Projekto

lyginamasis variantas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL lietuvos respublikos vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo nr. 276 „dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

2011 m.                       d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2006, Nr. 44-1606):

1.1. išdėstyti preambulę taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902, 2010, Nr. 81-4229) 24 straipsnio 5 24¹ straipsnio 15 dalimi ir įgyvendindama1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/ EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB) 3 ir 4 straipsnių 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) 4 straipsnio 1 ir 2 dalies, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) 3, 4 straipsnio 4 dalies ir 6 straipsniųo 1 ir 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“;

1.2. išdėstyti nauja redakcija nurodytu nutarimu patvirtintus Bendruosius buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus (pridedama).

2. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti pagal Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus nustatant būtinas apsaugos priemones buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms.

3. Nustatyti, kad Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 4.1 punkte nurodyta ataskaita apie teritorijas, kurios iki šio nutarimo įsigaliojimo Europos Komisijos sprendimu jau yra įtrauktos į biogeografinio regiono Europos bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, parengiama per metus nuo šio Nutarimo įsigaliojimo.

Ministras Pirmininkas

Aplinkos ministras

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

2004 m. kovo 15 d. nutarimu

Nr. 276

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m.               d. nutarimo Nr.

redakcija)

BENDRIEJI buveinių AR Paukščių apsaugai Svarbių teritorijų NUOSTATAI

i. bendrosios nuostatos

1. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų (toliau vadinama – šie Nuostatai) tikslas – nustatyti saugomų teritorijų ar jų dalių, atitinkančių nustatytus Europos Bendrijos buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir sudarančių Lietuvos Respublikoje dalį Europos ekologinio tinklo ,,Natura 2000“, apsaugos ir tvarkymo ypatumus, veiklos organizavimo principusBendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir būtinų apsaugos priemonių joms nustatymo tvarką, taip pat Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos, blogėjimo ir rūšių reikšmingo trikdymo prevencijos tvarką.

2. Kriterijai, pagal kuriuos vietovės parenkamos buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms steigti, patvirtinti šiais aplinkos ministro įsakymais: 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 22 ,,Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-364) ir 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 ,,Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271).

3. Jeigu vietovė pagal mokslinius tyrimus atitinka šių Nuostatų 2 punkte nurodytus paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, tačiau dar nėra saugoma, joje įsteigiama saugoma teritorija, parenkant saugomos teritorijos rūšį, geriausiai atitinkančią saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo poreikius.

4. Aplinkos ministerija derybinių įsipareigojimų dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą nustatytais terminais sudaro vietovių, kurios atitinka buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą (toliau vadinama – vietovių sąrašas) ir pateikia jį svarstyti Europos Komisijai. Europos Komisijai pateikti skirtas vietovių sąrašas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu. Į vietovių sąrašą gali būti įtraukiamos tiek saugomos, tiek nesaugomos teritorijos, kurioms siūloma suteikti Europos Bendrijos svarbos statusą. Kartu su informacija apie teritorijas, įtrauktas į vietovių sąrašą (teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, ribos, plotas ir kita), pateikiami skaičiavimai, kiek reikės lėšų šioms teritorijoms tvarkyti. Tais atvejais, kai Europos Komisija nustato, kad vietovių sąraše nepaminėta vietovė, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė rūšis, pagal Europos Komisijos turimą mokslinę informaciją svarbūs to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės rūšies išlikimui, Aplinkos ministerija konsultuojasi su Europos Komisija, kad būtų galima palyginti abiejų šalių naudojamus mokslinių tyrimų duomenis ir priimti sprendimą dėl Europos Bendrijos svarbos vietovės statuso suteikimo. Vietovių, kurios įtrauktos į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą vietovių sąrašą arba dėl kurių Aplinkos ministerija konsultuojasi su Europos Komisija, atžvilgiu taikomi šių Nuostatų 11 punkto reikalavimai. Europos Komisijai priėmus sprendimą pasiūlytoms teritorijoms suteikti Europos Bendrijos svarbos teritorijų statusą, nurodytose vietovėse Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos turi būti įsteigtos ne vėliau kaip per 6 metus.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina Lietuvoje nustatytų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų (saugomų teritorijų ar jų dalių) ribas ir šiuos sąrašus:

5.1. įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų;

5.2. įsteigtų buveinių apsaugai svarbių teritorijų, kurioms Europos Bendrijos svarbos teritorijų statusą suteikė Europos Komisija.

6. Tvirtinant šių Nuostatų 5 punkte nurodytų teritorijų ribas ir sąrašus, nurodomi natūralių buveinių tipai arba gyvūnų ir augalų rūšys, kurioms apsaugoti skirtos konkrečios teritorijos.

7 2. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) vartojamas sąvokas.

II. buveinių ar Paukščių apsaugai svarbių teritorijų paskirtis NUSTATYMAS

8. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos skirtos Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipams, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų buveinėms apsaugoti ar atkurti, nes svarbu išsaugoti jų biologinę įvairovę Europos Bendrijoje.

9. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos skirtos saugomų rūšių laukinių paukščių natūralioms populiacijoms jų paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojančių paukščių perėjimo, šėrimosi, mitybos, susitelkimo poilsio ir migracijos metu vietoms išsaugoti.

3. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbią teritoriją nustato Aplinkos ministerija vietovėse, kurios atitinka patvirtintus tokių teritorijų atrankos kriterijus ir pasižymi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 5 dalies 1 arba 2 punktuose nurodytomis sąlygomis. Nustatant buveinių apsaugai svarbią teritoriją, ji taip pat turi būti įtraukta į Europos Komisijos sprendimu patvirtintą biogeografinio regiono Europos bendrijos svarbos teritorijų sąrašą.

4. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) tais atvejais, kai vietovė ar jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, įvertina, ar vietovė, kurioje numatoma nustatyti buveinių ar paukščių apsaugai svarbią teritoriją, pasižymi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytomis sąlygomis. Tokį įvertinimą ji atlieka tokia tvarka:

4.1. nustato vietovės apsaugos laipsnį atsižvelgdama į tai, kokie yra vietovėje aptinkamų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos ir tvarkymo reikalavimai (pagal šių Nuostatų 1 ir 2 priedus), kokios yra veiklos keliamos faktinės ir potencialios grėsmės šiems objektams ir kokios yra vietovei taikomų įstatymų, kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, patvirtintų ūkinės veiklos planų ir projektų arba sutarčių su žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais (toliau - Vietovei taikomi dokumentai) nuostatos, kurios sumažina arba pašalina grėsmes vietovėje aptinkamoms Europos bendrijos svarbos natūralioms buveinėms, augalų ir gyvūnų rūšims, ir parengia ataskaitą (toliau – Apsaugos įvertinimo ataskaita). Apsaugos įvertinimo ataskaita apie vietoves, atitinkančias buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, parengiama per metus nuo Europos Komisijos sprendimo įtraukti jas į biogeografinio regiono Europos bendrijos svarbos teritorijų sąrašą;

4.2. pateikia Apsaugos įvertinimo ataskaitos pagrindu rekomendaciją Aplinkos ministerijai dėl galimybių vietovėje nustatyti buveinių ar paukščių apsaugai svarbią teritoriją, siūlydama vieną iš šių sprendimų:

4.2.1. vietovėje nustatyti buveinių ar paukščių apsaugai svarbią teritoriją, nes ji pasižymi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytomis sąlygomis;

4.2.2. vietovėje buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos laikinai nenustatyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji yra nepakankamai apsaugota ir nepasižymi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytomis sąlygomis, būtina parengti vietovės gamtotvarkos planą, kuriuo būtų numatomi ir įgyvendinami reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai;

4.3. paskelbia Apsaugos įvertinimo ataskaitą ir Aplinkos ministerijai pateiktą rekomendaciją Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto tinklalapyje.

5. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Apsaugos įvertinimo ataskaitoje nurodo, kokios yra galimybės grėsmes valdyti (sumažinti arba pašalinti) taikant teisės aktų nustatytas administracines priemones arba pakeičiant konkrečių Vietovei taikomų dokumentų nuostatas. Grėsmės laikomos nepavojingomis, jeigu:

5.1. veiklai, kuri gali sukelti grėsmę, vykdyti būtina parengti naujus teritorijų planavimo dokumentus ar statybą leidžiančius dokumentus;

5.2. veiklai, kuri gali sukelti grėsmę, vykdyti nereikia parengti naujų teritorijų planavimo ar statybą leidžiančių dokumentų, tačiau reikia aplinkos apsaugos institucijų išduodamo leidimo, kurį išduodant privaloma atsižvelgti į vietovės gamtosauginę reikšmę ir bus nustatytos grėsmę sumažinančios arba pašalinančios veiklos sąlygos;

5.3. veiklai, kuri gali sukelti grėsmę, vykdyti nereikia parengti naujų teritorijų planavimo ar statybą leidžiančių dokumentų ir nereikia aplinkos apsaugos institucijų išduodamo leidimo, tačiau žemės savininkas ar valdytojas yra sudaręs sutartį ar kitu būdu įsipareigojęs nevykdyti veiklos, galinčios sukelti grėsmę.

6. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rekomendacijas, nustato buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas, patvirtindama jų sąrašus, ribas ir apsaugos prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant bendrą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumą.

7. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, pateikusi Aplinkos ministerijai rekomendaciją nepakankamai apsaugotoje vietovėje buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos laikinai nenustatyti, organizuoja, kad per 18 mėnesių tokiai vietovei būtų parengtas, suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir pateiktas tvirtinti Aplinkos ministerijai gamtotvarkos plano projektas, kuriuo numatomi ir įgyvendinami reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai.

8. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus peržiūri nepakankamai apsaugotoms vietovėms patvirtintų gamtotvarkos planų priemonių įgyvendinimo rezultatus ir atnaujina Aplinkos ministerijai pateiktas rekomendacijas dėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo.

III. veiklos REGLAMENTAVIMAS buveinių ar Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose

III. BŪTINŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ buveinių IR Paukščių apsaugai SVARBIOMS TERITORIJOMS NUSTATYMAS

109. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas turi padėti išlaikyti ar atkurti palankią šiose saugomose teritorijose saugomų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašai pateikti šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Juose išdėstyti bendrieji reikalavimai, pritaikyti pagal konkrečios vietovės sąlygas ir ypatumus, taikomi tik rengiant Būtinos apsaugos priemonės nustatomos pagal bendruosius buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus (Nuostatų 1 ir 2 priedai), atsižvelgiant į Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių ekologinius poreikius. Būtinų apsaugos priemonių pobūdis ir turinys parenkamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir regiono ar konkrečios vietovės sąlygas ir ypatumus. Būtinos apsaugos priemonės gali būti:

9.1. apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės valdytojais sudarymas;

9.2. vidinės miškotvarkos projekto, žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo projekto bei leidimų ir sutarčių, leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, leidimo naudoti žūklės (žvejybos) plotą, kitų gamtos išteklių naudojimą reguliuojančių projektų ir leidimų (toliau – Gamtos išteklių naudojimą reguliuojantys projektai ir leidimai) sąlygų pakeitimas;

9.3. savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų, miškų tvarkymo schemų pakeitimas, savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendrųjų planų pakeitimas, nustatant ar pakeičiant gamtinio karkaso ar ekologinio tinklo elementų ribas ar kitus apsaugą užtikrinančius sprendinius;

9.4. gamtotvarkos plane, specialiai parengtame vietovei arba integruotame į kitus planus, numatytų aktyvių gamtotvarkos priemonių, skirtų atkurti arba palaikyti Europos bendrijos svarbos natūralias buveines ir gyvūnų ar augalų rūšis, įgyvendinimas;

9.5. teritorijų planavimo dokumentų, kuriais steigiamos naujos saugomos teritorijos arba pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos, taip pat saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), nustatančių saugomų teritorijų naudojimą ir apsaugą reguliuojančias kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir tvarkymo priemones, parengimas ir patvirtinimas;

9.6. teisės aktų, reglamentuojančių veiklą teritorijoje, parengimas ir patvirtinimas arba pakeitimas, kad jais nustatytas teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas užtikrintų palankios Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsaugos būklės atkūrimą ar palaikymą;

10.1. saugomų teritorijų, steigiamų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka ir numatytų paskelbti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, individualius nuostatus ar reglamentus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius veiklą saugomose teritorijose;

10.2. saugomų teritorijų, kurios paskelbtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, individualius nuostatus ar reglamentus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius veiklą saugomose teritorijose, ar šių teisės aktų pakeitimus, jeigu jais nustatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas neleidžia užtikrinti palankios saugomų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės;

10.3. saugomų teritorijų, kurios paskelbtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, tvarkymo planus, miškotvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus arba jų pakeitimus, jeigu jais nustatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas neleidžia užtikrinti palankios saugomų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės.

10¹10. Pritaikant šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose išdėstytus bendruosius reikalavimus konkrečios vietovės sąlygoms ir ypatumams, atsižvelgiama į teritorijos vietovės dydį, saugomų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių įvairovę, jų paplitimą, šių objektų apsaugos būklę ir vietovės svarbą šalies mastu užtikrinant palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos būklę ir užtikrinant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ tinklo vientisumą, kitas gamtines ypatybes ir teritorijos naudojimo pobūdį, taip pat gali būti numatoma, jog bendrieji reikalavimai taikomi visoje teritorijoje ar atskirose jos dalyse ar taikomi kitokie veiklos apribojimų terminai ir sąlygos.

11. Būtinas apsaugos priemones buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms nustato:

11.1. Aplinkos ministerija, kuri:

11.1.1. organizuoja teisės aktų, reglamentuojančių veiklą buveinių ir paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje, parengimą arba esamų teisės aktų pakeitimą, kad jais nustatytas teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas užtikrintų palankios Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ar gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos būklės palaikymą;

11.1.2. organizuoja miškų tvarkymo schemų ir valstybinės reikšmės miškų vidinės miškotvarkos projektų pakeitimą;

11.2. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri:

11.2.1. pagal kompetenciją organizuoja gamtotvarkos planų, numatančių reikiamos apsaugos vietovėms suteikimo veiksmus, parengimą, pateikimą Aplinkos ministerijai tvirtinti ir juose numatytų priemonių įgyvendinimą;

11.2.2. pagal kompetenciją organizuoja teritorijų planavimo dokumentų, būtinų saugomoms teritorijoms įsteigti, saugomų teritorijų riboms pakeisti ar tvarkyti parengimą ir juose numatytų priemonių įgyvendinimą;

11.2.3. sudaro apsaugos sutartis su valstybinės žemės valdytojais;

11.3. valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijos, kurios:

11.3.1. sudaro apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais;

11.3.2. pagal kompetenciją įgyvendina gamtotvarkos planuose numatytas priemones;

11.4. valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdančios miškų urėdijos, kitos valstybės įmonės ir organizacijos, kurios įgyvendina apsaugos priemones, numatytas su šiomis įmonėmis ir organizacijomis suderintame ir aplinkos ministro patvirtintame gamtotvarkos plane, joms patikėtoje valstybinėje miško žemėje;

11.5. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai organizuoja išduotų ar patvirtintų gamtos išteklių naudojimą reguliuojančių projektų ir leidimų sąlygų pakeitimą, jeigu tokių projektų ir leidimų sąlygų pakeitimas numatytas su atitinkamu departamentu suderintame ir aplinkos ministro patvirtintame gamtotvarkos plane;

11.6. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri organizuoja žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo projektų, leidimų ir sutarčių pakeitimą, jeigu pakeitimas numatytas su šia tarnyba suderintame ir aplinkos ministro patvirtintame gamtotvarkos plane;

11.7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendina patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje apsaugos priemones, jeigu jos numatytos su šia tarnyba suderintame ir aplinkos ministro patvirtintame gamtotvarkos plane;

11.8. valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, kuris įgyvendina gamtotvarkos priemones, susijusias su valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių vagos valymu, gilinimu ir reguliavimu, jeigu jos numatytos su valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytoju suderintame ir aplinkos ministro patvirtintame gamtotvarkos plane;

11.9. kitos valstybės institucijos rengia pagal joms priskirtą kompetenciją teisės aktus, reglamentuojančius veiklą teritorijoje arba galiojančių teisės aktų pakeitimą, kad jais nustatytas teritorijų naudojimo režimas užtikrintų palankios Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ar gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos būklės palaikymą, taip pat pagal kompetenciją organizuoja kitų būtinų apsaugos priemonių įgyvendinimą, kai tokios priemonės numatytos su atitinkamomis valstybės institucijomis suderintame ir aplinkos ministro patvirtintame gamtotvarkos plane.

11. Jeigu planai ir projektai nėra tiesiogiai susiję su buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymu arba nėra joms būtini, tačiau gali jas reikšmingai paveikti pavieniui arba kartu su kitais planais ir projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai vertinimas. Šie planai ir projektai, atsižvelgiant į dokumentų rūšį, turi būti įvertinti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) nustatyta tvarka.

IV. BUVEINIŲ AR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ apsaugos ir tvarkymo organizavimas

IV. Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos, blogėjimo ir rūšių reikšmingo trikdymo prevencija

12. Apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose:

12.1. organizuoja ir/ar vykdo valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ar biosferos rezervatų direkcijos, kai buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra šiose saugomose teritorijose;

12.2. organizuoja savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kai buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose;

12.3. organizuoja ir/ar vykdo kitos aplinkos ministro įgaliotos institucijos, kai šios teritorijos nepatenka į šių Nuostatų 12.1 ir 12.2 punktuose nurodytas saugomas teritorijas arba kai apsaugos ir tvarkymo priemonių dėl jų pobūdžio negali įgyvendinti minėtuose punktuose nurodytos institucijos.

13. Institucijų, nurodytų šių Nuostatų 12 punkte, veiksmus, vykdant buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugą ir tvarkymą, koordinuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

14. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose šių Nuostatų 12 punkte nurodytos institucijos privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir saugomų rūšių gyvūnų ir augalų apsaugos būklės blogėjimo. Prireikus jos rūpinasi gamtotvarkos planų ar kitų saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų arba teritorijų planavimo dokumentų parengimu ir įgyvendinimu, organizuoja šį darbą, įgyvendina kitas priemones, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės.

12. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose nuolat stebima saugomų natūralių buveinių tipų ir gyvūnų ir augalų rūšių būklė, vykdomas jų monitoringas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025) nustatyta tvarka ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), nuostatomis.13. Jeigu stebėjimų rezultatai rodo, kad nustatytose buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose blogėja natūralios buveinės ir rūšių buveinės arba reikšmingai trikdomos rūšys, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įvertina, kokios iš šių Nuostatų 9 punkte nurodytų apsaugos priemonių yra papildomai reikalingos, ir jas įgyvendina, kad blogėjimo ir reikšmingo trikdymo būtų išvengta. Prireikus įgyvendinti būtinas apsaugos priemones, kurias įgyvendinti pagal šių Nuostatų 11 punktą yra įgaliotos kitos institucijos, įstaigos ir organizacijos, dėl šių priemonių įgyvendinimo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kreipiasi į šiuos subjektus.

14. Laikoma, kad nustatytose buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose natūralios buveinės ir rūšių buveinės blogėja, jeigu stebėjimų duomenys rodo, kad:

14.1. natūralios buveinės ir rūšių buveinės užimamas plotas sumažėjo;

14.2. pablogėjo natūraliai buveinei ar rūšies buveinei formuotis ir ilgą laiką išlikti būtina specifinė struktūra ir funkcijos;

14.3. pablogėjo natūraliai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė.

15. Laikoma, kad nustatytose buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose rūšys, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos, yra reikšmingai trikdomos ir toks trikdymas gali būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę, jeigu stebėjimų duomenys rodo, kad:

15.1. dėl trikdymo įvyko ilgalaikis rūšies populiacijos sumažėjimas;

15.2. dėl trikdymo sumažėjo arba yra rizika, kad sumažės rūšies paplitimas teritorijoje;

15.3. dėl trikdymo sumažėjo rūšies buveinė teritorijoje.

16. Šių Nuostatų 14 ir 15 punktuose nurodytas natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių trikdymo laipsnis ir poreikis imtis tinkamų prevencinių priemonių vertinamas, atsižvelgiant į konkretaus vertinamo natūralios buveinės tipo ar konkrečios vertinamos augalų ir gyvūnų rūšies apsaugos būklę šalies mastu ir į vertinamos teritorijos įnašą į bendrą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumą.

V. ASMENŲ pareigos ir atsakomybė

16. Asmenys, vykdantys paukščių apsaugai svarbiose teritorijose jose saugomų paukščių mokslinius tyrimus, žieduojantys paukščius, filmuojantys, taip pat vykdantys kitus veiksmus, kuriais trikdomi šiose teritorijose saugomi paukščiai jų perėjimo ar susitelkimo migracijos metu, privalo laikytis Laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 586 (Žin., 2002, Nr. 111-4931), nustatytų reikalavimų.

17. Asmenys buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose privalo laikytis apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, saugomų teritorijų nuostatuose, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą saugomose teritorijose.

18. Asmenys, buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––

Bendrųjų buveinių ar paukščių

apsaugai svarbių teritorijų nuostatų

1 priedas

bendrųjų Buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimŲ aprašas

I. Bendrosios nuostatos

1. Keturių simbolių derinys (pvz., 1110) nurodo buveinės tipo kodą, kuris atitinka Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ kodą Europos Sąjungos buveinių interpretavimo vadove (EUR 15/2, 1999).

2. Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.

3. Žymėjimas (**) nurodo 1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvą 78/659/EEB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 77).

4. Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau vadinama – šis Aprašas) nuostatos netaikomos laivybai valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, taip pat aplinkosaugos sąlygas vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).

5. Šiame Apraše išdėstyti reikalavimai kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse taikomi tiek, kiek neprieštarauja jų apsaugos reglamentuose ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems paveldosaugos reikalavimams.

II. Jūros buveinių apsauga ir tvarkymas

4. 1110 Smėlio seklumų1130 Upių žiočių, 1150 *Lagūnų, 1170 Rifų buveinėse nekeičiamas dugno reljefas, nevykdoma kita veikla, jeigu tai pažeistų hidrologinį režimą ir cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų buveinių būklę.

III. Pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinių apsauga ir tvarkymas

5. 2110 Užuomazginių pustomų kopų buveinėse:

5.1. negali būti įrengiamos krantinės, statomi statiniai, vykdomi paplūdimio tvarkymo darbai, kurie pažeistų ar kitaip keistų kranto liniją ir pablogintų buveinės būklę;

5.2. negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės, vaikščiojama nenustatytose vietose.

6. 2120 Baltųjų kopų, 2130 *Pilkųjų kopų, 2140 *Kopų varnauogynų, 2170 Kopų gluosnynų buveinėse:

6.1. negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės, vaikščiojama nenustatytose vietose;

6.2. negali būti statomi statiniai, vykdoma kita veikla, dėl kurios buveinė būtų fiziškai ardoma, keičiama, teršiama ar kitaip bloginama jos būklė;

6.3. negali būti įveisiamas miškas ar kitaip dirbtinai keičiama augalijos rūšinė sudėtis, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones.

7. 2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų buveinėse:

7.1. negali būti šalinama susidaranti negyva mediena, kertami medžiai ir krūmai, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti ar palaikyti buveinei būdingą rūšinę sudėtįšalinama susidaranti negyva mediena, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar miškotvarkos projektuose numatytas priemones;  

7.2. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

7.3. negali būti ardoma miško paklotė, žolių, samanų ir kerpių danga;

7.4. negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai.

8. 2190 Drėgnų tarpkopių buveinėse:

8.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas ir sumedėjusios augalijos rūšinė sudėtis, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

8.2. negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės.

9. 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių ir 2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpievių buveinėse:

9.1. negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės, vaikščiojama nenustatytose vietose;

9.2. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, statomi statiniai, vykdoma kita veikla, dėl kurios buveinė būtų fiziškai ardoma, keičiama, teršiama ar kitaip bloginama jos būklė;

9.3. negali būti įveisiamas miškas;

9.4. skatinama šalinti savaime plintančią sumedėjusią augaliją.

IV. Gėlųjų vandenų buveinių apsauga ir tvarkymas

10. 3130 Mažai mineralizuotų ežerų su būdmainių augalų bendrijomis, 3140 Ežerų su menturdumblių bendrijomis buveinėse:

10.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

10.2. vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės, statomi kiti statiniai, nesusiję su buveinės išsaugojimo darbais;

10.3. vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai, įrengiamos kultūrinės pievos, eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

10.4. negali būti įveisiamos nevietinės, invazinės žuvys vandens telkiniuose;

10.5. negali būti žvejojama verslinės žūklės žvejybos įrankiais, išskyrus žūklę žvejybą statomaisiais tinklais nuo spalio 15 d. iki gegužės 15 d. 3130 Mažai mineralizuotų ežerų su būdmainių augalų bendrijomis buveinėse;

10.6. negali būti plaukiojama motorinėmis plaukiojimo priemonėmis;

10.7. į ežerą negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys.

11. 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buveinėse:

11.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

11.2. vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje negali būti įrengiamos kultūrinės pievos, tręšiamos natūralios pievos;

11.3. negali būti įveisiamos nevietinės, invazinės žuvys;

11.4. negali būti vykdoma verslinė žūklė žvejyba, išskyrus žūklę žvejybą statomaisiais tinklais nuo spalio 15 d. iki gegužės 15 dienos;

11.5. negali būti plaukiojama motorinėmis plaukiojimo priemonėmis gegužės–rugsėjo mėnesiais;

11.6. į ežerą negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys.

12. 3160 Natūralių distrofinių ežerų buveinėse:

12.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

12.2. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

12.3. negali būti įveisiamos nevietinės, invazinės žuvys, vykdoma verslinė žūklė žvejyba;

12.4. negali būti plaukiojama motorinėmis plaukiojimo priemonėmis.

13. 3190 Gipso karsto ežerų buveinėse:

13.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, vandens cheminė sudėtis;

13.2. negali būti statomi statiniai, nesusiję su buveinės išsaugojimo darbais;

13.3. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, kitaip ardoma buveinė;

13.4. vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai, įrengiamos kultūrinės pievos;

13.5. negali būti įveisiamos nevietinės, invazinės žuvys vandens telkiniuose, vykdoma verslinė žūklė žvejybą;

13.6. negali būti keičiamas ežero vandens lygis, jeigu tokie darbai nesusiję su buveinės išsaugojimu;

13.7. į ežerą ar kitus hidrologiniais ryšiais su juo susijusius vandens telkinius negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys.

14. 3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinėse:

14.1. negali būti naudojamas upės, jos intakų, maitinančių šaltinių arba požeminis vanduo, kitaip keičiamas hidrologinis režimas, jeigu tai pablogintų buveinės būklę;

14.2. negali būti tiesinamos ir gilinamos saugomos upės atkarpos bei jos intakų vagos;

14.3. užliejamoje upės slėnio dalyje negali būti suariamos pievos, natūralios pievos paverčiamos kultūrinėmis, tręšiamos;

14.4. negali būti plynai kertamas miškas, augantis stačiuose (nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių) upės pakrantės šlaituose;

14.5. vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės, vandens telkinio apsaugos zonoje įrengiami naftos produktų, trąšų, kitokių cheminių medžiagų sandėliai ar aikštelės, statomi kiti statiniai, nesusiję su buveinės išsaugojimo darbais;

14.6. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

14.7. negali būti išleidžiami nutekamieji vandenys saugomoje upės atkarpoje ir aukščiau jos;

14.8. nuo birželio 15 d. iki spalio 1 d. negali būtiribojamas plaukiojama plaukiojimo savaeigėmis ar nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis intensyvumas, jeigu tai pakenktų vandens telkinyje saugomoms augalų bendrijoms;

14.9. negali būti įveisiamos nevietinės, invazinės žuvys.

15. 3270 Dumblingų upių pakrančių buveinėse:

15.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, tiesinama ir gilinama upės vaga, išskyrus Aplinkosaugos sąlygose vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. D1-23 (Žin., 2007, Nr. 7-295) nustatytais atvejais;

15.2. negali būti įrengiamos krantinės, statomi kiti statiniai, kurie keistų natūralų vandens lygį.

V. Viržynų ir krūmynų buveinių apsauga ir tvarkymas

16. 4030 Viržynų, 5130 Kadagynų buveinėse:

16.1. negali būti įveisiamas miškas, įsėjamos kultūrinės žolės, tręšiama ar kitaip keičiamos natūralios augalų bendrijos;

16.2. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos ar kitaip ardomos buveinės;

16.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas;

16.4. negali būti skinamos kadagių uogos ar šakelės;

16.5. 5130 Kadagynų buveinėse skatinama ganyti galvijus gyvulius, šienauti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu, o 4030 Viržynų ir 5130 Kadagynų buveinėse skatinama šalinti savaime plintančius nepageidaujamų nebūdingus buveinės rūšinei struktūrai rūšių medžius ir krūmus.

VI. Pievų buveinių apsauga ir tvarkymas

17. 6120 *Karbonatinių smėlynų smiltpievių, 6210 Stepinių pievų, 6230 *Rūšių turtingų briedgaurynų, pasižyminčių rūšių įvairove, 6270 *Rūšių turtingų smilgynų, 6410 Melvenynų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų buveinėse:

17.1. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

17.2. negali būti įveisiamas miškas ar sodinami pavieniai medžiai ir krūmai, keičiamos natūralios pievos, įsėjamos kultūrinės žolės, tręšiama, nupjaunami kupstai, suariami ar kitaip keičiami žolynai;

17.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, tiesinamos upelių vagos, įrengiami tvenkiniai, dambos, polderiai;

17.4. negali būti keičiama upių ir upelių vandens cheminė sudėtis;

17.4. skatinama šienauti, ganyti galvijus gyvulius saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu.

18. 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinėse:

18.1. negali būti įveisiamas miškas, sausinamos, suariamos pievos, įsėjamos kultūrinės žolės, tręšiama, kalkinamas dirvožemis ar kitaip keičiamos natūralios pievos;

18.2. skatinama šienauti, ganyti galvijus gyvulius, reguliuoti savaiminį medžių ir krūmų plitimą.

VII. Pelkių buveinių apsauga ir tvarkymas

19. 7110 *Aktyvių aukštapelkių, 7120 Degradavusių aukštapelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7150 Plikų durpių saidrynų buveinėse:

19.1. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, sausinamas apypelkis, vykdoma kita veikla, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką, pakeistų hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

19.2. 100 metrų atstumu nuo pelkės negali būti plynai kertamas apypelkio miškas neįšalus gruntui;

19.3. į pelkę negali būti išleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys.

20. 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7210 *Žemapelkių su šakotosiomis ratainytėmis buveinėse:

20.1. negali būti intensyviai naudojami pelkę maitinančių šaltinių ir požeminiai vandenys;

20.2. negali būti keičiamas pelkės ir su ja susijusių vandens telkinių hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

20.3. negali būti statomi statiniai, nesusiję su buveinės išsaugojimo darbais;

20.4. negali būti tręšiama ir naudojami pesticidai teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine;

20.5. į pelkę ar su ja susijusius vandens telkinius negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys.

21. 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinėse:

21.1. negali būti intensyviai naudojami šaltinių ir požeminiai vandenys, keičiamas hidrologinis režimas;

21.2. negali būti statomi statiniai, nesusiję su buveinės išsaugojimo darbais;

21.3. negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine.

22. 7230 Šarmingų žemapelkių buveinėse:

22.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas su pelke susijusiose teritorijose ir vandens telkiniuose, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

22.2. į susijusius su pelke vandens telkinius negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys;

22.3. skatinama šienauti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu.

VIII. Atodangų ir olų buveinių apsauga ir tvarkymas

23. 8210 Karbonatinių uolienų atodangų, 8220 Silikatinių uolienų atodangų buveinėse:

23.1. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

23.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, vykdomi kiti darbai, galintys paskatinti eroziją;

23.3. negali būti lipama atodangomis ar kitaip mechaniškai ardomos buveinės.

24. 8310 Olų buveinėse:

24.1. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

24.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas.

IX. Miškų buveinių apsauga ir tvarkymas

25. 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų, 9050 Eglynų, kuriuose gausu įvairių žolių Žolių turtingų eglynų, 9060 Spygliuočių miškų ant fluvioglacialinių ozų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9160 Skroblynų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 9190 Sausų ąžuolynų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų, 91F0 Paupių guobynų, 91T0 Kerpinių pušynų buveinėse:

25.1. negali būti ardoma miško paklotė, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą);

25.2. 9010 *Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, sodinamas miškas išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose, mechaniškai ruošiamas gaisraviečių dirvožemis;

25.2. 9010 *Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus nebrandžiuose medynuose, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną.

25.3. 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų, 9190 Sausų ąžuolynų, 91F0 Paupių guobynų buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Taip pat negali būti kertami brandūs plačialapių rūšių medžiai, šalinama buveinėse susidaranti negyva (stambesnė kaip 30 cm. skersmens) mediena.

25.4. 9050 Žolių turtingų eglynų, 9060 Spygliuočių miškų ant fluvioglacialinių ozų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9160 Skroblynų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinėse, 91T0 Kerpinių pušynų buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

25.5. 9010 *Vakarų taigos ir 91T0 Kerpinių pušynų buveinėse negali būti sodinamas miškas išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose, mechaniškai ruošiamas kirtaviečių ir gaisraviečių dirvožemis;negali būti vykdomi miško kirtimai, nenumatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar miškotvarkos projektuose, išskyrus sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė, bei kitus būtinus sanitarinius kirtimus;

25.6. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

25.7. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

25.8. negali būti tręšiama;

25.9. skatinama nenaudoti pesticidų;

25.10. skatinamos priemonės, skirtos palaikyti būdingą medynų rūšinę sudėtį ir medynų vertikaliąją struktūrą;

25.11. 9160 Skroblynuose galima iškirsti dalį eglių, augančių pirmajame arde.

26. 9070 Medžiais apaugusių ganyklų, 6530 *Miškapievių buveinėse:

26.1. negali būti suariamos ir sausinamos pievos bei ganyklos;

26.2. negali būti iškertami pavieniai medžiai ir krūmai, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones, taip pat negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva (stambesnė kaip 30 cm skersmens plačialapių medžių) mediena;

26.3. negali būti įveisiamas miškas;

26.4. negali būti keičiamos natūralios pievos, įsėjamos kultūrinės žolės, tręšiama;

26.5. skatinama šienauti, ganyti galvijus gyvulius, reguliuoti savaiminį medžių ir krūmų plitimą.

X. Augalų buveinių apsauga ir tvarkymas

27. Pūslėtųjų aldrūnių (Aldrovanda vesiculosa), lanksčiųjų plukenių (Najas flexilis) buveinėse:

27.1. negali būti vykdoma verslinė ir mėgėjiška žūklė žvejyba, išskyrus poledinę mėgėjišką  žūklę žvejybą;

27.2. negali būti įveisiamos žuvys;

27.3. negali būti plaukiojama plaukiojimo priemonėmis;

27.4. negali būti įrengiami paplūdimiai.

28. Stačiųjų dirvuolių (Agrimonia pilosa), mažųjų varpenių (Botrychium simplex), smiltyninių gvazdikų (Dianthus arenarius) buveinėse:

28.1. negali būti įveisiamas miškas miško aikštėse;

28.2. negali būti suariama dirva, tręšiama;

28.3. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša neįšalus gruntui;

28.4. skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones, skirtas būdingai gretimų medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti;

28.5. skatinama šalinti savaime plintančią sumedėjusią augaliją esamose retmėse, smėlynuose, miško aikštėse;

29. Plačialapių klumpaičių (Cypripedium calceolus) buveinėse:

29.1. ribojamas lankymasis nuo gegužės 20 d. iki birželio 20 dienos;

29.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša neįšalus gruntui;

29.3. skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones, skirtas būdingai medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

30. Dvilapių purvuolių (Liparis loeselii), pelkinių uolaskėlių (Saxifraga hirculus) buveinėse:

30.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

30.2. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

30.3. skatinama šalinti savaime plintančią sumedėjusią augaliją

31. Vėjalandžių šilagėlių (Pulsatilla patens) buveinėse:

31.1. negali būti įveisiamas miškas natūraliose pievose, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

31.2. skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones, skirtas būdingai gretimų medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

32. Plikažiedžių linlapių (Thesium ebracteatum) buveinėse:

32.1. negali būti įveisiamas miškas;

32.2. negali būti suariama dirva, tręšiama, įsėjamos kultūrinės žolės ar kitaip keičiamos natūralios pievos;

32.3. skatinama šienauti buveines.

33. Žvilgančiųjų riestūnių (Hamatocaulis vernicosus) buveinėse:

33.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas;

33.2. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos.

34. Žaliųjų dvyndančių (Dicranum viride) buveinėse:

34.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas;

34.2. negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, išskyrus egles masinio kenkėjų išplitimo židiniuose, kai tokie darbai atliekami įšalus gruntui pirmaisiais po nudžiūvimo metais;

34.3. skatinama palaikyti būdingą medynų rūšinę sudėtį ir vertikaliąją struktūrą.

35. žaliųjų sėmainių (Buxbaumia viridis) buveinėse:

35.1. negali būti šalinama stambi negyva spygliuočių mediena; vykdomi miško kirtimai, kitaip keičiama buveinė;

35.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas.

36. Pajūrinių linažolių (Linaria loeselii) buveinėse:

36.1. negali būti įveisiamas miškas;

36.2. negali būti statomi statiniai, nesusiję su buveinės išsaugojimo darbais;

36.3. negali būti įrengiami paplūdimiai;

36.4. negali būti tvirtinamos kopos, išskyrus apsauginio kopagūbrio zonoje.

XI. Žinduolių buveinių apsauga ir tvarkymas

37. Ūdrų (Lutra lutra) buveinėse:

37.1. negali būti tiesinamos upių ir upelių vagos, sausinamos buveinės;

37.2. negali būti medžiojama su spąstais;

37.3. ribojamas plaukiojimas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis gegužės–liepos mėnesiais;

37.4. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, venteriais, neturinčiais specialių ūdras apsaugančių priemonių;

37.5. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

37.6. skatinama nenaudoti trąšų ir pesticidų;

37.7. skatinama ekologiškai ūkininkauti vandens telkinių apsaugos zonose.

38. Lūšių (Lynx lynx) buveinėse:

38.1. nustatytose lūšių veisimosi bei jauniklių auginimo ir dažno lankymosi vietose visus metus ribojamas žmonių lankymasis, miško kirtimai (išskyrus sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė, bei kitus būtinus sanitarinius kirtimus), kiškių ir stirnų medžiojimas, nemedžiojama su varovais ir šunimis;

38.2. skatinama koncentruoti miško kirtimų ir kitus miško darbus pagal laiką ir teritorijas, kad žvėrys būtų kuo mažiau trikdomi;

38.3. skatinama reguliuoti benamių bešeimininkių šunų gausą;

38.4. skatinama riboti transporto eismą;

38.5. skatinama įgyvendinti biotechnines priemones, kurios padidintų kiškių ir stirnų gausą.

39. Europinių plačiaausių (Barbastella barbastellus) ir kūdrinių pelėausių (Myotis dasycneme) buveinėse:

39.1. negali būti išleidžiami į vandens telkinius nutekamieji vandenys;

39.2. saugomos ir kuriamos naujos gyvatvorės bei medžių juostos pakelėse ir laukuose;

39.3. negali būti iškertami drevėti medžiai;

39.4. negali būti vykdomi pastatų, kuriuose yra šikšnosparnių vasaros slėptuvių, remonto darbai balandžio–rugsėjo mėnesiais, taip pat nurodytuoju laiku naudojamos šiuose pastatuose cheminės medienos apsaugos nuo kenkėjų priemonės;

39.5. negali būti vykdomi pastatų, kuriuose yra šikšnosparnių žiemaviečių, remonto darbai spalio–balandžio mėnesiais, taip pat nurodytuoju laiku kitaip trikdomi šiuose pastatuose žiemojantys šikšnosparniai;

39.6. pastatuose, kuriuose yra šikšnosparnių žiemaviečių ar vasaros slėptuvių, negali būti užkemšami plyšiai ir kitos landos, pro kurias šikšnosparniai patenka į žiemavietes ar vasaros slėptuves arba iš jų išskrenda;

39.7. pastatuose, kuriuose yra šikšnosparnių žiemaviečių, negali būti vykdomi darbai, galintys pakeisti žiemaviečių mikroklimato sąlygas;

39.8. skatinama įrengti priemones, kad pastatuose žiemojantys šikšnosparniai (jų žiemavietės) būtų apsaugoti nuo trikdymo.

XII. Roplių ir varliagyvių buveinių apsauga ir tvarkymas

40. Raudonpilvių kūmučių (Bombina bombina) buveinėse:

40.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

40.2. negali būti gilinami vandens telkiniai;

40.3. negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai;

40.4. skatinama išsaugoti perspektyvias bebravietes ir šalinti dalį sumedėjusios augalijos vandens telkinių pakrantėse;

40.5. skatinama įrengti pralaidas, apsaugines tvoreles ir kitas apsaugos priemones automobilių keliuose, kur pastebėtos raudonpilvių kūmučių migracijos vietos.

41. Skiauterėtųjų tritonų (Triturus cristatus) buveinėse:

41.1. negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai;

41.2. negali būti įveisiamos žuvys vandens telkiniuose;

41.3. negali būti šalinami kelmai ir išvirtę medžiai vandens telkinių pakrantėse;

41.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

41.5. skatinama iš dalies apželdinti vandens telkinių pakrantes arba retinti per tankią sumedėjusią augaliją;

41.6. skatinama įrengti dirbtinius vandens telkinius;

41.7. skatinama įrengti pralaidas, apsaugines tvoreles ir kitas apsaugos priemones automobilių keliuose, kur pastebėtos tritonų migracijos vietos;

41.8. skatinama atkurti pažeistą hidrologinį režimą.

42. Balinių vėžlių (Emys orbicularis) buveinėse:

42.1. negali būti įrengiami paplūdimiai;

42.2. negali būti plaukiojama kovo–liepos mėnesiais plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kuriuose gyvena baliniai vėžliai;

42.3. negali būti vykdoma verslinė ir mėgėjiška žūklė žvejybą vandens telkiniuose, kuriuose gyvena baliniai vėžliai;

42.4. negali būti sausinamos buveinės;

42.5. ribojamas žmonių lankymasis ir aktyvi veikla teritorijose, nutolusiose mažiau kaip 1,5 kilometro nuo vandens telkinių, kuriuose gyvena baliniai vėžliai, išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ar miškų ūkio darbus;

42.6. skatinama šalinti dalį sumedėjusios augalijos vandens telkinių pakrantėse;

42.7. skatinama įrengti balinių vėžlių dėčių apsaugos nuo plėšrūnų priemones, įrengti pievas atviruose saulės įšildomuose vandens telkinių šlaituose, kur vėžliai deda kiaušinius;

42.8. skatinama įveisti balinius vėžlius tinkamose buveinėse.

XIII. Žuvų ir nėgių buveinių apsauga ir tvarkymas

43. Jūrinių nėgių (Petromyzon marinus), Upinių nėgių (Lampetra fluviatilis), mažųjų nėgių (Lampetra planeri) buveinėse:

43.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose;

43.2. upės nuotėkis negali būti sumažinamas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį;

43.3. negali būti statomos dirbtinės kliūtys nėgių migracijos keliuose;

43.4. negali būti gaudomi ir naudojami žūklei žvejybai kaip masalas nėgių jaunikliai (vingiliai);

43.5. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

43.6. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

43.7. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti;

43.8. skatinama statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis jų migracijos keliuose;

43.9. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 „Dėl Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašoapraše, patvirtinimopatvirtintame aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 (Žin., 2006, Nr. 5-159), nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų lašišinio ir karpinio tipo vandenims.

44. Perpelių (Alosa fallax) buveinėse:

44.1. upės nuotėkis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį;

44.2. Nemuno deltoje negali būti vykdomi vagos gilinimo darbai perpelių neršto metu nuo gegužės 15 d. iki liepos 1 dienos;

44.3. negali būti statomos dirbtinės kliūtys perpelių migracijos keliuose;

44.4. negali būti vykdoma specializuota perpelių žvejyba;

44.5. negali būti žvejojama perpelių nerštavietėse verslinės žūklė žvejybos įrankiais nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 dienos;

44.6. ribojamas plaukiojimas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis perpelių nerštavietėse nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 d., išskyrus mažąsias plaukiojimo priemones;

44.7. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

44.8. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

44.9. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti;

44.10. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų lašišinio ir karpinio tipo vandenims.

45. Lašišų (Salmo salar) buveinėse:

45.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose;

45.2. upės nuotėkis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį;

45.3. negali būti statomos dirbtinės kliūtys lašišų migracijos keliuose;

45.4. negali būti žvejojama spiningais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., taip pat plūdinėmis ar dugninėmis meškerėmis naudojant kaip masalą gyvas žuveles;

45.5. negali būti įveisiamos plėšriosios ir nevietinių rūšių žuvys;

45.6. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

45.7. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

45.8. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;

45.9. skatinama dirbtinai veisti lašišas, panaudojant tam žuvivaisos medžiagą, gautą iš to paties baseino lašišų populiacijos;

45.10. skatinama statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis jų migracijos keliuose;

45.11. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų lašišinio ir karpinio tipo vandenims.

46. Paprastųjų kirtiklių (Cobitis taenia) ir auksaspalvių kirtiklių (Sabanejewia aurata) buveinėse:

46.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose;

46.2. upės nuotėkis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį;

46.3.negali būti įveisiamos plėšriosios žuvys didesniais kiekiais, negu numatyta Žuvų ir vėžių įveisimo normose, patvirtintose žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-567/D1-551 (Žin., 2004, Nr. 157-5744 plėšriosios žuvys gali būti įveisiamos tik neviršijant Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo, patvirtinto žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 (Žin., 2010, Nr. 47-2270);

46.4. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

46.5. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

46.6. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;

46.7. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų karpinio tipo vandenims.

47. Salačių (Aspius aspius) buveinėse:

47.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose;

47.2. upės nuotėkis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio mėnesinio nuotėkio;

47.3. negali būti statomos dirbtinės kliūtys salačių migracijos keliuose;

47.4. negali būti gaudomi mažesni kaip 52 centimetrų salačiai;

47.5. negali būti gaudomi salačiai nerštavietėse nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 dienos;

47.6. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

47.7. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

47.8. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;

47.9. skatinama šalinti kliūtis salačių migracijos keliuose, statyti žuvų pralaidas, saugoti salačių susitelkimo vietas ir nerštavietes;

47.10. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše  nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų lašišinio ir karpinio tipo vandenims.

48. Kartuolių (Rhodeus sericeus amarus) buveinėse:

48.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose;

48.2. upės nuotėkis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį;

48.3. negali būti įveisiamos plėšriosios žuvys didesniais kiekiais, negu numato Žuvų ir vėžių įveisimo plėšriosios žuvys gali būti įveisiamos tik neviršijant Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo;

48.4. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

48.5. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

48.6. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;

48.7. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų karpinio tipo vandenims.

49. Vijūnų (Misgurnus fossilis) buveinėse:

49.1. negali būti tiesinamos upelių vagos, valomi vandens telkiniai, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose;

49.2. plėšriosios žuvys gali būti įveisiamos tik neviršijant Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo;

49.3. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

49.4. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

49.5. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;

49.6. skatinama veisti vijūnus dirbtinai;

49.7. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų karpinio tipo vandenims.

50. Paprastųjų kūjagalvių (Cottus gobio) buveinėse:

50.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose;

50.2. upės nuotėkis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį;

50.3. plėšriosios žuvys gali būti įveisiamos tik neviršijant Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo;

49.4. negali būti perkeliamos ar introdukuojamos nevietinių rūšių žuvys ir vėžiagyviai;

50.5. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

50.6. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

50.7. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;

50.8. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų lašišinio tipo vandenims.

51. Ožkų (Pelecus cultratus) buveinėse:

51.1. upės nuotėkis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį;

51.2. Nemuno deltoje negali būti vykdomi vagos gilinimo darbai ožkų neršto metu nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 dienos;

51.3. negali būti statomos dirbtinės kliūtys ožkų migracijos keliuose;

51.4. negali būti gaudomos mažesnės kaip 30 centimetrų ožkos;

51.5. negali būti gaudomos ožkos nerštavietėse nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 dienos;

51.6. negali būti žvejojama ožkų nerštavietėse verslinės žūklės žvejybos įrankiais nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 dienos;

51.7. ribojamas plaukiojimas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis ožkų nerštavietėse nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 d., išskyrus mažąsias plaukiojimo priemones;

51.8. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius;

51.9. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes;

51.10. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų lašišinio tipo vandenims.

XIV. Bestuburių gyvūnų buveinių apsauga ir tvarkymas

52. Pleištinių skėčių (Ophiogomphus cecilia) buveinėse:

52.1. negali būti patvenkiamos upės, keičiamas vandens telkinių hidrologinis režimas;

52.2. skatinama šienauti vandens telkinių pakrantes.

53. Šarvuotųjų skėčių (Leucorrhinia pectoralis) buveinėse:

53.1. negali būti keičiamas vandens telkinių hidrologinis režimas, vandens telkinių negalima valyti ar keisti kranto linijos;

53.2. skatinama reguliuoti vandens telkinių pakrančių užžėlimą medžiais ir krūmais.

54. Kraujalakinių melsvių (Maculinea teleius), auksuotųjų šaškyčių (Euphydryas aurinia) buveinėse:

54.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

54.2. negali būti suariamos natūralios pievos, tręšiama, įveisiamas miškas;

54.3. negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai arčiau kaip 150–200 metrų iki buveinės;

54.4. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus gyvulius pievose (1 hektarų plote – 0,5 sutartinio gyvulio (toliau − 0,5SG/ha));

54.5. skatinama šienauti mozaikiniu būdu vėlyvuoju laikotarpiu (rugpjūčio mėnesį) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu;

54.6. skatinama šalinti plintančią sumedėjusią augaliją.

55. Baltmargių šaškyčių (Hypodryas maturna) buveinėse:

55.1. negali būti vykdomi sausinimo darbai;

55.2. ribojami plyni kirtimai Nf, Ld, Lf, Ud, Uf augavietėse;

55.3. negali būti įveisiamas miškas miško pievose ir aikštėse;

55.4. skatinama atkurti mišką uosynais;

55.5. skatinama šalinti savaime plintančius medžius ir krūmus miško pievose ir aikštėse;

55.6. skatinama palikti dalį plynų kirtaviečių savaiminiam atžėlimui.

56. Didžiųjų auksinukų (Lycaena dispar) buveinėse:

56.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

56.2. negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai arčiau kaip 150–200 metrų iki buveinės;

56.3. skatinama šienauti ir šalinti savaime plintančius medžius ir krūmus paupių pievose.

57. Šiaurinių auksinukų (Lycaena helle) buveinėse:

57.1. negali būti vykdomi sausinimo darbai;

57.2. negali būti suariamos pievos, tręšiama, įveisiamas miškas;

57.3. skatinama pievose šalinti savaime plintančius medžius ir krūmus;

57.4. skatinama šienauti pievas mozaikiniu būdu kas antri metai, rugpjūčio mėnesį.

58. Manerheimo grybinukų (Oxyporus mannerheimii) buveinėse skatinama palikti negyvos medienos.

59. Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri) buveinėse:

59.1. skatinama palikti neiškirstas džiūvančias ir sausas su žieve pušis;

59.2. skatinama palikti 1 hektare plyno kirtimo ne mažiau kaip 8–10 sausų su žieve pušų ir ne mažiau kaip 4–5 žalias, fizinio poveikio susilpnintas pušis.

60. Niūriaspalvių auksavabalių (Osmoderma eremita) buveinėse:

60.1. negali būti iškertami seni drevėti ir džiūstantys medžiai, ypač ąžuolai;

60.2. skatinama palikti nenukirstus nusilpusius, pažeistus brandžius lapuočių medžius;

60.3. skatinama palikti nepašalintus išvirtusius senus lapuočius medžius.

59. Plačiųjų dusių (Dytiscus latissimus) buveinėse negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, kurių akutės mažesnės kaip 40 milimetrų.

61. Plačiųjų dusių (Dytiscus latissimus) ir dvijuosčių nendriadusių (Graphoderus bilineatus) buveinėse:

61.1. vandens telkinio pakrantėse negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės;

61.2. negali būti naudojami pesticidai ir trąšos arčiau kaip 100 metrų atstumu iki vandens telkinio;

61.3. negali būti ardoma paklotė, viršutinis dirvos sluoksnis ir naikinama vandens augalija vandens telkinių pakrantėse;

61.4. negali būti keičiamas natūralus vandens lygis;

61.5. plačiųjų dusių buveinėse negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, kurių akutės mažesnės kaip 40 milimetrų.

61.6. skatinama išsaugoti kaip potencialias vabalų žiemavietes mažus išdžiūvančius vandens telkinius, esančius aplink nuolatinį vandens telkinį, ir įrengti naujus;

61.7. skatinama ekologiškai ūkininkauti vandens telkinių apsaugos zonose.

62. Purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus) buveinėse:

62.1. negali būti iškertami seni ąžuolai ir guobiniai medžiai;

62.2. skatinama palikti nenukirstų ne mažiau kaip 50 procentų brandžių, pažeistų ir nudžiūvusių lapuočių medžių;

62.3. skatinama palikti nepašalintus senus išvirtusius lapuočius medžius.

63. Ovaliųjų geldučių (Unio crassus) buveinėse:

63.1. negali būti patvenkiamos upės;

63.2. skatinama reguliuoti bebrų gausą;

63.3. ribojamas vandens turizmas, stovyklaviečių įrengimas greta buveinių.

64. Pūstųjų suktenių (Vertigo moulinsiana) ), keturdančių suktenių (Vertigo geyeri) buveinėse:

64.1. negali būti vykdomi sausinimo darbai keičiamas hidrologinis režimas;

64.2. negali būti naudojami pesticidai ir trąšos;

64.3.  skatinama mažinti šienavimo intensyvumą;

64.4. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją.

65. Mažųjų suktenių (Vertigo angustior) buveinėse:

65.1. negali būti vykdomi sausinimo darbaikeičiamas hidrologinis režimas ;

65.2. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir ganyti galvijus gyvulius saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu.

_________________

Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai

svarbių teritorijų nuostatų

2 priedas

Bendrųjų Paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas

I. Bendrosios nuostatos

1. Žymėjimas raidėmis (a), (b) arba (c) prie Bendrųjų paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) atitinkamo punkto rodo, kad reikalavimas taikomas tik tam tikrose ekologinę svarbą paukščiams turinčiose teritorijos dalyse, pavyzdžiui, veisimosi, nakvynės, intensyvių migracijų, maitinimosi ar kitose vietose. Reikalavimai, prie kurių nėra nurodyta, kokioje teritorijos dalyje jie galioja, taikomi visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

2. Jūriniai ereliai, ereliai žuvininkai, juodieji gandrai, uralinės pelėdos ir didieji apuokai šių paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomi nustačius tikslią jų lizdų (veisimosi) vietą ir kitas zonas apie jas. Atsižvelgiant į perinčių paukščių apskaitos duomenis, kiekvienai miško masyve perinčiai jūrinių erelių, erelių žuvininkų, juodųjų gandrų, uralinių pelėdų ar didžiųjų apuokų porai tinkamiausiuose perėti medynuose papildomai skiriamos 2 potencialios veisimosi vietos, kuriose jau yra šių paukščių atsarginių lizdų arba gali būti įrengta dirbtinių lizdaviečių. Ši informacija apie skirtas veisimosi vietas ir zonas apie jas pažymima saugomos teritorijos steigimo dokumentuose, saugomų teritorijų tvarkymo planuose, miškų inventorizacijos medynų planuose arba vidinės miškotvarkos projektuose.

3. Kitoms šio Aprašo 2 punkte nenurodytoms miškuose gyvenančių plėšriųjų paukščių rūšims taikomas toks reikalavimas: atsižvelgiant į perinčių paukščių apskaitos duomenis, konkrečiame miško masyve kiekvienai perinčiai šių paukščių porai tinkamiausiuose perėti medynuose skiriama po 2 veisimosi vietas (įskaitant ir žinomas lizdavietes). Informacija apie skirtas veisimosi vietas ir zonas apie jas pažymima saugomos teritorijos steigimo dokumentuose, saugomų teritorijų tvarkymo planuose, miškų inventorizacijos medynų planuose arba vidinės miškotvarkos projektuose.

4. Nustatant skirtų veisimosi vietų ir kitų zonų apie jas ribas, siektina, kad jos sutaptų su miško sklypų ar gamtinėmis ribomis. Šiuo atveju leidžiama nukrypti ne daugiau kaip 30 procentų nuo nurodytų atstumų ar plotų.

5. Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose skatinama įgyvendinti gamtotvarkos planuose ir kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ūkininkavimo formas, palaikančias tinkamą buveinių būklę.

6. Šiame Apraše išdėstyti reikalavimai netaikomi laivybai valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, taip pat aplinkosaugos sąlygas vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).

7. Šiame Apraše išdėstyti reikalavimai kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse taikomi tiek, kiek neprieštarauja jų apsaugos reglamentuose ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems paveldosaugos reikalavimams.

II. Globaliai nykstančių paukščių rūšių apsaugai svarbių teritorijų apsauga ir tvarkymas

6. Mažųjų žąsų (Anser erythropus) sankaupų vietose:

6.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

8.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

6.3. negali būti įrengiamos paukščių baidymo priemonės;

6.4. negali būti įveisiamas miškas;

6.5. skatinama šienauti pievas ir ganyti galvijus gyvulius.

7. Sibirinių gagų (Polysticta stelleri) sankaupų vietose:

7.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai;

7.2. negali būti statomi nauji viršvandeniniai statiniai priekrantės zonoje, jeigu tai pablogintų buveinių būklę;

7.3. negali būti tvarkomas jūros dugnas, jeigu tai pablogintų buveinių būklę;

7.4. negali būti žvejojama gruodžio–balandžio mėnesiais statomaisiais tinklais, kurių akutės 50 milimetrų ir didesnės, išskyrus atvejus, kai nurodyto akytumo tinklai nuleidžiami į tokį gylį, kad atstumas nuo viršutinės tinklo ribos iki vandens paviršiaus būtų ne mažesnis kaip 15 metrų.

8. Rudžių (Aythya nyroca) veisimosi vietų apsaugai svarbiose teritorijose:

8.1. negali būti plaukiojama motorinėmis plaukiojimo priemonėmis;

8.2. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai;

8.3. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais nuo ledo ištirpimo iki rugsėjo 1 dienos;

8.4. ribojamas lankymasis nuo ledo ištirpimo iki rugsėjo 1 d. (a);

8.5. negali būti stovyklaujama nuo kovo 1 d. iki spalio 1 d. vandens telkinio apsaugos zonoje, išskyrus nustatytas rekreacines zonas (b);

8.6. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų perėjimui ir maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

10.7. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

8.8. skatinama reguliuoti kanadinių audinių, kranklių gausą;

8.9. skatinama šalinti šiurkščiąją viršvandeninę augaliją, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos – perėti tinkami vandens telkinio viršvandeninės augalijos sąžalynai ir 300 metrų pločio atviro vandens juosta apie juos.

2. (b) – maitinimosi vietos – kita vandens telkinio dalis ir iki 300 metrų pločio sausumos juosta apie telkinį.

9. Rudžių (Aythya nyroca) sankaupų vietose:

9.1. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais balandžio ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais;

9.2. negali būti plaukiojama motorinėmis plaukiojimo priemonėmis.

12. Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) veisimosi vietų apsaugai svarbiose teritorijose:

12.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

12.2. negali būti vykdomi kirtimai ir medienos ruoša vasario–liepos mėnesiais (a), (b);

12.3. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis (a), (b);

12.4. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote turi būti paliekama ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietiesiems lapuočiams ar pušims) (a), (b);

12.5. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (a);

12.6. skatinama riboti transporto eismą kovo–liepos mėnesiais (a), (b);

12.7. skatinama ekologiškai ūkininkauti (c);

12.8. skatinama maitinti jūrinius erelius žiemą (c).

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 150 metrų spinduliu apie užimtą jūrinių erelių lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 5–7 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti arba dirbtiniams lizdams iškelti. Kiekvienai jūrinių erelių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.

3. (c) – kiti medynai ir gretimos atviros vietovės, svarbios erelių maitinimosi vietos, neįtrauktos į (a) ir (b) zonas.

13. Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) sankaupų vietose:

13.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

13.2. negali būti rengiami ilgalaikiai (ilgesni kaip 2 dienų) sporto ir poilsio renginiai, stovyklaujama arčiau kaip 0,5 kilometro iki vandens telkinio;

13.3. skatinama maitinti jūrinius erelius žiemą.

10. Didžiųjų erelių rėksnių (Aquila clanga) apsaugai svarbiose teritorijose:

10.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

10.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša balandžio–liepos mėnesiais (a), (b);

10.3. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis (a), (b);

10.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

10.5. skatinama reguliuoti kranklių ir kiaunių gausą;

10.6. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą;

10.7. skatinama didinti pievų ir ganyklų plotą (c);

10.8. skatinama ekologiškai ūkininkauti (c);

10.9. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (a), (b);

10.10. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote skatinama palikti ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietiesiems lapuočiams ar pušims);

10.11. skatinama riboti transporto eismą balandžio–liepos mėnesiais (a), (b);

10.12. skatinama nenaudoti pesticidų.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 100 metrų spinduliu apie užimtą erelių rėksnių lizdą. Šioms teritorijoms priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 3–5 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai erelių rėksnių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

2. (b) – 100 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.

3. (c) – kiti gretimi su veisimosi vieta medynai ir iki 1 kilometro pločio atviro kraštovaizdžio pamiškių juosta – svarbios erelių maitinimosi vietos.

11. Griežlių (Crex crex) apsaugai svarbiose teritorijose:

14.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

11.21. pievos ir ganyklos negali būti paverčiamos ariama žeme;

11.32. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

11.43. negali būti įveisiamas miškas;

11.54. skatinama atkurti nusausintų biotopų hidrologinį režimą;

11.65. skatinama ekologiškai ūkininkauti;

11.76. skatinama taikyti ekologiškas šienavimo technologijas (šienavimas nuo lauko vidurio linijos, baidytuvų naudojimas);

11.87. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių, pilkųjų varnų gausą;

11.98. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;

11.109. skatinama nenaudoti pesticidų;

11.1110. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus gyvulius (1 hektaro plote 1–2 galvijus SG/ha) ir šienauti rankiniu būdu;

11.1211. skatinama pradėti šienauti tik po liepos 1 dienos;

11.1312. skatinama pradėti ganyti galvijus gyvulius ne anksčiau kaip birželio 15 dieną.

12. Stulgių (Gallinago media) apsaugai svarbiose teritorijose:

15.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

12.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

12.2. negali būti lankomasi su šunimis balandžio–birželio mėnesiais;

12.3. negali būti įveisiamas miškas;

12.4. skatinama atkurti nusausintų biotopų hidrologinį režimą;

12.5. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;

12.6. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių ir pilkųjų varnų gausą;

12.7. skatinama pradėti šienauti po liepos 15 dienos;

12.8. skatinama nenaudoti pesticidų;

12.9. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus gyvulius (1 hektaro plote – 1–2 galvijus SG/ha) ir šienauti rankiniu būdu;

12.10. skatinama pradėti ganyti galvijus gyvulius po birželio 15 d. ir nepalikti galvijus gyvulių ganyklose per naktį.

13. Meldinių nendrinukių (Acrocephalus paludicola) apsaugai svarbiose teritorijose:

13.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

16.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

13.2. negali būti įveisiamas miškas;

13.3. skatinama atkurti pažeistą hidrologinį režimą, jeigu dėl to pagausėtų tinkamų buveinių ar/ir pagerėtų jų kokybė;

13.4. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių, pilkųjų varnų gausą;

13.5. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;

13.6. skatinama nenaudoti pesticidų;

13.7. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus (SG/ha) ir šienauti rankiniu būdu;

13.8. skatinama pradėti ganyti galvijus gyvulius ar šienauti po liepos 20 dienos.

III. Migruojančių vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų apsauga ir tvarkymas

14. Rudakaklių narų (Gavia stellata), juodakaklių narų (Gavia arctica), laibasnapių narūnėlių (Uria aalge), alkų (Alca torda), mažųjų dančiasnapių (Mergus albellus), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser), žilųjų ančių (Aythya marila), ledinių ančių (Clangula hyemalis), nuodėgulių (Melanitta fusca), klykuolių (Bucephala clangula) sankaupų vietose:

14.1. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, kurių akutės 50 milimetrų ir didesnės, Baltijos jūroje gruodžio–balandžio mėnesiais, Kuršių mariose rugsėjo–kovo mėnesiais, Nemuno deltos vandens telkiniuose rugsėjo–spalio ir kovo–balandžio mėnesiais (šis reikalavimas netaikomas, kai nurodyto akytumo tinklai Baltijos jūroje nuleidžiami į tokį gylį, kad atstumas nuo viršutinės tinklo ribos iki vandens paviršiaus būtų ne mažesnis kaip 15 metrų, arba visais atvejais, kai nurodytais tinklais žvejojama po ledu);

14.2. negali būti tvarkomas jūros dugnas, vykdomi grunto gramzdinimo darbai (išskyrus paplūdimių maitinimą smėliu) ar kitaip transformuojamos buveinės, jeigu tai pablogintų jų būklę;

14.3. skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ūkininkavimo formas, palaikančias tinkamą buveinių būklę.

15. Ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus) ir raguotųjų kragų (Podiceps auritus) sankaupų vietose:

15.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai;

15.2. negali būti introdukuojamos naujos hidrobiontų rūšys;

15.3. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis rugpjūčio–spalio mėnesiais ir žvejyba statomaisiais tinklais balandžio–gegužės ir rugpjūčio–spalio mėnesiais (reikalavimas taikomas tik kontinentinėje dalyje esančiose ausuotųjų kragų sankaupų vietose);

15.4. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, kurių akutės 50 milimetrų ir didesnės, gruodžio–kovo mėnesiais, išskyrus atvejus, kai nurodyto akytumo tinklai nuleidžiami į tokį gylį, kad atstumas nuo viršutinės tinklo ribos iki vandens paviršiaus būtų ne mažesnis kaip 15 metrų (reikalavimas taikomas tik Baltijos jūroje esančiose ausuotųjų kragų sankaupų vietose).

16. Baltųjų garnių (Egretta alba) ir juodųjų gandrų (Ciconia nigra) sankaupų vietose:

16.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai;

19.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

16.2. negali būti įveisiamas miškas;

16.3. ribojama mėgėjiška žūklė žvejyba;

16.4. skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ūkininkavimo formas, palaikančias tinkamą buveinių būklę.

17. Mažųjų gulbių (Cygnus bewickii), gulbių nebylių (Cygnus olor) ir gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) sankaupų vietose:

17.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

17.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis kovo–balandžio ir rugsėjo–spalio mėnesiais;

17.3. negali būti keičiamas vandens lygio reguliavimo grafikas ir intensyvumas;

17.4. skatinama ekologiškai ūkininkauti.

18. Želmeninių žąsų (Anser fabalis), baltakakčių žąsų (Anser albifrons), pilkųjų žąsų (Anser anser) ir baltaskruosčių berniklių (Branta leucopsis) sankaupų vietose:

18.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

18.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis kovo–balandžio ir rugsėjo–spalio mėnesiais (ribojimai netaikomi motorinėmis plaukiojimo priemonėmis į žvejybos vietas plaukiantiems arba grįžtantiems iš jų žvejams verslininkams) (a);

21.3. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį (b);

18.3. negali būti keičiamas esamas hidrologinis režimas;

18.4. negali būti įveisiamas miškas;

18.5. skatinama taikyti priemones, kurios sulaikytų potvynio vandenį užliejamose pievose (a);

21.7. skatinama formuoti atviras ne mažesnes kaip 100 hektarų pievas (b).

Pastabos: 1. (a) – nakvynės vietos.

2. (b) – maitinimosi vietos.

19. Cyplių (Anas penelope) sankaupų vietose:

19.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai;

19.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas.

20. Pilkųjų ančių (Anas strepera), rudagalvių kryklių (Anas crecca), smailiauodegių ančių (Anas acuta), šaukštasnapių ančių (Anas clypeata) sankaupų vietose:

20.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

23.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

20.2. negali būti stovyklaujama balandžio–gegužės ir rugsėjo–spalio mėnesiais, išskyrus nustatytas rekreacines teritorijas;

20.3. negali būti įveisiamas miškas;

20.4. negali būti keičiamas esamas hidrologinis režimas, jeigu tai pablogintų buveinių būklę;

20.5. skatinama šienauti užliejamas pievas ir ganyti jose galvijus gyvulius palaikant tinkamą buveinių būklę;

20.6. skatinama taikyti priemones, kurios sulaikytų potvynio vandenį užliejamose pievose.

21. Rudagalvių ančių (Aythya ferina), didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos), dryžgalvių kryklių (Anas querquedula) ir kuoduotųjų ančių (Aythya fuligula) sankaupų vietose:

21.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

21.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis rugpjūčio–spalio mėnesiais (ribojimai netaikomi motorinėmis plaukiojimo priemonėmis į žvejybos vietas plaukiantiems arba grįžtantiems iš jų žvejams verslininkams) (a);

21.3. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais rugsėjo–spalio mėnesiais (a);

21.4. skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ūkininkavimo formas, palaikančias tinkamą buveinių būklę.

Pastaba. (a) – svarbiausios ančių poilsio vietos.

22. Laukių (Fulica atra) sankaupų vietose:

22.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

22.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis rugpjūčio–spalio mėnesiais (ribojimas netaikomas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis į žvejybos vietas plaukiantiems arba grįžtantiems iš jų žvejams verslininkams);

22.3. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais rugpjūčio–spalio mėnesiais;

22.4. negali būti introdukuojamos naujos hidrobiontų rūšys.

23. Gervių (Grus grus) sankaupų vietose:

23.1. negali būti įveisiamas miškas (a);

26.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį (a);

23.2. negali būti baidomi paukščiai ar įrengiamos juos baidančios priemonės (b);

23.3. ribojamas lankymasis rugsėjo–spalio ir kovo–balandžio mėnesiais, išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ar miškų ūkio darbus;

23.4. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai;

23.5. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres (a);

23.6. skatinama ekologiškai ūkininkauti (b).

Pastabos: 1. (a) – gervių nakvynės vietos.

2. (b) – gervių maitinimosi vietos.

24. Jūrinių sėjikų (Pluvialis squatarola) ir dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria) sankaupų vietose:

24.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai;

27.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

24.2. ribojamas lankymasis rugsėjo–spalio mėnesiais, išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ar žuvininkystės ūkio darbus;

24.3. negali būti įveisiamas miškas.

25. Gaidukų (Philomachus pugnax), pempių (Vanellus vanellus), smiltinukų (Calidris alba), mažųjų bėgikų (Calidris minuta), Teminko bėgikų (Calidris temminckii), juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina), laplandinių griciukų (Limosa lapponica), paprastųjų griciukų (Limosa limosa), didžiųjų kuolingų (Numenius arquata), tamsiųjų tulikų tilvikų (Tringa erythropus), raudonkojų tulikų (Tringa totanus), žaliakojų tulikų (Tringa nebularia) tikučių (Tringa glareola) sankaupų vietose:

25.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

28.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

25.2. negali būti keičiamas susiformavęs hidrologinis režimas;

25.3. negali būti įveisiamas miškas;

25.4. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;

25.5. skatinama taikyti priemones, kurios sulaikytų potvynio vandenį užliejamose pievose;

25.6. skatinama ekologiškai ūkininkauti užtikrinant atvirų pievų palaikymą.

26. Mažųjų kirų (Larus minutus), paprastųjų kirų (Larus canus), balnotųjų kirų (Larus marinus) sankaupų vietose skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ūkininkavimo formas, palaikančias tinkamą buveinių būklę.

27. Plėšriųjų žuvėdrų (Sterna caspia), upinių žuvėdrų (Sterna hirundo), mažųjų žuvėdrų (Sterna albifrons) sankaupų vietose:

27.1. ribojamas lankymasis liepos–rugsėjo mėnesiais (a);

27.2. skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ūkininkavimo formas, palaikančias tinkamą buveinių būklę.

Pastaba. (a) – poilsio vietos, atviros vandens telkinių salos.

28. Juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger) ir baltaskruosčių žuvėdrų (Chlidonias hibridus) sankaupų vietose skatinama ūkininkauti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytu būdu, palaikančiu tinkamą buveinių būklę.

IV. Vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų (IŠSKYRUS BALTIJOS JŪRĄ IR KURŠIŲ MARIAS), kuriose reguliariai būna ne mažiau kaip 20000 migruojančių vandens ir pelkių paukščių, apsauga ir tvarkymas

29. Paukščių, priklausančių kraginių (Podicipediformes), gandrinių (Ciconiiformes), antinių (žąsinių) (Anseriformes), gervinių (Gruiformes) ir sėjikinių (Charadriiformes) paukščių būriams, sankaupų vietose:

29.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai;

29.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis vandens plaukiojimo priemonėmis, žvejyba statomaisiais tinklais rugpjūčio–spalio mėnesiais.

V. Paukščių migracijos srautų susiliejimo vietų apsauga ir tvarkymas

30. Migruojančių paukščių, priklausančių plėšriųjų (Accipitriformes), sakalinių (Falconiformes), gervinių (Gruiformes) ir žvirblinių (Passeriformes) paukščių būriams, srautų susiliejimo vietose:

30.1. negali būti statomi aukštesni kaip 30 metrų statiniai;

33.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

30.2. negali būti keičiama kraštovaizdžio struktūra;

30.3. tamsiuoju paros metu negali būti paliekami neapšviesti esami aukštesni kaip 30 metrų statiniai;

30.4. skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones, palaikančias tinkamą buveinių, skirtų paukščiams maitintis migracijos ir poilsio metu, būklę.

VI. Perinčių paukščių populiacijų apsaugai svarbių vietų apsauga ir tvarkymas

31. Juodakaklių narų (Gavia arctica) apsaugai svarbiose teritorijose:

31.1. ribojamas lankymasis nuo ledo ištirpimo iki liepos 1 d. (a);

31.2. negali būti statomi statiniai, nesusiję su saugomos teritorijos steigimo tikslais, plečiama infrastruktūra (b);

31.3. skatinama vykdyti priemones, apsaugančias nuo užžėlimo sumedėjusia augalija, bei kitas tinkamų buveinių ir perėjimo vietų gamtotvarkos priemones;

31.4. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, kanadinių audinių, kranklių ir pilkųjų varnų gausą;

31.5. skatinama įrengti dirbtinius plaustelius lizdams sukti, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, vandens telkinys.

2. (b) – maitinimosi vietos, 200 metrų pločio sausumos juosta apie vandens telkinį.

32. Didžiųjų baublių (Botaurus stellaris), mažųjų baublių (Ixobrychus minutus) apsaugai svarbiose teritorijose:

32.1. negali būti kertamos nendrės (a);

32.2. ribojamas lankymasis viršvandeninės augalijos sąžalynuose nuo ledo ištirpimo iki liepos 1 d. (a);

32.3. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis (b);

32.4. negali būti stovyklaujama nuo ledo ištirpimo iki liepos 1 d., išskyrus nustatytas rekreacines zonas (b);

32.5. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

35.6. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

32.6. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

32.7. negali būti įveisiamas miškas;

32.8. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, kanadinių audinių, kranklių, pilkųjų varnų gausą.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, vandens telkinio viršvandeninės augalijos sąžalynai.

2. (b) – maitinimosi vietos, vandens telkinio atviri vandenys ir 100 metrų pločio sausumos juosta prie veisimosi vietų.

33. Juodųjų gandrų (Ciconia nigra) apsaugai svarbiose teritorijose:

33.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

33.2. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis (a), (b);

33.3. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša kovo–liepos mėnesiais (a), (b);

33.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

33.5. skatinama atkurti ankstesnių melioracijos darbų pažeistą hidrologinį režimą (c);

33.6. skatinama reguliuoti kiaunių gausą;

33.7. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

33.8. skatinama sukurti ir išsaugoti perspektyvias bebravietes saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais;

33.9. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote skatinama palikti ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietiesiems lapuočiams ar pušims).

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 200 metrų spinduliu apie užimtą juodųjų gandrų lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 10–15 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti arba dirbtiniams lizdams iškelti. Kiekvienai juodųjų gandrų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.

3. (c) – kiti medynai ir pamiškių šlapžemės – svarbios gandrų maitinimosi vietos.

34. Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsaugai svarbiose teritorijose:

34.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

34.2. skatinama ekologiškai ūkininkauti;

34.3. skatinama įrengti naujus nedidelius vandens telkinius ir atkurti sunaikintus;

34.4. skatinama genėti lizdinius medžius;

34.5. skatinama įrengti lizdams sukti tinkamas vietas, iškelti platformas lizdams;

34.6. skatinama nenaudoti pesticidų.

35. Gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) apsaugai svarbiose teritorijose:

35.1. ribojamas plaukiojimas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis;

35.2. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;

35.3. ribojamas lankymasis teritorijoje nuo ledo ištirpimo iki liepos 1 d. (a), išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ir žuvininkystės ūkio darbus (a);

38.4. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį (b);

35.4. negali būti stovyklaujama kovo–liepos mėnesiais (b);

35.5. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

35.6. negali būti įveisiamas miškas (b);

35.7. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, kanadinių audinių, kranklių gausą, riboti mėgėjišką žūklę žvejybą .

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, vandens telkinio viršvandeninės augalijos sąžalynai ir 200 metrų pločio atviro vandens juosta apie juos.

2. (b) – kita vandens telkinio dalis ir iki 200 metrų pločio sausumos juosta apie vandens telkinį.

36. Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) veisimosi vietų apsaugai svarbiose teritorijose:

36.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

36.2. negali būti vykdomi kirtimai ir medienos ruoša vasario–liepos mėnesiais (a), (b);

36.3. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis (a), (b);

36.4. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote turi būti paliekama ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietiesiems lapuočiams ar pušims) (a), (b);

36.5. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (a);

36.6. skatinama riboti transporto eismą kovo–liepos mėnesiais (a), (b);

36.7. skatinama ekologiškai ūkininkauti (c);

36.8. skatinama maitinti jūrinius erelius žiemą (c).

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 150 metrų spinduliu apie užimtą jūrinių erelių lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 5–7 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti arba dirbtiniams lizdams iškelti. Kiekvienai jūrinių erelių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.

3. (c) – kiti medynai ir gretimos atviros vietovės, svarbios erelių maitinimosi vietos, neįtrauktos į (a) ir (b) zonas.

37. Vapsvaėdžių (Pernis apivorus), juodųjų peslių (Milvus migrans), rudųjų peslių (Milvus milvus) apsaugai svarbiose teritorijose:

37.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

37.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša balandžio–rugpjūčio mėnesiais (a), (b);

37.3. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis (a), (b);

37.4. skatinama reguliuoti kiaunių ir kranklių gausą;

37.5. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

37.6. skatinama įgyvendinti priemones, gausinančias vapsvas ir kamanes;

37.7. skatinama nenaudoti pesticidų;

37.8. skatinama riboti transporto eismą balandžio–rugpjūčio mėnesiais (a), (b).

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 100 metrų spinduliu apie užimtą vapsvaėdžių arba juodųjų peslių lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug
3–5 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai vapsvaėdžių arba juodųjų peslių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

2. (b) – 100 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.

38. Nendrinių lingių (Circus aeruginosus), pievinių lingių (Circus pygargus), javinių lingių (Circus cyaneus) apsaugai svarbiose teritorijose:

40.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

38.1. negali būti suariamos pievos ir ganyklos;

38.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

38.3. negali būti kertamos nendrės (a);

38.4. negali būti įveisiamas miškas;

38.5. skatinama šalinti dalį sumedėjusios augalijos, kad jos plotai sudarytų ne daugiau kaip 30 procentų teritorijos sausumos ploto (b);

38.6. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, kanadinių audinių ir kranklių gausą;

38.7. skatinama ekologiškai ūkininkauti (b);

38.8. skatinama įrengti naujus nedidelius vandens telkinius ir atkurti sunaikintus;

38.9. skatinama sukurti ir išsaugoti perspektyvias bebravietes saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais atvejais;

38.10. skatinama nenaudoti pesticidų.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, šlapžemių augalijos sąžalynai.

2. (b) – maitinimosi vietos, atviri vandenys (tik nendrinėms lingėms) ir gretimos atviro kraštovaizdžio teritorijos.

39. Mažųjų erelių rėksnių (Aquila pomarina) apsaugai svarbiose teritorijose:

39.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

39.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša balandžio–liepos mėnesiais (a), (b);

39.3. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis (a), (b);

39.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

39.5. skatinama reguliuoti kranklių ir kiaunių gausą;

39.6. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą;

39.7. skatinama didinti pievų ir ganyklų plotą (c);

39.8. skatinama ekologiškai ūkininkauti (c);

39.9. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (a), (b);

39.10. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote skatinama palikti ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietiesiems lapuočiams ar pušims);

39.11. skatinama riboti transporto eismą balandžio–liepos mėnesiais (a), (b);

39.12. skatinama nenaudoti pesticidų.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 100 metrų spinduliu apie užimtą erelių rėksnių lizdą. Šioms teritorijoms priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 3–5 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai erelių rėksnių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

2. (b) – 100 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.

3. (c) – kiti gretimi su veisimosi vieta medynai ir iki 1 kilometro pločio atviro kraštovaizdžio pamiškių juosta – svarbios erelių maitinimosi vietos.

40. Erelių žuvininkų (Pandion haliaetus) apsaugai svarbiose teritorijose:

40.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

40.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša balandžio–liepos mėnesiais (a), (b);

40.3. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis (a), (b);

40.4. skatinama reguliuoti kranklių gausą;

40.5. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

40.6. skatinama riboti transporto eismą balandžio–liepos mėnesiais (a), (b);

40.7. skatinama vykdyti priemones, palaikančias esamą medynų rūšinę sudėtį (b);

40.8. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote skatinama palikti ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakėms pušims).

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 200 metrų spinduliu apie erelių žuvininkų užimtą lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 10–15 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti arba dirbtiniams lizdams iškelti. Kiekvienai erelių žuvininkų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.

41. Startsakalių (Falco columbarius) apsaugai svarbiose teritorijose:

41.1. miškas negali būti kertamas plynai (a);

41.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša kovo–liepos mėnesiais (b);

41.3. skatinama reguliuoti kranklių ir kiaunių gausą;

41.4. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (a);

41.5. skatinama riboti transporto eismą kovo–liepos mėnesiais;

41.6. skatinama vykdyti priemones, palaikančias esamą medynų rūšinę sudėtį.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 50 metrų spinduliu apie startsakalių užimtą lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 1 hektaro medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai startsakalių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.

2. (b) – 100 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.

42. Jerubių (Bonasa bonasia) apsaugai svarbiose teritorijose:

42.1. negali būti veisiami svetimžemiai medžiai ir krūmai;

44.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;

42.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

42.3. skatinama tobulinti ūkininkavimo sistemą, kad senesni kaip 30 metų mišrieji medynai su beržais ir eglėmis (ne mažiau kaip po 2 dalis medyno sudėties) sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų, o medynai su tankiu ornitochorinių krūmų traku – ne mažiau kaip 30 procentų visos jerubių apsaugai svarbios teritorijos ploto ir joje būtų pasiskirstę tolygiai;

42.4. skatinama reguliuoti kranklių, kiaunių, šernų, lapių ir mangutų gausą;

42.5. skatinama sodinti ornitochorinius krūmus;

42.6. skatinama nenaudoti pesticidų.

43. Tetervinų (Tetrao tetrix) apsaugai svarbiose teritorijose:

43.1. negali būti vykdomi miškų ūkio darbai kovo–balandžio mėnesiais (a);

43.2. negali būti įveisiamas miškas, išskyrus mišką kirtavietėse (a);

43.3. negali būti veisiami svetimžemiai medžiai ir krūmai;

45.4. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis;

43.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

43.5. negali būti stovyklaujama vasario–liepos mėnesiais (b);

43.6. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją, paliekant ne didesnį kaip 0,1 glaudumą (a);

43.7. skatinama įgyvendinti priemones, skatinančias viržynų susidarymą mineraliniame dirvožemyje ne žemės ūkio plotuose (a);

43.8. skatinama deginti kirtimo atliekas plynose kirtavietėse nerenkant jų į krūvas, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (b);

43.9. skatinama tobulinti ūkininkavimo sistemą, kad senesnių kaip 30 metų grynųjų ar mišriųjų, retų ir vidutinio retumo (skalsumas iki 0,7) beržynų ploto dalis sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų visų medynų (b);

43.10. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių gausą;

43.11. skatinama kurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę;

43.12. skatinama įrengti gastrolitų lesyklas;

43.13. skatinama riboti transporto eismą kovo–balandžio mėnesiais (a), (b);

43.14. skatinama nenaudoti pesticidų.

Pastabos: 1. (a) – tuokvietės, atviros ar pusiau atviros vietos, kuriose vyksta tetervinų tuoktuvės.

2. (b) – veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietos, 300–800 metrų pločio teritorijos juosta apie tuokvietes.

3. Jeigu tuokvietės susiformavusios plynose kirtavietėse, pastovių tuokviečių vietos neatrenkamos, o tetervinų apsaugai svarbioje teritorijoje taikoma tokia miškų ūkio sistema, kad bet kuriuo metu teritorijoje būtų ne mažiau kaip trys ne senesnės kaip 3 metų, didesnės kaip 4 hektarų kirtavietės, jeigu tai neprieštarauja Miško kirtimų taisyklėms. Tokiose kirtavietėse turi būti laikomasi kitų tetervinų tuokvietėms (a) nustatytų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų.

44. Kurtinių (Tetrao urogallus) apsaugai svarbiose teritorijose:

44.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

44.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša vasario–rugpjūčio mėnesiais (a), (b);

44.3. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis (a), (b);

44.4. negali būti stovyklaujama vasario–rugpjūčio mėnesiais (a), (b);

44.5. miškas negali būti kertamas plynai didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis (b);

44.6. negali būti važinėjama automobiliais vasario–gegužės mėnesiais (a);

44.7. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių gausą;

44.8. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę;

44.9. skatinama formuoti grynuosius arba mišriuosius pušynus (pušų – daugiau kaip 7 dalys) su puskrūmių ardu ir retu traku (b);

44.10. skatinama įrengti kurtiniams prieinamų gastrolitų lesyklas, jeigu tai numatoma saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat mineralizuoti kvartalines ir priešgaisrines juostas;

44.11. skatinama formuoti ne tankesnius kaip 0,6 skalsumo medynus su mikroaikštėmis (b);

44.12. skatinama aptverti tvoromis vertingiausias tuokvietes;

44.13. skatinama nenaudoti pesticidų.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, tuokvietės.

2. (b) – maitinimosi vietos, ne siauresnės kaip 300 metrų juostos apie tuokvietes.

45. Švygždų (Porzana porzana) apsaugai svarbiose teritorijose:

47.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

45.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

45.2. negali būti įveisiamas miškas;

45.3. skatinama reguliuoti lapių, šernų, mangutų, kanadinių audinių, kranklių ir pilkųjų varnų gausą;

45.4. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę ir jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

45.5. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;

45.6. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus gyvulius (1 hektaro plote 1–2 galvijai SG/ha);

45.7. skatinama pradėti ganyti galvijus gyvulius ar šienauti po liepos 1 dienos.

46. Plovinių vištelių (Porzana parva) apsaugai svarbiose teritorijose:

48.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

46.1. negali būti kertamos nendrės;

46.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

46.3. negali būti įveisiamas miškas;

46.4. skatinama reguliuoti mangutų, kanadinių audinių ir pilkųjų varnų gausą.

47. Gervių (Grus grus) apsaugai svarbiose teritorijose:

49.1. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis;

49.2. negali būti stovyklaujama kovo–liepos mėnesiais;

47.1. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša kovo–liepos mėnesiais užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse;

47.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

47.3. skatinama formuoti ne tankesnius kaip 0,6 skalsumo medynus užmirkusiuose ir pelkiniuose dirvožemiuose;

47.4. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę ar pagausintų jas;

47.5. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, šernų ir kranklių gausą;

47.6. skatinama sukurti ir išsaugoti perspektyvias bebravietes saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais atvejais;

47.7. skatinama reguliuoti stovyklavimą kovo – liepos mėnesiais prie gervių veisimosi buveinių.

48. Avocečių (Recurvirostra avosetta) apsaugai svarbiose teritorijose:

48.1. ribojamas lankymasis balandžio–birželio mėnesiais (a);

50.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

48.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis balandžio–birželio mėnesiais (b);

48.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

48.4. negali būti stovyklaujama balandžio–birželio mėnesiais (b);

48.5. negali būti įveisiamas miškas;

48.6. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres (a);

48.7. skatinama reguliuoti kanadinių audinių, kranklių, pilkųjų varnų, šarkų, lapių, mangutų gausą;

48.8. skatinama formuoti dirbtines smėlio saleles.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, lėkštos ir atviros vandens telkinių salos.

2. (b) – iki 200 metrų pločio sausumos ir/ar vandens juosta apie veisimosi vietas.

49. Dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria), tikučių (Tringa glareola) apsaugai svarbiose teritorijose:

49.1. ribojamas lankymasis kovo–birželio mėnesiais, išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ar žuvininkystės ūkio darbus;

49.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

51.3. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

49.3. negali būti įveisiamas miškas;

49.4. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;

49.5. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę;

49.6. skatinama reguliuoti lapių, šernų, mangutų, kranklių, pilkųjų varnų gausą;

49.7. skatinama sukurti ir išsaugoti perspektyvias bebravietes saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais atvejais.

50. Gaidukų (Philomachus pugnax), juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina schinzii) apsaugai svarbiose teritorijose:

52.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

50.1. pievos ir ganyklos negali būti paverčiamos ariama žeme;

50.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

50.3. negali būti įveisiamas miškas;

50.4. skatinama atkurti nusausintų biotopų hidrologinį režimą;

50.5. skatinama ekologiškai ūkininkauti;

50.6. skatinama taikyti ekologiškas šienavimo technologijas (šienavimas nuo lauko vidurio linijos, baidytuvų naudojimas);

50.7. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių gausą;

50.8. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;

50.9. skatinama nenaudoti pesticidų;

50.10. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus gyvulius (1 hektaro plote 1–2 galvijai SG/ha) ir šienauti rankiniu būdu;

50.11. skatinama pradėti šienauti ne anksčiau kaip liepos 1 dieną;

50.12. skatinama pradėti ganyti galvijus gyvulius ne anksčiau kaip birželio 15 dieną.

51. Upinių žuvėdrų (Sterna hirundo), mažųjų žuvėdrų (Sterna albifrons) apsaugai svarbiose teritorijose:

51.1. ribojamas lankymasis balandžio–liepos mėnesiais (mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose – gegužės–liepos mėnesiais) (a);

51.2. ribojami laivybos kelių tvarkymo darbai nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 1 dienos;

51.3. ribojamas plaukiojimas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis (b);

51.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

53.5. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį (b);

51.5. salos ar vandens telkinių pakrantės negali būti apželdintos medžiais ar krūmais;

51.6. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres (a);

51.7. skatinama reguliuoti kanadinių audinių, lapių, mangutų, kranklių, pilkųjų varnų gausą;

51.8. skatinama įrengti dirbtines saleles ir plaustus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, lėkštos ir atviros, smėlingos vandens telkinių salos.

2. (b) – 100–1000 metrų pločio vandens ir/ar sausumos juosta apie veisimosi vietas.

52. Baltaskruosčių žuvėdrų (Chlidonias hybridus), juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger), mažųjų kirų (Larus minutus) apsaugai svarbiose teritorijose:

52.1. ribojamas plaukiojimas plaukiojimo priemonėmis gegužės–liepos mėnesiais;

52.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

52.3. negali būti vykdomi vandens telkinio dugno tvarkymo darbai, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

52.4. skatinama reguliuoti kanadinių audinių, mangutų, kranklių, pilkųjų varnų gausą.

53. Didžiųjų apuokų (Bubo bubo) apsaugai svarbiose teritorijose:

53.1. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

53.2. negali būti medžiojama sausio–birželio mėnesiais (a), (b);

53.3. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša sausio–birželio mėnesiais (a), (b);

55.4. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis;

53.4. negali būti važinėjama automobiliais sausio–birželio mėnesiais (a), (b);

53.5. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

53.6. skatinama reguliuoti šernų, lapių, mangutų gausą.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 200 metrų spinduliu apie žinomą didžiųjų apuokų lizdavietę. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 12–15 hektarų medynai, tinkamiausi jaunikliams perėti ir auginti. Kiekvienai didžiųjų apuokų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su lizdu.

2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietas.

54. Uralinių pelėdų (Strix uralensis) apsaugai svarbiose teritorijose:

54.1. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša vasario–gegužės mėnesiais (a);

54.2. negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai (a);

54.3. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis) (b);

54.4. skatinama reguliuoti kiaunių gausą;

54.5. skatinama įrengti dirbtines lizdavietes, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

54.6. skatinama formuoti tinkamos amžiaus struktūros medynus, kad brandžių medynų plotas sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų viso šių paukščių apsaugai svarbios teritorijos ploto;

54.7. skatinama riboti transporto eismą vasario–gegužės mėnesiais (a).

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, tinkamiausios perėti ir jaunikliams auginti vietos, kompaktiški 3–5 hektarų tinkamų perėti medynų fragmentai. Kiekvienai uralinių pelėdų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas.

2. (b) – maitinimosi vietos, gretimos veisimosi vietų teritorijos 500–1000 metrų spinduliu apie veisimosi vietą.

55. Lutučių (Aegolius funereus) apsaugai svarbiose teritorijose:

55.1. negali būti vykdomi plyni pagrindiniai miško kirtimai (a);

55.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša vasario–gegužės mėnesiais (a);

55.3. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis) (b);

55.4. skatinama reguliuoti kiaunių gausą;

55.5. skatinama iškelti inkilus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

55.6. skatinama formuoti medynų amžiaus struktūrą, kad brandžių medynų plotas sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų viso šių paukščių apsaugai svarbios teritorijos ploto;

55.7. skatinama riboti transporto eismą vasario–gegužės mėnesiais (a).

Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, tinkamiausios perėti ir jauniklių auginimo vietos – kompaktiški 3–5 hektarų tinkamų perėti medynų fragmentai. Kiekvienai lutučių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas.

2. (b) – maitinimosi vietos, gretimos veisimosi vietų teritorijos 500–1000 metrų spinduliu apie veisimosi vietą.

56. Žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) apsaugai svarbiose teritorijose:

56.1. negali būti vykdomi plyni pagrindiniai miško kirtimai (a);

56.2. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša vasario–gegužės mėnesiais (a);

56.3. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis) (b);

56.4. skatinama reguliuoti kiaunių gausą;

56.5. skatinama iškelti inkilus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

56.6. skatinama formuoti medynų amžiaus struktūrą, kad brandžių medynų plotas sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų, iš kurių eglynai sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų;

56.7. skatinama riboti transporto eismą vasario–gegužės mėnesiais (a).

Pastabos: 1. (a) – veisimosi, taip pat tinkamiausios perėti ir jauniklių auginimo vietos – kompaktiški 1–3 hektarų tinkamų perėti medynų fragmentai. Kiekvienai žvirblinių pelėdų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas.

2. (b) – maitinimosi vietos, gretimos veisimosi vietos 300–500 metrų spinduliu apie veisimosi vietą.

57. Balinių pelėdų (Asio flammeus) apsaugai svarbiose teritorijose:

59.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

57.1. pievos ir ganyklos negali būti paverčiamos ariama žeme;

57.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

57.3. negali būti stovyklaujama kovo–liepos mėnesiais, išskyrus nustatytas rekreacines teritorijas;

57.4. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir/ar nendres;

57.5. skatinama reguliuoti lapių, šernų, mangutų, kanadinių audinių, pilkųjų varnų, kranklių gausą;

57.6. skatinama pradėti ganyti galvijus gyvulius ir šienauti po birželio 15 dienos.

58. Lėlių (Caprimulgus europaeus) apsaugai svarbiose teritorijose:

58.1. negali būti vykdomi miško kirtimai ir kiti darbai, kurių metu mechaniškai ardomas dirvožemis lėlių perėjimo vietose (retmės, kiti reti medynai, kurių skalsumas 0,6 ir mažesnis, miško aikštės), nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos;

58.2. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis lėlių perėjimo vietose (retmės, kiti reti medynai, kurių skalsumas 0,6 ir mažesnis, miško aikštės);

58.3. negali būti mineralizuojamos priešgaisrinės juostos po gegužės 15 dienos;

58.4. negali būti įveisiamas miškas esamose retmėse, aikštėse, smėlynuose;

58.5. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją, savaime plintančią retmėse, aikštėse ir smėlynuose, kirtaviečių plotus išdėstyti taip, kad tolygiai išsidėsčiusios atviros vietos sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus teritorijos;

58.6. skatinama reguliuoti lapių, šernų, mangutų, kranklių gausą;

58.7. skatinama palikti kirtavietes savaiminiam atžėlimui;

58.8. skatinama išdeginti miško paklotę 10 procentų kirtaviečių ploto;

58.9. skatinama nenaudoti pesticidų;

58.10. skatinama riboti transporto eismą natūralaus grunto keliais nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos;

58.11. skatinama veisti mišrius medynus.

59. Tulžių (Alcedo atthis) apsaugai svarbiose teritorijose:

61.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

59.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

59.2. negali būti stovyklaujama kovo–rugpjūčio mėnesiais, išskyrus nustatytas rekreacines zonas;

59.3. negali būti apsodinami eroduojantys vandens telkinių krantai;

59.4. skatinama taikyti krantų tvarkymo priemones, kad ne mažiau kaip 50 procentų atodangų ir stačių krantų būtų atviri;

59.5. skatinama reguliuoti kanadinių audinių gausą;

59.6. skatinama įrengti dirbtinius urvelius potencialiose veisimosi vietose.

60. Žalvarnių (Coracias garrulus) apsaugai svarbiose teritorijose:

60.1. negali būti stovyklaujama gegužės–liepos mėnesiais, išskyrus nustatytas rekreacines teritorijas (a);

60.2. negali būti kertami drevėti, uoksiniai medžiai, nudžiūvę storesni kaip 30 centimetrų (1,3 metro aukštyje) medžiai, išskyrus masiškai liemenų kenkėjų pažeistas egles ir nudžiūvusių medžių kirtimą nustatytose rekreacinėse teritorijose (a);

60.3. negali būti kertamas miškas plynai (a);

60.4. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis) (b);

60.5. skatinama reguliuoti benamių bešeimininkių kačių ir kiaunių gausą;

60.6. skatinama ekologiškai ūkininkauti, plėtoti gyvulininkystę (b);

60.7. skatinama iškelti inkilus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

60.8. skatinama išdeginti dalį paklotės plynose kirtavietėse, paliekant kirtavietes savaiminiam atžėlimui;

60.9. skatinama vykdyti priemones, palaikančias esamą medynų rūšinę sudėtį.

Pastabos: 1. (a) – veisimosi ir maitinimosi vietos, 200 metrų pločio medynų juostos pamiškėse.

2. (b) – iki 1 kilometro pločio juosta apie veisimosi ir maitinimosi vietas.

61. Pilkųjų meletų (Picus canus), vidutinių genių (Dendrocopos medius), baltnugarių genių (Dendrocopos leucotos) ir tripirščių genių (Picoides tridactylus) apsaugai svarbiose teritorijose:

61.1. negali būti vykdomi pagrindiniai, einamieji miško kirtimai balandžio–birželio mėnesiais;

61.2. negali būti kertami pavieniai brandūs ir perbrendę ąžuolai, jeigu po kirtimo 1 hektare jų liktų mažiau kaip 15 (tik vidutiniams geniams svarbiose teritorijose);

61.3. paprastųjų ąžuolų medynų plotas negali būti mažinamas (tik vidutiniams geniams svarbiose teritorijose);

61.4. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių ar stuobrių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis);

61.5. ribojami sanitariniai kirtimai;

61.6. skatinama reguliuoti kiaunių gausą ir globoti skruzdėlynus;

61.7. skatinama formuoti medynų amžiaus struktūrą, kad brandžių medynų plotas paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų, o medynų, kuriuose pagrindiniai kirtimai apskritai nenumatomi, bendras plotas – ne mažiau kaip 2 procentus viso ploto;

61.8. skatinama pagrindinius kirtimus vykdyti atrankiniais kirtimais ir formuoti įvairiaamžius mišrius su ąžuolais (tripirščių genių apsaugai svarbiose teritorijose – su eglėmis) medynus.

62. Juodųjų meletų (Dryocopus martius) apsaugai svarbiose teritorijose:

62.1. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša kovo–liepos mėnesiais;

62.2. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis);

62.3. negali būti iškertami uoksiniai, drevėti ir nudžiūvę medžiai, išskyrus masiškai liemenų kenkėjų pažeistas egles ir nudžiūvusius medžius nustatytose rekreacinėse teritorijose;

62.4. skatinama reguliuoti kiaunių gausą ir globoti skruzdėlynus.

63. Lygučių (Lullula arborea) apsaugai svarbiose teritorijose:

63.1. negali būti vykdomi miško kirtimai kovo–liepos mėnesiais jaunuolynuose iki 20 metų;

63.2. negali būti apsodinamos mišku esamos retmės, aikštės;

63.3. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją savaime užželiančiose retmėse, aikštėse ir smėlynuose, kirtaviečių plotus išdėstyti taip, kad atviros vietos kiekviename 100 hektarų lygučių apsaugai svarbios teritorijos sudarytų ne mažiau kaip 2 hektarus;

63.4. skatinama reguliuoti šernų, lapių, kiaunių, mangutų, benamių bešeimininkių kačių ir šunų gausą;

63.5. skatinama palikti biržes savaiminiam atžėlimui;

63.6. skatinama kirsti mišką didesnėmis kaip 4 hektarų biržėmis;

63.7. skatinama nenaudoti pesticidų.

64. Dirvoninių kalviukų (Anthus campestris) apsaugai svarbiose teritorijose:

66.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

64.1. negali būti įveisiamas miškas;

64.2. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją, kad atvirose erdvėse fragmentiškai išsidėsčiusi sumedėjusi augalija užimtų ne daugiau kaip 5 procentus teritorijos, o atviri be žolinės augalijos dirvų plotai – ne mažiau kaip 2 procentus teritorijos ir būtų tolygiai pasiskirstę;

64.3. skatinama reguliuoti benamių bešeimininkių kačių ir šunų, lapių, mangutų, šernų ir kiaunių gausą;

64.4. skatinama nenaudoti pesticidų.

65. Mėlyngurklių (Luscinia svecica), raibųjų devynbalsių (Sylvia nisoria), paprastųjų medšarkių (Lanius collurio) apsaugai svarbiose teritorijose:

65.1. negali būti kertama sumedėjusi augalija gegužės–liepos mėnesiais;

67.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

65.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

65.3. negali būti įveisiamas miškas;

65.4. skatinama reguliuoti kiaunių, mangutų, benamių bešeimininkių kačių, kanadinių audinių, pilkųjų varnų gausą;

65.5. skatinama ekstensyviai ganyti ir ekologiškai ūkininkauti.

66. Mažųjų musinukių (Ficedula parva) apsaugai svarbiose teritorijose:

66.1. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša gegužės–liepos mėnesiais pribręstančiuose ir brandžiuose medynuose;

66.2. negali būti kertami nudžiūvę lapuočiai medžiai, išskyrus vėjavartas ir vėjalaužas, ligų ir kenkėjų šviežiai užpultus medžius;

66.3. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo lapuočių medžių (pirmenybė teikiama uoksiniams medžiams; paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis);

66.4. skatinama reguliuoti kiaunių gausą;

66.5. skatinama formuoti laikinas, didesnes kaip 40 hektarų kompaktiškos formos medynų grupes, kurias sudarytų 0,6 ir didesnio skalsumo pribręstantys ir senesni medynai. Ūkininkauti taip, kad šios laikinosios grupės sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų visos mažųjų musinukių apsaugai svarbios teritorijos. Rekomenduojama formuoti lapuočių su eglėmis ir eglių su lapuočiais medynus;

66.6. skatinama nenaudoti pesticidų.

67. Sodinių startų (Emberiza hortulana) apsaugai svarbiose teritorijose:

67.1. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša gegužės–birželio mėnesiais (a);

67.2. negali būti įveisiamas miškas žemės ūkio paskirties žemėje;

67.3. skatinama vykdyti priemones, palaikančias palankią kraštovaizdžio struktūrą;

67.4. skatinama ekologiškai ūkininkauti;

67.5. skatinama reguliuoti kiaunių, benamių bešeimininkių kačių, lapių, mangutų, pilkųjų varnų, šarkų ir kovų gausą;

67.6. skatinama nenaudoti pesticidų;

67.7. skatinama vykdyti priemones, palaikančias esamą medynų rūšinę sudėtį.

Pastaba. (a) – veisimosi vietos – tinkamiausios sodinėms startoms perėti vietos, kurioms skiriama apie 20 procentų sodinių startų apsaugai svarbios teritorijos.

––––––––––––––––