Projekto

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo 

ĮSTATYMAS

 

 

2011 m.                 d. Nr.

Vilnius

(Žin., 2004, Nr. 61-2183; 2007, Nr. 117-4778; 2008, Nr. 71-2709)

1 straipsnis.    Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIO UŽTIKRINIMO SUSITARIMŲ

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

1. Šis Įstatymas reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus.

2. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimų vykdymą.

3. Šis Įstatymas skirtas užtikrinti šio Įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto taikymąui užtikrinti.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Atitinkama sąskaita – nematerialių vertybinių popierių sąskaita ar registras, kuriuose daromi įrašai apie nematerialių vertybinių popierių perdavimą užstato turėtojui. Atpirkimo sandoris – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.

2. Atitinkami finansiniai įsipareigojimai – įsipareigojimai, kurių įvykdymą užtikrina finansinio užtikrinimo susitarimas ir kurie vykdomi pinigais ir (arba) finansinėmis priemonėmis. Atitinkamus finansinius įsipareigojimus taip pat gali sudaryti:

1) esami, būsimi arba numatomi įsipareigojimai (tarp jų įsipareigojimai, atsirandantys pagal pagrindinę (dėl bendrųjų principų) ar kitą panašią sutartį);

2) įsipareigojimai, kuriuos užstato turėtojui turi ne užstato davėjas, o kitas asmuo;

3) kartkartėmis atsirandantys tam tikro tipo ar rūšies įsipareigojimai.

Atsiskaitymų tarpininkas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės teisės aktuose nustatytą atsiskaitymų tarpininko apibrėžimą.

3. Baigiamosios užskaitos sąlyga – finansinio užtikrinimo ar užskaitos susitarimo sąlyga arba teisės akto nuostata, pagal kurią įvykus finansinio įsipareigojimo priverstinio įvykdymo įvykiui taikoma baigiamoji užskaita.

4. Baigiamoji užskaita – procedūra, kurią vykdant:

1) šalių finansiniai įsipareigojimai laikomi vykdytinais nedelsiant ir išreiškiami įsipareigojimu sumokėti sumą, atitinkančią esamą finansinių įsipareigojimų vertę, arba finansiniai įsipareigojimai yra panaikinami ir pakeičiami įsipareigojimu sumokėti atitinkamą sumą ir (arba)

2) įvertinama, kiek šalys turi sumokėti viena kitai pagal savo finansinius įsipareigojimus, ir nustatoma, kuri šalis, skolinga didesnę sumą, turi sumokėti skirtumą kitai šaliai.

3. Atpirkimo sandoris – susitarimas, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kartu susitariama, kad pardavėjas įsipareigoja atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už atpirkimo kainą nustatytu laiku ateityje.

4. Atsiskaitymų tarpininkas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą atsiskaitymų tarpininko apibrėžimą.

5. Baigiamojo įskaitymo sąlyga – finansinio užtikrinimo susitarimo ar kito susitarimo, kurio dalis yra finansinio užtikrinimo susitarimas, sąlyga arba, jei tokios sąlygos nėra, teisės akto nuostata, pagal kurią, esant priverstinio vykdymo įvykiui, įskaitymu arba kitaip:

1) šalių įsipareigojimai įvykdomi nedelsiant prieš terminą ir išreiškiami kaip įsipareigojimas sumokėti sumą, atitinkančią esamą įsipareigojimų vertę, arba įsipareigojimai yra panaikinami ir pakeičiami įsipareigojimu sumokėti atitinkamą sumą; ir (arba);

2) įvertinama, kiek šalys turi sumokėti viena kitai pagal savo įsipareigojimus, ir šalis, skolinga didesnę sumą, turi sumokėti skirtumą kitai šaliai.

65. Draudimo įmonė – įmonė, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo ir (arba) perdraudimo veiklos licenciją, arba įmonė, pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo ir (arba) perdraudimo veiklą. Šiame Įstatyme vartojama sąvoka „draudimo įmonė“ apima ir Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės draudimo ir (arba) perdraudimo įmonės filialą.

76. Finansinės priemonės – akcinių bendrovių akcijos ir , kiti tokioms akci joms prilyginami vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai, kuriais galima prekiauti vertybinių popierių rinkose, taip pat ir kiti apyvartoje esantys vertybiniai popieriai, kurie suteikiantys teisę gauti pinigų (išskyrus mokėjimo priemones) arba įsigyti tokių akcijų skolos ar kitokių kitų vertybinių popierių jų pasirašymo, pirkimo ar keitimo būdu arba suteikiantys teisę gauti pinigus (išskyrus mokėjimo priemones), tarp jų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, pinigų rinkos priemones bei reikalavimus ir reikalavimo teises į bet kurią iš šių paminėtų priemonių., taip pat kitos išvestinės finansinės priemonės.

7. Finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykis – finansinio įsipareigojimo nevykdymas ar kitas šalių sutartas įvykis, dėl kurio pagal finansinio užtikrinimo, užskaitos susitarimo ar teisės aktų nustatyta tvarka užstato gavėjas įgyja teisę vienašališkai realizuoti finansinį užstatą arba taikoma baigiamoji užskaita.

98. Finansinio užtikrinimo susitarimas be neperduodant užstato nuosavybės teisės– įkeitimo susitarimas – susitarimas, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui gavėjui ar jo naudai užtikrindamas atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų užstato gavėjui įvykdymą ir , bet visa arba apribota nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato jo davėjui.

109. Finansinio užtikrinimo susitarimas su perduodant užstato nuosavybės teisės perdavimu –teisę susitarimas – susitarimas, įskaitant atpirkimo sandorius, sudaromas, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatą užstato turėtojui, siekdamas užtikrinti atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui gavėjui įvykdymą, pastarajam ne tik pateikia finansinį užstatą, bet ir perduoda nuosavybės teisė teisę į finansinį užstatą perduodama užstato turėtojui. jį arba visas jo valdymo ir naudojimo teises.

10. Finansinio užtikrinimo susitarimas – finansinio užtikrinimo susitarimas su neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimu susitarimas arba finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimas, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra sudaryti kaip atskiros sutartys jis yra sudarytas kaip atskiras susitarimas ar yra pagrindinės (dėl bendrųjų principų) sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis. Finansinio užtikrinimo susitarime turi būti nurodomi atitinkami užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai.

11. Finansinis užstatas – pinigai, ir finansinės priemonės ar kredito reikalavimas, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užtikrinančios atitinkamų finansinių įsipareigojimų įvykdymą.užtikrinantys užtikrinamojo finansinio įsipareigojimo įvykdymą.

12. Finansinis užstatas nematerialiais nematerialiaisiais vertybiniais popieriais – pagal finansinio užtikrinimo susitarimą pateiktos tos finansinės priemonės, kuriomis užtikrinami atitinkami užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai ir į kurias nuosavybės teisė patvirtinama įrašais atitinkamoje nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitoje, kurią ar registre, kuriuos tvarko tarpininkas, arba jo įgaliotas asmuo.

13. Finansų įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą finansų įstaigos apibrėžimą.

14. Finansų maklerio įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą finansų maklerio įmonės apibrėžimą.

15. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės apibrėžimą.

16. Investicinis fondas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ar kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės teisės aktuose nustatytą investicinio fondo apibrėžimą.

16. Kliringo namai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą kliringo namų apibrėžimą.

187. Juridinio asmens Llikvidavimo procedūra – juridinio asmens turto realizavimas ir gautų įplaukų paskirstymas kreditoriams, akcininkams ar kitiems dalyviams teismine arba neteismine tvarka, įskaitant ir tuos atvejus, kai likvidavimo ši procedūra yra baigiama susitarimu arba dėl kitos taikant analogiškos panašią priemonėsę, nepaisant to neatsižvelgiant į tai, ar ši procedūra susijusi su yra vykdoma dėl nemokumuo ir , ar yra savanoriška, ar privaloma.

 

19. Lygiavertis finansinis užstatas:

1) pinigų atveju – tokios pat pinigų sumos sumokėjimas ta pačia valiuta;

2) finansinių priemonių atveju – to paties emitento išleistos finansinės priemonės, kurios yra tos pačios emisijos arba klasės, tokios pat nominalios vertės, ta pačia valiuta ir tapataus aprašymo, arba kitas turtas, sudarytas iš finansinių priemonių, kai finansinio užtikrinimo susitarimas numato kito turto perdavimą dėl kokio nors įvykio, susijusio su finansinėmis priemonėmis, pateiktomis kaip finansinis užstatas, arba jas paveikiančio.

18. Juridinio asmens reorganizavimo priemonės – valstybės ar savivaldybių institucijų priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti ar atkurti juridinio asmens finansinę būklę ir paveikti anksčiau buvusias trečiųjų asmenų teises, įskaitant mokėjimų ar priverstinio vykdymo priemonių sustabdymą, reikalavimo teisių apribojimą, bet neapsiribojant tuo.

20. Pagrindinė sutarties šalis – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą pagrindinės sutarties šalies apibrėžimą.

19. Kita valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

21. Pateiktas finansinis užstatas – finansinis užstatas, kuris yra perduotas, laikomas, užregistruotas ar  kitaip priskirtas valdyti ar kontroliuoti užstato turėtojui ar asmeniui, veikiančiam užstato turėtojo vardu.

20. Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, įskaitant Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas įstaigas ir kredito unijas, ar kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą kredito įstaigos apibrėžimą, įskaitant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL 2006 L 177, p. 1) 2 straipsnyje išvardytas įstaigas.

22. Pinigai – lėšos sąskaitose bet kuria valiuta ar kitos grąžintinos lėšos, tokios kaip pinigų rinkos depozitai, išskyrus grynuosius pinigus.

21. Kredito reikalavimas – piniginis reikalavimas, kylantis iš susitarimo, pagal kurį kredito įstaiga suteikia kreditą kaip paskolą.

23. Priverstinio vykdymo įvykis – įsipareigojimų nevykdymas ar kitas šalių sutartas įvykis, kuriam įvykus, pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas ar teisės aktų nustatyta tvarka užstato turėtojas vienašališkai realizuoja finansinį užstatą arba įsigalioja baigiamojo įskaitymo sąlyga.

22. Kvalifikuota finansinė sutartis – šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų sudarytas susitarimas arba sandoris dėl finansinės priemonės arba užsienio valiutos, pagal kurį mokėjimo arba (ir) finansinių priemonių pateikimo įsipareigojimai turi būti įvykdyti tam tikru laiku arba per tam tikrą laiką ir (arba) jų įvykdymas priklauso nuo kokios nors sąlygos arba draudžiamojo įvykio, jeigu tokia sąlyga arba toks įvykis nurodyti.

24. Reorganizavimo priemonės – priemonės, kurios apima bet kokį valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įsikišimą, kai numatoma išlaikyti ar atkurti juridinio asmens finansinę būklę, paveikti anksčiau buvusias trečiųjų asmenų teises, taip pat ir priemones, apimančias mokėjimų ar priverstinio vykdymo priemonių sustabdymą, reikalavimo teisių sumažinimą, ir kitas.

23. Lygiavertis finansinis užstatas:

1) kai finansinis užstatas yra pinigai – tokios pat pinigų sumos sumokėjimas ta pačia valiuta;

2) kai finansinis užstatas yra finansinės priemonės – to paties emitento išleistos finansinės priemonės, kurios yra tos pačios emisijos arba klasės, tokios pat nominaliosios vertės, ta pačia valiuta ir taip pat apibūdinamos, arba kitas turtas, sudarytas iš finansinių priemonių, kai finansinio užtikrinimo susitarimas numato kito turto perdavimą dėl kokio nors įvykio, susijusio su finansinėmis priemonėmis, pateiktomis kaip finansinis užstatas, arba jas paveikiančio.

25. Valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą valdymo įmonės apibrėžimą.

24. Nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaita ar registras – sąskaita ar registras, kuriuose daromi įrašai apie nematerialiųjų vertybinių popierių pateikimą finansinio užstato gavėjui ir kuriuos gali tvarkyti užstato gavėjas.

25. Pagrindinė sutarties šalis – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą pagrindinės sutarties šalies apibrėžimą.

26. Pateiktas finansinis užstatas – finansinis užstatas, kuris yra perduotas ar kitaip priskirtas valdyti ar kontroliuoti užstato gavėjui ar asmeniui, veikiančiam užstato gavėjo vardu, arba yra jų laikomas arba užregistruotas jų vardu.

27. Pensijų fondas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ar kitos valstybės narės subjektas, atitinkantis tos valstybės teisės aktuose nustatytą pensijų fondo apibrėžimą.

28. Pinigai – lėšos sąskaitose bet kuria valiuta ar kitos grąžintinos lėšos, pavyzdžiui, pinigų rinkos depozitai, išskyrus grynuosius pinigus.

2629. Tarpininkas – atsiskaitymų tarpininkas arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsiskaitymų tarpininkas arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, atitinkantis tos valstybės teisės aktuose nustatytą tarpininko apibrėžimą.

30. Tarpuskaitos namai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme ar kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą tarpuskaitos namų apibrėžimą.

31. Užskaitos susitarimas – šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų sudarytas susitarimas dėl baigiamosios užskaitos jų finansiniams reikalavimams ir (arba) įsipareigojimams, kylantiems iš vienos ar daugiau kvalifikuotų finansinių sutarčių, sudarytų pagal tokį susitarimą.

32. Užtikrinamasis finansinis įsipareigojimas – įsipareigojimas, kurio įvykdymą užtikrina finansinio užtikrinimo susitarimas ir kuris suteikia teisę reikalauti sumokėti pinigus ir (arba) pateikti finansines priemones, ir (arba) su tokiomis finansinėmis priemonėmis susietą turtą. Užtikrinamąjį finansinį įsipareigojimą taip pat gali sudaryti:

1) esamas, būsimas, sąlyginis arba numatomas įsipareigojimas (tarp jų įsipareigojimas, atsirandantis pagal pagrindinę (dėl bendrųjų principų) ar kitą panašią sutartį);

2) įsipareigojimas, kurį užstato gavėjui turi ne užstato davėjas, o kitas asmuo;

3) kartkartėmis atsirandantis tam tikro tipo ar rūšies įsipareigojimas.

33. Valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ar kitos valstybės narės įmonė, atitinkanti tos valstybės teisės aktuose nustatytą valdymo įmonės apibrėžimą.

 

 

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato turėtojas gavėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, ir jei šio straipsnio 2 dalies 3–6 punktuose nurodytų subjektų veikla yra prižiūrima.. Šių susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis šio Įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Šio Įstatymo nuostatos užskaitos susitarimams ir kvalifikuotoms finansinėms sutartims taikomos nepriklausomai nuo to, ar įsipareigojimams pagal tokius susitarimus ar sutartis užtikrinti tarp šalių yra sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas.

2. Užstato davėju ir užstato turėtoju gavėju ar užskaitos susitarimo šalimis turi būti vienas iš šių subjektų:

1) valdžios institucija (išskyrus įmones, už kurias garantuoja valstybė, išskyrus, jei šios įmonės yra šios dalies 2–9 – 6 punktuose nurodyti asmenys), įskaitant Europos Sąjungos kitų valstybių narių valdžios institucijas, įpareigotas dalyvauti ar dalyvaujančias valdant valstybės skolą ar įgaliotas tvarkyti klientų sąskaitas;

2) Centrinis 2) Lietuvos bankas, valstybės narės centrinis bankas, Europos centrinis bankas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos vystymo plėtros bankas (buvęs Europos Tarybos pagalbos įsikuriant fondas), Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Amerikos Daugiašalė investicijų korporacija garantijų agentūra, Tarptautinė imunizacijos finansavimo institucija, Islamo plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos investicijų bankas;

3) finansų įstaiga, kurios veikla yra prižiūrima, įskaitant kredito įstaigą ir , finansų maklerio įmonę; 4) , draudimo įmonė; 5) investicinė įmonę, investicinę kintamojo kapitalo bendrovė; 6) bendrovę, valdymo įmonė; įmonę, nepriklausomai nuo to, ar ji sudaro susitarimą savo ar savo valdomo pensijų fondo ar investicinio fondo sąskaita ir naudai, uždaro tipo investicinę bendrovę;

74) pagrindinė sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas ar kliringo tarpuskaitos namai, tarp jų panašia veikla užsiimančios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kurios veikia ateities, pasirinkimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose tiek, kiek nereglamentuoja Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas;

85) asmuo, išskyrus fizinius asmenis, veikiantis kaip šios dalies 1–7 - 4 punktuose nurodytų vieno ar daugiau asmenų arba institucijų, turinčių obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių, įgaliotinis, patikėtinis ar atstovas;

96) asmuo, išskyrus fizinius asmenis, su sąlyga, kad kita šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1–8 - 5 punktuose.

10) uždaro tipo investicinė bendrovė.

3. Šis Įstatymas netaikomas teisėms, kurias asmuo gali turėti turto, pateikto, kaip finansinis užstatas, atžvilgiu ir kurios atsiranda ne pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas ir ne pagal teisės aktų nuostatą, susijusią su likvidavimo procedūra arba reorganizavimo priemonėmis.

4. Finansinio užtikrinimo susitarimams neperduodant užstato be nuosavybės teisės perdavimo susitarimams mutatis mutandis taikomos Civilinio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatos. Finansinio užtikrinimo perduodant nuosavybės teisę susitarimams, kai finansinis užstatas yra pateikiami kredito reikalavimai, mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso šeštosios knygos VI skyriaus nuostatos.

5. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su finansinio užstato realizavimu, vertinimu ar atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų nustatymu, įgyvendinamos komerciškai pagrįstu būdu.

6. Paprastieji ir įsakomieji vekseliai bei čekiai šiame Įstatyme nelaikomi vertybiniais popieriais.

7. Šis įstatymas netaikomas kredito reikalavimams, kylantiems iš vartojimo kredito sutarčių, išskyrus tuos atvejus, kai užstato gavėjas ar tokių kredito reikalavimų užstato teikėjas yra vienas iš subjektų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 2 punkte.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

FINANSINIO UŽTIKRINIMO SUSITARIMAI

 

4 straipsnis. Finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrinami reikalavimai

1. Finansinis užtikrinimas yra užtikrinamojo finansinio įsipareigojimo išvestinė prievolė. Finansinio užtikrinimo susitarimu gali būti užtikrintas atitinkamų finansinių įsipareigojimų įvykdymas.

2. Finansinis užtikrinimas yra pagrindinio atitinkamo finansinio įsipareigojimo išvestinis įsipareigojimas. Užstato turėtojo užstato gavėjo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus, teisių ir šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrintų įsipareigojimų įvykdymo.

32. Jeigu ko kita nenurodyta sutartyje, finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrinami tokie užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai, kokie yra jų įvykdymo momentu, įskaitant palūkanas, netesybas, nuostolius, padarytus dėl šių įsipareigojimų įvykdymo termino praleidimo, taip pat būtinas išieškojimo išlaidas.

 

5 straipsnis. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas

1. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas yra finansinis užstatas.

2. Finansiniuo užstatu užtikrinimo susitarimo objektu taip pat gali būti finansinės priemonės, kurios pagal sudarytus sandorius taps užstato davėjo nuosavybe ateityje, taip pat pinigai, kurie bus pervesti į šalių pasirinktą sąskaitą. Finansinės priemonės gali būti panaudotos priverstiniam įsipareigojimų vykdymui tik užstato davėjui įgijus jas nuosavybės teise.

3. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, finansinis užstatas apima užstatytų finansinių priemonių, pinigų ir kredito reikalavimų duodamas pajamas.

4. Finansinio Uužstato davėjas turi būti pateikiamo finansinio užstato savininkas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Finansines priemones ar pinigus, kurie yra bendroji nuosavybė, pateikti kaip finansinį užstatą galima tik rašytiniu visų bendraturčių sutikimu. Kredito reikalavimus, priklausančius daugiau negu 1 kreditoriui, pateikti kaip finansinį užstatą galima tik rašytiniu visų kreditorių sutikimu.

5. Esant ginčui, finansinio užstato pateikimas turi būti įrodomas rašytiniais įrodymais. Rašytiniai įrodymai turi identifikuoti finansinį užstatą. Rašytiniams įrodymams šiame Įstatyme yra prilyginamas finansinių priemonių, pateiktų kaip finansinis užstatas, įrašymas į nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitą (ar tokio užstato buvimas joje) registrą arba pinigų, pateiktų kaip finansinis užstatas, pervedimas į nurodytą sąskaitą (arba tokio užstato buvimas joje). Kai kredito reikalavimai įtraukiami į užstato gavėjui raštu ar kitu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu lygiaverčiu būdu pateikiamą reikalavimų sąrašą, to pakanka nustatyti kredito reikalavimus ir įrodyti jų, kaip finansinio užstato, pateikimą tarp šalių.

6. Kai kredito reikalavimai pateikiami kaip finansinis užstatas, tokio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų šalių atžvilgiu nustatomi vadovaujantis pranešimu, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytu viešu skelbimu arba, kai kredito reikalavimas pateikiamas kaip finansinis užstatas Lietuvos bankui arba kitų valstybių narių centriniams bankams, viešu skelbimu Lietuvos banko interneto svetainėje. Tokiame pranešime turi būti pateikta informacija, leidžianti skolininkui identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją.

7. Sutarties šalys gali susitarti dėl finansinių priemonių ir kredito reikalavimų įvertinimo tvarkos.

7.  Jeigu finansinio užtikrinimo susitarimo šalys nesusitarė kitaip, finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, vertė nustatoma pagal finansinių priemonių paskutinę rinkos vertę toje reguliuojamoje rinkoje.

8. Skolininkai pagal kredito reikalavimus gali raštu arba kitu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu lygiaverčiu būdu:

1) atsisakyti savo teisių dėl tarpusavio reikalavimų su kreditoriais pagal kredito reikalavimus ir su asmenimis, kuriems toks kreditorius perleido, įkeitė arba kitaip panaudojo kredito reikalavimą kaip finansinį užstatą, įskaitymo;

2) leisti kredito įstaigoms atskleisti banko, centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslaptis sudarančią informaciją, kad tą kredito reikalavimą būtų galima pateikti kaip finansinį užstatą.

 

6 straipsnis. Finansinio užstato atsiėmimas, pakeitimas, papildomo finansinio užstato pateikimas pagal finansinio užtikrinimo susitarimą

1. Finansinio užtikrinimo susitarimo šalys gali susitarti dėl papildomo finansinio užstato pateikimo, finansinio užstato pakeitimo ar atsiėmimo.

2. Jei užstato davėjas pakeičia finansinio užtikrinimo susitarime nurodytą finansinį užstatą, jis privalo ne vėliau kaip iki finansinio užstato atsiėmimo momento pateikti lygiavertį finansinį užstatą.

3. Laikoma, kad papildomai pateiktam ir pakeistam finansiniam užstatui yra atitinkamai taikomos to paties finansinio užtikrinimo susitarimo, kuris buvo sudarytas dėl pradinio finansinio užstato, sąlygos ir kad pakeistas finansinis užstatas buvo pateiktas tuo pačiu metu, kai buvo pateiktas pradinis finansinis užstatas.

4. Teisė pakeisti finansinį užstatą ar panaikinti finansinio užstato perteklių užstato davėjo naudai arba teisė iki atskiro pranešimo rinkti kaip finansinis užstatas pateikto kredito reikalavimo teikiamas įplaukas neturi pabloginti finansinio užstato, pateikto užstato turėtojui gavėjui.

 

7 straipsnis. Teisės į finansinį užstatą atsiradimas

Teisė į finansinį užstatą atsiranda nuo finansinio užstato pateikimo užstato turėtojui gavėjui momento ir galioja tol, kol pateiktas finansinis užstatas yra užstato turėtojo gavėjo ar jo įgalioto asmens žinioje ar jo bet kurio iš jų tvarkomas. Pinigai ir finansinės priemonės laikomi pateiktais užstato turėtojui gavėjui, kai pinigai, pateikti kaip finansinis užstatas, buvo pervesti į nurodytą sąskaitą ir finansinės priemonės, pateiktos kaip finansinis užstatas, buvo įrašytos į atitinkamą nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitą ar registrą.

 

8 straipsnis. Teisės į finansinį užstatą pasibaigimas

1. Pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą be nuosavybės teisės perdavimo finansinio užstato nuosavybės teisei perėjus iš užstato davėjo kitam asmeniui, kuris nėra užstato turėtojas gavėjas, teisė į finansinį užstatą lieka galioti.

2. Pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą finansinis užstatas negali būti paskesnio finansinio užtikrinimo susitarimo objektu, taip pat įkeitimo, kai turtas perduodamas įkaito turėtojo gavėjo žinion, objektu. Užstato davėjas privalo atlyginti nuostolius, kuriuos dėl šio reikalavimo neįvykdymo patiria bet kuris iš kreditorių.

3. Teisė į finansinį užstatą pasibaigia, kai įvykdomi atitinkami užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai arba, esant priverstinio vykdymo įvykiui, finansinis užstatas realizuojamas šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais arba įvykdoma baigiamosios užskaitos sąlyga.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

FINANSINIO UŽTIKRINIMO IR UŽSKAITOS SUSITARIMŲ VYKDYMAS

 

9 straipsnis. Finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymas

1. Užstato Finansinio užstato davėjas privalo ne vėliau kaip tą pačią dieną raštu informuoti užstato turėtoją gavėją apie atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų jam įvykdymą.

2. Pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato turėtojas gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius.

3. Esant finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykiui, užstato turėtojas gavėjas turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą, atsižvelgdamas į susitarime numatytas sąlygas, vienašališkai realizuoti šiais būdais:

1) finansines priemones parduoti arba perimti finansines priemones arba jų verte padengti atitinkamus užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus;

2) pinigų atveju – įskaityti arba kitaip padengti atitinkamus užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus.

3) kredito reikalavimus parduoti arba perimti juos nuosavybėn, įskaitant jų vertę arba panaudojant jų vertę užtikrinamiesiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.

4. Perimti finansines priemones ir kredito reikalavimus galima tik tada, jeigu finansinio užtikrinimo susitarime be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarime šalys yra susitarusios dėl finansinių priemonių ir kredito reikalavimų perėmimo ir dėl jų vertės nustatymo.

5. Taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus finansinio užstato realizavimo būdus, atsižvelgiant į finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas, negali būti reikalaujama, kad:

1) apie ketinimą realizuoti būtų pranešta iš anksto;

2) realizavimo sąlygos būtų patvirtintos teismo, kitos institucijos ar kito asmens;

3) realizavimas vyktų viešo aukciono ar kitu teisės aktų nurodytu būdu;

4) būtų praėjęs papildomas laikotarpis.

6. Jeigu esant finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykiui finansinis užstatas realizuojamas pagal vienašalį užstato turėtojo gavėjo pareiškimą, užstato turėtojas gavėjas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tokio veiksmo turi raštu pateikti skolininkui ir užstato davėjui informaciją, kokio dydžio ir kokie reikalavimai įvykdyti.

7. Esant finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykiui, pasibaigia užstato turėtojo gavėjo prievolė grąžinti užstato davėjui finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą su perduodant užstato nuosavybės teisės perdavimu teisę susitarimą.

8. Finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato turėtojo gavėjo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo priemonių taikymo.

9. Preziumuojama, kad užstato turėtojas gavėjas savo teises, nurodytas šiame straipsnyje, įgyvendina teisėtai ir komerciškai pagrįstu būdu, jei užstato davėjas neįrodo kitaip.

 

10 straipsnis. Atsiskaitymai realizavus finansinį užstatą

Jeigu, esant priverstinio vykdymo įvykiui ar baigiamojo įskaitymo sąlygai, realizavus finansinį užstatą, ar pasibaigus užstato turėtojo gavėjo prievolei grąžinti finansinį užstatą užstato davėjui, pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ar įgyvendinus baigiamosios užskaitos sąlygą gauta suma viršija užstato turėtojo gavėjo reikalavimą, skirtumas privalo būti nedelsiant išmokėtas užstato davėjui.

 

11 straipsnis. Papildomos užstato turėtojo gavėjo teisės pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą, kai nėra finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykio

1. Užstato turėtojas gavėjas turi teisę finansinį užstatą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, pateiktu pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą, jeigu tai numatyta, ir taip, kaip numatyta šiame susitarime.

2. Jeigu užstato turėtojas gavėjas įgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, jis privalo:

1) perduoti grąžinti lygiavertį finansinį užstatą, kuris pakeistų pradinį finansinį užstatą, ne vėliau kaip suėjus atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymą užtikrina finansinio užtikrinimo susitarimas be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimas, įvykdymo terminui; arba

2) atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų įvykdymo dieną perduoti grąžinti lygiavertį finansinį užstatą arba, jeigu tai numato finansinio užtikrinimo susitarimas be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimas, tuo mastu, kurį jis numato, panaudoti finansinio užstato vertę atitinkamiems užtikrinamiesiems finansiniams įsipareigojimams įskaityti arba padengti.

3. Laikoma, kad lygiaverčiam finansiniam užstatui, perduotam šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, yra atitinkamai taikomos to paties finansinio užtikrinimo susitarimo be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimo, kuris buvo sudarytas dėl pradinio finansinio užstato, sąlygos ir kad lygiavertis finansinis užstatas buvo pateiktas pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą tuo pačiu metu, kai buvo pateiktas pradinis finansinis užstatas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių įgyvendinimas pagal šio straipsnio nuostatas nepakeičia pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be neperduodant užstato nuosavybės teisės perdavimo susitarimą suteiktų užstato turėtojo gavėjo teisių, susijusių su užstato turėtojo gavėjo finansinio užstato perdavimu siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą įsipareigojimą.

5. Šis straipsnis netaikomas kredito reikalavimams, pateiktiems kaip finansinis užstatas.

 

12 straipsnis. Baigiamojo įskaitymo Baigiamosios užskaitos sąlygų taikymas ir įgyvendinimas

1. Įsipareigojimams gali būti taikoma baigiamojo įskaitymo sąlyga, jei priverstinio vykdymo įvykis įvyksta tuo metu, kai Užskaitos susitarimo sąlygos, Užskaitos susitarimo nutraukimo sąlygos, vertės nustatymo sąlygos ir baigiamosios užskaitos sąlyga yra teisėtos, galiojančios ir gali būti įgyvendinamos:

1) dar neįvykdytas šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas įsipareigojimas; nepaisant to, kad pradėta ar vykdoma vienos iš šalių likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės;

2) dar neįvykdytas nors vienas užstato turėtojo įsipareigojimas perduoti lygiavertį finansinį užstatą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą su nuosavybės teisės perdavimu nepaisant jokio numatyto finansinio užstato, reikalavimo ar finansinių priemonių perleidimo, arešto ar kitokio teisių apribojimo.

2. Baigiamojo įskaitymo sąlyga gali būti įgyvendinama:

1) nepaisant to, kad yra pradėta ar vykdoma užstato davėjo ir (arba) užstato turėtojo likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės;

2) nepaisant jokio numatyto finansinio užstato perleidimo, arešto ar kitokio teisių apribojimo. Jei finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykis įvyksta tuo metu, kai dar neįvykdytas nors vienas užstato gavėjo įsipareigojimas grąžinti lygiavertį finansinį užstatą pagal finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimą arba šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas įsipareigojimas, toks įsipareigojimas yra laikomas finansiniu įsipareigojimu, kuriam gali būti taikoma baigiamosios užskaitos sąlyga.

3. Baigiamojo įskaitymo Baigiamosios užskaitos sąlygos įgyvendinimas nepriklauso nuo jokių šio Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, jei šalys nesusitaria kitaip.

4. Baigiamosios užskaitos sąlygą įgyvendinusi šalis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tokio veiksmo turi apie tai raštu pateikti informaciją kitai užskaitos susitarimo šaliai.

 

13 straipsnis. Netaikomos sąlygos

1. Finansinio užtikrinimo susitarimas ir , finansinio užstato pateikimas pagal tokį susitarimą, užskaitos susitarimas ir kvalifikuota finansinė sutartis negali būti pripažintas negaliojančiu arba panaikintas pripažinti negaliojančiais, panaikinti ar atsisakyta juos vykdyti vadovaujantis tuo, kad finansinio užtikrinimo susitarimas jie buvo sudarytas ar sudaryti arba finansinis užstatas buvo pateiktas:

1) tą dieną, kai buvo pradėta likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės, bet iki priimant nutartį ar kitokį sprendimą dėl tokio įvykio pradžios; arba

2) per nurodytą ar nuoroda apibrėžtą laikotarpį iki likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios arba nurodžius, kad rengiamas sprendimas arba imamasi kitų veiksmų, arba atsiradus kokiam nors kitam įvykiui likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių vykdymo metu.

2. Tais atvejais, kai yra sudaromas sudaroma kvalifikuota finansinė sutartis, užskaitos susitarimas, finansinio užtikrinimo susitarimas ar atsiranda atitinkami užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai arba finansinis užstatas pateikiamas likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios dieną, bet po sprendimo dėl likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių priėmimo momento, toks susitarimas ar sutartis yra teisiškai galiojantis ir privalomas tretiesiems asmenims tuo atveju, kai užskaitos susitarimo šalis ar užstato turėtojas gavėjas gali įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžią.

3. Tais atvejais, kai finansinio užtikrinimo susitarime yra numatytas įsipareigojimas pateikti finansinį užstatą ar papildomą finansinį užstatą atsižvelgiant į finansinio užstato vertės arba atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų apimties pokyčius arba yra numatyta teisė atsiimti finansinį užstatą, pateikiant lygiavertį finansinį užstatą, finansinio užstato pateikimas, papildomo finansinio užstato pateikimas arba finansinio užstato pakeitimas pagal tokį įpareigojimą ar teisę neturi būti laikomas negaliojančiu ar panaikintu dėl to, kad:

1) toks pateikimas ar pakeitimas buvo padarytas tą dieną, kai buvo pradėta likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės, bet iki priimant nutartį ar kitokį sprendimą dėl tokio įvykio pradžios arba per nurodytą ar nuoroda apibrėžtą laikotarpį iki likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios, arba nurodžius, kad rengiama nutartis ar kitoks sprendimas arba imamasi kitų veiksmų, arba atsiradus kokiam nors kitam įvykiui likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių vykdymo metu;

2) atitinkamų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų atsirado prieš finansinio užstato, papildomo finansinio užstato pateikimo ar prieš finansinio užstato pakeitimo dieną.

4. Bet kokios įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratoriui, likvidatoriui ar kitiems asmenims suteiktos teisės atsisakyti vykdyti individualias sutartis ar sandorius negali riboti mokėjimų, įsipareigojimų ar kitų teisių pagal vieną ar daugiau kvalifikuotų finansinių sutarčių, sudarytų pagal užskaitos susitarimus ar jų pagrindu, nutraukimo, panaikinimo ar įvykdymo prieš terminą ir gali būti taikomos tik sumai, gautai atlikus baigiamąją užskaitą.

 

14 straipsnis. Ieškinio senaties terminas

Ieškiniams dėl vienašalio finansinio užstato realizavimo esant priverstinio vykdymo įvykiui, kylantiems iš finansinio užtikrinimo susitarimų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

 

15 straipsnis. Taikytina teisė

1. Jei finansiniu užstatu pateikiami nematerialūs vertybiniai popieriai (įskaitant teises į nematerialius vertybinius popierius) ir teisės į šiuos nematerialius vertybinius popierius įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitoje ar registre ar atitinkamoje sąskaitoje, esančioje Europos Sąjungos, esančiuose kitoje valstybėje narėje, tai asmenų, kaip užstato turėtojų gavėjų, teises į šiuos nematerialius vertybinius popierius nustato tos Europos Sąjungos valstybės narės teisė.

2. Jei finansiniu užstatu pateikiami nematerialūs vertybiniai popieriai (įskaitant teises į nematerialius vertybinius popierius) ir teisės į šiuos nematerialius vertybinius popierius įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitoje ar registre ar atitinkamoje sąskaitoje, esančioje, esančiuose Lietuvos Respublikoje, tai asmenų, kaip užstato turėtojų gavėjų, teises į šiuos nematerialius vertybinius popierius nustato Lietuvos Respublikos teisė.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nustatant:

1) nematerialių vertybinių popierių rūšį ir nuosavybės teisę į vertybinius popierius;

2) reikalavimus, keliamus finansinio užtikrinimo susitarimo dėl finansinio užstato nematerialiais vertybiniais popieriais sudarymui ir finansinio užstato pateikimui pagal tokį susitarimą, kad toks susitarimas ir finansinio užstato pateikimas galiotų tretiesiems asmenims;

3) ar asmens nuosavybės teisė į finansinį užstatą nematerialiais vertybiniais popieriais buvo teisėtai ir sąžiningai įgyta;

4) veiksmus finansiniam užstatui nematerialiais vertybiniais popieriais realizuoti esant priverstinio vykdymo įvykiui.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

 

 

                                                                                            Lietuvos Respublikos 2004 m. 
                                                        balandžio 15 d. finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127

                                                                                            priedas

 

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

 

2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 6 d. direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito. (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB (OL 2009 L 146, p. 37).“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja 2011 m. birželio 30 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS