Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2003 m. gruodžio 24 d.
įsakymu Nr. 705
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. d.
įsakymo Nr.D1- redakcija)
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.02.01:2011
DAUGIABUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato naujai projektuojamo daugiabučio gyvenamojo pastato (toliau – Namas), negyvenamosios paskirties pastate projektuojamų butų mažiausius techninius reikalavimus. Rengiant Namo ar negyvenamosios paskirties pastate esančių butų rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, paprastojo remonto, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą, Reglamento reikalavimai taikomi projekte pertvarkomai Namo ar negyvenamosios paskirties pastate projektuojamų butų daliai. Reglamente nustatyti atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos reikalavimai rengiant Namo rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto projektą, netaikomi, kai projekto sprendinių įgyvendinimui numatomi darbai priskirtini kapitalinio ir/ar paprastojo remonto darbams.
2. Namo ir jo priklausinių projektavimas vykdomas, įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatymo [4.1.2] numatytų dokumentų sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [4.1.1], Reglamento, normatyvinių statybos techninių dokumentų (tarp jų – standartų), normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, teisės aktų, nustatančių esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus), ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases ir teritorijų planavimo dokumentų, rengiamų nustatyta tvarka [4.1.2] nuostatomis.
3. Reglamento reikalavimai privalomi statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas [4.1.1].
II. NUORODOS
4. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
4.1. įstatymus ir Vyriausybės nutarimus:
4.1.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597);
4.1.3. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 80-3215);
4.1.4. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652);
4.1.5. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Žin., 2001, Nr. 45-1584);
4.2. statybos techninius reglamentus:
4.2.1. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 (Žin., 2003, Nr. 59-2682)“;
4.2.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
4.2.3. statybos techninį reglamentą STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-44 (Žin., 2005, 17-550);
4.2.4. statybos techninį reglamentą STR 2.05.06:2005 „Aliumininių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-152 (Žin., 2005, Nr. 39-1282);
4.2.5. statybos techninį reglamentą STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2005, Nr. 25-818);
4.2.6. statybos techninį reglamentą STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 (Žin., 2005, Nr. 28-895);
4.2.7. statybos techninį reglamentą STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-38 (Žin., 2005, Nr. 14-443);
4.2.8. statybos techninį reglamentą STR 2.05.10:2005 „Armocementinių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-72 (Žin., 2005, Nr. 22-708);
4.2.9. statybos techninį reglamentą STR 2.05.11:2005 „Gaisro temperatūrų veikiamų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-84 (Žin., 2005, Nr. 24-788);
4.2.10. statybos techninį reglamentą STR 2.05.12:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų iš tankiojo silikatbetonio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-100 (Žin., 2005, Nr. 28-893);
4.2.30. statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 (Žin., 1999, Nr. 84-2507);
4.2.31. statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947).
4.3. normatyvinius aplinkos apsaugos dokumentus:
4.3.5. Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 (Žin., 2007, Nr. 137-5624).
4.4. Lietuvos higienos normas ir kitus visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktus:
4.4.3. Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr.159-7219);
4.4.4. Lietuvos higienos normą HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490);
4.5. energetikos normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus:
4.5.7. Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 (Žin., 2008, Nr. 9-320);
4.5.8. Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 (Žin., 2008, Nr. 9-320);
4.6. statybos taisykles, respublikines statybos normas, rekomendacijas, standartus ir kitus dokumentus:
4.6.3. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1V-562 (Žin., 2005, Nr. 76-2786);
4.6.4. LST EN 1176-1:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 1 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
4.6.5. LST EN 1176-2:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 2 dalis. Sūpuoklių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
4.6.6. LST EN 1176-3:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 3 dalis. Šliaužynių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
4.6.7. LST EN 1176-4:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 4 dalis. Kabamųjų lynų kelių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
4.6.8. LST EN 1176-5:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 5 dalis. Karuselių papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
4.6.9. LST EN 1176-6:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 6 dalis. Supamosios įrangos papildomi specialieji saugos reikalavimai ir bandymo metodai“;
4.6.10. LST EN 1176-7:2008 „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos. 7 dalis. Įrengimo, kontrolės, techninės priežiūros ir naudojimo vadovas“;
4.6.11. LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų įrengimas ir priėmimas eksploatuoti“;
4.6.12. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510);
4.6.13. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (Žin., 2011, Nr. 23-1138);
4.6.14. Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 4-170 (Žin., 2007, Nr. 53-2071);
4.6.15. Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-17 (Žin., 2005, Nr. 9-299).
