AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 443, 444,  445, 446,  224, 2591 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO 447 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

 

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 443, 444,  445, 446,  224, 2591 straipsnių pakeitimo bei papildymo 447 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Plazmos panaudojimo 2011–2015 metais strateginėse kryptyse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-490 (Žin., 2010, Nr. 67-3355), patvirtintą tikslą – gerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą saugiais kraujo vaistiniais preparatais, ir strateginę kryptį šiam tikslui pasiekti – stiprinti plazmos, skirtos kraujo vaistinių preparatų gamybai,  ruošimo valstybinę kontrolę, taip pat atsižvelgiant 

į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) siūlymus. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai pagal kompetenciją nėra įgalioti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus asmenims už tam tikrus Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (Žin., 2006, Nr. 78-3056) (toliau – Farmacijos įstatymas) ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklą su farmacijos produktais vykdantiems subjektams, pažeidimus, kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2000, Nr. 22-552) (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) už juos nenumato atsakomybės. Šios teisinio reguliavimo spragos suponuoja subjektų, vykdančių veiklą su farmacijos produktais, nebaudžiamumą, nedrausmina nesilaikančių Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų subjektų. Nenumatyta atsakomybė ir už Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975 (Žin., 2006, Nr. 131-4969), pažeidimus.

Įstatymo projektu siekiama užtikrinti kartu teikiamo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 15, 24, 51, 62, 63, 64 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo tryliktuoju skirsniu įstatymo projekto (toliau – Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas) nuostatų, reglamentuojančių žmogaus plazmos ruošimą ir sankcijų didmeninio platinimo licencijos turėtojams ir vaistinėms už vaistinių preparatų kainodaros reikalavimų nesilaikymą nustatymą, įgyvendinimą.

 

2. Projekto tikslai ir uždaviniai

Įstatymo projekto tikslas – pašalinti teisinio reguliavimo spragas ir užtikrinti kartu teikiamo Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto nuostatų įgyvendinimą, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba galėtų efektyviai vykdyti valstybinę veiklos su farmacijos produktais kontrolę.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas papildomas nuostatomis, nustatančiomis administracinę atsakomybę asmenims, nevykdantiems atitinkamų Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklai su farmacijos produktais. Įstatymo projektu siekiama tinkamai įgyvendinti Farmacijos įstatymo 75 straipsnio nuostatą, pagal kurią asmenys už veiklos su farmacijos produktais pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projekto uždaviniai:

1) numatyti atsakomybę už vaistinės veiklos ir gamybinės vaistinės veiklos vykdymą nesilaikant nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) numatyti atsakomybę už žmogaus plazmos ruošimą nesilaikant geros gamybos praktikos reikalavimų ir (ar) neturint geros gamybos praktikos pažymėjimo;

            3) numatyti atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareigas, pažeidimus;

4) patikslinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443, 444, 445, 446 straipsniuose numatytus atsakomybės subjektus;

5) papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą straipsniu, numatančiu atsakomybę už Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių pažeidimus.

 

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai

Galiojantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato atsakomybės už vaistinės veiklos ir gamybinės vaistinės veiklos vykdymą nesilaikant nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tik už vaistų pardavimo (išdavimo) gyventojams sąlygų nesilaikymą, tačiau pagal Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 51 dalį vaistinės vykdoma farmacinė veikla apima ne tik vaistų pardavimą (išdavimą) gyventojams, bet ir vaistų įsigijimą, jų laikymą, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistų gamybą, kokybės kontrolę, šiai veiklai teisės aktai nustato griežtus reikalavimus.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už vaistinių preparatų gamybą ir didmeninį platinimą nesilaikant nustatytų veiklos sąlygų numatyta tik kvalifikuotiems asmenims ir farmacinės veiklos vadovams. Vadovaujantis Farmacijos įstatymo nuostatomis, farmacinės veiklos licencijos turėtojai yra juridiniai asmenys, o kai kuriuose licencijuojamą farmacinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose tam tikros pareigos yra tiesiogiai suformuluotos farmacinės veiklos licencijos turėtojui, jų vykdymą turi užtikrinti šios licencijos turėtojo vadovas. Pavyzdžiui, Farmacijos įstatymo 27, 33, 39 straipsniai, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191 (Žin., 2006, Nr. 132-4997), X dalis. Todėl Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba negali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo farmacinės veiklos licencijos turėtojo vadovui, atsakingam už teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę tik už vaistinių preparatų gamybą nesilaikant nustatytų (licencijuojamos) veiklos sąlygų. Plazmos ruošimas nėra licencijuojama veikla, todėl minėtos nuostatos plazmos ruošimui nesilaikant geros gamybos praktikos reikalavimų nėra taikomos.  Ši teisinio reguliavimo spraga juridinio asmens vadovams suponuoja nebaudžiamumo iliuziją, nes plazmos ruošimas nesilaikant geros gamybos praktikos reikalavimų ir (ar) neturint geros gamybos praktikos pažymėjimo, šiuo metu neužtraukia administracinės atsakomybės.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 444 straipsnio 1–6 dalyse numatyta atsakomybė už vaistinių preparatų reklamos ir informacijos apie juos pažeidimus juridinių asmenų vadovams. Pagal Vaistinių preparatų reklamos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1128 (Žin., 2007, Nr. 2-98), 5 punktą, vaistinių preparatų reklamos davėju gali būti vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas ir jo atstovas tiek kartu, tiek kiekvienas savarankiškai. Vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo atstovu gali būti juridinis asmuo, filialas, atstovybė ar fizinis asmuo. Praktikoje reklamos davėju dažniausiai būna ne pats vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojas, o juridinio asmens atstovybė, kuri nėra savarankiškas juridinis asmuo, ir filialai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą už vaistinių preparatų reklamos pažeidimus juridinio asmens atstovybei ar filialui, kuriems, nors jie yra vaistinio preparato reklamos davėjai, administracinė atsakomybė negali būti taikoma.

Analogiškai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 444 straipsniui, nenumatyta atsakomybė juridinio asmens atstovybėms ir filialams už kliudymą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims atlikti pavestas pareigas, taip pat už jų sprendimų nevykdymą.

Farmacijos įstatymas nustato pareigas ne tik vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui, bet ir jo atstovui. Pavyzdžiui, Farmacijos įstatymo 591 straipsnio 1 dalyje numatyta ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo atstovo pareiga sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministerijai deklaruoti nekompensuojamojo vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo taikomą Lietuvos Respublikai nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, ir pateikti šio vaistinio preparato kainas, deklaruotas Vyriausybės nustatytose referencinėse valstybėse. Farmacijos įstatymo 51 straipsnio 8 dalyje nustatyta vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo atstovo pareiga Lietuvos Respublikoje kaupti informaciją apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams (moksliniams) renginiams ir juose dalyvaujantiems sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams, ir šią informaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Galiojantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato atsakomybės už teisės aktų, reglamentuojančių vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareigas, pažeidimus.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato atsakomybės už Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių pažeidimus, nors, kaip rodo muitinės ir policijos pareigūnų paklausimai, administracinę atsakomybę fiziniams asmenims už minėtų taisyklių pažeidimą nustatyti yra būtina. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas yra ydingas – Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklėse nustatyti leidžiami įvežti ir išvežti (gauti ir siųsti paštu) fizinio asmens individualioms reikmėms vaistinių preparatų kiekiai ir reikalaujami pateikti dokumentai, o atsakomybė už šių reikalavimų nesilaikymą teisės aktais nenustatyta, taigi galiojanti teisės norma yra neveikianti ta apimtimi, kiek tai susiję su šių taisyklių pažeidimo atvejais. Vadovaujantis minėtų taisyklių 5 punktu, Lietuvos Respublikos sienos perėjimo punktų ir muitinės pareigūnai turi teisę reikalauti iš fizinio asmens pateikti recepto kopiją ar gydytojo pažymą, patvirtinančią jo vežamų vaistinių preparatų paskyrimą ir gydymui reikalingą vaistinių preparatų kiekį.

 

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę vaistinės veiklos ir gamybinės vaistinės veiklos vykdymą nesilaikant nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų. Siekiant atskirti kvalifikuotų asmenų bei farmacinės veiklos vadovų ir farmacinės veiklos licenciją turinčių juridinių asmenų vadovų atsakomybę, tikslinama Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio 3 dalis, aiškiai nustatant, kad pagal šią dalį atsako kvalifikuotas asmuo ar farmacinės veiklos vadovas už jiems teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Atitinkamai minėtas straipsnis papildomas 5 dalimi, nustatančia farmacinės veiklos licenciją turinčių juridinių asmenų vadovų atsakomybę už vaistinių preparatų gamybą, didmeninis platinimą vaistinės veiklą, gamybinės vaistinės veiklą nesilaikant nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų.

Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnį 6 dalimi, nustatant atsakomybę juridinių asmenų vadovams už žmogaus plazmos ruošimą nesilaikant geros gamybos praktikos reikalavimų ir (ar) neturint geros gamybos praktikos pažymėjimo ir numatant už šį administracinės teisės pažeidimą baudą nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų. Siūlomos mažesnės baudos palyginti su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio trečia dalyje nustatytomis baudomis dėl vaistinių preparatų gamybos (pastarosios yra nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų), atsižvelgiant į tai, kad ruošiama plazma bus naudojama kaip pradinė medžiaga vaistiniams preparatams gaminti, t.y. ji nėra gatavas produktas, skirtas galutiniams vartotojams. Siūlomas analogiškas skirtumas tarp mažiausios ir didžiausios baudų, koks yra nustatytas baudoms dėl vaistinių preparatų gamybos, kad būtų galimybė diferencijuotai taikyti baudas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Plazma yra biologinis produktas, o tai susiję su padidinta rizika (pirmiausia, galimybe perduoti patogeninius virusus), todėl yra labai svarbu tinkamai atlikti plazmos ruošimo operacijas, kad iš paruoštos plazmos būtų gaminami kokybiški ir saugūs vaistiniai preparatai). Todėl, tikėtina, kad siūlomos baudos bus veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 444 straipsnio 1–6 dalis ir 445 straipsnio 1 bei atitinkamai 2 dalis siūloma papildyti nuostata, kad atsakomybė už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus nustatoma ne tik juridinių asmenų, bet ir jų filialų ar atstovybių vadovams. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti atsakomybę fiziniam asmeniui už Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos draudimo skleisti vaistinių preparatų reklamą ar informaciją apie juos nesilaikymą. Baudos dydis siūlomas atsižvelgiant į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 441 straipsnyje numatytą baudos dydį fiziniams asmenims už neteisėtą vertimąsi su vaistais susijusia veikla.

Įstatymo projektu siūloma papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 446 straipsnį nuostata, kad atsakomybė už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus nustatoma ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojų atstovų vadovams.

Siekiant aiškiai nustatyti, už kokius pažeidimus bus traukiami administracinėn atsakomybėn farmacinės veiklos licenciją turinčių juridinių asmenų vadovai ir už kokius pažeidimus bus taikomos susijusiame Farmacijos įstatymo papildymo tryliktuoju skirsniu įstatymo projekte numatytos baudos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti išimtis, nurodant pažeidimus už vaistinių preparatų kainodaros reikalavimų nesilaikymą, už kuriuos bus taikomos Farmacijos įstatymo pakeitimo projekte (siūlomame Farmacijos įstatymo 60 straipsnyje) nustatytos baudos minėtą veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, bet ne jų vadovams. Taip pat siekiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio 5 dalies ir Farmacijos įstatyme numatytų sankcijų (farmacinės veiklos licencijos sustabdymo ar panaikinimo) taikymo farmacinės veiklos licencijos turėtojams aiškumo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti išimtį ir minėtos dalies netaikyti tiems pažeidimams, dėl kurių sustabdomas ar panaikinamas farmacinės veiklos licencijos galiojimas.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti juridinių asmenų, kuriems išduotas vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimas, vadovų ir vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojų atstovų vadovų atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareigas, pažeidimus, nustatant sankcijas ir už pakartotinį šio pažeidimo padarymą. Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo, kurią norma kuriuo atveju taikyti, ir kad nebūtų sudaryta galimybė už tą patį pažeidimą bausti pagal kelis Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, analogiškai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 446 straipsnio 1 daliai papildytoje 446 straipsnio 3 dalyje pateikiama šios dalies taikymo išimtis – nuoroda į 444 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Įstatymo projektu siūloma papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nauju 447 straipsniu, kuris numato sankcijas fiziniams asmenims už Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių pažeidimus. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlymu baudų dydžiai diferencijuojami analogiškai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2093 straipsniui atsižvelgiant į neteisėtai įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, gaunamų ar siunčiamų paštu vaistinių preparatų vertę, pakartotinumą, smulkių pažeidimų (padarytų pirmą kartą) atvejais numatant galimybę vietoj baudos skirti įspėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad muitinės pareigūnai turi teisę reikalauti iš fizinio asmens pateikti recepto kopiją ar gydytojo pažymą, patvirtinančią jo vežamų vaistinių preparatų paskyrimą ir gydymui reikalingą vaistinių preparatų kiekį, ir muitinės pareigūnai po patikrinimo gali nustatyti šį pažeidimą, tikslinga ir racionalu įgaliojimus surašyti teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas suteikti būtent muitinės pareigūnams. Atitinkamai keičiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsniai papildant juos nuoroda į naują 447 straipsnį, numatant, kad šio administracinio teisės pažeidimo bylose teisės pažeidimų protokolus surašo muitinės pareigūnai, o bylas nagrinėja Rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai). Taip būtų išvengta teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūros biurokratizavimo (jei minėtus protokolus surašytų kitos valstybės institucijos, teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nagrinėjimo procedūra taptų sudėtingesnė).

 

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų Įstatymo pasekmių nenumatoma.  

 

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Teikiamas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas neigiamai verslo sąlygoms ir jo plėtrai atsiliepti neturėtų.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą

Priėmus Įstatymo projektą, papildomų teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 1408 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 punktu, siūloma, kad Įstatymo projektas analogiškai kartu teikiamam Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui įsigaliotų 2011 m. lapkričio 1 d., o priimtas Įstatymo projektas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jo įsigaliojimo.

 

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos.

 

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.

 

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti: šių aktų metmenys

 Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės.

 

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)

Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Gautos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabos. Įstatymo projektas paskelbtas visuomenei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

 

14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

Įstatymo projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė G. Krukienė (tel. (8 5) 264 8754), tiesioginė rengėjos – Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vyr. specialistė A. Oraitė (8 5) 264 8757), Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vyr. specialistė V. Meldžiukaitė (8 5) 264 8753).

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: gamyba, plazma, vaistas, juridinis asmuo, licencija, reklama, bauda.

 

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                           

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G. Bobelienė, 264 8752

V.Meldžiukaitė, 264 8753