LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 4, 6,7, 11, 12, 13, 14 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.
1.1. Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatyme (toliau – dokumentų ir archyvų įstatymas) (Žin., 2010, Nr. 79-4055), kuris įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., sąvoka „valstybinė archyvų sistema“ keičiama sąvoka „valstybės archyvai“, pavadinimas „Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ keičiamas pavadinimu „Lietuvos vyriausiasis archyvaras“, dėl to Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4, 6, 7, 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – įstatymo projektas) pateikiami Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352; 2008, Nr. 81-3183) (toliau – įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 3 ir 6 dalių, 7 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies redakcinio pobūdžio pakeitimai.
1.2. Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 5 dalių bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias kilnojamojo daikto įrašymą į Kultūros vertybių registrą, siūloma papildyti, nurodant, kad sprendimas dėl šių daiktų įrašymo į Kultūros vertybių registrą priimamas iš dalies remiantis įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis - Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai nustačius, kad šie daiktai atitinka siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus, nes dabartinės minėtų įstatymo straipsnių formuluotės nenustato, kokia tvarka kilnojamieji daiktai įrašomi į Kultūros vertybių registrą. Šiuo metu įstatymo 6 straipsnyje nustatytos įrašymo į Kultūros vertybių registrą sąlygos - dėl daikto sunaikinimo ar vertės praradimo grėsmės yra vertinamosios ir suteikiančios kompetentingai institucijai pernelyg plačią sprendimų priėmimo laisvę, sudarančią prielaidas ja piktnaudžiauti. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje patikslinama, kad Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija savo išvadą priima remdamasi nustatytais kriterijais.
1.3. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis kitų valstybių narių subjektų, įgijusių teisę tirti, konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes savo valstybėje narėje, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarką, nes pagal šiuo metu galiojančias įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas tokios teisės gali būti suteikiamos tik Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuotiems restauratoriams. Pažymėtina, kad Restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti restauratoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, reglamentuojantis Europos Sąjungos valstybių narių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūrą, patvirtintas kultūros ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-485 (Žin., 2008, Nr. 123-4685), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 75-2959) 3.1 ir 3.2 punktais.
1.4. Atsižvelgiant į tai, kad dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje nurodoma, kad leidimų vykdant kasinėjimus ar naudojantis paieškos įranga ieškoti kilnojamųjų daiktų išdavimo tvarką nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) (toliau – NKPAĮ), tačiau NKPAĮ jau nustatyta, kad taikomuosius ardomuosius tyrimus vykdo kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuoti tyrėjai, siūloma įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad įstatymo 3 straipsnyje nurodytų kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, ieškoti vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga gali NKPAĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai.
1.5. Įgyvendinant 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – paslaugų direktyva) 9 straipsnio nuostatas dėl to, kad būtinybė turėti leidimų išdavimo tvarką turi būti objektyviai pateisinta svarbiais visuomenės interesais, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje 2010-07-14 vykusio pasitarimo protokolo Nr. 9-135 nutarimus, įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti prekybos antikvariniais daiktais licencijavimo, kadangi pagal paslaugų direktyvos 9 straipsnio nuostatas šios veiklos rūšies licencijavimas laikytinas neproporcinga priemone tikslui – kultūros paveldo išsaugojimui - pasiekti.
1.6. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatas, nustatančias muziejų, bibliotekų ir archyvų pirmumo teisę įsigyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes, siūloma panaikinti, nes išimtinių teisių suteikimas tam tikrai subjektų grupei neužtikrina skaidrios ir sąžiningos prekybos principo įgyvendinimo, taip pat gali būti sudaromos prielaidos korupcijai.
1.7. Dabartinis kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų leidimų išvežti iš Lietuvos Respublikos išdavimo reglamentavimas nėra suderintas su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 153-6901) 5 straipsniu bei Civilinio kodekso 2.6 ir 2.75 straipsniais, kad visi asmens ūkinę komercinę veiklą ribojantys reikalavimai turi būti numatyti įstatyme, įtvirtinant aiškius, objektyvius, nediskriminacinius ir skaidrią procedūrą garantuojančius leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo kriterijus, taip pat apibrėžiant asmenis, kurie gali kreiptis dėl leidimų išdavimo, jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai siūloma įstatymo 14 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis papildyti atitinkamais reikalavimais.
Įstatymo projektas buvo aptartas 2010-11-08 Kultūros ministerijoje vykusiame suinteresuotų institucijų pasitarime, kuriame dalyvavo Teisingumo bei Ūkio ministerijų, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir antikvarų atstovai.
2. Parengto projekto tikslai
Tikslai:
Suderinti įstatymo nuostatas su dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Tuo tikslu įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 7 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas „valstybinė archyvų sistema“ ir „Lietuvos archyvų departamentas“ reikia pakeisti dokumentų ir archyvų įstatyme vartojamomis sąvokomis „valstybės archyvai“ ir „Lietuvos vyriausiasis archyvaras“.
Suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje ir užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą. Tuo tikslu reikia papildyti įstatymo 6 straipsnio 2 ir 5 dalių bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodant, kad sprendimas dėl šių daiktų įrašymo į Kultūros vertybių registrą priimamas Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai nustačius, kad šie daiktai atitinka siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus.
Suderinti įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis (Žin., 2008, Nr. 47-1747). Tuo tikslu reikia papildyti įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodant, kokia tvarka pripažįstama kitų valstybių narių subjektų, įgijusių teisę tirti, konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes savo valstybėje narėje, profesinė kvalifikacija.
Suderinti įstatymo nuostatas su NKPAĮ nuostatomis. Tuo tikslu reikia patikslinti įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodant, kad vykdant kasinėjimus ar naudojantis paieškos įranga ieškoti kilnojamųjų daiktų gali tik NKPAĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti tyrėjai.
Pakeisti įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į paslaugų direktyvos reikalavimus. Tuo tikslu reikia patikslinti įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad asmenys, norintys prekiauti antikvariniais daiktais, turi pranešti Kultūros paveldo departamentui apie prekybos vietas, laiką, numatomus parduoti daiktus ir kitą teisės aktuose numatytą informaciją, o dabar galiojančią nuostatą, kad šie asmenys turi gauti licenciją prekybai antikvariniais daiktais, panaikinti.
Panaikinti nuostatas, trukdančias užtikrinti skaidrios ir sąžiningos prekybos principo įgyvendinimą. Tuo tikslu reikia panaikinti įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatą, nustatančią, kad muziejai, bibliotekos ir archyvai turi pirmumo teisę įsigyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes.
Įstatyme įtvirtinti aiškius, objektyvius, nediskriminacinius ir skaidrią procedūrą garantuojančius leidimų išdavimo reikalavimus. Tuo tikslu reikia papildyti įstatymo 14 straipsnio 1 dalį nuoroda į Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąrašą. Taip pat reikia papildyti įstatymo 14 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas leidimų išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus iš Lietuvos Respublikos išdavimo reikalavimais.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami projekte aptarti klausimai.
Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 7 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos „valstybinė archyvų sistema“ ir „Lietuvos archyvų departamentas“.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimties atvejais, kai gresia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyto kilnojamojo daikto sunaikinimas ar kitoks jo praradimas, kultūros ministras turi teisę šį daiktą įrašyti į Kultūros vertybių registrą nesilaikydamas įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilnojamasis daiktas, nepriklausantis valstybei, gali būti įrašomas į Kultūros vertybių registrą tik savininkui sutikus, išskyrus atvejus, kai išduodamas leidimas jį laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos arba jeigu gresia jo sunaikinimas ar kultūrinės vertės sumažinimas. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad per 15 dienų Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustačius, kad antikvarinis daiktas yra svarbus Lietuvos kultūros paveldui, jis gali būti valstybės išperkamas arba savininkui sutikus įrašomas į Kultūros vertybių registrą.
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tirti, konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat vertybę, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus gali tik Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas.
Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškoti tokių daiktų vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga galima tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą.
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ar valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai ir (arba) kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje antikvarinių daiktų prekyba gali verstis laikydamiesi Vyriausybės nustatytų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių. Prekiauti antikvariniais daiktais galima tik gavus Kultūros paveldo departamento išduotą licenciją. Licencijų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad muziejams, bibliotekoms, kurių steigėjos yra valstybės ar savivaldybės institucijos, ir valstybinės archyvų sistemos įstaigoms Prekybos antikvariniais daiktais taisyklių nustatyta tvarka suteikiama pirmumo teisė įsigyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes iš asmenų, prekiaujančių antikvariniais daiktais.
Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarką. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo taryba nustačius, kad norimas išvežti kilnojamasis daiktas yra antikvarinis daiktas, kurio nebuvimas Lietuvoje nuskurdintų Lietuvos kultūros paveldą, leidimas negrąžinamai išvežti šį antikvarinį daiktą neišduodamas, o jei Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo taryba nustato, kad norimas išvežti antikvarinis daiktas yra nereikšmingas Lietuvos kultūros paveldui, savininko prašymu išduodamas leidimas šį antikvarinį daiktą išvežti negrąžinamai. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į Kultūros vertybių registrą įrašytą arba muziejuje ar bibliotekoje saugomą kilnojamąją kultūros vertybę iš Lietuvos Respublikos negrąžinamai išvežti draudžiama. Ji gali būti išvežta tik laikinai (iš Europos Bendrijos muitų teritorijos – iki 3 metų, į kitas Europos Sąjungos valstybes nares – pareiškėjo nurodytam laikui, bet ne ilgesniam kaip 3 metai), turint Kultūros paveldo departamento išduotą leidimą. Kultūros paveldo departamentas, gavęs rašytinį motyvuotą prašymą dėl šio termino pratęsimo, turi teisę jį pratęsti iki 12 mėnesių.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Sąvokos „valstybinė archyvų sistema“ ir „Lietuvos archyvų departamentas“ pakeičiamos sąvokomis „valstybės archyvai“ ir „Lietuvos vyriausiasis archyvaras“, nustatoma, kad sprendimas dėl kilnojamųjų daiktų įrašymo į Kultūros vertybių registrą visais atvejais priimamas remiantis siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijais, nustatoma, kokia tvarka pripažįstama kitų valstybių narių subjektų, įgijusių teisę tirti, konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes savo valstybėje narėje, profesinė kvalifikacija, nustatoma, kad vykdant kasinėjimus ar naudojantis paieškos įranga ieškoti kilnojamųjų daiktų gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodyti atestuoti tyrėjai, nustatoma, kad asmenys, norintys prekiauti antikvariniais daiktais, turi pranešti Kultūros paveldo departamentui apie prekybos vietas, laiką, numatomus parduoti daiktus ir atsisakoma licencijų prekiauti antikvariniais daiktais išdavimo, atsisakoma nuostatos, nustatančios, kad muziejai, bibliotekos ir archyvai turi pirmumo teisę įsigyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes, nustatomi leidimų išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus iš Lietuvos Respublikos išdavimo reikalavimai.
Bus suderintos įstatymo bei dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatos, bus skaidriau reglamentuotas kilnojamųjų daiktų įrašymas į Kultūros vertybių registrą, bus reglamentuota kilnojamųjų daiktų paieška vykdant kasinėjimus ar naudojantis paieškos įranga, bus taikomi paprastesni reikalavimai prekybą antikvariniais daiktais vykdantiems asmenims, įstatymu nustatomi reikalavimai asmenims, norintiems gauti leidimą išvežti antikvarinius daiktus į užsienį.
5. Galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
7. Kaip projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Projekto priėmimas turėtų teigiamą poveikį verslo sąlygoms bei jo plėtrai, nes bus sudarytos palankesnės sąlygos verstis prekyba antikvariniais daiktais.
8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą - kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Priėmus įstatymo projektą, būtų atitinkamai patikslinti:
- Kilnojamųjų kultūros vertybių, antikvarinių daiktų ir šiuolaikinio meno kūrinių aukcionų rengimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 393;
- Prekybos antikvariniais daiktais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1480;
Priėmus įstatymo projektą, būtų pripažintos netekusiomis galios Licencijų prekiauti antikvariniais daiktais išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1572.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų visų reikalavimų, atitinka bendrinės kalbos normas. Įstatymo projekte nekeičiamos įstatymo sąvokos ir nesiūlomos naujos sąvokos. Visos iki šiol galiojančios įstatymo sąvokos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka inventorizuotos Terminų banko.
10. Ar projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu projektui įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Įstatymo projekto nuostatas įgyvendinančius teisės aktų projektus iki įstatymo įsigaliojimo pateiktų Kultūros ministerija.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti projekto įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Šio projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Projektas derintas su Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Ūkio ministerija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Valstybine kultūros paveldo komisija.
14. Projekto autorius ar autorių grupė, projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Projektą parengė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus (vedėja I.Grigaitienė, tel. 2193459) vyr. specialistas M.Žolynas (tel. 2193460).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
Reikšminiai žodžiai – „kultūra“, „kultūriniai ryšiai“, „kultūros paveldas“, „kultūros vertybė“, „paveldo apsauga“.
|
Kultūros ministras |
Arūnas Gelūnas |