reglamentavimas gali būti tik Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme. Valstybės iždo atsargų įstatymas nėra skirtas reglamentuoti valstybės biudžeto asignavimų planavimui. Todėl į Teisingumo ministerijos nuostatas galima atsižvelgti iš dalies tik pakeičiant ir papildant Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą. Yra tikslinga įpareigoti į valstybės iždo sąskaitą daryti privalomas įmokas iš skolintų lėšų, nes tai būtų priemonė nubausti (sankcionuoti) valdančias partijas už minimalių deficito mažinimo užduočių nevykdymą: spartesnis skolos augimas rinkėjams akivaizdžiai įrodytų prastą valdymą geraisiais ekonomikos laikotarpiais, o sukaupti rezervai leistų išvengti skolos didėjimo opozicinėms partijoms, perimančioms struktūrinius valstybinės valdžios finansų deficitus. Pasekmių akivaizdumas leidžia tikėtis, kad taisyklių bus laikomasi ir bus išvengta, dėl ko nuogąstauja Teisingumo ministerija.
	2. Koncepcijos 31 punktu siekiama panaikinti Rezervinį (stabilizavimo) fondą, kurio lėšos naudojamos ne tik ūkio funkcionavimui palaikyti ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės sąlygomis, bet ir pensijų sistemos reformai finansuoti. Atsižvelgiant į tai, Koncepcijoje turėtų būti įvertinta ir aptarta, kokiomis lėšomis bus finansuojama pensijų sistemos reforma.	Pensijų reformos finansavimas nustatomas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
	3. Iš Koncepcijos 19 ir 25 punktų nuostatų matyti, kad siekiama numatyti, jog sukauptos atsargos sunkmečiui būtų naudojamos ne tik pagrindiniam tikslui – garantuoti veiksmingą valstybės funkcijų finansavimą sunkmečiu, bet ir padidinti Lietuvos banko įstatinį kapitalą, sumažinti valdžios sektoriaus skolą, palengvinti kainų stabilumo užtikrinimą. Iš esmės neaišku, kas yra Koncepcijos 25 punkto pirmame sakinyje minimos atsargos, sukauptos vykdant pirmos eilės paskirtį (tai lėšų kaupimo, naudojimo ar kokia kita paskirtis), nes, pavyzdžiui, Koncepcijos 19 punkte kalbama apie pirmoje eilėje įgyvendinamą įstatymo paskirtį, toliau tame pačiame 25 punkte kalbama apie pirmaeilę valstybės iždo atsargų sunkmečiui paskirtį. Iš minėtų Koncepcijos 19 ir 25 punktų nuostatų galima daryti tik prielaidą, kad prioriteto tvarka, valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšos visų pirma naudojamos tam, kad sunkmečiu būtų galima užtikrinti valstybės funkcijų funkcionavimą (19 punktas), o po to, įvardijant kaip antros eilės valstybės iždo atsargų sunkmečiui paskirtį, šios sukauptos atsargos gali būti naudojamos galimybei greitai padidinti Lietuvos banko įstatinį kapitalą, sumažinti valdžios sektoriaus skolą, palengvinti kainų stabilumo užtikrinimą. Atsižvelgiant į aptartą, siūlytina Koncepcijoje aiškiai apibrėžti, kokiais tikslais gali būti naudojamos valstybės iždo atsargų sunkmečiui lėšos ir kaip šios lėšos paskirstomos (kam skiriamas prioritetas, kaip tokiu atveju bus užtikrintas pagrindinio tikslo – garantuoti valstybės funkcijų finansavimą sunkmečiu – įgyvendinimas ir pan.).	Atsižvelgta iš dalies. Valstybės lėšų paskirstymas pagal siūlomą reformą turi būti nustatomas tik Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Koncepcija numato valstybės piniginių išteklių grąžinimą į valstybės iždą sunkmečiu po to, kai jos buvo laikinai finansiškai investuotos, atsižvelgiant į kainų ir finansinių institucijų stabilumo tikslus. Valstybės iždo atsargų sunkmečiui tikslas – būti priemone, leidžiančia veiksmingai sterilizuoti laikinai laisvus piniginius išteklius, nepaliekant galimybės juos panaudoti politinių ciklų priemonėms finansuoti, ir taip išvengti neigiamų pasekmių kainų ir finansinių institucijų stabilumui.
	4. Abejotina Koncepcijos 37 punkto nuostata, kad priėmus įstatymą papildomų lėšų poreikis nenumatomas (turėtų atsirasti papildomų išlaidų valstybės iždo atsargų sunkmečiui administravimui).	Papildomų lėšų valstybės iždo atsargoms sunkmečiui administruoti nereikės, nes Lietuvos bankas jau daug metų vykdo Lietuvos užsienio valiutų atsargų investicijas ir valstybės iždo atsargų sunkmečiui investavimas ilgam laikotarpiui pagal Lietuvos banko nustatytas investavimo kryptis negali sukelti jokių papildomų administravimo išlaidų. Taip pat Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymą privalo siekti kainų stabilumo ir stebėti kredito įstaigų finansinę būklę.
	5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina sunkmetį apibrėžti kaip Lietuvos Respublikos finansinį sunkmetį, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinį sunkmetį (Koncepcijos 3, 21 p.).	Vyriausybės finansinis sunkmetis yra apibrėžtas Koncepcijos projekto 20 punkte. Ši sąvoka yra pranašesnė už siūlomas alternatyvas, nes yra siauresnė ir labiau įpareigojanti. Vyriausybės finansinio sunkmečio paskelbimas ir valstybės iždo atsargų sunkmečiui panaudojimas Vyriausybės finansiniu sunkmečiu turi leisti išvengti Lietuvos Respublikos finansinio sunkmečio.
	6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Koncepcijos 21 punkte ir jo papunkčiuose, kur kalbama, kokiais atvejais Vyriausybė gal paskelbti sunkmečio pradžią, šias sąlygas išdėstyti nuosekliai, pradedant „Nustatyti, kad tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nutarti, kad prasidėjo Lietuvos Respublikos finansinis sunkmetis, esant bent vienai iš šių sąlygų: <...>“.	Sunkmečio paskelbimo atvejai reglamentuojami atskirai, nes skiriasi sunkmetis, kylantis dėl ūkio ciklinių svyravimų, ir sunkmetis, nekylantis po to, kai skiriama lėšų priemonėms, reikalingoms bankų sistemos stabilumui ir patikimumui stiprinti.
	7. Koncepcijos 34.3 punkto antrame sakinyje, siekiant aiškumo, siūlytina nurodyti ne kaip atsargos kaupiamos ir jomis disponuojama, o ko tuo siekiama.	Kaupimo būdas ir disponavimas atsargomis ir yra būdas sterilizuoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius, nepaliekant galimybės juos panaudoti politinio ciklo priemonėms.
	8. Koncepcijos 34.5 punkte vietoj „iš esmės sušvelninanti“ įrašytina „galimai sušvelninsianti“.	Rezervų kaupimas ir jų panaudojimo sunkmečiu galimybė visados besąlygiškai sušvelnina pasekmes.
	9. Manytina, kad Koncepcijos 35 punktas turėtų būti Koncepcijos II arba III skyriaus reguliavimo dalykas.	Apie ateitį žinoma tik tiek, kiek žinoma apie praeitį. Todėl neapdairios politikos vykdymas ir jos pasekmės praeityje yra patikimas būdas parodyti, kokio masto nuostolių išvengtume įgyvendinę reformą.