DIREKTYVOS 95/46/EB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO 26, 27, 36, 38, 40 IR 53 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 351 STRAIPSNIU

DIREKTYVOS 2009/140/EB IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 23¹, 23², 42¹STRAIPSNIAIS IR 10 STRAIPSNIO 6 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 6 DALIES, 35 STRAIPSNIO, 63 STRAIPSNIO 2 DALIES IR 64 STRAIPSNIO 8 DALIESPRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES LENTELĖ

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 23¹, 23², 42¹straipsniais ir 10 straipsnio 6 punkto, 31 straipsnio 6 dalies, 35 straipsnio, 63 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 8 dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas)

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 69-2382) (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas)

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 174 (Žin., 2003, Nr. 14-573; 2006, Nr. 53-1936)

Informacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo įgyvendinimu, skelbimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-593 (Žin., 2004, Nr. 180-6692) (toliau – Informacijos skelbimo taisyklės)

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymu 1V-562 (Žin., 2005, Nr., 76-2786)

Rinkos tyrimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-297 (Žin., 2004, Nr. 141-5174)

Direktyvos perkėlimo ir įgyvendinimo lygis

1 straipsnis

Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) pakeitimai

Direktyva 2002/21/EB iš dalies keičiama taip:

1. 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ši direktyva nustato elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų reguliavimo suderintą sistemą ir tam tikrus galinių įrenginių aspektus, siekiant palengvinti neįgalių paslaugų gavėjų prieigą. Ji nustato nacionalinių reguliavimo institucijų užduotis ir procedūras, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

1. Šis Įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu.

5. Šiuo įstatymu siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų, tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.

Visiškas

b) įterpiama ši dalis:

„3a. Priemonėmis, kurių valstybės narės imasi nustatydamos galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie paslaugų bei programinės įrangos ir galimybes jas naudoti elektroninių ryšių tinkluose, gerbiamos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir bendraisiais Bendrijos teisės principais.

Šias galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie paslaugų bei programinės įrangos ir galimybes jas naudoti elektroninių ryšių tinkluose nustatančias priemones, galinčias apriboti tas pagrindines teises ar laisves, galima nustatyti tik tuo atveju, jei jos yra tinkamos, proporcingos ir būtinos demokratinėje visuomenėje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės, atitinkančios nustatytąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir bendruosius Bendrijos teisės principus, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir teisingą procesą. Atitinkamai šių priemonių galima imtis tik deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos principo ir užtikrinant teisę į privatumą. Turi būti garantuojamas išankstinis teisingas ir nešališkas procesas, įskaitant atitinkamo asmens ar asmenų teisę būti išklausytiems, esant būtinybei – tinkamai pagrįstais skubos atvejais turi būti taikomos atitinkamos sąlygos ir procedūrinės priemonės, atitinkančios nustatytąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Turi būti garantuojama veiksminga ir tinkamu laiku atlikta teisminė peržiūra.“;

Teisės aktai nenumato priemonių, galinčių apriboti galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie paslaugų bei programinės įrangos ir galimybes jas naudoti elektroninių ryšių tinkluose.

Visiškas

2. 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) a punktas pakeičiamas taip:

„a) „elektroninių ryšių tinklas“ – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kiti ištekliai, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, kurie leidžia perduoti signalus laidais, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuoto (linijų ir paketų perjungiamojo, įskaitant internetą) ir judriojo ryšio antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tokiu mastu, kokiu jos yra naudojamos signalams perduoti, radijo ir televizijos programų transliavimui naudojami tinklai ir kabelinės televizijos tinklai, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį;“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

16. Elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršrutizavimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, kurios leidžia perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.

Visiškas

b) b punktas pakeičiamas taip:

„b) „transnacionalinės rinkos“ – rinkos, nustatytos pagal 15 straipsnio 4 dalį, apimančios Bendriją ar esminę jos dalį, esančią daugiau nei vienoje valstybėje narėje;“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

20. Europos Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta atitinkama rinka, apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje valstybėje narėje.

Visiškas

c) d punktas pakeičiamas taip:

„d) „viešasis ryšių tinklas“ – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas vien tik ar didžiąja dalimi viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kuriuo informaciją galima perduoti iš vieno galinio taško į kitą;“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

74. Viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausiai naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant elektroninių ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą.

Visiškas

d) įterpiamas šis punktas:

„da) „tinklo galinis taškas (NTP)“ – fizinis taškas, kuriame abonento įranga prijungiama prie viešojo ryšių tinklo; tinkluose, kuriose atliekamas perjungimas ar maršruto parinkimas NTP įvardijamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento numeriu ar pavadinimu;“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

65. Tinklo galinis taškas – fizinis taškas, kuriame suteikiama galimybė prijungti abonento įrangą prie viešojo ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose atliekamas maršrutizavimas arba komutavimas, tinklo galinis taškas identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento telefono ryšio numeriu arba pavadinimu.

Visiškas

e) e punktas pakeičiamas taip:

„e) „susijusios priemonės“ – susijusios paslaugos, su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusi fizinė infrastruktūra ir kitos priemonės ar elementai, kurie leidžia ir (arba) padeda teikti paslaugas per tą tinklą ir (arba) paslaugą arba galėtų tai daryti ir kurie apima, inter alia, pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, vamzdynus, kanalus, stiebus, šulinius ir skirstomąsias spinta;“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

60. Susijusios priemonės – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra, kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą, arba sudarytų tokią galimybę, jei būtų naudojami.

Visiškas

f) įterpiamas šis punktas:

„ea) „susijusios paslaugos“ – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos, kurios leidžia ir (arba) padeda teikti paslaugas pasitelkiant tą tinklą ir (arba) paslaugą arba galėtų tai daryti ir kurios apima, inter alia, numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančias sistemas, kontroliuojamojo prisijungimo sistemas ir elektroninių programų gidus, taip pat kitas paslaugas, pavyzdžiui, galimybės nustatyti tapatybę, vietą ir prisijungimo būvį paslaugas;“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

59. Susijusios paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą, arba sudarytų tokią galimybę, jei jomis būtų naudojamasi, ir kurios apima, inter alia, telefono ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu ekvivalentiškas sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir būsenos nustatymo paslaugas.

Visiškas

g) l punktas pakeičiamas taip:

„l) „specifinės direktyvos“ – Direktyva 2002/20/EB (Leidimų direktyva), Direktyva 2002/19/EB (Prieigos direktyva), Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių);

Įgyvendinimo priemonių nereikia, nes joje apibrėžiama sąvoka nacionalinėje teisėje nevartojama.

h) įterpiami šie punktai:

„q) „spektro paskyrimas“ – tam tikros dažnių juostos skyrimas vienos ar, tam tikrais atvejais, kelių radijo ryšio tarnybų darbui nustatytomis sąlygomis;

Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės 7 punkto 30 pastraipa

7. Šioje Lentelėje vartojamos sąvokos

Radijo dažnių juostos paskirstymas – tam tikros radijo dažnių juostos įrašymas į šią Lentelę, skiriant ją vienos ar kelių antžeminių arba kosminių radijo ryšio tarnybų, arba radioastronomijos tarnybos darbui nustatytomis sąlygomis.

Visiškas

r) „žalingieji trukdžiai“ – trukdžiai, kurie kelia pavojų radijo navigacijos tarnybos ar bet kurių kitų saugos tarnybų veikimui ar kitaip smarkiai pablogina, trukdo ar nuolat pertraukia radijo ryšį pagal taikomas tarptautinės, Bendrijų ar nacionalinės teisės nuostatas;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

84. Žalingieji trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.

s) „skambutis“ – viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, sudarantis dvipusio ryšio galimybę.“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

55. Skambutis – viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis dvipusio ryšio galimybę.

Visiškas

3. 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vykdytų savo įgaliojimus nešališkai, skaidriai ir laiku. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms paskirtoms užduotims vykdyti.“;

Įstatymo projektas

5 straipsnis. 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo nuostatų, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus ir nesiekianti gauti arba nepriimanti kitų institucijų nurodymų. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.“

Elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

3. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.

Visiškas

b) įterpiamos šios dalys:

„3a. Nepažeidžiant 4 ir 5 dalių nuostatų, nacionalinės reguliavimo institucijos, atsakingos už ex ante rinkos reguliavimą arba ginčų tarp įmonių sprendimą pagal šios direktyvos 20 ar 21 straipsnį, vykdydamos tas užduotis, kurios yra joms paskirtos pagal nacionalinę teisę, įgyvendinančią Bendrijos teisę, veikia nepriklausomai ir nesiekia gauti arba nepriima kitų institucijų nurodymų. Tai nekliudo vykdyti jų priežiūrą pagal nacionalinę konstitucinę teisę. Tik pagal 4 straipsnį įsteigtos apeliacinės institucijos gali sustabdyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų galiojimą arba juos panaikinti. Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovas arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkami nariai ar jo (jų) pavaduotojas (-ai) būtų atleistas (-i) iš pareigų tik tuomet, jei nebeatitinka šioms pareigoms vykdyti reikalingų sąlygų, kurios yra iš anksto numatytos nacionalinėje teisėje. Sprendimas atleisti atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovą arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkamus narius iš pareigų paskelbiamas viešai atleidimo metu. Atleistam nacionalinės reguliavimo institucijos vadovui arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkamiems nariams, nurodomos atleidimo priežastys, ir jis (jie), jei bendrąja tvarka priežastys neskelbiamos, turi teisę reikalauti, kad jos būtų paskelbtos, ir tos priežastys tokiu atveju turi būti paskelbtos.

Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atskirus metinius biudžetus. Biudžetai skelbiami viešai. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad galėtų aktyviai dalyvauti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) veikloje ir prie jos prisidėti.

Įstatymo projektas

5 straipsnis. 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

4. Ryšių reguliavimo tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi metinę ataskaitą, kurioje nurodomos Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.

7. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.

Įstatymo projektas

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

4) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro valdymu, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumu, veikloje, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų atitinkamuose komitetuose bei grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) ir orbitinių išteklių koordinavimą bei tarptautinę radijo ryšio stočių (radijo dažnių) ir orbitinių išteklių apsaugą. Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba gali tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas funkcijas, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti paveda Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių) administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;

Elektroninių ryšių įstatymas

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas

9. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;

2) pasibaigus įgaliojimų terminui;

3) dėl sveikatos būklės;

4) kai sukanka pensinis amžius;

5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą darbą;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;

8) Tarybos nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis šias pareigas ėjo skyrimo metu.

Visiškas

PASTABA. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik esant Elektroninių ryšių įstatymo

7 straipsnio 9 dalyje nurodytiems pagrindams.

3b. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos aktyviai remtų EERRI tikslus skatinti didesnį reguliavimo veiklos koordinavimą ir nuoseklumą.

