direktyvos 2005/36/EB 21, 44, 45 STRAIPSNIŲ ir LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 7 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO 5 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO atitikties lentelė

 

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 7 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 76 straipsnio 5 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas

 

Direktyvos perkėlimo lygis

III SKYRIUS

Pripažinimas remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

6. Kiekviena valstybė narė leidžia užsiimti gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių ir vaistininkų profesine veikla, jei turimas atitinkamai V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo savo rengimo metu ir, kai tai reikalinga, įgijo žinias ir įgūdžius, nurodytus 24 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 6 dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 3 dalyje.

 

24 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 6 dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos žinios ir įgūdžiai gali būti iš dalies keičiami 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

 

Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.

 

 

2 straipsnis. 7 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 8 punktu:

„8) savo darbo laiku vienoje darbovietėje sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kontroliuoti ne daugiau kaip trijų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) farmacinės paslaugos teikimą ir vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą);“

2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) parduoti vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kontroliuojamas vaistininko teikti farmacinę paslaugą ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;“

 

 

 

 

 

 

Visiškas

7 skirsnis

Vaistininkas

44 straipsnis

1. Į vaistininko rengimą turi būti leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas universitetuose ar aukštosiose mokyklose, kurių lygis pripažintas kaip lygiavertis.

2. Vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas turi patvirtinti, kad baigtas bent penkerių metų trukmės rengimas, apimantis bent jau:

a) ketverių metų trukmės teorinį ir praktinį rengimą universitete ar aukštojoje mokykloje, kurios lygis pripažintas kaip lygiavertis, arba prižiūrint universitetui;

b) šešių mėnesių praktika visuomenei skirtoje vaistinėje arba ligoninėje, prižiūrint tos ligoninės farmacijos skyriui.

Toks rengimo ciklas turi apimti bent V priedo 5.6.1 punkte aprašytą programą. V priedo 5.6.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Tokios pataisos neturi sudaryti prielaidų jokiai valstybei narei keisti esamų teisės principų, susijusių su kvalifikacijų sistema ir priėmimo į rengimą reikalavimais fiziniams asmenims.

3. Vaistininko rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:

a) pakankamai žinių apie vaistus ir jiems gaminti naudojamas medžiagas;

b) pakankamai žinių apie vaistų technologiją ir vaistinių preparatų fizinius, cheminius, biologinius ir mikrobiologinius bandymus;

c) pakankamai žinių apie metabolizmą ir vaistinių preparatų poveikį, toksiškų medžiagų poveikį ir gydymo produktų vartojimą;

d) pakankamai žinių vertinti mokslinius duomenis apie vaistus, kad gebėtų suteikti reikiamą informaciją remdamasis savo žiniomis;

e) pakankamai žinių apie teisinius ir kitus reikalavimus, susijusius su farmacine veikla.

 

2 straipsnis. 7 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 8 punktu:

„8) savo darbo laiku vienoje darbovietėje sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kontroliuoti ne daugiau kaip trijų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) farmacinės paslaugos teikimą ir vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą);“

2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) parduoti vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kontroliuojamas vaistininko teikti farmacinę paslaugą ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;“

 

 

 

 

Visiškas

45 straipsnis

1. Taikant šią direktyvą, vaistininko veikla — tai tokia veikla, kuria užsiimti vienoje ar daugiau valstybių narių leidžiama tik turint profesinę kvalifikaciją ir turintiems V priedo 5.6.2 punkte išvardytų tipų formalios kvalifikacijos įrodymus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad turintieji universiteto ar lygiaverčio lygio farmacijos formalios kvalifikacijos įrodymą, atitinkantį 44 straipsnio nuostatas, galėtų užsiimti bent toliau išvardyta veikla, prireikus taikant papildomos profesinės patirties reikalavimą:

a) vaistinių preparatų formos ruošimu;

b) vaistinių preparatų gamyba ir tyrimais;

c) vaistinių preparatų tyrimais vaistinių preparatų tyrimo laboratorijoje;

d) vaistinių preparatų sandėliavimu, saugojimu ir platinimu didmena;

e) vaistinių preparatų ruošimu, tyrimais, sandėliavimu ir tiekimu į visuomenei skirtas vaistines;

f) vaistinių preparatų ruošimu, tyrimais, sandėliavimu ir platinimu ligoninėse;

g) informacijos ir patarimų apie gydymo produktus teikimu.

3. Jei valstybė narė leidžia užsiimti viena iš vaistininko veiklos rūšių tik kartu su V priedo 5.6.2 punkte nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymu turint papildomą profesinę patirtį, ta valstybė narė pripažįsta kaip pakankamą kilmės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą pažymėjimą, nurodantį, kad atitinkamas asmuo užsiėmė šia veikla kilmės valstybėje narėje panašų laikotarpį.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pripažinimas netaikomas dvejų metų profesinės patirties laikotarpiui, kurio Liuksemburgo Didžioji Hercogystė reikalauja suteikiant valstybinę visuomenės vaistinės koncesiją.

5. Jei 1985 m. rugsėjo 16 d. valstybė narė rengė konkurencinius egzaminus, skirtus iš 2 dalyje nurodytų įrodymų turėtojų atrinkti tuos, kuriems leidžiama tapti naujų vaistinių, dėl kurių įkūrimo buvo nuspręsta pagal nacionalinę geografinio paskirstymo sistemą, savininkais, ta valstybė narė, nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies, gali toliau rengti tokius egzaminus ir reikalauti, kad juose dalyvautų valstybių narių piliečiai, turintys V priedo 5.6.2 punkte nurodytą vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą arba kuriems taikomos 23 straipsnio nuostatos.

 

2 straipsnis. 7 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 8 punktu:

„8) savo darbo laiku vienoje darbovietėje sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kontroliuoti ne daugiau kaip trijų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) farmacinės paslaugos teikimą ir vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą);“

2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) parduoti vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kontroliuojamas vaistininko teikti farmacinę paslaugą ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;“

 

 

 

 

Visiškas