Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo
ĮSTATYMAS
(Žin., 2004, Nr. 61-2183; 2007, Nr. 117-4778; 2008, Nr. 71-2709)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIO UŽTIKRINIMO SUSITARIMŲ
PIRMASIS SKIRSNIS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Šis Įstatymas reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Atitinkama sąskaita – nematerialių vertybinių
popierių sąskaita ar registras, kuriuose daromi įrašai apie nematerialių
vertybinių popierių perdavimą užstato turėtojui. Atpirkimo
sandoris – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti
finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo
kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš
pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą
už sutartą kainą.
2. Atitinkami finansiniai
įsipareigojimai – įsipareigojimai, kurių įvykdymą užtikrina finansinio
užtikrinimo susitarimas ir kurie vykdomi pinigais ir (arba) finansinėmis
priemonėmis. Atitinkamus finansinius įsipareigojimus taip pat gali sudaryti:
1) esami,
būsimi arba numatomi įsipareigojimai (tarp jų įsipareigojimai, atsirandantys
pagal pagrindinę (dėl bendrųjų principų) ar kitą panašią sutartį);
2)
įsipareigojimai, kuriuos užstato turėtojui turi ne užstato davėjas, o kitas
asmuo;
Atsiskaitymų tarpininkas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės teisės aktuose nustatytą atsiskaitymų tarpininko apibrėžimą.
3. Baigiamosios užskaitos sąlyga – finansinio užtikrinimo ar užskaitos susitarimo sąlyga arba teisės akto nuostata, pagal kurią įvykus finansinio įsipareigojimo priverstinio įvykdymo įvykiui taikoma baigiamoji užskaita.
4. Baigiamoji užskaita – procedūra, kurią vykdant:
1) šalių finansiniai įsipareigojimai laikomi vykdytinais nedelsiant ir išreiškiami įsipareigojimu sumokėti sumą, atitinkančią esamą finansinių įsipareigojimų vertę, arba finansiniai įsipareigojimai yra panaikinami ir pakeičiami įsipareigojimu sumokėti atitinkamą sumą ir (arba)
2) įvertinama, kiek šalys turi sumokėti viena kitai pagal savo finansinius įsipareigojimus, ir nustatoma, kuri šalis, skolinga didesnę sumą, turi sumokėti skirtumą kitai šaliai.
3.
Atpirkimo sandoris – susitarimas, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja
parduoti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka
pirkimo kainą, ir kartu susitariama, kad pardavėjas įsipareigoja atpirkti iš
pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą
už atpirkimo kainą nustatytu laiku ateityje.
4.
Atsiskaitymų tarpininkas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos
atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose
įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos
valstybės teisės aktuose nustatytą atsiskaitymų tarpininko apibrėžimą.
5.
Baigiamojo įskaitymo sąlyga – finansinio užtikrinimo susitarimo ar kito
susitarimo, kurio dalis yra finansinio užtikrinimo susitarimas, sąlyga arba,
jei tokios sąlygos nėra, teisės akto nuostata, pagal kurią, esant priverstinio
vykdymo įvykiui, įskaitymu arba kitaip:
1) šalių
įsipareigojimai įvykdomi nedelsiant prieš terminą ir išreiškiami kaip
įsipareigojimas sumokėti sumą, atitinkančią esamą įsipareigojimų vertę, arba
įsipareigojimai yra panaikinami ir pakeičiami įsipareigojimu sumokėti
atitinkamą sumą; ir (arba);
2)
įvertinama, kiek šalys turi sumokėti viena kitai pagal savo įsipareigojimus, ir
šalis, skolinga didesnę sumą, turi sumokėti skirtumą kitai šaliai.
65. Draudimo
įmonė – įmonė, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi
draudimo ir (arba) perdraudimo veiklos licenciją, arba įmonė, pagal
kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo ir
(arba) perdraudimo veiklą. Šiame Įstatyme vartojama sąvoka „draudimo įmonė“
apima ir Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės draudimo ir
(arba) perdraudimo įmonės filialą.
76. Finansinės
priemonės – akcinių bendrovių akcijos
ir , kiti tokioms
akci joms prilyginami vertybiniai popieriai, skolos
vertybiniai popieriai, kuriais galima prekiauti vertybinių popierių rinkose, taip pat ir kiti apyvartoje esantys vertybiniai
popieriai, kurie suteikiantys teisę gauti pinigų (išskyrus mokėjimo priemones) arba įsigyti tokių akcijų skolos ar
kitokių kitų vertybinių popierių jų pasirašymo, pirkimo ar keitimo būdu arba
suteikiantys teisę gauti pinigus (išskyrus mokėjimo priemones), tarp jų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, pinigų rinkos
priemones bei reikalavimus ir reikalavimo teises į bet kurią iš šių paminėtų priemonių., taip pat
kitos išvestinės finansinės priemonės.
7. Finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykis – finansinio įsipareigojimo nevykdymas ar kitas šalių sutartas įvykis, dėl kurio pagal finansinio užtikrinimo, užskaitos susitarimo ar teisės aktų nustatyta tvarka užstato gavėjas įgyja teisę vienašališkai realizuoti finansinį užstatą arba taikoma baigiamoji užskaita.
98. Finansinio užtikrinimo susitarimas be neperduodant
užstato nuosavybės teisės– įkeitimo susitarimas – susitarimas, kai užstato davėjas pateikia finansinį
užstatą užstato turėtojui gavėjui ar jo naudai užtikrindamas atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų užstato gavėjui įvykdymą ir , bet visa arba apribota nuosavybės
teisė į finansinį užstatą lieka užstato jo davėjui.
109. Finansinio
užtikrinimo susitarimas su perduodant užstato nuosavybės
teisės perdavimu –teisę susitarimas –
susitarimas, įskaitant atpirkimo sandorius, sudaromas, kai užstato
davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui, siekdamas
užtikrinti atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui gavėjui įvykdymą,
pastarajam ne tik pateikia finansinį užstatą, bet ir perduoda nuosavybės
teisė teisę į
finansinį
užstatą perduodama užstato turėtojui. jį arba visas jo valdymo ir
naudojimo teises.
10. Finansinio užtikrinimo susitarimas – finansinio užtikrinimo
susitarimas su neperduodant
užstato nuosavybės teisės perdavimu susitarimas arba finansinio užtikrinimo perduodant užstato
nuosavybės teisę susitarimas,
neatsižvelgiant į tai, ar jie yra
sudaryti kaip atskiros sutartys jis yra sudarytas kaip atskiras susitarimas ar yra pagrindinės (dėl bendrųjų principų) sutarties, iš
kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis. Finansinio užtikrinimo
susitarime turi būti nurodomi atitinkami užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai.
11. Finansinis
užstatas – pinigai, ir finansinės priemonės ar kredito reikalavimas, pagal
finansinio užtikrinimo susitarimą užtikrinančios atitinkamų finansinių
įsipareigojimų įvykdymą.užtikrinantys užtikrinamojo finansinio įsipareigojimo
įvykdymą.
12. Finansinis užstatas nematerialiais nematerialiaisiais vertybiniais popieriais – pagal finansinio
užtikrinimo susitarimą pateiktos tos finansinės priemonės, kuriomis užtikrinami atitinkami užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai ir į kurias
nuosavybės teisė patvirtinama įrašais atitinkamoje nematerialiųjų
vertybinių popierių sąskaitoje,
kurią ar registre, kuriuos tvarko tarpininkas, arba jo įgaliotas asmuo.
13. Finansų įstaiga –
kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ar kitos
Europos
Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose
nustatytą finansų įstaigos apibrėžimą.
14. Finansų maklerio
įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių
rinkų įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose
nustatytą finansų maklerio įmonės apibrėžimą.
15. Investicinė
kintamojo kapitalo bendrovė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos
kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės
narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą investicinės
kintamojo kapitalo bendrovės apibrėžimą.
16. Investicinis fondas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ar kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės teisės aktuose nustatytą investicinio fondo apibrėžimą.
16. Kliringo
namai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo
mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos
Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose
nustatytą kliringo namų apibrėžimą.
187. Juridinio asmens Llikvidavimo procedūra – juridinio asmens turto realizavimas
ir gautų įplaukų paskirstymas kreditoriams, akcininkams ar kitiems dalyviams
teismine arba neteismine tvarka, įskaitant ir tuos atvejus, kai likvidavimo ši procedūra yra baigiama susitarimu arba dėl
kitos taikant analogiškos panašią priemonėsę, nepaisant to neatsižvelgiant
į tai, ar ši procedūra susijusi su yra vykdoma dėl nemokumuo ir , ar yra savanoriška, ar privaloma.
19. Lygiavertis finansinis užstatas:
1) pinigų
atveju – tokios pat pinigų sumos sumokėjimas ta pačia valiuta;
2) finansinių
priemonių atveju – to paties emitento išleistos finansinės priemonės, kurios
yra tos pačios emisijos arba klasės, tokios pat nominalios vertės, ta pačia
valiuta ir tapataus aprašymo, arba kitas turtas, sudarytas iš finansinių
priemonių, kai finansinio užtikrinimo susitarimas numato kito turto perdavimą
dėl kokio nors įvykio, susijusio su finansinėmis priemonėmis, pateiktomis kaip
finansinis užstatas, arba jas paveikiančio.
18. Juridinio asmens reorganizavimo priemonės – valstybės ar savivaldybių institucijų priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti ar atkurti juridinio asmens finansinę būklę ir paveikti anksčiau buvusias trečiųjų asmenų teises, įskaitant mokėjimų ar priverstinio vykdymo priemonių sustabdymą, reikalavimo teisių apribojimą, bet neapsiribojant tuo.
20. Pagrindinė
sutarties šalis – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos
atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose
įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos
valstybės teisės aktuose nustatytą pagrindinės sutarties šalies apibrėžimą.
19. Kita valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
21. Pateiktas
finansinis užstatas – finansinis užstatas, kuris yra perduotas,
laikomas, užregistruotas ar kitaip priskirtas valdyti ar kontroliuoti užstato
turėtojui ar asmeniui, veikiančiam užstato turėtojo vardu.
20. Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, įskaitant Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas įstaigas ir kredito unijas, ar kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą kredito įstaigos apibrėžimą, įskaitant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL 2006 L 177, p. 1) 2 straipsnyje išvardytas įstaigas.
22. Pinigai –
lėšos sąskaitose bet kuria valiuta ar kitos grąžintinos lėšos, tokios kaip
pinigų rinkos depozitai, išskyrus grynuosius pinigus.
21. Kredito reikalavimas – piniginis reikalavimas, kylantis iš susitarimo, pagal kurį kredito įstaiga suteikia kreditą kaip paskolą.
23. Priverstinio
vykdymo įvykis – įsipareigojimų nevykdymas ar kitas šalių sutartas įvykis,
kuriam įvykus, pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas ar teisės aktų
nustatyta tvarka užstato turėtojas vienašališkai realizuoja finansinį užstatą arba
įsigalioja baigiamojo įskaitymo sąlyga.
22. Kvalifikuota finansinė sutartis – šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų sudarytas susitarimas arba sandoris dėl finansinės priemonės arba užsienio valiutos, pagal kurį mokėjimo arba (ir) finansinių priemonių pateikimo įsipareigojimai turi būti įvykdyti tam tikru laiku arba per tam tikrą laiką ir (arba) jų įvykdymas priklauso nuo kokios nors sąlygos arba draudžiamojo įvykio, jeigu tokia sąlyga arba toks įvykis nurodyti.
24. Reorganizavimo
priemonės – priemonės, kurios apima bet kokį valstybės ar savivaldybių
institucijų ir įstaigų įsikišimą, kai numatoma išlaikyti ar atkurti juridinio
asmens finansinę būklę, paveikti anksčiau buvusias trečiųjų asmenų teises, taip
pat ir priemones, apimančias mokėjimų ar priverstinio vykdymo priemonių
sustabdymą, reikalavimo teisių sumažinimą, ir kitas.
23. Lygiavertis finansinis užstatas:
1) kai finansinis užstatas yra pinigai – tokios pat pinigų sumos sumokėjimas ta pačia valiuta;
2) kai finansinis užstatas yra finansinės priemonės – to paties emitento išleistos finansinės priemonės, kurios yra tos pačios emisijos arba klasės, tokios pat nominaliosios vertės, ta pačia valiuta ir taip pat apibūdinamos, arba kitas turtas, sudarytas iš finansinių priemonių, kai finansinio užtikrinimo susitarimas numato kito turto perdavimą dėl kokio nors įvykio, susijusio su finansinėmis priemonėmis, pateiktomis kaip finansinis užstatas, arba jas paveikiančio.
25. Valdymo įmonė
– kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo
subjektų ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme
ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės
teisės aktuose nustatytą valdymo įmonės apibrėžimą.
24. Nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaita ar registras – sąskaita ar registras, kuriuose daromi įrašai apie nematerialiųjų vertybinių popierių pateikimą finansinio užstato gavėjui ir kuriuos gali tvarkyti užstato gavėjas.
25. Pagrindinė sutarties šalis – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą pagrindinės sutarties šalies apibrėžimą.
26. Pateiktas finansinis užstatas – finansinis užstatas, kuris yra perduotas ar kitaip priskirtas valdyti ar kontroliuoti užstato gavėjui ar asmeniui, veikiančiam užstato gavėjo vardu, arba yra jų laikomas arba užregistruotas jų vardu.
27. Pensijų fondas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ar kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės teisės aktuose nustatytą pensijų fondo apibrėžimą.
28. Pinigai – lėšos sąskaitose bet kuria valiuta ar kitos grąžintinos lėšos, pavyzdžiui, pinigų rinkos depozitai, išskyrus grynuosius pinigus.
2629. Tarpininkas
– atsiskaitymų tarpininkas arba vertybinių popierių viešosios apyvartos
tarpininkas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių
įstatyme, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsiskaitymų tarpininkas arba vertybinių popierių
viešosios apyvartos tarpininkas, atitinkantis tos valstybės teisės aktuose
nustatytą tarpininko apibrėžimą.
30. Tarpuskaitos namai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą tarpuskaitos namų apibrėžimą.
31. Užskaitos susitarimas – šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų sudarytas susitarimas dėl baigiamosios užskaitos jų finansiniams reikalavimams ir (arba) įsipareigojimams, kylantiems iš vienos ar daugiau kvalifikuotų finansinių sutarčių, sudarytų pagal tokį susitarimą.
32. Užtikrinamasis finansinis įsipareigojimas – įsipareigojimas, kurio įvykdymą užtikrina finansinio užtikrinimo susitarimas ir kuris suteikia teisę reikalauti sumokėti pinigus ir (arba) pateikti finansines priemones, ir (arba) su tokiomis finansinėmis priemonėmis susietą turtą. Užtikrinamąjį finansinį įsipareigojimą taip pat gali sudaryti:
1) esamas, būsimas, sąlyginis arba numatomas įsipareigojimas (tarp jų įsipareigojimas, atsirandantis pagal pagrindinę (dėl bendrųjų principų) ar kitą panašią sutartį);
2) įsipareigojimas, kurį užstato gavėjui turi ne užstato davėjas, o kitas asmuo;
33. Valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ar kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą valdymo įmonės apibrėžimą.
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos finansinio
užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato turėtojas gavėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, ir jei šio straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose nurodytų subjektų veikla
yra prižiūrima.. Šių susitarimų objektas yra finansinis
užstatas, atitinkantis šio Įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Šio Įstatymo
nuostatos užskaitos susitarimams ir kvalifikuotoms finansinėms sutartims
taikomos nepriklausomai nuo to, ar įsipareigojimams pagal tokius susitarimus ar
sutartis užtikrinti tarp šalių yra sudarytas finansinio užtikrinimo
susitarimas.
2. Užstato davėju ir užstato turėtoju gavėju ar užskaitos susitarimo šalimis turi
būti vienas iš šių subjektų:
1) valdžios institucija (išskyrus įmones, už
kurias garantuoja valstybė, išskyrus, jei šios įmonės yra šios dalies 2–9 – 6 punktuose nurodyti
asmenys), įskaitant Europos Sąjungos kitų valstybių narių valdžios institucijas, įpareigotas dalyvauti ar
dalyvaujančias valdant valstybės skolą ar įgaliotas tvarkyti klientų sąskaitas;
2) Centrinis 2) Lietuvos bankas, valstybės narės centrinis bankas, Europos
centrinis bankas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis
rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos
plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos vystymo plėtros bankas (buvęs Europos
Tarybos pagalbos įsikuriant fondas), Šiaurės šalių
investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos
rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Amerikos Daugiašalė investicijų korporacija garantijų agentūra, Tarptautinė imunizacijos finansavimo
institucija, Islamo plėtros bankas, Tarptautinis valiutos
fondas, Europos investicijų bankas;
3) finansų įstaiga, kurios
veikla yra prižiūrima, įskaitant kredito įstaigą ir , finansų
maklerio įmonę; 4) , draudimo įmonė; 5) investicinė įmonę, investicinę kintamojo kapitalo bendrovė; 6) bendrovę, valdymo įmonė; įmonę,
nepriklausomai nuo to, ar ji sudaro susitarimą savo ar savo valdomo pensijų
fondo ar investicinio fondo sąskaita ir naudai, uždaro tipo investicinę
bendrovę;
74) pagrindinė
sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas ar kliringo tarpuskaitos
namai, tarp jų panašia veikla užsiimančios įstaigos, kurių veiklą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kurios veikia ateities,
pasirinkimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose tiek, kiek
nereglamentuoja Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemose įstatymas;
85) asmuo,
išskyrus fizinius asmenis, veikiantis kaip šios dalies 1–7 - 4
punktuose nurodytų vieno ar daugiau asmenų arba institucijų, turinčių
obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių, įgaliotinis, patikėtinis ar
atstovas;
96) asmuo, išskyrus
fizinius asmenis, su sąlyga, kad kita šalis yra subjektas, nurodytas šios
dalies 1–8 - 5 punktuose.
10) uždaro tipo
investicinė bendrovė.
3. Šis Įstatymas netaikomas
teisėms, kurias asmuo gali turėti turto, pateikto, kaip finansinis užstatas, atžvilgiu
ir kurios atsiranda ne pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas ir ne pagal
teisės aktų nuostatą, susijusią su likvidavimo procedūra arba reorganizavimo
priemonėmis.
4. Finansinio
užtikrinimo susitarimams neperduodant užstato be nuosavybės teisės perdavimo susitarimams
mutatis mutandis taikomos Civilinio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –
Civilinis kodeksas) ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatos. Finansinio
užtikrinimo perduodant nuosavybės teisę susitarimams, kai finansinis užstatas
yra pateikiami kredito reikalavimai, mutatis mutandis taikomos Civilinio
kodekso šeštosios knygos VI skyriaus nuostatos.
5. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su
finansinio užstato realizavimu, vertinimu ar atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų nustatymu,
įgyvendinamos komerciškai pagrįstu būdu.
6. Paprastieji ir įsakomieji vekseliai bei čekiai šiame Įstatyme nelaikomi vertybiniais popieriais.
7. Šis įstatymas netaikomas kredito reikalavimams, kylantiems iš vartojimo kredito sutarčių, išskyrus tuos atvejus, kai užstato gavėjas ar tokių kredito reikalavimų užstato teikėjas yra vienas iš subjektų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 2 punkte.
FINANSINIO UŽTIKRINIMO SUSITARIMAI
4 straipsnis. Finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrinami reikalavimai
1. Finansinis užtikrinimas yra užtikrinamojo
finansinio įsipareigojimo išvestinė prievolė. Finansinio užtikrinimo susitarimu gali būti užtikrintas atitinkamų
finansinių įsipareigojimų įvykdymas.
2. Finansinis užtikrinimas yra pagrindinio
atitinkamo finansinio įsipareigojimo išvestinis įsipareigojimas. Užstato
turėtojo užstato gavėjo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus,
teisių ir šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo finansinio užtikrinimo
susitarimu užtikrintų įsipareigojimų įvykdymo.
