LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO 1 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO

 

A I Š K I N A M A S I S  R A Š T A S

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant projektą

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau vadinama – Įstatymo projektas) parengtas siekiant į nacionalinį teisės aktą – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr.83-2983) (toliau vadinama – Įstatymas) perkelti 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (toliau vadinama – Direktyva) nuostatas. 

Įstatymo projektu taip pat siekiama tikslinti Įstatymo taikymo sritį, nustatant, kad Įstatymas būtų taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims, taip pat siekiama suderinti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 9 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl profesinės reabilitacijos apibrėžimo, siūloma pakeisti 9 straipsnio 3 dalį, taip pat siūloma nustatyti, kad 19, 20, 23 ir 24 Įstatymo straipsniai būtų taikomi kitiems asmenims, kuriems įgyvendinant Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus turi būti taikomi šio Įstatymo nurodyti straipsniai.

 

2. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai

Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – užtikrinti tinkamą Lietuvos teisės aktų suderinamumą su Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktų reikalavimais bei patikslinti Įstatymo nuostatas.
Svarbiausi Įstatymo projekto uždaviniai:
– patikslinti Įstatymo nuostatų taikymo sritį, numatant, kad jis būtų taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims;
        suderinti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 9 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl profesinės reabilitacijos apibrėžimo;
        pakeisti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, išbraukiant pateiktą nuorodą į Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes institucija tokiu pavadinimu neegzistuoja;
– nustatyti, kad Įstatymo 20 ir 23 straipsnių nuostatos taip pat būtų taikomos trečiųjų šalių piliečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
– išplėsti Įstatymo nuostatų taikymo sritį, nustatant, kad Įstatymo 19, 20, 23 ir 24 straipsniai taip pat būtų taikomi asmenims, kuriems įgyvendinant Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus turi būti taikomi nurodyti Įstatymo straipsniai.
 

3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu

Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio Įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems neįgaliesiems.
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Tuo tarpu kituose straipsniuose (2straipsnio 9 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje) kalbama apie asmens darbingumo atkūrimą. 
 
4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus Įstatymo projektą
Įstatymo projektu siūloma suderinti Įstatymo nuostatas su Direktyvos reikalavimais, nustatant, kad trečiųjų šalių piliečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, būtų taikomi Įstatymo 20 ir 23 straipsniai, o šio Įstatymo 19, 20, 23 ir 24 straipsniai būtų taikomi asmenims, kuriems įgyvendinant Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus turi būti taikomi nurodyti straipsniai; taip pat nustatyti, kad minėto Įstatymo nuostatos būtų taikomos Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Iki šiol Įstatyme buvo įrašyta nuostata, kad Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems neįgaliesiems, tačiau kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl neįgalumo nustatymo metu, asmuo įtraukiamas į procesą, kuriame sprendžiama dėl jo darbingumo lygio, neįgalumo lygio ar specialiųjų poreikių, specialiųjų poreikių lygio nustatymo, t.y tuo metu jis dar neturi neįgaliojo statuso. Šis asmenų neįgalumo nustatymo procesas reglamentuojamas Įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, į Ginčų komisiją gali kreiptis asmuo, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė neįgalumą, arba asmuo, kuriam nebuvo nustatytas neįgalumas. Analogiška padėtis yra ir dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje, kurioje gali dalyvauti tiek asmenys, kuriems dar nėra nustatytas darbingumo lygis, tiek asmenys, kuriems jau yra buvęs nustatytas darbingumo lygis.

Todėl manome, kad tikslinga tikslinti Įstatymo taikymo sritį, nustatant, kad jis būtų taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims, nes po „asmens“ sąvoka patenka tiek asmenys, kurie jau yra pripažinti neįgaliaisiais (pagal Įstatymo 2 str. 8 d. pateiktą apibrėžimą), tiek asmenys, kurie pretenduoja tapti neįgaliaisiais, arba dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, arba kreiptis į Ginčų komisiją. Norėtume pabrėžti, kad priėmus šį pakeitimą, asmenų ratas, kuriems taikomas Įstatymas, praplėstas nebus.  

Įstatymo projektu taip pat siekiama suderinti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą su 2 straipsnio 9 dalies, 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl profesinės reabilitacijos sąvokos apibrėžimo. Kadangi profesinėje reabilitacijoje gali dalyvauti asmenys, neturintys neįgaliojo statuso ir asmenys, atitinkantys Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą neįgaliojo apibrėžimą, bei atsižvelgiant į 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą profesinės reabilitacijos apibrėžimą, pagal kurį profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas ir didinimas, bei 9 straipsnio 2 dalį, tikslinamas 9 straipsnio 1 dalyje pateiktas profesinės reabilitacijos sąvokos apibrėžimas, kuriame vietoje sąvokos „neįgaliųjų“ įrašoma „asmenų“. 

Įstatymo projektu siūloma keisti 9 straipsnio 3 dalį, nes Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimas pakeistas į Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, patvirtinti nauji nuostatai, pagal kuriuos ši įstaiga profesinės reabilitacijos paslaugų neorganizuoja. Todėl siūloma išdėstyti šią dalį, numatant, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija profesinės reabilitacijos organizavimo funkciją vykdo pasitelkiant Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas.

Patikslinus Įstatymo nuostatas, laukiami šie pozityvūs rezultatai: į nacionalinę teisę bus perkelta Direktyvos nuostata dėl vienodų sąlygų taikymo socialinės apsaugos srityje; išplėtus Įstatymo taikymo sritį bei patikslinus Įstatymo nuostatas, kiltų mažiau neaiškumų Įstatymo nuostatas taikant praktikoje.

 

5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Kadangi Įstatymo projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės biudžeto išlaidų didinimu vadovaujantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 klausimynu, buvo atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

   Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą,  korupcijos rizikos nenustatyta.

            Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.

 

7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Palankių sąlygų aukštos kvalifikacijos darbuotojams socialinės apsaugos srityje nustatymas turės įtakos įdarbinimo politikai tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose, kadangi tokių specialistų trūksta.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą

Įstatymo projekte numatoma, kad Įstatymas įsigalios 2011 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvoje nurodyta, kad valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus laikytis šios direktyvos, ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 19 d.

Iki numatytos datos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija turės priimti ar pakeisti šio Įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253).

 

9. Įstatymo projekto atitikimas Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams, bendrinės lietuvių kalbos normoms bei projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projekte nėra vartojama naujai apibrėžiamų sąvokų.

 

10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja ES dokumentų nuostatoms.

 

11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai

Įstatymui įgyvendinti reikalingų lydinčiųjų teisės aktų nereikia.

 

12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos

Įstatymo projektui įgyvendinti lėšų poreikis numatomas nedidelis, nes tik nedidelis asmenų skaičius turėtų kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo, o nustačius darbingumo lygį, mokama netekto darbingumo pensija.

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
 
14. Įstatymo projekto rengėjas  
Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Dalius Bitaitis, el.p. [email protected], tel. 2664208. Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Jakubauskienė, el.p. Ruta.Jakubauskiene@ socmin.lt, tel. 2664274.
 

15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai

Nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas; asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

 

Teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

            Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                                Donatas Jankauskas