EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2009/110/EB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2009/110/EB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ TEISĖS AKTŲ ATITIKTIES LENTELĖ

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB

Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas (toliau – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas).

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo pakeitimo projektas (toliau – Finansų įstaigų įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas)

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 10 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 10 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas)

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (Žin., 2002, Nr. 91-3891, 2007, Nr. 12-498, Nr. 117-4775) (toliau – Finansų įstaigų įstatymas)

Direktyvos perkėlimo (įgyvendinimo) lygis

1 straipsnis. Objektas ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje nustatomos elektroninių pinigų leidimo taisyklės, pagal kurias valstybės narės pripažįsta šias elektroninių pinigų išleidėjų kategorijas:

a) kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 punkte, įskaitant, vadovaujantis nacionaline teise, kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialus, apibrėžtus tos direktyvos 4 straipsnio 3 punkte, įsikūrusius Bendrijoje vadovaujantis tos pačios direktyvos 38 straipsniu;

b) elektroninių pinigų įstaigos, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte, įskaitant, vadovaujantis šios direktyvos 8 straipsniu ir nacionaline teise, elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialus, įsikūrusius Bendrijoje;

c) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, pagal nacionalinę teisę turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;

d) Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, kai jie veikia ne kaip pinigų institucija ar kitos viešosios valdžios institucijos;

e) valstybės narės ar jų regionų arba vietos valdžios institucijos, kai jos veikia kaip viešosios valdžios institucijos.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

4 straipsnis. Elektroninių pinigų leidėjai

Elektroninių pinigų leidėjai yra:

1) kredito įstaigos, įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje;

2) elektroninių pinigų įstaigos, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;

3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;

4) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;

5) valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos leidžia elektroninius pinigus, vykdydamos savo funkcijas.

Visiškas

2. Šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatomos elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros taisyklės.

Direktyvos II antraštinės dalies nuostatos perkeliamos į Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projekto 10-14, 16-27, 29-34 ir 45 straipsnius.

Visiškas

3. Valstybės narės gali atsisakyti taikyti visas šios direktyvos II antraštinės dalies nuostatas ar jų dalį Direktyvos 2006/48/EB 2 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, išskyrus tas, kurios nurodytos to straipsnio pirmoje ir antroje įtraukose.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

4 straipsnis. Elektroninių pinigų leidėjai

Elektroninių pinigų leidėjai yra:

3) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;

4) Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;

Visiškas

4. Ši direktyva netaikoma piniginei vertei, saugomai priemonėse, kurioms taikoma išimtis, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio k punkte.

5. Ši direktyva netaikoma piniginei vertei, naudojamai atlikti mokėjimo operacijoms, kurioms taikoma išimtis, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio l punkte.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šis įstatymas netaikomas:

1) piniginei vertei, saugomai priemonėse, kurias galima naudoti prekėms ar paslaugoms įsigyti tik priemonių leidėjo patalpose arba pagal komercinį susitarimą su leidėju ribotame paslaugų teikėjų tinkle ar tik tam tikroms prekėms, ar paslaugoms įsigyti;

2) piniginei vertei, kuri naudojama atlikti mokėjimo operacijoms, vykdomoms naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, skaitmeninius ar informacinių technologijų įrenginius, jeigu įsigytos prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos į telekomunikacijų galinius įrenginius, skaitmeninius ar informacinių technologijų įrenginius ir jomis naudojamasi juos pasitelkiant, tuo atveju, kai telekomunikacijų, skaitmeninių paslaugų ar informacinių technologijų operatorius veikia ne tik kaip tarpininkas tarp elektroninių pinigų turėtojo ir prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo.

Visiškas

2 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1. elektroninių pinigų įstaiga – juridinis asmuo, kuriam pagal II antraštinę dalį išduotas leidimas leisti elektroninius pinigus;

2. elektroniniai pinigai – išleidėjui pateikiamu reikalavimu išreikšta, elektroninėse, įskaitant, magnetines, laikmenose saugoma piniginė vertė, kuri išleidžiama gavus lėšas, skirta mokėjimo operacijoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 5 punkte, atlikti ir priimama fizinių arba juridinių asmenų, neskaitant elektroninių pinigų išleidėjo;

3. elektroninių pinigų išleidėjas – 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos, įstaigos, kurios naudojasi netaikymo sąlyga pagal 1 straipsnio 3 dalį, ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi netaikymo sąlyga pagal 9 straipsnį;

4. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje per ankstesnius šešis kalendorinius mėnesius išleistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kalendorinę kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną ir taikomas tam kalendoriniam mėnesiui.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

2. Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija (toliau, kai įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“).

1. Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir atitinkanti šiuos požymius:

1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose;

2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti;

3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.

4. Elektroninių pinigų leidėjas - šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas asmuo.

11. Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą

Visiškas

3 straipsnis. Bendrosios riziką ribojančios taisyklės

1. Nepažeidžiant šios direktyvos, Direktyvos 2007/64/EB 5 straipsnis, 10–15 straipsniai, 17 straipsnio 7 dalis ir 18–25 straipsniai mutatis mutandis taikomi elektroninių pinigų įstaigoms.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

11 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija

3. Elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir šie dokumentai bei duomenys:

1) įstatai;

2) veiklos programa;

3) verslo planas, įskaitant pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektą, įrodantį, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;

4) dokumentai, kuriais patvirtinama, kad minimalaus nuosavo kapitalo dydis yra ne mažesnis, nei nustatytas šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje;

5) priemonių, kurių imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymas, o jei ketinamos teikti mokėjimo paslaugos, nesusijusios su elektroninių pinigų leidimu, tai ir priemonių, kurių imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymas;

6) taikomos (numatomos taikyti) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymas, įrodantis, kad ta valdymo tvarka ir vidaus kontrolės sistema yra tinkamos, patikimos ir adekvačios prisiimamai rizikai;

7) vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant įvykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas) ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006, L 345, p. 1), aprašymas;

8) organizacinės struktūros aprašymas, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius arba juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ar išpirks elektroninius pinigus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymas;

9) duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti asmenų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tapatybę, jų turimas įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, taip pat šių asmenų tinkamumą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą;

10) vadovų, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdyti kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą veiklą, o jei elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimą, tapatybės duomenys ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad jie yra nepriekaištingos reputacijos ir atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;

11) auditą atliekančios (atliksiančios) audito įmonės, atitinkančios Finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos audito įstatyme nustatytus reikalavimus, duomenys;

12) buveinės adresas.

4. Pateikiant šio straipsnio 3 dalies 5, 6 ir 8 punktuose nurodytą informaciją, turi būti pateikiamas vidaus audito tvarkos ir organizacinės tvarkos, kurioje nustatyti veiksmai elektroninių pinigų turėtojų interesams apsaugoti ir elektroninių pinigų leidimo tęstinumui ir patikimumui užtikrinti, aprašas.

11 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija

1. Elektroninių pinigų įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse. Elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo ir keitimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.

6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo, ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas.

7. Priežiūros institucija atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi;

2) elektroninių pinigų įstaiga neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma, vadovai, elektroninių pinigų įstaigos minimalus nuosavas kapitalas neatitinka įstatymų ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

3) yra pagrindas abejoti, ar asmenys, turintys elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

4) elektroninių pinigų įstaiga ir kitas asmuo yra susiję glaudžiu ryšiu, kuris trukdytų priežiūros institucijai veiksmingai atlikti elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą;

5) elektroninių pinigų įstaiga yra glaudžiu ryšiu susijusi su asmeniu iš tokios užsienio valstybės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą;

6) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, elektroninių pinigų įstaiga neturi patikimos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą. Ši tvarka, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti visapusės ir adekvačios elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

8. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jei elektroninių pinigų įstaigos ketinama vykdyti ar vykdoma kita nei elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

13 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas

1. Licencija atšaukiama Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 3–8 punktuose nustatytais atvejais.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, licencija taip pat gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:

1) elektroninių pinigų įstaiga neatitinka nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų;

2) elektroninių pinigų įstaiga, toliau leisdama elektroninius pinigus, keltų grėsmę mokėjimų sistemų stabilumui;

3) elektroninių pinigų įstaiga pasibaigia dėl reorganizavimo, jei jos teisės ir pareigos, susijusios su elektroninių pinigų leidimu, pereis juridiniam asmeniui, neatitinkančiam elektroninių pinigų įstaigai nustatytų reikalavimų arba priimamas sprendimas likviduoti elektroninių pinigų įstaigą.

3. Atšaukiant licenciją šio straipsnio 2 dalies 3 punkte ar Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais pagrindais, priežiūros institucijos sprendime nurodomi sprendimo priėmimo motyvai ir apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas pranešama elektroninių pinigų įstaigai. Kitais atvejais licencija atšaukiama šio įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatyta tvarka.

4. Licencijos galiojimas sustabdomas šio įstatymo 35 ir 36 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka.

5. Atšaukus licenciją ar sustabdžius jos galiojimą, elektroninių pinigų įstaiga neturi teisės leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina atsiskaityti su elektroninių pinigų turėtojai ir mokėjimo paslaugų vartotojais.

6. Atšaukus licenciją, ne vėliau kaip per 2 mėnesius, elektroninių pinigų įstaigos organai privalo priimti sprendimą likviduoti ar reorganizuoti elektroninių pinigų įstaigą arba priimti sprendimą pakeisti veiklos rūšį ir atlikti atitinkamus įstatų, pavadinimo ir kitus reikiamus pakeitimus, susijusius su veiklos rūšies pakeitimu. Juridinių asmenų registre turi būti padaryti atitinkami pakeitimai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

11. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas – viešai skelbiamas priežiūros institucijos tvarkomas sąrašas, į kurį įtraukiamos elektroninių pinigų įstaigos, jų filialai, tarpininkai, užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai.

19 straipsnis. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas

1. Elektroninių pinigų įstaigos, gavusios priežiūros institucijos licenciją ir įregistruotos Juridinių asmenų registre, jų filialai, tarpininkai bei užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, steigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai į yra įtraukiami į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.

2. Į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, įtraukiami per 5 darbo dienas nuo licencijos gavimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre, elektroninių pinigų įstaigų filialai, – per 5 darbo dienas nuo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo, o elektroninių pinigų įstaigų filialai bei tarpininkai, veikiantys kitose valstybėse narėse, – per vieną mėnesį nuo visų reikalaujamų dokumentų pateikimo.

3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą yra įtraukiamos atskirai nuo elektroninių pinigų įstaigų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją.

4. Viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo tvarkytojas – priežiūros institucija – apie elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimą į sąrašą, jų duomenų ar informacijos pakeitimą skelbia ir šią informaciją reguliariai atnaujina priežiūros institucijos interneto tinklalapyje.

5. Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas yra tvarkomas priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija

9. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, pasikeitimus.

25 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos apskaita, finansinės ataskaitos ir auditas

1. Elektroninių pinigų įstaiga privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.

2. Elektroninių pinigų įstaigos turi rengti tarpinių finansinių ataskaitų ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

3. Elektroninių pinigų įstaigos tarpinių ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudėtį, kitų ataskaitų formas, ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką nustato įstatymai ir priežiūros institucijos priimti teisės aktai.

4. Elektroninių pinigų įstaigos auditą, reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato ir Audito įstatymas ir kiti teisės aktai.

5. Elektroninių pinigų įstaigos, kurioms yra privalomas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotomis finansinėmis ataskaitomis priežiūros institucijai turi pateikti ir auditoriaus ataskaitą, kurioje turi būti atskleista informacija apie elektroninių pinigų leidimo, mokėjimo paslaugų teikimo ir kitos vykdomos veiklos atskyrimo teisingumą.

Finansų įstaigų įstatymas

46 straipsnis. Auditoriaus ir audito įmonės pareigos

2. Audito įmonė nedelsdama raštiškai praneša finansų įstaigos valdymo organams ir, gavusi jų nuomonę (komentarus) šiais klausimais, – priežiūros institucijai (jei audituojamos finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai), jeigu nustato faktus:

1) dėl kurių auditorius bus priverstas atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansų įstaigos metinę finansinę atskaitomybę arba pareikšti sąlyginę arba neigiamą nuomonę;

2) liudijančius nusikalstamą veiką, padarytus arba galinčius įvykti šiurkščius vidaus tvarkos pažeidimus;

3) kad yra pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;

4) kad finansų įstaigos reikalavimai pagal sudarytus sandorius yra nepakankamai užtikrinti arba jos turimas (valdomas) turtas nėra pakankamai apsaugotas nuo nuvertėjimo (praradimo);

5) kad yra didesnių vidaus kontrolės sistemos trūkumų arba kontrolės nepakankamumą;

6) dėl kurių aiškiai skiriasi auditoriaus ir finansų įstaigos vadovų nuomonė apie sugebėjimą įvykdyti visus savo įsipareigojimus (mokumą), apie pajamas arba pelną, apie informacijos rinkimą, apdorojimą ir informacinės sistemos patikimumą arba apie finansinę apskaitą;

7) kurie gali labai paveikti finansų įstaigos finansinę būklę, jos administracinę ar apskaitos sistemas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą audito įmonė turi ir tuo atveju, jei sužino apie nurodytus faktus atlikdama savo darbą kitoje, su šia finansų įstaiga artimais ryšiais susijusioje, įmonėje.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

23 straipsnis. Reikalavimai elektroninių pinigų įstaigai, kai jos elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymas perduodamas kitam asmeniui

1. Elektroninių pinigų įstaiga, ketinanti perduoti elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymą kitam asmeniui, apie tai prieš vieną mėnesį privalo informuoti priežiūros instituciją.

2. Svarbios elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijos negali būti perduotos kitam asmeniui, jei dėl jų perdavimo iš esmės pablogėtų elektroninių pinigų įstaigos vidaus kontrolės kokybė ir priežiūros institucijos galimybė stebėti, ar elektroninių pinigų įstaiga laikosi visų šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šiame įstatyme svarbios veiklos funkcijos – funkcijos, dėl kurių nevykdymo arba netinkamo vykdymo elektroninių pinigų įstaiga nebeatitiktų nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų ar kitų šio įstatymo ir (ar) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba būtų pakenkta elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, jos vykdomos elektroninių pinigų leidimo veiklos tęstinumui.

3. Elektroninių pinigų įstaiga, perduodama svarbias savo veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis tokių reikalavimų:

1) elektroninių pinigų įstaigos vadovai negali perduoti savo atsakomybės;

2) negali keistis elektroninių pinigų įstaigos santykiai su jos elektroninių pinigų turėtojais ir turi būti vykdomos šio įstatymo ir Mokėjimų įstatymo nustatytos jų pareigos;

3) elektroninių pinigų įstaigos pareiga vykdyti šio įstatymo trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatytus reikalavimus negali būti pakeista ar sušvelninta.

4. Reikalavimus elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų perdavimui nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

16 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus kitose valstybėse narėse

1. Elektroninių pinigų įstaiga turi teisę kitoje valstybėje narėje įsteigti filialą, leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį arba juridinį asmenį.

2. Elektroninių pinigų įstaiga, prieš kitoje valstybėje narėje steigdama filialą ar planuodama platinti ir išpirkti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje per įsteigtą juridinį arba fizinį asmenį, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, kontaktinį asmenį ir valstybę narę, kurioje planuoja steigti filialą ar platinti bei išpirkti elektroninius pinigus per įsteigtą fizinį arba juridinį asmenį, ir kartu pateikti informaciją apie filialo organizacinę struktūrą, vadovus, o jei platinti ir išpirkti elektroninius pinigus planuojama per įsteigtą fizinį arba juridinį asmenį, turi būti nurodomas šio asmens pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (adresas), organizacinė struktūra, kontaktiniai duomenys.

3. Priežiūros institucija elektroninių pinigų įstaigos pateiktą informaciją per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti perduoti informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, jei filialo organizacinė struktūra, vadovai ar elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų. Priežiūros institucijos atsisakymas perduoti informaciją turi būti motyvuotas ir dėl jo sprendimas turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Elektroninių pinigų įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai ar atsisakymą ją perduoti.

4. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje narėje steigti.

5. Elektroninių pinigų įstaiga, norėdama leisti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo ar platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį arba juridinį asmenį, veikiantį kitoje valstybėje narėje, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas pranešimą pateikiančios elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, adresas, kontaktinis asmuo. Priežiūros institucija per vieną mėnesį šią informaciją turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ar atsisakyti ją perduoti, jeigu elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų, ir apie tai pranešti elektroninių pinigų įstaigai.

6. Jeigu kitos valstybės narės priežiūros institucija informuoja apie tai, kad ji turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad elektroninių pinigų įstaigai įsteigus filialą buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba įsteigus filialą padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, priežiūros institucija turi teisę dėl šių priežasčių filialo neįtraukti į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą arba išbraukti iš šio sąrašo.

7. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigtam filialui ar kitam asmeniui, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija.

8. Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia prašomą informaciją apie elektroninių pinigų įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo ar kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją teikia savo iniciatyva.

24 straipsnis. Papildomos elektroninių pinigų įstaigos pareigos

1. Elektroninių pinigų leidimo veikla įsteigus filialą ir visų ar dalies svarbių elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitiems asmenims neatleidžia elektroninių pinigų įstaigos nuo šio įstatymo laikymosi.

2. Elektroninių pinigų įstaiga, kuri perduoda visų ar dalies svarbių elektroninių pinigų leidimo veiklos funkcijų vykdymą kitiems asmenims, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas šio įstatymo reikalavimų vykdymas.

3. Elektroninių pinigų įstaiga privalo užtikrinti, kad jos vardu veikiantys filialai informuotų elektroninių pinigų turėtojus apie tai, kad elektroniniai pinigai leidžiami per elektroninių pinigų įstaigos filialą.

26 straipsnis. Informacijos saugojimas

Elektroninių pinigų įstaigos privalo saugoti duomenis, susijusius su šio įstatymo trečiojo, ketvirtojo, penktojo, šeštojo ir septintojo skirsnių nuostatų įgyvendinimu, 5 metus, išskyrus atvejus, kai Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir kiti teisės aktai nustato ilgesnius tokių duomenų saugojimo terminus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

8. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas.

27 straipsnis. Priežiūros institucija

1. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių elektroninių pinigų įstaigų, įskaitant jų filialus kitose valstybėse narėse bei šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų priežiūrą. Ši priežiūra neapima šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatytos veiklos priežiūros.

2. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu ir priežiūros institucijos priimtais teisės aktais.

3. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ir tarpininkų priežiūra atliekama atsižvelgiant į šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

30 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų elektroninių pinigų įstaigų veiklos ir priežiūros;

2) priežiūros tikslais pareikalauti iš prižiūrimos elektroninių pinigų įstaigos visos informacijos ir dokumentų, susijusių su elektroninių pinigų įstaigos steigimu, akcininkais, vadovais, valdymu, veikla, rizikos ribojimu, finansine būkle, jos filialais, tarpininkais, fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie platina ir išperka elektroninius pinigus ir kitais asmenimis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, skolininkais, ir juos gauti;

3) atlikti elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, inspektavimą (tikrinimą);

4) duoti elektroninių pinigų įstaigai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, kuriuos elektroninių pinigų įstaiga privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;

5) jeigu elektroninių pinigų įstaigos organų priimti sprendimai kelia pavojų elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;

6) jeigu elektroninių pinigų įstaigos vykdoma kita negu elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką elektroninių pinigų įstaigos finansiniam patikimumui ar galimybei stebėti, kaip elektroninių pinigų įstaiga vykdo visus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, reikalauti, kad būtų įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti;

7) sudaryti sutartis su audito įmonėmis ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl elektroninių pinigų įstaigos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta elektroninių pinigų įstaigos turto vertė, elektroninių pinigų įstaigos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti elektroninių pinigų įstaigos veiklos klausimai. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio įstatymo 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

8) reikalauti, kad būtų pakeista audito įmonė, atliekanti elektroninių pinigų įstaigos finansinių ataskaitų auditą, jei audito įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimų ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų arba nustačiusi, kad elektroninių pinigų įstaigos veikla kelia grėsmę elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti elektroninių pinigų įstaigai tokius rašytinius nurodymus:

1) priežiūros institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sandorius;

3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti elektroninių pinigų įstaigos tarpinių finansinių ataskaitų auditą;

4) parengti ir įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną elektroninių pinigų įstaigos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti elektroninių pinigų įstaigos visuotinį akcininkų susirinkimą, stebėtojų tarybos ar valdybos, jei jos sudarytos, posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) elektroninių pinigų įstaigos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą elektroninių pinigų įstaigos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, siekdama, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumai arba kad elektroninių pinigų įstaigos veikla būtų stabili ir patikima.

3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimų ar elektroninių pinigų įstaigos veiklos trūkumų arba kad elektroninių pinigų įstaigos veikla kelia grėsmę elektroninių pinigų įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualius ar papildomus rizikos ribojimo reikalavimus. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.

5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti elektroninių pinigų įstaigos organų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis, ar kitaip stebėti elektroninių pinigų įstaigos veiklą.

6. Šiame straipsnyje nustatytas teises priežiūros institucija turi ir šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo atžvilgiu.

35 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija turi teisę licenciją turinčioms elektroninių pinigų įstaigoms ar užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialams taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;

2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai uždrausti leisti elektroninius pinigus ir teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas;

4) laikinai ar visam laikui uždrausti elektroninių pinigų įstaigos filialų ar tarpininkų veiklą. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą laikinai uždrausti filialo ar tarpininko veiklą, filialas neturi teisės leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, ar tarpininkas - teikti mokėjimo paslaugas, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar tarpininko veiklą, filialas ar tarpininkas yra išbraukiamas iš viešojo elektroninių pinigų įstaigų sąrašo, o elektroninių pinigų įstaiga privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar tarpininko veiklą;

5) laikinai nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jis (jie) būtų atšauktas (atšaukti) iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis (sutartys) ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai;

6) paskirti laikinąjį atstovą elektroninių pinigų įstaigos ar užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklos priežiūrai (toliau vadinama – atstovas veiklos priežiūrai);

7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;

8) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.

2. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus neįsteigusi filialo, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos įsteigtam filialui ar tarpininkui priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigų veiklą, pažeidimo;

2) kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos įsteigtam filialui ar tarpininkui apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;

3) laikinai ar visam laikui uždrausti leisti elektroninius pinigus ir teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3. Priežiūros institucija turi priimti sprendimą taikyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas poveikio priemones kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai, kuri leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui ar tarpininkui, jei to prašo tos valstybės narės priežiūros institucija.

4. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

5. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų turinį, mastą, kartotinumą, jų poveikį elektroninių pinigų turėtojų interesams, į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, elektroninių pinigų įstaigos akcininkų ir vadovų pasirengimą ir galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų, veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui.

6. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

7. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas.

8. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti prieš nustatytą terminą.

29 straipsnis. Priežiūros tikslui gautos informacijos apsauga

Elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų priežiūros tikslu gautos informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos.

31 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas

1. Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.

2. Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas, ar veiksmo vykdymo.

34 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos centriniu banku, Europos Komisija, kitų valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis

1. Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Europos centriniu banku ir kitų valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais, kitų elektroninių pinigų leidėjų priežiūros institucijomis.

2. Priežiūros institucija praneša Europos Komisijai užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialams išduotų licencijų skaičių ir elektroninių pinigų įstaigų, kurioms išduotos elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos, skaičių, jų neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkį kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos duomenimis.

17 straipsnis. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje

1. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga Lietuvos Respublikoje gali steigti filialą, leisti elektroninius pinigus neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį arba juridinį asmenį.

2. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga Lietuvos Respublikoje gali įsteigti filialą ir leisti elektroninius pinigus, jeigu ji turi tokią teisę pagal kitos valstybės narės priežiūros institucijos jai išduotą leidimą, jei priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą, kuriame nurodomas elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas, adresas ir informacija apie filialo organizacinę struktūrą, filialo vadovus.

3. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti platinti ir išpirkti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje per fizinį arba juridinį asmenį, jei priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą apie fizinio arba juridinio asmens pavadinimą (vardą, pavardę), buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje, kontaktinius duomenis, elektroninių pinigų įstaigos kontaktinį asmenį.

4. Jeigu kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitiems jos filialams steigti netaikoma.

5. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga gali pradėti leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavo pranešimą, kuriame nurodoma elektroninių pinigų įstaigos pavadinimas ir data, nuo kada planuojama leisti elektroninius pinigus.

6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai įsteigus filialą buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba įsteigus filialą padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, ji apie tai informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją.

7. Priežiūros institucija bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija, prižiūrinčia ir taikančia poveikio priemones kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui ar kitam asmeniui, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas.

32 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigų inspektavimas (tikrinimas)

6. Kitos valstybės narės priežiūros institucijos pavedimu priežiūros institucija, prieš tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, turi teisę inspektuoti (tikrinti) kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje. Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi informuoti priežiūros instituciją apie ketinimą atlikti kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, inspektavimą (tikrinimą), Lietuvos Respublikoje.

7. Vykdydama savo funkcijas, susijusias su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, nuostatų taikymu ir , vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva inspektuoti (tikrinti) kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje.

8. Priežiūros institucija gali pavesti kitos valstybės narės priežiūros institucijai inspektuoti (tikrinti) elektroninių pinigų įstaigos filialą, tarpininką ar kitą asmenį, kuriam perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje.

9. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti (tikrinti) ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialus, jų tarpinininkus Lietuvos Respublikoje.

33 straipsnis. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, ir kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūra

1. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, ir kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ir tarpininkų priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija. Tačiau tai neriboja priežiūros institucijos teisės atlikti jų priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas.

2. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, kuri leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, ar kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas nesilaiko šio įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų, priežiūros institucija raštu nurodo elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos filialui per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus.

3. Jeigu nepaisoma pagal šio straipsnio 2 dalį duotų nurodymų, priežiūros institucija informuoja apie tai kitos valstybės narės priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų pažeidimams pašalinti.

4. Jeigu, nepaisydama kitos valstybės narės priežiūros institucijos veiksmų, elektroninių pinigų įstaiga ar elektroninių pinigų įstaigos filialas toliau nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija, iš anksto apie tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones.

5. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir neatsižvelgdama į šio straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatas.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

3 straipsnis. Bendrosios riziką ribojančios taisyklės

2. Elektroninių pinigų įstaigos iš anksto informuoja kompetentingas institucijas apie visus esminius pokyčius, susijusius su priemonėmis, kurių imtasi siekiant apsaugoti lėšas, gautas mainais už išleistus elektroninius pinigus.

3. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris nusprendė tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar perleisti elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, nurodytą Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 11 punkte, arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti ar sumažinti šią kvalifikuotąją akcijų paketo dalį taip, kad turimo kapitalo ar suteiktų balsavimo teisių dalis pasiektų, viršytų arba būtų mažiau negu 20 %, 30 % ar 50 % arba elektroninių pinigų įstaiga taptų ar nustotų buvusi jo dukterine įmone, iš anksto informuoja kompetentingas institucijas apie savo ketinimus įsigyti, perleisti, padidinti ar sumažinti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.

Potencialus įgyjantysis asmuo kompetentingai institucijai pateikia informaciją nurodydamas numatomą dalies sumą bei atitinkamą informaciją, nurodytą Direktyvos 2006/48/EB 19a straipsnio 4 dalyje.

Kompetentingos institucijos išreiškia prieštaravimą arba imasi kitų reikiamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei manoma, jog antroje pastraipoje nurodyti asmenys daro neigiamą įtaką įstaigos riziką ribojančiam ir patikimam valdymui. Tokios priemonės gali apimti uždraudimus, sankcijų taikymą direktoriams ar valdytojams arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia aptariamų akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymą.

Panašios priemonės taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nevykdo įsipareigojimo teikti išankstinę informaciją, kaip nurodytą šioje dalyje.

Jeigu akcijų paketas įsigyjamas nepaisant kompetentingų institucijų prieštaravimo, jos, neatsižvelgdamos į jokias kitas taikytinas poveikio priemones, nurodo, kad įgijėjo balsavimo teisės būtų sustabdytos, atiduoti balsai būtų laikomi negaliojančiais, arba būtų galima tuos balsus anuliuoti.

Valstybės narės gali nesilaikyti arba leisti jų kompetentingoms institucijoms nesilaikyti visų arba dalies šioje dalyje nurodytų pareigų, susijusių su elektroninių pinigų įstaigomis, kurios vykdo vieną arba kelias 6 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytų veiklų.

4. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms skirstyti ir grąžinti elektroninius pinigus tarpininkaujant fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie veikia jų vardu. Kai elektroninių pinigų įstaiga pageidauja skirstyti elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje naudodamasi tokių fizinių ar juridinių asmenų paslaugomis, taikomos Direktyvos 2007/64/EB 25 straipsnyje nurodytos procedūros.

5. Nepaisant 4 dalies, elektroninių pinigų įstaigos neleidžia elektroninių pinigų tarpininkaujant agentams. Elektroninių pinigų įstaigoms gali būti leidžiama teikti mokėjimo paslaugas, nurodytas 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tarpininkaujant agentams tik tuo atveju, jei laikomasi Direktyvos 2007/64/EB 17 straipsnio sąlygų.

11 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos licencija

14 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos organai ir vadovai

3. Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, vadovai turi atitikti priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytus pasirengimo ir tinkamumo reikalavimus, įskaitant reikalavimą, kad jie nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko.

4. Elektroninių pinigų įstaiga privalo pranešti priežiūros institucijai apie numatomus elektroninių pinigų įstaigos vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar vadovai atitinka jiems šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš naujo išrinkti (paskirti) elektroninių pinigų įstaigos vadovai gali pradėti eiti pareigas, tik jei priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti elektroninių pinigų įstaigos vadovų kandidatūroms, jei jie neatitinka šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

5. Jeigu priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie numatomus vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomų rinkti (skirti) vadovų kandidatūroms.

44 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Lietuvos bankas priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

22 straipsnis. Lėšų, gautų iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus, apsaugos reikalavimai

4. Elektroninių pinigų įstaiga prieš vieną mėnesį privalo informuoti priežiūros instituciją apie šiame straipsnyje nustatytų apsaugos reikalavimų, taikomų iš elektroninių pinigų turėtojų už išleistus elektroninius pinigus gautoms lėšoms, esminius pasikeitimus.

5. Elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – fizinis arba juridinis asmuo, platinantis elektroninius pinigus arba teikiantis mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų įstaigos vardu.

10 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla

6. Elektroninių pinigų įstaiga gali platinti ir išpirkti, bet ne leisti elektroninius pinigus per elektroninių pinigų įstaigos vardu veikiantį fizinį arba juridinį asmenį.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

4 straipsnis. Pradinis kapitalas

Valstybės narės reikalauja, kad leidimo išdavimo metu elektroninių pinigų įstaigos turėtų pradinį kapitalą, sudarytą iš Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytų pozicijų, kurio vertė būtų ne mažesnė kaip 350 000 EUR.

20 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos minimalus nuosavas kapitalas

1. Elektroninių pinigų įstaigos minimalų nuosavą kapitalą sudaro:

1) apmokėtas įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotųjų akcijų vertės;

2) atsargos kapitalas (atsargos rezervas);

3) kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos;

4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;

5) nepaskirstytasis pelnas (atėmus einamųjų metų tarpinio nepaskirstytojo pelno arba praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, sumą, jei audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų audito ir priežiūros institucijai nepateikti duomenys įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai) arba nuostoliai;

6) kiti rezervai.

2. Elektroninių pinigų įstaiga turi turėti minimalų nuosavą kapitalą ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų (išreikštą eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį).

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

5 straipsnis. Nuosavos lėšos

1. Elektroninių pinigų įstaigų nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 57–61, 63, 64 ir 66 straipsniuose, negali būti mažesnės už didžiausią sumą, iš reikalaujamų pagal šios direktyvos šio straipsnio 2–5 dalis arba 4 straipsnį.

2. Vykdant veiklą, nurodytą 6 straipsnio 1 dalies a punkte, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu, reikalaujamos elektroninių pinigų įstaigos nuosavos lėšos skaičiuojamos pagal vieną iš trijų metodų (A, B arba C), nustatytų Direktyvos 2007/64/EB 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tinkamą metodą nustato kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus.

Kiek nuosavų lėšų turi turėti elektroninių pinigų leidimo veiklą vykdanti elektroninių pinigų įstaiga, apskaičiuojama pagal D metodą, nustatytą 3 dalyje.

Elektroninių pinigų įstaigos visada turi turėti nuosavų lėšų, kurios didesnės arba lygios pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų reikalaujamų lėšų sumai.

3. D metodas: elektroninių pinigų įstaigos nuosavos lėšos, skirtos elektroniniams pinigams leisti, turi sudaryti bent 2 % neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio.

4. Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdo kurią nors 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nėra susijusi su elektroninių pinigų leidimu, arba kurią nors 6 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytą veiklą ir neapmokėtų elektroninių pinigų suma iš anksto nežinoma, kompetentingos institucijos leidžia tai elektroninių pinigų įstaigai apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus ir vadovautis tipine dalimi, paprastai naudojama išleidžiant elektroninius pinigus, jei šią tipinę dalį galima pagrįstai nustatyti pagal istorinius duomenis ir nustatyti pakankamai tinkamai, kompetentingų institucijų nuomone. Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdė veiklą nepakankamą laikotarpį, jos nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami remiantis numatyta neapmokėtų elektroninių pinigų suma, pagrįsta verslo planu, kuris kompetentingų institucijų reikalavimu gali būtu tikslinamas.

5. Kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos valdymo procesų, su rizika susijusių nuostolių duomenų bazių ir vidinių kontrolės mechanizmų įvertinimu, gali reikalauti, kad elektroninių pinigų įstaiga turėtų nuosavų lėšų sumą, kuri yra iki 20 % didesnė negu suma, kuri būtų gauta pagal 2 dalį taikant atitinkamą metodą, arba gali leisti, kad elektroninių pinigų įstaiga turėtų nuosavų lėšų sumą, kuri yra iki 20 % mažesnė negu suma, kuri būtų gauta pagal 2 dalį taikant atitinkamą metodą.

6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią nuosavų lėšų skaičiavimui taikytinų elementų kartotiniam naudojimui:

a) jei elektroninių pinigų įstaiga priklauso tai pačiai grupei kaip ir kita elektroninių pinigų įstaiga, kredito įstaiga, mokėjimo įstaiga, investicinė įmonė, turto valdymo bendrovė ar draudimo arba perdraudimo įmonė; b) kai elektroninių pinigų įstaiga vykdo kitą veiklą nei elektroninių pinigų leidimas.

7. Jei laikomasi Direktyvos 2006/48/EB 69 straipsnyje nustatytų sąlygų, valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalies elektroninių pinigų įstaigoms, kurioms taikoma konsoliduota patronuojančių kredito įstaigų priežiūra pagal Direktyvą 2006/48/EB.

21 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas

1. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių:

1) šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą minimalų nuosavą kapitalą;

2) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

2. Elektroninių pinigų įstaiga negali nuosavo kapitalo apskaičiavimui taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jei ji priklauso tai pačiai grupei kaip ir kita elektroninių pinigų įstaiga, kredito įstaiga, mokėjimo įstaiga, finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė. Ši nuostata taip pat taikoma, jeigu elektroninių pinigų įstaiga vykdo ir kitą negu elektroninių pinigų leidimo veiklą.

3. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles nustato priežiūros institucija.

4. Priežiūros institucija, remdamasi rizikos valdymo proceso, su rizika susijusių nuostolių duomenų rinkimo kokybės ir vidaus kontrolės sistemos įvertinimu, gali elektroninių pinigų įstaigai nustatyti individualų nuosavo kapitalo dydį – iki 20 procentų mažesnį arba didesnį už priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

44 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Lietuvos bankas priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

6 straipsnis. Veikla

1. Be elektroninių pinigų leidimo, elektroninių pinigų įstaigos turi teisę užsiimti šia veikla:

a) Direktyvos 2007/64/EB priede išvardintų mokėjimo paslaugų teikimas;

b) paskolų teikimas, susijęs su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Direktyvos 2007/64/EB priedo 4, 5 arba 7 punktuose, kai tenkinamos tos direktyvos 16 straipsnio 3 ir 5 dalyse išdėstytos sąlygos;

c) veiklos paslaugų ir glaudžiai susijusių su elektroninių pinigų išleidimu ir su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis (a) punkte, papildomų paslaugų teikimas;

d) mokėjimo sistemų valdymas, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 6 punkte, nepažeidžiant tos direktyvos 28 straipsnio;

e) veikla, kuri nėra elektroninių pinigų leidimas, atsižvelgiant į taikomus Bendrijos ir nacionalinės teisės aktus. Pirmos pastraipos b punkte nurodytos paskolos neteikiamos iš lėšų, gautų mainais už elektroninius pinigus ir laikomų pagal 7 straipsnio 1 dalį.

2. Elektroninių pinigų įstaigoms neleidžiama iš visuomenės priimti indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 5 straipsnyje.

3. Bet kokios lėšos, elektroninių pinigų įstaigų gautos iš elektroninių pinigų turėtojų, nedelsiant iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos nėra iš visuomenės priimtas indėlis ar kitos grąžintinos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 5 straipsnyje.

4. Direktyvos 2007/64/EB 16 straipsnio 2 ir 4 dalys taikomos lėšoms, gautoms vykdant šio straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytą veiklą, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu.

10 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla

1. Elektroninių pinigų įstaigai priežiūros institucijos suteikta licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas.

2. Be elektroninių pinigų leidimo ir Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo elektroninių pinigų įstaiga turi teisę:

1) teikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ar 7 punktuose, susijusią paskolą. laikantis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų;

2) teikti glaudžiai su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias papildomas paslaugas;

3) valdyti mokėjimo sistemas, laikydamasi Mokėjimų įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

4) teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti kitą veiklą, kuri nėra elektroninių pinigų leidimo veikla, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje ir 12 straipsnio 11 dalyje nustatytus atvejus.

3. Elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis.

4. Elektroninių pinigų įstaiga gali suteikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ar 7 punktuose, susijusią paskolą, tik jei laikomasi šių sąlygų:

1) skolintos lėšos yra suteiktos tik kaip papildoma priemonė mokėjimo operacijai įvykdyti;

2) mokėjimo operacijai įvykdyti paskolintos lėšos, teikiant mokėjimo paslaugas pagal šio įstatymo 16 straipsnį, turi būti grąžintos per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį;

3) elektroninių pinigų įstaiga negali skolinti mainais už elektroninius pinigus ar mokėjimo operacijai vykdyti gautų ir laikomų lėšų;

4) elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas bet kuriuo metu yra pakankamas.

5. Elektroninių pinigų įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

7 straipsnis. Apsaugos reikalavimai

1. Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių pinigų įstaiga apsaugotų lėšas, gautas mainais už išleistus elektroninius pinigus, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Lėšos, kurios mokėjimo forma patenka į mokėjimo priemones, neturi būti apsaugotos iki tol, kol jos įskaitomos į elektroninių pinigų įstaigos mokėjimo sąskaitą ar, jei taikoma, kitaip pateikiamos elektroninių pinigų įstaigai laikantis Direktyvoje 2007/64/EB nustatytų įvykdymo trukmės reikalavimų. Bet kuriuo atveju tokios lėšos po elektroninių pinigų išleidimo turi būti apsaugotos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, kaip nurodyta minėtosios direktyvos 4 straipsnio 27 punkte.

2. Taikant 1 dalį, saugus, mažos rizikos turtas yra turto pozicijos, įeinančios į kurią nors iš 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo ( 1 ) I priedo 14 punkto 1 lentelės kategorijų, kurių specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas yra ne didesnis negu 1,6 %, tačiau neįeina kitos pripažįstamos pozicijos, kaip apibrėžta minėtojo priedo 15 punkte.

Taikant 1 dalį, saugus, mažos rizikos turtas taip pat yra kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto (KIPVPS), investuojančio tik į pirmoje pastraipoje nurodytą turtą, vienetai.

Išskirtinėmis aplinkybėmis ir deramai pagrindusios, kompetentingos institucijos, įvertinusios pirmoje ir antroje pastraipoje nurodyto turto saugumą, įvykdymo terminus, vertę ir kitą riziką, gali nustatyti, kuris turtas, taikant 1 dalį, nėra saugus, mažos rizikos turtas.

3. Direktyvos 2007/64/EB 9 straipsnis taikomas elektroninių pinigų įstaigoms vykdant šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu.

4. Taikant 1 ir 3 dalį, valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionalinės teisės aktais, gali nustatyti, kokį metodą turi naudoti elektroninių pinigų įstaigos, kad apsaugotų lėšas.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

22 straipsnis. Lėšų, gautų iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus, apsaugos reikalavimai

1. Elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas šiais būdais:

1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės kredito įstaigoje, arba investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu elektroninių pinigų įstaiga yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas;

2) apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama joms garantiją, laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip ir elektroninių pinigų įstaiga grupei, tokiai elektroninių pinigų įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų išmokamai sumai, kuri turėtų būti atskirta, jei būtų taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas būdas.

2. Kai elektroninių pinigų įstaigos gautų iš elektroninių pinigų turėtojų lėšų dalis bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba lėšų dalis bus naudojama būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, o likusi suma – kitoms paslaugoms teikti, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir lėšų daliai, kuri bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti gautai lėšų daliai. Kai ši dalis nėra pastovi arba jos dydis nėra žinomas iš anksto, elektroninių pinigų įstaiga gali šią dalį apskaičiuoti remdamasi pavyzdine dalimi, kuri, elektroninių pinigų įstaigos nuomone, bus naudojama kaip elektroniniai pinigai arba būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, jei tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

8 straipsnis. Santykiai su trečiosiomis šalimis

1. Elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams, pradedantiems savo veiklą arba besiverčiantiems ja, valstybės narės netaiko nuostatų, jiems sukuriančių palankesnes sąlygas, negu elektroninių pinigų įstaigoms, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje, sudaromos sąlygos. 2. Kompetentingos institucijos praneša Komisijai apie visus leidimus, suteiktus elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams. 3. Nepažeisdama 1 dalies nuostatų, Bendrija gali, sudarydama sutartis su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, susitarti taikyti nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams visoje Bendrijos būtų taikomos vienodos sąlygos.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

18 straipsnis. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialų veikla Lietuvos Respublikoje

4. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo veiklai, priežiūrai ir pabaigai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir elektroninių pinigų įstaigoms, atsižvelgiant į filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus bei į šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialui priežiūros institucija netaiko palankesnių sąlygų nei Lietuvos Respublikoje steigiamam kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos filialui.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

9 straipsnis. Pasirinktinos išimtys

1. Išskyrus Direktyvos 2007/64/EB 20, 22, 23 ir 24 straipsnius, valstybės narės gali netaikyti arba leisti jų kompetentingoms institucijoms netaikyti visų arba dalies procedūrų ir sąlygų, išdėstytų šios direktyvos 3, 4, 5 ir 7 straipsniuose, ir leisti įtraukti juridinius asmenis į elektroninių pinigų įstaigų registrą, jei tenkinami abu šie reikalavimai:

a) iš visų veiklos rūšių susidaręs neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neviršija valstybės narės nustatyto limito ir bet kokiu atveju yra ne didesnis nei 5 000 000 EUR; ir

b) nei vienas iš fizinių asmenų, atsakingų už veiklos valdymą ar vykdymą, nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, arba kitus finansinius nusikaltimus.

Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdo kurią nors 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nėra susijusi su elektroninių pinigų leidimu, arba kurią nors 6 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytą veiklą ir neapmokėtų elektroninių pinigų suma iš anksto nežinoma, kompetentingos institucijos leidžia tai elektroninių pinigų įstaigai taikyti pirmos pastraipos a punktą ir vadovautis tipine dalimi, paprastai naudojama išleidžiant elektroninius pinigus, jei šią tipinę dalį galima pagrįstai nustatyti pagal istorinius duomenis ir nustatyti pakankamai tinkamai, kompetentingų institucijų nuomone. Jei elektroninių pinigų įstaiga vykdė veiklą nepakankamą laikotarpį, minėtasis reikalavimas vertinamas remiantis numatyta neapmokėtų elektroninių pinigų suma, pagrįsta verslo planu, kuris kompetentingos institucijos reikalavimu gali būtu tikslinamas.

Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad pasirinktinos išimtys pagal šį straipsnį būtų suteikiamos įvykdžius papildomą reikalavimą dėl didžiausios saugomos sumos, nurodytos mokėjimo priemonėje arba vartotojo mokėjimo sąskaitoje, kurioje saugomi elektroniniai pinigai.

Pagal šią dalį registruotas juridinis asmuo gali teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroniniais pinigais, išleistais pagal šį straipsnį, tik tuomet, jei įvykdomos Direktyvos 2007/64/EB 26 straipsnyje nustatytos sąlygos.

2. Pagal 1 dalį registruotas juridinis asmuo pagrindinę buveinę turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis faktiškai vykdo veiklą.

3. Pagal 1 dalį įregistruotas juridinis asmuo laikomas elektroninių pinigų įstaiga. Tačiau Direktyvos 2007/64/EB 10 straipsnio 9 dalis ir 25 straipsnis jiems netaikomi.

4. Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį registruotas juridinis asmuo gali vykdyti tik tam tikrų 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą.

5. 1 dalyje nurodytas juridinis asmuo:

a) praneša kompetentingoms institucijoms apie visus jo padėties, susijusios su 1 dalyje nurodytomis sąlygomis, pokyčius; ir

b) bent kartą per metus kompetentingų institucijų nustatytą dieną praneša apie neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkį.

6. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad tuo atveju, kai nebetenkinamos 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos, tas juridinis asmuo per 30 kalendorinių dienų kreipiasi dėl leidimo, kaip numatyta 3 straipsnyje. Visiems šiems asmenims, kurie šiuo laikotarpiu nesikreipė dėl leidimo, pagal 10 straipsnį draudžiama leisti elektroninius pinigus.

7. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos turėtų pakankamus įgaliojimus ir galėtų tikrinti, ar nuolat laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

8. Šis straipsnis netaikomas Direktyvos 2005/60/EB nuostatoms ar nacionalinėms pinigų plovimo prevencijos nuostatoms.

9. Jei valstybė narė pasinaudoja 1 dalyje numatyta išimtimi, ji apie tai atitinkamai informuoja Komisiją ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 30 d. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie bet kuriuos vėlesnius pokyčius. Be to, valstybė narė praneša Komisijai atitinkamų juridinių asmenų skaičių ir kasmet – apie visą išleistų neapmokėtų elektroninių pinigų sumą pagal kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 d. duomenis, kaip nurodyta 1 dalyje.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija

1. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje Elektroninių pinigų įstaigos, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jei veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neturi viršyti 3 mln. litų per mėnesį, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį. Elektroninių pinigų įstaigai, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, netaikomi šio įstatymo 15, 20 ir 21 straipsniai. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo ir keitimo tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos priimti teisės aktai.

2. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama juridiniam asmeniui, kurios vadovai, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

3. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, ketinanti teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroniniais pinigais taip pat turi atitikti Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

4. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir šie dokumentai bei duomenys:

1) įstatai;

2) verslo planas, kuriame pateikiamas pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektas, įrodantis, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;

3) dokumentai, kuriais įrodoma, kad elektroninių pinigų įstaigos per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jei veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neviršija (neviršys) 3 mln. litų per mėnesį, o jei elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir dokumentai nurodyti Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte;

4) priemonių, kurių pagal šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymas, o jei ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir dokumentus nurodytus Mokėjimo įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte;

5) vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant įvykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, aprašymas;

6) organizacinės struktūros aprašymas, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius arba juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ar išpirks elektroninius pinigus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymas;

7) vadovų, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdyti kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą veiklą, o jei elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimą, tapatybės duomenys ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;

8) buveinės adresas.

5. Tik išdavus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, steigiama elektroninių pinigų įstaiga įregistruojama Juridinių asmenų registre, o jei elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama jau įsteigtam juridiniam asmeniui, padaromi atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre.

6. Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, privalo teikti informaciją priežiūros institucijai apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

7. Jei elektroninių pinigų įstaiga, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje ir/arba Mokėjimo įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ji privalo per 30 dienų nuo nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos kreiptis į priežiūros instituciją dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei per nurodytą terminą nesikreipta dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos išdavimo arba priežiūros institucija per šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus terminus neišduoda elektroninių pinigų įstaigos licencijos, elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija jai atšaukiama.

8. Priežiūros institucija turi teisę atlikti elektroninių pinigų įstaigos, prašančios išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimą vietoje. Pasiruošimo leisti elektroninius pinigus patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos.

9. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo, ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgiant į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį.

10. Priežiūros institucija atsisako išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, jeigu:

2) elektroninių pinigų įstaiga neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos teisinė forma, vadovai neatitinka įstatymų ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

3) elektroninių pinigų įstaiga neatitinka šio straipsnio 1–2 dalyse nustatytų reikalavimų;

4) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą, elektroninių pinigų įstaiga neturi patikimos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, neturi vidaus kontrolės sistemos, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos metodus. Ši tvarka ir vidaus kontrolės sistema turi būti visapusės ir adekvačios elektroninių pinigų įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

11. Kai elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo elektroninių pinigų leidimo veiklai vykdyti, jei jo vykdoma kita nei elektroninių pinigų leidimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

12. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija galioja neterminuotą laiką Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją turinti elektroninių pinigų įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti nustatytus elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga šio įstatymo ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti, pasikeitimus.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

10 straipsnis. Draudimas leisti elektroninius pinigus

Nedarant poveikio 18 straipsnio nuostatoms, valstybės narės draudžia fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų išleidėjai, leisti elektroninius pinigus.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

5 straipsnis. Draudimas leisti elektroninius pinigus

1. Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų leidėjai, draudžiama leisti elektroninius pinigus.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3–5 punktuose nurodyti elektroninių pinigų leidėjai turi teisę leisti elektroninius pinigus be licencijos, suteikiančios teisę leisti elektroninius pinigus .

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

11 straipsnis. Išleidimas ir susigrąžinimo galimybė

1. Valstybės narės užtikrina, kad elektroninių pinigų išleidėjai leidžia nominalios vertės elektroninius pinigus, kai gaunamos lėšos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad, elektroninių pinigų turėtojui paprašius, elektroninių pinigų išleidėjai bet kuriuo metu nominalia pinigine verte grąžintų turimus elektroninius pinigus.

3. Elektroninių pinigų išleidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sutartyje aiškiai ir detaliai nustatomos susigrąžinimo sąlygos ir visi su tuo susiję mokesčiai, o elektroninių pinigų turėtojas informuojamas apie tas sąlygas prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą.

4. Už sugrąžinimą gali būti imamas mokestis tik tuomet, jei tai numatyta 3 dalyje nurodytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais:

a) sugrąžinti prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui;

b) sutartyje nurodyta galiojimo pabaigos data, o elektroninių pinigų turėtojas nutraukia sutartį prieš tą datą;

c) sugrąžinti prašoma praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai pasibaigia sutarties galiojimo terminas.

Bet koks mokestis turi būti proporcingas ir atitikti faktines elektroninių pinigų išleidėjo patirtas išlaidas.

5. Kai sugrąžinti prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, elektroninių pinigų turėtojas gali prašyti sugrąžinti dalį arba visą elektroninių pinigų piniginę vertę.

6. Jei elektroninių pinigų turėtojas prašo sugrąžinti pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, tai:

a) grąžinant padengiama visa turimų elektroninių pinigų piniginė vertė; arba

b) jei elektroninių pinigų įstaiga vykdo 6 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytų vienos ar daugiau rūšių veiklą ir nėra iš anksto žinoma, kokia dalis lėšų bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, elektroninių pinigų įstaiga grąžina visas elektroninių pinigų turėtojo prašomas lėšas.

7. Neatsižvelgiant į 4, 5 ir 6 dalis, asmenų, (išskyrus vartotojus), kurie priima elektroninius pinigus, susigrąžinimo teisės nustatomos elektroninių pinigų išleidėjų ir tų asmenų sudaromose sutartyse.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

6 straipsnis. Elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygos

1. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšas iš fizinių arba juridinių asmenų, išleidžia elektroninius pinigus nominalia verte.

2. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jo turimus elektroninius pinigus nominalia pinigine verte.

3. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, laikotarpis, ir visos su tuo susijusios papildomo atlygio sumos turi būti aptartos elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje. Elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos išdėstomos lietuvių kalba, lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma. Apie šios sutarties sąlygas elektroninių pinigų turėtojas turi būti informuotas prieš įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą.

4. Už elektroninių pinigų išpirkimą papildomas atlygis gali būti imamas tik tuomet, kai tai numatyta elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais:

1) išpirkti prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui;

2) elektroninių pinigų turėtojas nutraukia sutartį prieš sutartyje nurodytą jos galiojimo pabaigos terminą;

3) išpirkti prašoma praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai pasibaigia sutarties galiojimo terminas.

5. Už elektroninių pinigų išpirkimą imamas papildomas atlygis turi būti proporcingas ir atitikti faktiškai patirtas elektroninių pinigų leidėjo išlaidas.

6. Kai elektroninius pinigus prašoma išpirkti nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, elektroninių pinigų turėtojas gali prašyti grąžinti dalį arba visą elektroninių pinigų piniginę vertę.

7. Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, išperkama visa elektroninių pinigų turėtojo turimų elektroninių pinigų piniginė vertė.

8. Kai elektroninių pinigų turėtojas pateikia prašymą išpirkti elektroninius pinigus pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, o elektroninių pinigų įstaiga taip pat vykdo vieną ar daugiau šio Įstatymo 10 str. 2 dalies 4 punkte nurodytų veiklų ir nėra iš anksto žinoma, kokia dalis lėšų bus naudojama kaip elektroniniai pinigai, išperkamos visos elektroninių pinigų turėtojo prašomos lėšos.

9. Asmenų (išskyrus vartotojus), priimančių elektroninius pinigus, ir elektroninių pinigų leidėjų sudaromose sutartyse gali būti nustatytos kitokios elektroninių pinigų išpirkimo sąlygos, nei nustatyta šio straipsnio 4-8 dalyse.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

12 straipsnis. Draudimas teikti palūkanas

Valstybės narės draudžia teikti palūkanas arba kitokią naudą, susijusią su laikotarpio, kurį elektroninių pinigų turėtojas laiko elektroninius pinigus, trukme.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

7 straipsnis. Draudimas mokėti palūkanas

Elektroninių pinigų leidėjams draudžiama mokėti palūkanas arba teikti kitokią naudą, susijusią su laikotarpio, kurį elektroninių pinigų turėtojas laiko elektroninius pinigus, trukme.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

13 straipsnis. Neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūros

Nedarant poveikio šiai direktyvai, Direktyvos 2007/64/EB IV antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos elektroninių pinigų išleidėjų įsipareigojimams, numatytiems pagal šią antraštinę dalį.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

8 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo II skirsnyje numatytų sąlygų nevykdymą ir prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarka

Atsakomybei už šio įstatymo II skirsnio pažeidimus ir prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarkai mutatis mutandis taikomos Mokėjimų įstatymo VI skyriaus nuostatos.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

14 straipsnis Įgyvendinimo priemonės

1. Komisija gali patvirtinti priemones, reikalingas šios direktyvos nuostatoms pakoreguoti, siekiant atsižvelgti į infliaciją

Nereikalauja perkėlimo

Direktyva 2009/110/EB

15 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Mokėjimų komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2007/64/EB 85 straipsnį.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Nereikalauja perkėlimo

Direktyva 2009/110/EB

16 straipsnis Visiškas suderinimas

1. Nedarant poveikio 1 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 3 dalies šeštos pastraipos, 5 straipsnio 7 dalies, 7 straipsnio 4 dalies, 9 straipsnio ir 18 straipsnio 2 dalies taikymui ir kiek ši direktyva numato suderinimą, valstybės narės toliau netaiko arba nepriima kitų nuostatų, nei nustatytos šioje direktyvoje.

2. Valstybės narės užtikrina, kad elektroninių pinigų išleidėjai nenukryptų elektroninių pinigų turėtojų nenaudai nuo šios direktyvos nuostatas įgyvendinančių arba jas atitinkančių nacionalinės teisės aktų nuostatų, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai nustatyta šioje direktyvoje.

Nereikalauja perkėlimo

Direktyva 2009/110/EB

17 straipsnis Peržiūra

Ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 1 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir poveikio, ypač riziką ribojančių reikalavimų taikymo elektroninių pinigų įstaigoms, ataskaitą kartu, jei to reikia, su pasiūlymu dėl jos peržiūros.

Nereikalauja perkėlimo

Direktyva 2009/110/EB

18 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios pradėjo veiklą prieš 2011 m. balandžio 30 d., kaip numatyta Direktyvą 2000/46/EB perkeliančioje nacionalinėje teisėje, valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, tęsti tą veiklą toje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta Direktyvoje 2000/46/EB numatytuose abipusio pripažinimo susitarimuose, be šios direktyvos 3 straipsnyje numatyto leidimo ir nereikalaujant, kad šios įstaigos atitiktų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytas kitas nuostatas.

Valstybės narės reikalauja, kad tokios elektroninių pinigų įstaigos pateiktų kompetentingoms institucijoms visą reikalingą informaciją, kad šios galėtų ne vėliau kaip 2011 m. spalio 30 d. įvertinti, ar elektroninių pinigų įstaigos laikosi šios direktyvos reikalavimų, ir jeigu ne, kokių priemonių turi būti imtasi siekiant užtikrinti jų laikymąsi arba ar yra pagrindas panaikinti leidimą.

Reikalavimus atitinkančioms elektroninių pinigų įstaigoms išduodamas leidimas, jos įtraukiamos į registrą ir reikalaujama, kad jos atitiktų II antraštinėje dalyje nurodytus reikalavimus. Jei elektroninių pinigų įstaigos ne vėliau kaip 2011 m. spalio 30 d. neatitinka šia direktyva nustatytų reikalavimų, joms draudžiama leisti elektroninius pinigus.

2. Valstybės narės gali numatyti, kad elektroninių pinigų įstaigoms leidimas išduodamas automatiškai ir jos įtraukiamos į registrą pagal 3 straipsnį, jei kompetentingoms institucijoms jau įrodyta, kad atitinkama elektroninių pinigų institucija tenkina 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Prieš išduodamos leidimus atitinkamoms elektroninių pinigų įstaigoms, kompetentingos institucijos jas apie tai informuoja.

3. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios pradėjo veiklą prieš 2011 m. balandžio 30 d. pagal nacionalinę teisę, perkeliančią Direktyvos 2000/46/EB 8 straipsnį, tęsti tą veiklą atitinkamoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2000/46/EB nuostatas iki 2012 m. balandžio 30 d. be šios direktyvos 3 straipsnyje numatyto leidimo ir nereikalaujant, kad jos atitiktų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytas ar minimas nuostatas. Elektroninių pinigų įstaigoms, kurios tuo laikotarpiu neturėjo leidimo ir kurioms nebuvo pritaikyta išimtis, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, draudžiama leisti elektroninius pinigus.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas

44 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas specializuotiems bankams

1. Specializuoti bankai, kuriems, vadovaujantis Bankų įstatymu iki 2011 m. balandžio 30 d. išduota banko licencija, turi teisę tęsti savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse be elektroninių pinigų įstaigos licencijos ir neatsižvelgdami į šio įstatymo, išskyrus II skirsnį, reikalavimus iki 2011 m. spalio 30 d.

2. Specializuotas bankas priežiūros institucijai, jai pareikalavus, privalo pateikti visus duomenis ir informaciją, kad priežiūros institucija iki 2011 m. spalio 30 d. galėtų įvertinti, ar specializuotas bankas atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus. Priežiūros institucijai reikalaujant pateikti vertinimui atlikti reikalingus duomenis ir informaciją ir atliekant vertinimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Nustačiusi, kad specializuotas bankas atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus, priežiūros institucija jam išduoda elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir, atlikus įstatų, pavadinimo ir kitus reikiamus pakeitimus, jį įtraukia į Viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.

3. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad specializuotas bankas neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų, raštu specializuotam bankui nurodo, kokių šio įstatymo nustatytų reikalavimų jis neatitinka ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jei nustatytu terminu priežiūros institucijos nurodymas neįvykdomas arba įvykdomas netinkamai, priežiūros institucija atšaukia specializuotam bankui išduotą licenciją.

4. Specializuotiems bankams, iki 2011 m. spalio 30 d. negavusiems elektroninių pinigų įstaigos licencijos, draudžiama leisti elektroninius pinigus.

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

19 straipsnis. Direktyvos 2005/60/EB pakeitimas

Direktyva 2005/60/EB iš dalies keičiama taip:

1. 3 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) įmonė, kuri nėra kredito įstaiga ir kuri verčiasi vienos ar kelių rūšių, išvardytų Direktyvos 2006/48/EB I priedo 2–12 punktuose ir 14–15 punktuose, veikla įskaitant valiutos keityklų (bureaux de change) veiklą;“;

2. 11 straipsnio 5 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) elektroninių pinigų, kaip jie apibrėžti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (*) 2 straipsnio 2 punkte, atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia elektroninėse laikmenose saugoma suma neviršija 250 EUR, arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai per kalendorinius metus įvykdytų operacijų vertei taikoma 2500 EUR riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu jam susigrąžinama 1000 EUR ar didesnė suma, kaip nurodyta Direktyvos 2009/110/EB 11 straipsnyje. Nacionalinių mokėjimo operacijų atvejais valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos gali šiame punkte nurodytą 250 EUR sumą padidinti iki 500 EUR.

Nereikalauja perkėlimo

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 10 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas.

3 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimas

10 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj skaičiaus „150“ įrašyti skaičių „250“ir šį punktą išdėstyti taip:

„6) elektroninių pinigų atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia laikmenose saugoma suma neviršija 250 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta, arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai per kalendorinius metus sudaromų sandorių vertei taikoma 2 500 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninės laikmenos turėtojas pasiima 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ar didesnę sumą.“

Direktyva 2009/110/EB

20 straipsnis. Direktyvos 2006/48/EB pakeitimas

Direktyva 2006/48/EB iš dalies keičiama taip:

1. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 punktas pakeičiamas taip: „1. „kredito įstaiga“ – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita;“;

b) 5 punktas pakeičiamas taip: „5. „finansų įstaiga“ – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, bet kurios pagrindinė veikla yra įsigyti akcijų arba verstis viena ar keliomis veiklos rūšimis, išvardytomis I priedo 2–12 ir 15 punktuose.“

2. I priedas papildomas tokiu punktu: „15. Elektroninių pinigų leidimas.“

Finansų įstaigų įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas

1 straipsnis. 2 straipsnio 7, 23 dalių pakeitimas ir 42 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurio pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų, teikimas.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:

„23. Kredito įstaiga – įmonė, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu.“

2 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies 18 punkto pakeitimas ir 4 dalies 4 punkto pripažinimas netekusiu galios

1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18) elektroninių pinigų leidimas;“

Visiškas

Direktyva 2009/110/EB

22 straipsnis. Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tokių priemonių tekstus.

Tas priemones jos taiko nuo 2011 m. balandžio 30 d.

Valstybės narės, patvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo būdus nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo priedo projektas.

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

„2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL 2009, L 267, p. 7)“.

Finansų įstaigų įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas

4 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas

Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu:

„3. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL 2009, L 267, p. 7).“

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 2, 4, 10 straipsnių projektas

4 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas

Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu:

„6. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2006/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7).“

Visiškas