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje;

Įstatymo projektas

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

Visiškas

3c. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, priimdamos savo sprendimus dėl nacionalinių rinkų, atidžiai atsižvelgtų į EERRI priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

6. Ryšių reguliavimo tarnyba, tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.

Visiškas

4. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu veiktų veiksmingi mechanizmai, pagal kuriuos bet kuris paslaugų gavėjas ar įmonė, teikianti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, kuriai turi įtakos nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, turėtų teisę paduoti apeliacinei institucijai, nepriklausomai nuo suinteresuotų šalių, apeliacinį skundą dėl to sprendimo. Ši institucija, kuri gali būti teismas, turi turėti atitinkamas kvalifikacijas, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į bylos sudėtį ir kad veiktų veiksmingas apeliacijų mechanizmas.

Kol nagrinėjamas apeliacinis skundas, galioja nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal nacionalinę teisę nustatomos laikinosios priemonės.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

Visiškas

b) įterpiama ši 3 dalis:

„3. Valstybės narės renka informaciją apie apeliacijų bendrąjį turinį, apeliacijų prašymų skaičių, apeliacijų procedūrų trukmę ir priimtų sprendimų nustatyti laikinąsias priemones skaičių. Valstybės narės tokią informaciją teikia Komisijai ir EERRI joms pateikus pagrįstą prašymą.“;

Įstatymo projektas

12 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir valstybėmis narėmis

2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos pareikalavimu, Ryšių reguliavimo tarnyba praneša atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama informacija yra pateikta.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

Visiškas

5. 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, pateiktų visą informaciją, taip pat ir finansinę informaciją, kurios reikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms atitikčiai su šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatomis ar pagal jas priimtais sprendimais užtikrinti. Visų pirma nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti įgaliojimus iš tų įmonių taip pat reikalauti pateikti informaciją, susijusią su būsimu tinklo plėtojimu ar paslaugų raida, kurie galėtų turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kurias jos teikia konkurentams. Iš įmonių, kurios turi didelę įtaką didmeninėms rinkoms, taip pat gali būti reikalaujama pateikti apskaitos duomenis apie su tomis didmeninėmis rinkomis susijusias mažmenines rinkas.

Gavusios prašymą, įmonės informaciją pateikia tiksliai tokiais terminais ir taip išsamiai, kaip nurodo nacionalinė reguliavimo institucija. Nacionalinės reguliavimo institucijos prašoma informacija turi atitikti jos vykdomą užduotį. Nacionalinė reguliavimo institucija nurodo priežastis, kodėl prašo informacijos, ir informaciją tvarko laikydamasi 3 dalies.“;

Įstatymo projektas

53 straipsnis. 71 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi

1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos Sąjungos, institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir savivaldybės institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų, taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją, susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklo ar elektroninių ryšių paslaugų plėtra, kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų teikiamoms didmeninėms paslaugoms, o taip pat operatorių, turinčių didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta didmenine rinka susijusias mažmenines rinkas, nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo. Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingumo kriterijų atitinkančius terminus ir prašomos informacijos detalumo lygį.“

Elektroninių ryšių įstatymas

71 straipsnis. Informacijos gavimas

2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Įstatymo projektas

53 straipsnis. 71 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi

2. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):

1) sisteminiu ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veiksmingu ir efektyviu elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius, taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas;

2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;

3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų prašymų vertinimu;

4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų naudai;

5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;

6) rinkos tyrimo tikslais;

7) elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtros, galinčios turėti įtakos didmeninėms paslaugoms, kuriomis galėtų naudotis kiti ūkio subjektai, įvertinimu;

8) galimybės bendrai naudoti elektroninių ryšių infrastruktūrą įvertinimui, elektroninių ryšių infrastruktūros pobūdžio, prieinamumo bei geografinės buvimo vietos išsamaus sąrašo sudarymui;

9) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo ir (ar) vientisumo įvertinimu;

10) efektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimu ir veiksmingo radijo dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimu.“

Elektroninių ryšių įstatymas

71 straipsnis. Informacijos gavimas

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

Visiškas

6. 6 ir 7 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

Konsultacijų ir skaidrumo mechanizmas

Išskyrus atvejus, kai taikoma 7 straipsnio 9 dalis, 20 ar 21 straipsnis, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos pagal šią direktyvą ar specifines direktyvas ketina taikyti priemones arba kai jos ketina numatyti apribojimus pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis, kurie turi didelį poveikį atitinkamoms rinkoms, suinteresuotosioms šalims jos suteiktų galimybę per pagrįstai nustatytą laiką pateikti pastabas dėl planuojamos priemonės.

Nacionalinės reguliavimo institucijos skelbia nacionalinių konsultacijų procedūras.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įsteigtas vienas informacijos punktas, per kurį būtų galima sužinoti apie visas vykstančias konsultacijas.

Konsultacijų procedūros rezultatus nacionalinė reguliavimo institucija skelbia viešai, išskyrus atvejus, kai pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę dėl verslo konfidencialumo informacija yra konfidenciali.

Įstatymo projektas

10 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas

11 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „jį įgyvendinančių“ įrašyti žodžius „jo įgyvendinamųjų“, po žodžių „priimdama teisės aktus“ įrašyti žodžius „nustatydama ar keisdama radijo dažnių naudojimo sąlygas pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį ir 59 straipsnį“, vietoj skaičiaus „13“ įrašyti skaičių „18“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Šio Įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų pagrindu priimdama teisės aktus, nustatydama ar keisdama radijo dažnių naudojimo sąlygas pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį ir 59 straipsnį, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat išskyrus teisės aktus, kuriais išsprendžiamas ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.“

Elektroninių ryšių įstatymas

11 straipsnis. Viešas konsultavimasis

2. Ryšių reguliavimo tarnyba teisės aktų nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams (ypač neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams), gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat dėl nacionalinių standartų privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.

Visiškas

7 straipsnis

Elektroninių ryšių vidaus rinkos konsolidavimas

1. Atlikdamos savo užduotis pagal šią direktyvą ir specifines direktyvas, nacionalinės reguliavimo institucijos kuo labiau atsižvelgia į 8 straipsnyje nustatytus tikslus, įskaitant ir tai, kiek jie susiję su vidaus rinkos veikimu.

Elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

1. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 8 straipsnio 2 pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių, pirmiausia perduodant turinį elektroninių ryšių tinklais, rinkose, taip pat užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, bei skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą bei vystymą;

2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliųjų, senyvo amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčių paslaugų gavėjų (asmenų, dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčių, neįgijusių arba praradusių gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime), teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač užtikrinant paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo procedūras bei skatinant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams turėti prieigą prie pasirinktos informacijos ir ją platinti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat galimybę naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis;

3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir inovacijas, taip pat elektroninių ryšių plėtrą;

4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai, kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;

5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje;

7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;

8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų aplinkybių atvejais.;

9) užtikrinti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įgyvendintų tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.“

Visiškas

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos prisideda prie vidaus rinkos plėtros skaidriai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija bei EERRI, kad visose valstybėse narėse šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos būtų taikomos nuosekliai. Dėl to jos pirmiausia bendradarbiauja su Komisija ir EERRI, kad nustatytų, kokie teisės aktai ir kokios priemonės padėčiai ištaisyti geriausiai tinka vienai ar kitai situacijai rinkoje.

Įstatymo projektas

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

Įstatymo projektas

12 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir valstybėmis narėmis

1. Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir valstybėmis narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems Europos Sąjungos institucijų, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ar valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.

Visiškas

3. Išskyrus atvejus, kai pagal 7b straipsnį priimtose rekomendacijose arba gairėse numatyta kitaip, pasibaigus 6 straipsnyje nurodytoms konsultacijoms, kai nacionalinė reguliavimo institucija ketina imtis priemonių:

a) kurioms taikomi šios direktyvos 15 ar 16 straipsniai arba Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyvos) 5 ar 8 straipsniai, ir

b) kurios daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai,

ji tuo pat metu priemonės projektą padaro prieinamą Komisijai, EERRI ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms kitose valstybėse narėse, tuo pačiu metu kartu pagal 5 straipsnio 3 dalį nurodo, kuo priemonė yra paremta, ir apie ją praneša Komisijai, EERRI bei kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Nacionalinės reguliavimo institucijos, EERRI ir Komisija pastabas atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai gali pateikti ne vėliau kaip per mėnesį. Vieno mėnesio termino pratęsti negalima.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

12. Prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai jiems, jei toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam viešo konsultavimosi terminui, privalo pateikti tokio sprendimo projektą Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Komisija, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo nuomonę per vieną mėnesį. Europos Komisijai priėmus gaires ir (ar) rekomendacijas nustatančias kitokią, nei šiame straipsnyje nustatyta, viešojo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma Europos Komisijos gairėse ir (ar) rekomendacijose nustatyta viešo konsultavimosi tvarka ir terminai.

Visiškas

4. Kai planuojama priemone, kuriai taikoma 3 dalis, siekiama:

a) apibūdinti atitinkamą rinką, kuri skiriasi nuo rinkų, apibūdintų rekomendacijoje pagal 15 straipsnio 1 dalį, arba

b) spręsti, ar pagal 16 straipsnio 3, 4 ar 5 dalis laikyti įmonę, atskirai ar kartu su kitomis įmonėmis, turinčia didelę įtaką rinkoje,

ir kai ši planuojama priemonė galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, ir kai Komisija yra nacionalinei reguliavimo institucijai nurodžiusi, kad planuojama priemonė sukurs kliūtį bendrojoje rinkoje, arba jei Komisija turi rimtų abejonių dėl planuojamos priemonės suderinamumo su Bendrijos teise, ypač su 8 straipsnyje nurodytais tikslais, planuojama priemonė netaikoma dar du mėnesius. Šio termino pratęsti negalima. Tokiu atveju Komisija informuoja kitas nacionalines reguliavimo institucijas apie šias abejones.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

13. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų barjerą bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per šešis mėnesius privalo pakeisti arba nepriimti tokį sprendimo projektą. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Visiškas

5. Per 4 dalyje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija gali

a) priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, ir (arba)

b) priimti sprendimą panaikinti savo išlygas dėl 4 dalyje nurodytos priemonės projekto.

Prieš priimdama sprendimą Komisija atidžiai atsižvelgia į EERRI nuomonę. Kartu su šiuo sprendimu pateikiama išsami ir objektyvi analizė, kodėl Komisija mano, kad planuojama priemonė neturėtų būti patvirtinta, ir konkretūs pasiūlymai, kaip planuojama priemonė turėtų būti pakeista.

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

6. Per šešis mėnesius po to, kai pagal 5 dalį Komisija priėmė sprendimą, kuriame reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, nacionalinė reguliavimo institucija planuojamą priemonę iš dalies pakeičia arba panaikina. Jeigu planuojama priemonė iš dalies keičiama, nacionalinė reguliavimo institucija 6 straipsnyje nurodyta tvarka surengia viešąsias konsultacijas ir pagal 3 dalies nuostatas vėl praneša Komisijai apie iš dalies pakeistą planuojamą priemonę.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Visiškas

7. Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija atidžiai atsižvelgia į kitų nacionalinių reguliavimo institucijų, EERRI ir Komisijos pastabas ir po to, išskyrus atvejus, kai taikomi 4 dalis ir 5 dalies a punktas, gali priimti planuojamą priemonę, o tai padariusi apie ją informuoja Komisiją.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

17. Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytu atveju. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir Europos Komisijai.

Visiškas

8. Nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai ir EERRI pateikia visas patvirtintas galutines priemones, kurioms taikomos 7 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Visiškas

9. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad nukrypstant nuo 3 ir 4 dalyse numatytų procedūrų reikia skubiai veikti, kad būtų galima išsaugoti konkurenciją ir apsaugoti paslaugų gavėjų interesus, ji gali nedelsdama imtis proporcingų ir laikinų priemonių. Apie tokias priemones ji nedelsdama praneša Komisijai, kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir EERRI, kartu išsamiai nurodydama priežastis. Sprendimą tokias priemones taikyti nuolat ar pratęsti jų galiojimo laiką, nacionalinė reguliavimo institucija priima pagal 3 ir 4 dalių nuostatas.“;

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

18. Ryšių reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y. apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta procedūra.

Visiškas

7. įterpiami šie straipsniai:

„7a straipsnis

Padėties ištaisymo priemonių nuoseklaus taikymo tvarka

1. Jeigu pagal planuojamą priemonę, kuriai galioja 7 straipsnio 3 dalis, taikant 16 straipsnį kartu su Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 5 ir 9–13 straipsniais ir Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį, siekiama nustatyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti operatoriaus pareigas, Komisija per šios direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje numatytą vieno mėnesio laikotarpį gali nurodyti atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ir EERRI priežastis, kodėl ji mano, kad taikant planuojamą priemonę bus sukuriamos kliūtys bendrojoje rinkoje, arba kad ji turi rimtų abejonių dėl to, ar ši priemonė suderinama su Bendrijos teise. Tokiu atveju planuojamos priemonės negalima priimti dar tris mėnesius nuo Komisijos pranešimo.

Jeigu tokio pranešimo negauta, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti planuojamą priemonę, atidžiai atsižvelgdama į visas Komisijos, EERRI arba kitų nacionalinių reguliavimo institucijų pateiktas pastabas.

2. Per 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį Komisija, EERRI ir atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią priemonę, atsižvelgdamos į 8 straipsnyje nustatytus tikslus, kartu tinkamai atsižvelgdamos į rinkos dalyvių nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklios reguliavimo praktikos plėtrą.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

14. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (ar) panaikinti vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų barjerą bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę bei pasiūlymus, pakeičia, nepriima arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.

Visiškas

3. Per 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių laikotarpio pirmąsias šešias savaites EERRI savo narių balsų dauguma priima nuomonę dėl pirmoje dalyje minimo Komisijos pranešimo, nurodo, ar, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti arba panaikinti planuojamą priemonę, ir, kai tikslinga, pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip tai padaryti. Ši nuomonė turi būti pagrįsta ir skelbiama viešai.

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

4. Jei savo nuomonėje EERRI sutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis, ji glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama nacionaline reguliavimo institucija, kad būtų nustatyta pati tinkamiausia ir veiksmingiausia priemonė. Prieš baigiantis 1 dalyje nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui nacionalinė reguliavimo institucija gali:

a) atidžiai atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą Komisijos pranešimą ir EERRI nuomonę ir patarimus, iš dalies pakeisti arba panaikinti planuojamą priemonę;

b) nekeisti savo planuojamos priemonės.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

15. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar 1 mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą 1 mėnesio terminą priima rekomendaciją, kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti arba nepriimti savo sprendimo projektą, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.

Visiškas

5. Jei EERRI nesutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis arba nuomonės nepateikia, arba jeigu nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeičia savo planuojamą priemonę arba jos nepakeičia pagal 4 dalį, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, jei tokios būta, per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių laikotarpio pabaigos gali:

a) siekdama šio tikslo priimti rekomendaciją, pagal kurią būtų reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų arba atsiimtų siūlomos priemonės projektą, pateikiant konkrečių pasiūlymų, ir nurodo šios rekomendacijos priėmimo priežastis, visų pirma tais atvejais, jei EERRI nesutinka su Komisijos pateiktomis rimtomis abejonėmis;

b) priimti sprendimą panaikinti savo išlygas pagal 1 dalį.

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

6. Per vieną mėnesį nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo pagal 5 dalies a punktą arba po jos išlygų panaikinimo pagal 5 dalies b punktą atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija praneša Komisijai ir EERRI apie patvirtintą galutinę priemonę.

Šis laikotarpis gali būti pratęstas, kad nacionalinė reguliavimo institucija, vadovaudamasi 6 straipsnyje nurodyta procedūra, galėtų surengti viešąją konsultaciją

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

16. Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto 1 mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, trukmė.

Visiškas

7. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija, remdamasi pagal 5 dalies a punktą priimta rekomendacija, nusprendžia iš dalies nekeisti planuojamos priemonės arba jos nepanaikinti, ji pateikia pagrįstą paaiškinimą.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

15. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar 1 mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą 1 mėnesio terminą priima rekomendaciją, kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti arba panaikinti savo sprendimo projektą, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.

Visiškas

8. Nacionalinė reguliavimo institucija gali atsiimti siūlomos priemonės projektą bet kuriuo procedūros etapu.

Rinkos tyrimo taisyklės

13. Tarnyba turi teisę motyvuotai bet kuriuo metu nutraukti rinkos tyrimą.

Visiškas

7b straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

1. Surengusi viešąsias konsultacijas bei konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, Komisija gali priimti su 7 straipsniu susijusias rekomendacijas ir (arba) gaires, kuriomis nustatoma pagal 7 straipsnio 3 dalį reikalaujamų pranešimų forma, turinys ir pateiktinos informacijos išsamumas, aplinkybės, kuriomis pranešimo nebūtina pateikti, ir terminų apskaičiavimas.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės priimamos taikant 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.“;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

8. 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Išskyrus tuos atvejus, kai su radijo dažniais susijusiame 9 straipsnyje nurodyta kitaip, valstybės narės atidžiai atsižvelgia į tai, jog yra pageidautina, kad jų reguliavimas technologiniu požiūriu būtų neutralus, ir užtikrina, kad vykdydamos šioje direktyvoje ir specifinėse direktyvose nurodytas užduotis, ypač tas, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją, to paties principo laikytųsi nacionalinės reguliavimo institucijos.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

4. Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai atsižvelgiant į šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

Visiškas

b) 2 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a) užtikrindamos, kad paslaugų gavėjai, įskaitant neįgalius, vyresnio amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčius paslaugų gavėjus, galėtų rinktis naudingiausią paslaugą, kainą ir kokybę;

b) užtikrindamos, kad elektroninių ryšių sektoriuje, pirmiausia perduodant turinį, konkurencija nebūtų iškraipoma ar ribojama;“

c) išbraukiamas 2 dalies c punktas;

Elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

Visiškas

d) išbraukiamas 3 dalies c punktas;

e) 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) bendradarbiaudamos tarpusavyje, su Komisija ir EERRI, kad būtų išplėtota nuosekli reguliavimo praktika ir nuosekliai taikoma ši direktyva ir specifinės direktyvos.“;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje;

Įstatymo projektas

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

Įstatymo projektas

12 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir valstybėmis narėmis

Visiškas

f) 4 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e) tenkindamos specifinių socialinių grupių, ypač neįgalių, vyresnio amžiaus ir turinčių specialių socialinių poreikių paslaugų gavėjų, poreikius;“;

g) 4 dalyje įterpiamas šis punktas:

„g) sudarydamos galutiniams paslaugų gavėjams galimybes turėti prieigą prie savo pasirinktos informacijos ir ją platinti, ir naudoti savo pasirinktą programinę įrangą ir paslaugas;“

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

Visiškas

h) įterpiama ši dalis:

„5. Siekdamos 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų politikos tikslų, nacionalinės reguliavimo institucijos taiko objektyvius, skaidrius, nediskriminacinius ir proporcingus reguliavimo principus, inter alia:

a) skatindamos reguliavimo nuspėjamumą užtikrindamos nuoseklų reguliavimo būdų taikymą atitinkamais persvarstymo laikotarpiais;

b) užtikrindamos, kad panašiomis aplinkybėmis nebūtų diskriminuojamos elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančios įmonės;

c) apsaugodamos vartotojams naudingą konkurenciją ir atitinkamais atvejais skatindamos infrastruktūra pagrįstą konkurenciją;

d) skatindamos veiksmingas investicijas į naujas bei pagerintas infrastruktūras ir inovacijas, be kita ko, užtikrintų, kad nustatydamos bet kokias prieigos sąlygas jos tinkamai atsižvelgia į investuojančioms įmonėms tenkančią riziką, ir leistų investuotojams ir norintiesiems turėti prieigą sudaryti įvairius bendradarbiavimo susitarimus, kad būtų įvairinama investicijų rizika, bet užtikrinama, kad išsaugoma rinkos konkurencija ir laikomasi nediskriminavimo principo;

e) deramai atsižvelgdamos į įvairias su konkurencija ir vartotojais susijusias sąlygas įvairiose valstybės narės geografinėse vietovėse;

f) nustatydamos ex ante reguliacinio pobūdžio pareigas tik tais atvejais, kai nėra realios ir tvarios konkurencijos, arba atšaukdamos tokias pareigas, kai tik ši sąlyga įvykdoma.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

Elektroninių ryšių įstatymas

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

3) skatinti efektyvias ilgalaikes investicijas ir inovacijas, taip pat elektroninių ryšių plėtrą;

6) pagal kompetenciją skatinti Europos Sąjungos vidaus rinkos plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Sąjungoje;

7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;

8) užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, susijusius su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų situacijų atvejais;

Įstatymo projektas

14 straipsnis. 17 straipsnio 1, 2, 4 ir 7 dalių pakeitimas ir papildymas

4. 17 straipsnio 7 dalyje vietoj skaičiaus „14“ įrašyti skaičių „19“, vietoj žodžių „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ įrašyti žodžius „Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„7. Jeigu atlikus atitinkamos rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ūkio subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti. Panaikindama įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo atitinkamos šio Įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos paskelbimo Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.“

Įstatymo projektas

16 straipsnis. 21 straipsnio 1 ir 2 dalių papildymas

2. 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžio „prieigos“ įrašyti žodžius „įskaitant tinklų sujungimą“, po žodžio „tipą“ įrašyti žodžius „įskaitant galimybę naudotis prieiga prie kitų priemonių“, 3 punkte po žodžio „investicijas“ įrašyti žodžius „atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus investicijas“, 4 punkte po žodžio „konkurenciją“ įrašyti žodžius „taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą bei vystymo ekonominį naudingumą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Priimdama sprendimą nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo principus, tikslus bei šiuos veiksnius:

1) technines ir ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, prigimtį bei tipą, įskaitant galimybę naudotis prieiga prie kitų priemonių;

2) galimybes suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);

3) priemonių savininko pradines investicijas, atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus investicijas ir investavimo riziką;

4) būtinybę užtikrinti ilgalaikę konkurenciją, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą bei vystymo ekonominį naudingumą;

5) intelektinės nuosavybės teises;

6) paslaugų, apimančių daugiau nei vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.“

Įstatymo projektas

17 straipsnis. 22 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas

1. 22 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „konkurenciją“ įrašyti žodžius „efektyvias investicijas bei inovacijas“, 2 dalies 1 punkte po žodžio „būtina“ įrašyti žodį „siekiant“, 2 dalies 2 punkte po žodžio „būtina“ įrašyti žodį „siekiant“, papildyti dalį 3 punktu ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Ryšių reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas bei inovacijas ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:

1) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;

2) įpareigojimus operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis;

3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.“

Įstatymo projektas

18 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

23 straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai

1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant skatinti operatorių investicijas, įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi, nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymąsi riziką.

Elektroninių ryšių įstatymas

14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje

1. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje.

Elektroninių ryšių įstatymas

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

6. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.

Elektroninių ryšių įstatymas

22 straipsnis. Prieiga

1. Ūkio subjektai, kurie teisėtai verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešųjų elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.

Visiškas

9. įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Radijo spektro politikos strateginis planavimas ir koordinavimas

1. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija vykdydamos radijo spektro naudojimo strateginį planavimą, koordinavimą ir derinimą Europos bendrijoje. Šiuo tikslu jos atsižvelgia, inter alia, į ES politikos krypčių ekonominius, saugos, sveikatos, visuomenės interesų, saviraiškos laivės, kultūrinius, mokslinius, socialinius ir techninius aspektus, taip pat į įvairius radijo spektro naudotojų bendruomenių interesus, kad būtų optimizuotas radijo spektro naudojimas ir išvengta žalingųjų trukdžių.

2. Bendradarbiaudamos tarp savęs ir su Komisija, valstybės narės remia radijo spektro politikos požiūrių derinimą Europos bendrijoje ir atitinkamais atvejais radijo spektro, kuris yra būtinas norint sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, gavimo bei veiksmingo naudojimo sąlygų suderinimą.

Įstatymo projektas

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

Įstatymo projektas

4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos uždaviniai ir funkcijos elektroninių ryšių srityje

3. Vyriausybės įgaliota institucija:

3) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos politikos formavimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose bei grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro valdymu;

Įstatymo projektas

36 straipsnis. 48 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimas ir papildymas

3. 48 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „Bendrijoje“ įrašyti žodį „Sąjungoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„5. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje.“

Visiškas

3. Komisija, atidžiai atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės (RSPG), įsteigtos remiantis 2002 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimu 2002/622/EB dėl Radijo spektro politikos grupės įsteigimo [], nuomonę, gali teikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais nustatomos daugiametės radijo spektro politikos programos. Šiose programose nustatomos naudojimosi radijo dažnių spektru strateginio planavimo ir derinimo pagal šios direktyvos ir specialiųjų direktyvų nuostatas politikos kryptys ir tikslai.

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

4. Kai reikia užtikrinti veiksmingą Europos Bendrijos interesų derinimą radijo spektro klausimais kompetentingose tarptautinėse organizacijose, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į RSPG nuomonę, gali pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai bendrus politikos tikslus.

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

10. 9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Elektroninių ryšių paslaugoms skirtų radijo dažnių valdymas

1. Deramai atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažniai yra viešoji gėrybė, turinti svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės pagal 8 ir 8a straipsnius savo teritorijoje užtikrina veiksmingą elektroninių ryšių paslaugoms teikti skirtų radijo dažnių valdymą. Jos užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos skirstytų elektroninių ryšių paslaugoms naudojamą spektrą ir suteiktų bendrąsias arba individualias teises naudoti tokius radijo dažnius remdamosi objektyviais, skaidriais, nediskriminuojančiais ir proporcingais kriterijais.

Įgyvendindamos šio straipsnio nuostatas valstybės narės turi laikytis atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant ITU radijo ryšio reglamentą, ir gali atsižvelgti į viešosios tvarkos sumetimus.

Įstatymo projektas

40 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

52 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros

2. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų procedūrų, nustatytų šio Įstatymo 53-56 straipsniuose.

Įstatymo projektas

36 straipsnis. 48 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimas ir papildymas

1. 48 straipsnio 2 dalyje po žodžių „plėtros planus“ įrašyti žodžius „bei atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Radijo dažniai (kanalai) Ryšių reguliavimo tarnybos valdomi pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros planus bei atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.“

3. 48 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „Bendrijoje“ įrašyti žodį „Sąjungoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„5. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje.“

Elektroninių ryšių įstatymas

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms, atliekantiems analogiškas funkcijas.

Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės 2 ir 3 punktai

2. Ši Lentelė parengta vadovaujantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatais ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencija (Žin., 2000, Nr. 5-130), Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio reglamentu (toliau vadinama – Reglamentas) ir atsižvelgiant į Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos Bendrąją Europos dažnių paskirstymo lentelę.

3. Radijo dažniai (kanalai) skiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau vadinama – Ryšių reguliavimo tarnyba) patvirtintomis Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklėmis, radijo dažnių naudojimo planu, radijo ryšio plėtros planais ir kitais radijo ryšio naudojimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais.

Visiškas

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažnius reikia efektyviai ir veiksmingai naudoti, taip pat siekiant naudos vartotojams, pavyzdžiui, masto ekonomijos ir paslaugų sąveikumo, stengiasi radijo dažnių naudojimą derinti visoje Bendrijoje. Tai darydamos jos veikia laikydamosi 8a straipsnio ir Sprendimo Nr. 676/2002/EB (Radijo spektro sprendimas).

Įstatymo projektas

36 straipsnis. 48 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimas ir papildymas

3. 48 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „Bendrijoje“ įrašyti žodį „Sąjungoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„5. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje.“

59 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas

Pakeisti įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymo

2 priedas

įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai

5. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 317).

Visiškas

3. Išskyrus atvejus, kai antroje pastraipoje numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad visų rūšių radijo ryšio tinklo ir bevielės prieigos technologijos galėtų būti naudojamos radijo dažnių juostose, kurios, kaip turi būti paskelbta jų nacionaliniame dažnių paskirstymo plane laikantis Bendrijos teisės aktų nuostatų, gali būti naudojamos elektroninių ryšių paslaugoms.

Tačiau valstybės narės atskiriems radijo ryšio tinklams ar bevielio prisijungimo technologijos rūšims, naudojamoms elektroninių ryšių paslaugoms, gali pritaikyti proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, jei būtina:

a) išvengti žalingųjų trukdžių,

b) apsaugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų poveikio,

c) užtikrint techninę paslaugos kokybę,

d) užtikrinti kuo didesnį radijo dažnių pasidalomąjį naudojimą,

e) užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą;

f) pasiekti bendrojo intereso tikslą pagal 4 dalį.

4. Išskyrus atvejus, kai antroje pastraipoje numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad visų rūšių elektroninių ryšių paslaugos galėtų būti teikiamos radijo dažnių juostose, kurios, kaip turi būti paskelbta jų nacionaliniame dažnių paskirstymo plane laikantis Bendrijos teisės aktų nuostatų, gali būti naudojamos elektroninių ryšių paslaugoms. Tačiau valstybės narės gali numatyti proporcingus ir nediskriminacinius teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rūšių apribojimus, įskaitant, prireikus, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšio reglamentų reikalavimų patenkinimą.

Priemonės, pagal kurias reikalaujama, kad elektroninių ryšių paslauga būtų teikiama konkrečioje elektroninių ryšių paslaugoms skirtoje juostoje, turi būti pagrindžiamos būtinybe užtikrinti valstybių narių pagal Bendrijos teisę nustatyto bendrojo intereso tikslui pasiekti, pavyzdžiui vienas iš toliau išvardytų tikslų, tačiau jais neapsiribojant:

a) gyvybės apsauga,

b) socialinės, regioninės ar teritorinės sanglaudos skatinimas,

c) neveiksmingo radijo dažnių naudojimo išvengimas arba

d) kultūrinės bei kalbų įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo skatinimas, pavyzdžiui, teikiant radijo ir televizijos transliavimo paslaugas.

Priemonė, pagal kurią draudžiama teikti kitas elektroninių ryšių paslaugas konkrečioje juostoje, gali būti numatyta tik tuomet, jei ją galima pagrįsti poreikiu teikti gyvybės apsaugos paslaugas. Valstybės narės taip pat gali išskirtiniais atvejais išplėsti tokios priemonės taikymą, kad būtų įvykdyti kiti valstybių narių pagal Bendrijos teisę nustatyti visuotinės svarbos tikslai.

5. Valstybės narės reguliariai peržiūri, ar 3 ir 4 dalyje nurodyti apribojimai yra būtini, ir viešai skelbia šių peržiūrų rezultatus.

6. 3 ir 4 dalys taikomos elektroninio ryšio paslaugoms teikti skirtam spektrui, bendrosioms bei individualioms teisėms naudoti radijo dažnius, suteiktoms nuo 2011 m. gegužės 25 d.

Iki 2011 m. gegužės 25 d. jau paskirstytam spektrui, galiojančioms bendrosioms ir individualioms naudojimo teisėms taikomas 9a straipsnis.

Įstatymo projektas

36 straipsnis. 48 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimas ir papildymas

Įstatymo projektas

4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos uždaviniai ir funkcijos elektroninių ryšių srityje

2. Vyriausybė:

2) tvirtina elektroninių ryšių plėtros ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti Lietuvos Respublikoje planavimo dokumentus;

Įstatymo projektas

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

3) rengia ir tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą (toliau – Planas);

Visiškas

7. „Nepažeidžiant specifinių direktyvų nuostatų ir atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines aplinkybes, valstybės narės gali nustatyti taisykles, kad būtų išvengta spektro kaupimo, visų pirma naudojimo teisių turėtojams nustatyti griežtus faktinio naudojimosi teisėmis terminus ir taikyti sankcijas, įskaitant finansines baudas arba teisių panaikinimą tais atvejais, kai nesilaikoma tų terminų. Šios taisyklės nustatomos ir taikomos proporcingai, nediskriminuojant ir skaidriai.

Įstatymo projektas

44 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

58 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių naudojimas

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą bei veiksmingą konkurenciją elektroninių ryšių rinkoje, turi teisę įpareigoti radijo dažnių (kanalų) naudotojus perleisti jiems suteiktą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus).

Įstatymo projektas

54 straipsnis. 72 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas, papildymas 5 ir 6 dalimis ir 7 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą.“

2. Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą arba imasi kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas, net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas.“

Elektroninių ryšių įstatymas

72 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra

4. Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.

Įstatymo projektas

54 straipsnis. 72 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas, papildymas 5 ir 6 dalimis ir 7 dalies pakeitimas

4. Buvusias 72 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis.

5. Pakeisti 72 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams, elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams arba radijo dažnių (kanalų) naudotojams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai išspręsti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.“

Įstatymo projektas

56 straipsnis. 74 straipsnio 1 dalies pakeitimas

74 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „sprendimų, priimtų išsprendus ginčą“ įrašyti žodžius „įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.“

Elektroninių ryšių įstatymas

74 straipsnis. Ekonominės sankcijos

2. Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 500 000 litų.

Visiškas

11. Įterpiami šie straipsniai:

„9a straipsnis

Galiojančių teisių apribojimų peržiūra

1. Penkerius metu nuo 2011 m. gegužės 25 d. valstybės narės gali leisti radijo dažnių naudojimo teisių turėtojams, kuriems jos buvo suteiktos iki tos datos ir galios ne trumpiau kaip penkerius metus nuo tos datos, pateikti kompetentingai nacionalinei institucijai paraišką dėl tų teisių apribojimo pakartotinio įvertinimo pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Prieš priimdama sprendimą, kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija praneša teisių turėtojui apie pakartotinį apribojimų įvertinimą, nurodydama teisių apimtį po pakartotinio įvertinimo, ir leidžia jam per pagrįstą laikotarpį atsiimti paraišką.

Jeigu teisių turėtojas atsiima paraišką, teisės nesikeičia iki galiojimo pabaigos arba iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

2. Pasibaigus 1 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog 9 straipsnio 3 ir 4 dalys būtų taikomos visoms likusioms bendrosioms ar individualioms naudojimo teisėms ir elektroninėms ryšio paslaugoms skirto spektro paskyrimams, kurie galiojo 2011 m. gegužės 25 d.

3. Taikydamos šį straipsnį valstybės narės imasi tinkamų priemonių sąžiningai konkurencijai skatinti.

4. Priemonės, priimtos taikant šį straipsnį nesuteikia naujos naudojimo teisės todėl joms netaikomos atitinkamos Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 5 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Įstatymo projektas

38 straipsnis. 50 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalių pakeitimas ir papildymas

3. Pakeisti 50 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali būti pratęstas elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis bei atsižvelgiant į šio Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas.“

Įstatymo projektas

45 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį, papildyti straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„59 straipsnis. Naudojimosi elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas

1. Su elektroninių ryšių išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti radijo dažnius (kanalus). Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis kaip 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičiantys nustatyto teisinio reguliavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal Plane nustatytus kriterijus keičiasi radijo ir (ar) televizijos programų, kurias transliuoti (retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją, transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius kitomis nei leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nustatytomis sąlygomis terminą, mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatomis.“

Įstatymo projektas

60 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

4. Asmenims iki šio Įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.

Dalinis

Visiškai bus perkelta priėmus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 1V-854 „Dėl Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1V-155 „Dėl Radijo dažnių (kanalų) radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1V-1160 „Dėl Radijo dažnių naudojimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą; Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2003 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 1V-27 „Dėl Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą

9b straipsnis

Individualių radijo dažnių naudojimo teisių perdavimas ar nuoma

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, laikydamosi nacionalinių radijo dažnių naudojimo teisių sąlygų, pagal nacionalines procedūras galėtų kitoms įmonėms perduoti arba išnuomoti individualias radijo dažnių naudojimo teises juostose, kuriose tai daryti numatyta pagal 3 dalį priimtose įgyvendinimo priemonėse.

Valstybės narės gali numatyti, kad pagal valstybių narių įstatymuose nustatytas procedūras įmonės kitoms įmonėms perduotų arba išnuomotų kitų radijo dažnių juostų individualias radijo dažnių naudojimo teises.

Individualioms radijo dažnių naudojimo teisėms nustatytos sąlygos po šių teisių perdavimo arba nuomos nesikeičia, išskyrus atvejus, kai nacionalinė kompetentinga institucija nustato kitaip.

Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad šios dalies nuostatos gali būti netaikomos tais atvejais, jei individualios radijo dažnių naudojimo teisės įmonei iš pradžių suteiktos nemokamai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad apie įmonės ketinimą perduoti teises naudoti radijo dažnius, taip pat apie faktinį jų perdavimą, pagal nacionalines procedūras būtų pranešta kompetentingai nacionalinei institucijai, atsakingai už individualių naudojimo teisių suteikimą, ir kad apie tai būtų paskelbta viešai. Jeigu radijo dažnio naudojimas buvo suderintas taikant Sprendimą Nr. 676/2002/EB (Sprendimą dėl radijo spektro) arba kitas Bendrijos priemones, toks perdavimas turi atitikti tokį suderintą naudojimą.

3. Komisija gali partvirtinti atitinkamų įgyvendinamųjų priemonių, kad būtų nustatytos dažnių juostos, kurių radijo dažnių naudojimo teises įmonės gali perleisti arba išnuomoti vienos kitoms. Šios priemonės neapima dažnių, kurie naudojami transliavimui.

Techninės įgyvendinamosios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, tvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“;

Įstatymo projektas

43 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimas.“

Dalinis

12. 10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos kontroliuotų visų nacionalinių numeracijos išteklių naudojimo teisių suteikimą ir nacionalinių numeracijos planų valdymą. Valstybės narės užtikrina, kad visoms viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms būtų teikiama pakankamai numerių ir numerių intervalų. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustato nacionalinių numeracijos išteklių naudojimo teisių suteikimo objektyvią, skaidrią ir nediskriminacinę tvarką.

Įstatymo projektas

40 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

52 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūros

2. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų procedūrų, nustatytų šio Įstatymo 53-56 straipsniuose.

Elektroninių ryšių įstatymas

48 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai

1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio Įstatymo nuostatas valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių ištekliai.

Įstatymo projektas

36 straipsnis. 48 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimas ir papildymas

2. 48 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „elektroniniuose“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Telefono ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano diegimo tvarką ir sąlygas.“

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

Visiškas

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad nacionaliniai numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi vienodai visiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Svarbiausia valstybės narės užtikrina, kad įmonė, kuriai buvo suteikta teisė naudotis numerių intervalu, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų nustatydama numerių sekas, kuriomis pasiekiamos jų paslaugos.“;

Įstatymo projektas

7 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

Visiškas

b) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės remia konkrečių numerių ar numeracijos intervalų suderinimą Bendrijoje, jei tuo kartu skatinamas vidaus rinkos veikimas ir visoje Europoje teikiamų paslaugų plėtojimas. Komisija gali šiuo klausimu imtis atitinkamų techninių įgyvendinamųjų priemonių.

Šios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, patvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“;

Įstatymo projektas

36 straipsnis. 48 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimas ir papildymas

3. 48 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „Bendrijoje“ įrašyti žodį „Sąjungoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„5. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje.“

Visiškas

13. 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:

- „— nedelsdama ir be jokios diskriminacijos veiktų laikydamasi paprastos, veiksmingos, skaidrios ir viešai prieinamos tvarkos ir bet kuriuo atveju priimtų sprendimą per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo, išskyrus ekspropriacijos atvejus, ir“;

Įstatymo projektas

33 straipsnis. 40 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jei viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat, kai nepavyksta derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Su servitutu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nežymūs ir nekeičiantys nustatyto teisinio reguliavimo esmės ir dėl jų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar panaikinimą.“

Visiškas

b) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai viešosioms ar vietinės valdžios institucijoms nuosavybės teise priklauso ar jos kontroliuoja įmones, teikiančias viešuosius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, 1 dalyje nurodytų teisių suteikimo funkcija ir su nuosavybe ar kontrole susijusi veikla būtų veiksmingai struktūriškai atskirtos.“;

Įstatymo projektas

33 straipsnis. 40 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Visiškas

14. 12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Elektroninių ryšių tinklų teikėjų bendra vieta ir bendras tinklo komponentų ir su jais susijusių įrenginių naudojimas

1. Kai elektroninių ryšių tinklus teikianti įmonė pagal nacionalinius įstatymus turi teisę įrengti įrenginius valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, virš jos ar po ja, arba gali pasinaudoti nuosavybės eksproprijavimo ar naudojimo tvarka, nacionalinės reguliavimo institucijos, visiškai atsižvelgdamos į proporcingumo principą, turi galimybę nustatyti, kad tokie įrenginiai ar nuosavybė, įskaitant, inter alia, pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, stiebus, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, kanalus, vamzdynus, šulinius, skirstymo spintas, būtų naudojami bendrai.

Įstatymo projektas

32 straipsnis. 39 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 39 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „kolektoriais“ įrašyti žodžius „šuliniais, atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant“, vietoj žodžio „bokštais“ įrašyti žodį „bokštus“, vietoj žodžio „patalpomis“ įrašyti žodžius „statiniais, statinių įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Jeigu viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais, atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebais, statiniais, statinių įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis, ir kitokiais įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.“

2. 39 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „kolektoriais“ įrašyti žodžius „šuliniais, atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant“, vietoj žodžio „bokštais“ įrašyti žodį „bokštus“, vietoj žodžio „patalpomis“ įrašyti žodžius „statiniais, statinių įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais, atraminėmis konstrukcijomis, įskaitant bokštus, stiebais, statiniais, statinių įvadais, statinių inžinierinėmis sistemomis ir kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių infrastruktūros statybos tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su viešųjų ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo, kad nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.“

Visiškas

2. Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyti teisių turėtojai bendrai naudotųsi įrenginiais ar nuosavybe (įskaitant fizinę bendrą vietą) arba imtųsi priemonių viešųjų darbų koordinavimui palengvinti, kad būtų apsaugota aplinka, visuomenės sveikata, užtikrintas visuomenės saugumas arba kad būtų atsižvelgiama į miesto ir šalies planavimo tikslus ir tik po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti nuomonę. Į tokius bendro naudojimo ar koordinavimo susitarimus gali būti įtrauktos taisyklės dėl įrenginių ar nuosavybės bendro naudojimo sąnaudų pasidalijimo.

Įstatymo projektas

32 straipsnis. 39 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

Elektroninių ryšių įstatymas

39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimas

3. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

Visiškas

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms taip pat būtų suteikti įgaliojimai po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti nuomonę, nustatyti 1 dalyje nurodytiems teisių turėtojams ir (arba) pastatų elektros laidų sistemų savininkams įpareigojimus bendrai naudotis šiomis sistemomis pastatų viduje arba iki pirmojo koncentracijos arba skirstymo taško, jei jis yra pastato išorėje, tais atvejais, jei naujos tokios pačios infrastruktūros kūrimas ekonominiu požiūriu neveiksmingas arba fiziškai nepraktiškas. Į tokius bendro naudojimo ir koordinavimo susitarimus gali būti įtrauktos įrenginių ar nuosavybės bendro naudojimo sąnaudų, kurios prireikus koreguojamos atsižvelgiant į riziką, pasidalijimo taisyklės.

Įstatymo projektas

32 straipsnis. 39 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

Elektroninių ryšių įstatymas

39 straipsnis. Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimas

3. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.

Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių 331, 332 ir 333 punktai

331. Jeigu tarp elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojo ir elektroninių ryšių infrastruktūros naudotojo kyla ginčų dėl teisės bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra (sudaryti Sutartį), šios teisės įgyvendinimo ar Sutarties sąlygų (įskaitant bet kuriuos su Sutartimi susijusius reikalavimus), suinteresuota šalis gali kreiptis į Tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo (įskaitant prašymą pareikalauti leisti bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra) pagal šių Taisyklių 356 punktą.

332. Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuotos šalies pateiktą prašymą leisti jai bendrai naudotis elektroninių ryšių infrastruktūra (toliau – Prašymas) skelbia savo interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Prašymo gavimo dienos, kad visi suinteresuoti asmenys pareikštų savo nuomonę per Tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 28 dienos nuo Prašymo paskelbimo dienos. Tarnyba paskelbia nuorodą apie tokį skelbimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

333. Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo komisija, veikianti pagal Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-539 (Žin., 2005,
Nr. 73-2674), ginčą pradeda nagrinėti ne anksčiau kaip pasibaigus šių Taisyklių 358 punkte nustatytam terminui ir priima sprendimą dėl ginčo, įvertinusi suinteresuotų asmenų per šių Taisyklių 332 punkte nustatytą terminą pateiktą nuomonę dėl Prašymo.

Visiškas

4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, jog įmonės teiktų būtiną informaciją, jei kompetentingos institucijos to prašo, kad šios institucijos kartu su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis galėtų nustatyti 1 dalyje nurodytų įrenginių pobūdžio, prieinamumo bei geografinės buvimo vietos išsamų sąrašą ir pateiktų jį suinteresuotosioms šalims.

Įstatymo projektas

53 straipsnis. 71 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi

1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Elektroninių ryšių įstatymas

71 straipsnis. Informacijos gavimas

Įstatymo projektas

53 straipsnis. 71 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi

2. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):

Visiškas

5. Pagal šį straipsnį nacionalinių reguliavimo institucijų taikomos priemonės turi būti objektyvios, skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos. Jei įmanoma, šios priemonės turi būti įgyvendinamos derinant su vietos valdžios institucijomis.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms, atliekantiems analogiškas funkcijas.

Įstatymo projektas

32 straipsnis. 39 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

Visiškas

15. įterpiamas šis skyrius:

„IIIa SKYRIUS

TINKLŲ IR PASLAUGŲ SAUGUMAS IR VIENTISUMAS

13a straipsnis

Saugumas ir vientisumas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ar viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, imtųsi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių teikiamų tinklų ir paslaugų saugumui kylančios rizikos tinkamam valdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, šiomis priemonėmis užtikrinamas saugumo lygis, atitinkantis atsiradusią riziką. Visų pirma imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią su saugumu susijusiems incidentams arba sumažinti jų poveikį paslaugų gavėjams ir sujungtiems tinklams.

Įstatymo projektas

35 straipsnis. Įstatymo papildymas 42¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 42¹ straipsniu:

42¹ straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas

1. Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų ir (ar) paslaugų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užkirsti kelią saugumo incidentams arba sumažinti jų poveikį viešųjų ryšių tinklams ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams.

Visiškas

2. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus, imtųsi visų tinkamų priemonių savo tinklų vientisumui garantuoti, ir tokiu būdu užtikrintų šiais tinklais teikiamų paslaugų nepertraukiamumą.

Įstatymo projektas

35 straipsnis. Įstatymo papildymas 42¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 42¹ straipsniu:

42¹ straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas

2. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu būdu užtikrinant šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Visiškas

3. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ar viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, praneštų kompetentingai nacionalinei reguliavimo institucijai apie saugumo ar vientisumo pažeidimus, kurie turėjo didelės įtakos tinklų veikimui arba paslaugų teikimui.

Prireikus atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija praneša kitų valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA). Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali informuoti visuomenę arba reikalauti, kad tai padarytų įmonės, jei ji nustato, kad pažeidimo atskleidimas atitinka visuomenės interesus.

Kartą per metus atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija pateikia Komisijai ir ENISA apibendrintą pagal šią dalį gautų pranešimų ir įvykdytų veiksmų ataskaitą.

Įstatymo projektas

35 straipsnis. Įstatymo papildymas 42¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 42¹ straipsniu:

42¹ straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas

5. Įvykus viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimams, kurie turėjo didelės įtakos tinklų veikimui arba paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai bei visuomenei.

6. Ryšių reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 5 dalį pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus bei kasmet pateikia apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai.

Visiškas

4. Komisija, atidžiai atsižvelgdama į ENISA nuomonę, gali patvirtinti tinkamas technines įgyvendinamąsias priemones, kad suderintų 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones, įskaitant priemones, kuriomis apibrėžiamos aplinkybės, forma ir procedūros, taikomos nustatant pranešimo reikalavimus. Šios techninės įgyvendinamosios priemonės bus kuo labiau grindžiamos Europos ir tarptautiniais standartais ir nekliudo valstybėms narėms patvirtinti papildomus reikalavimus siekiant 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų.

Šios įgyvendinamosios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, patvirtinamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Direktyvos straipsnio dalies perkelti ir įgyvendinti nereikia, nes ji skirta Komisijai.

13b straipsnis

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimą duoti privalomus nurodymus, įskaitant ir tuos, kurie susiję su įgyvendinimo terminu, įmonėms, teikiančioms viešuosius ryšių tinklus arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, tam, kad būtų įgyvendintas 13a straipsnis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimą reikalauti, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas:

a) teiktų informaciją, reikalingą paslaugų ir tinklų saugumui ir (arba) vientisumui įvertinti, įskaitant dokumentus, susijusius su jų saugumo politika ir

b) leistų kvalifikuotai nepriklausomai įstaigai arba kompetentingai nacionalinei institucijai atlikti jų saugumo auditą ir pateiktų šio audito rezultatus nacionalinei reguliavimo institucijai. Audito išlaidas apmoka įmonė.

Įstatymo projektas

35 straipsnis. Įstatymo papildymas 42¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 42¹ straipsniu:

42¹ straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas

3. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą bei vientisumą, užkirsti kelią saugumo incidentams plisti, mažinti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų dėl saugumo incidentų patiriamos žalos atsiradimo riziką, turi teisę duoti privalomus nurodymus bei nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant teisę reikalauti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis atlikti nepriklausomą saugumo auditą ir pateikti šio audito rezultatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir proporcingi siekiamam tikslui pasiekti.

Įstatymo projektas

53 straipsnis. 71 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi

2. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

9) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo ir (ar) vientisumo įvertinimu;

Visiškas

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų visus reikalingus įgaliojimus tirti nurodymų nesilaikymo atvejus, taip pat atvejus, susijusius su nesilaikymo poveikiu tinklų saugumui ir vientisumui.

4. Šios nuostatos nepažeidžia šios direktyvos 3 straipsnio.“;

Įstatymo projektas

54 straipsnis. 72 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas, papildymas 5 ir 6 dalimis ir 7 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Papildyti 72 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis:

„5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo, kas sukelia didelę žalą konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą.

6. Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones pagal šio straipsnio 2 ir 5 dalis priėmimo, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.“

4. Buvusias 72 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis.

5. Pakeisti 72 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

Visiškas

16. 14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kai įmonė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje (pirminėje rinkoje), gali būti laikoma, kad ji turi didelę įtaką rinkoje ir glaudžiai susijusioje rinkoje (antrinėje rinkoje), jei tų dviejų rinkų ryšiai yra tokie, kad įtaka pirminėje rinkoje daro poveikį jos įtakai antrinėje rinkoje ir taip dar labiau sustiprėja įmonės įtaka rinkoje. Todėl priemonės padėčiai ištaisyti, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokiam įtakos sustiprėjimui, gali būti taikomos antrinėje rinkoje pagal Direktyvos 2002/19/EB (toliau – Prieigos direktyva) 9, 10, 11 ir 13 straipsnius, o tais atvejais, kai paaiškėja, jog tokios priemonės yra nepakankamos, priemonės padėčiai ištaisyti gali būti taikomos pagal Direktyvos 2002/22/EB (toliau – Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje

2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.

Įstatymo projektas

14 straipsnis. 17 straipsnio 1, 2, 4 ir 7 dalių pakeitimas ir papildymas

1. 17 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Ryšių reguliavimo tarnyba“ išbraukti žodžius „turi teisę“ ir po žodžių „atitinkamoje rinkoje“ vietoj žodžio „nustatyti“ įrašyti žodį „nustato“, dalį papildyti nauju 6 punktu, buvusį 6 punktą laikyti atitinkamai 7 punktu ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą:

1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;

2) nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;

3) apskaitos atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;

4) įpareigojimą suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;

5) kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatas;

6) funkcinio atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 23¹ straipsnio nuostatas;

7) įpareigojimus, susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.“

Įstatymo projektas

26 straipsnis. 32 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas

1. 32 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po skaičiaus „22“ išbraukti žodžius „ir“, po skaičiaus „23“ įrašyti žodį ir skaičių „ir 23¹“, po žodžių „taip pat“ išbraukti žodžius „įpareigojimų, atitinkamais atvejais privalomų vykdyti“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 23¹ straipsnius, taip pat pagal šio Įstatymo 33 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant į nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais pateisinamus įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių kainų, nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant grobuoniškas kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų gavėjams ar nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo tarnyba, apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama veiksmingą konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jei ūkio subjektas įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.“

2. 32 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ įrašyti žodžius „savo interneto svetainėje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.“

Įstatymo projektas

27 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies pakeitimas

33 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „prie viešojo“ išbraukti žodį „telefono“, vietoj žodžio „ryšio“ įrašyti žodį „ryšių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką prisijungiant prie viešojo ryšių tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise abonentams nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių tarifų ribą.“

Elektroninių ryšių įstatymas

33 straipsnis. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti bet kuriems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat ir taikydama šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą.

Visiškas

17. 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) Antraštė pakeičiama taip:

„Rinkų nustatymo ir apibrėžimo procedūra“;

b) 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Po viešųjų konsultacijų, įskaitant konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, bei atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų (toliau – rekomendacija). Rekomendacijoje bus nurodytos tos elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkos, kurių charakteristikos pagrįstai leidžia joms taikyti specifinėse direktyvose nurodytus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus, jų netaikant rinkoms, kurios konkrečiais atvejais gali būti apibrėžtos pagal konkurencijos teisę. Komisija rinkas apibrėžia pagal konkurencijos teisės principus.“;

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

3. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus.

Visiškas

c) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Atidžiai atsižvelgdamos į rekomendaciją ir gaires, nacionalinės reguliavimo institucijos pagal nacionalines aplinkybes ir konkurencijos teisės principus apibrėžia atitinkamas rinkas, pirmiausia atitinkamas geografines rinkas savo teritorijoje. Prieš apibrėždamos rinkas, kurios skiriasi nuo rekomendacijoje apibrėžtų rinkų, nacionalinės reguliavimo institucijos laikosi 6 ir 7 straipsniuose nurodytos tvarkos.“;

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

7. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, jei rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Komisijos rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.

13. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje Europos Komisijos rekomendacijoje, arba nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimas sukurtų barjerą bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo. Jeigu Europos Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba per šešis mėnesius privalo pakeisti arba panaikinti tokį sprendimo projektą. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

14. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (ar) panaikinti vieną ar kelis šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų barjerą bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo priėmimo Europos Komisijoje. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę bei pasiūlymus, pakeičia, panaikina arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.

15. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar 1 mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą 1 mėnesio terminą priima rekomendaciją, kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti arba panaikinti savo sprendimo projektą, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.

Visiškas

d) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Pasikonsultavusi, įskaitant konsultacijas su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę ir laikydamasi 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu gali priimti sprendimą, nustatantį transnacionalines rinkas.“;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

18. 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka atitinkamų rinkų tyrimą, atsižvelgdamos į rekomendacijoje nustatytas rinkas ir atidžiai atsižvelgdamos į gaires. Valstybės narės užtikrina, kad šis tyrimas atitinkamais atvejais būtų atliekamas kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Visiškas

2. Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 3 ar 4 dalis, Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį arba pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 8 straipsnį reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija nustatytų, ar įmonėms reikia skirti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus, ji, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tyrimu, turi nustatyti, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga.“;

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

1. Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.

2. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

1) atitinkamos rinkos (produktų (paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnyje, taikymą, apibrėžimas;

2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jei konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;

3) šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.

Visiškas

b) 4, 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„4. Jei nacionalinė reguliavimo institucija nustato, kad atitinkamoje rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos, ji pagal 14 straipsnį nustato įmones, atskirai arba kartu su kitomis įmonėmis turinčias didelę įtaką toje rinkoje, ir nacionalinė reguliavimo institucija joms nustato atitinkamus konkrečius šio straipsnio 2 dalyje minėtus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus, arba jei jie jau nustatyti, juos palieka galioti ar iš dalies pakeičia.

Įstatymo projektas

14 straipsnis. 17 straipsnio 1, 2, 4 ir 7 dalių pakeitimas ir papildymas

„1. Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios momentą:

1) skaidrumo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas;

2) nediskriminavimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas;

3) apskaitos atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas;

4) įpareigojimą suteikti prieigą pagal šio Įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;

5) kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatas;

6) funkcinio atskyrimo įpareigojimą pagal šio Įstatymo 23¹ straipsnio nuostatas;

7) įpareigojimus, susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal šio Įstatymo 32 straipsnio nuostatas.“

2. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytais atvejais ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti atitinkamus įpareigojimus be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą, numatytą šio Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje. Šios dalies pirmame sakinyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, o nurodytą antrame sakinyje – nuo momento, kai ūkio subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti kitą šioje dalyje nurodytų įpareigojimų vykdymo pradžios momentą, tačiau ne ankstesnį negu šioje dalyje nurodytieji.“

Elektroninių ryšių įstatymas

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.

Įstatymo projektas

14 straipsnis. 17 straipsnio 1, 2, 4 ir 7 dalių pakeitimas ir papildymas

Elektroninių ryšių įstatymas

17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas

8. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.

Visiškas

5. 15 straipsnio 4 dalyje minimame sprendime minėtų transnacionalinių rinkų atveju rinkos tyrimą atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka kartu, atidžiai atsižvelgdamos į gaires, ir bendrai sprendžia, ar pradėti taikyti, palikti galioti, keisti ar panaikinti šio straipsnio 2 dalyje minėtus reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimus.

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

8. Jei rinkos tyrimas atliekamas Europos Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų bei tarpusavio susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Visiškas

6. Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis taikant priemones laikomasi 6 ir 7 straipsniuose nurodytos tvarkos. Nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka atitinkamos rinkos tyrimą ir praneša apie atitinkamą planuojamą priemonę pagal 7 straipsnį:

a) per trejus metus nuo ankstesnės su šia rinka susijusios priemonės patvirtinimo. Tačiau išimtiniais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau negu trejais papildomais metais, jei nacionalinė reguliavimo institucija Komisijai praneša apie siūlomo pratęsimo priežastis, o Komisija per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pratęsimą nepareiškia prieštaravimų;

b) tų rinkų, apie kurias anksčiau nebuvo pranešta Komisijai, atveju – per dvejus metus po patikslintos rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų priėmimo arba

c) naujųjų valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą, atveju – per dvejus metus po jų įstojimo.“;

c) pridedama ši dalis:

„7. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nepabaigia rekomendacijoje nurodytos atitinkamos rinkos tyrimo per 6 dalyje nustatytą terminą, EERRI, esant prašymui, padeda atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai pabaigti konkrečios rinkos tyrimą ir nustatyti taikytinus konkrečius įpareigojimus. Gavusi pagalbą, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija per šešis mėnesius praneša Komisijai apie planuojamą priemonę pagal 7 straipsnį.“;

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

9. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, arba ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Europos Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne ilgiau nei 3 papildomais metais.

10. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje nurodytus terminus, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.

Visiškas

19. 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies pirmajame sakinyje žodis „standartų“ pakeičiamas žodžiais „neprivalomų standartų“;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

b) 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Jei tokių standartų ir (arba) specifikacijų nėra, valstybės narės skatina įgyvendinti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (angl. ITU), Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (angl. CEPT), Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) ir Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (angl. IEC) priimtus tarptautinius standartus ir rekomendacijas.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

27 straipsnis. Elektroninių ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės

1. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

2. Kol šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.

Visiškas

c) 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4. Tais atvejais, kai Komisija ketina tam tikrų standartų ir (arba) specifikacijų įgyvendinimą padaryti privalomą, ji apie tai paskelbia pranešimą Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje ir paragina visas suinteresuotas šalis viešai pareikšti pastabas. Komisija imasi tinkamų įgyvendinamųjų priemonių ir atitinkamų standartų įgyvendinimą paskelbia privalomą, o Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamame standartų ir (arba) specifikacijų sąraše juos pavadina privalomaisiais standartais.

5. Kai Komisija mano, kad 1 dalyje minėti standartai ir (arba) specifikacijos nebeprisideda prie suderinto elektroninių ryšių paslaugų teikimo arba kad jie nebetenkina vartotojų poreikių ar kliudo technologijų plėtotei, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, išbraukia juos iš 1 dalyje minėto standartų ir (arba) specifikacijų sąrašo.“;

d) 6 dalyje žodžiai „22 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka išbraukia juos iš 1 dalyje minėto standartų ir (arba) specifikacijų sąrašo" pakeičiami žodžiais "imasi atitinkamų įgyvendinimo priemonių ir iš 1 dalyje minėto standartų ir (arba) specifikacijų sąrašo šiuos standartus ir (arba) specifikacijas išbraukia“;

e) Įterpiama ši 6a dalis:

„6a. 4 ir 6 dalyje nurodytos įgyvendinamosios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos taikant 22 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

20. 18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalyje įterpiamas šis c punktas:

„c) teikėjus, teikiančius skaitmeninės televizijos paslaugas ir įrangą, bendradarbiauti teikiant neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams sąveikias televizijos paslaugas.“;

Įstatymo projektas

17 straipsnis. 22 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas

2. Ryšių reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas bei inovacijas ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:

Įstatymo projektas

21 straipsnis. 27 straipsnio 6 dalies pakeitimas

27 straipsnio 6 dalyje po žodžio „forma“ įrašyti žodžius „įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams.“

Visiškas

b) 3 dalis išbraukiama;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

21. 19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Suderinimo procedūros

1. Nepažeidžiant šios direktyvos 9 straipsnio ir Direktyvos 2002/20/EB (toliau – Leidimų direktyva) 6 ir 8 straipsnių, jei Komisija nustato, kad nacionalinės reguliavimo institucijos skirtingai atlieka šioje direktyvoje ir specialiosiose direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis ir dėl to gali kilti kliūčių vidaus rinkai, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, gali priimti rekomendaciją arba sprendimą dėl suderinto šios direktyvos ir specialiųjų direktyvų nuostatų taikymo tam, kad būtų įgyvendinami 8 straipsnyje išdėstyti tikslai.

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

2. Priimdama rekomendaciją pagal 1 dalį, Komisija laikosi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Valstybės narės užtikrina, kad atlikdamos užduotis nacionalinės reguliavimo institucijos atidžiai atsižvelgtų į šias rekomendacijas. Jei nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia rekomendacijos nesilaikyti, ji apie tai praneša Komisijai pagrįsdama savo poziciją.

Elektroninių ryšių įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas

4. Valstybės institucijos, pagal kompetenciją taikydamos šį Įstatymą, atsižvelgia į atitinkamas Europos Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ir pateikti Europos Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.

Visiškas

3. Pagal 1 dalį priimti sprendimai gali apimti tik suderinto arba koordinuoto metodo, kuris taikomas sprendžiant toliau išvardytus klausimus, nustatymą:

a) tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos, taikydamos 15 ir 16 straipsnių nuostatas ir reguliuodamos elektroninių ryšių rinkas, nenuosekliai taiko bendruosius reguliavimo metodus, taigi kyla kliūčių vidaus rinkai. Šie sprendimai nėra susiję su nacionalinių reguliavimo institucijų specialiaisiais pranešimais pagal 7a straipsnį.

Tokiu atveju Komisija pateikia sprendimo projektą tik:

- praėjus mažiausiai dvejiems metams po Komisijos rekomendacijos, skirtos tai pačiai problemai spręsti, priėmimo, ir

- atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę dėl tokio sprendimo priėmimo tvarkos, kurią, Komisijos paprašyta, EERRI pateikia per 3 mėn.;

b) numeracijos, įskaitant numerių intervalus, numerių ir identifikatorių perkėlimo, numerių ir adresų transliavimo sistemų ir prieigos prie 112 skubios pagalbos iškvietimo tarnybų klausimus.

4. 1 dalyje minėtas sprendimas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamas taikant 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5. EERRI gali savo iniciatyva patarti Komisijai, ar turėtų būti patvirtinta priemonė pagal 1 dalį.“;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

22. 20 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tais atvejais, kai dėl galiojančių įpareigojimų pagal šią direktyvą ar specialiąsias direktyvas tarp įmonių, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas valstybėje narėje arba tarp tokių įmonių ir kitų įmonių valstybėje narėje, kurios naudojasi panaudos prievolėmis ir (arba) tarpusavio sąsaja pagal šią direktyvą ar specialiąją direktyvą, kyla ginčas, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija bet kurios ginčo šalies prašymu ir nepažeisdama 2 dalies nuostatų priima sprendimą, įpareigojantį išspręsti ginčą per kuo trumpesnį laiką, bet kuriuo atveju per keturis mėnesius, išskyrus ypatingas aplinkybes. Atitinkama valstybė narė reikalauja, kad visos šalys visapusiškai bendradarbiautų su nacionaline reguliavimo institucija.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

28 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas

1. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.

14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.

Visiškas

23. 21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Tarpvalstybinių ginčų sprendimas

1. Jei tarp šalių skirtingose valstybėse narėse kyla ginčas dėl šios direktyvos ar specifinių direktyvų, ir kai ginčas priklauso kelių valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai, taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.

Elektroninių ryšių įstatymas

28 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas

21. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.

Visiškas

2. Ginčą atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms spręsti gali pateikti bet kuri šalis. Kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos koordinuoja savo pastangas ir turi teisę konsultuotis su EERRI, kad ginčas būtų išspręstas darniai pagal 8 straipsnyje išdėstytus tikslus.

Bet kokie įpareigojimai, kuriuos įmonėms taiko nacionalinės reguliavimo institucijos, sprendžiant ginčus atitinka šią direktyvą ir specifines direktyvas.

Nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra kompetentingos spręsti tokį ginčą, gali paprašyti EERRI priimti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal Pagrindų direktyvos ir (arba) specialiųjų direktyvų nuostatas ginčui išspręsti.

Jeigu toks prašymas pateikiamas EERRI, visos nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra kompetentingos spręsti bet kurį ginčo aspektą, prieš imdamosi veiksmų ginčui išspręsti, laukia, kol EERRI priims nuomonę. Tai neapriboja nacionalinių reguliavimo institucijų galimybės prireikus imtis skubių priemonių.

Bet kokie ginčą sprendžiančios nacionalinės reguliavimo institucijos įmonei nustatyti įpareigojimai turi atitikti šios direktyvos arba specialiųjų direktyvų nuostatas, o juos nustatant atidžiai atsižvelgiama į EERRI priimtą nuomonę.

Elektroninių ryšių įstatymas

28 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas

Dalinis

Dėl Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

3. Valstybės narės gali numatyti galimybę kompetentingoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms kartu atsisakyti spręsti ginčą, kai veikia kiti mechanizmai, įskaitant tarpininkavimą, kurie geriau ir laiku pagal 8 straipsnio nuostatas išspręstų ginčą.

Apie tai jos nedelsdamos praneša šalims. Jei per keturis mėnesius ginčas neišsprendžiamas ir nukentėjusioji šalis jo neperduoda teismui, nacionalinės reguliavimo institucijos bet kurios šalies prašymu koordinuoja savo pastangas ginčą išspręsti pagal 8 straipsnio nuostatas ir atidžiai atsižvelgdamos į EERRI priimtą nuomonę.

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka netrukdo bet kuriai šaliai pateikti ieškinį.“;

Elektroninių ryšių įstatymas

28 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas

7. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat jei:

2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

Įstatymo projektas

22 straipsnis. 28 straipsnio 17 ir 18 dalių pakeitimas ir papildymas

2. Pakeisti 28 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

„18. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę apskųsdamos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Apskundus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.“

Visiškas

24. įterpiamas šis 21a straipsnis:

„21a straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir specifinėmis direktyvomis, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti tinkamos, veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie šias nuostatas Komisijai vėliausiai iki 2011 m. gegužės 25 d. ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.“;

Įstatymo projektas

12 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir valstybėmis narėmis

Įstatymo projektas

56 straipsnis. 74 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Elektroninių ryšių įstatymas

74 straipsnis. Ekonominės sankcijos

3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.

4. Ūkio subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimų, įskaitant nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

5. Kartu su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika padarytą žalą.

6. Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių

75 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų dydžio nustatymas

1. Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.

2. Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus iki šio posėdžio.

3. Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo surengti posėdį. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.

4. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui, pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.

5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.

6. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.

7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.

8. Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš naujo.

9. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.

10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio Įstatymo nustatytos sankcijos.

12. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, čia nenurodytas, aplinkybes.

Visiškas

25. 22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.“;

b) 4 dalis išbraukiama;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

26. 27 straipsnis išbraukiamas;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

27. I priedas išbraukiamas;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

28. II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

Kriterijai, kuriuos turi taikyti nacionalinės reguliavimo institucijos, vertindamos bendrą dominuojančią padėtį pagal 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Laikoma, kad dviejų ar daugiau įmonių bendra padėtis yra dominuojanti, kaip apibrėžta 14 straipsnyje, jei, net ir nesant tarp jų struktūrinių ar kitokių ryšių, jos veikia rinkoje, kurioje nėra veiksmingos konkurencijos ir kurioje nėra vienos įmonės, turinčios didelę įtaką rinkai. Remiantis galiojančiais Bendrijos teisės aktais ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika bendros dominuojančios padėties klausimu, tokia padėtis greičiausiai susidarytų koncentruotoje rinkoje, kuriai būdingos tam tikros savybės, iš kurių elektroninių ryšių srityje labiausiai būtų tikėtinos šios:

- mažas paklausos elastingumas,

- panašios rinkos dalys,

- didelės teisinės ir ekonominės patekimo į rinką kliūtys,

- vertikalioji integracija ir kolektyvinis atsisakymas vykdyti tiekimą,

- kompensuojamos perkamosios galios nebuvimas,

- potencialios konkurencijos nebuvimas.

Čia pateiktas sąrašas yra orientacinis ir nėra baigtinis, o kriterijai nėra išsamūs. Sąrašas tik iliustruoja, kokius įrodymus galima naudoti teigiant, kad egzistuoja bendra dominuojanti padėtis.“

Įstatymo projektas

13 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Rinkos tyrimas

Dalinis

2 straipsnis

Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyvos) pakeitimai

Direktyva 2002/19/EB iš dalies keičiama taip:

1. 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) a punktas pakeičiamas taip:

„a) „panauda“ – įmonės teisė naudotis kitos įmonės įrenginiais ir (arba) paslaugomis apibrėžtomis sąlygomis išskirtiniu ar neišskirtiniu pagrindu elektroninių ryšių paslaugoms, informacinės visuomenės paslaugoms teikti, be kita ko, tais atvejais, kai jomis naudojamasi siekiant teikti informacinės visuomenės paslaugas arba transliacijų turinio paslaugas. Ji apima, inter alia, teisę naudotis tinklo elementais ir susijusiais įrenginiais, kurie gali sujungti įrangą fiksuoto ir nefiksuoto ryšio priemonėmis (pirmiausia – tai teisė naudotis vietos linija ir įrenginiais bei paslaugomis, būtinomis elektroninių ryšių paslaugoms vietos linija teikti); teisę naudotis fizine infrastruktūra, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir stiebus; teisę naudotis atitinkamomis programinės įrangos sistemomis, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; teisę naudotis informacijos sistemomis ar duomenų bazėmis, skirtomis išankstinių užsakymų, teikimo, užsakymo, priežiūros ir remonto prašymų bei sąskaitų rengimui; teisę naudotis numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančiomis sistemomis; teisę naudotis fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklais, visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti; teisę naudotis kontroliuojamo prisijungimo sistemomis skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti; ir teisę naudotis virtualaus tinklo paslaugomis.“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

38. Prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų kitam ūkio subjektui suteikimas elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės bei transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:

1) prieigą prie tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti panaudojant vietinę liniją);

2) prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;

3) prieigą prie programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;

4) prieigą prie informacinių sistemų ar duomenų bazių, skirtų užsakymams, įskaitant išankstinius užsakymus, teikimo, priežiūros ir remonto prašymams pateikti bei sąskaitoms parengti;

5) prieigą prie numerių keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentiškų sistemų;

6) prieigą prie fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;

7) prieigą prie skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;

8) prieigą prie virtualaus tinklo paslaugų.

Visiškas

b) e punktas pakeičiamas taip:

„e) „vietinė linija“ – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto elektroninio ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentinius įrenginius.“;

Įstatymo projektas

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

79. Vietinė linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar ekvivalentine priemone.

Visiškas

2. 4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Siekiant užtikrinti paslaugų teikimą ir sąveiką visoje Bendrijoje, viešųjų ryšių tinklų operatoriai turi teisę, o, gavę kitų pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 4 straipsnį taip pat įgaliotų įmonių prašymą, yra įpareigoti derėtis dėl tarpusavio sujungimo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Operatoriai kitoms įmonėms panaudą ir sujungimą teikia tokiomis sąlygomis, kurios atitinka nacionalinės reguliavimo institucijos jiems nustatytus įpareigojimus pagal 5–8 straipsnius“;

Elektroninių ryšių įstatymas

22 straipsnis. Prieiga

Visiškas

3. 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis iš dalies pakeičiama taip:

i) pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Nacionalinės reguliavimo institucijos, siekdamos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje išdėstytų tikslų, skatina ir atitinkamais atvejais užtikrina pagal šios direktyvos nuostatas pakankamą panaudą ir sujungimą bei paslaugų sąveiką, vykdydamos savo pareigas taip, kad būtų skatinamas veiklos efektyvumas, tvari konkurencija, veiksmingos investicijos ir inovacijos ir kuo didesnė nauda galutiniams paslaugų gavėjams.“;

Įstatymo projektas

17 straipsnis. 22 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas

3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.“

Visiškas

ii) įterpiamas šis punktas:

„ab) pateisinamais atvejais ir tokiu mastu, koks būtinas, įpareigojimus įmonėms, kurios kontroliuoja prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kad jos galėtų teikti sąveikiąsias paslaugas.“;

Įstatymo projektas

17 straipsnis. 22 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas

2. Ryšių reguliavimo tarnyba skatina ir, kai to reikia, šio Įstatymo nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas bei inovacijas ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:

3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.

b) 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pagal 1 dalį nustatomi įpareigojimai ir sąlygos turi būti objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminuojantys; jie turi būti įgyvendinami Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6, 7 ir 7a straipsniuose nustatyta tvarka.“;

c) 3 dalis išbraukiama;

Įstatymo projektas

17 straipsnis. 22 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas

2. 22 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus „10“ įrašyti skaičius „12, 14“, vietoj skaičiaus „12“ įrašyti skaičių „17“, vietoj skaičiaus „13“ įrašyti skaičių „18“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio Įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14-18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.“

Visiškas

d) 4 dalis pakeičiama taip:

„3. 1 dalyje paminėtu panaudos ir sujungimo aspektu valstybės narės užtikrina, kad nacionalinei reguliavimo institucijai būtų suteikti įgaliojimai įsikišti savo iniciatyva, kai tai pateisinama siekiant užtikrinti Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio politikos tikslus, laikantis šios direktyvos nuostatų ir Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6, 7, 20 ir 21 straipsniuose nurodytos tvarkos.“;

Įstatymo projektas

17 straipsnis. 22 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas

3. 22 straipsnio 6 dalyje po žodžių „dėl prieigos“ įrašyti žodžius „įskaitant tinklų sujungimą“, vietoj žodžių ir skaičių „dalies 1 ar 2 punkte“ įrašyti žodį „dalyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Vadovaudamasi šio Įstatymo principais ir kai tai pateisinama šio Įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio Įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.“

Elektroninių ryšių įstatymas

22 straipsnis. Prieiga

7. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles.

Visiškas

4. 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Atsižvelgdama į rinkos raidą ir technologinę pažangą, Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kad iš dalies pakeistų I priedą. Priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

5. 7 straipsnis išbraukiamas;

Įgyvendinimo priemonių nereikia.

Visiškas

6. 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalyje žodžiai „9–13 straipsniuose“ pakeičiami žodžiais „9–13a straipsniuose“;