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos:
5.1. antžeminis aukštas – Namo aukštas, kurio grindų paviršius yra aukščiau už užstatymo altitudę, arba sutampa su ja;
5.2. blokuotas Namas – namas sudarytas iš atskirų namų (ne mažiau kaip 2), sujungtų per ugniasienę;
5.3. galerinis Namas – Namas, kurio aukštuose butai ar kitos patalpos išdėstomi vienoje galerijos (koridoriaus) pusėje;
5.4. insoliacija – teritorijų, pastatų ir patalpų apšvita tiesioginiais saulės spinduliais;
5.5. koridorinis Namas – Namas, kurio aukštuose butai ar kitos patalpos išdėstomi abipus koridorių;
5.6. lifto aikštelė (holas) – patalpa, esanti prieš įėjimą į liftą;
5.7. Namo techninė įranga – ventiliatoriai, siurbliai, vandens šildytuvai, vandens bakai ir pan.;
5.8. Namų grupė – du ir daugiau Namų;
5.9. natūralus apšvietimas – dangaus skliauto tiesioginė arba atspindėta šviesa, apšviečianti patalpas: šoninis (per išorinėse pastato sienose įrengtus langus ar kitus įstiklintus paviršius); viršutinis (per stoge, sienose prie lubų įrengtus langus ar peršviečiamas lubas); kombinuotas (bendras viršutinis ir šoninis);
5.10. sekcijinis Namas – Namas, kurio butai ar kitos patalpos aukštuose yra išdėstyti aplink laiptų aikštelę ar laiptų-liftų bloką, iš kurių patenkama į butus ar kitas patalpas;
5.11. techninis aukštas – bet kurioje Namo dalyje esantis aukštas, skirtas Namo inžinerinėms sistemoms bei techninei įrangai talpinti;
5.12. užstatymo altitudė – užstatymo ploto išorinio perimetro projektinio žemės paviršiaus vidutinė altitudė;
5.13. užstatymo plotas – Namo antžeminės dalies horizontalinės projekcijos pagal sienų išorines ribas plotas;
5.14. žemės paviršiaus vidutinė altitudė – visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinis vidurkis;
5.15. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [4.1.1], Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) [4.1.2], Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme [4.1.3], STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ [4.2.30], STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [4.2.26], „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose“ [4.1.5].
IV. SKLYPO PLANO SPRENDINIAI IR NAMO PRIKLAUSINIAI
6. Namo planavimas sklype vykdomas atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų nustatytas sąlygas, įvertinant:
6.1. urbanizuotose teritorijose sklypo plano sprendiniai turi atitikti vyraujantį teritorijos užstatymo pobūdį, atstumai iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir kaimyniniame žemės sklype esančių statinių turi atitikti spacialiųjų architektūrinių reikalavimų nurodytus atstumus ir sąlygas;
6.2. naujai formuojamose gvenamosiose teritorijose Namo ir jo priklausinių išsikišančios konstrukcijos ir požeminės statinio dalys turi būti projektuojamos tik žemės sklypo ribose, laikantis Reglamente nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir kaimyniniame žemės sklype esančių statinių.
7. Namo (Namų grupės) sklypo sprendiniuose privaloma:
7.1. buitinių atliekų ir antrinių žaliavų laikino sandėliavimo aikštelė (aikštelės) numatant:
7.1.1 drėgmei nelaidžios kietos aikštelės dangos sprendinius;
7.1.2. paviršiaus nuolydį ne didesnį kaip 10 %;
7.1.3. vietą – neužstatytame žemės sklypo plote arba virš požeminės automobilių saugyklos, šalia žemės sklypo gatvės, ne arčiau kaip 3 m iki jos, nuo Namo fasado su langais ar bet kurio įėjimo į bet kurį žemės sklype esantį Namą – ne arčiau kaip 10 m ir ne toliau kaip 50 m.
7.1.4. plotą – ne mažesnį kaip 0,2×b, nustatant minimalų leistiną plotą 10 m2 ; čia b – butų skaičius.
7.1.5. Buitinių atliekų ir antrinių žaliavų laikino sandėliavimo aikštelė gali būti neįrengiama, jei Name įrengiama speciali patalpa tokioms buitinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms laikinai sandėliuoti. Name projektuojamoms patalpoms (patalpai) buitinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms laikinai sandėliuoti nustatomi tokie reikalavimai:
7.1.5.1. patalpos gali būti gyvenamajame pastate arba jo priestate kiekvienai laiptinei;
7.1.5.2. buitinės atliekos laikomos konteineriuose su uždaromais liukais;
7.1.5.3. patalpos dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas įvertinant: pastato laiptinės butų ir gyventojų projektuojamą skaičių, jeigu pastatas mišrus, – dirbančiųjų skaičių, veiklos pobūdį ir intensyvumą, savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus buitinių atliekų surinkimo sistemai (konteinerių tipai, dydžiai, rūšiavimo prievolė, išvežimo būdai). Patalpos dydis turi būti ne mažesnis kaip 0,2×b, bet ne mažesnis kaip 10 m2;
7.1.5.4. įėjimas į patalpą įrengiamas iš įėjimo tambūro arba bendro namo vestibiulio, laiptinės, konteineriai išvežami per kitas duris, prie kurių įrengiamas privažiavimas atliekų automobiliui;
7.1.5.5. priėjimo prie konteinerių plotis ne mažesnis kaip 1,3 m;
7.1.5.6. patalpoje turi būti karštas ir šaltas vanduo, apšvietimas, vėdinimas ir prisijungimas prie nuotakyno;
7.2. priėjimai ir privažiavimai prie Namo ir/ar Namų grupių, pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ [4.2.25] ir STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [4.2.26] nustatytus reikalavimus;
7.3. Namo (Namų grupės) reikmėms vaikų žaidimo aikštelė (aikštelės), numatant:
7.3.1. plotas turi būti ne mažesnis kaip b, m2, nustatant minimalų leistiną plotą 50 m2, čia b – butų skaičius;
7.3.2. numatoma vieta – ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų laikino sandėliavimo aikštelės ir ne arčiau kaip 5 m nuo susisiekimo komunikacijų (tarp jų žemės sklypo gatvių).
7.3.3. sprendiniai turi tenkinti insoliacijos ir higienos reikalavimus [4.6.4-4.6.10], insoliacijos trukmė kovo 22 d. ar rugsėjo 22 d. turi būti ne mažesnė kaip 4 valandos.
7.4. želdynai, vadovaujantis „Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo“ [4.3.5] reikalavimais.
7.5. automobilių stovėjimo vietos, tais atvejais, kai ne visas Namo automobilių stovėjimo vietų poreikis [4.2.25] patenkinamas vietomis požeminiame garaže ar automobilių saugykloje [4.2.24].
8. Reglamento 7 p. nurodyti reikalavimai privalomi:
8.1. naujos statybos atvejais;
8.2. atvejais, kai esamame Name ar negyvenamosios paskirties pastate didinamas butų skaičius, – tik papildomam butų skaičiui;
8.3. negyvenamosios paskirties pastate įrengiant butą (butus).
9. Projektuojant Namą ar jo priklausinį turi būti išlaikomi mažiausi leistini atstumai, nustatant, kad minimalus atstumas iki Namo fasado nuo medžio – 5 m, krūmo – 1,5 m ir:
9.1. statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti – nustatomi pagal „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“ [4.1.4], „Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles“ [4.5.1], „Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles“ [4.5.5], „Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisykles“ [4.5.7], „Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisykles“ [4.5.8], „Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisykles“ [4.6.3].
9.2. nuo žemesnių kaip 8,5 m Namų ar jo priklausinių iki žemės sklypo ribos turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 3 m atstumas, išskyrus 6.1 p. nustatytus atvejus, kai atstumai nustatyti specialiosiose architektūrinėse sąlygose, išduotose įvertinus galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; nuo 8,5 m ir aukštesnių Namų ar kitų pastatų iki žemės sklypo ribos šis atstumas didinamas po 0,5 m kiekvienam papildomam Namo ar jo priklausinio aukščio metrui, išskyrus 6.1 p. nustatytus atvejus, kai atstumai nustatyti specialiosiose architektūrinėse sąlygose. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios Namo ar jo dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu ir jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų nuostatoms;
9.3. Namo ir kaimyniniuose žemės sklypuose esančių Namų ar kitų paskirčių pastatų patalpų insoliacijos ir natūralaus apšvietimo reikalavimai, nustatyti Reglamente ir HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ [4.4.10], taip pat vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai, Namo ir kaimyniniuose žemės sklypuose: vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos trukmė kovo 22 d. ar rugsėjo 22 d. turi būti ne mažesnė kaip 4 valandos.
10. Didžiausias žemės sklypo reljefo nuolydis turi būti ne didesnis kaip 12 procentų, išskyrus atvejus, kai įvertinus galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pagal specialiąsias architektūrines sąlygas numatomos techninės priemonės, apsaugančios trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, tarp jų, kaimyninių žemės sklypų apsauga nuo paviršinio vandens nutekėjimo, grunto nuošliaužų, kitų veiksnių.
10. Maksimalus leistinas Namo ir jo priklausinių aukštis nustatomas specialiosiose architektūrinėse sąlygose, išduotose įvertinus galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius [4.1.2].
11. Maksimalus leistinas Namo ir jo priklausinių užstatymo plotas nustatomas specialiosiose architektūrinėse sąlygose, išduotose įvertinus galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius [4.1.2].
12. Namo ar Namų grupės žemės sklypo ribos gali būti pažymėtos tvoromis, atraminėmis sienutėmis, gyvatvore, reljefo ar kitais elementais, išskyrus spygliuotos vielos tvoras ar tvoras iš kitų aštrių medžiagų (stiklo duženų ir pan.).
13. Sklypo plane turi būti pateikti inžinerinių tinklų ir su jais susijusių kitų inžinerinių statinių projektiniai sprendiniai.
14. Nesant techninių galimybių numatyti centralizuoto geriamo vandens tiekimo, gręžinys vandeniui tiekti gali būti projektuojamas Namo gyventojų reikmėms ar kelių Namų grupės gyventojų reikmėms, pagal LAND 4‑99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“ [4.3.1] ir HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ [4.4.9] nustatytus reikalavimus.
15. Nesant techninių galimybių numatyti pasijungimą prie centralizuoto nuotakyno, individuali nuotekų tvarkymo sistema projektuojama vadovaujantis „Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu“ [4.3.4], STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ [4.2.20], STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ [4.2.19], LAND 21-01 „Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklėmis“ [4.3.2], taip pat „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu“ [4.3.3].
V. PATALPOS
16. Patalpų skaičius ir išdėstymas nustatomas statinio projektavimo užduotyje, o kai ji neprivaloma – projektavimo darbų rangos sutartyje [4.2.27] ir turi neprieštarauti šio Reglamento reikalavimams.
17. Name gali būti projektuojamos šios patalpos:
17.1. gyvenamosios, kurių plotas sudaro didžiausią bendro pastato ploto dalį;
17.2. negyvenamosios. Patekimui į šias patalpas turi būti projektuojamas atskiras įėjimas. Negyvenamosios patalpos projektuojamos nepažeidžiant statinio esminių reikalavimų ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimų. Negyvenamosioms patalpoms turi būti numatytos automobilių stovėjimo vietos pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ [4.2.25].
18. Name draudžiama projektuoti gamybos, religinės paskirties patalpas, viešojo naudojimo pirtis.
19. Butai gali būti projektuojami bet kurioje Namo dalyje, jei buto grindų paviršius prie Namo išorinės sienos (atitvaros) bet kurios vietos yra aukščiau žemės paviršiaus prie šios sienos.
20. Buto projektavimui keliami reikalavimai:
20.1. bute turi būti projektuojamos šios erdvės ar patalpos:
20.1.1. ne mažesnė kaip 16 m2 gyvenamoji erdvė arba kambarys (kambariai);
20.1.2. ne mažesnė kaip 9 m2 erdvė ar patalpa maistui gaminti ar laikyti (virtuvė);
20.1.3. erdvė (erdvės) ar patalpa (patalpos), kurioje įrengiami sanitariniai-higieniniai prietaisai (klozetas, vonia, dušo kabina bide, praustuvai ir pan.); šios erdvės ar patalpos turi būti išdėstytos Namo erdvėje viena virš/po kita, išskyrus atvejį, kai dalijant vieną butą į du ar daugiau butų, keičiant patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, nėra techninių galimybių įrengti vonios ir tualeto patalpų virš/po kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų); šiais atvejais leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų sandarumą, jų tinkamą hidroizoliaciją, išlaikant ne mažesnius kaip C garso klasės atitvarų akustinius rodiklius [4.2.21];
20.1.4. praėjimai, skirti patekti į suformuotas erdves ar patalpas;
20.2. erdvės ar patalpos turi būti suprojektuotos taip, kad išlaikant 20.1 p. nustatytus ploto reikalavimus butą būtų galima pritaikyti neįgaliojo poreikiams pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [4.2.26] reikalavimus.
20.3. projektuojant vieną minimalaus reglamentuoto ploto erdvę draudžiama projektuoti dujinę viryklę;
20.4. butai projektuojami užtikrinant minimalius insoliacijos reikalavimus: 1-3 kambarių bute bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių butuose – bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė būtų ne trumpesnė kaip 2,5 valandos. Per šią trukmę tiesioginių saulės spindulių kritimo kampai turi būti ne mažesni kaip:
20.4.1. vertikalus kampas – 6º (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su horizontaliu paviršiumi, esančiu išorinės sienos įstiklinto paviršiaus apatinės dalies lygyje);
20.4.2. horizontalus kampas – 20º (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su išorinės sienos įstiklintu paviršiumi);
20.5. buto natūralus apšvietimas projektuojamas vadovaujantis 1 lentelės reikalavimais:
1 lentelė
|
Patalpos, kuriose turi būti natūralus apšvietimas |
Mažiausias patalpos atitvarų perforuoto ploto ir patalpos grindų ploto santykis |
|
1. Kambariai |
1:6 |
|
2. Virtuvė |
1:8 |
|
3. Gyvenamieji kambariai, virtuvė apšviečiama per langus, įrengtus nuožulnioje stogo plokštumoje |
1:10 |
|
4. Įėjimo tambūras, laiptinė, namo bendrojo naudojimo koridoriai |
1:12 |
Pastabos:
1. Jeigu bendrojo naudojimo koridorius apšviestas iš vieno galo, jis turi būti ne ilgesnis kaip 24 m, jeigu apšviestas iš 2 galų – ne ilgesnis kaip 48 m.
2. Jeigu yra papildomas šoninis koridoriaus apšvietimas kas 24–30 m, koridoriaus ilgis gali būti ilgesnis kaip 48 m.
21. Mažiausi patalpų aukščiai:
21.1. buto patalpų – 2,5 m;
21.2. laiptinės (nuo laiptų iki viršutinio laiptatakio) – 2,3 m;
21.3. rūsio patalpų, pagalbinių patalpų (priklausinių), išskyrus automobilių saugyklas – 2,3 m.
22. Namo bendrojo naudojimo patalpoms keliami reikalavimai:
22.1. privalomos šios bendro naudojimo patalpos:
22.1.1. įėjimo tambūras (tambūrai) – visų tipų Namuose;
22.1.2. laiptinė (laiptinės) – 5.3 p., 5.10 p. tipo Namuose;
22.1.3. lifto šachta (šachtos) – kai Name įrengiamas liftas ar liftai;
22.1.4. koridorius (koridoriai) – 5.3 p., 5.5 p. ir 5.10 p. tipo Namuose;
22.1.5. patalpa katilinei ar šilumos punktui – visų tipų Namuose;
22.2. automobilių saugykla visų tipų Namuose įrengiama pagal STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ [4.2.24] reikalavimus. Iš automobilių saugyklos privalo būti numatyti išėjimai į Namo laiptines.
22.3. Namo inžinerinių sistemų ir techninės įrangos patalpos projektuojamos pagal statinio projektavimo užduotį, o kai ji neprivaloma – pagal projektavimo darbų rangos sutartį, nepažeidžiant teisės aktais nustatytų saugos reikalavimų;
22.4. Neįgaliajam turi būti sudaryta galimybė iš lauko savarankiškai patekti iki bet kurios Namo laiptinės pirmajame aukšte esančių butų durų (įrengti pandusai pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [4.2.26] reikalavimus ar kiti specialūs įrenginiai, skirti neįgaliųjų savarankiškam patekimui į pastatą).
23. Projektuojamose Namo negyvenamosiose patalpose vykdoma veikla neturi pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių gyvenamųjų patalpų oro kokybės [4.4.2], akustinio triukšmo [4.4.1], vibracijos [4.4.4] reikalavimų, jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės ribinių verčių [4.4.5], [4.4.6], Namo butuose neturi būti juntami dėl šios veiklos atsiradę kvapai.
VI. NAMO KONSTRUKCIJOS IR GAISRINĖ SAUGA
24. Namo laikančiųjų konstrukcijų projektiniai sprendiniai turi atitikti statinio esminio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus [4.1.1]. Šie reikalavimai projektuose įgyvendinami vadovaujantis statybos techniniais reglamentais [4.2.1-4.2.10] arba vadovaujamasi atitinkamų konstrukcijų projektavimo reikalavimus nustatančiais Lietuvos standartais.
25. Namo konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į Namą:
25.1. įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo [4.2.11]. Šis reikalavimas netaikomas Namui, kurio aukštis ne didesnis, kaip 4,5 m ir stogo plotas ne didesnis kaip 100 m2;
25.2. įrengiant drenažą, nuvedant lietaus vandenį į lietaus nuotakyną pagal STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ [4.2.19] reikalavimus ar numatant kitas apsaugos priemones;
25.3. izoliuojant nuo drėgmės (hidroizoliuojant) sienas, grindis [4.2.12] ir stogą [4.2.11];
26. Namo ir jo priklausinių projektiniai sprendiniai privalo atitikti „Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų“ [4.6.12], „Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių“ [4.6.13] reikalavimus.
VII. HIGIENA, SVEIKATA IR APLINKOS APSAUGA
27. Reikalavimai Namo vidaus aplinkos projektavimui:
27.1. projektiniais sprendiniais turi būti numatytos patalpų priverstinio vėdinimo (rekuperacinė) įrengimo galimybes;
27.2. projektinė šildymo oru sistema šildymo sezono metu turi užtikrinti Namo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes [4.4.3]. Įrengiant oro kondicionavimo sistemą, mikroklimato reikalavimai turi būti išlaikyti bet kuriuo metų laiku;
27.3. projektinis oro cirkuliacijos greitis turi atitikti STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ [4.2.18] reikalavimus;
27.4. projektiniais šildymo ir vėdinimo sistemų sprendiniais turi būti įvertinti skaičiuojamieji leistini patalpų oro drėgmės rodikliai (žr. Reglamento XI skyrių); patalpų mikroklimatas turi atitikti HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ [4.4.3] nustatytus reikalavimus;
27.5. projektiniai sprendiniai turi užtikrinti patalpų oro kokybę ir apsaugą nuo pavojingos spinduliuotės bei kitų pavojingų veiksnių:
27.5.1. oro tarša neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ [4.4.2];
27.5.2. radioaktyvi emisija neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ [4.4.5];
27.5.3. elektromagnetinis laukas neturi viršyti ribinių verčių nustatytų HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose“ [4.4.6];
27.5.4. visą žmogaus kūną veikianti vibracija neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ [4.4.4];
27.5.5. triukšmas patalpose neturi viršyti triukšmo lygių, nustatytų HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ [4.4.1];
27.6. projektiniai vandens tiekimo sprendiniai: į Namą iš komunalinių ar vietinių vandentiekio inžinerinių tinklų turi būti tiekiamas geriamas vanduo, atitinkantis HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ [4.4.7], HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ [4.4.8] reikalavimus. Tuo atveju, kai nėra galimybės prisijungti prie šių tinklų, vanduo imamas iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (gręžinių, šachtinių šulinių);
27.7. projektiniai nuotekų šalinimo sprendiniai turi atitikti reikalavimus, nustatytus STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ [4.2.19];
VIII. SAUGUS NAUDOJIMAS
28. Paslydimo, kritimo, susidūrimo rizikai išvengti projektuojamiems Namo pėsčiųjų judėjimo keliams nustatomi šie reikalavimai:
28.1. patalpų grindys turi būti projektuojamos iš neslidžių statybos produktų;
28.2. atsidarantys langai, kurių palangės yra žemiau kaip 0,9 m nuo patalpos grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m virš patalpos grindų. Aptvarų turėklai turi būti ištisiniai, apskaičiuoti ne mažesnei kaip 0,3 kN/m apkrovai;
28.3. visos pėstiesiems pasiekiamos Namo zonos, kuriose grindų paviršius yra daugiau kaip 1,5 m virš gretimos zonos grindų paviršiaus arba virš žemės paviršiaus toje vietoje išorėje turi būti aptvertos aptvaru (turėklais);
28.4. visi Namo bendrojo naudojimo laiptai, pandusai, slenksčiai turi atitikti STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [4.2.26] reikalavimus;
28.5. pavieniai laipteliai draudžiami;
28.6. neįrėmintose stiklinėse duryse, languose, pertvarose, jei stiklas yra žemiau kaip 0,9 m virš patalpos grindų, turi būti naudojamas nedužusis stiklas. Neįrėmintos stiklinės durys, langai, stiklo pertvaros turi būti pažymėtos ne mažesnio kaip 20 cm2 ploto ženklais, išdėstytais punktyrinės juostos principu 0,7‑1,5 m aukštyje virš patalpos grindų. Tarpai tarp punktyrinės juostos ženklų turi būti ne didesni negu ženklų plotis;
28.7. durų angų mažiausi matmenys atitvaroje nurodyti 2 lentelėje:
2 lentelė
|
Durys |
Angos plotis, m |
Angos aukštis, m |
|
1. Įėjimo į namą |
1,0 |
2,20 |
|
2. Įėjimo į butą ir bendrojo naudojimo patalpas |
1,0 |
2,10 |
|
3. Kambario, balkono, vonios, tualeto |
0,95 |
2,10 |
|
4. Kitos patalpos |
0,95 |
2,00 |
28.8. langai turi būti atidaromi į patalpos vidų; atstumas nuo vidinės palangės viršutinio krašto iki patalpos grindų turi būti mažiausiai 0,9 m, išskyrus langus, išeinančius į lodžas, terasas, galerijas, arba jeigu langas apsaugomas ne žemesniu kaip 0,9 m aukščio virš patalpos grindų aptvaru.
28.9. išorės durų atidarymo kryptis projektuojama vadovaujantis „Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais“ [4.6.12];
28.10. nuo grindų iki išsikišusių statybinių konstrukcijų dalių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,0 m;
28.11. įėjimas iš lauko į aukštesnį kaip 6 m (aukštis matuojamas nuo prie sienos, kurioje įrengtas įėjimas, esančio projektuojamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės) Namą (išskyrus atskirą įėjimą į rūsį ar technines patalpas) turi būti su apsauginiu stogeliu, išsikišančiu ne mažiau kaip 1,0 m nuo durų plokštumos, arba šis įėjimas gali būti įrengtas ne mažesnio kaip 1,0 m gylio Namo nišoje.
29. Žmonių nudegimų ir nuplikinimų rizikai išvengti projekte turi būti įgyvendinti šie reikalavimai:
29.1. šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų paviršių temperatūra bei šilto oro temperatūra šilto oro tiekimo sistemoje neturi viršyti nustatytos STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ [4.2.18], o dūmų šalinimo sistemų, – nustatytos ST 8860237.02:1998 „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ [4.6.1];
29.2. buitinio karšto vandens temperatūra turi atitikti HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ [4.4.7] reikalavimus.
30. Reikalavimai Namo apsaugai nuo smurto, vandalizmo ir vagysčių projekte taikomi tuo atveju, jei tai numatyta statinio projektavimo užduotyje, o kai ji neprivaloma – projektavimo darbų rangos sutartyje [4.2.27]:
30.1. įėjimų į Namus lauko durų laiptinių neturi slėpti želdiniai ir priestatai; neturi būti nišų ar kitų vietų slėptis ar kliūčių matyti įėjimo duris iš toliau;
30.2. visa erdvė už įėjimo durų turi būti matoma iš lauko per įstiklintas duris, langus sienoje iki pat lifto arba matomas visas vestibiulis;
30.3. įėjimai ir erdvė už įėjimo durų turi būti nuolat apšviesti natūralia ar dirbtine šviesa. Dirbtinis apšvietimas turi būti įjungiamas automatiškai;
30.4. jeigu Namo rūsyje yra suprojektuotos atskiriems butams priklausančios patalpos (sandėliukai), įėjimui į Namą ir į rūsį projektuojamas bendras priestatas (prieangis);
30.5. iš lauko įėjimai į Namą ir rūsį, įėjimai į pastogę ir išėjimai ant stogo, į bendruosius kolektorius, technines patalpas arba techninius aukštus turi būti rakinami ir/ar naudojamos techninės priemonės, padedančios kontroliuoti įėjimus (išėjimus);
30.6. švieslangiai, stoglangiai turi būti atidaromi tik iš vidaus, o juos demontuoti iš lauko būtų neįmanoma;
30.7. jeigu nuo projektinio žemės paviršiaus iki balkono ar lodžijos grindų yra mažiau kaip 3 m, jie projektuojami tik su specialiomis apsaugos priemonėmis. Kiti balkonai ir lodžijos turi būti projektuojamos taip, kad nesusidarytų galimybė iš bendrų Namo patalpų ar vieno buto laisvai pereiti į kito buto balkoną (lodžiją);
30.8. stogai turi būti projektuojami taip, kad nuo jų nusileisti į viršutinių aukštų butų balkonus be specialios įrangos būtų neįmanoma, jeigu priešgaisriniai reikalavimai nenumato kitaip.
IX. APSAUGA NUO TRIUKŠMO
31. Statybos projekte Namo vidaus aplinkos garso klasė (akustinio komforto lygis) turi būti ne žemesnė kaip C [4.2.21].
32. Rengiant rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto pastatų projektus:
32.1. jei pastato ar jo atskirų patalpų paskirtis nekeičiama, o planuojami statybos darbai yra susiję su atitvarų konstrukciniais pakeitimais, pastatų (patalpų) bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi nepablogėti ir atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas E garso klasei;
32.2. keičiant
pastato (patalpų) paskirtį, apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne
žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas atitinkamos paskirties pastatų
(patalpų)
C garso klasei.
33. Projektuose Namo vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo reikalavimai parenkami vadovaujantis STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ [4.2.21].
34. Prieš pradedant statybos užbaigimo procedūrą [4.2.31] turi būti nustatyta Namo (jo dalių) faktinė garso klasė, įvertinama natūriniais akustiniais matavimais [4.2.21]. Matavimai vykdomi bent 5 % pastato ir/arba jo elementų. Mažiausias elementų skaičius yra trys. Pastato konkrečios paskirties patalpos gali būti klasifikuojamos, jei kiekvienoje iš jų atlikti akustiniai matavimai. Nustatyta pastato (jo dalių) garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu.
35. Jei, rekonstruojant pastatą, buvo pastatyti nauji aukštai, prieš pradedant statybos užbaigimo procedūrą [4.2.31] turi būti natūriniais matavimais įvertinami naujų aukštų ir gretutinio aukšto faktinės garso klasės bei apiforminamas klasifikavimo protokolas.
X. ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS
36. Naujai projektuojamų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų Namų projektų sprendiniai turi atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus [4.2.16]:
36.1. naujai projektuojamo Namo (Namo dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
36.2. rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projekto atveju, kai šiltinamos išorinės atitvaros, Namo (Namo dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D.
37. Projektiniai Namo išorės atitvarinių konstrukcijų šiluminiai parametrai turi atitikti skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficientų vertes, nustatytas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ [4.2.15]. Projektuojant blokuotus Namus (5.2 p.), ir Namų priklausinius, bendros sienos (sienų) šiluminiai parametrai privalo atitikti išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus.
38. Atitvarinių konstrukcijų projektiniai sprendiniai turi atitikti statybos produktų, šiluminių techninių dydžių deklaruojamąsias ir projektines vertės pagal STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“ nuostatas [4.2.14];
39. Energinio naudingumo reikalavimus projektuojamam Namui nustato Statybos įstatymas [4.1.1], STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ [4.2.16] ir kiti teisės aktai.
40. Namo langai ir išorinės durys projektuojami pagal STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ [4.2.13] reikalavimus.
41. Šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynų šilumos izoliacija turi būti įrengiama vadovaujantis Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklėmis [4.6.14], LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų įrengimas ir priėmimas eksploatuoti“ [4.6.11] ir Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklėmis [4.6.15].
42. Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju energinio naudingumo įvertinimo rezultatai pateikiami sertifikate prieš pradedant statybos užbaigimo procedūrą [4.2.31].
XI. INŽINERINĖS SISTEMOS
43. Name privalo būti projektuojamos šios bendrosios ir/arba vartotojo inžinerinės sistemos:
43.1. šildymo;
43.2. vėdinimo;
43.3. vandentiekio (šalto ir karšto vandens);
43.4. nuotekų šalinimo;
43.5. elektros tiekimo;
43.6. žaibosaugos;
43.7. elektroninių ryšių.
44. Reglamente nustatytais atvejais Name privalo būti projektuojami liftas ar liftai.
45. Naujai projektuojamų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų Namo šildymo inžinerinių sistemų sprendiniai turi atitikti STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ [4.2.18], STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ [4.2.22] ir ST 8860237.02:1998 „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ [4.6.1], STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ [4.2.17], „Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėse“ [4.5.4], „Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėse“ [4.5.5], normatyviniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose elektros įrenginių įrengimą [4.5.1], [4.5.2], kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
46. Projektiniai Namo šildymo prietaisų sprendiniai turi numatyti kiekvieno šildymo prietaiso arba prietaisų grupių šilumos atidavimo reguliavimą pagal kintamus šilumos išskyrimus šildomoje patalpoje arba patalpos naudotojų poreikius.
47. Namo šildymo sistemos atšakose ir stovuose turi būti tiek uždaromosios, hidraulinio balansavimo ir reguliuojamosios armatūros, kiek jos reikia sistemai suderinti, paleisti, reguliuoti, patogiai ir taupiai eksploatuoti. Sistemos armatūra, kurios valdymas turi įtakos daugiau kaip vienam vartotojui, turi būti bet kuriuo metu prieinamose vietose, jos neleidžiama projektuoti Namo pogrindiniuose ir nepereinamuose kanaluose.
48. Šildymo sistemų šilumos punktuose ar šilumos generavimo patalpose ir atskirose šildymo sistemos dalyse turi būti numatyta galimybė šildymo prietaisams, vamzdynams, įvado mazgui praplauti ir vandeniui iš šildymo sistemos išleisti savitaka (atvamzdžiai su uždaromąja armatūra, skirti plaunamajam vandeniui, laikiniems vamzdžiams, suspaustam orui, vartotam plaunamajam vandeniui išpilti, nuotekų trapas).
49. Projektuojamų Namo vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų reikalavimai pateikiami STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ [4.2.18], numatant:
49.1. šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai dar nėra įgyvendinti [4.1.1].
49.2 parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai, bei galimybė įvertinti šilumos suvartojimą kiekviename Namo bute, nepatenkant į jį.
49.3. kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti namuose galerinio (5.3 p.) ir blokuotuose (5.2 p.) Namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) – Namuose iki 5 aukštų. Reikalavimai šioms krosnims išdėstyti
49.4. vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų sprendiniais turi būti užtikrinama natūrali ar mechaninė vienkartinė oro kaita per valandą
49.5. vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius. Įėjimas į jas turi būti iš bendro naudojimo patalpų (koridorių, laiptinių ir pan.).
50. Priklausomai nuo pasirinkto karšto vandens gamybos būdo, Namo karšto vandens inžinerinės sistemos projektuojamos vadovaujantis „Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklėmis“ [4.5.6], HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ [4.4.7], STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ [4.2.22], „Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis“ [4.5.5], normatyviniais dokumentais, reglamentuojančiais elektros įrenginių įrengimą [4.5.1], [4.5.2], kitais teisės aktais.
51. Projektuojamų Namo vandentiekio inžinerinių sistemų reikalavimai pateikiami STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ [4.2.19], HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ [4.4.7].
52. Projektuojamų Namo nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų reikalavimai pateikiami STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ [4.2.19].
53. Elektros tiekimo inžinerinės sistemos projektuojamos vadovaujantis normatyviniais dokumentais [4.5.1-4.5.4] ir kitais teisės aktais. Namo elektros tiekimo bendrosios inžinerinės sistemos dalis, skirta butams, turi būti nepriklausoma nuo kitų šios sistemos dalių. Elektros tiekimo inžinerinių sistemų mažiausi galios reikalavimai nustatomi statinio projektavimo užduotyje, o kai ji neprivaloma – projektavimo darbų rangos sutartyje [4.2.27].
54. Dujų tiekimo inžinerinių sistemų projektavimo reikalavimai pateikiami STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ [4.2.22].
55. Elektroninių ryšių inžinerinių sistemų projektavimo reikalavimai pateikiami „Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse“ [4.6.3] ir kituose teisės aktuose.
56. Liftų įrengimo reikalavimai:
56.1. naujai statomame Name liftai turi būti įrengiami, kai aukščių skirtumas tarp Namo viršutinio aukšto grindų paviršiaus ir pirmojo antžeminio aukšto (išskyrus techninį aukštą) grindų paviršiaus (o kai automobilių saugykla įrengta Namo cokoliniame ar rūsio aukštuose, – automobilių saugyklos apatinio aukšto grindų paviršiaus) yra 11 m ar didesnis. Kai Namo ar Namo sekcijos viršutiniuose aukštuose įrengiami dviejų ar daugiau aukštų butai, aukščių skirtumas skaičiuojamas iki tokių butų apatinių aukštų grindų paviršiaus;
56.2. name su įrengtais liftais, iki Namo pirmojo aukšto liftų aikštelės (holo) turi būti įrengti pandusai pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [4.2.26] reikalavimus ar kiti specialūs įrenginiai, skirti neįgaliesiems savarankiškai patekti iki lifto aikštelės (holo);
56.3. lifto apatinio sustojimo aikštelė (holas) turi būti įrengiama pirmojo antžeminio aukšto grindų lygyje, o jei Namo pirmajame, cokoliniame ar rūsio aukštuose įrengiama automobilių saugykla, – automobilių saugyklos apatinio aukšto grindų lygyje;
56.4. lifto viršutinio sustojimo aikštelė (holas) turi būti įrengiama viršutinio aukšto grindų lygyje, o jei Namo ar Namo sekcijos viršutiniuose aukštuose įrengiami dviejų ar daugiau aukštų butai, – tokių butų apatinio aukšto grindų lygyje;
56.5. liftų kabinos turi būti pritaikytos žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [4.2.26] reikalavimus;
56.6. liftų aikštelės (holai) turi būti suprojektuotos pagal STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [4.2.26]. Liftų šachtos bei liftų mašinų skyriai neturi ribotis su butais;
56.7. jei Name įrengiamos negyvenamosios patalpos, joms reikalingi liftai įrengiami pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ [4.2.29] reikalavimus;
56.8. mažiausias Name įrengiamų liftų skaičius nustatomas pagal 3 lentelę.
3 lentelė
|
Aukščių skirtumas tarp gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus ir viršutinio aukšto grindų paviršiaus, m |
Mažiausias liftų skaičius |
|
< 26,5 |
1 |
|
³ 26,5 < 50 |
2 |
|
³ 50 |
3 |
57. Kiti liftų įrengimo projektavimo reikalavimai pateikiami techniniame reglamente „Liftai“ [4.6.2], kituose teisės aktuose.
58. Name turi būti suprojektuota žaibosaugos inžinerinė sistema pagal STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ [4.2.23] reikalavimus.
59. Name draudžiama projektuoti buitinių atliekų surinkimo vamzdžius.
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
60. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
________________________