Projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2011 m. d. Nr.
Vilnius

 (Žin., 2000, Nr. 75-2264, Nr. 85-2583; 2005, Nr. 31-974; 2006, Nr. 107-4049; 2008, Nr. 65-2458)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGIOS LAIVYBOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Saugios laivybos įstatymas nustato saugios laivybos reikalavimus laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava, ir užsienio laivams, įplaukiantiems į Lietuvos Respublikos jūrų uostus, taip pat reglamentuoja saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir administravimą, žmonių paiešką ir gelbėjimą, laivų avarijų tyrimą, paskendusio turto iškėlimą ir atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą.

2. Šio įstatymo tikslas – įgyvendinant Lietuvos Respublikoje tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės normas saugios laivybos srityje:

1) užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų tarptautinius, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus saugios laivybos reikalavimus;

2) mažinti laivų, neatitinkančių tarptautinių saugios laivybos reikalavimų, skaičių.

3. Šio įstatymo ir pagal jį priimtų teisės aktų normos netaikomos:

1) užsienio valstybių įregistruotiems laivams, kurie plaukia per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą naudodamiesi taikaus plaukimo teise, ir juose esantiems asmenims;

2) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo ir pakrančių apsaugos laivams. Karinių incidentų, agresijos, laivų pažeidėjų sulaikymo ar kitais ekstremaliais atvejais šiame punkte nurodyti laivai, plaukdami uostų akvatorijomis, naudojasi prioriteto teise;

3) laivams, plaukiojantiems vidaus vandenimis tik vidaus vandenyse;

4) laivams, kurių didžiausiasis ilgis, nurodytas laivo dokumentuose, mažesnis negu 12 metrų;

5) pramoginiams laivams, nevykdantiems komercinių reisų;

6) mediniams primityvios konstrukcijos laivams.

4. Visais atvejais šio straipsnio 3 dalyje minimi laivai, plaukdami bendrojo naudojimo vandens keliais, vadovaujasi 1972 metų tarptautine konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, o plaukdami uostų akvatorijomis šių laivų kapitonai privalo vykdyti uostų laivybos taisyklių reikalavimus ir uostų laivų eismo tarnybų budinčių pareigūnų nurodymus saugios laivybos klausimais.

5. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendrojo naudojimo vandens keliai – laivybai tinkami vandenys vandens plotai, esantys Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir nurodyti jūrlapiuose.

2. Europos Sąjungos laivybos informacijos sistema (toliau – SafeSeaNet sistema) –  specializuota sistema Europos Sąjungos valstybėms narėms keistis laivybos informacija elektroniniu būdu.

3. Greitaeigis laivas – laivas, galintis plaukti kurio didžiausiasis greitis yra ne mažesnis už nurodytą 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencija) 1974 metų tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos X skyriaus 1 taisyklės 2 dalyje.

4. Keleivinis keltas – keleivinis laivas, įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ar geležinkelių transporto priemonės. Keleivinis įvažiuojamasis laivas – keleivinis laivas, kuriame yra įrengtos patalpos ratinėms transporto priemonėms vežti arba specialiosios paskirties patalpos, nurodytos SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 3 taisyklėje.

5. Keleivinis laivas – laivas, skirtas vežti daugiau kaip 12 keleivių.

6. Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis plaukiojamasis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.

7. Laivavedys – vadovaujančios laivo įgulos narys, turintis atitinkamą reikiamą jūrinio laipsnio diplomą ir vedantis laivą.

8. Laivybos bendrovė – laivo savininkas, valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kurie iš laivo savininko yra perėmę atsakomybę už laivo eksploatavimą ir kurie, prisiimdami šią atsakomybę, sutiko perimti visas Tarptautinio saugios laivybos valdymo ir taršos iš laivų prevencijos kodekse nustatytas pareigas ir atsakomybę.

9. Laivybos inspektorius – Lietuvos saugios laivybos administracijos valstybės tarnautojas, atestuotas susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir vykdantis laivo vėliavos valstybinės kontrolės inspektoriaus ir (ar) valstybinės laivų kontrolės uoste inspektorių funkcijas vykdyti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, ir užsienio valstybių laivų kontrolę.

10. Laivo įgula – laivo kapitonas ir kiti jūrininkai, atliekantys laivo eksploatavimo, priežiūros ar žmonių aptarnavimo laive užduotis, ir įrašyti laivo įgulos sąrašą.

11. Laivo įrenginiai – įranga, kuri pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus turi būti naudojama laive saugiai laivybai ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos užtikrinti arba kuri laivo savininko nurodymu yra papildomai naudojama laive ir kuriai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, reikalingas Lietuvos saugios laivybos administracijos arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės patvirtinimas, kad įranga atitinka tarptautinius saugios laivybos reikalavimus.

11. Laivo kapitonas – reikiamą jūrinio laipsnio diplomą turintis jūrininkas ir laivui vadovaujantis jūrininkas laivo įgulai bei valdantis laivą.

12. Laivo techninė priežiūra – visuma laivybos bendrovės organizuojamų ir laivų klasifikavimo bendrovės pagal savo taisykles vykdomų arba Lietuvos saugios laivybos administracijos pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus vykdomų priemonių, kuriomis užtikrinama laivo atitiktis konstrukcijos, mechaninės ir elektros įrangos, priešgaisrinės saugos, stovumo ir krovinių patalpų reikalavimams visą laivo eksploatavimo laiką.

13. Laivų klasifikavimo bendrovė – juridinis asmuo, atitinkantis tarptautinius tarptautinių teisės aktų nustatytus saugios laivybos reikalavimus, keliamus laivų techninę priežiūrą ir apžiūrą atliekančioms, laivų klasę suteikiančioms ir privalomus laivų dokumentus išduodančioms bendrovėms.

14. Locmanas – fizinis asmuo, turintis susisiekimo ministro nustatytos formos locmano liudijimą, kuriuo suteikiama teisė padėti laivo kapitonui vesti laivą ir jį švartuoti. Locmanas nėra vedamo laivo įgulos narys.

15. Navigacijos įrenginiai – bendro naudojimo vandens keliuose esantys plūdrieji ir kranto įrenginiai, kuriais gaunama informacija, būtina saugiai laivybai užtikrinti.

16. Navigacijos įrenginių veikimo sektorius – teritorija, kurioje privalomai užtikrinamas saugiai laivybai būtinos informacijos teikimas navigacijos įrenginiais.

17. Pakrančių apsaugos laivas – valstybei nuosavybės teise priklausantis nekomerciniais tikslais naudojamas laivas, turintis specialius aiškiai matomus ženklus, užrašą ir atliekantis valstybės sienos apsaugos funkcijas.

18. Paieškos ir gelbėjimo rajonas – nustatytų koordinačių zona, dėl kurios pagal 1979 metų Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją Lietuva susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių marios ir jūrų uostų akvatorijos.

20. Saugios laivybos reikalavimai – saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimai.

19. Saugios laivybos valdymo sistema – struktūrizuota ir dokumentuota sistema, leidžianti laivybos įmonės darbuotojams efektyviai įgyvendinti laivybos įmonės saugios laivybos užtikrinimo ir aplinkos apsaugos politiką Tarptautinio saugios laivybos valdymo ir taršos iš laivų prevencijos kodekso reikalavimus atitinkanti struktūrizuota ir dokumentuota sistema, leidžianti efektyviai įgyvendinti laivybos bendrovės saugios laivybos užtikrinimo ir aplinkos apsaugos politiką.

20. Specialusis paskirties laivas – laivas, kurio korpusas, įrengimai ir mechanizmai yra suprojektuoti konkrečiai specifinei veiklai ir kuris yra skirtas plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone, o jo įgulą sudaro specialiai parengtas personalas, atliekantis laivo paskirtį atitinkančias funkcijas. specialiosioms funkcijoms vykdyti skirtas variklį turintis laivas, vežantis daugiau kaip12 specialistų, kurie nėra nei įgulos nariai, nei keleiviai.

24. Tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai – Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir pagal jas Tarptautinės jūrų organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, kitų tarptautinių ir regioninių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, nustatyti saugios laivybos reikalavimai.

21. Tarptautinės jūrų organizacijos auditas (toliau – TJO auditas) – tarptautinių valstybės įsipareigojimų auditas, atliekamas vadovaujantis procedūra, patvirtinta 2005 m. gruodžio 1 d. Tarptautinės jūrų organizacijos Asamblėjos rezoliucija A.974 (24), kartu su taikymo metu galiojančiais jos pakeitimais.

22. Tradicinis ir (arba) istorinis laivas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka į Kultūros vertybių registrą įtrauktas laivas, susijęs su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, technikos ir technologijos istorija, įžymių žmonių gyvenimu, taip pat į šį registrą įtraukta tiksli tokio laivo kopija, įskaitant ir tas, kurios sukurtos tradiciniams jūreivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės principais ir būdais.

23. Uostas – teritorija (uosto  žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti aprūpinti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. Uostui prilyginami naftos, chemijos produktų, suskystintų dujų ir kitos paskirties terminalai, neįeinantys į uostų teritoriją ir turintys teisės aktų nustatyta tvarka jiems priskirtą sausumos teritoriją ir akvatoriją Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

24. Uosto kapitonas – fizinis asmuo, atsakingas už laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarką tvarkos palaikymą Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje bei krantinėse.

25. Žmonių paieška ir gelbėjimas – veiksmai ar veikla, atliekami siekiant nustatyti nelaimės ištiktų asmenų buvimo vietą, išgelbėti juos, suteikti jiems pirminę medicinos ir kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą.

26. Žvejybos laivas – laivas, kurio išduotame laivo klasės liudijime yra įrašas „žvejybos laivas“ ir kuris yra pritaikytas verslinei žvejybai verslinei žvejybai skirtas, pritaikytas arba naudojamas laivas.

ANTRASIS SKIRSNIS

SAUGIOS LAIVYBOS VALSTYBINIO ADMINISTRAVIMO VALDYMO INSTITUCIJOS

3 straipsnis. Saugios laivybos valstybinio administravimo valdymo organizavimas                         institucijos

1. Saugios laivybos valstybinį administravimą valdymą organizuoja vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o vykdo Susisiekimo ministerija kartu su ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija).

2. Susisiekimo ministerija saugios laivybos srityje formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, nustato saugios laivybos reikalavimus, šių reikalavimų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką.

3. Susisiekimo ministerijos įgaliota Administracija įgyvendina valstybės politiką saugios laivybos srityje bei dalyvauja šią politiką formuojant. Administracija nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus bei ir vykdo kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas. 

4 straipsnis. Įgaliotos klasifikacinės bendrovės

            1. Lietuvos Respublikos vardu atlikti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos teisės aktais, kvalifikacinių bendrovių taisyklėmis ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę susisiekimo ministro nustatyta tvarka Administracijos sprendimu įgaliotos klasifikacinės bendrovės.

            2. Lietuvos Respublikoje gali būti įgaliojamos tik Europos Komisijos pripažintos organizacijos, Komisijos sprendimu įrašytos į Pripažintųjų organizacijų sąrašą.

            3. Įgaliotų klasifikacinių bendrovių teisės ir pareigos, Lietuvos Respublikos vardu atliekant laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą ir išduodant laivams atitinkamus dokumentus, nustatomos pagal sutartis, sudarytas tarp Administracijos ir įgaliotų klasifikacinių bendrovių. Tokios sutartys sudaromos pagal susisiekimo ministro patvirtintas standartines sutarčių sąlygas.

4. Administracija atlieka įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklos priežiūrą, skelbia „Valstybės žiniose“ informaciją apie naujas įgaliotas klasifikacines bendroves ir apie įgaliotas klasifikacines bendroves, kurių teisė Lietuvos Respublikos vardu vykdyti techninę priežiūrą sustabdyta susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Lietuvos saugios laivybos Administracija

1. Administracija yra biudžetinė įstaiga. Susisiekimo ministerija atlieka Administracijos steigėjo funkcijas. prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, kurios savininkas yra Lietuvos valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

2. Administracijos nuostatus ir organizacine struktūrą tvirtina susisiekimo ministras.

3. Administracija išlaikoma iš Lietuvos valstybės biudžeto.

4. Administracijos direktorius nustato Administracijos darbuotojų pareigybes.

3. Administracijos direktorius nustato Administracijos darbuotojų pareigybes, į kurias skiriami asmenys privalo turėti jūrinį laipsnį. Darbo metu šie Administracijos darbuotojai dėvi atitinkančią susisiekimo ministro nustatytus pavyzdžius civilinio jūrų laivyno uniformą, kurios pavyzdžius ir dėvėjimo taisykles tvirtina susisiekimo ministras.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbuotojams kas 2 metus gali būti suteikiamos iki 6 mėnesių atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

5. Administracija savo veiklai, susijusiai su tarptautinių saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimu, organizuoti parengia kokybės vadybos sistemą, kuri turi būti sertifikuojama pagal tarptautinius kokybės standartus ir susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus.

65 straipsnis. Administracijos funkcijos

Administracija atlieka šias funkcijas:

1) kontroliuoja prižiūri, kaip laivybos bendrovėse vykdomi tarptautiniai, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai;

2) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoja laivus ir išduoda šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytus laivo dokumentus;

3) vykdo valstybinę užsienio valstybių laivų uostuose ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, laivo vėliavos valstybinę kontrolę ir išduoda privalomus dokumentus;

4) akredituoja jūrininkų mokymosi įstaigas ir prižiūri jų veiklą, egzaminuoja jūrininkus, išduoda jūrininkų kvalifikacinius dokumentus, jūrininkų knygeles, tvirtina aprobuoja darbo laive ir plaukiojimo stažą;

5) sudaro valstybinę Lietuvos Respublikos jūrų uostų, teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos jūrlapius hidrografinę nuotrauką, skelbia hidrografinius duomenis. Platina jūrlapius, žinynus ir kitą navigacinę literatūrą;

6) įrengia, eksploatuoja ir prižiūri kranto navigacinius navigacijos įrenginius, aptarnaujančius užtikrinančius saugią laivybą bendro naudojimo vandens keliuose, kontroliuoja jų veikimą, teikia navigacinę informaciją;

7) kontroliuoja prižiūri, kaip vykdomi teršimo incidentų likvidavimo lokaliniai planai ir uostų administracijos uostus valdančios įmonės ir laivų įgulos tvarko ir atliekas tvarkančioms įmonėms perduoda laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius;

98) koordinuoja paskendusio turto iškėlimą iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, uostų ir terminalų, neįeinančių į jūrų uosto akvatoriją, akvatorijų;

109) prižiūri įgaliotų laivų klasifikavimo bendrovių veiklą, savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie naujas įgaliotas laivų klasifikavimo bendroves ir apie įgaliotas laivų klasifikavimo bendroves, kurių teisė vykdyti laivų apžiūras sustabdyta susisiekimo ministro nustatyta tvarka;

1110) atestuoja įmones, teikiančias su saugia laivyba susijusias paslaugas, ir vykdo atestuojamos veiklos priežiūrą;

1211) vykdo kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotų jūrinių laipsnių diplomų pripažinimo procedūras susisiekimo ministro nustatyta tvarka;

12) vykdo laivų eismo stebėseną;

13) pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos teisės aktus saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos srityje;

1314) atlieka vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose, įstatymų lydimuosiuose aktuose ir Administracijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

76 straipsnis. Uosto kapitonas

1. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uostą valdančios įmonės vadovas.

2. Uosto kapitono veiklą reglamentuoja šis įstatymas, kiti jūrų uosto veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Administracija, tvirtina uostą valdančios vadovas.

3. Uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą uoste nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms.

4. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Uosto kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

78 straipsnis. Uosto kapitono pagrindinės funkcijos kompetencija

1. Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą, susijusią su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitonas per jam pavaldžias tarnybas:

1) organizuoja laivų eismą  ir locmanų veiklą;

2) vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus uosto akvatorijoje;

3) kontroliuoja tikrina uosto akvatorijos gylį, vykdo uosto navigacijos įrenginių ir uosto navigacijos ženklų priežiūrą;

4) kontroliuoja tikrina laivų grimzlę;

5) kontroliuoja tikrina uosto krantinių būklę;

6) teikia Administracijai ir laivams uosto navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją;

7) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo, registruoja laivų įplaukimą ir išplaukimą susisiekimo ministro uostą valdančios įmonės vadovo nustatyta tvarka;

8) susidarius ekstremalioms situacijoms uoste, perdislokuoja laivus;

9) kontroliuoja pavojingųjų krovinių pakrovimą, iškrovimą ir judėjimą uoste;

10) organizuoja laivuose susidarančių atliekų perdavimą atliekas tvarkančioms įmonėms.

