2011 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2004, Nr.39-1271)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1.
Šio Įstatymo tikslas yra užtikrinti Europos Bendrijos Sąjungos įmonės
ir Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės darbuotojų, jei
darbuotojai nėra laivo, kuriam taikytinas Lietuvos Respublikos prekybinės
laivybos įstatymas, įgulos nariai, teisę būti išklausytiems, taip pat teisę į
informavimą ir konsultavimą.
2. Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis Įstatymas taikomas, jei
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės, taip pat Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės
kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra Lietuvos Respublikoje.
2. Šis Įstatymas taip pat taikomas,
jei Europos Bendrijos Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios
įmonės buveinė nėra valstybėje narėje, o Lietuvos Respublikoje veikia Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės padalinys ar yra
registruota Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonė, kurie yra paskirti atitinkamai
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios
įmonės atstovu šio Įstatymo tikslui pasiekti. Kai toks atstovas nė
vienoje valstybėje narėje nėra paskirtas, šis Įstatymas taikomas tuo atveju,
jei Lietuvos Respublikoje veikiančio Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinio arba
buveinę Lietuvos Respublikoje turinčios Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės
darbuotojų skaičius, apskaičiuotas šio Įstatymo nustatyta tvarka, yra
didžiausias, palyginti su darbuotojų skaičiumi kituose Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės padaliniuose ar
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonėse, kurie ar kurios yra kitose valstybėse
narėse.
3. Šis Įstatymas taip pat taikomas nustatant:
1) ar įmonė, kuriai taikytina
Lietuvos Respublikos teisė, yra Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės
kontroliuojančioji įmonė;
2) Europos Bendrijos Sąjungos įmonės bei Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės darbuotojų
Lietuvos Respublikoje skaičių;
3) informacijos apie Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės bei Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės struktūrą,
šių įmonių teisinį statusą, atstovavimo tvarką, informacijos apie darbuotojų
atstovus, kurie turi atstovauti įmonių arba jų kontroliuojamųjų įmonių
darbuotojams sudarant Europos darbo tarybą, ir darbuotojus pateikimo
darbuotojų atstovams tvarką ir sąlygas;
4) Lietuvos Respublikoje veikiančių
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinių, taip pat Lietuvos Respublikoje buveinę
turinčių Europos Bendrijos Sąjungos įmonės grupės įmonių darbuotojų atstovų skyrimo
(rinkimo) į specialiuosius derybų komitetus ir Europos darbo tarybas ar jiems
prilyginamus, bet kitaip vadinamus darbuotojų atstovaujamuosius organus, kai
šie yra sudaromi pagal kitų valstybių narių teisę, sąlygas;
5) Europos darbo tarybos ar
specialiojo derybų komiteto narių garantijas ir teisių apsaugą, jei šie nariai
darbo santykiais yra susiję su Lietuvos Respublikoje veikiančiu Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės padaliniu ar su
Lietuvos Respublikoje buveinę turinčia Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmone;
6) specialiojo derybų komiteto ir
Europos darbo tarybos narių teisę į kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo,
nakvynės ir pragyvenimo išlaidų atlyginimą, kai šie nariai susiję darbo
santykiais su Lietuvos Respublikoje veikiančiu Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padaliniu ar su
Lietuvos Respublikoje buveinę turinčia Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmone.
3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Centrinė
vadovybė – Europos Bendrijos Sąjungos įmonės arba Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės valdymo organas. Jei
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės arba Europos Bendrijos Sąjungos
įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne valstybėje narėje,
centrine vadovybe laikomas jos atstovu paskirto Europos Bendrijos Sąjungos
įmonės padalinio vadovas arba atstovu paskirtos Europos Bendrijos Sąjungos
įmonių grupės įmonės valdymo organas, o kai toks atstovas nė vienoje valstybėje
narėje nepaskirtas – valstybėje narėje veikiančio įmonės padalinio, turinčio
daugiausia darbuotojų, vadovas arba valstybėje narėje buveinę turinčios Europos
Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės, turinčios daugiausia
darbuotojų, valdymo organas.
2. Darbuotojų atstovai –
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės ar jos padalinių, taip pat
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonių ar jų padalinių
darbuotojų atstovai; Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės ar jos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, taip
pat Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios Europos Bendrijos Sąjungos
įmonių grupės įmonės darbuotojų atstovai – kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos
darbo kodekso 19 straipsnyje; kitoje valstybėje buveinę turinčių Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonės, taip pat kitoje valstybėje veikiančių šių įmonių padalinių
darbuotojų atstovai – kaip jie apibūdinti pagal tų valstybių teisės aktus ir
(ar) nusistovėjusią tvarką. Darbuotojų atstovais laikomi ir Europos darbo
taryba, Europos darbo tarybos komitetas, specialusis derybų komitetas, taip pat
kiti darbuotojams atstovaujantys asmenys, jei nesudaroma Europos darbo taryba,
bet sukuriama kitokia darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarka.
3. Europos darbo taryba – šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaryta taryba, jeigu susitarime tarp specialiojo derybų komiteto ir centrinės vadovybės dėl Europos darbo tarybos steigimo nenustatyta kitaip, veikianti Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės lygmeniu, kurios paskirtis informuoti bei konsultuotis su Europos Sąjungos įmonės, taip pat su Europos Sąjungos įmonių grupės darbuotojais.
3. 4. Įmonė – turintis
teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo.
4. 5. Įmonės
padalinio vadovas – pagal steigimo dokumentus turintis teisę padalinio
vardu veikti asmuo.
5. 6. Įmonės valdymo
organas – pagal įstatymus ar steigimo dokumentus įmonės vardu turintis teisę
veikti asmuo arba asmenys.
6. 7. Įmonių grupė –
grupė, kurią sudaro kontroliuojančioji valdančioji įmonė ir kontroliuojamosios
įmonės, kaip nustatyta šiame Įstatyme.
7. 8. Informavimas – informacijos (duomenų), tarpvalstybinio
lygmens klausimais perdavimas Europos darbo tarybai, Europos darbo tarybos
komitetui ir (ar) kitiems darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti juos su
reikalo esme ir juos išnagrinėti, taip, kad darbuotojų
atstovai, vadovaudamiesi pateikta informacija ir nepažeisdami centrinės vadovybės
teisių ir pareigų, galėtų atlikti išsamų poveikio vertinimą bei konsultuotis
su centrine vadovybe.
8. 9. Kito lygmens
vadovybė – Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinio vadovas
arba Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojamosios įmonės
valdymo organas.
9. 10. Konsultavimas – per šiame įstatyme nustatytą
laikotarpį pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp Europos darbo tarybos,
Europos darbo tarybos komiteto ir (ar) kitų darbuotojų atstovų ir centrinės
vadovybės ar kito lygmens vadovybės užmezgimas bei plėtojimas tarpvalstybinio
lygmens klausimais, kuomet darbuotojų atstovai, vadovaudamiesi pateikta
informacija ir nepažeisdami centrinės vadovybės teisių ir pareigų, galėtų
pareikšti nuomonę dėl konsultavimo metu aptariamų priemonių, į kurias galėtų
atsižvelgti Europos Sąjungos įmonė ar Europos Sąjungos įmonių grupė.
11. Pripažintos kompetentingomis Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos – tai profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, su kuriomis Europos Komisija konsultuojasi, vadovaudamasi sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 138 straipsniu.
12. Specialusis derybų komitetas – šio Įstatymo nustatyta tvarka sudarytas komitetas deryboms su centrine vadovybe dėl Europos darbo tarybos sudarymo arba darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos sukūrimo.
13. Tarpvalstybinio lygmens klausimai – klausimai, susiję su visa Europos Sąjungos įmone ar Europos Sąjungos įmonių grupe arba su ne mažiau kaip dviem Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis, arba Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės padaliniais, esančiais skirtingose valstybėse narėse.
11. 14. Valstybė narė
– Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei
priklausanti valstybė.
4 straipsnis. Kontroliuojančioji ir kontroliuojamoji įmonė
1. Įmonė laikoma kontroliuojančiąja, jeigu ji gali daryti lemiamą įtaką kitos įmonės, kuri yra jos kontroliuojama, veiklai.
2. Lemiama įtaka – padėtis, kai kontroliuojančioji įmonė įgyvendina ar gali įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamosios įmonės veiklos, valdymo organų sudėties ar priimamų sprendimų.
3. Kol neįrodoma kitaip, laikoma, kad įmonė daro lemiamą įtaką kitai įmonei, jeigu ji tiesiogiai ar netiesiogiai:
1) turi daugumą pasirašyto kitos įmonės kapitalo arba
2) turi balsų daugumą, susijusią su turima kitos įmonės kapitalo dalimi, arba
3) gali skirti daugiau negu pusę kitos įmonės valdymo arba priežiūros organo narių.
4. Laikoma, kad įmonė
daro lemiamą įtaką kitai įmonei tiesiogiai, jeigu ji yra kitos įmonės dalyvė ir
atitinka bent vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Laikoma, kad įmonė
daro lemiamą įtaką kitai įmonei netiesiogiai, jeigu šios įmonės kontroliuojama
kita įmonė arba bet kurie kiti asmenys, veikiantys nors ir savo vardu, bet
įmonės arba šios įmonės kontroliuojamos kitos įmonės naudai. , gali
įgyvendinti šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas teises.
5. Jei dvi ar daugiau įmonių grupės įmonių atitinka bent vieną šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kontroliuojančiąja laikoma įmonė, kuri atitinka 3 dalies 3 punkto nuostatą, jeigu neįrodoma kitaip.
6. Lemiama įtaka nelaikytinas teisės priimti sprendimus skirti likviduojamos įmonės likvidatorių ar bankrutuojančios įmonės administratorių įgyvendinimas.
7. Įmonės, kurioms neturi būti taikomos Lietuvos Respublikos
konkurencijos įstatymo nuostatos dėl koncentracijos 2004 m. sausio 20 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, nelaikytinos
kontroliuojančiosiomis.
8. Nustatant, ar įmonė, kurios buveinė nėra Lietuvos Respublikoje, yra kontroliuojančioji, taikomi teisės aktai tos valstybės narės, kurios teisė taikytina šiai įmonei. Jeigu įmonei taikytina ne valstybės narės teisė, nustatant, ar ši įmonė yra kontroliuojančioji, taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje yra jos paskirtas atstovas, teisė, o kai toks atstovas nė vienoje valstybėje narėje nepaskirtas – tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra daugiausia darbuotojų turinčios įmonių grupės įmonės centrinė vadovybė, teisė.
5
straipsnis. Europos Bendrijos Sąjungos įmonė
Europos Bendrijos
Sąjungos įmone yra laikoma įmonė, kurios bendras darbuotojų valstybėse narėse
skaičius yra ne mažesnis kaip 1000 ir kurios darbuotojų skaičius kiekvienoje iš
bent dviejų valstybių narių yra ne mažesnis kaip 150.
6 straipsnis. Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupė
Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupė – tai įmonių grupė, atitinkanti šiuos reikalavimus:
1) įmonių grupės įmonių bendras darbuotojų valstybėse narėse skaičius yra ne mažesnis kaip 1000;
2) grupę sudaro bent dvi įmonės skirtingose valstybėse narėse;
3) bent viena grupės įmonė turi bet kurioje valstybėje narėje ne mažiau kaip 150 darbuotojų ir kita grupės įmonė kitoje valstybėje narėje turi ne mažiau kaip 150 darbuotojų.
7 straipsnis. Darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarka
1.
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės darbuotojų Lietuvos Respublikoje skaičius apskaičiuojamas
sudedant visų darbo santykiais su ta įmone ir visais Lietuvos Respublikoje
veikiančiais tos įmonės padaliniais susijusių asmenų skaičių. Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės darbuotojų Lietuvos Respublikoje skaičius
apskaičiuojamas sudedant visų darbo santykiais su Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmone, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir su Lietuvos
Respublikoje veikiančiais jos ir kitų grupės įmonių padaliniais susijusių
asmenų skaičių.
2. Jei Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės
kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės darbuotojų
skaičius Lietuvos Respublikoje apskaičiuojamas sudedant visų darbo santykiais
su Lietuvos Respublikoje veikiančiais tos įmonės padaliniais ar su Lietuvos
Respublikoje buveinę turinčiomis Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis ir
Lietuvos Respublikoje veikiančiais šių įmonių padaliniais susijusių asmenų
skaičių. Ta pati taisyklė taikoma ir apskaičiuojant Lietuvos Respublikoje
veikiančio Europos Bendrijos Sąjungos
įmonės padalinio darbuotojų skaičių.
3. Apskaičiuojant darbuotojų skaičių šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyta tvarka, imamas šio skaičiaus vidurkis per paskutiniuosius dvejus metus, skaičiuojant atitinkamai nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto pareiškimo gavimo arba nuo šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodyto darbuotojų atstovų reikalavimo. Apskaičiuojant darbuotojų skaičių, neatsižvelgiama į jų darbo stažą toje įmonėje ar padalinyje ir į tai, ar darbuotojas dirba visą darbo dieną.
4. Apskaičiuojant
darbuotojų Lietuvos Respublikoje skaičių, neįskaitomi darbuotojai, kuriems
apskaičiavimo dieną yra atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai,
taip pat atliekantys tikrąją krašto apsaugos tarnybą bei dirbę ar dirbantys
pagal laikinąsias darbo sutartis.
5. Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės, jos padalinio, taip pat Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės, jos įmonės ar padalinio darbuotojų skaičius kitoje valstybėje narėje
apskaičiuojamas pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus ir (ar)
nusistovėjusią tvarką.
6. Bendras Europos Bendrijos Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės darbuotojų valstybėse narėse skaičius gaunamas sudedant
darbuotojų Lietuvos Respublikoje ir darbuotojų kiekvienoje kitoje valstybėje
narėje skaičius.
8 straipsnis. Darbuotojų informavimo ir konsultavimo prielaidos
1. Darbuotojų atstovai turi
būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi visuose Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės padaliniuose, kurie
veikia valstybėse narėse, taip pat visose Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonėse, kurių
buveinė yra valstybių narių teritorijoje, jei tik nesusitariama dėl didesnės
taikymo srities.
2. Darbuotojų atstovai
turi būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi klausimais, kurie
susiję su Europos Bendrijos Sąjungos
įmone ar Europos Bendrijos Sąjungos
įmonių grupe arba su mažiausiai dviejose visose valstybėse narėse
veikiančiais Europos Bendrijos Sąjungos
įmonės padaliniais ar su mažiausiai dviem visomis Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės įmonėmis,
turinčiomis buveines skirtingose valstybėse narėse.
3. Jei Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės arba Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės
kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne valstybėje narėje, pagal šį Įstatymą,
darbuotojų atstovai turi būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi
tais klausimais, kurie susiję su visais Europos Bendrijos Sąjungos įmonės valstybėse narėse
veikiančiais jos padaliniais ar su visomis valstybėse narėse buveines
turinčiomis Europos Bendrijos Sąjungos
įmonių grupės įmonėmis arba su mažiausiai dviejose valstybėse narėse
veikiančiais Europos Bendrijos Sąjungos
įmonės padaliniais ar su mažiausiai dviem Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis, turinčiomis
buveines skirtingose valstybėse narėse.
9 straipsnis. Darbuotojų informavimo ir konsultavimo įgyvendinimas
1. Europos Bendrijos Sąjungos įmonės, taip pat Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės darbuotojams informuoti ir su jais konsultuotis šio
Įstatymo nustatyta tvarka sudaroma Europos darbo taryba arba sukuriama kita
darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarka.
2. Centrinė vadovybė arba jei Europos Sąjungos įmonės arba
Europos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne valstybėje
narėje jos atstovu paskirtas Europos Sąjungos
įmonės padalinio vadovas arba atstovu paskirtas Europos Sąjungos įmonių grupės
įmonės valdymo organas, o kai toks atstovas nė vienoje valstybėje narėje
nepaskirtas – valstybėje narėje veikiančio įmonės padalinio, turinčio
daugiausia darbuotojų, vadovas arba valstybėje narėje buveinę turinčios Europos
Sąjungos įmonių grupės įmonės, turinčios daugiausia darbuotojų, valdymo organas
privalo sudaryti sąlygas ir užtikrinti priemones, būtinas Europos darbo
tarybai sudaryti arba kitai darbuotojų informavimo ir konsultavimo
tvarkai sukurti.
3. Konsultuojamasi tokiu būdu, kad darbuotojų atstovams būtų sudaromos galimybės kartą per metus susitikti su centrine vadovybe ir gauti pagrįstą atsakymą raštu į kiekvieną pateiktą klausimą.
4. Darbuotojų atstovai, vadovaudamiesi konsultavimo metu pateikta informacija ir nepažeisdami centrinės vadovybės teisių ir pareigų, gali per 30 dienų pareikšti nuomonę dėl konsultavimo metu aptariamų priemonių, į kurias gali atsižvelgti Europos Sąjungos įmonė ar Europos Sąjungos įmonių grupė.
10 straipsnis. Bendradarbiavimo principai
1. Šiame Įstatyme reglamentuojamas centrinės vadovybės ar kito lygmens vadovybės ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas turi vykti laikantis šalių kooperacijos, lygiateisiškumo, geranoriškumo, pagarbos teisėtiems savitarpio interesams ir kitų socialinės partnerystės principų.
2. Centrinei vadovybei ar kito lygmens vadovybei draudžiama daryti įtaką darbuotojų atstovų veiklai.
11 straipsnis. Teisė į informaciją
1. Centrinė vadovybė ar kito lygmens vadovybė privalo laiku teikti informaciją Europos darbo tarybai, Europos darbo tarybos komitetui, taip pat specialiajam derybų komitetui ir atsakyti už šios informacijos teisingumą.
2. Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos komiteto nariai, taip pat specialiojo derybų komiteto nariai, pateikę centrinei vadovybei ar kito lygmens vadovybei rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet kuri būtina jų pareigoms atlikti.
3. Europos darbo tarybos, Europos darbo tarybos komiteto nariui, specialiojo derybų komiteto nariui, taip pat darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūrose dalyvaujančiam ekspertui bei vertėjui, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, atskleisti tretiesiems asmenims. Šis įpareigojimas lieka galioti ir nutrūkus darbuotojų atstovų įgaliojimams.
4. Centrinė vadovybė arba kito lygmens vadovybė gali raštu atsisakyti suteikti informaciją, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, jei tokia informacija dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei arba jos veiklai.
5. Gavę raštišką atsisakymą, Europos darbo taryba, Europos darbo tarybos komitetas, specialusis derybų komitetas per vieną mėnesį gali kreiptis į teismą. Teismui nustačius, kad atsisakymas pateikti informaciją yra nepagrįstas, atsisakymą pateikusi centrinė vadovybė ar kito lygmens vadovybė įpareigojama per protingą laikotarpį tokią informaciją suteikti.
6. Supažindinimą su valstybės, tarnybinėmis, profesinėmis paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.
7. Jei darbuotojams
informuoti ir konsultuoti nėra sudaryta Europos darbo taryba, bet yra nustatyta
kita jų informavimo ir konsultavimo tvarka, darbuotojų atstovų teisė į
informaciją įgyvendinama taikant šio straipsnio nuostatas.
12 straipsnis. Informacijos apie darbuotojus
pateikimas
1. Centrinė vadovybė ir kito lygmens vadovybė darbuotojų atstovų
reikalavimu ne vėliau kaip per 30 dienų privalo pateikti informaciją apie Europos
Bendrijos Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos
įmonių grupės struktūrą, šių įmonių teisinį statusą, atstovavimo tvarką,
informaciją apie darbuotojų atstovus, kurie atstovaus įmonių arba jų valdomų
įmonių darbuotojus sudarant Europos darbo tarybą, ir šio Įstatymo 7
straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotus:
1) bendrą Europos Bendrijos Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės darbuotojų valstybėse narėse skaičių;
2) darbuotojų skaičių kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje veikia
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinys ar buveinę turi
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonė;
3) darbuotojų skaičių kiekviename valstybėje narėje veikiančiame
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinyje ir (ar) kiekvienoje
valstybėje narėje buveinę turinčioje Europos Bendrijos Sąjungos
įmonių grupės įmonėje.
2. Centrinė vadovybė turi pateikti turimą informaciją ne tik darbuotojų atstovams, bet ir to prašančiai kito lygmens vadovybei, jei į pastarąją su atitinkamu reikalavimu kreipėsi darbuotojų atstovai.
3. Kito lygmens vadovybė
privalo pateikti centrinei vadovybei deryboms pradėti dėl Europos darbo tarybos
sudarymo įsteigimo būtiną turimą informaciją.
2. 4. Jei Europos Bendrijos Sąjungos
įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės
kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją per 60 dienų nuo reikalavimo gavimo
Lietuvos Respublikoje veikiančio Europos Bendrijos Sąjungos
įmonės padalinio vadovas ar Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės įmonės valdymo organas privalo pateikti
atitinkamai padalinio ar įmonės darbuotojų atstovams.
3. 5. Informacija darbuotojų atstovams pateikiama nemokamai ir
raštu. Draudžiama atsisakyti pateikti informaciją motyvuojant tuo, kad Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės struktūra ar darbuotojų skaičius yra konfidenciali informacija, arba
tuo, kad neturima duomenų apie darbuotojų skaičių kitose valstybėse narėse.
4. 6. Centrinei vadovybei arba kito
lygmens vadovybei atsisakius pateikti šiame straipsnyje nurodytą informaciją
arba kilus ginčui dėl pateiktos informacijos teisingumo, darbuotojų atstovai
per 30 dienų nuo informacijos gavimo ar termino, per kurį ši informacija turėjo
būti pateikta, pasibaigimo gali kreiptis į teismą. Teismui nustačius, kad
atsisakymas pateikti informaciją yra nepagrįstas arba yra pateikta neteisinga
informacija, atsisakymą pateikusi ar neteisingą informaciją suteikusi centrinė
vadovybė ar kito lygmens vadovybė įpareigojama per protingą laikotarpį suteikti
teisingą informaciją.
13 straipsnis. Darbuotojų atstovų teisių apsauga ir garantijos
1. Su Lietuvos Respublikoje veikiančiu Europos Bendrijos Sąjungos įmonės
padaliniu ar su Lietuvos Respublikoje buveinę turinčia Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės įmone darbo santykiais susijusiems Europos darbo tarybos
ar Europos darbo tarybos komiteto, specialiojo derybų komiteto nariams turi
būti sudaromos sąlygos dalyvauti Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos
komiteto, taip pat specialiojo derybų komiteto posėdžiuose ir bendruose
posėdžiuose su centrine vadovybe ar kito lygmens vadovybe, taip pat derybose su
centrine vadovybe, ir suteikiama galimybė mokytis, kiek tai reikalinga vykdant
jų atstovavimo pareigas, paliekant jiems darbo vietą ir vidutinį darbo
užmokestį.
2. Su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis jų narystės Europos darbo taryboje ar specialiajame derybų komitete laikotarpiu darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva be juos skyrusio darbuotojų atstovo sutikimo. Jei šie asmenys buvo išrinkti darbuotojų susirinkime ar konferencijoje, sutikimą juos atleisti iš darbo turi teisę duoti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius. Tokiu atveju atleidimo iš darbo tvarkai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnis.
3. Darbuotojų, kurie yra įtraukti į darbuotojų informavimo ir
konsultavimo procedūras pagal kitą darbuotojų informavimo ir
konsultavimo tvarką, teisių apsauga vykdoma ir garantijos taikomos, kaip
numatyta toje tvarkoje. Bet kuriuo atveju jiems turi būti sudaromos sąlygos
dalyvauti darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūrose, paliekant jiems
darbo vietą ir vidutinį darbo užmokestį.
4. Europos darbo tarybos, specialiojo derybų komiteto nariams nuo jų
paskyrimo (išrinkimo) į pareigas, taip pat darbuotojų atstovams,
dalyvaujantiems informavimo ir konsultavimo procedūrose pagal kitą Europos
Bendrijos įmonės ar Europos Bendrijos įmonių grupės darbuotojų informavimo
ir konsultavimo tvarką, taikoma teisių apsauga ir garantijos pagal tos
valstybės narės, kurioje jie dirba, teisės aktus ir (ar) nusistovėjusią
praktiką.
DERYBOS DĖL EUROPOS DARBO TARYBOS SUDARYMO
AR KITOS DARBUOTOJŲ INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TVARKOS SUKŪRIMO
14 straipsnis. Derybų iniciatyvos teisė
1. Teisę inicijuoti derybas dėl Europos darbo tarybos sudarymo ar kitos
darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos sukūrimo turi:
1) centrinė vadovybė arba
2) ne mažiau kaip 100 darbuotojų arba jų atstovai iš ne mažiau kaip dviejų padalinių ar įmonių, esančių ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.
2. Darbuotojų ar jų atstovų teisė inicijuoti derybas įgyvendinama pateikiant centrinei vadovybei jų pasirašytą pareiškimą dėl specialiojo derybų komiteto sudarymo.
3. Apie savo iniciatyvą arba gautą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą
pareiškimą centrinė vadovybė per 15 dienų turi raštu pranešti visiems
valstybėse narėse esantiems Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padaliniams
ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonėms, taip pat Europos Bendrijos Sąjungos įmonės
darbuotojų atstovams ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės
kontroliuojančiosios įmonės darbuotojų atstovams bei pripažintoms kompetentingomis
Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijoms.
4. Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinio vadovas ar Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės įmonės valdymo organas privalo nedelsdamas informuoti
padalinio ar įmonės darbuotojų atstovus apie centrinės vadovybės pranešimą.
15 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto sudėtis
1. Deryboms su centrine vadovybe dėl Europos darbo tarybos sudarymo ar kitos
darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos sukūrimo turi būti sudaromas
specialusis derybų komitetas.
2. Specialiojo derybų komiteto nariais tampa po vieną darbuotojų
atstovą iš kiekvienos valstybės narės, kurioje veikia Europos Bendrijos įmonės
padalinys arba buveinę turi Europos Bendrijos įmonių grupės įmonė.
3. Papildomai specialiojo derybų komiteto nariais tampa:
1) vienas darbuotojų atstovas iš Europos Bendrijos įmonės padalinio ar
iš Europos Bendrijos įmonių grupės įmonės, kurioje darbuotojų skaičius sudaro
bent ketvirtadalį bendro Europos Bendrijos įmonės ar Europos Bendrijos įmonių
grupės darbuotojų valstybėse narėse skaičiaus;
2) du darbuotojų atstovai iš Europos Bendrijos įmonės padalinio ar iš
Europos Bendrijos įmonių grupės įmonės, kurioje darbuotojų skaičius sudaro bent
pusę bendro Europos Bendrijos įmonės ar Europos Bendrijos įmonių grupės
darbuotojų valstybėse narėse skaičiaus;
3) trys darbuotojų atstovai iš Europos Bendrijos įmonės padalinio ar iš
Europos Bendrijos įmonių grupės įmonės, kurioje darbuotojų skaičius sudaro bent
tris ketvirtadalius bendro Europos Bendrijos įmonės ar Europos Bendrijos įmonių
grupės darbuotojų valstybėse narėse skaičiaus.
2. Valstybės narės darbuotojų atstovams skiriama vietų, atsižvelgiant į joje dirbančių darbuotojų skaičių nuo bendro visų valstybių narių darbuotojų skaičiaus:
1) ne daugiau kaip 10 procentų – 1 vieta;
2) daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 proc. – 2 vietos;
3) daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 proc. – 3 vietos;
4) daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 proc. – 4 vietos;
5) daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 proc. – 5 vietos;
6) daugiau kaip 50, bet ne daugiau kaip 60 proc. – 6 vietos;
7) daugiau kaip 60, bet ne daugiau kaip 70 proc. – 7 vietos;
8) daugiau kaip 70, bet ne daugiau kaip 80 proc. – 8 vietos;
9) daugiau kaip 80, bet ne daugiau kaip 90 proc. – 9 vietos;
10) daugiau kaip 90 proc. – 10 vietų.
16 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto sudarymas
1. Jei Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinys
veikia Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikoje yra Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės
buveinė, specialiojo derybų komiteto narį iš Lietuvos Respublikos skiria
atitinkamai tos įmonės padalinio ar tos įmonės darbuotojų atstovas. Jei
Lietuvos Respublikoje veikia keli Europos Bendrijos Sąjungos įmonės
padaliniai ar buveinę turi kelios Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonės, specialiojo derybų komiteto narį bendru sutarimu skiria tų
padalinių ar įmonių darbuotojų atstovai. Tokia pat tvarka papildomai
skiriami ar skiriami nauji specialiojo derybų komiteto nariai.
2. Jei Lietuvos Respublikoje veikiančio Europos Bendrijos Sąjungos įmonės
padalinio arba Lietuvos Respublikoje buveinę turinčios Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės
darbuotojų atstovai per 30 dienų nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje
numatyto pranešimo gavimo nesusitaria dėl specialiojo derybų komiteto nario
(narių) skyrimo, specialiojo derybų komiteto narys (nariai) renkamas (renkami)
slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Jį sušaukti
gali bet kuris darbuotojų atstovas. Ta pati tvarka taikoma ir tuomet, jei tame
padalinyje arba toje įmonėje nėra darbuotojų atstovų. Tokiu atveju sušaukti
visuotinį darbuotojų kolektyvo susirinkimą privalo padalinio vadovas ar įmonės
valdymo organas.
3. Jei Lietuvos Respublikoje veikia keli Europos Bendrijos Sąjungos įmonės
padaliniai ar yra registruotos kelios Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonės, ir šių padalinių ar įmonių darbuotojų atstovai tarpusavyje per
30 dienų nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo
nesusitarė dėl specialiojo derybų komiteto nario (narių) iš Lietuvos
Respublikos skyrimo, toks narys (nariai) renkamas (renkami) slaptu balsavimu
bendroje padalinių ar įmonių darbuotojų delegatų konferencijoje, kurioje
kiekvienai dešimčiai darbuotojų atstovauja vienas delegatas. Tokią konferenciją
turi sušaukti atitinkamai padalinio ar įmonės, kurioje dirba didžiausias
darbuotojų skaičius, apskaičiuotas šio Įstatymo nustatyta tvarka, vadovas ar
valdymo organas.
4. Visuotiniam darbuotojų kolektyvo susirinkimui ir bendrajai padalinių ar įmonių darbuotojų delegatų konferencijai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 62 straipsnio 5 dalies nuostatos.
5. Specialiojo derybų komiteto nariai nuo kitose valstybėse narėse veikiančių
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonių ar kitose valstybėse narėse buveinę turinčių
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinių yra skiriami ar renkami pagal tų valstybių narių
teisę ir (ar) nusistovėjusią tvarką.
6. Specialiojo derybų komiteto nariai turi būti paskirti arba išrinkti per 60 dienų nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyto centrinės vadovybės pranešimo gavimo.
7. Specialiojo derybų komiteto sudarymą koordinuoja centrinė vadovybė. Kito lygmens vadovybė privalo suteikti techninę pagalbą organizuojant visuotinį darbuotojų kolektyvo susirinkimą ar darbuotojų delegatų konferenciją.
17 straipsnis. Pranešimas apie specialiojo derybų komiteto sudėtį
1. Apie paskirtus specialiojo derybų komiteto narius darbuotojų
atstovai nedelsdami raštu turi pranešti Europos Bendrijos Sąjungos įmonės
padalinio vadovui ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės
valdymo organui, o šie nedelsdami turi pateikti centrinei vadovybei specialiojo
derybų komiteto nario vardą, pavardę, padalinio ar įmonės, kurioje jis dirba,
pavadinimą ir pareigas, adresą ryšiams. Tokia pati pareiga pranešti apie šio
Įstatymo nustatyta tvarka išrinktą (išrinktus) specialiojo derybų komiteto narį
(narius) tenka padalinio vadovui ar įmonės valdymo organui.
2. Apie specialiojo derybų komiteto nario paskyrimą pranešama pateikiant jį paskyrusio organo posėdžio protokolo išrašą arba darbuotojų atstovų bendro posėdžio protokolo išrašą, o apie išrinkimą pranešama pateikiant susirinkimo ar konferencijos protokolo ir dalyvių sąrašo kopijas.
3. Centrinė vadovybė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus
dokumentus, apie specialiojo derybų komiteto sudėtį praneša visų valstybėse
narėse veikiančių Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinių
vadovams ar valstybėse narėse buveines turinčių Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonių valdymo organams. Pranešime turi būti nurodyta specialiojo derybų
komiteto narių vardai, pavardės, padalinio ar įmonės, kurioje jie dirba,
pavadinimai ir pareigos, adresai ryšiams.
4. Centrinė vadovybė ir Europos Bendrijos Sąjungos įmonės
padalinių vadovai bei Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonių
valdymo organai šio straipsnio 3 dalyje nustatytą gautą informaciją nedelsdami
pateikia įmonėje ar padalinyje veikiantiems darbuotojų atstovams.
18 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto veiklos organizavimas
1. Specialusis derybų komitetas gali išsirinkti pirmininką ir sekretorių, pasitvirtinti darbo reglamentą.
2. Savo sprendimus, išskyrus šiame Įstatyme numatytas išimtis, specialusis derybų komitetas priima visų narių balsų dauguma.
19 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto posėdžiai
1. Pirmąjį specialiojo derybų komiteto posėdį sušaukia centrinė vadovybė.
2. Specialusis derybų komitetas turi teisę rinktis į posėdžius prieš pradėdamas derybas su centrine vadovybe ir prieš kiekvieną derybų su centrine vadovybe posėdį. Toks specialiojo derybų komiteto posėdis negali trukti ilgiau kaip vieną dieną. Centrinei vadovybei sutikus, specialusis derybų komitetas gali posėdžiauti dažniau ir (ar) ilgiau. Taip pat specialusis derybų komitetas turi teisę susitikti prieš bei po kiekvieno derybų su centrine vadovybe posėdžio, naudodamasis ryšio priemonėmis.
3. Centrinė vadovybė privalo suteikti specialiojo derybų komiteto posėdžiams patalpas, darbo priemones, užtikrinti vertimą ir tinkamą posėdžio organizavimą.
4. Specialiojo derybų komiteto posėdžiai yra uždari, jei nenusprendžiama kitaip.
5. Specialiojo derybų komiteto posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir komiteto įgaliotas narys.
20 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto sudarymo ir veiklos išlaidos
1. Visos išlaidos, susijusios su specialiojo derybų komiteto sudarymu
ir jo narių dalyvavimu komiteto posėdžiuose ar derybose su centrine vadovybe,
padengiamos Europos Bendrijos Sąjungos įmonės arba Europos Sąjungos Bendrijos
įmonių grupės kontroliuojančiosios įmonės lėšomis. Šioms išlaidoms taip
pat priskiriamos specialiojo derybų komiteto narių kelionės, sveikatos ir
gyvybės draudimo, nakvynės ir pragyvenimo išlaidos. Tokių išlaidų dydį ir
atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.
2. Jei specialusis derybų komitetas kviečiasi vieną ar kelis ekspertus,
kaip numatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, ir jei specialusis derybų
komitetas ir centrinė vadovybė nesusitaria dėl didesnio apmokamų ekspertų
skaičiaus, Europos Bendrijos Sąjungos įmonė arba Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės kontroliuojančioji įmonė privalo atlyginti tik vieno eksperto darbo
išlaidas.
3. Europos Bendrijos Sąjungos įmonei arba Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės kontroliuojančiajai įmonei per 30 dienų nepadengus specialiojo derybų
komiteto nario kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir pragyvenimo
išlaidų, šias išlaidas per 30 dienų privalo atlyginti tas Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės padalinys ar ta Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonė, su kuriuo ar su kuria darbo santykiais yra ar buvo susijęs
išlaidas padengti pareikalavęs specialiojo derybų komiteto narys.
4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės, taip pat Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės
kontroliuojančiosios įmonės buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, tačiau
Lietuvos Respublikoje veikia Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinys ar
Lietuvos Respublikoje buveinę turi Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonė, su kuriuo ar su kuria darbo santykiais yra ar buvo susijęs
specialiojo derybų komiteto narys. Padalinys ar įmonė, padengusi specialiojo
derybų komiteto nario kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir
pragyvenimo išlaidas, turi regreso teisę į Europos Bendrijos Sąjungos įmonę arba
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančiąją įmonę.
21 straipsnis. Specialiojo derybų komiteto kompetencija
1. Specialusis derybų komitetas turi teisę nuspręsti:
1) pradėti ar nepradėti derybų su centrine vadovybe dėl Europos darbo
tarybos sudarymo arba dėl kitos darbuotojų informavimo ir konsultavimo
tvarkos sukūrimo Europos Bendrijos Sąjungos įmonėje ar Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupėje;
2) nutraukti jau pradėtas derybas su centrine vadovybe.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai priimami ne mažiau kaip dviem trečdaliais specialiojo derybų komiteto narių balsų dauguma. Apie priimtą sprendimą turi būti nedelsiant raštu pranešama centrinei vadovybei.
3. Priėmus sprendimą nepradėti derybų ar jas nutraukti, naujas derybas
dėl Europos darbo tarybos sudarymo ar kitos darbuotojų informavimo ir
konsultavimo tvarkos sukūrimo galima inicijuoti ne anksčiau kaip po dvejų metų,
jei tik specialusis derybų komitetas su centrine vadovybe nesusitaria kitaip.
Tokiu atveju šio Įstatymo nustatyta tvarka turi būti sudaromas naujos sudėties
specialusis derybų komitetas.
22 straipsnis. Derybų pradžia
1. Centrinė vadovybė, gavusi specialiojo derybų komiteto pranešimą apie sprendimą pradėti derybas, per 30 dienų turi sušaukti pirmąjį specialiojo derybų komiteto ir centrinės vadovybės derybų posėdį.
2. Apie pirmojo derybų posėdžio sušaukimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų
turi būti raštu pranešta specialiojo derybų komiteto nariams ir Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės padalinių ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės
įmonių, kuriose dirba specialiojo derybų komiteto nariai, atitinkamai vadovui
ar valdymo organui.
3. Pranešime apie derybų posėdį turi būti nurodyta:
1) padalinys ar įmonė, kuriame ar kurioje dirba į derybų posėdį kviečiamas (kviečiami) specialiojo derybų komiteto narys (nariai);
2) į derybų posėdį kviečiamo (kviečiamų) specialiojo derybų komiteto nario (narių) vardas, pavardė ir pareigos;
3) derybų posėdžio data, laikas ir vieta;
4) derybų posėdžio darbotvarkė;
5) specialiojo derybų komiteto nario (narių) kelionės, sveikatos, gyvybės draudimo, nakvynės ir pragyvenimo išlaidų padengimo terminai ir tvarka.
23 straipsnis. Derybų posėdžių tvarka
1. Centrinė vadovybė ir specialusis derybų komitetas susitaria dėl derybų posėdžių vedimo tvarkos, derybų posėdžių vietos ir terminų, pranešimų apie posėdžius pateikimo terminų ir tvarkos, taip pat dėl pirmininkavimo ir sekretoriavimo posėdžiams tvarkos.
2. Derybų posėdžiai turi būti protokoluojami. Kiekvieno posėdžio protokolą pasirašo posėdžiui pirmininkavęs asmuo ir kitos derybų šalies įgaliotas atstovas.
3. Specialusis derybų komitetas gali kviestis ekspertus, tarp kurių gali būti pripažintų kompetentingomis Europos profesinių sąjungų organizacijų atstovų, pasirinkęs savo nuožiūra. Ekspertai ir pripažintų kompetentingomis Europos profesinių sąjungų organizacijų atstovai specialaus derybų komiteto prašymu derybų posėdžiuose gali dalyvauti kaip patarėjai.
24 straipsnis. Derybų rezultatas
1. Derybos yra užbaigiamos, kai pasiekiamas susitarimas tarp
specialiojo derybų komiteto ir centrinės vadovybės dėl Europos darbo tarybos
sudarymo arba dėl kitos darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos
Europos Bendrijos Sąjungos įmonėje ar Europos Bendrijos Sąjungos
įmonių grupėje sukūrimo.
2. Susitarime dėl Europos darbo tarybos sudarymo turi būti nustatyta:
1) Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padaliniai ar
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės, kuriems taikomas
susitarimas;
2) Europos darbo tarybos sudėtis, kadencijos trukmė, narių skaičius užtikrinant vienodą atstovavimą pagal ekonominės veiklos sritis, darbuotojų profesijas bei atstovavimą pagal lytį ir pasiskirstymas skirtingose valstybėse narėse, taip pat Europos darbo tarybos sudėties, narių skaičiaus ir pasiskirstymo skirtingose valstybėse narėse pakeitimo taisyklės, žymiai pasikeitus darbuotojų valstybėse narėse skaičiui;
3) Europos darbo tarybos funkcijos, jos informavimo ir konsultavimosi su ja tvarka bei Europos darbo tarybos ir darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimo su jais derinimo taisyklės, laikantis šio įstatymo 3 straipsnio 8 ir 11 punktų nuostatų reikalavimų;
4) Europos darbo tarybos posėdžių vieta, periodiškumas ir trukmė;
5) Europos darbo tarybos veiklai skiriamos lėšos, suteikiamas turtas ir paslaugos;
6) susitarimo įsigaliojimo data, galiojimo terminas ir susitarimo pakeitimo arba panaikinimo tvarka bei atvejai, kai dėl susitarimo turi būti deramasi iš naujo ar naujų derybų dėl naujo susitarimo, vadovaujantis šio įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, rengimo tvarka, jeigu keičiama Europos Sąjungos įmonės, taip pat Europos Sąjungos įmonių grupės struktūra;
7) Europos darbo tarybos komiteto sudėtis, tačiau ne daugiau kaip 5 nariai, jo skyrimo tvarka, funkcijos bei darbo tvarkos taisykles, jeigu nusprendžiama kurti šį komitetą.
3. Susitarime dėl Europos darbo tarybos sudarymo gali būti reglamentuoti narystės Europos darbo taryboje pradžios ir pabaigos bei kiti klausimai, taip pat narių skyrimo ir atšaukimo sąlygos ir tvarka.
4. Susitarime dėl kitos darbuotojų informavimo ir konsultavimo
tvarkos sukūrimo turi būti nustatyta:
1) Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padaliniai ar
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės, kuriems taikomas
susitarimas;
2) informacijos, turinčios ypač didelės įtakos darbuotojų interesams, pateikimo darbuotojų atstovams tvarka ir terminai;
3) darbuotojų atstovų teisės susitikti, siekiant aptarti jiems pateiktą informaciją, įgyvendinimo tvarka;
4) darbuotojų atstovų nuomonės ir pasiūlymų pateikimo tvarka centrinei vadovybei ar kito lygmens vadovybei;
5) darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkai įgyvendinti skiriamos lėšos, suteikiamas turtas, paslaugos;
6) informavimo ir konsultavimo tvarkos taisyklės tarpvalstybinio lygmens klausimais su Europos Sąjungos įmonės padalinių arba Europos Sąjungos įmonių grupės įmonių darbuotojų atstovais;
6) 7) susitarimo galiojimo terminas ir
susitarimo pakeitimo tvarka bei atvejai, kai dėl susitarimo turi būti
deramasi iš naujo ar naujų derybų dėl naujo susitarimo, vadovaujantis šio
įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, rengimo tvarka, jeigu keičiama Europos
Sąjungos įmonės, taip pat Europos Sąjungos įmonių grupės struktūra.
5. Susitarime dėl Europos darbo tarybos sudarymo ir susitarime dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos sukūrimo turi būti nustatyta, kad išlaidas, susidariusias vykdant darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras padengiamos įmonės lėšomis.
5. 6. Derybose tarp specialiojo derybų
komiteto ir centrinės vadovybės taip pat gali būti susitariama, kad Europos
darbo taryba yra sudaroma ir veikia pagal šio Įstatymo ketvirtojo skirsnio
nuostatas, taip pat kad sudaromos kelios Europos darbo tarybos.
6. 7. Susitarimas turi būti įformintas
raštu ir pasirašytas bent dviejų centrinės vadovybės įgaliotų asmenų ir
specialiojo derybų komiteto įgaliotų narių
8. Susitarimui dėl Europos darbo tarybos sudarymo arba dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos Europos Sąjungos įmonėje ar Europos Sąjungos įmonių grupėje sukūrimo turi pritarti specialiojo derybų komitetas visų narių balsų dauguma.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
EUROPOS DARBO TARYBA (PAGAL ĮSTATYMĄ)
25 straipsnis. Europos darbo tarybos sudarymo prielaidos
Šio skirsnio nustatyta tvarka Europos darbo taryba turi būti sudaroma, kai:
1) derybose tarp specialiojo derybų komiteto ir centrinės vadovybės susitariama, kad Europos darbo taryba yra sudaroma ir veikia pagal šio skirsnio nuostatas;
2) gavusi šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą,
centrinė vadovybė šešis mėnesius nepradeda derybų dėl Europos darbo tarybos
sudarymo ar kitos darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos
sukūrimo;
3) per trejus metus nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto pareiškimo gavimo nepasiekiamas šio Įstatymo 24 straipsnyje nurodytas susitarimas.
26 straipsnis. Europos darbo tarybos sudarymas
1. Europos darbo taryboje turi būti ne
mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip trisdešimt narių.
2. 1. Europos darbo taryba turi būti
sudaryta per 60 dienų nuo šio Įstatymo 25 straipsnyje 2 ar 3 punktuose nurodyto
termino pasibaigimo.
3. 2. Europos darbo tarybos sudėčiai ir
sudarymui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 15 straipsnio 2
dalies ir 16 straipsnių straipsnio nuostatos.
27 straipsnis. Narystės Europos darbo taryboje pradžia ir pabaiga
1. Lietuvos
Respublikoje veikiančio Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinio
arba buveinę turinčios Europos Bendrijos Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės įmonės darbuotojas laikomas Europos darbo tarybos nariu
nuo jo paskyrimo ar išrinkimo dienos.
2. Narystė Europos darbo taryboje pasibaigia:
1) nariui mirus;
2) nutrūkus darbo santykiams;
3) nariui atsistatydinus;
4) pasibaigus Europos darbo tarybos kadencijai;
5) kai narį paskyręs darbuotojų atstovas (darbuotojų atstovai) jį atšaukia.
3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos darbo tarybos nario narystė, šio Įstatymo nustatyta tvarka per 30 dienų turi būti skiriamas ar renkamas naujas narys. Jis skiriamas ar renkamas tik iki Europos darbo tarybos kadencijos pabaigos.
4. Europos darbo tarybos nario, paskirto ar išrinkto kitose valstybėse narėse, pakeitimas kitu nariu iki Europos darbo tarybos kadencijos pabaigos reglamentuojamas pagal tos valstybės narės teisės aktus ir (ar) nusistovėjusią tvarką.
28 straipsnis. Pranešimas apie Europos darbo tarybos sudėtį
1. Darbuotojų atstovas (darbuotojų atstovai), paskyręs (paskyrę)
Europos darbo tarybos narį (narius), apie tai raštu praneša Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės padalinio vadovui ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonės valdymo organui, o šie nedelsdami praneša centrinei vadovybei
Europos darbo tarybos nario vardą, pavardę, padalinio ar įmonės, kuriame ar
kurioje jis dirba, pavadinimą ir jo pareigas, adresą ryšiams. Tokia pati
prievolė pranešti centrinei vadovybei apie išrinktą (išrinktus) Europos darbo
tarybos narį (narius) tenka visuotinį darbuotojų kolektyvo susirinkimą ar
bendrąją įmonės padalinių ar įmonių darbuotojų delegatų konferenciją, kur buvo
renkamas (renkami) narys (nariai), sušaukusiam įmonės padalinio vadovui ar
įmonės valdymo organui.
2. Apie Europos darbo tarybos nario paskyrimą turi būti pranešama pateikiant darbuotojų atstovo kompetentingos institucijos posėdžio protokolo išrašą arba darbuotojų atstovų bendro posėdžio protokolo išrašą, o apie išrinkimą pranešama pateikiant susirinkimo ar konferencijos protokolo ir dalyvių sąrašo kopijas.
3. Centrinė vadovybė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus,
Europos darbo tarybos sudėtį raštu praneša visų valstybėse narėse veikiančių
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinių vadovams ar buveines turinčių Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės įmonių valdymo organams. Pranešime turi būti nurodyta
Europos darbo tarybos narių vardai, pavardės, padalinio ar įmonės, kurioje jie
dirba, pavadinimai ir jų pareigos, adresai ryšiams.
4. Centrinė vadovybė ir gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinių vadovai bei Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonių valdymo organai pranešime esančią informaciją nedelsdami pateikia
įmonėje ar padalinyje veikiantiems darbuotojų atstovams.
29 straipsnis. Europos darbo tarybos kadencija
Europos darbo tarybos kadencija – ketveri metai. Kadencija pradedama skaičiuoti Europos darbo tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį.
30 straipsnis. Europos darbo tarybos veiklos organizavimas
1. Savo pirmajame posėdyje Europos darbo taryba visų narių balsų dauguma išsirenka Europos darbo tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją, patvirtina Europos darbo tarybos darbo reglamentą.
2. Europos darbo tarybos pirmininkas (kai jis negali atlikti šių pareigų – pirmininko pavaduotojas):
1) pirmininkauja Europos darbo tarybos posėdžiams;
2) Europos darbo tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka atstovauja Europos darbo tarybai santykiuose su centrine vadovybe;
3) organizuoja Europos darbo tarybos dokumentų saugojimą ir tvarkymą;
4) atlieka kitas Europos darbo tarybos sprendimu jam pavestas, taip pat Europos darbo tarybos darbo reglamente nustatytas funkcijas.
3. Jei Europos darbo taryboje yra daugiau kaip vienuolika narių,
gali būti išrenkamas trijų narių Europos darbo tarybos komitetas, vadovaudamasis
savo darbo tvarkos taisyklėmis, kuris atsako už Europos darbo
tarybos funkcijų atlikimą tarp Europos darbo tarybos posėdžių. Europos darbo
tarybos komiteto nariai turi būti iš skirtingų valstybių narių, o Europos darbo
tarybos pirmininkas ex officio yra Europos darbo tarybos komiteto
pirmininkas.
4. Savo sprendimus Europos darbo taryba priima visų narių balsų dauguma.
31 straipsnis. Europos darbo tarybos ir Europos darbo tarybos komiteto posėdžiai
1. Pirmąjį ir eilinius Europos darbo tarybos posėdžius sušaukia centrinė vadovybė.
2. Eilinis Europos darbo tarybos posėdis turi įvykti kasmet prieš prasidedant bendrajam posėdžiui su centrine vadovybe. Bendrojo posėdžio darbotvarkėje numatoma svarstyti šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą.
3. Europos darbo tarybos komitetas (jei tokio komiteto nėra – Europos
darbo taryba) šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatytais atvejais taip pat turi
teisę susirinkti į neeilinius posėdžius. Suderinęs posėdžio vietą ir laiką su
centrine vadovybe, Europos darbo tarybos pirmininkas raštu kreipiasi į centrinę
vadovybę prašydamas sušaukti tokį posėdį. Apie būsimo posėdžio vietą ir laiką
centrinė vadovybė ne vėliau kaip prieš 14 dienų praneša Europos darbo tarybos
arba Europos darbo tarybos komiteto nariams, taip pat Europos Bendrijos Sąjungos įmonės, jos
padalinio ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės, kuriame ar
kurioje dirba Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos komiteto narys,
atitinkamai vadovui ar valdymo organui.
4. Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos komiteto posėdis negali trukti ilgiau kaip vieną dieną. Centrinei vadovybei sutikus, Europos darbo taryba ar Europos darbo tarybos komitetas gali posėdžiauti dažniau ir (ar) ilgiau.
5. Centrinė vadovybė privalo suteikti Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos komiteto posėdžiams patalpas, darbo priemones, užtikrinti vertimą ir tinkamą posėdžių organizavimą.
6. Europos darbo tarybos arba Europos darbo tarybos komiteto posėdžiai yra uždari, jei nenusprendžiama kitaip.
7. Europos darbo tarybos arba Europos darbo tarybos komiteto posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir tarybos ar komiteto įgaliotas narys.
32 straipsnis. Ekspertų dalyvavimas
Europos darbo taryba arba Europos darbo tarybos komitetas gali kviestis ekspertus, pasirinkęs savo nuožiūra.
33 straipsnis. Europos darbo tarybos sudarymo ir veiklos išlaidos
1. Europos darbo tarybos sudarymo ir Europos darbo tarybos ar Europos darbo tarybos komiteto narių dalyvavimo tarybos ar komiteto posėdžiuose, taip pat bendruose posėdžiuose su centrine vadovybe ar šio Įstatymo 35 straipsnyje nurodytuose posėdžiuose su kito lygmens vadovybe, išlaidoms padengti mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatos.
2. Jei Europos darbo taryba kviečiasi vieną ar kelis ekspertus ir jei
Europos darbo taryba ir centrinė vadovybė nesusitaria dėl didesnio apmokamų
ekspertų skaičiaus, Europos Bendrijos Sąjungos įmonė arba Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės kontroliuojančioji įmonė privalo atlyginti tik vieno
eksperto darbo išlaidas.
34 straipsnis. Reguliarusis informavimas ir konsultavimas
1.
Pasibaigus kalendoriniams metams, centrinė vadovybė per tris mėnesius turi
parengti ir pateikti Europos darbo tarybai metų ataskaitą apie Europos Bendrijos
Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės
ekonominę būklę ir perspektyvas.
2. Metų ataskaitoje turi
būti pateikta bent jau informacija apie Europos Bendrijos Sąjungos įmonės ar Europos Bendrijos
Sąjungos įmonių grupės:
2) ekonominę ir finansinę padėtį;
3) galimus veiklos pokyčius, įskaitant prekybos, gamybos, paslaugų masto pasikeitimus ir perspektyvas;
4) darbuotojų skaičių, pateikiant ir šio skaičiaus pasikeitimo priežasčių analizę;
5) situaciją užimtumo srityje ir jos plėtros perspektyvas;
6) vykdomas ir numatomas vykdyti investicines programas;
7) pagrindinius organizacinius pasikeitimus;
8) naujų darbo metodų ir gamybos technologijų diegimą;
9) numatomus įmonės, gamybos ar verslo perkėlimus į kitą vietą;
10) įmonių pabaigą, pertvarkymą, pirkimą ar pardavimą, taip pat įmonių padalinių ar jų esminių dalių veiklos nutraukimą ar naujų padalinių steigimą;
11) grupės darbuotojų atleidimus iš darbo ir numatomas naudoti priemones šių atleidimų padariniams sušvelninti.
3. Metų ataskaita
aptariama bendrajame Europos darbo tarybos ir centrinės vadovybės posėdyje.
Posėdis turi įvykti ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo ataskaitos pateikimo
Europos darbo tarybai. Bendrasis Europos darbo tarybos ir centrinės vadovybės
posėdis turi būti protokoluojamas. Posėdžio protokolą pasirašo Europos darbo
tarybos ir centrinės administracijos vadovybės įgalioti asmenys.
4. Metų ataskaitą kartu su bendrojo Europos darbo tarybos ir centrinės vadovybės posėdžio protokolu centrinė vadovybė per 30 dienų privalo pateikti kito lygmens vadovybei.
35 straipsnis. Informavimas ir konsultavimas esant ypatingoms aplinkybėms
1. Apie
ypatingų aplinkybių atsiradimą turi būti nedelsiant raštu pranešama Europos
darbo tarybos komitetui, o jei toks nesudarytas – Europos darbo tarybai.
Ypatingomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, turinčios didelės įtakos
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės, jos padalinio ar Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonės darbuotojų interesams, o ypač įmonės, gamybos ar verslo perkėlimas
į kitą vietą, padalinio arba įmonės veiklos nutraukimas, grupės darbuotojų
atleidimas iš darbo. Pareiga pranešti tenka centrinei vadovybei arba kito
lygmens vadovybei, kuri turi teisę priimti savarankiškus sprendimus dėl
ypatingų aplinkybių.
2. Europos darbo tarybos komitetas arba Europos darbo taryba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, gali kreiptis į centrinę vadovybę ar kito lygmens vadovybę, prašydama nedelsiant sukviesti bendrąjį Europos darbo tarybos komiteto (Europos darbo tarybos) ir centrinės vadovybės ar kito lygmens vadovybės posėdį, kurio metu nagrinėjama centrinės vadovybės ar kito lygmens vadovybės pateikta ataskaita dėl ypatingų aplinkybių atsiradimo. Tokio posėdžio metu pateiktos ataskaitos pagrindu Europos darbo tarybos komitetas arba Europos darbo taryba turi būti informuojama ir konsultuojamasi, dėl darbuotojų interesų gynimo ar neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių darbuotojams švelninimo priemonių, nepažeidžiant šio įstatymo 9 ir 11 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Europos darbo tarybos komitetas arba Europos darbo taryba per 3 dienas pareiškia nuomonę dėl posėdžio metu pateiktos ataskaitos. Europos darbo tarybos komitetas arba Europos darbo taryba prieš kiekvieną posėdį su centrine vadovybe ar kito lygmens vadovybe turi teisę susitikti nedalyvaujant centrinei administracijai ar kito lygmens vadovybei.
3. Jei informavimo ir
konsultavimo procedūrose dalyvauja Europos darbo tarybos komitetas, į šio
straipsnio 2 dalyje nurodytą posėdį centrinė vadovybė ar kito lygmens vadovybė
privalo pakviesti ir Europos darbo tarybos narius, kuriuos paskyrė ar išrinko
tų Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinių arba tų
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonių,
kurios tiesiogiai susijusios su minėtomis aplinkybėmis, darbuotojai ar jų
atstovai.
4. Apie bendrajame
centrinės vadovybės ar kito lygmens vadovybės ir Europos darbo tarybos komiteto
posėdyje svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus Europos darbo tarybos
komitetas turi nedelsdamas informuoti visus Europos darbo tarybos narius, o šie
– Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinio,
Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės
darbuotojų atstovus. Ta pati taisyklė taikoma ir tuo atveju, jei informavimo ir
konsultavimo procedūrose dalyvavo Europos darbo taryba.
36 straipsnis. Darbuotojų atstovų informavimas
1. Europos
darbo taryba, Europos darbo tarybos komitetas apie savo veiklą ir informavimo
bei konsultavimo rezultatus ne rečiau kaip kartą per metus turi informuoti
Europos Bendrijos Sąjungos įmonės padalinių arba Europos Bendrijos Sąjungos įmonių
grupės įmonių darbuotojų atstovus, o jei tokių nėra – darbuotojus.
2. Europos darbo taryba
gali įpareigoti savo narį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją pateikti
tam tikros Europos Bendrijos Sąjungos
įmonės padalinio arba Europos Bendrijos Sąjungos įmonių grupės įmonės darbuotojų atstovams ar
tiesiogiai darbuotojams valstybėje narėje.
37 straipsnis. Europos darbo tarybos veiklos pabaiga
1. Savo funkcijas Europos darbo taryba atlieka iki kadencijos pabaigos, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.
2. Ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Europos darbo tarybos kadencijos pabaigos, Europos darbo taryba narių balsų dauguma gali nuspręsti pradėti derybas su centrine vadovybe, kurių metu gali būti pasiektas šio Įstatymo 24 straipsnyje numatytas susitarimas. Tokiu atveju Europos darbo taryba įgyja visas specialiojo derybų komiteto teises ir pareigas, o jos kadencija pratęsiama derybų su centrine vadovybe laikotarpiui.
3. Jei centrinė vadovybė per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos darbo tarybos sprendimo pranešimo gavimo nepradeda derybų arba per trejus metus nuo šio pranešimo gavimo nepasiekia susitarimo, šio skirsnio nustatyta tvarka turi būti sudaroma nauja Europos darbo taryba.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus
Pažeidę šį Įstatymą asmenys, nepriklausomai nuo to ar centrinė vadovybė yra Lietuvos Respublikoje, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas, išskyrus 40 straipsnį, įsigalioja Lietuvos Respublikai
tapus Europos Sąjungos nare.
40 straipsnis. Pasiūlymai
Vyriausybei
Vyriausybė iki 2004 m. gegužės 1 d.:
1) parengia ir pateikia Seimui Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektą, kuriame būtų numatyta
administracinė atsakomybė už Europos darbo tarybų įstatymo nuostatų pažeidimus;
2) parengia teisės aktų projektus, reglamentuojančius Europos darbo
tarybos, specialiojo derybų komiteto sudarymo ir veiklos išlaidų, taip pat
išlaidų, susidariusių vykdant darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras
pagal kitą darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarką, priskyrimą sąnaudoms;
3) nustato Europos darbo tarybos ir specialiojo derybų komiteto narių
kelionės, sveikatos ir gyvybės draudimo, nakvynės ir pragyvenimo išlaidų
leistinus dydžius ir šių išlaidų atlyginimo tvarką.
Lietuvos Respublikos
2004 m. vasario 19 d.
įstatymo Nr. IX-2031
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 1994 m. rugsėjo 22 d.
Tarybos direktyva Nr. 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba
Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių
darbuotojų informavimo bei konsultavimo tvarkos nustatymo.
2. 1997 m.
gruodžio 15 d. Tarybos direktyva Nr. 97/74/EB, išplečianti 1994 m. Direktyvos
94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių
įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei
konsultavimo tvarkos nustatymo taikymą Jungtinei Didžiosios Britanijos ir
Šiaurės Airijos Karalystei. “
Lietuvos Respublikos
2011 m. d.
įstatymo Nr.
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL 2009 L 122, p.28-44).“
2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šio įstatymo nuostatos netaikomos susitarimams sudarytiems iki 2011 m. birželio 5 d. Europos Sąjungos įmonėse bei Europos Sąjungos įmonių grupėse, dėl Europos darbo tarybos sudarymo arba dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos sukūrimo.
2. Nuorodos į 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą Nr. 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimo tvarkos nustatymo (L 254, 30/09/1994 P.0064-0072) laikytinos nuorodomis į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL 2009 L 122, p.28-44).
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. birželio 5 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.