NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO vertinimo pažyma

Teisės akto projekto pavadinimas

Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Reformos įstatymo projektas) ir su juo susijęs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo, Geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 8, 11, 13, 23, 24, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Geležinkelių transporto kodekso projektas).

Numatomo teisinio reguliavimo priežastys, tikslas, pagrindas ir siūlomos priemonės jam pasiekti

Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 pritarė Lietuvos Respublikos Seimas (Žin., 2008, Nr. 146-5870), XIII skyriaus „Susisiekimas ir komunikacijos“ 375 punkto nuostatos („užbaigsime Lietuvos geležinkelių restruktūrizavimo ir liberalizavimo reformą pagal ES direktyvų reikalavimus, atsižvelgdami į ES valstybių narių patirtį ir Lietuvos ypatumus (...), bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 758 priemonę buvo atliktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtinių ir finansinių įsipareigojimų auditas (auditą atliko UAB „Ersnt&Young Baltic“) ir pateikta šio audito ataskaita dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ turtinių ir finansinių įsipareigojimų steigiant valstybės įmonę viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti bei preliminarių steigimo išlaidų skaičiavimo (toliau – ataskaita). Taip pat dėl minėtų priežasčių buvo atlikta studija „Geležinkelių transporto sektoriaus reformos kryptys: infrastruktūros valdymo atskyrimo modelių teisinis įvertinimas“ (toliau – studija). Ataskaitoje ir studijoje įvertintos valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti (toliau – valstybės įmonė) įsteigimo pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 61-2182) nuostatas galimybės ir pateikti neigiami minėtos valstybės įmonės teisiniai ir finansiniai steigimo aspektai, kurių svarbiausieji yra šie: papildomas valstybės lėšų poreikis; veiklos efektyvumo ir masto ekonomijos mažėjimas, kaštų didėjimas; atskyrimo proceso kaštų nenumatymas teisės aktuose; sudėtingas spendimų priėmimo koordinavimas; interesų konfliktai tarp geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) dėl investicijų į geležinkelių infrastruktūrą, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir tvarkaraščių sudarymo bei geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimo; teisės aktuose nustatyti valstybės įmonės valdymo apribojimai; kiti aspektai (šias išvadas pagrindžiantys teiginiai ir argumentai pateikiami pridedamoje pažymoje dėl integruoto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio pasirinkimo pagrindimo). Taip pat ataskaitos ir studijos autoriai pateikė šias esmines išvadas: esamas integruotas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja modelis yra pakankamas, kad būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą; šis modelis užtikrina efektyvų ir saugų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą, naudojimą ir disponavimą ja.

Susisiekimo ministerija, įvertinusi minėtas ataskaitos ir studijos autorių išvadas ir ribotas valstybės biudžeto galimybes, kurios yra būtinos priimant spendimą steigti valstybės įmonę, parengė Reformos įstatymo projektą. Rengiant Reformos įstatymo projektą buvo:

1) įvertintos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, kurioms įgyvendinti buvo priimtas šiuo metu galiojantis Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas. Atlikus minėtą vertinimą, buvo sutikta su tuo, kad ataskaitoje ir studijoje pateikta esminė išvada, jog Europos Sąjungos teisės aktai imperatyviai nereikalauja atskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo ir priežiūros veiklos nuo vežimų geležinkelių transportu veiklų steigiant šioms veikloms vykdyti savarankiškus juridinius asmenis. Tai patvirtina 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (toliau – Direktyva 91/440/EEB), 6 straipsnio nuostatos, kurių esminiai aspektai yra šie: „valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad su geležinkelio įmonių teikiamomis transporto paslaugomis susijusios veiklos ir su geležinkelių infrastruktūros valdymu susijusios veiklos pelno bei nuostolių sąskaitos ir balansai būtų tvarkomi ir skelbiami atskirai; valstybės lėšos, skirtos vienai iš šių dviejų veiklos sričių, negali būti perkeltos į kitą sritį; šių dviejų veiklos sričių sąskaitos tvarkomos taip, kad atsispindėtų šis draudimas; valstybės narės taip pat gali numatyti, kad dėl minėto atskyrimo vienoje įmonėje turės būti įsteigti atskiri padaliniai arba kad infrastruktūrą valdys atskiras subjektas“. Siekiant įgyvendinti šias nuostatas 2004 m. buvo priimtas Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas, kuriame įtvirtintas vienas iš galimų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo būdų – atskiras geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis (šio modelio esmė – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymui sukurtas atskiras juridinis asmuo; geležinkelio įmonės (vežėjai) teikia tik su vežimais geležinkelių transportu susijusias paslaugas). Pagal reformos įgyvendinimo etapų terminus, nustatytus Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 153 (Žin., 2006, Nr. 22-704), šis modelis turi būti įgyvendintas iki 2011 metų pabaigos, tačiau įvertinus valstybės finansines galimybes ir tai, kad pagal Direktyvos 91/440/EEB nuostatas galimas ir integruotas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis (šio modelio esmė – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) yra vienas ir tas pats juridinis asmuo arba abu jie yra vienoje susijusių juridinių asmenų grupėje), parengtas Reformos įstatymo projektas, kuriuo pasirenkamas minėto integruoto geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio įgyvendinimas. Šis modelis labiau tinka Lietuvos geležinkelių transporto specifikai ir užtikrina svarbiausio Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų reikalavimo – sukurti lygias sąlygas visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), atitinkančioms Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktuose nustatytus reikalavimus, naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra – įvykdymą (geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas). Pažymėtina, kad šios sąlygos yra užtikrintos priėmus Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymą, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą (Žin., 2004, Nr. 72-2489) ir šiuos įstatymus įgyvendinančius teisės aktus. Integruoto geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio pasirinkimas vietoj atskiro geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio šių sąlygų nepanaikina;

2) susipažinta su Europos Sąjungos valstybių narių patirtimi įgyvendinant Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų reikalavimus dėl geležinkelių infrastruktūros valdymo. Išnagrinėjus šią patirtį, galima konstatuoti, kad dauguma Europos Sąjungos valstybių narių yra pasirinkusios ir sėkmingai įgyvendina vadinamąjį integruotą geležinkelių infrastruktūros modelį. Tai Airija, Austrija, Belgija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Vengrija ir Vokietija (Čekijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Suomijos integruotas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelis pasižymi tuo, kad esmines viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdo nacionalinė geležinkelio įmonė (vežėjas), nors formaliai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju paskirtas atskiras juridinis asmuo). Tuo tarpu Bulgarija, Danija, Didžioji Britanija, Ispanija, Olandija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Švedija yra Europos Sąjungos valstybės narės, kurios yra pasirinkusios vadinamąjį atskirą geležinkelių infrastruktūros valdymo modelį.

Reformos įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad būtų užbaigta geležinkelių transporto reforma (toliau – reforma) pagal Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų reikalavimus, Lietuvos geležinkelių transporto ypatumus ir Europos Sąjungos valstybių narių patirtį, taip pat, kad būtų sukurtos reikiamos sąlygos skaidriai valdyti, naudoti viešąją geležinkelių infrastruktūra ir ja disponuoti bei efektyviai panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir ja disponavimo veiklos atskyrimui nuo keleivių, bagažo bei krovinių vežimo veiklų ir aiškiam reformos administravimui.

Siekiant siūlomo teisinio reguliavimo tikslo, Reformos įstatymo projektu siūlomos šios nuostatos:

- pakeisti Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo pavadinimą ir nustatyti, kad šis įstatymas vadinsis Geležinkelių transporto reformos įstatymu. Šiuo pakeitimu siekiama panaikinti neaiškumą, kai sąvoka „geležinkelių transportas“ pagal Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 10 dalį ir sąvoka „geležinkelių transporto sektorius“ pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apibrėžiami vienodai;

- patikslinti geležinkelių transporto reformos tikslus, kurie susiję su šiais svarbiausiais aspektais: reikiamų sąlygų sukūrimas visoms Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių teritorijose įsteigtoms ir teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelio įmonėms (vežėjams) sąžiningai konkuruoti tarpusavyje ir su kitų transporto rūšių vežėjais, skaidriai valdyti, naudoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir ja disponuoti, efektyviai panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir atskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir ja disponavimo veiklos funkcijas ir finansinę apskaitą nuo keleivių, bagažo ir krovinių vežimo veiklų funkcijų ir finansinės apskaitos;

- nustatyti šias reformos įgyvendinimo priemones: 1) viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas ir žemės sklypai, kuriuos užima viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, šio Įstatymo nustatyta tvarka perduodami patikėjimo teisėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui; 2) atliekama viešosios geležinkelių infrastruktūros turto, perduoto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, registracija; 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos ataskaitos ir finansinių ataskaitų rinkiniai paskelbiami viešai; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) sudaromose veiklos vidaus pelno (nuostolio) ataskaitose ir balansuose nurodomi jų tarpusavio įsiskolinimai; 5) geležinkelių transporto eismo organizavimo funkcija perduodama viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Kadangi šioms priemonėms įvykdyti reikia laiko, įstatymo projektu siūloma pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti konkrečius reformos priemonių įgyvendinimo terminus;

- apibūdinti integruotą geležinkelių infrastruktūros valdymo modelį. Reformos įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad: 1) šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta dukterinė įmonė; 2) akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas priėmimo–perdavimo aktu perduodamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, su kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija sudaro turto patikėjimo sutartį. Atitinkamai (perduoto turto vertės dydžiu) sumažinamas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas bei anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos; 3) valstybinė žemė, kurią užima viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduodama patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui;

- detalizuojant integruoto geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio įgyvendinimą, reformos įstatymo projektu siūloma įtvirtinti šias nuostatas: 1) kartu su viešosios geležinkelių infrastruktūros turtu, perduodamu patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, įstatymų nustatyta tvarka perduodama akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ finansinių įsipareigojimų dalis, proporcinga perduotam turtui sukurti ir atnaujinti panaudotų paskolų daliai, bei kiti įsipareigojimai, susiję su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veikla. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui perduodamas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas vertinamas pagal jo likutinę vertę; 2) bankams suteiktos valstybės garantijos, kad būtų užtikrintas viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktų paskolų grąžinimas, galioja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo perimtiems įsipareigojimams užtikrinti; 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas registruojamas valstybės biudžeto lėšomis; 4) nepriklausantys viešajai geležinkelių infrastruktūrai ir nenaudojami keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ gamybinės paskirties objektai, inžineriniai tinklai, pastatai ir patalpos (jų dalys) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduodami valstybės ar savivaldybių nuosavybėn. Atitinkamai (perduoto turto vertės dydžiu) sumažinamas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.

- nustatyti šias viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, vykdomas reformos metu: 1) užtikrinti, kad visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešąja geležinkelių infrastruktūra naudotųsi lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nustatyta tvarka; 2) periodiškai skelbti viešai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinius; 3) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams) naudotis techninę analizę ir pateikti jos duomenis Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos; 4) teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos visus duomenis, būtinus rinkliavoms už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas nustatyti, ir užtikrinti, kad šie duomenys būtų teisingi ir pateikti nustatytu laiku; 5) įregistruoti perduoto viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą kaip valstybės nuosavybę ir patikėjimo teisę į jį nekilnojamojo turto registre ir tvarkyti šio turto apskaitą;

6) vykdyti kitas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir kituose teisės aktuose;

- nustatyti, kad valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba – reformos metu vykdo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse. Šiuo reglamentavimu siekiama aiškaus reformos administravimo ir išvengti teisės aktų nuostatų kartojimo, nes minėtų valstybės institucijų funkcijos detaliai reglamentuotos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Geležinkelių transporto projektu numatomo teisinio reguliavimo pagrindas – minėtosios Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos nuostatos, taip pat keičiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo nuostatos, nes valstybės įmonės statusas ir funkcijos yra įtvirtintos ir Geležinkelių transporto kodekse.

Teikiamo Geležinkelių transporto kodekso projekto parengimą paskatino šios priežastys:

- būtinybė suderinti Geležinkelių transporto kodekso (Žin., 2004, Nr. 72-2489) nuostatas, susijusias su valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti (toliau – valstybės įmonė) vaidmeniu ir funkcijomis, su Reformos įstatymo projekto nuostatomis;

- siekis perkelti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/110/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL 2008 L 345, p. 62) (toliau – Direktyva 2008/110/EB) nuostatas dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos sertifikavimo bei 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44) (toliau – Direktyva 2001/14/EB) 6 straipsnio 2–5 dalių nuostatas į įstatymą;

- būtinybė suderinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas, reglamentuojančias geležinkelių transporto viešąjį administravimą, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) nuostatomis;

- būtinybė užtikrinti 2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimo 2007/756/EB, kuriuo priimama bendra nacionalinio geležinkelių riedmenų registro specifikacija, kaip numatyta Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse (OL 2007 L 305, p. 30) (toliau – Sprendimas 2007/756/EB) tiesioginį taikymą ir palengvinti administracinė naštą asmenims registruojant konteinerius;

- tikslingumas patikslinti perkeltas Direktyvos 2001/14/EB nuostatas dėl geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo ir finansavimo ir įtvirtinti nuostatas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų paskirstymo;

- siekis užtikrinti detalesnį Direktyvos 1991/440/EEB 10 ir 10a straipsnių nuostatų dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra perkėlimą;

- užtikrinti 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44) (toliau – Direktyva 2001/14/EB) reikalavimų dėl nepriklausomo rinkos reguliavimo užtikrinimo įgyvendinimą;

- perkelti šios Direktyvos 2001/14/EB nuostatas dėl rinkos reguliuotojo nagrinėjamų skundų pobūdžio ir subjektų, kurie privalės teikti rinkos reguliuotojui reikalingą skundui nagrinėti informaciją, rato.

Geležinkelių transporto kodekso projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas, susijusias su valstybės įmonės vaidmeniu ir funkcijomis, su Reformos įstatymo projekto nuostatomis, taip pat šio kodekso nuostatas, reglamentuojančias geležinkelių transporto viešąjį administravimą – su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatomis, perkelti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/110/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL 2008 L 345, p. 62) (toliau – Direktyva 2008/110/EB) nuostatas dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos sertifikavimo bei Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio 2–5 dalių nuostatas į įstatymą, užtikrinti 2007 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimo 2007/756/EB, kuriuo priimama bendra nacionalinio geležinkelių riedmenų registro specifikacija, kaip numatyta Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse (OL 2007 L 305, p. 30), tiesioginį taikymą, taip pat patikslinti perkeltas Direktyvos 1991/440/EEB nuostatas dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra ir Direktyvos 2001/14/EB nuostatas dėl geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo ir finansavimo ir įtvirtinti nuostatas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų paskirstymo, taip pat palengvinti administracinę naštą asmenims registruojant konteinerius.

Geležinkelių transporto kodekso projektu siūlomos šios reglamentavimo priemonės:

- pripažinti netekusiomis galios nuostatas, reglamentuojančias valstybės įmonės funkcijas;

- nustatyti, kokiais atvejais taikomas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas, o kokiais – Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto reformos įstatymas įtvirtinant šias nuostatas: geležinkelių transporto reformos metu santykiams, atsirandantiems iš geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir ja disponavimo, keleivių, bagažo ir krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu, taikomos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatos, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamus santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto reformos įstatymas;

- nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos pavedamos vykdyti nuolat Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir taip įtvirtinti nepriklausomą geležinkelių transporto rinkos reguliavimą pagal Direktyvos 91/440/EEB ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44) (toliau – Direktyva 2001/14/EB) reikalavimus (pagal Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba paskirta rinkos reguliuotoju tik iki valstybės įmonės įsteigimo). Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskyrimas vykdyti rinkos reguliuotojo funkcijas nuolat užtikrina Direktyvos 91/440/EEB ir Direktyvos 2001/14/EB nuostatų dėl geležinkelių transporto rinkos reguliavimo įgyvendinimą, t.y. minėtų direktyvų straipsnių, dėl kurių netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuva yra gavusi Europos Komisijos pagrįstą nuomonę Nr. K(2009) 7266 (toliau – pagrįsta nuomonė). Pažeidimo procedūra prieš Lietuvą pradėta dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir rinkos reguliuotojo klausimų, nes Lietuvos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų, nustatytų Direktyvos 91/440/EEB 10 straipsnio 7 dalyje ir Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio 2–5 dalyse, 11 straipsnyje bei 30 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse. Svarbu yra ir tai, kad Europos Komisija 2010 m. liepos 12 d. raštu pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos paskyrimas rinkos reguliuotoju yra tinkamas siekiant įvykdyti pagrįstoje nuomonėje nurodytus Lietuvos įsipareigojimus dėl rinkos reguliavimo. Susisiekimo ministerijos paskyrimas rinkos reguliuotoju yra netinkamas, nes dalis Europos Komisijos reikalavimų, nurodytų pagrįstoje nuomonėje, yra susiję su tuo, kad Susisiekimo ministerija netinkamai buvo paskirta rinkos reguliuotoju. Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos paskyrimas rinkos reguliuotoju prieštarautų Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos pirmajame geležinkelių transporto sektoriaus reformos etape yra pavestos dvi funkcijos – viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas ir konkretaus rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydžio tvirtinimas (šios funkcijos minėtai institucijai pavestos siekiant užtikrinti Direktyvos 2001/14/EB 4 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatų perkėlimą). Svarbu yra ir tai, kad Europos Komisija 2010 m. liepos 12 d. raštu informavo, kad Konkurencijos tarybos paskyrimas yra pakankamas siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai dėl Direktyvos 91/440/EEB 10 straipsnio 7 dalies, Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatų neįgyvendinimo. Manytina, kad tai yra svarbus argumentas siekiant pagrįsti būtinybę paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą vykdyti rinkos reguliuotojo funkcijas nuolat, o ne tik pirmajame reformos įgyvendinimo etape;

- perkelti Direktyvos 2001/14/EB nuostatas dėl rinkos reguliuotojo nagrinėjamų skundų pobūdžio ir subjektų, kurie privalės teikti rinkos reguliuotojui reikalingą skundui nagrinėti informaciją, rato;

- viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo funkcijas, kurias Geležinkelių transporto kodeksas priskiria valstybės įmonei reformuotame geležinkelių transporto sektoriuje, pavesti vykdyti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. Šis pavedimas yra būtinas siekiant užtikrinti Direktyvos 2001/14/EB 4 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą;

- patikslinti geležinkelių transporto veiklos principus, atitinkančius geležinkelių transporto veiklos vykdymo sąlygas po reformos ir Direktyvos 91/440/EEB ir Direktyvos 2001/14/EB principus;

- nustatyti, kad geležinkelių transporto politiką formuoja, ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, taip pat ji organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja geležinkelių transporto politikos įgyvendinimą;

- suderinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso sąvokos „saugos sertifikatas“ ir saugos sertifikato dalies, kuri galioja tik Lietuvos Respublikoje, nuostatas su Direktyva 2008/110/EB;

- pripažinti netekusiomis galios nuostatas, kad geležinkelių transporto srityje teisės aktų vykdymo kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, o šios funkcijos vykdymą palikti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos;

- patikslinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registrą. Šie patikslinimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2001/110/EB nuostatas registruojant geležinkelių riedmenis minėtame registre turi būti tvarkomi ir duomenys apie asmenis, atsakingus už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo 2007/756/EB 5 straipsnis nustato išimtis dėl trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenų, kurie pirmą kartą pradedami naudoti Lietuvos Respublikoje, taip pat geležinkelių riedmenų, kurie pirmą kartą pradedami naudoti trečiojoje valstybėje, tačiau juos ketinama pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje, registracijos, būtina Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registrą, papildyti nuoroda į minėtą sprendimą. Be to, siūloma pakeisti minėtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas atsisakant registruoti Lietuvos Respublikos asmenims priklausančius konteinerius, nes šį registravimą atlieka Pasaulinis įvairiarūšio transporto konteinerių biuras, kurio būstinė yra Paryžiuje (Prancūzija);

- įstatymo lygiu įtvirtinti Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio 2–5 dalių nuostatas dėl priemonių, mažinančių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas konkrečius dydžius, nustatymo ir įgyvendinimo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros savininkė yra valstybė, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas, reglamentuojančias viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros finansavimą, nustatant galimybę šį finansavimą skirti ir iš valstybės biudžeto (ne vien tik iš rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas);

- patikslinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas, reglamentuojančias rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymą, konkretizuojant, kad rinkliavos mokamos ne už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, o už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, taip pat nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina ne tik rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas nustatymo taisykles, bet ir reikalavimus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų paskirstymui. Šis patikslinimas būtinas atsižvelgiant į Direktyvos 2001/14/EB II skyriaus nuostatas, susijusias su geležinkelių infrastruktūros apmokestinimu, taip pat siekiant aiškumo ir skaidrumo paskirstant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas;

- nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne tik skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, bet ir (ar) suteikia teisę naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais. Šiuo patikslinimu siekiama užtikrinti detalesnį Direktyvos 1991/440/EEB 10 ir 10a straipsnių nuostatų dėl teisės naudoti geležinkelių infrastruktūra perkėlimą;

- įtvirtinti nuostatas dėl rinkos reguliavimo: rinkos reguliuotojas nagrinėja geležinkelio įmonių (vežėjų) skundus ne tik dėl atitinkamų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, kitų geležinkelio įmonių (vežėjų) ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos priimtų sprendimų, bet ir bet kokį kitą šių asmenų skundą dėl netinkamo elgesio jų atžvilgiu, diskriminavimo ar bet kokių kitų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo; rinkos reguliuotojas turi teisę gauti jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją ne tik iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), bet ir visų kitų su reguliuojamais santykiais susijusių asmenų.

Numatomos teisinio reguliavimo teigiamos ir neigiamos pasekmės

Pritarus teikiamam Reformos  įstatymo projektui, laukiama šių teigiamų rezultatų:

- reforma įvykdyta pagal geležinkelių transporto teisės aktų reikalavimus, Lietuvos geležinkelių transporto ypatumus ir Europos Sąjungos valstybių narių patirtį;

- išvengta galimų teisinių, socialinių ir finansinių neigiamų pasekmių steigiant valstybės įmonę;

- sukurtos reikiamos sąlygos: visoms Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių teritorijose įsteigtoms ir teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelio įmonėms (vežėjams) sąžiningai konkuruoti tarpusavyje ir su kitų transporto rūšių vežėjais, skaidriai valdyti, naudoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir ja disponuoti bei efektyviai panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir atskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir ja disponavimo veiklos funkcijas ir finansinę apskaitą nuo keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo veiklų funkcijų ir finansinės apskaitos;

Pritarus teikiamam Geležinkelių transporto kodekso projektui, laukiama šių teigiamų rezultatų:

- užtikrintas Geležinkelių transporto kodekso nuostatų, susijusių su valstybės įmonės vaidmeniu ir funkcijomis, suderinimas su Reformos įstatymo projektu;

- reglamentuota, kokiems santykiams taikomas Geležinkelių transporto reformos įstatymo, o kokiems – Geležinkelių transporto kodekso nuostatos;

- nustatyti geležinkelių transporto principai, atitinkantys Direktyvos 91/440/EEB ir Direktyvos 2001/14/EB principus

- užtikrintas Direktyvos 2008/110/EB nuostatų dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos sertifikavimo bei Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio 2–5 dalių nuostatų perkėlimas į įstatymą;

- užtikrintas Sprendimo 2007/756/EB tiesioginis taikymas;

- Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatos, reglamentuojančios geležinkelių transporto viešąjį administravimą, suderintos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatomis;

- patikslintos perkeltos Direktyvos 2001/14/EB nuostatos dėl geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo ir finansavimo, taip pat įtvirtintos nuostatos dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų paskirstymo;

- užtikrintas detalesnis Direktyvos 1991/440/EEB 10 ir 10a straipsnių nuostatų dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra perkėlimas;

- perkeltos Direktyvos 2001/14/EB nuostatos dėl rinkos reguliuotojo nagrinėjamų skundų pobūdžio ir subjektų, kurie privalės teikti rinkos reguliuotojui reikalingą skundui nagrinėti informaciją, rato.

Neigiamų pasekmių pritarus Reformos įstatymo projektui ir Geležinkelių transporto kodekso projektui nenumatoma.

Realios numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos ir jų poveikio įvertinimas

Kitų realių numatomo teisinio reguliavimo alternatyvų nei nustatyta Reformos įstatymo projekte nėra. Nepritarus Reformos įstatymo projektui, bus neužtikrintas reformos įvykdymas pagal Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų reikalavimus, Lietuvos geležinkelių transporto ypatumus ir Europos Sąjungos valstybių narių patirtį, nebus sukurtos reikiamos sąlygos visoms Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių teritorijose įsteigtoms ir teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelio įmonėms (vežėjams) sąžiningai konkuruoti tarpusavyje ir su kitų transporto rūšių vežėjais, skaidriai valdyti, naudoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir ja disponuoti bei efektyviai panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir atskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir ja disponavimo veiklos funkcijas ir finansinę apskaitą nuo keleivių, bagažo ir krovinių vežimo veiklų funkcijų ir finansinės apskaitos.

Kitų realių numatomo teisinio reguliavimo alternatyvų nei nustatyta Geležinkelių transporto kodekso projekte taip pat nėra. Nepritarus Geležinkelių transporto kodekso projektui, nebus užtikrintas Geležinkelių transporto kodekso nuostatų, susijusių su valstybės įmonės vaidmeniu ir funkcijomis, suderinimas su Reformos įstatymo projektu; nereglamentuota, kokiems santykiams taikomas Geležinkelių transporto reformos įstatymo, o kokiems – Geležinkelių transporto kodekso nuostatos; neužtikrintas Direktyvos 2008/110/EB nuostatų dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos sertifikavimo bei Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio 2–5 dalių nuostatų perkėlimas į įstatymą; neužtikrintas Sprendimo 2007/756/EB tiesioginis taikymas; nepatikslintos perkeltos Direktyvos 1991/440/EEB nuostatos dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra ir Direktyvos 2001/14/EB nuostatos dėl geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo ir finansavimo ir neįtvirtintos nuostatos dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų paskirstymo; neužtikrintas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatų, reglamentuojančių geležinkelių transporto viešąjį administravimą, suderinamumas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatomis.

Svarbiausia yra tai, kad pritarus Reformos įstatymo projektui ir Geležinkelių transporto kodekso projektui, bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, kurios būtų būtinos steigiant ir įsteigus valstybės įmonę (šis lėšų poreikis nurodytas pridedamoje pažymoje dėl integruoto geležinkelių infrastruktūros modelio nustatymo tikslingumo).

Jeigu buvo konsultuojamasi su visuomene – informacija apie konsultavimąsi

Su visuomene buvo konsultuotasi Reformos įstatymo projektą ir geležinkelių transporto kodekso projektą paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje. Pastabų buvo laukta 5 darbo dienas nuo Reformos įstatymo projekto ir Geležinkelių transporto kodekso projekto paskelbimo. Projektų registravimo posistemėje. Gautos Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos, kurios įvertintos pridedamoje derinimo pažymoje.

Kita svarbi informacija, susijusi su numatomu teisiniu reguliavimu

Svarbu yra ir tai, kad Europos Komisija 2010 m. liepos 12 d. raštu informavo, kad Konkurencijos tarybos paskyrimas yra pakankamas siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti Lietuvos įsipareigojimai dėl direktyvos 91/440 10 straipsnio 7 dalies, Direktyvos 2001/14 30 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatų neįgyvendinimo. Manytina, kad tai yra svarbus argumentas siekiant pagrįsti būtinybę paskirti Konkurencijos tarybą vykdyti rinkos reguliuotojo funkcijas nuolat, o ne tik pirmajame reformos įgyvendinimo etape.

____________________________________________