LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO 12, 13, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBĖS TURTO NAUDOJIMĄ PATIKĖJIMO TEISE ĮSTATYMO 1, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus.

            Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 12, 13, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 1, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – įstatymų projektai) parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009 m. gruodžio 23 d. valstybinio audito „Valstybės įmonių valdymas“ ataskaitoje Nr. VV-P2-20-13-24 (toliau – VK ataskaita) pateiktą rekomendaciją – inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nustatant pareigą valstybės įmonėms lėšomis, gautomis iš valstybės biudžeto turtui įsigyti, didinti įmonės savininko kapitalą (VK ataskaitos 43 psl.). VK ataskaitoje nurodyta, kad per 2006-2008 m. savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės įmonėms turtui įsigyti skyrė apie 350,0 mln. litų ir pažymėta, kad valstybė, skirdama lėšų valstybės įmonėms turtui įsigyti, negauna grąžos mokesčių pavidalu, nes valstybės įmonės joms skirtas lėšas apskaito kaip dotacijas, nedidindamos įmonės savininko kapitalo, nuo kurio mokamas valstybės turto naudojimo patikėjimo teise mokestis (VK ataskaitos 41 psl.).

Parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.

Įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti VK ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir reglamentuoti turto, sukurto ar įgyto iš valstybės įmonei ar savivaldybės įmonei skirtų lėšų, vertės registravimą įmonės apskaitoje, taip pat patikslinti mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise objekto apibūdinimą.

Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai ir kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad įmonei patikėjimo teise perduoto turto vertė registruojama turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančiame kapitale arba įmonės savininko kapitale (t.y. nuosavame kapitale). Taip pat nustatyta, kad įmonės savininko kapitalą sudaro įmonės savininko jai perduoto turto, jei tai nėra turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė ar dotacija, vertė. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 12, 13, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad įmonės savininko kapitalą taip pat sudaro ir įmonės įgyto ar sukurto iš jai skirtų lėšų, jei lėšos skirtos turtui, kurio verte registruotinas įmonės savininko kapitalo padidėjimas, įsigyti ar sukurti, turto vertė. Taip pakeičiant įmonės savininko kapitalo apibūdinimą siekiama sudaryti prielaidas valstybės biudžeto įplaukoms, kurias sudaro mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, padidinti, nes tik valstybės įmonės apmokestinamos šiuo mokesčiu. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatyme nustatyta, kad šio mokesčio dydis – 2 procentai nuo įmonės savininko kapitale nurodyto turto vertės, tačiau ne mažesnis negu 10 procentų praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos.

Kai kuris patikėjimo teise įmonei perduotas valstybės turtas nenaudojamas įmonės veikloje ir įmonėje tik apskaitomas (pavyzdžiui, valstybinės reikšmės keliai). Nuo tokio turto vertės mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise nemokamas, tačiau tokio turto vertę jo savininkui taip pat svarbu žinoti, nes tai yra turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Kai įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos juridinį asmenį (pavyzdžiui, į akcinę bendrovę), toks turtas po pertvarkymo veiksiančiam juridiniam asmeniui negali pereiti, todėl siūlytina tikslinti tokio turto  registravimo įmonės apskaitoje reglamentavimą: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 12, 13, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai įmonė įgyja ar sukuria turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, tokio turto verte turėtų būti registruojamas nuosavo kapitalo padidėjimas (turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo dalyje).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 12, 13, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad iš įmonei skirtų lėšų įgyto ar sukurto turto vertė būtų nustatoma vadovaujantis šių lėšų panaudojimą pagrindžiančiais dokumentais.

Siekiant išspręsti klausimą, ką daryti su įmonei skirtomis lėšomis turtui, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, įgyti ar sukurti, jeigu nustatytąja tvarka priimamas sprendimas pertvarkyti įmonę (pavyzdžiui, į akcinę bendrovę), o įmonei skirtos lėšos iki pertvarkymo pabaigos nepanaudotos pagal paskirtį, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo         12, 13, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl tokių lėšų turėtų būti priimtas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad lėšos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo          1, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma, atsižvelgiant į numatomus įmonės savininko kapitalo apibūdinimo pakeitimus, atitinkamai tikslinti nuostatas, kuriose pateiktas mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise objekto apibūdinimas.

Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma.

Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

Įsigaliojus įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.

Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įgyvendinus įstatymuose siūlomas nuostatas būtų praplėsta mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise bazė, todėl padidėtų įplaukos į valstybės biudžetą. Be to, būtų sudarytos prielaidos tiksliau nustatyti valstybės turto, kurį patikėjimo teise turi valstybės įmonės, ir savivaldybių turto, kurį patikėjimo teise turi savivaldybių įmonės, vertę.

Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus. Įstatymų įgyvendinamųjų aktų parengimas, šių aktų metmenys.

Su įstatymų projektuose numatomu teisiniu reguliavimu šiuo metu susieti ir galioja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas; Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas; Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“.

Priėmus įstatymų projektus, reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo taisyklės būtų papildytos nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimo dėl įmonei skirtų lėšų priėmimą, kai lėšos, skirtos turtui, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, įsigyti ar sukurti, iki įmonės pertvarkymo pabaigos nepanaudotos pagal paskirtį.

Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektai neperkelia ir tiesiogiai neįgyvendina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatų.

Kiek lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas.

Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.

Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Negauta.

Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra pateikiamos sąvokos ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.

Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento (direktorė – A. Railaitė, tel. (8 5) 262 3477) Įmonių teisės skyriaus valstybės tarnautojai.

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“.

Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „valstybės įmonė“, „savivaldybės įmonė“, „savininko kapitalas“, „turtas“.

                        _______________________________________________________