LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius,
tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],
atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
|
2011-03- |
Nr. |
|
Į 2011-02-07 |
Nr. (7.7-09)-3-348 |
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teisinei išvadai gauti pateiktą Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), teikia šią teisinę išvadą.
Iš esmės pritardama Projektu siekiamam tikslui, Teisingumo ministerija pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus dėl Projekte numatytų teisinio reguliavimo priemonių ir Projekto teisės technikos:
1. Iš Projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias šio Projekto tikslas – užtikrinti valstybės žalios naftos ir naftos produktų valstybės atsargų sudarymą, sukaupimą, tvarkymą ir naudojimo kontrolę ir sukurti sąlygas įvykdyti Europos Sąjungos teisės įpareigojimus dėl minimalaus kiekio naftos ir (arba) naftos produktų atsargų išlaikymo įvykdymo, taip pat sistemiškai įvertinus Projekte numatytą teisinį reguliavimą ir vartojamas sąvokas bei formuluotes, lieka neaišku, kokios atsargos šio Projekto nuostatų kontekste bus laikomos valstybės atsargomis: ar visas privalomai sukaupti atsargų minimalus kiekis, numatytas Projekto 6 straipsnio 4 dalyje, ar tik tokios atsargos, kurias Lietuvos naftos produktų agentūra (toliau – Agentūra) sukaupia ir tvarko valstybės lėšomis. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Projekte siūlytina apibrėžti valstybės atsargų sąvoką, iš esmės peržiūrėti Projekto nuostatas, aiškiai nustatant, kurios iš jų yra taikomos visų atsargų sudarymui, sukaupimui ir tvarkymui, o kurios ir jų – tik valstybės lėšomis kaupiamų atsargų sudarymui, sukaupimui ir tvarkymui. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Projekte kaip sinonimai dažnai vartojamos neapibrėžtos, tarpusavyje konkuruojančios sąvokos, pavyzdžiui, sąvokos „valstybės žalios naftos ir naftos produktų atsargos“, „naftos ir naftos produktų valstybės atsargos“, „naftos ir naftos produktų atsargos“, „naftos atsargos“, „valstybės atsargos“, „atsargos“ ir panašiai. Projekte pirmiau nurodytas sąvokas siūlytina aiškiai apibrėžti ir vartoti nuosekliai.
2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina aiškiai nurodyti, kokios įmonės bus laikomos Europos Sąjungos valstybių įmonėmis (Projekto 2 straipsnio 2 dalis).
3. Manytina, kad Projekto 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų nustatymas savo esme yra naftos atsargų kaupimo ir laikymo teisinis reguliavimas, o ne naftos atsargų sudarymas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikto naftos atsargų sudarymo apibrėžimo kontekste Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl Vyriausybės ar jos pavedimu Energetikos ministerijos kompetencijos nustatyti Lietuvos Respublikos atsargų sudarymo, t.y. naftos atsargų nomenklatūros, lėšų dydžio, atsargų kiekio, jų sukaupimo terminų, laikymo sąlygų nustatymo, tvarką yra nelogiškos. Be to, kadangi Projekte nėra reguliuojamas naftos atsargų sudarymas, apskritai abejotina Projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikto naftos atsargų sudarymo apibrėžimo tikslingumu.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiant naftos atsargų tvarkymo sąvoką vartojama atsargų atnaujinimo sąvoka toliau Projekte neminima (Projekto 17 straipsnyje reguliuojamas tik atsargų keitimas, iš esmės patenkantis į atsargų atnaujinimo sąvoką). Atsižvelgiant į tai, Projekto 2 straipsnio 10 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje siūlytina braukti žodį „atnaujinimas“.
5. Projekte vartojama atsargų kaupimo kontrolės sąvoka keistina Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkančia atsargų kaupimo priežiūros sąvoka.
6. Abejotina, ar atsargų kaupimas galėtų būti priskirtas atskiram sektoriui. Siūlytina atitinkamai tikslinti Projekto 3 straipsnio 2 dalies formuluotes.
7. Manytina, kad atsargų kaupimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus turėtų nustatyti Projektas, o ne šio Projekto pagrindu Vyriausybės ar jos pavedimu Energetikos ministerijos tvirtinami poįstatyminiai teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias Vyriausybė ar jos pavedimu Energetikos ministerija nustato atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo, kontrolės tvarką, konkuruoja su galiojančiomis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 7 punkto nuostatomis, pagal kurias nustatyti energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką yra Energetikos ministerijos kompetencija, t.y. nereikalaujant tam atskiro Vyriausybės pavedimo. Pažymėtina, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja Energetikos įstatymui. Kadangi nafta ir naftos produktai patenka į energetikos sektorių, Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Energetikos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą.
9. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje numatyta sąvoka „nustatytą minimalų dydį“ vartotina daugiskaita.
10. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje numatyta, kad Tarnyba tikrins ne tik su atsargų kaupimu, bet ir su atsargų tvarkymu susijusius apskaitos dokumentus ir duomenis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai papildyti Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 sakinio nuostatas (po žodžio „kaupiant“ įrašant žodžius „ir tvarkant“).
11. Atsižvelgiant į Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias Agentūra yra atsakinga tik už valstybės atsargų kaupimą ir tvarkymą, siūlytina atitinkamai tikslinti Projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias Agentūra kaupia ir tvarko visas atsargas.
12. Projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Agentūra susidarius ekstremaliai situacijai šias atsargas panaudoja, keičia ir perleidžia, derintinos su Projekto 18 straipsnio nuostatomis, pagal kurias ekstremalios situacijos atveju atsargos gali būti naudojamos. Kartu svarstytina, ar ekstremalios situacijos atveju Projekto 17 straipsnyje nustatyta tvarka galėtų būti vykdomas atsargų keitimas. Be to, pagal Projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą atsargų naudojimo sąvokos apibrėžimą, perleidimas jau patenka į atsargų panaudojimo sąvoką, todėl Projekto 3 straipsnio 4 dalyje vartojama perleidimo sąvoka brauktina kaip netikslinga ir nekorektiška.
13. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamos naftos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų, ūkio subjektų, kaupiančių ir (ar) laikančių naftos ar naftos produktų atsargas, sąvokos keistinos Projekto 3 straipsnio 1 dalyje įvestu naftos įmonės sutrumpinimu. Atsižvelgiant į Projekto 3 straipsnio 1 dalyje įvestą naftos įmonės sąvoka, taip pat siūlytina peržiūrėti ir atitinkamai tikslinti kituose Projekto straipsniuose vartojamas sąvokas.
14. Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias Tarnyba, vadovaudamasi patvirtinta tikrinimo tvarka, ne rečiau kaip kartą per metus tikrina Agentūros ir naftos įmonių veiklą kaupiant ir tvarkant atsargas bei valstybės atsargų laikymo sąlygas, siūlytina įvertinti atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad planinių patikrinimų atlikimo periodiškumas turi būti pagrįstas, taip pat į šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, reikalaujantį, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai būtų proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą.
15. Pažymėtina, kad Projekto 4 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kokius konkrečius privalomus vykdyti nurodymus turės teisę nustatyti Tarnyba, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi trūkumus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 2.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat į Civilinio kodekso 2.80 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą valstybės institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą.
16. Atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 7 ir 10 dalyse pateiktus naftos atsargų kaupimo ir tvarkymo sąvokų apibrėžimus, iš Projekto 5 straipsnio 1 dalies siūlytina braukti formuluotes „(nupirkimą ir laikymą saugojimo vietose)“, „(atnaujinimą, keitimą, pardavimą, nurašymą, atkūrimą) bei jų apskaitos vedimą“.
17. Projekto 5 straipsnio nuostatos dėl Agentūros teisinio statuso tikslintinos atsižvelgiant į žemiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
17.1. Projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė, kad Agentūra veikia „vadovaudamasi bendru interesu“ tikslintina atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, pagal kurią valstybės įmonė yra viešasis juridinis asmuo, taip pat į Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad viešųjų juridinių asmenų tikslas – tenkinti viešuosius interesus, siūlytina braukti Projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatytą Agentūros požymį – „nesiekia pelno įmonės savininkui – valstybei“.
17.2. Pažymėtina, kad Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad visas Agentūros pelnas yra skiriamas šio Įstatymo Agentūrai numatytoms funkcijoms įgyvendinti, neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo12 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias valstybės įmonėje turi būti sudaromas privalomasis rezervas, kurį turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų paskirstytinojo pelno.
17.3. Atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nurodoma teisės akte, kuriuo steigiama įmonė, kaip perteklinę siūlytina braukti Projekto 5 straipsnio 3 dalį.
17.4. Iš Projekto 5 straipsnio 4 dalies formuluočių lieka neaišku, koks atsargų kaupimo ir tvarkymo perleidimas čia turimas mintyje. Vertinant šias nuostatas taip pat atkreiptinas dėmesys į Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose siūloma nustatyti, kad Agentūra yra atsakinga už valstybės atsargų kaupimą ir tvarkymą. Manytina, kad būtent dėl Agentūrai numatytų pareigų, susijusių su viešųjų interesų tenkinimu, Projekte numatyta Agentūros kaip valstybės įmonės teisinė forma. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje numačius teisę perleisti atsargų kaupimą ir tvarkymą kitoms įmonėms, teikiančioms šias paslaugas, o to paties straipsnio 6 dalies 6 punkte, taip pat Projekto 10 straipsnio 3 dalyje numačius Agentūros teisę valstybių narių subjektams teikti paslaugas, susijusias su atsargų kaupimu ir tvarkymu, apskritai abejotina tokios valstybės įmonės, kuri iš esmės vykdytų ūkinę komercinę veiklą, tikslingumu.
17.5. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas, Įmonių bankroto įstatymas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas nenumato jokių išimčių, susijusių su galimybe valstybės įmonėms netaikyti bankroto ir (ar) restruktūrizavimo procedūrų. Atsižvelgiant į tai, Projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad Agentūrai nėra taikoma bankroto ar (ir) restruktūrizavimo procedūra, yra nepagrįstos ir neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo.
18. Iš Projekto 5 straipsnio 6 dalies 1 punkto formuluočių lieka neaišku, ar Agentūrai suteikiami įgaliojimai leisti Europos Komisijai ir jos įgaliotiems asmenims atlikti šiame punkte numatytus patikrinimus, užtikrinant jiems teisę patekti į visas, taigi ir naftos įmonių atsargų saugojimo vietas, ar tik į valstybės atsargų saugojimo vietas bei teisę susipažinti su visais atsargų dokumentais ir registru.
19. Projekto 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostata, kad Agentūra administruoja atsargų registrą derintina su Projekto 22 straipsnio 1 dalies formuluotėmis, pagal kurias Agentūra tvarko atsargų registrą. Projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte minima suvestinės sąvoka keistina Projekto 22 straipsnio 9 dalyje numatyta ataskaitos sąvoka. Atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose, apskritai abejotina Projekto 5 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų nuostatų, iš esmės dubliuojančių toliau Projekte nustatytą teisinį reguliavimą, tikslingumu.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nenumatytas įgaliojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti nenumatytų atvejų planus, todėl siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas.
21. Kaip neaiškią siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalies 5 punkto formuluotę „<...> apie atsargų kiekius, kuriuos Agentūra gali įsipareigoti išlaikyti kitų valstybių narių subjektams“.
22. Siekiant teisinio apibrėžtumo, Projekto 5 straipsnio 6 dalies 6 punkte turėtų būti aiškiai nurodyta, iki kokio momento turi būti skaičiuojamas šiame punkte numatytas septynių mėnesių terminas paskelbti sąlygas, kuriomis Agentūra pageidauja valstybių narių subjektams teikti paslaugas, susijusias su atsargų laikymu.
23. Projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias teisės akto tekste neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas, o pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.
24. Įvertinus Projekto 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nėra pateiktas naftos produktų sąvokos apibrėžimas.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant Projekto 6 straipsnio 6 dalyje numatytą valstybės lėšomis kauptinų atsargų apskaičiavimo taisyklę, priklausomai nuo to, ar vidutinio dienos grynojo importo, ar vidutinio dienos vidaus suvartojimo poreikis bus didesnis, valstybės lėšomis kauptinų atsargų dydis keisis iš esmės: tuo atveju, jeigu didesnis bus vidutinio dienos grynojo importo poreikis, valstybė prisiims įsipareigojimą savo lėšomis kaupti tik trečdalį reikiamų atsargų, o tuo atveju, jeigu didesnis bus vidutinio dienos vidaus suvartojimo poreikis – valstybė įsipareigos sukaupti pusę visų kauptinų atsargų. Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti pateikti argumentai, pagrindžiantys tokį kauptinų atsargų dydžio tarp naftos įmonių ir valstybės paskirstymą.
26. Iš Projekto 9 straipsnio nuostatų lieka neaišku, koks sukauptinų atsargų kiekis bus pirmus tris kiekvienų metų mėnesius, kol Energetikos ministerija nustatyta tvarka apskaičiuos konkretų sukauptinų atsargų kiekį naujiems kalendoriniams metams. Siūlytina atitinkamai papildyti Projekto 9 straipsnio nuostatas.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad atsargų kaupimas – tai jų pirkimas. Sudarius atsargų pirkimo-pardavimo sutartį, šios sutarties pagrindu asmeniui atsiranda reikalavimo teisė perduoti atsargas, o reikalavimo teisė iš esmės reiškia asmens teisę reikalauti iš kito asmens perduoti tam tikrus daiktus, atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, taigi, reikalavimo teisę turintis asmuo negali būti laikomas atsargas kaupiančiu asmeniu, kadangi pagal Projekto 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą apibrėžimą, naftos atsargų kaupimas apima ne tik naftos atsargų pirkimą, bet ir jų laikymą jų saugojimo vietose. Manytina, kad tik reikalavimo teisę į konkrečias atsargas turintis asmuo negali būti laikomas tokių atsargų laikytoju (o tai yra būtina atsargų kaupimo sąlyga), kadangi jis nėra tokių atsargų valdytoju. Atsižvelgiant į tai, siūlytina iš esmės tikslinti Projekto nuostatas, reguliuojančias naftos atsargų kaupimą įgyjant į jas reikalavimo teisę.
28. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Projekto 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą naftos atsargų kaupimo sąvokos apibrėžimą, ši sąvoka apima naftos atsargų pirkimą, taigi, naftos atsargų kaupimas savo esme negali būti vertinamas kaip paslauga, todėl Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl atsargų kaupimo paslaugų teikimo vertintinos kaip teisiškai nekorektiškos ir tikslintinos iš esmės. Be to, abejotina šios dalies nuostatų, pagal kurias naftos įmonės gali sudaryti atsargų kaupimo ir tvarkymo sutartis dėl atsargų kaupimo tik su Agentūra arba kitomis Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis pagrįstumu: šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, jog pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę, galima tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių sąlygų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Kartu atkreiptinas dėmesys į Projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyto teisinio reguliavimo įvertinimui aktualias Paslaugų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatant reikalavimus teisės teikti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui (šiuo atveju Projekte nustatant reikalavimą, kad atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikėjais gali būti tik Agentūra ar kitos Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės), turi būti užtikrinama, kad šie reikalavimai atitiktų Paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principus. Vertinant Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų nustatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtiname poįstatyminiame teisės akte, taip pat atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimą, kuriame jis pabrėžė, kad poįstatyminiu teisės aktu „realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis“.
29. Tarpusavyje derintinos Projekto 11 straipsnio 2 dalyje vartojama sandėliavimo (terminalo) paslaugų sąvoka ir to paties straipsnio 3 dalyje vartojama laikymo paslaugų sąvoka. 31. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.845 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyti saugotojo atsakomybės pagrindai ir ribos (pagal šio straipsnio 1 dalį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą), abejotina Projekto 11 straipsnio 5 dalies nuostatų tikslingumu.
30. Vertinant Projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl reikalavimo teisės į konkretų konkrečių atsargų kiekį įgijimo ateities sandorių ar kitokių susitarimų pagrindu galimybės, pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad atsargų kaupimas savo esme bus jų pirkimas (Projekto 2 straipsnio 7 dalis), taigi, šiuo atveju reikalavimo teisė turėtų kilti būtent iš pirkimo-pardavimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, Projekto 12 straipsnio nuostatos, numatančios galimybę kaupti atsargas reikalavimo teisės, atsiradusios kitų susitarimų pagrindu, neatitinka kitų Projekto nuostatų, todėl turėtų būti tikslinamos. Pagal Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktą pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, t.y. ji laikoma sudaryta ne nuo daikto perdavimo momento, bet nuo susitarimo momento. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas įgis ne nuosavybės teisę į atsargas (ši teisė pereis nustatyta tvarka perdavus atsargas), bet reikalavimo teisę perduoti atsargas pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto 12 straipsnio nuostatas. Siekiant teisinio aiškumo, Projekte taip pat siūlytina pateikti ateities sandorių apibrėžimą, kartu nurodant, koks ateities sandorių ir pirkimo-pardavimo sutarčių tarpusavio santykis.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sandoriai (susitarimai) gali būti sudaromi tik su Europos Sąjungos subjektais, neatitinka Projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyto reguliavimo, pagal kurį įmonės, įpareigotos kaupti atsargas, gali sudaryti atsargų kaupimo ir tvarkymo sutartis dėl atsargų kaupimo nuosavybės ir/arba reikalavimo teisių būdais su Agentūra arba kitomis Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis. Siūlytina tarpusavyje suderinti šias Projekto nuostatas, aiškiai nurodant, su kokiais asmenimis gali būti sudaromi šio Projekto 12 straipsnio 1 dalyje numatyti sandoriai. Projekte taip pat siūlytina nurodyti, kokie asmenys bus laikomi Europos Sąjungos subjektais.