32. Jeigu ko kita nenurodyta
sutartyje, finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrinami tokie užtikrinamieji
finansiniai įsipareigojimai, kokie yra jų įvykdymo momentu,
įskaitant palūkanas, netesybas, nuostolius, padarytus dėl šių įsipareigojimų
įvykdymo termino praleidimo, taip pat būtinas išieškojimo išlaidas.
5 straipsnis. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas
1. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas yra finansinis užstatas.
2. Finansiniuo užstatu užtikrinimo
susitarimo objektu taip pat gali būti finansinės priemonės, kurios
pagal sudarytus sandorius taps užstato davėjo nuosavybe ateityje, taip pat
pinigai, kurie bus pervesti į šalių pasirinktą sąskaitą. Finansinės priemonės
gali būti panaudotos priverstiniam įsipareigojimų vykdymui tik užstato davėjui
įgijus jas nuosavybės teise.
3. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, finansinis užstatas apima užstatytų finansinių priemonių, pinigų ir kredito reikalavimų duodamas pajamas.
4. Finansinio Uužstato davėjas turi būti pateikiamo finansinio užstato
savininkas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Finansines priemones ar
pinigus, kurie yra bendroji nuosavybė, pateikti kaip finansinį užstatą galima
tik rašytiniu visų bendraturčių sutikimu. Kredito reikalavimus,
priklausančius daugiau negu 1 kreditoriui, pateikti kaip finansinį užstatą
galima tik rašytiniu visų kreditorių sutikimu.
5. Esant ginčui, finansinio užstato pateikimas
turi būti įrodomas rašytiniais įrodymais. Rašytiniai įrodymai turi
identifikuoti finansinį užstatą. Rašytiniams įrodymams šiame Įstatyme yra prilyginamas
finansinių priemonių, pateiktų kaip finansinis užstatas, įrašymas į nematerialiųjų
vertybinių popierių sąskaitą (ar tokio užstato buvimas joje) registrą arba pinigų, pateiktų kaip finansinis užstatas,
pervedimas į nurodytą sąskaitą (arba tokio užstato buvimas joje). Kai kredito reikalavimai įtraukiami į užstato gavėjui raštu ar kitu
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu lygiaverčiu būdu pateikiamą
reikalavimų sąrašą, to pakanka nustatyti kredito reikalavimus ir įrodyti jų,
kaip finansinio užstato, pateikimą tarp šalių.
6. Kai kredito reikalavimai pateikiami kaip finansinis užstatas, tokio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų šalių atžvilgiu nustatomi vadovaujantis pranešimu, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytu viešu skelbimu arba, kai kredito reikalavimas pateikiamas kaip finansinis užstatas Lietuvos bankui arba kitų valstybių narių centriniams bankams, viešu skelbimu Lietuvos banko interneto svetainėje. Tokiame pranešime turi būti pateikta informacija, leidžianti skolininkui identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją.
7. Sutarties šalys gali susitarti dėl finansinių priemonių ir kredito reikalavimų įvertinimo tvarkos.
7. Jeigu finansinio
užtikrinimo susitarimo šalys nesusitarė kitaip, finansinių priemonių, kuriomis
prekiaujama reguliuojamose rinkose, vertė nustatoma pagal finansinių priemonių
paskutinę rinkos vertę toje reguliuojamoje rinkoje.
8. Skolininkai pagal kredito reikalavimus gali raštu arba kitu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu lygiaverčiu būdu:
1) atsisakyti savo teisių dėl tarpusavio reikalavimų su kreditoriais pagal kredito reikalavimus ir su asmenimis, kuriems toks kreditorius perleido, įkeitė arba kitaip panaudojo kredito reikalavimą kaip finansinį užstatą, įskaitymo;
2) leisti kredito įstaigoms atskleisti banko, centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslaptis sudarančią informaciją, kad tą kredito reikalavimą būtų galima pateikti kaip finansinį užstatą.
6 straipsnis. Finansinio užstato atsiėmimas, pakeitimas, papildomo finansinio užstato pateikimas pagal finansinio užtikrinimo susitarimą
1. Finansinio užtikrinimo susitarimo šalys gali susitarti dėl papildomo finansinio užstato pateikimo, finansinio užstato pakeitimo ar atsiėmimo.
2. Jei užstato davėjas pakeičia finansinio užtikrinimo susitarime nurodytą finansinį užstatą, jis privalo ne vėliau kaip iki finansinio užstato atsiėmimo momento pateikti lygiavertį finansinį užstatą.
3. Laikoma, kad papildomai pateiktam ir pakeistam finansiniam užstatui yra atitinkamai taikomos to paties finansinio užtikrinimo susitarimo, kuris buvo sudarytas dėl pradinio finansinio užstato, sąlygos ir kad pakeistas finansinis užstatas buvo pateiktas tuo pačiu metu, kai buvo pateiktas pradinis finansinis užstatas.
4. Teisė pakeisti finansinį užstatą ar
panaikinti finansinio užstato perteklių užstato davėjo naudai arba teisė
iki atskiro pranešimo rinkti kaip finansinis užstatas pateikto kredito
reikalavimo teikiamas įplaukas neturi pabloginti finansinio užstato, pateikto
užstato turėtojui gavėjui.
7 straipsnis. Teisės į finansinį užstatą atsiradimas
Teisė į finansinį užstatą atsiranda nuo
finansinio užstato pateikimo užstato turėtojui gavėjui momento ir galioja tol, kol pateiktas
finansinis užstatas yra užstato turėtojo gavėjo ar jo įgalioto asmens žinioje ar jo bet kurio iš jų tvarkomas. Pinigai ir finansinės priemonės
laikomi pateiktais užstato turėtojui gavėjui, kai pinigai, pateikti kaip finansinis užstatas, buvo pervesti į
nurodytą sąskaitą ir finansinės priemonės, pateiktos kaip finansinis užstatas,
buvo įrašytos į atitinkamą nematerialiųjų
vertybinių popierių sąskaitą ar registrą.
8 straipsnis. Teisės į finansinį užstatą pasibaigimas
1. Pagal finansinio užtikrinimo neperduodant
užstato nuosavybės teisės susitarimą be
nuosavybės teisės perdavimo finansinio užstato nuosavybės teisei perėjus
iš užstato davėjo kitam asmeniui, kuris nėra užstato turėtojas gavėjas, teisė į finansinį užstatą lieka galioti.
2. Pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą finansinis užstatas negali būti paskesnio
finansinio užtikrinimo susitarimo objektu, taip pat įkeitimo, kai turtas
perduodamas įkaito turėtojo gavėjo žinion, objektu. Užstato davėjas privalo atlyginti nuostolius, kuriuos
dėl šio reikalavimo neįvykdymo patiria bet kuris iš kreditorių.
3. Teisė į finansinį užstatą pasibaigia, kai
įvykdomi atitinkami užtikrinamieji
finansiniai įsipareigojimai arba, esant priverstinio
vykdymo įvykiui, finansinis užstatas realizuojamas šio Įstatymo 9 straipsnio 3
dalyje nurodytais būdais arba įvykdoma baigiamosios užskaitos sąlyga.
FINANSINIO UŽTIKRINIMO IR UŽSKAITOS SUSITARIMŲ VYKDYMAS
9 straipsnis. Finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymas
1. Užstato Finansinio
užstato davėjas privalo ne vėliau kaip tą pačią dieną raštu informuoti
užstato turėtoją gavėją apie atitinkamų užtikrinamųjų finansinių
įsipareigojimų jam įvykdymą.
2. Pagal finansinio
užtikrinimo susitarimą užstato turėtojas gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius
finansiniu užstatu užtikrintų atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą
patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius.
3. Esant finansinio
įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykiui, užstato turėtojas gavėjas turi
teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant
užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą, atsižvelgdamas į susitarime numatytas sąlygas,
vienašališkai realizuoti šiais būdais:
1) finansines
priemones parduoti arba perimti finansines priemones arba jų
verte padengti atitinkamus užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus;
2) pinigų atveju – įskaityti arba kitaip
padengti atitinkamus užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus.
3) kredito reikalavimus parduoti arba perimti juos nuosavybėn, įskaitant jų vertę arba panaudojant jų vertę užtikrinamiesiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.
4. Perimti finansines
priemones ir kredito reikalavimus galima tik tada, jeigu
finansinio užtikrinimo susitarime be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarime šalys yra
susitarusios dėl finansinių priemonių ir kredito reikalavimų perėmimo ir
dėl jų vertės nustatymo.
5. Taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus finansinio užstato realizavimo būdus, atsižvelgiant į finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas, negali būti reikalaujama, kad:
1) apie ketinimą realizuoti būtų pranešta iš anksto;
3) realizavimas vyktų viešo aukciono ar kitu teisės aktų nurodytu būdu;
4) būtų praėjęs papildomas laikotarpis.
6. Jeigu esant finansinio
įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykiui finansinis užstatas
realizuojamas pagal vienašalį užstato turėtojo gavėjo pareiškimą,
užstato turėtojas gavėjas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tokio
veiksmo turi raštu pateikti skolininkui ir užstato davėjui informaciją, kokio
dydžio ir kokie reikalavimai įvykdyti.
7. Esant finansinio
įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykiui, pasibaigia užstato turėtojo gavėjo prievolė
grąžinti užstato davėjui finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio
užtikrinimo susitarimą su perduodant užstato nuosavybės teisės perdavimu teisę
susitarimą.
8. Finansinio
užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant
užstato davėjo ar užstato turėtojo gavėjo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo
priemonių taikymo.
9. Preziumuojama, kad
užstato turėtojas gavėjas savo teises, nurodytas šiame straipsnyje,
įgyvendina teisėtai ir komerciškai pagrįstu būdu, jei užstato davėjas neįrodo
kitaip.
10 straipsnis. Atsiskaitymai realizavus finansinį užstatą
Jeigu, esant priverstinio
vykdymo įvykiui ar baigiamojo įskaitymo sąlygai,
realizavus finansinį užstatą, ar
pasibaigus užstato turėtojo gavėjo prievolei grąžinti finansinį užstatą užstato
davėjui, pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ar įgyvendinus
baigiamosios užskaitos sąlygą gauta suma viršija užstato turėtojo gavėjo reikalavimą, skirtumas privalo būti nedelsiant
išmokėtas užstato davėjui.
11 straipsnis. Papildomos užstato turėtojo gavėjo teisės pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą, kai nėra finansinio
įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykio
1. Užstato turėtojas gavėjas turi
teisę finansinį užstatą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, pateiktu pagal
finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą,
jeigu tai numatyta, ir taip, kaip numatyta šiame susitarime.
2. Jeigu užstato turėtojas gavėjas įgyvendina
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, jis privalo:
1) perduoti grąžinti lygiavertį
finansinį užstatą, kuris pakeistų pradinį finansinį užstatą, ne vėliau kaip
suėjus atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymą
užtikrina finansinio užtikrinimo susitarimas be neperduodant
užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimas, įvykdymo terminui; arba
2) atitinkamų užtikrinamųjų
finansinių įsipareigojimų įvykdymo dieną perduoti grąžinti lygiavertį
finansinį užstatą arba, jeigu tai numato finansinio užtikrinimo susitarimas be neperduodant
užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimas, tuo mastu, kurį jis numato, panaudoti
finansinio užstato vertę atitinkamiems užtikrinamiesiems finansiniams įsipareigojimams įskaityti
arba padengti.
3. Laikoma, kad
lygiaverčiam finansiniam užstatui, perduotam šio straipsnio 2 dalies 1 punkte
numatytu atveju, yra atitinkamai taikomos to paties finansinio užtikrinimo susitarimo be neperduodant
užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimo, kuris buvo sudarytas dėl pradinio finansinio
užstato, sąlygos ir kad lygiavertis finansinis užstatas buvo pateiktas pagal
finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą
tuo pačiu metu, kai buvo pateiktas pradinis finansinis užstatas.
4. Šio straipsnio 1
dalyje nurodytų teisių įgyvendinimas pagal šio straipsnio nuostatas nepakeičia
pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą
suteiktų užstato turėtojo gavėjo teisių, susijusių su užstato turėtojo gavėjo finansinio
užstato perdavimu siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą įsipareigojimą.
5. Šis straipsnis netaikomas kredito reikalavimams, pateiktiems kaip finansinis užstatas.
12
straipsnis. Baigiamojo įskaitymo Baigiamosios užskaitos
sąlygų taikymas ir įgyvendinimas
1. Įsipareigojimams gali
būti taikoma baigiamojo įskaitymo sąlyga, jei priverstinio
vykdymo įvykis įvyksta tuo metu, kai Užskaitos susitarimo sąlygos, Užskaitos
susitarimo nutraukimo sąlygos, vertės nustatymo sąlygos ir baigiamosios užskaitos
sąlyga yra teisėtos, galiojančios ir gali būti įgyvendinamos:
1) dar neįvykdytas
šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas įsipareigojimas; nepaisant to, kad pradėta ar vykdoma vienos iš šalių likvidavimo
procedūra ar reorganizavimo priemonės;
2)
dar neįvykdytas nors vienas užstato turėtojo įsipareigojimas perduoti
lygiavertį finansinį užstatą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą su
nuosavybės teisės perdavimu nepaisant jokio numatyto finansinio užstato, reikalavimo ar
finansinių priemonių perleidimo, arešto ar kitokio teisių apribojimo.
2.
Baigiamojo
įskaitymo sąlyga gali būti įgyvendinama:
1) nepaisant to, kad yra
pradėta ar vykdoma užstato davėjo ir (arba) užstato turėtojo likvidavimo
procedūra ar reorganizavimo priemonės;
2) nepaisant jokio numatyto
finansinio užstato perleidimo, arešto ar kitokio teisių apribojimo. Jei finansinio
įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykis įvyksta tuo metu, kai dar
neįvykdytas nors vienas užstato gavėjo įsipareigojimas grąžinti lygiavertį
finansinį užstatą pagal finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę
susitarimą arba šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas
įsipareigojimas, toks įsipareigojimas yra laikomas finansiniu įsipareigojimu,
kuriam gali būti taikoma baigiamosios užskaitos sąlyga.
3. Baigiamojo
įskaitymo Baigiamosios užskaitos sąlygos įgyvendinimas nepriklauso
nuo jokių šio Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, jei šalys
nesusitaria kitaip.
4. Baigiamosios užskaitos sąlygą įgyvendinusi šalis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tokio veiksmo turi apie tai raštu pateikti informaciją kitai užskaitos susitarimo šaliai.
13 straipsnis. Netaikomos sąlygos
1. Finansinio
užtikrinimo susitarimas ir , finansinio užstato pateikimas pagal
tokį susitarimą, užskaitos susitarimas ir kvalifikuota finansinė sutartis negali
būti pripažintas negaliojančiu arba panaikintas pripažinti
negaliojančiais, panaikinti ar atsisakyta juos vykdyti vadovaujantis
tuo, kad finansinio užtikrinimo susitarimas jie buvo sudarytas ar sudaryti
arba finansinis užstatas buvo pateiktas:
1) tą dieną, kai buvo pradėta likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės, bet iki priimant nutartį ar kitokį sprendimą dėl tokio įvykio pradžios; arba
2) per nurodytą ar nuoroda apibrėžtą laikotarpį iki likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios arba nurodžius, kad rengiamas sprendimas arba imamasi kitų veiksmų, arba atsiradus kokiam nors kitam įvykiui likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių vykdymo metu.
2. Tais atvejais, kai
yra sudaromas sudaroma kvalifikuota finansinė sutartis, užskaitos susitarimas,
finansinio užtikrinimo susitarimas ar atsiranda atitinkami užtikrinamieji
finansiniai įsipareigojimai arba finansinis užstatas pateikiamas
likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios dieną, bet po
sprendimo dėl likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių priėmimo
momento, toks susitarimas ar sutartis yra teisiškai galiojantis ir
privalomas tretiesiems asmenims tuo atveju, kai užskaitos susitarimo šalis
ar užstato turėtojas gavėjas gali įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti
apie likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžią.
3. Tais atvejais, kai
finansinio užtikrinimo susitarime yra numatytas įsipareigojimas pateikti
finansinį užstatą ar papildomą finansinį užstatą atsižvelgiant į finansinio
užstato vertės arba atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų apimties pokyčius
arba yra numatyta teisė atsiimti finansinį užstatą, pateikiant lygiavertį
finansinį užstatą, finansinio užstato pateikimas, papildomo finansinio užstato
pateikimas arba finansinio užstato pakeitimas pagal tokį įpareigojimą ar teisę
neturi būti laikomas negaliojančiu ar panaikintu dėl to, kad:
1) toks pateikimas ar pakeitimas buvo padarytas tą dieną, kai buvo pradėta likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės, bet iki priimant nutartį ar kitokį sprendimą dėl tokio įvykio pradžios arba per nurodytą ar nuoroda apibrėžtą laikotarpį iki likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios, arba nurodžius, kad rengiama nutartis ar kitoks sprendimas arba imamasi kitų veiksmų, arba atsiradus kokiam nors kitam įvykiui likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių vykdymo metu;
2) atitinkamų užtikrinamųjų
finansinių įsipareigojimų atsirado prieš finansinio užstato, papildomo
finansinio užstato pateikimo ar prieš finansinio užstato pakeitimo dieną.
4. Bet kokios įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratoriui, likvidatoriui ar kitiems asmenims suteiktos teisės atsisakyti vykdyti individualias sutartis ar sandorius negali riboti mokėjimų, įsipareigojimų ar kitų teisių pagal vieną ar daugiau kvalifikuotų finansinių sutarčių, sudarytų pagal užskaitos susitarimus ar jų pagrindu, nutraukimo, panaikinimo ar įvykdymo prieš terminą ir gali būti taikomos tik sumai, gautai atlikus baigiamąją užskaitą.
14 straipsnis. Ieškinio senaties terminas
Ieškiniams dėl vienašalio finansinio užstato realizavimo esant priverstinio vykdymo įvykiui, kylantiems iš finansinio užtikrinimo susitarimų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
15 straipsnis. Taikytina teisė
1. Jei finansiniu užstatu
pateikiami nematerialūs vertybiniai popieriai (įskaitant teises į nematerialius
vertybinius popierius) ir teisės į šiuos nematerialius vertybinius popierius
įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos nematerialiųjų vertybinių
popierių sąskaitoje ar registre ar atitinkamoje sąskaitoje, esančioje
Europos Sąjungos, esančiuose kitoje valstybėje narėje, tai asmenų, kaip
užstato turėtojų gavėjų, teises į šiuos nematerialius vertybinius popierius
nustato tos Europos Sąjungos valstybės narės teisė.
2. Jei finansiniu
užstatu pateikiami nematerialūs vertybiniai popieriai (įskaitant teises į
nematerialius vertybinius popierius) ir teisės į šiuos nematerialius
vertybinius popierius įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos nematerialiųjų
vertybinių popierių sąskaitoje ar registre ar atitinkamoje
sąskaitoje, esančioje, esančiuose Lietuvos Respublikoje, tai asmenų, kaip užstato turėtojų gavėjų,
teises į šiuos nematerialius vertybinius popierius nustato Lietuvos Respublikos
teisė.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nustatant:
1) nematerialių vertybinių popierių rūšį ir nuosavybės teisę į vertybinius popierius;
2) reikalavimus, keliamus finansinio užtikrinimo susitarimo dėl finansinio užstato nematerialiais vertybiniais popieriais sudarymui ir finansinio užstato pateikimui pagal tokį susitarimą, kad toks susitarimas ir finansinio užstato pateikimas galiotų tretiesiems asmenims;
3) ar asmens nuosavybės teisė į finansinį užstatą nematerialiais vertybiniais popieriais buvo teisėtai ir sąžiningai įgyta;
4) veiksmus finansiniam užstatui nematerialiais vertybiniais popieriais realizuoti esant priverstinio vykdymo įvykiui.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
Lietuvos Respublikos2004 m.
balandžio 15 d. finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2002 m. birželio 6 d.
Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 6 d. direktyva
2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito. (OL 2004
m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2009/44/EB (OL 2009 L 146, p. 37).“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja 2011 m. birželio 30 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS