Projektas

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS ĮSTATYMO 11, 12, 16, 17, 18, 24, 26, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

2010 m.                     d. Nr.     
Vilnius

 

(Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118;

2008, Nr. 135-5228; 2009, Nr. 10-352; 2010, Nr. 67-3337)

 

1 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas

11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija)“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (toliau – Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba)“, vietoj žodžio „Komisija“ įrašyti žodžius „Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (toliau – Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba). Jeigu tokios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.“

 

2 straipsnis. 12 straipsnio 8 ir 10 dalių pakeitimas

1. 12 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „Komisijai“ įrašyti žodžius „Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

 „8. Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai.“

2. 12 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžio „Komisija“ įrašyti žodžius „Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„10. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato suderinusios su Komisija Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.“

 

3 straipsnis. 16 straipsnio 20 dalies pakeitimas

16 straipsnio 20 dalyje išbraukti žodžius „Vyriausybės nustatyto dydžio“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„20. Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą, jų pakeitimą, patikslinimą ar licencijos, leidimo ar atestato dublikato išdavimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“

 

4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba

1. Komisija yra biudžetinė įstaiga, šiame Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka atliekanti valstybės jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir prižiūrint valstybės ir savivaldybių reguliuojamą veiklą. Komisija yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Komisiją sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas. Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pavaduotoją. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos pirmininkui ar jos nariui nustojus eiti pareigas išmokama dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama nustojus eiti pareigas šio straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.

3. Komisijos pirmininku ir jos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, įgytą baigus universitetines studijas.

4. Komisijos pirmininkas ir jos nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:

1) pasibaigus jų kadencijai;

2) savo noru;   

3) išrinkti arba paskirti į kitas pareigas;

4) kai jiems įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;

6) kai pažeidė tarnybinę etiką;

7) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.

5. Komisijos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Komisijos pirmininkui ir jos nariams Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir jos nariai skatinami šiais atvejais:

1) už labai gerą darbą kalendoriniais metais;

2) atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis;

3) įstatymo nustatytų švenčių progomis;

4) gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis.

6. Sprendimą dėl Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant. Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 5 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytos pareiginės algos.

7. Komisijos pirmininkui ir jos nariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpa skiriama Komisijos nustatyta tvarka iš Komisijai skirtų darbo užmokesčio lėšų.

1. Energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir prižiūri Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos statusą, valdymą bei kitus veiklos aspektus nustato Elektroninių ryšių įstatymas.

2. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;

2) nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;

3) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;

4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;

5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;

6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą;

7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainos apskaičiavimo metodiką ir kainą;

8) išduoda, pakeičia, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

9) derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;

10) teikia siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms;

11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;

12) kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas finansinės atskaitomybės atskyrimas, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo;

13) skiria šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatytas pinigines baudas;

14) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo, panaikina atestatų energetikos įrenginių eksploatavimui galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;

15) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;

16) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu;

17) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;

18) organizuoja šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;

19) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės reikalavimų;

20) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;

21) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms teikiamą informaciją;

22) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

3. Šio įstatymo nustatytoms funkcijoms vykdyti Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto, įskaitant iš Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pajamų įmokų į valstybės biudžetą, kurias sudaro energetikos įmonių mokami 0,3 procento atskaitymų nuo reguliuojamos veiklos metinių pajamų, gautų prieš du metus. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba turi teisę suinteresuotiems asmenims jų prašymu teikti su energetikos veiklą, įrenginių naudojimu susijusias atestavimo, ekspertizės, tyrimų ir kitas paslaugas. Tokių paslaugų įkainių konkrečius dydžius ir mokėjimo tvarką, pagrįsdama Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąnaudomis, nustato Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.

4. Energetikos įmonės šio straipsnio 3 dalyje numatytų atskaitymų 1/4 privalo pervesti į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Asmenys už praleistą terminą pervesti šioje dalyje numatytus atskaitymus į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąskaitą privalo pervesti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą užmokesčių sumą.

5. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba pagal šį straipsnį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos veiklai, vykdant šio įstatymo nustatytas funkcijas, finansuoti. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba privalo vesti išlaidų apskaitą pagal reguliuojamus sektorius. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos pajamų ir išlaidų kontrolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka.

6. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad jos pajamos atitiktų jos sąnaudas, metams pasibaigus, per tris mėnesius privalo patvirtinti balansavimo koeficientą, apskaičiuotą Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka. Balansavimo koeficientas taikomas nuo balandžio 1 d. šio straipsnio 3 dalyje numatytų atskaitymų dydžiams.

9. Komisija atsako už savo nutarimus. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

10. Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

11. Komisijos funkcijoms užtikrinti sudaroma Komisijos administracija. Ji nėra juridinis asmuo. Komisijos administracijos struktūrą ir etatus tvirtina Komisija. Administracijos funkcijas nustato šis Įstatymas ir Komisijos patvirtintas darbo reglamentas.

12. Komisijos veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato kitaip.“

 

5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Energetikos valstybinė kontrolė

1. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą.

2. Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba.

3. Valstybinė energetikos inspekcija yra įstaiga prie ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija.

4. Valstybinė energetikos inspekcija:

1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo, panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;

2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;

3) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu;

4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;

5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;

6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės reikalavimų;

7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;

8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms teikiamą informaciją;

9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

5. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

63. Branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato Branduolinės energijos įstatymas.

74.Valstybinė energetikos inspekcija Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.“

 

6 straipsnis. 24 straipsnio 2 dalies pakeitimas

24 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „Komisijai“ įrašyti žodžius „Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Perdavimo objektus valdančios energetikos įmonės teikia Komisijai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai ir Energetikos ministerijai informaciją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, sudarytas tranzito sutartis ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti tranzito sutartį turi būti tinkamai motyvuotas.“

 

7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

3. Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

2. Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, taip pat skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.“

 

8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Baudos ir jų skyrimo tvarka

1. Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą Komisija Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba skiria pinigines baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktais nustatytos informacijos valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, vartotojų teises ginančioms organizacijoms, atitinkamoms asociacijoms nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais;

2) už kitų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba nevykdymą, už Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais;

3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų (sistemos naudotojų) nediskriminavimo principų pažeidimą, už licencijuojamos veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per metus energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais.

2. Energetikos įmonėms skiriamos piniginės baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) pažeidimo sukeltas pasekmes;

4) energetikos įmonės atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą.

4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydama Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba įvykdė pažeidimą, dėl kurio energetikos įmonė buvo bausta pinigine bauda.

5. Komisija Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, nustatydama piniginės baudos dydį, atsakomybę lengvinančiomis gali pripažinti ir kitas šiame Įstatyme nenurodytas aplinkybes.

6. Skiriamos piniginės baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 2 dalyje
1–3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytas piniginės baudos dydis mažinamas, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba nustatytas piniginės baudos dydis didinamas, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, piniginės baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

7. Piniginės baudos skyrimo klausimas svarstomas Komisijos posėdyje, dalyvaujant energetikos įmonės, kuri įtariama padariusi pažeidimą ir kuriai gali būti taikoma piniginė bauda, vadovui ir (ar) jo įgaliotiems atstovams, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai svarstant baudos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės, kuri įtariama padariusi pažeidimą ir kuriai gali būti taikoma piniginė bauda, vadovas ir (arba) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Nesant minėtų asmenų, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jiems laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jų negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, pripažinusi neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą.

8. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nutarimas sprendimas dėl piniginės baudos skyrimo turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Esant tęstiniam pažeidimui, piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, piniginės baudos negali būti skiriamos.

9. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena piniginė bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta piniginė bauda, vykdymo.

10. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos paskirta piniginė bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir terminais. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nutarimas sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskundžiamas teismui. Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nutarimas sprendimas dėl piniginės baudos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo nutarimo sprendimo priėmimo dienos, jei per tą laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.

11. Nesumokėta piniginė bauda išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

12. Skundą dėl Komisijos Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos nutarimo sprendimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda energetikos įmonei, kuri pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą.“

 

9 straipsnis. 28 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios

28 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.

5. Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai.

 

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 11 straipsnį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

 

11 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, energetikos įmonės už pirmus tris 2012 metų mėnesius Energetikos įstatymu numatytų atskaitymų 1/12 privalo pervesti į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos sąskaitą kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS