Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto numatomo poveikio vertinimo PAŽYMA

Sprendimo projekto rengėjas

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

Teisės akto projekto pavadinimas

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau vadinama – Įstatymo projektas)

Numatomo teisinio reguliavimo tikslas, pagrindas ir siūlomos priemonės jam pasiekti

Įstatymo projektu siekiama pašalinti teisinio reguliavimo trūkumus – aiškiau reglamentuoti privalomosios karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo pagrindus, nustatyti privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo tvarką, užtikrinti veiksmingesnį karo prievolės administravimą, racionalesnį išteklių naudojimą, optimizuoti karo prievolę administruojančių subjektų veiklą, užtikrinti karo prievolės sistemos skaidrumą, sumažinti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms administracinę naštą.

Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620 (Žin., 2008, Nr. 75-2942; 2010, Nr. 40-1908), kurioje siūloma parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą, kuris iš naujo reglamentuotų karo prievolės atlikimo ir užtikrinimo tvarką, pakeistų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas, susijusias su karo prievole. Projektas taip pat parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (Žin., 2008, Nr. 75-2942), kurioje siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti reikiamus įstatymų pakeitimo projektus ir konstatuota būtinybė išsaugoti karo prievolės institutą numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį persvarstyti kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 241 punkto nuostatą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 476 priemonę.

Įstatymo projektu siūloma keisti nuostatas, susijusias su privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ir atleidimo nuo jos atvejais, privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo pagrindais ir tvarka, ją atliekančių subjektų statusu, atranka į privalomąją pradinę karo tarnybą, karo prievolės administravimo subjektų funkcijomis, taip pat reglamentuoti privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo tvarką.

Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos ir neigiamos pasekmės

Teigiamos pasekmės: priėmus Įstatymo projektą bus aiškiai reglamentuoti privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo pagrindai ir tvarka, privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ir atleidimo nuo jos atvejai, tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo tvarka, nustatytas objektyvus atrankos į privalomąją pradinę karo tarnybą principas, atsisakyta prievolės administravimo subjektams priskirtų funkcijų dubliavimo, sumažinta administravimo našta dėl duomenų apie karo prievolininkus teikimo, reglamentuota privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo tvarka.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

Numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos ir jų poveikio įvertinimas

I alternatyva. Nepritarus Įstatymo projektui liktų neaiškus privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo reglamentavimas, netikslūs privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ir atleidimo nuo jos pagrindai, būtų ir toliau dubliuojamos karo prievolės administravimo subjektams priskirtos funkcijos, liktų nereglamentuota privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo tvarka, neužtikrintas karo prievolės sistemos skaidrumas, nebūtų galimybės atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos dėl karo prievolininko laikino sveikatos sutrikimo, taip pat tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Seimas priima sprendimą patvirtinti atitinkamiems metams nulinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, išliktų prieštaravimų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui.

II alternatyva. Pritarus Įstatymo projektui būtų aiškiau reglamentuoti privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos aktyviajame rezerve atlikimo pagrindai ir tvarka, ją atliekančių subjektų statusas, privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ir atleidimo nuo jos atvejai, įtvirtintas objektyvus ir nešališkas atrankos į privalomąją pradinę karo tarnybą principas, atsisakyta karo prievolės administravimo subjektams priskirtų funkcijų dubliavimo, sumažinta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms administravimo našta dėl duomenų apie karo prievolininkus teikimo, taip pat nustatyta privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, kuri yra karo prievolės sudedamoji dalis, atlikimo tvarka.

Informacija apie konsultavimosi su visuomene būdus, subjektus

Dėl Įstatymo projekto konsultuotasi su visuomene paskelbus Įstatymo projektą krašto apsaugos ministerijos interneto tinklalapyje bei Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje.

Kita svarbi informacija

Įstatymo projektui įgyvendinti reikia priimti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo, Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymų projektus.

__________________________________