32. Svarstytina, ar pagrįstai Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma visais atvejais riboti ateities sandorių ar pirkimo-pardavimo sutarčių šalių teises perleisti savo pareigas tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, ribojant naftos įmonės, kaip vienos iš ateities sandorio šalių arba pirkėjo Civiliniame kodekse numatytą teisę tretiesiems asmenims perkelti savo skolą.
33. Projekto 12 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl prievolių, kylančių iš šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sandorio (susitarimo), neįvykdymo rizikos privalomojo draudimo Vyriausybės patvirtinta tvarka siūlytina peržiūrėti ir tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1789 patvirtintos Privalomųjų draudimų koncepcijos 33.7 punkto nuostatas, kad apsisprendžiant dėl privalomojo draudimo įvedimo, turi būti nagrinėjamos ir jo alternatyvos, pavyzdžiui, reikalavimas turėti banko garantiją ar laidavimo sutartį, taip pat į 33.5 punkto nuostatas, kad privalomasis draudimas turėtų būti įtvirtinamas tik įstatyme, kuriame tiksliai nurodoma privalomojo draudimo rūšis ir nustatomos pagrindinės draudimo sąlygos (draudėjas, draudimo objektas, draudimo suma ar jos nustatymo būdas, draudimo terminas ar jo nustatymo būdas ir kita) ir tik esant būtinybei išsamiau reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.
34. Kaip teisiškai nekorektiška tikslintina Projekto 13 straipsnio 4 dalies formuluotė „<...> valstybės reikalavimo teises į atsargas turto patikėjimo teisės pagrindu kaupia ir tvarko Agentūra“.
35. Kadangi naftos atsargų kaupimas jau apima ir jų laikymą saugojimo vietose (Projekto 2 straipsnio 7 dalis), Projekto 14 straipsnio vartojama sukauptų atsargų sąvoka keistina nupirktų atsargų sąvoka.
36. Svarstytina, ar Projekte neturėtų būti palikta šiuo metu galiojanti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais atsargos gali būti laikomos ir kitose valstybėse, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse.
37. Iš Projekto 14 straipsnio 4 dalies formuluočių lieka neaišku, kada kitose valstybėse narėse saugomos atsargos privalo būti atgabentos į Lietuvos Respubliką: atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatas atsargos gali būti vartojamos tik ekstremalios situacijos laikotarpiu, todėl Projekto 14 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą atgabenti į Lietuvos Respubliką kitose valstybėse narėse laikomas atsargas siūlytina sieti su ekstremalios situacijos naftos sektoriuje paskelbimu.
38. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje kaip perteklinę ir nesukuriančią teisinio reguliavimo siūlytina braukti formuluotę „siekiant racionalaus valstybės lėšų panaudojimo kaupiant ir tvarkant naftos atsargas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl būtinumo apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus“.
39. Iš Projekto 15 straipsnio 3 dalies nuostatų lieka neaišku, kokie atvejai bus laikomi ypatingos skubos ir koks tokių atvejų santykis su ekstremalia situacija naftos sektoriuje (šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl konkretaus ypatingos skubos atvejo, kuris gali atsirasti ekstremalios situacijos metu).
40. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 16 straipsnio 1 dalyje numatyta atsargų vartojimo sąvoka yra teisiškai neapibrėžta, be to, lieka neaišku, koks šios sąvokos santykis su Projekto 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta ir Projekto 18 straipsnyje, reguliuojančiame ekstremalią situaciją naftos sektoriuje, vartojama naftos atsargų naudojimo sąvoka, apimančia atsargų panaudojimą energijai gaminti ar jų pardavimą. Siūlytina tikslinti Projekto nuostatas ir nuosekliai vartoti teisiškai apibrėžtas sąvokas.
41. Abejotina Projekto 16 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimų dėl visų šalyje sukauptų atsargų pertekliaus realizavimo priima Energetikos ministerija, pagrįstumu: atsižvelgiant į Projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad naftos įmonių lėšomis sukauptos atsargos yra tų įmonių nuosavybė, sprendimą dėl naftos įmonių sukauptų atsargų pertekliaus turėtų priimti pačios naftos įmonės. Kartu siūlytina nurodyti, kokie veiksmai Projekte numatyto teisinio reguliavimo kontekste bus laikomi atsargų pertekliaus realizavimu.
42. Siūlytina papildyti Projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatas nurodant, kas tvirtins kuro natūralios netekties normas.
43. Projekto 16 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje nėra nuostatų, reguliuojančių atsargų perleidimą.
44. Siūlytina tikslinti Projekto 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, aiškiai nurodant, kad viešo konkurso būdu keičiamos tik valstybės turimos naftos atsargos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įgaliojama patvirtinti tik naftos produktų ir naftos valstybės atsargų pirkimo tvarką, todėl lieka neaišku, kas reguliuos viešo konkurso tvarką tuo atveju, kai valstybės naftos atsargos bus keičiamos tiesioginio keitimo būdu.
45. Projekto 17 straipsnyje vartojama naftos produktų keitimo sąvoka keistina šio straipsnio pavadinimą atitinkančia atsargų keitimo sąvoka.
46. Tarpusavyje derintinos Projekto 17 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią keičiami turi būti tik tokie naftos produktai, kurių saugojimo terminas baigiasi, ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Agentūra, nustačiusi, kad baigiasi naftos produktų saugojimo terminas arba pablogėja jų kokybė, raštu informuoja Energetikos ministeriją apie naftos produktų keitimą. Be to, Projekto 17 straipsnyje numatytą atsargų keitimo sąlygą (saugojimo terminų pasibaigimą) siūlytina sieti ne su įsipareigojimo pagal pasaugos (sandėliavimo) sutartį saugoti atsargas pabaiga, bet su atsargų tinkamumo naudoti ar pan. terminu. Kartu atkreiptinas dėmesys į Projekto 15 straipsnio 4 dalyje vartojamą sąvoką „laikymo garantijos trukmė“. Tuo atveju, jeigu ši sąvoka sutampa su Projekto 17 straipsnio 1 dalyje numatyta sąvoka „saugojimo terminas“, siūlytina suvienodinti šių sąvokų vartojimą Projekte.
47. Siūlytina atsisakyti Projekto 17 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo informaciją apie naftos produktų keitimą viešojo konkurso būdu skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, numatant reikalavimą pirmiau nurodytą informaciją skelbti Agentūros interneto svetainėje.
48. Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūlytina nurodyti, kokie atvejai galės būti laikomi ypatingos skubos ir kokios situacijos – vietinėmis krizėmis, arba pateikti nuorodą į tokias situacijas ar atvejus nustatančius teisės aktus.
49. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 3 straipsnio 1 dalyje jau įvestas trumpinys „naftos įmonės“, todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, Projekto 18 straipsnio 3 dalyje šiam trumpiniui neturėtų būti suteikiama nauja reikšmė.
50. Projekte vartojamos ekstremalios situacijos, ekstremalios situacijos naftos sektoriuje ir pan. sąvokos keistinos Energetikos įstatyme apibrėžta ir vartojama ekstremalios energetikos padėties sąvoka.
51. Siūlytina nurodyti, kokie subjektai Projekte numatyto teisinio reguliavimo kontekste bus laikomi Lietuvos Respublikos subjektais (Projekto 18 straipsnio 4 dalis).
52. Abejotina Projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias susidarius ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikos subjektai neturi teisės taikyti didesnių nei šioje dalyje numatytų naftos produktų krovos ir transportavimo tarifų tik Agentūrai, o ne visoms naftos įmonėms, pagrįstumu.
53. Svarstytina, ar pagrįstai Projekto 18 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad visoms valstybės valdymo institucijoms, nepriklausomai nuo jų vykdomų funkcijų, esant ekstremaliai situacijai, naftos produktų tiekimo ir vartojimo apribojimai taikomi mažiausiai. Vertinant Projekto 18 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat lieka neaišku, kokios tarnybos bus laikomos specialiosiomis. Be to, šios dalies paskutinį sakinį, kaip patenkantį į Projekto 19 straipsnio teisinio reguliavimo dalyką, siūlytina perkelti į Projekto 19 straipsnį.
54. Projekto 18 straipsnio 7 dalyje vartojama vietinių išteklių sąvoka turėtų būti pakeista Projekte apibrėžta sąvoka.
55. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 18 straipsnio 7 dalyje Energetikos ministerijai suteikiama neribota diskrecijos teisė priimti sprendimą dėl nukrypimo nuo šios dalies nuostatų. Kadangi tokios teisės įgyvendinimas gali turėti didelę įtaką naftos įmonėms ir naftos vartojimui šalyje, Projekte siūlytina aiškiai nurodyti, kokiais atvejais ir kokius sprendimus paskelbus ekstremalią situaciją įgaliojama priimti Energetikos ministerija.
56. Pažymėtina, kad Projekto 18 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios įpareigojimus įmonėms, eksportuojančioms biokurą, nepatenka į šio Projekto teisinio reguliavimo dalyką, todėl brauktinos.
57. Projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotė „<...> kai, iškilus žalios naftos ir (ar) naftos produktų teikimo sunkumams ar sutrikimams“ neatitinka Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto ekstremalios energetikos padėties įvedimo teisinio pagrindo – kai naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai. Be to, kadangi ekstremalios energetikos padėties įvedimo teisinis pagrindas jau nustatytas visam energetikos sektoriui taikomame Energetikos įstatyme, apskritai abejotina galiojančių nuostatų dubliavimo Projekte tikslingumu.
58. Kadangi Projekte numatytas teisinis reguliavimas taikomas naftos įmonėms, o ne visoms įmonėms, kurios verčiasi energijos ar energijos išteklių gavyba, gamyba, importu, eksportu, prekyba, atgabenimu, išgabenimu, vartojimu, siūlytina atitinkamai tikslinti Projekto 20 straipsnio 1 dalies formuluotes. Ši pastaba taip pat taikoma atitinkamoms Projekto 21 straipsnio nuostatoms. Be to, kaip teisiškai nekorektiškos tikslintos Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl vertimosi vartojimu.
59. Vertinant Projekto 21 straipsnio nuostatas dėl informacijos apie turimus kuro išteklius ir jų laikymo vietas bei kuro išteklių sunaudojimą ir atsargų ataskaitų teikimo Energetikos ministerijai, Tarnybai ir Ekstremalių situacijų komisijai, atkreiptinas dėmesys į Viešojo administravimo įstatymo 366 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nustatyta ūkio subjekto teisė neteikti priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs nors vienam priežiūrą atliekančiam subjektui.
60. Kadangi tam tikrų duomenų registravimas registruose paprastai siejamas su atitinkamų teisinių pasekmių atsiradimu, Projekto 22 straipsnyje numatytą atsargų registrą siūlytina keisti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 451 patvirtintas Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisykles steigiama valstybės informacine sistema.
61. Svarstytina, ar, siekiant užtikrinti tinkamą Projekto nuostatų dėl privalomo sukaupti naftos atsargų kiekio kontrolę, Agentūra neturėtų kaupti ir tvarkyti informaciją apie visas pagal Projektą privalomai kaupiamas atsargas, o ne tik apie Agentūros kaupiamas atsargas.
62. Projekto 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Agentūros pareigą Energetikos ministerijos ar Europos Komisijos prašymu parengti bet kokią kitokią ataskaitą, tikslintinos kaip teisiškai neapibrėžtos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos iš esmės dubliuoja to paties straipsnio 8 dalyje numatytą teisinį reguliavimą.
63. Atsižvelgiant į Valstybės registrų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateiktą registro sąvokos apibrėžimą, pagal kurį registras yra teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, Projekto 20 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl Agentūros vykdomų registro funkcijų vertintinos kaip teisiškai nekorektiškos.
64. Kadangi konkretų sukauptinų atsargų kiekį apskaičiuos Energetikos ministerija, o ne Agentūra (Projekto 9 straipsnio 1 dalis), abejotina, ar Agentūra savo rengiamoje ataskaitoje turėtų pagrįsti, kodėl atitinkamais metais yra pasirinktas vienas iš dviejų Projekto 6 straipsnyje nurodytų sukauptino atsargų kiekio nustatymo metodų (Projekto 22 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias apskaičiuotas sukauptinų atsargų kiekis yra taikomas visus kalendorinius metus, taip pat į Projekto 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad Agentūra rengia kiekvieno mėnesio ir kiekvienų metų atsargų ataskaitas, abejotina Projekto 22 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo kiekvienoje ataskaitoje pagrįsti, kodėl atitinkamais metais yra pasirinktas vienas iš dviejų 6 straipsnyje nurodytų sukauptino atsargų kiekio nustatymo metodų, racionalumu ir tikslingumu.
65. Projekto 22 straipsnio 8 dalies 2 sakinio nuostatos tikslintinos numatant, kad „šioms institucijoms prašant, Agentūra per 15 dienų nuo tokio prašymo gavimo pateikia šių institucijų prašomą viso atsargų registro kopiją.“
66. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 22 straipsnio pavadinimas „Atsargų registras“ neatitinka šiame straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo turinio, orientuoto į ataskaitų rengimą ir teikimą. Siūlytina tikslinti Projekto 22 straipsnio pavadinimą.
67. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 1 sakinio formuluotės tikslinos gramatiniu aspektu.
68. Projekto 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl šioje dalyje nurodytų asmenų pareigos saugoti ir neatskleisti informacijos, kuriai dėl jos pobūdžio taikomas profesinės paslapties reikalavimas, tikslintinos atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias informacija pripažįstama profesine paslaptimi ne dėl jos pobūdžio, bet dėl to, kad ją pagal įstatymus arba sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys.
69. Iš Projekto 23 straipsnio 2 dalies nuostatų lieka neaišku, kaip Europos Komisija prižiūrės, ar dirbantys Tarnybos pareigūnai, tarpininkai ir kiti asmenys bei koordinavimo grupės nariai laikosi šioje dalyje numatyto įpareigojimo saugoti ir neskleisti informacijos, kuri sudaro profesinę paslaptį.
70. Manytina, kad Projekto 23 straipsnio 3 dalies nuostatos, reguliuojančios asmens duomenų rinkimą, apskritai nepatenka į šio Projekto teisinio reguliavimo dalyką, todėl siūlytina atsisakyti šių nuostatų.
71. Kadangi konkretūs pažeidimai, už kuriuos atsakys asmenys, bus nurodyti specialiuose įstatymuose (Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Baudžiamajame kodekse ir kituose įstatymuose), Projekto 24 straipsnyje brauktina formuluotė „dėl atsargų įsigijimo, kaupimo, tvarkymo, laikymo, keitimo, realizavimo, informacijos ir kitų duomenų apie kaupiamas, tvarkomas ir (ar) laikomas atsargas suteikimo, taip pat asmenys, nebendradarbiavę su kontrolės institucijomis“.
72. Projekto 25 straipsnis brauktinas.
73. Kadangi Projekte numatytas teisinis reguliavimas (pavyzdžiui, Projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias ne mažiau kaip 25 procentai sukauptų atsargų privalo būti laikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pan.) gali turėti įtakos konkurencijai naftos sektoriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių 16.10 punkto nuostatomis, dėl šiame Projekte numatyto teisinio reguliavimo taip pat turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada.
74. Siūlytina tikslinti numatomą Projekto įsigaliojimo datą, kuri jau praėjo (2011 m. sausio 1 d.). Tikslinant šią datą, siūlytina atsižvelgti į numatomą Energetikos ministerijos rengiamų įstatymų projektų, susijusių su Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įsteigimu ir funkcijomis energetikos sektoriuje, įsigaliojimą, taip pat į Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. X-933, 36 punktą, pagal kurį derėtų užtikrinti, kad poįstatyminiai teisės aktai įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, t.y. įvertinti Projekto nuostatoms įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų parengimui ir patvirtinimui reikalingą laiką. Atitinkamai tikslintinas ir Projekto 2 straipsnyje nurodytas terminas, iki kurio Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų parengti ir patvirtinti šiam Projektui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
75. Kaip dubliuojančią Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina braukti Projekto 3 straipsnio formuluotę „<...> po to, kai jį pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas“.
Dėl galimų Projekte numatyto teisinio reguliavimo pasekmių Teisingumo ministerija pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi.
Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius
|
Jolita Meškelytė, tel. (8 5) 266 2883, el.p. [email protected] |
Originalas nebus siunčiamas |
|
|
|