VALSTYBINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBA
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
|
Teisingumo ministerijai
|
2011-03- |
Nr. |
S- |
|
Į 2011-03-22 |
Nr. |
(1.36.)7R-2364 |
|
|
|
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMO KODEKSO PROJEKTO
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įvertinusi pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projektą (toliau – Projektas) pagal kompetenciją teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Dėl Projekto 44 straipsnio:
· tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), tiek Projekte nustatyta administracinė atsakomybė už Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, tačiau nenumatyta administracinė atsakomybė už kitų teisės aktų, reglamentuojančių žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, pažeidimus. Administracinė atsakomybė už Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus pagal galiojantį ATPK praktiškai nėra taikoma, kadangi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatos nėra pakankamai imperatyvios (pvz., minėto įstatymo 11 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jog imunoprofilaktikos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau ši nuostata neįtvirtina pareigos laikytis imunoprofilaktikos tvarkos, todėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai, nustatę Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus, neturi jokių teisinių priemonių kaltus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn;
· tiek galiojančio ATPK 42 straipsnio 1 dalyje, tiek Projekto 44 straipsnio 1 dalyje turėtų būti įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo sudėtis su alternatyviais veikos požymiais, naudojant jungtuką „arba“, o ne „ir“.
· pasiūlymai nustatyti administracinę atsakomybę už kitų teisės aktų, reguliuojančių žmonių užkrečiamųjų ligų priežiūrą ir kontrolę, pažeidimą yra pateikti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 425 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIP-1092 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui);
· Administracinė atsakomybė už higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus nustatyta ne tik galiojančio ATPK 42 straipsnyje, bet ir 422, 423, 424 straipsniuose, atitinkamai ne tik Projekto 44, bet ir 46, 47 straipsniuose, todėl sankcijų už šiuos administracinius nusižengimus dydžiai turėtų būti panašūs. Už Projekto 44 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus numatytos baudos mažesnės nei kituose paminėtuose visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus reglamentuojančiuose Projekto straipsniuose. Kadangi sankcijos už Projekto 44 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus neatitinka vienarūšių administracinių nusižengimų grupės sankcijų sistemos, o akivaizdžiai per mažos baudos – specialiosios teisės pažeidimų prevencijos tikslų, siūloma projekto 44 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijas suvienodinti su Projekto 46, 47 straipsniuose numatytomis sankcijomis. Analogišką pasiūlymą dėl galiojančio ATPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijų dydžio yra pateikusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo išvadoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 1227 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 42, 51, 512, 518, 519, 5110, 5114, 5115, 5122, 68, 70, 75, 76, 77, 771, 78, 86, 88, 90 straipsnių pakeitimo ir 781 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1785“);
· Taip pat pažymėtina, kad Projekto 44 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji nustato administracinę atsakomybę už pažeidimą, sukėlusį padarinius – užkrečiamosios ligos išplitimą prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 1 daliai. Projekto 44 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už higienos norminių aktų ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms žmonių užkrečiamosioms ligoms arba nulėmusioms jų išplitimą. BK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija. Analogišką galiojančio ATPK ir BK koliziją yra nurodžiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo išvadoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 1227 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 42, 51, 512, 518, 519, 5110, 5114, 5115, 5122, 68, 70, 75, 76, 77, 771, 78, 86, 88, 90 straipsnių pakeitimo ir 781 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1785“);
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Projekto 44 straipsnį siūlome išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Higienos norminių aktų arba Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo ar kitų teisės aktų, reguliuojančių žmonių užkrečiamųjų ligų priežiūrą ir kontrolę, pažeidimas
1. Higienos norminių aktų arba Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo ar kitų teisės aktų, reguliuojančių žmonių užkrečiamųjų ligų priežiūrą ir kontrolę, pažeidimas –
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
2. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir juridinių asmenų vadovams arba jų įgaliotiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, -
užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir juridinių asmenų vadovams arba jų įgaliotiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.“
2. Siūlome Projekto specialiosios dalies VIII skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga“ papildyti nauju straipsniu, nustatančiu administracinę atsakomybę už vertimąsi ūkine komercine veikla neturint leidimo-higienos paso. Dažnai pasitaikantis reiškinys – vertimasis ūkine komercine veikla, kuriai reikalingas leidimas-higienos pasas, jo neturint, t.y. neįvertinus, ar asmens pasirengimas (turimos patalpos, įranga, žmoniškieji ištekliai ir kt.) vykdyti atitinkamą visuomenės sveikatos saugos aspektu pavojingą ūkinę komercinę veiklą atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustačiusi faktą, kad ūkinės veiklos vykdytojas vykdo ūkinę komercinę veiklą neturėdamas leidimo-higienos paso, neturėtų teisinių įrankių patraukti atsakingą asmenį administracinėn atsakomybėn. Projekto 117 straipsnyje „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“, t.y. vertimusi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint ;licencijos (leidimo) veiklai, yra kėsinamasi į ekonomikos ir verslo tvarką (Projekto specialiosios dalies XIV skyrius). Už šį pažeidimą numatyta privaloma sankcija – pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos, gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimas, tuo tarpu ūkine komercine veikla be leidimo-higienos paso yra kėsinamasi žmonių gyvybę ir sveikatą, nes leidimai – higienos pasai reikalingi toms ūkinės komercinės veiklos rūšims, kurios dėl savo pobūdžio yra potencialiai pavojingos žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad analogiški pasiūlymai bei argumentai buvo pateikti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42, 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 425 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIP-1092 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui), siūlome Projekto specialiosios dalies VIII skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga“ papildyti nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„X straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių ūkinę komercinę veiklą, kuriai verstis reikalingas leidimas-higienos pasas, pažeidimas
1. Vertimasis ūkine komercine veikla neturint Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.
2. Tokia pat veika, padaryto asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.“
3. Projekto 232 straipsnio „Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ar naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus“ 4 ir 5 dalyse nustatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonų (toliau – SAZ) ribų, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Manome, kad administracinė atsakomybė už ūkinės veiklos vykdymą bei objektų naudojimą nenustačius teisės aktuose numatytos SAZ negali būti nustatyta Projekto specialiosios dalies XVIII skyriuje. Visų pirma pažymėtina tai, kad Projekto specialiosios dalies klasifikavimo į skyrius kriterijus yra administracinio nusižengimo objektas – įstatyme saugoma vertybė, į kurią pažeidimu kėsinamasi, jai padaroma žala arba kyla žalos atsiradimo grėsmė, tai reiškia, kad tame pačiame skyriuje turėtų būti sudėti administraciniai nusižengimai, kuriais kėsinamasi į tą pačią ar tas pačias įstatymo saugomas vertybes. SAZ – tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi, minėto administracinio nusižengimo objektas – žmonių (visuomenės) sveikata, todėl remiantis tiek loginiu, tiek sisteminiu aiškinimu atsakomybė už šį administracinį nusižengimą turėtų būti nustatyta Projekto specialiosios dalies VIII skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga“, o ne specialiosios dalies XVIII skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga“. Pažymėtina tai, kad vykdant ūkinę veiklą nenustačius teisės aktuose numatytos SAZ nėra pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (reikalavimai nustatyti SAZ yra numatyti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 bei Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586), todėl pats Projekto 232 straipsnio pavadinimas „Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ar naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus“ nesiderina su šio straipsnio 4 ir 5 dalių turiniu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome Projekto specialiosios dalies VIII skyrių papildyti nauju straipsniu, į jį perkeliant Projekto 232 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas.4. Galiojančio ATPK 439 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ar jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Analogiški (arba labai panašūs) straipsniai šiuos metu nustato administracinę atsakomybę ir už kliudymą atlikti pavestas funkcijas kitų įstaigų pareigūnams (pvz., ATPK 43, 431, 435, 436, 1896 ir kt.). Panašių nuostatų yra išlikę ir Projekte (pvz., 170, 171, 239 str.), tačiau administracinė atsakomybė už kliudymą vykdyti pareigas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnams nebenumatyta. Visgi manytina, kad administracinė atsakomybė už kliudymą ūkio subjektų priežiūrą vykdantiems pareigūnams atlikti patikrinimus (jų neįleidimas į tikrintinus objektus, nepateikimas tikrinimui būtinų duomenų ar melagingų duomenų pateikimas, nesudarymas sąlygų atrinkti laboratorinius bandinius ir pan.) turėtų užtraukti administracinę atsakomybę, priešingu atveju nukentėtų visos visuomenės interesai. Manome, kad netikslinga perimti galiojančio ATPK praktiką, kuomet administracinė atsakomybė už atskirose ūkio priežiūros srityse veikiančių institucijų ir jų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą buvo numatyta daugelyje ATPK Ypatingosios dalies skirsnių bei daugelyje straipsnių, tai sąlygodavo ir dažnus ATPK pakeitimus (pvz., pasikeitus institucijos pavadinimui, atsiradus naujoms ar panaikinus institucijas), todėl siūlytume papildyti Projektą straipsniu, numatančiu administracinę atsakomybę už kliudymą ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų pareigūnams atlikti patikrinimus, numatant šių institucijų pareigūnams teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus, o administracinių nusižengimų bylas dėl šių nusižengimų pavedant nagrinėti apylinkių teismams.
5. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225) 15 straipsniu, vykdo įmonių, gaminančių medžiagas ir gaminius, skirtus liestis su maistu, ir kosmetikos gaminius valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Reikalavimai šiems produktams bei jų gamybai nustatyti tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose – reglamentuose ir sprendimuose. Reikalavimus medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu nustato 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p. 4), 2005 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1895/2005 dėl kai kurių epoksidų darinių naudojimo medžiagose ir gaminiuose, skirtuose liestis su maisto produktais apribojimo (OL 2005 L 302, p. 28), 2009 m. spalio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 975/2009, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais (OL 2009 L 274, p. 3), 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL 2011 L 12, p. 1), 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos (OL 2006 L 384, p. 75), 2010 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimas Nr. 2010/169 dėl 2,4,4’-trichlor-2’-hidroksidifenilo eterio neįtraukimo į Sąjungos priedų, kurie gali būti naudojami gaminant plastikines medžiagas ir gaminius, galinčius liestis su maisto produktais pagal Direktyvą 2002/72/EB, sąrašą (OL 2010 L 75, p. 25), kosmetikos gaminiams – 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) ir kt. Pagrindiniuose šių sričių teisės aktuose – Reglamente 1223/2009 bei Reglamente 1935/2004 – numatyta, kad valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad pažeidus reglamentų nuostatas būtų skiriamos sankcijos, kurios „turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios“. Pažymėtina, kad nei galiojančiame ATPK, nei Projekte nėra numatyta administracinė atsakomybė už tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir kosmetikos gaminių gamybai, nesilaikymą. Poreikis papildyti galiojantį ATPK už Reglamento 1223/2009 nuostatų nesilaikymą pažymėtas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. lapkričio 18 d. rašte Sveikatos apsaugos ministerijai Nr. (1.13.) 7R-9775 dėl Reglamento 1223/2009 nuostatų įgyvendinimo.
Tiek medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, tiek kosmetikos gaminių gamybos įmonėse turi būti įdiegta gera gamybos praktika, kaip to reikalauja Reglamentai 2023/2006, 10/2011, 1223/2009. Gera gamybos praktika – nuosekli ir dokumentuota kokybės užtikrinimo sistema, kurios tikslas – gaminių atitikties jiems keliamiems reikalavimams, o svarbiausia – gaminių saugos užtikrinimas. Įdiegus geros gamybos praktiką kontroliuojami visi gamybos etapai nuo žaliavų iki galutinio produkto, parenkama tinkama gamybos technologija, kvalifikuotas personalas. Gera gamybos praktika – patikimas būdas pagaminti gaminį, kuris nekels pavojaus žmonių sveikatai, todėl už geros gamybos praktikos neįdiegimą tikslinga taikyti griežtesnes sankcijas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projekto specialios dalies VIII skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga“ papildyti nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„X straipsnis. Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, reguliuojančių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ar kosmetikos gaminių gamybos saugos reikalavimus, pažeidimas
1. Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, reguliuojančių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ar kosmetikos gaminių gamybos saugos reikalavimus, pažeidimas –
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
2. Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ar kosmetikos gaminių gamyba, neįdiegus geros gamybos praktikos, pažeidžiant 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ar 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių reikalavimus –
užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
3. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, –
užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir juridinių asmenų vadovams arba jų įgaliotiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.
4. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, –
užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.“
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Sveikatos apsaugos ministerijai pritarus) taip pat siūlytų, kad Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos įgaliotiems pareigūnams būtų pavesta pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus bei nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka už Projekto 44, 47 straipsnių, 232 straipsnio 4 ir 5 dalių (arba, jei būtų priimtas šio rašto 3 punkte numatytas pasiūlymas, kito administracinę atsakomybę už veiklą nenusistačius SAZ numatančio straipsnio) bei pasiūlytų naujų straipsnių, nustatančių administracinę atsakomybę už vertimąsi ūkine komercine veikla neturint leidimo-higienos paso bei už Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, reguliuojančių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ar kosmetikos gaminių gamybos saugos reikalavimus (jei pasiūlymai būtų priimti), pažeidimus.
Direktorius Vytautas Bakasėnas
A. Bajorienė, tel. (8 5) 277 8036, el. p. [email protected]