2. Uosto kapitonas privalo neleisti laivui išplaukti iš uosto, jeigu:

1) yra gautas laivybos inspektoriaus sprendimas dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto;

2) laivas pakrautas daugiau, nei leidžia laivo krovos žymės;

3) įvykus laivo (laivų) avarijai, nepateikta avarijai tirti reikalinga informacija;

4) pakrautas laivas kelia grėsmę saugiai laivybai šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais;

5) yra gauta teismo nutartis dėl laivo arešto ar sulaikymo;

6) tai numatyta kituose galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

3. Uosto kapitonas turi teisę neleisti neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivybos bendrovė ir (arba) krovinio savininkas nesumokėjo uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, nepadengė išlaidų, kurias uostą valdanti įmonė patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė tokį atsiskaitymą (žalos atlyginimą) užtikrinančios garantijos.

4. Uosto kapitonas turi teisę neleisti neleidžia laivui įplaukti į uostą, jei laivas neatitinka tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų saugios laivybos reikalavimų.

48 straipsnis. Įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės

1.1. Lietuvos Respublikos vardu atlikti laivų techninę priežiūrą bei Atlikti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, apžiūras, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę susisiekimo ministro nustatyta tvarka tik Administracijos sprendimu įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės,  su kuriomis Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka yra sudariusi sutartis dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų apžiūrų ir tai patvirtinančių dokumentų išdavimo. Šiose sutartyse nustatomos įgaliotų laivų klasifikavimo bendrovių teisės ir pareigos atliekant laivų apžiūras ir Lietuvos Respublikos vardu išduodant atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus, taip pat įgaliotų laivų klasifikavimo bendrovių ir Administracijos bendradarbiavimo bei keitimosi informacija sąlygos ir tvarka.

2. Lietuvos Respublikoje gali būti įgaliojamos tik Europos Komisijos pripažintos laivų klasifikavimo bendrovės organizacijos, Europos Komisijos sprendimu įrašytos į Pripažintųjų organizacijų sąrašą.

3. Įgaliotų laivų klasifikavimo bendrovių teisės ir pareigos, atliekant laivų techninę priežiūrą bei apžiūras ir išduodant laivams atitinkamus dokumentus, nustatomos pagal sutartis, sudarytas tarp Administracijos ir įgaliotų laivų klasifikavimo bendrovių. Tokios sutartys sudaromos pagal susisiekimo ministro patvirtintas standartines sutarčių sąlygas.

5.4. Administracija atlieka įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklos priežiūrą, skelbia „Valstybės žiniose“ informaciją apie naujas įgaliotas klasifikacines bendroves ir apie įgaliotas klasifikacines bendroves, kurių teisė Lietuvos Respublikos vardu vykdyti techninę priežiūrą laivų apžiūras sustabdyta susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

9 straipsnis. TJO audito atlikimas

1. Susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus, ne rečiau nei kartą per septynerius metus kreipiasi į Tarptautinės jūrų organizacijos Generalinį Sekretorių, kad būtų atliktas TJO auditas, kurio metu vertinamas Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nuostatų vykdymas Lietuvos Respublikoje.

2. Ministerijos ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją turi teikti Susisiekimo ministerijai informaciją, kuri reikalinga rengiantis atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą auditą, ir pagal kompetenciją dalyvauja atliekant TJO auditą.

3. Šio audito rezultatai, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešinama, skelbiami viešai Administracijos interneto svetainėje.

TREČIASIS SKIRSNIS

LAIVO TINKAMUMAS PLAUKIOTI

910 straipsnis. Laivo tinkamumas plaukioti

Tinkamu plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone yra pripažįstamas laivas, suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas laikantis teisės aktų nustatytų techninių, navigacinių, ekologinių, įgulos komplektavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų, o laivo valdytojas turi tai patvirtinančius galiojančius dokumentus, išduotus Administracijos ar įgaliotos klasifikacinės bendrovės.

1. Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė pripažįsta tinkamu plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone laivą, kuris suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas laikantis teisės aktų nustatytų konstrukcinių, mechaninių, elektros įrangos, techninių, navigacinių, aplinkos apsaugos, įgulos komplektavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų, o laivybos bendrovė turi tai patvirtinančius galiojančius dokumentus, išduotus Administracijos ar įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės.

2. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kuriems yra taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių saugią laivybą, nuostatos, techninę priežiūrą, vadovaujantis savo klasifikavimo taisyklėmis, vykdo Administracijos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės.

3. Administracija gali vykdyti laivų, kurie plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava ir kuriems nėra taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių saugią laivybą, nuostatos, techninę priežiūrą. Administracijos išlaidas, susijusias su laivybos inspektoriaus komandiruote į laivo buvimo vietą užsienyje, atlygina laivybos bendrovė susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

4. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, apžiūros vykdomos ir privalomi dokumentai išduodami pagal šio įstatymo 17 straipsnio nuostatas.

1011 straipsnis. Laivų plaukiojimo rajonų (ribų) ir leistinu meteorologinių sąlygų nustatymas

Laivams plaukioti leidžiamus rajonus ir jų ribas nustato Administracija arba įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės, atsižvelgdamos į laivo dokumentuose nustatytas saugiam plaukiojimui leistinas meteorologines sąlygas. nustato Administracija arba įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės.

1112 straipsnis. Laivų projektavimo, statybos ir įrengimo reikalavimai

Naujai statomų laivų, kurie bus įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, Laivų projektavimo ir statybos reikalavimus nustato įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės. Jos atlieka ir šių darbų priežiūrą. Laivo įrenginiai turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintų nuostatų reikalavimus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAIVO ĮGULA

1213 straipsnis. Reikalavimai laivo įgulai

1. Dirbti laive leidžiama tik jūrininkams, turintiems galiojančius jūrinio laipsnio diplomus ir jų patvirtinimus, kvalifikacijos liudijimus ar kitus dokumentus, kurie suteikia teisę eiti atitinkamas pareigas laive, ir įrašytiems į įgulos sąrašą.

2. Jūrininkams dirbantiems laivuose, kurie plaukioja tarptautiniais reisais, jūrinio laipsnio suteikimo ir privalomų dokumentų išdavimo tvarką nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis 1978 m. Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų.

3. Laivų, plaukiojančių reguliariais reisais į Lietuvos Respublikos jūrų uostus, laivavedžiai privalo mokėti lietuvių kalbą, jeigu jų kapitonai turi leidimą plaukti be locmano. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu laivą veda locmanas.

4. Jūrininkams, dirbantiems laivuose, kurie neplaukioja tarptautiniais reisais, jūrinio laipsnio suteikimo tvarką nustato Administracija.

4. Dokumentus jūrininkams išduoda Administracija. Už išduodamus dokumentus mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

5. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui draudžiama išplaukti į jūrą, jei laivas neturi Administracijos išduoto laivo įgulos minimumo liudijimo. Minimalios laivo įgulos sudėties reikalavimus nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis 1974 m. tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nustatytais reikalavimais dėl laivo minimalios įgulos sudėties.

6. Nė vienas laivo įgulos narys negali būti paskirtas į laivą be laivo kapitono sutikimo.

7. Laivo įgulos nariai gali dėvėti civilinio jūrų laivyno uniformą.

1314 straipsnis. Laivo įgulos narių sveikatos būklės tikrinimas

1. Kiekvienas laivo įgulos narys privalo atlikti pagrindinį ir periodinius sveikatos būklės patikrinimus ir turi turėti tai patvirtinantį medicinos įstaigos dokumentą.

2. Jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija,  atsižvelgdamos į tarptautinius saugios laivybos  reikalavimus.

3. Sveikatos apsaugos ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir susisiekimo ministras, vadovaudamiesi visuotinai pripažintomis tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės normomis, nustato minimalius medicinos pagalbos teikimo Lietuvos Respublikoje registruotuose laivuose reikalavimus.

1415 straipsnis. Budėjimai laive

1. Kad būtų užtikrinta saugi laivyba laivo reiso metu, taip pat saugi laivo eksploatacija jam stovint prie krantinės ar nuleidus inkarą, laive organizuojami budėjimai.

2. Budėjimo tvarką laivuose nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas. Šį statutą tvirtina susisiekimo ministras.

1516 straipsnis. Lietuvos Respublikos jūrininkų registras

1. Asmenys, kuriems išduoti Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai ir jūrininko knygelės, registruojami Lietuvos Respublikos jūrininkų registre.

2. Lietuvos Respublikos jūrininkų registras veikia Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos jūrininkų registro nuostatų nustatyta tvarka.

3. Lietuvos Respublikos jūrininkų registro vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga funkcijas atlieka yra Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija, registro tvarkymo įstaiga funkcijas atlieka yra Administracija.

PENKTASIS SKIRSNIS

LAIVŲ REGISTRAVIMAS, JŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, LAIVO APŽIŪRA IR

LAIVO DOKUMENTAI

16 straipsnis. Laivų registravimas

1. Laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, privalo plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2. Pirminė laivo apžiūra, laivo techninė priežiūra vykdoma ir laivo dokumentai išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Pirminė laivo apžiūra

17 straipsnis. Laivo apžiūra

1. Vykdomos pirminė ir periodinė laivo apžiūros.

2. Kiekvienam laivui, Prieš įregistruojant laivą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, privalo apžiūrėti laivybos inspektorius arba Administracijos įgaliotas įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės atstovas privalo atlikti pirminę laivo apžiūrą susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivo apžiūros išlaidas atlygina laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Periodinės apžiūros vykdomos siekiant nustatyti, ar laivas atitinka jam taikomų tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus per visą jo eksploatacijos laikotarpį, ir išduoti naujus ar patvirtinti esamus privalomus laivo dokumentus. Laivų, kuriems taikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, periodinės apžiūros vykdomos tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, nustatyta tvarka. Laivų, kuriems netaikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, periodinės apžiūros vykdomos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

4. Administracijos išlaidas, susijusias su laivybos inspektoriaus komandiruote į laivo buvimo vietą, atlygina laivybos bendrovė susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Laivo dokumentai

1. Dokumentų, kurie turi būti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotame laive, sąrašą tvirtina Administracija.

2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje turi teisę pratęsti laivo dokumentų galiojimą Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Laivo planus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, šių sutarčių nustatyta tvarka tvirtina arba derina Administracija ar jos įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė.

4. Už laivo dokumentų išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio  valstybės rinkliava.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

LOCMANŲ VEIKLA

19 straipsnis. Locmanas

1. Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip 65 metų asmuo, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ir turintis ne mažesnį žemesnį kaip laivo, kurio bendroji talpa 3 000 ir daugiau tonų, vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį. Uostą valdančios įmonės teikimu susisiekimo ministro nustatyta tvarka locmano amžiaus cenzas gali būti pratęstas iki 68 metų.

2. Kvalifikacinius reikalavimus asmenims, norintiems verstis locmano praktika, nustato Administracija.

32. Locmano liudijimą išduoda Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Už locmano liudijimo išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

43. Locmanų veiklą, laivų vedimo su locmanu tvarką reglamentuoja Locmanų tarnybos nuostatai. Šiuos nuostatus tvirtina Administracija.

20 straipsnis. Privalomo laivų vedimo su locmanu rajonai

1. Laivų tipus ir rajonus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuriuose plaukiojimas su locmanu yra privalomas, nustato Administracija.

2. Uostų akvatorijose privalomą plaukiojimą su locmanu nustato šių uostų laivybos taisyklės.

 21 straipsnis. Locmano ir vedamo laivo kapitono santykiai

1. Už laivo valdymą visada atsako vedamo laivo kapitonas. Jeigu laivo kapitonas palieka vairinę, jis privalo pranešti locmanui, kas jo nesant bus atsakingas už laivo valdymą.

2. Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimą, ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus.

3. Jeigu vedamo laivo kapitonas neatsižvelgia į locmano patarimus, locmanas vis tiek privalo (kiek tai įmanoma) teikti laivo kapitonui duomenis apie laivybos rajono ypatumus.

22 straipsnis. Draudimas locmanui palikti vedamą laivą

Pradėjęs vesti laivą, locmanas be vedamo laivo kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo:

1) išvedant laivą į jūrą – kol laivas nuplaukia iki tos vietos, nuo kurios toliau gali saugiai plaukti be locmano pagalbos;

2) įvedant laivą į uostą – kol laivas nuleidžia inkarą arba saugiai pririšamas prie krantinės;

3) kol locmaną vedamame laive pakeičia kitas locmanas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

LAIVŲ KONTROLĖ

23 straipsnis. Valstybinė Užsienio valstybių laivų kontrolė uoste

1. Valstybinės Užsienio valstybių laivų kontrolės uoste tikslas – nustatyti, ar į Lietuvos Respublikos jūrų uostus įplaukiantys užsienyje įregistruoti laivai atitinka tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, taip pat įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartus.

2. Valstybinę Užsienio valstybių laivų kontrolę uoste organizuoja ir vykdo Administracija. Valstybinės Užsienio valstybių laivų kontrolės uoste tvarką, vadovaudamasis tarptautiniais saugios laivybos reikalavimais ir Europos Sąjungos teisės aktais, nustato susisiekimo ministras. dėl valstybinės laivų kontrolės uoste.

3. Jeigu patikrinus Lietuvos Respublikos jūrų uoste esantį užsienio valstybės šalies laivą nustatoma, kad jis neatitinka tarptautinių saugios laivybos reikalavimų, taip pat įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartų ir dėl to laivui uždraudžiama išplaukti iš uosto, pašalinus trūkumus, susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekamas pakartotinis laivo patikrinimas. Laivybos bendrovė laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka privalo atlyginti pakartotinio laivo patikrinimo išlaidas.

24 straipsnis. Vėliavos Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, valstybinė kontrolė

1. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės tikslas – nustatyti kontroliuoti, ar Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose laikomasi tarptautinių saugios laivybos reikalavimų, taip pat įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartų, nustatytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, ir kitų Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojančių teisės aktų.

2. Vėliavos Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, valstybinę kontrolę susisiekimo ministro nustatyta tvarka vykdo Administracija arba jos įgalioti asmenys.

3. Jeigu laivui, plaukiojančiam su Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui uždraudžiama išplaukti iš užsienio valstybės uosto dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, Administracija privalo ištirti tokio uždraudimo priežastis. Laivybos bendrovė Laivo valdytojas privalo Administracijai teikti visą tyrimui reikalingą informaciją.

4. Nustačiusi, kad laivui buvo uždrausta išplaukti dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, galėjusių kelti grėsmę žmonių gyvybei jūroje ir jūros aplinkos aplinkai apsaugai nuo dėl taršos, Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka privalo laivą išsamiai patikrinti. Tokio patikrinimo išlaidas, susijusias su laivybos inspektoriaus komandiruote į laivo buvimo vietą, atlygina laivybos bendrovė laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Laivo išplaukimo iš uosto apribojimai dėl saugios laivybos pažeidimų

1. Laivybos inspektorius, nustatęs saugios laivybos reikalavimų, taip pat įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų laive standartų, nustatytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, pažeidimų, apie tai surašo nustatytos formos aktą.

2. Laivybos inspektorius uždraudžia laivui išplaukti iš uosto, kai jeigu:

1) laivo įgula neatitinka minimalios įgulos komplektavimo kriterijų, nurodytų Administracijos išduotame laivo įgulos minimumo liudijime, arba laivo įgulos narių jūrinių laipsnių diplomai ar kvalifikacijos liudijimai yra negaliojantys arba nesuteikia teisės eiti laive užimamų pareigų;

2) laivas neatitinka saugios laivybos reikalavimų, įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų laive standartų;

3) laivo dokumentai yra negaliojantys arba jų trūksta;

4) laivo kapitonas atsisako pateikti laivą apžiūrai;

5) toks draudimas yra numatytas kituose teisės aktuose.

3. Laivybos inspektoriaus sprendime, draudžiančiame laivui išplaukti iš uosto, turi būti nurodytos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių draudžiama išplaukti, terminai nurodytiems trūkumams pašalinti ir sprendimo apskundimo tvarka. Apie sprendimą Administracija informuoja laivo kapitoną (laivybos bendrovę valdytoją), uosto kapitoną, laivo vėliavos valstybės jūrų administraciją, Tarptautinę jūrų organizaciją ir, jei reikia, jei laivo priežiūrą atlieka laivų klasifikavimo bendrovė, šią bendrovę.

4. Laivybos inspektoriaus sprendimą neleisti laivui išplaukti iš uosto vykdo uosto kapitonas.

5. Jeigu laivas uoste buvo sulaikytas nepagrįstai, patirti laivo valdytojo laivybos bendrovės nuostoliai atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Laivybos inspektoriai, atliekantys valstybinę užsienio valstybės laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, kontrolę uoste ar valstybinę vėliavos.

1. Kvalifikacinius reikalavimus laivybos inspektoriams, atliekantiems valstybinę užsienio valstybės laivų uoste ar vėliavos valstybinę laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę, nustato susisiekimo ministras.

2. Laivo kapitonas privalo valstybinę užsienio valstybių laivų kontrolę uoste ar vėliavos laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, valstybinę kontrolę atliekantį laivybos inspektorių įleisti į laivą ir jo patalpas, taip pat pateikti jam reikiamus dokumentus ir informaciją.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

LAIVYBOS BENDROVIŲ IR LAIVŲ SAUGIOS LAIVYBOS VALDYMO SISTEMŲ LAIVYBOS ĮMONIŲ IR LAIVŲ SERTIFIKAVIMAS, LAIVŲ IR UOSTO ĮRENGINIŲ APSAUGOS VERTINIMAS

27 straipsnis. Laivybos bendrovių įmonių ir laivų sertifikavimas vertinimas

1. Laivybos bendrovių ir laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo įmonių ir laivų sertifikavimo tikslas – nustatyti patvirtinti, ar kad laivybos bendrovės įmonės ir laivų saugios laivybos valdymo sistema atitinka Lietuvos Respublikos saugios laivybos valdymo sistemos bei Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus.

2. Laivybos bendrovės įmonių ir laivų saugios laivybos valdymo sistemas susisiekimo ministro nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus vertina ir atitinkamus dokumentus išduoda Administracija arba įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės.

3. Jei laivybos įmonės ir laivų saugios laivybos valdymo sistema įvertinama teigiamai, Administracija arba įgaliota klasifikacinė bendrovė laivybos įmonei išduoda atitikties dokumentą, o laivui – saugaus valdymo liudijimą.

43. Išlaidas, susijusias su Laivybos bendrovių įmonių ar laivų sertifikavimu saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo išlaidas, susijusias su Administracijos vertintojo komandiruote į laivo ar laivybos kompanijos buvimo vietą, atlygina laivybos bendrovės įmonės Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

4. Už Administracijos atliekamą laivybos bendrovių ir laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimą ir dokumentų išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

28 straipsnis. Laivų apsaugos vertinimas

1. Laivų apsaugos vertinimo tikslas – nustatyti patvirtinti, ar kad laivų ir uosto įrenginių apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso reikalavimus.

2. Vyriausybė nustato Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso reikalavimų įgyvendinimo tvarką, atsakingas institucijas ir jų funkcijas.

3. Išlaidas, susijusias su Laivų ir uosto įrenginių apsaugos vertinimo išlaidas, susijusias su vertintojo komandiruote į laivo buvimo vietą, atlygina laivybos bendrovė atitinkamai laivų savininkai ir uosto naudotojai, iš kurių terminalų laivai vykdo tarptautinius reisus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

4. Už Administracijos atliekamą laivų apsaugos vertinimą ir dokumentų išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

DEVINTASIS SKIRSNIS

LAIVYBOS BENDROVĖS LAIVO VALDYTOJO IR LAIVO KAPITONO TEISĖS IR PAREIGOS SAUGIOS LAIVYBOS UŽTIKRINIMO SRITYJE

29 straipsnis. Laivybos bendrovės Laivo valdytojo pareigos saugios laivybos                                          užtikrinimo srityje

1. Saugios laivybos reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti laivybos bendrovė laivo valdytojas , kuri atsako už tai, kad:

1) kiekvieną laivą valdytų laive dirbtų laivo kapitonas ir kiti vadovaujančios laivo įgulos nariai, turintys tinkamą kvalifikaciją jūreivystės, laivavedybos, ryšių ir jūros technikos srityse, kad laivo įgula pagal jos narių kvalifikaciją ir skaičių būtų tinkama dirbti konkrečiame laive, atsižvelgiant į jo tipą, dydį, variklius ir įrangą;

2) laivo kapitonas, vadovaujančios laivo įgulos nariai ir, kiek tai yra reikalinga, laivo įgula būtų visapusiškai susipažinę su teisės normomis,  reglamentuojančiomis žmonių gyvybės apsaugą jūroje, kaip išvengti laivų susidūrimo, jūros taršos, kaip palaikyti radijo ryšį, ir užtikrinti, kad šių teisės normų būtų laikomasi;

3) laive dirbantys jūrininkai gautų jiems suprantama kalba darbui reikalingą informaciją apie saugios laivybos reikalavimus;

4) laivybos bendrovėje įmonėje ir laive būtų laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

2. Laivybos bendrovė Laivo valdytojas negali daryti įtakos veikti arba varžyti laivo kapitono sprendimams, susijusiems su saugia laivyba ir jūros aplinkos apsauga nuo taršos.

30 straipsnis. Laivo kapitono teisės ir pareigos saugios laivybos užtikrinimo srityje

1. Už saugią laivybą laivo plaukiojimo metu atsako laivo kapitonas. Jis privalo:

1) laivo būklę palaikyti tinkamą plaukioti;

2) nedelsdamas informuoti laivybos bendrovę laivo valdytoją ir Administraciją apie laivui, jo įrenginiams ar mechanizmams padarytus pažeidimus, turinčius įtakos laivo saugumui;

3) nedelsdamas informuoti Administraciją apie laivo sulaikymą užsienio uoste dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų.

2. Jeigu laivo reiso metu laivo įgulos narys miršta ar dėl kitų aplinkybių negali eiti pareigų, laivo kapitonas turi teisę priimti sprendimą tęsti plaukimą su nesukomplektuota laivo įgula, jei jis yra įsitikinęs, kad esantys laivo įgulos nariai užtikrins saugią laivybą. Su nesukomplektuota laivo įgula leidžiama plaukti tik iki artimiausio uosto, o jame privaloma sukomplektuoti laivo įgulą.

3. Laivo kapitonas prieš priimdamas šio straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimą privalo apie tai informuoti laivybos bendrovę laivo valdytoją ir Administraciją.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

SAUGUS LAIVO PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS

31 straipsnis. Bendrieji reikalavimai

1. Laivas pakraunamas, iškraunamas ir balastas panaudojamas pagal laivo kapitono patvirtintą išankstinį ir faktinį laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą).

2. Už saugų laivo pakrovimą, iškrovimą, krovinio tvirtinimą ir balasto panaudojimą atsako laivo kapitonas.

3. Saugaus sausakrūvio laivo pakrovimo ir iškrovimo taisykles, vadovaudamasis tarptautiniais saugios laivybos reikalavimais bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, tvirtina susisiekimo ministras.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

PAVOJINGŲJŲ AR APLINKĄ TERŠIANČIŲ KROVINIŲ VEŽIMAS LAIVAIS

32 straipsnis. Pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimą vežimo tvarka reglamentuojantys teisės aktai

1. Pavojingi ar aplinką teršiantys kroviniai jūrų laivais gabenami vadovaujantis 1973 metų tarptautinės konvencijos dėl priemonių saugoti okeaną nuo teršimo, Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso, Tarptautinio laivų, skirtų gabenti piltinius pavojingus birius cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodekso, Tarptautinio laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų, įtvirtinančių tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, nustatyta tvarka.

21. Saugaus pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimo reikalavimus, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų nuostatomis,  vadovaudamasis 1973 m. Tarptautine konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso, Tarptautinio laivų, vežančių nesupakuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodekso, Tarptautinio laivų, vežančių nesupakuotas suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų, įtvirtinančių tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, nuostatomis, nustato susisiekimo ministras.

33 straipsnis. Pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimo tvarka

1. 2. Išplaukiant iš pakrovimo uosto, esančio ne Europos Sąjungoje, laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas ar laivo agentas jo įgaliotas vienas iš laivo vadovaujančios sudėties įgulos narių privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka to Lietuvos Respublikos jūrų uostą valdančiai įmonei pateikti informaciją apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius.

3. Išplaukiant iš Europos Sąjungoje esančio pakrovimo uosto, laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas užtikrina, kad informacija apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius yra pateikiama išplaukimo uosto kompetentingoms institucijoms.

4. Laivo, išplaukiančio iš Lietuvos jūrų uosto ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas ar laivo agentas iki išplaukimo privalo Lietuvos Respublikos jūrų uostą valdančiai įmonei pateikti informaciją apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius.

5. Uostą valdanti įmonė šią informaciją naudodama elektronines priemones nedelsdama perduoda Administracijai, kuri užtikrina šių duomenų pateikimą į SafeSeaNet sistemą.

6. Informacijos apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius pateikimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

27. Kiekviename Laive, vežančiame pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, turi būti laivo vėliavos valstybės arba jos vardu laivų klasifikavimo bendrovės išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas ir jo įranga pritaikyti vežti atitinkamos rūšies pavojinguosius krovinius. Draudžiama pradėti krauti į laivą pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, jei laivas neturi šio liudijimo.

38. Draudžiama laivui siūlyti vežti ar pradėti krauti į laivą pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, jei krovinio siuntėjas laivo kapitonui ar laivybos bendrovei valdytojui neįteikė pavojingojo krovinio deklaracijos.

49. Įvykus laivo, vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, avarijai paieškos ir gelbėjimo rajone arba susidarius aplinkybėms, keliančioms pavojų jūros aplinkai ar Lietuvos pakrantei, laivo kapitonas apie tai nedelsdamas privalo pranešti Administracijai ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PAPILDOMI IR SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ATSKIRŲ KLASIŲ LAIVAMS

3433 straipsnis. Reikalavimai keleiviniams laivams ir įvažiuojamiesiems keleiviniams laivams keltams

1. Visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti keleiviniai laivai ir įvažiuojamieji keleiviniai laivai keleiviniai keltai privalo turėti galiojantį keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijimą, kuriame turi būti nurodyta, kiek šie laivai gali vežti keleivių.

2. Keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijimą išduoda Administracija arba įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės.

3. Draudžiama keleiviniu laivu arba keleiviniu keltu vežti daugiau keleivių, negu nurodyta keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijime, išskyrus išimtis, numatytas 1974 metų tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ar kituose teisės aktuose, įtvirtinančiuose tarptautinius saugios laivybos reikalavimus.

42. Susisiekimo ministras turi teisę nustatyti papildomų reikalavimų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems keleiviniams laivams ir įvažiuojamiesiems keleiviniams laivams keleiviniams keltams, kad būtų užtikrinta laivo apsauga ir saugi laivyba. 

3534 straipsnis. Specialieji reikalavimai kitų klasių laivams specialios paskirties, gelbėjimo ir greitaeigiams laivams

Administracijos direktorius, vadovaudamasis visuotinai pripažintomis tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės normomis, gali nustatyti specialiuosius tinkamumo plaukioti, budėjimo, navigacinės įrangos ir įgulų parengimo reikalavimus Lietuvos Respublikoje registruotiems specialiesiems, gelbėjimo ir, greitaeigiams, žvejybos, tradiciniams ir (arba) istoriniams bei kitų tipų laivams papildomus tinkamumo plaukioti, budėjimo, navigacinės įrangos ir įgulų parengimo reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į atitinkamus tarptautinius saugios laivybos reikalavimus. 

36 straipsnis. Reikalavimai žvejybos laivams

Susisiekimo ministras, vadovaudamasis visuotinai pripažintomis tarptautinės jūrų teisės normomis ir Europos Sąjungos teisės normomis, Lietuvos Respublikoje įregistruotiems žvejybos laivams nustato atskirus papildomus reikalavimus, užtikrinančius laivo apsaugą ir saugią laivybą.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

LAIVŲ VILKIMAS

3735 straipsnis. Laivo saugaus vilkimo uoste reikalavimai

1. Laivo saugaus vilkimo bendrus reikalavimus nustato Administracija.

2. 1. Laivo saugaus vilkimo reikalavimus uoste nustato uostą valdanti įmonė.

3. Laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymosi valstybinę priežiūrą atlieka Administracija.

4.2. Laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymąsi Lietuvos Respublikos jūrų uostuose kontroliuoja prižiūri tų uostų kapitonai.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ĮMONĖS, TEIKIANČIOS VYKDANČIOS SU SAUGIA LAIVYBA SUSIJUSIAS PASLAUGAS VEIKLAS

3836 straipsnis. Reikalavimai įmonėms, teikiančioms su saugia laivyba susijusias paslaugas Įmonių atestavimas

1. Įmonės, ketinančios vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklas, privalo turėti Administracijos išduotą atestavimo pažymėjimą teikiančios su saugia laivyba susijusias paslaugas, turi būti atestuotos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

2. Nustatomos šios su saugia laivyba susijusios paslaugos Atestuojamos įmonės, kurių vykdomos šios veiklos:

1) gelbėjimosi priešgaisrinių, laivų takelažo priemonių, slėgio, temperatūros, elektros, signalizacijos, automatikos bei kitų prietaisų ir aparatūros gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas;

2) navigacinių, radionavigacinių ir optinių prietaisų gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas;

2) laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remontas, tikrinimas ir bandymas;

3) laivų priešgaisrinių priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas;

4) navigacinių ir radionavigacinių prietaisų remontas, tikrinimas ir bandymas;

5) 3) jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, ir kitų navigacinių dokumentų bei literatūros, susijusios su saugia laivyba, koregavimas ir platinimas;

4) ryšio su laivais paslaugų teikimas;

5) locmanų veikla patarnavimai;

6) laivų vilkimas (buksyravimas); laivų gelbėjimo ir

7) povandeniniai techniniai darbai jūros uostuose ir jūroje;

8) uostų akvatorijų, bendrojo naudojimo vandens kelių gylių matavimas jūrų uostuose ir jūroje;

9) jūrų krovinių (birių, pavojingųjų, aplinką teršiančių ir kt.) krova;

10) laivų švartavimas;

10) laivų projektavimo ir konstravimo darbai, laivų statyba ir remontas;

11) tarpininkavimas įdarbinant jūrininkus arba jūrininkų įdarbinimas turint tikslą siųsti juos laikinai dirbti kitų laivybos bendrovių laivuose arba vertimasis jūrininkų įdarbinimu laivuose.

3. Įmonių veiklos, susijusios su šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis paslaugomis, valstybinę priežiūrą atlieka Administracija.

3. Įmonių atestavimo pažymėjimus išduoda Administracija, įmonių atestavimo taisyklių, kurias tvirtina susisiekimo ministras, nustatyta tvarka.

4. Įmonės vykdančios veiklą pagal 2.1, 2.2, 2.10 privalo šiai veiklai turėti įgaliotos klasifikacinės bendrovės pripažinimą, įmonių veiklos valstybinę priežiūrą nurodytą kituose 2 dalies punktuose, atlieka Administracija.

4. Įmonė, siekianti vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) vandens transporto, pagalbinės plaukiojimo, gelbėjimo, remonto, bandymo, matavimo, krovos, povandeninių techninių darbų priemonės turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus;

2) turėti įmonės veiklos (gamybinio proceso) aprašą ir jos (jo) valdymo schemą.

5. Papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms šio straipsnio 2 dalyje nustatytas veiklas, atsižvelgiant į tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus nustatomi įmonių atestavimo taisyklėse.

6. Įmonė, siekianti gauti atestavimo pažymėjimą, Administracijai įmonių atestavimo taisyklių nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus taisyklėse nurodytus dokumentus.

7. Atestavimo pažymėjimas neišduodamas, jeigu:

1) įmonė neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindinių ir atestavimo taisyklėse nustatytų papildomų reikalavimų;

2) pateikiami ne visi dokumentai;

3) pateiktuose dokumentuose yra nurodyta klaidingų duomenų.

8. Priėmus sprendimą atestavimo pažymėjimo neišduoti, apie tai per 3 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui, nurodant atsisakymo išduoti atestavimo pažymėjimą priežastis.

9. Atestavimo pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdomas, jeigu:

1) įmonė buvo nutraukusi atestuojamą veiklą daugiau kaip 2 mėnesius arba nepradėjo veiklos per 2 mėnesius nuo atestavimo pažymėjimo išdavimo;

2) įmonė nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų, tarptautinių susitarimų ir įmonių atestavimo taisyklių reikalavimų;

3) įmonė pažeidžia ar nevykdo pasienio ruožo režimo ar muitinės taisyklių reikalavimų – atitinkamų institucijų teikimu;

4) įmonė pažeidžia uosto laivybos, uosto naudojimo, laivų įgulų darbo režimo ir poilsio reikalavimus – uostą valdančios įmonės teikimu;

5) atestuotos įmonės veikla gali padaryti žalos Lietuvos Respublikos gamtai, kelti grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai – atitinkamų institucijų teikimu;

6) įmonė neužtikrina vykdomos veiklos kokybės reikalavimų;

7) įmonė pateikia atitinkamą prašymą Administracijai;

10. Sustabdžiusi atestavimo pažymėjimo galiojimą, Administracija per 5 darbo dienas apie tai praneša įmonei ir nustato laiką, per kurį ši įmonė privalo ištaisyti šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atestuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.  Pašalinusi pažeidimus, įmonė raštu informuoja Administraciją, kuri šią informaciją patikrina ir per 3 darbo dienas priima sprendimą panaikinti atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba panaikinti atestavimo pažymėjimą, jeigu pažeidimas per nustatytą laiką nepašalintas.

11. Atestavimo pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu įmonė:

1) pateikia reikiamą prašymą Administracijai;

2) paaiškėja, kad atestavimo pažymėjimui gauti buvo pateikti neteisingi duomenys;

3) pakartotinai per vienerius metus pažeidžia šio straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus;

4) per nurodytą laiką nepašalina nustatytų atestuojamos veiklos sąlygų pažeidimų;

5) po atestavimo pažymėjimo sustabdymo tęsia atestavimo pažymėjime nurodytą veiklą;

6) likviduojama ar reorganizuojama (baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas). Įmonė, gavusi pranešimą apie atestavimo pažymėjimo galiojimo panaikinimą, privalo per 15 dienų grąžinti Administracijai panaikintą atestavimo pažymėjimą.

12. Atestavimo pažymėjimas gali būti išduotas vienai ar kelioms šio straipsnio 2 dalyje išvardytoms veikloms, taip pat ir tik tam tikrai veiklai, kuri apima tik dalį šio straipsnio 2 dalies 1–4 ir 11 punktuose išvardytų veiklų ir krauti tam tikrų rūšių jūrų krovinius. Įmonės atestuojamos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

13. Už atestavimo pažymėjimo išdavimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIVO ĮRENGINIAI

3937 straipsnis. Laivo įrenginiai

Visuose Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose gali būti sumontuoti ir eksploatuojami tik tokie laivo įrenginiai, kurie pagaminti, išbandyti ir sertifikuoti pagal susisiekimo ministro patvirtintus Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatus.

Laivo įrenginiai, kurie pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus turi būti ar gali būti naudojami laive saugiai laivybai ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos užtikrinti ir kuriems pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus reikalingas Administracijos arba įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės patvirtinimas, privalo atitikti susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

BENDROJO NAUDOJIMO VANDENS KELIAI, NAVIGACIJOS ĮRENGINIAI

4038 straipsnis. Saugios laivybos bendrojo naudojimo vandens keliuose užtikrinimas

1. Bendrojo naudojimo vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose bei locmanų žemėlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus.

2. Navigacinio ženklinimo darbus bendrojo naudojimo vandens keliuose atlieka  Administracija, o uostų uosto teritorijoje ir akvatorijoje teritorijose ir akvatorijose – uosto kapitonas uostus valdančios įmonės.

3. Bendrojo naudojimo vandenų kelių žymėjimo, tvarkymo ir eksploatavimo valstybinę priežiūrą atlieka Administracija.

43. Administracija organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitos informacinės navigacinės literatūros leidybą, platinimą, informacijos apie navigacinius pasikeitimus pateikimą Lietuvos Respublikoje ir atsako už pateiktos informacijos tikslumą. Administracija privalo viešai savo interneto svetainėje skelbti apie kiekvieną žinomą pavojų laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir uostų bei terminalų akvatorijose. Jūrlapių, žinynų ir kitos navigacinės literatūros sudarymo, korektūros, išleidimo ir platinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Už teisę platinti jūrlapius, žinynus ir kitus navigacinius leidinius platintojas moka Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliavą.

54. Statybos darbai bendrojo naudojimo vandens keliuose vykdomi gavus Vyriausybės leidimą. Statybos darbai, trukdantys bendrojo naudojimo vandens keliuose užtikrinti saugią laivybą, draudžiami.

4139 straipsnis. Apribojimai navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje

1. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama statyti nuolatinius arba laikinus statinius, sodinti medžius, įrengti didelio galingumo elektros arba kitokius šviesos šaltinius.

1. Įvairiems navigacijos įrenginiams nustatomi veikimo sektoriai, kuriuose šie įrenginiai turi būti gerai matomi iš laivų.

2. Kiekviena statyba navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje turi būti suderinta su Administracija.

2. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama vykdyti statybos, mechanizuotus žemės kasybos ir žemės ūkio darbus, sodinti medžius, įrengti didelio galingumo elektros arba kitokius šviesos šaltinius, nesuderinus su uostą valdančia įmone arba Administracija.

3. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriaus ribas, apribojimus šio sektoriaus žemės naudotojams nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

septynioliktasis skirsnis

ŽMONIŲ PAIEŠKA IR GELBĖJIMAS, LAIVŲ AVARIJŲ TYRIMAS, PASKENDUSIO TURTO IŠKĖLIMAS

4240 straipsnis. Žmonių paieška ir gelbėjimas

1. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenė. Šiuos darbus Lietuvos kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.

2. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos, jūrų uostų akvatorijose – jūrų uostų administracijos.

 3. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams vykdyti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovo prašymu šiuos darbus vykdančiai institucijai į pagalbą gali būti pasitelkiamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Administracijos, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams vykdyti pagal Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planą (toliau – Planas), kurį tvirtina kariuomenės vadas, suderinęs su šioje dalyje nurodytomis institucijomis. Jeigu žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams vykdyti pagal Planą priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, turi būti pasitelkiamos papildomos, t. y. pagal Planą nepriskirtos, minėtų institucijų pajėgos ir priemonės.

4. Šiame straipsnyje nurodytų institucijų pareigas ir įgaliojimus organizuojant, koordinuojant, vadovaujant ar vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone nustato Vyriausybė. Šie darbai organizuojami, koordinuojami, jiems vadovaujama ir jie vykdomi vadovaujantis 1979 metų Tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija, Planu ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

4341 straipsnis. Pareiga suteikti pagalbą

1. Kiekvieno pavojuje esančio laivo kapitonas, jeigu tai įmanoma, privalo visais įmanomais būdais siekti išgelbėti jame esančius žmones ir laivą.

2. Kiekvieno laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui ir jame esantiems žmonėms, privalo:

1) suteikti pagalbą bet kuriam asmeniui jūroje, jeigu iškyla pavojus jo gyvybei;

2) plaukti didžiausiu galimu greičiu gelbėti nelaimėje atsidūrusių žmonių, jei buvo pranešta, kad jiems reikalinga pagalba, ir jeigu ji gali būti suteikta.

4442 straipsnis. Susidūrusių laivų kapitonų pareigos

1. Kiekvienas susidūrusio laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui ir jame esantiems žmonėms, privalo suteikti pagalbą pavojuje atsidūrusiems žmonėms.

2. Susidūrus laivams, kiekvieno susidūrusio laivo kapitonas, jei tai įmanoma, privalo pranešti vienas kitam laivų pavadinimus, laivų įregistravimo uostus ir nurodyti artimiausią uostą, į kurį jo laivas įplauks, bei suderinti tolesnius tarpusavio veiksmus.   

4543 straipsnis. Laivų įplaukimo į tam tikrą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną laikinas apribojimas

1. Esant tikimybei, kad dėl konkrečioje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zonoje esančio pavojuje arba sužaloto laivo, jo liekanų, kitų konstrukcijų ar statinių tiesiogiai arba netiesiogiai naftos produktais ar pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis gali būti užteršta Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ar pakrantė, padaryta žala asmenims arba jų turtui, o apribojus laivų įplaukimą į zoną tokių pasekmių būtų išvengta arba jos būtų sumažintos, Administracija turi teisę laikinai apriboti laivų įplaukimą į tą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną. Apie šį sprendimą būtina nedelsiant Administracija nedelsdama praneša viešai savo interneto svetainėje. pranešti suinteresuotiems asmenims susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

2. Pranešus, kad yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje apibūdinta zona, į ją negali įplaukti ir joje būti joks laivas, išskyrus laivus, numatytus Administracijos sprendime dėl laivų įplaukimo į Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną laikino apribojimo.

4644 straipsnis. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslai ir tvarka

1. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslas – nustatyti laivo avarijos ar incidento aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta laivų avarijų ar incidentų. Tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės. 

2. Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų tvarką nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.

3. Jūrų laivų avarijas ir incidentus tiria susisiekimo ministro paskirta tyrimų tarnyba  arba susisiekimo ministro paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas). Susisiekimo ministras suteikia tyrimų tarnybai arba tyrimų vadovui atitinkamus įgaliojimus, reikiamas priemones ir lėšas, reikalingas jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimui organizuoti ir vykdyti.

4. Tyrimų tarnyba ar tyrimų vadovas savo organizacine, teisine ir sprendimų priėmimo forma turi būti nepriklausomi nuo bet kokių kontrolės funkcijas jūrų transporte vykdančių institucijų ir įstaigų, jūrų uostus valdančių įmonių, laivybos bendrovių, krovos kompanijų, kitų, vykdančių veiklą jūrų transporto sektoriuje įmonių ir organizacijų, institucijų ir asmenų, kurių interesai gali nesutapti su tyrimų tarnybos ar tyrimo vadovo uždaviniais.

5. Prireikus tyrimų tarnyba ar tyrimų vadovas gali sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kviestis Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių ekspertus ir specialistus laivų avarijai ar incidentui tirti. Tokių ekspertų ar specialistų darbas apmokamas iš šio straipsnio 3 dalyje numatytų lėšų.

6. Tyrimų tarnyba ar tyrimų vadovas turi teisę apklausti visus asmenis, kurie gali suteikti tyrimui svarbios informacijos ir patikrinti dokumentus, įrašus ir kompiuterinėse laikmenose laikomą informaciją.

7. Tyrimų tarnyba ar tyrimų vadovas duomenis apie jūrų laivų avarijas ir incidentus, taip pat galutinių, supaprastintų arba laikinųjų tyrimo ataskaitų kopijas teikia Europos Komisijai, taip pat susisiekimo ministro nustatyta tvarka skelbia nustatytos formos tyrimo ataskaitą.

4745 straipsnis. Pranešimas apie laivo avariją

1. Įvykus bet kokio laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, laivo kapitonas nedelsdamas privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui susisiekimo ministro nustatyta tvarka Administracijai.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoto laivo svarbi arba labai svarbi avarija, nustatyta pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodytą klasifikaciją,

Įvykus laivo, plaukiojančio su Lietuvos vėliava, avarijai ar incidentui už Lietuvos Respublikai priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono Baltijos jūroje, laivybos bendrovė ar laivo kapitonas apie tai informuoja Administraciją. Jeigu laivo, plaukiojančio su Lietuvos vėliava avarija ar incidentas įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje ar uoste, Administracija laivo kapitonas apie tai privalo papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai toje valstybėje.

4846 straipsnis. Paskendusio turto savanoriškas iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros

1. Jei Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas nekliudo laivybai, nekelia grėsmės žmonių gyvybei ar saugumui, neteršia aplinkos, tačiau turto savininkas nori paskendusį turtą iškelti, šio turto savininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo turto paskendimo dienos apie tai turi raštu pranešti Administracijai.

2. Administracija nustato terminą paskendusiam turtui iškelti ir šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui.

3. Administracija turi teisę neleisti turto savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktu kėlimo organizavimo būdu ir terminais, jei tai gali kliudyti laivybai, kelti grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, teršti aplinką.  Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Administracija turto savininko lėšomis.

4947 straipsnis. Paskendusio turto privalomas iškėlimas iš Lietuvos Respublikos        teritorinės jūros

1. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas kliudo laivybai, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti šį turtą Administracijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

2. Jeigu dėl paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė saugiai laivybai ar aplinkai arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą ar turto savininkas yra nežinomas, Administracija privalo imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti.

3. Jeigu paskendusio turto savininkas yra nežinomas, terminus, nustatytus paskendusiam laivui iškelti, Administracija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.

5048 straipsnis. Administracijos iškeltas paskendęs turtas

1. Turtas, kurio iškėlimą organizavo Administracija, perduodamas savininkui, jei jis pateikė prašymą per 6 mėnesius nuo turto iškėlimo dienos. Tuo atveju turto savininkas privalo Administracijai atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo, nukenksminimo ir kitas dėl to pagrįstai patirtas išlaidas.

2. Jeigu Administracijos iškelto paskendusio turto savininkas yra nežinomas, turtas perduodamas valstybės nuosavybėn pagal Civilinio kodekso reikalavimus.

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGIOS LAIVYBOS REIKALAVIMŲ NEVYKDYMĄ

51 straipsnis. Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą

1. Už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą kaltiems asmenims taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotame laive nuolat pažeidžiami saugios laivybos reikalavimai ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių uostų, Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį išduoto saugaus valdymo liudijimo galiojimą iki 3 mėnesių.

_______________

                                                                                    Lietuvos Respublikos

saugios laivybos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva Nr. 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 21).

2. 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva Nr. 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (su 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos   Nr. 2001/105/EB pakeitimais) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 230), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/105/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 6 tomas, p. 39).

3. 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva Nr. 94/58/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (su 2003 m. lapkričio 17 d. Tarybos direktyvos Nr.  2003/103/EB pakeitimais), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2008/106/EB (OL 2008 L 323, p. 33).

4. 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva Nr. 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) (su 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2001/106/EB pakeitimais).

54. 1996 m. birželio 25 d. Komisijos direktyva Nr. 96/40/EB, nustatanti bendro pavyzdžio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą inspektoriams, vykdantiems uosto valstybės kontrolę (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 362).

65. 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva Nr. 96/98/EB dėl laivų įrenginių (su 2002 m. rugsėjo 2 d. Komisijos direktyvos Nr. 2002/75/EB pakeitimais), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. rugsėjo 2 d. Komisijos direktyva Nr. 2002/75/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 62).

76. 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva Nr. 97/70/EB, nustatanti suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams (su 2002 m. balandžio 25 d. Komisijos direktyvos Nr. 2002/35/EB pakeitimais) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. balandžio 25 d. Komisijos direktyva Nr. 2002/35/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 6 tomas, p. 233).

87. 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva Nr. 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (su 2003 m. liepos 29 d. Komisijos direktyvos Nr.  2003/75/EB pakeitimais) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 40), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva Nr.  2003/75/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 351).

98. 1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva Nr. 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į Bendrijos valstybių narių uostus ir išplaukiančiuose iš jų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 127).

109. 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva Nr. 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 296).

1110. 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 358).

1211. 2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2001/96/EB, nustatanti sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo suderintus reikalavimus ir tvarką (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 6 tomas, p. 27).

1312. 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą Nr. 93/75/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/17/EB (OL 2009 L 131, p. 101).

1413. 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2002/84/EB, iš dalies pakeičianti direktyvas dėl jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 173).

1514. 2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2003/25/EB dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 286).

15. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 47)

16. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL 2009 L 131, p. 114).

17.  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (OL 2009 L 131, p. 132).“

_______________

2 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir                                   Lietuvos saugios laivybos administracijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. birželio 17 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTas