LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA

Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 5515 / 262 6584,
faks. (8 5) 262 3974, el. p. [email protected], http://www.ukmin.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188621919

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai		2011-04-19	Nr. (4.2-11)-3-2127
	Į	2011-03-22	Nr. (1.36.)7R-2364
dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO projekto

Išnagrinėję išvadoms pateiktus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 176¹ ir 273¹ straipsniais įstatymo projektus, teikiame tokias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo“. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad rengėjų manymu, Lietuvos teisėje susiformavęs modelis, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (šiuo metu – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) reglamentuoja administracinės atsakomybės taikymą fiziniams asmenims už mažiau pavojingus (lyginant su baudžiamąja atsakomybe) teisės pažeidimus, o specialieji įstatymai – juridiniams asmenims už ekonominio pobūdžio teisės pažeidimus nenustatant kaltininkų, pasiteisino ir yra priimtinas.

Norime atkreipti dėmesį, kad Projekto rengėjai nepagrindžia tokios išvados atliktais tyrimais arba kitais duomenimis. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis ATPK nenustato juridinių asmenų administracinės atsakomybės, o atsiradus poreikiui įstatyme nustatyti juridinių asmenų administracinę atsakomybę, ji buvo nustatoma atskiruose įstatymuose. Tačiau susiformavusi praktika, kai juridinių asmenų administracinė atsakomybė (vad. ekonominės sankcijos) įtvirtinama atskiruose specialiuose įstatymuose turi tam tikrų trūkumų:

1) įstatymo leidėjas kiekviename atskirame įstatyme gali nustatyti skirtingas teisės pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo taisykles, o tai gali pažeisti subjektų lygiateisiškumo principą, taip pat – trukdyti formuoti vienodą teismų praktiką;

2) juridinių asmenų administracinės atsakomybės nustatymas atskiruose įstatymuose sukuria neišbaigtą, neaiškų teisinį reguliavimą ir teisės normų kolizijas;

3) tokia praktika netiesiogiai skatina teisės sistemos dekodifikavimą.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo vientisumo, išbaigtumo ir aiškumo, siūlytina Projekte įtvirtinti ir juridinių asmenų administracinę atsakomybę.

2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Nepilnamečiui, kuris padarė administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką ir kuriam iki šiame kodekse numatytos veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų, įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos vaiko priežiūros formos. Jei administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo faktas ir jos padariusio nepilnamečio asmenybė nekelia abejonių, tyrimą atliekantis pareigūnas perduoda informaciją apie šią veiką <...>“. Nurodytoje teisės normoje vartojama formuluotė „gali būti taikomos“ sukelia neaiškumų – nėra aišku, ar visais atvejais, kai nepilnamečiui, kuris padarė administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką ir kuriam iki Projekte numatytos veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų bus taikomos vaiko priežiūros formos; tuo atveju, jeigu minėtoje situacijoje nepilnamečiams ne visais atvejais bus taikomos vaiko priežiūros formos, neaišku kokios tada pasekmes turės būti taikomos nepilnamečiams, padariusiems administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką, kuriems netaikomos vaiko priežiūros formos. Nurodytoje teisės normoje formuluotė „veikos padarymo faktas ir jos padariusio nepilnamečio asmenybė nekelia abejonių“ taip pat sukelia neaiškumų. Nėra aišku, kas bus tais atvejais, kai veikos padarymo faktas ir (arba) jos padariusio nepilnamečio asmenybė sukels abejonių tyrimą atliekantiems pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 6 straipsnio 2 dalies formuluotę.

Pažymėtina ir tai, kad iš įstatymo formuluotės išplaukia tai, kad faktiškai užtenka nustatyti, kad nepilnamečio veikoje yra Projekte nustatyto administracinio nusižengimo požymių ir abejonių dėl veikos padarymo fakto ir jos padariusio nepilnamečio asmenybės nebuvimo tam, kad būtų kreipiamasi į kompetentingas institucijas dėl vaiko priežiūros formų nustatymo. Sisteminė Projekto teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad vaiko priežiūros formos yra savotiška administracinės atsakomybės forma, tam tikru aspektu analogiška administracinio poveikio priemonėms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vaiko priežiūros formų nustatymas be išsamaus administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo gali pažeisti nepilnamečių teises.

3. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu jo kitaip nebuvo galima sulaikyti“. Iš siūlomos teisės normos formuluotės nėra aišku, ar tais atvejais kai, asmuo bandydamas sulaikyti asmenį, padariusi nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą nepadaro tam asmeniui turtinės žalos, bet padaro kitą administracinį nusižengimą (pavyzdžiui, pažeidžia Kelių eismo taisykles) atsako pagal Projektą ar ne. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 14 straipsnio 1 dalies formuluotę.

4. Projekto 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, su nėščia moterimi, žmogaus embrionu ir vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė“. Ši teisės norma įtvirtinta Projekto IV skyriuje „Aplinkybės, kurioms esant asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn“. Sisteminė Projekto teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad nurodyta teisės norma nėra šio Projekto reguliavimo dalykas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Projekto 20 straipsnio 2 dalies.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.25 straispnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam - be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai“ – ši norma detalizuoja Konstitucijos 21 straipsnio 4 dalį, nustatydama kas duoda sutikimą. Taigi Konstitucija garantuoja žmonėms teisę apsispręsti ar dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir eksperimentuose ar ne. Tuo tarpu Projekto 20 straipsnio 3 dalis apskritai draudžia eksperimentus – toks draudimas galimai susiaurina Konstitucijoje įtvirtintą žmonių teisę apsispręsti dėl dalyvavimo tyrimuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiame punkte, siūlytina išbraukti Projekto 20 straipsnio 3 dalį.

5. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims ir gali būti neskiriami nėščioms moterims, jei tai gali pakenkti jų ar vaisiaus sveikatai, arba asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus, arba neįgaliajam“. Iš siūlomos Projekto formuluotės nėra aišku, ar viešieji darbai visai neskiriami neįgaliajam arba tam tikrais atvejais (jeigu taip, tai kokiais atvejais). Taip pat iš formuluotės nėra aišku, ar tais atvejais kai viešieji darbai nurodytiems asmenims neskiriami, jie pakeičiami bauda arba ne. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 26 straipsnio 2 dalį.

6. Projekto 33 straipsnio 1 dalyje žodį „Proceso“ siūlome išbraukti kaip perteklinį.

7. Projekto 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams – užtraukia įspėjimą tėvams“. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nėra apibrėžta, kas yra „tėvų valdžia“ ir kas apima „tėvų valdžios panaudojimą“. Pažymėtina, kad valdžios panaudojimas suponuoja mintį, kad gali būti panaudojama ir tam tikra prievarta. Tačiau prievarta (tiek fizinė, tiek psichinė) prieš vaikus neleistina, nes pažeidžia vaiko teises. Atsakomybės numatymas už tėvų valdžios nepanaudojimą (neapibrėžiant kas yra „tėvų valdžia“ ir kas apima „tėvų valdžios panaudojimą“) gali skatinti tam tikros prievartos naudojimą prieš vaikus, o tai nesuderinama su konstitucinės teisinės valstybės principais ir vaiko prigimtinėmis teisėmis.

Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai tėvai nenaudojo fizinio ir psichinio smurto prieš vaikus, jie faktiškai neturi įrodymų, kad nenaudojant smurto dėjo visas pastangas, kad vaikas elgtųsi tinkamai, nepažeisdamas teisės normų ir kitų žmonių teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti 64 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189, Ūkio ministerijai pavesta parengti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatytos didesnės baudos už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams, alkoholinių gėrimų nepilnamečiui nupirkimą ar kitokį perdavimą, taip pat už nepilnamečio nugirdymą. Manytina, kad, siekiant išvengti dažno teisės aktų keitimo, būtų tikslinga šią Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonę įgyvendinti teikiamame Projekte. Siūlytume Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekto 151 straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad „Alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nepilnamečiams asmenims, – užtraukia baudą asmenims, pardavusiems alkoholinius gėrimus (įskaitant alų), nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų“. Taip pat siūlytume Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekto 67 straipsnyje padidinti baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų už alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą nepilnamečiui, taip pat nepilnamečio nugirdymą.

9. Projekto 118 straipsnyje už alkoholio produktų bei tabako gaminių gamybos, importo ir prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimus įmonių vadovams ir vyriausiesiems finansininkams numatytos nuo penkių iki dešimties tūkstančių litų baudos. Šios baudos yra žymiai didesnės už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme nustatytas baudas (nuo trijų iki penkių tūkstančių litų) įmonėms už analogiškus pažeidimus. Be to, šios baudos atskirais atvejais gali būti neproporcingos padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 118 straipsnyje nustatyti baudą nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

10. Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatas yra draudžiama verstis alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prekyba (parduoti alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius) neturint licencijos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti Projekto 151 ir 208 straipsnius ir juose vietoj sąvokų „specialus leidimas“, „leidimas“ vartoti sąvoką „licencija“.

11. Alkoholio kontrolės įstatyme, reglamentuojančiame alkoholio produktų gamybą, pardavimą, laikymą, gabenimą, nėra apibrėžta techninio etilo alkoholio sąvoka, todėl siūlytina tikslinti Projekto 123 straipsnį ir išbraukti jame žodžius „techninio etilo alkoholio“.

12. Siūlytume už Projekto 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus skirti ir administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

13. Projekto 131 straipsnio 1 dalyje nepakankamai aiškiai apibrėžta, už kokių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą taikoma šioje dalyje nustatyta bauda. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti žodį „kitų“ ir nurodyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda netaikoma už klaidinančios reklamos naudojimą ar lyginamosios reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą, kadangi už šiuos pažeidimus yra numatytos baudos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.

14. Siūlytina Projekto 565 straipsnio 1 dalyje nurodyti lietuvišką principo „non reformatio in peius“ pavadinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad teisės aktai turi būti rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad rengėjai Projekto aiškinamajame rašte vartoja nurodyto principo lietuvišką atitikmenį.

Ūkio ministerijos kancleris

Gediminas Miškinis

D. Rancev, tel. (8 5) 262 6931, el. paštas. dmitrij.rancev@ukmin.lt