LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius,
tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],
atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai 2011-01- Nr.
Į 2011-01-20 Nr. (13.2-31)-3-352
dėl Įstatymų projektų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi išvadai gauti pateiktus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos parengtus ir pateiktus išvadoms gauti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6, 10, 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus (toliau – Projektai), teikia šią teisinę išvadą.
Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas):
Dėl numatomo teisinio reguliavimo priemonių:
1. Teisingumo ministerija, pritardama siekiui užtikrinti valstybės ir savivaldybių valdomų viešųjų įstaigų veiklos skaidrumą ir atsiskaitymą visuomenei, siūlo apsvarstyti, ar pagrįstai Įstatymo projekte siūlomi didesni viešųjų įstaigų veiklos viešumo standartai numatomi taikyti visoms viešosioms įstaigoms, t. y. Teisingumo ministerija siūlo įvertinti, ar didesnių viešumo standartų nereikėtų taikyti tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkai (dalininkai) yra valstybė ar savivaldybės. Viešųjų įstaigų, kurių savininkai (dalininkai) yra vien tik privatūs asmenys, atveju, papildomai reikėtų paaiškinti, kokią naudą ir kokius tikslus papildomi viešumo standartai padėtų pasiekti ir ar jie būtų pateisinami papildomos administracinės naštos uždėjimu.
2. Svarstytina, ar, siekiant sisteminio bei aiškaus su viešųjų įstaigų steigimu susijusio reguliavimo, tikslinga atsisakyti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 5 dalies (Įstatymo projekto 1 straipsnis). Juolab, kad Įstatyme yra ir kitų nuostatų (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis), numatančių reguliavimą, susijusį su subjektais, kurie yra valstybė ar savivaldybė. Tuo tarpu Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatytas reguliavimas atkartoja Civilinio kodekso 2.61 straipsnyje numatytą reguliavimą – siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyto besidubliuojančio reguliavimo, kadangi Civilinio kodekso 2 knygos V skyrius numato visumą bendrų normų, susijusių su juridinių asmenų steigimu, kurių, manytina, netikslinga fragmentiškai atkartoti Įstatymo projekte.
3. Siūlytina tikslinti keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punktą – nėra aiškus jame esančios nuostatos, kad viešosios įstaigos kolegialus organas gali būti atšaukiamas visas in corpore turinys. Manytina, kad atšaukiami galėtų būti kolegialaus organo nariai, tuo tarpu nusprendus atsisakyti kolegialaus organo juridiniame asmenyje, turėtų būti keičiami jo įstatai (pastaba taikytina ir keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytam reguliavimui).
4. Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnyje numatomo įvesti reguliavimo, susijusio su dalininkų sąrašo sudarymu, Teisingumo ministerija pažymi, kad įgyvendinus Įstatymo projekto 4 straipsnyje numatytą reguliavimą, Juridinių asmenų registrui bus pateikiamas tik sąrašas (dokumentas), o ne duomenys apie dalininkus, todėl svarstytinas tokio reguliavimo efektyvumas. Sąrašas bus ne struktūrizuotas, o bus nuskenuotas ir elektronine forma patalpintas į registrą. Juridinių asmenų registre taip pat neatsispindės struktūrizuoti dalyvių duomenys. Nebus galima paieška pagal juridinio asmens dalyvius. Tuo tarpu juridinių asmenų registras – tai technologinių priemonių visuma, kuriame turi būti registruojamas ir tvarkomas ne juridinio asmens dokumentas (dalyvių sąrašas), o savininkų (dalyvių) duomenys.
5. Siūlytina keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje numatyti maksimalų terminą, per kurį turi būti pranešama viešajai įstaigai apie dalininko teisių įgijimą. Taip pat šio keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje siūlytina nurodyti, jog gali būti pateikiamas ir ne visas originalus įsigijimą liudijantis dokumentas, o atitinkamas dokumento išrašas, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje galėtų būti numatytos sąlygos, kurių šalys turi teisę ar pareigą neatskleisti tretiesiems asmenims.
6. Tikslintinas keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 8 dalies paskutiniame sakinyje nustatytas reguliavimas, kadangi dalininkų sąrašo sudarymo tvarka nėra Juridinių asmenų registro nuostatų reguliavimo dalykas.
7. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad viešajai įstaigai įregistruoti juridinių asmenų registrui turi būti pateikta steigimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinių asmenų registro duomenys, informacija ir dokumentai yra vieši. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas bei į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad asmens kodą draudžiama skelbti viešai, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, kur numatoma, kokia informacija turi būti nurodoma steigimo sutartyje.
8. Svarstytina, ar tikslinga keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti, kad metiniame pranešime turi būti nurodomi viešosios įstaigos veiklos tikslai ir pobūdis, atsižvelgiant į tai, kad detali informacija, susijusi su veiklos tikslais turi būti nurodoma viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose (Įstatymo 5 ir 6 straipsniai). Atitinkamai panašaus pobūdžio pastaba teiktina ir dėl keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto, atsižvelgiant į tai, kad informacija, susijusi su dalininkais ir kiekvieno jų įnašų verte turi būti nurodomi viešosios įstaigos dalininkų sąraše, kuris, pažymėtina, turi būti atnaujinamas pasikeitus jame nurodytiems duomenimis ir yra viešas (keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 9, 13 ir 14 dalys).
9. Svarstytina, ką reiškia keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta formuluotė „šių lėšų panaudojimas pagal išlaidų straipsnius“ – siūlytina šią sąvoką tikslinti.
10. Svarstytina, koks yra keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojamos formuluotės „viešosios įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms“ turinys. Manytina, kad šis keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas reguliavimas yra keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reguliavimo dalis, atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto reguliavimo arba tikslinti vartojamą formuluotę.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, dėl kokių „viešosios įstaigos išlaidų išmokoms su viešosios įstaigos dalininku susijusiems asmenims“ keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas reguliavimas. Svarstytina, ar šios „išmokos“, pavyzdžiui, apimtų atliktus mokėjimus pagal sutartis už suteiktas paslaugas ar darbus ar pan. – siūlytina tikslinti keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą reguliavimą.
12. Keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 5 dalis ir 17 straipsnio 7 dalis pildytinos (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 straipsnio 4 dalį ir 2.112 straipsnio 1 dalį) punktais, numatančiais, kad pranešime taip pat turi būti nurodoma teisinė forma. Atitinkamai šiuo aspektu tikslintina ir Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalį).
Dėl teisės technikos:
1. Siūlytina tikslinti keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 13 dalį, numatant vėliausią terminą, iki kurio turi būti sudaromas naujas sąrašas. Taip pat, atsižvelgiant į keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 12 ir 15 dalių turinį, siūlytina šias dalis sujungti į vieną.
2. Vienodintinos keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 16 dalyje vartojamos formuluotės „dalininkų sąraše padarytų įrašų data“ ir „dalininkų sąrašo sudarymo data“.
3. Svarstytina, ką reiškia keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytas reguliavimas, kad viešosios įstaigos vadovas yra atsakingas už viešosios įstaigos dalininkų registravimą – siūlytina šią sąvoką tikslinti ir sieti su kitomis Įstatyme vartojamomis formuluotėmis.
4. Keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje brauktina formuluotė „praėjusių finansinių metų“.
Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6, 10, 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas):
Dėl numatomo teisinio reguliavimo priemonių:
1. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės turtas yra konstitucinė vertybė, dėl kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo juo konstitucinių pagrindų yra pasisakęs Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas), išaiškindamas, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalis), o iš kitų Konstitucijos nuostatų išplaukia reikalavimas tausoti valstybės turtą, bei tvarkyti jį racionaliai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas), manytina, kad su turto perdavimu susijusios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos turėtų būti nustatomos apibrėžtai, kad Įstatymo taikymas tenkintų visos visuomenės – ekonominio valstybės turto savininko – interesus. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme turi būti nustatytos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, sąlygos ir subjektai. Tuo tarpu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojama sąvoka „netikslinga“ laikytina nepakankamai apibrėžta. Svarstytina, į kokius aspektus atsižvelgiant atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba galėtų nuspręsti, kad dalyvavimas atitinkamoje viešojoje įstaigoje yra „netikslingas“ – ar sprendimas turėtų būti priimamas atsižvelgiant į ekonominį tikslingumą ar ir į kitus aspektus. Pastebėtina, kad sąvokos „netikslinga“ turinys plačiau taip pat neatskleidžiamas ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, tikslintinos Įstatymo projekte numatytos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygos. Atitinkamai panašaus pobūdžio pastaba teiktina ir dėl keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto.
2. Tikslintina keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta formuluotė „apmokėjimo būdas (pinigais)“. Keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atsiskaitant suma pinigais įmokama į institucijos sąskaitą, todėl manytina, vertinant Įstatymo projekte numatytą reguliavimą, kad atsiskaitymo būdas galėtų būti tik pinigai, juos pervedant į institucijos sąskaitą. Taigi svarstytina, kodėl Įstatymo 17 straipsnio 10 dalies 3 punktas formuluojamas taip, tarsi galėtų būti ir kita, alternatyvi atsiskaitymo priemonė.
3. Svarstytina, ar nebūtų tikslinga keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje prie pranešime apie dalininko teisių pardavimą teikiamos informacijos nurodyti ir informaciją, kur galima susipažinti su viešosios įstaigos, kurios dalininko teisės būtų perleidžiamos, metiniu pranešimu (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 9 straipsnis).
4. Keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 10 dalies 6 punkte numatyta, kad pasiūlymai institucijai pirkti parduodamas dalininko teises gali būti pateikiami tiek raštu, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis, o keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad dalininko teisės būtų parduodamos pasiūlymą pirmiausiai pateikusiam asmeniui. Įvertinus minėtose dalyse nustatytą reguliavimą, svarstytina, kaip objektyviai būtų nusprendžiama, kuris pasiūlymas buvo pateiktas pirmiau, susiklosčius situacijai, kai keli pasiūlymai būtų pateikiami skirtingomis priemonėmis panašiu metu, bei ar toks Įstatymo projekte numatytas reguliavimas atskirais atvejais negalėtų būti pagrindas kilti ginčams.
5. Įvertinus keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje nustatytą reguliavimą, svarstytina, ar nebūtų tikslinga Įstatymo projekte numatyti minimalius reikalavimus teikiamam pasiūlymui, kad būtų galima objektyviai konstatuoti atvejus, kada laikytina, kad „neįmanoma identifikuoti pasiūlymą teikiančio asmens“, taip pat reikėtų Įstatymo projekto apibrėžtai numatyti pasekmes, jeigu nebūtų įmanoma identifikuoti pasiūlymą teikiančio asmens.
6. Svarstytina, ką reiškia keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 15 dalyje vartojama formuluotė „sutartis dėl dalininko teisių pirkimo–pardavimo nesudaroma“, t. y., ar ši sąvoka apimtų situacijas, kai nepateikiamas nei vienas pasiūlymas, ar (ir) šis reguliavimas skirtas reguliuoti santykius, kai sutartis nesudaroma su pasiūlymą pateikusiu pirkėju – siūlytina tikslinti Įstatymo projekte vartojamą formuluotę. Be to, keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad sutartis turi būti sudaroma per 10 darbo dienų. Ši nuostata įpareigoja valstybės ir savivaldybės institucijas elgtis taip, kad sutartis būtų sudaryta, todėl jos nesudarymą Įstatymo projekte tikslinga sieti su pirkėjo atsisakymu sudaryti sutartį ar neatvykimu sudaryti sutartį per nustatytą terminą. Kita vertus, pastebėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „jeigu pirkėjo neatsirastų, valstybė ar savivaldybė ir toliau liktų viešosios įstaigos dalininkė“. Jeigu, vis dėlto, keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 15 dalis netaikytina kai nepateikiamas nei vienas pasiūlymas, svarstytina, ar reguliavimas, kai būtų numatoma galimybė skelbti apie dalininko teisių pardavimą pakartotinai (jeigu po pranešimo pirmą kartą nebūtų pateiktas nei vienas pasiūlymas), nebūtų laikomas labiau atitinkančiu institucijos interesų, atsižvelgiant į tai, kad valstybė ar savivaldybė perleistų dalininko teises atitinkamoje viešojoje įstaigoje, kai dalyvavimas joje valstybei ar savivaldybei „netikslingas“.
7. Keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatoma įtvirtinti reguliavimą, kuriuo valstybė ar savivaldybė galėtų pirkti viešosios įstaigos dalininko teises iš kitų dalininkų, jeigu po to valstybė ar savivaldybė taptų tos viešosios įstaigos savininke. Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nenumatoma, kodėl tokiu būdu nuspręsta apriboti valstybės ar savivaldybės galimybę investuoti į viešąją įstaigą – siūlytina pildyti Įstatymo projekto lydimuosius dokumentus minėtais aspektais. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir su minėtu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu reguliavimu susijusiai keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 8 daliai.
8. Laikytina, kad keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 8 dalis iš esmės nustato steigimo sąlygas, todėl tai turėtų būti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo reguliavimo dalykas. Tuo tarpu Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato reguliavimą dėl valstybių ir savivaldybių turto investavimo vykdant steigimo sutartyje prisiimtus steigėjo turtinius įsipareigojimus, t. y. pirmu etapu laikytinas steigimo sutarties sudarymas, o po to – sprendimas investuoti, todėl keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje numatytą reguliavimą siūlytina įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme. Be to, keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 8 dalis pateikia nuorodą į Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o jame nustatytas reguliavimas ne tik dėl viešųjų įstaigų, bet ir dėl akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių.
Dėl teisės technikos:
1. Kadangi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta nuoroda į „Vyriausybės sprendimus“, manytina, kad keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte tikslinga palikti nuorodą „Vyriausybės nutarimu“ ir papildyti šį punktą „savivaldybės tarybos sprendimu“ ir išbraukti keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 6 dalį. Be to, siūlytina tikslinti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojamą sąvoką „Vyriausybei priėmus sprendimus“, atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju Vyriausybė priimtų nutarimą. Atitinkamai tikslintini ir keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 7 ir 8 dalys.
2. Siūlytina tikslinti keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje esančios formuluotės „kitos savivaldybės tarybos sutikimas“, ir formuluoti šią sąvoką siejant ją su savivaldybe, kuriai būtų perduodamas atitinkamas turtas.
3. Tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalis, numatant, kad Įstatymo 19 straipsnis būtų pildomas 6 dalimi.
4. Siūlytina keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 9 dalį išskirti į dvi dalis, iš kurių viena nustatytų reguliavimą, susijusį su biudžetinės įstaigos pertvarkymu (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kita – su valstybės ar savivaldybės įmonės pertvarkymu (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalimi siekiama supaprastinti biudžetinių įstaigų pertvarkymą į viešąsias įstaigas, atsižvelgiant į, be kita ko, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas iki 2011 gruodžio 31 d. pertvarkyti aukštąsias mokyklas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias. Šis aiškinamojo rašto argumentas laikytinas neatitinkančiu Įstatymo projekte numatyto reguliavimo, kadangi Įstatymo projektui įsigaliojus 2012 m. sausio 1 dieną (Įstatymo projekto 6 straipsnis), Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pertvarkymas jau turėtų būti įgyvendintas.
Papildomai Teisingumo ministerija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas (Nr. XIP–456) Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6, 10, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teisingumo ministerijos nuomone, būtų tikslinga minėto projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, keičiančias Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, įtraukti į teikiamą išvadai gauti Įstatymo projektą ir minėtus pakeitimus priimti kartu su teikiamu Įstatymo projektu. Įgyvendinus minėtą siūlymą Vyriausybės nutarimu, kuriuo Projektai būtų teikiami Lietuvos Respublikos Seimui, kartu turėtų būti atšauktas Seime registruotas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6, 10, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Papildomai dėl Projektų teisės technikos teikiamos šios pastabos:
1. Projektų lydimoji medžiaga turėtų būti peržiūrėta ir patikslinta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisykles, kurios buvo pakeistos Vyriausybės 2011 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 66.
2. Taip pat pastebėtina, kad kartu su Projektais turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo Projektai būtų teikiami Lietuvos Respublikos Seimui.
Dėl Projektų numatomo teisinio reguliavimo tikslo ir galimų pasekmių Teisingumo ministerija pastabų bei pasiūlymų neturi
Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis
Erika Dubovskytė, tel. (8 5) 266 2882, el. p. [email protected] Originalas nebus siunčiamas