|
ORIGINALAS NEBUS SIUNČIAMAS
EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTASPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. etd@etd.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362
|
2011-01- |
Nr. |
|||
|
|
Į 2010-12-30 |
Nr. (22.3.9.1)-3-7439 |
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Dėl įgaliojimų suteikimo a. Skaisgirytei LIauškienei
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (22.3.9.1)-3-7439 pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą su prašymu suteikti įgaliojimus A. Skaisgirytei Liauškienei“ projektą, Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl įgaliojimų suteikimo A. Skaisgirytei Liauškienei“ projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos projektą visų pirma pažymime, kad, kaip jau buvo nurodyta Europos teisės departamento 2010 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. SD-186, 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bendra prekybos politika (įskaitant ir tarptautinius susitarimus tiesioginių užsienio investicijų srityse) priskiriama išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies e punktas, 206 straipsnis ir 207 straipsnio 4 dalis). Išimtinė Sąjungos kompetencija reiškia, jog tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia Sąjungos aktams įgyvendinti (SESV 2 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos atveju, kai valstybės narės gali naudotis kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija arba nusprendė nesinaudoti savo kompetencija, išimtinės kompetencijos atveju valstybės narės gali veikti tik gavusios Sąjungos įgaliojimus. Taigi žvelgiant formaliai valstybės narės, sudarydamos Sąjungos išimtinei kompetencijai priskiriamus tarptautinius susitarimus negavusios Sąjungos įgaliojimų juos sudaryti, pažeidžia Europos Sąjungos sutarčių nuostatas. Be to, pripažinus, kad susitarimai buvo sudaryti pažeidžiant Sutarties nuostatas ir dėl to tokie susitarimai turi būti laikomi negaliojančiais, būtų pažeisti ir trečiųjų valstybių interesai.
Kita vertus, kaip nurodo pati Europos Komisija[1], užsienio investicijų susitarimų politikos įgyvendinimas vyks laipsniškai. Taigi nėra aišku, kada Sąjunga realiai pradės naudotis savo kompetencija, t.y., kada bus sudaryti pirmieji investicijas apimantys susitarimai, pakeisiantys valstybių narių sudarytus dvišalius investicijų skatinimo susitarimus. Atsižvelgiant į tai pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka (COM(2010) 344 galutinis; toliau – Komisijos pasiūlymas). Šiuo Komisijos pasiūlymu siekiama leisti toliau galioti valstybių narių su trečiosiomis šalimis sudarytiems tarptautiniams susitarimams dėl investicijų ir nustatyti valstybių narių derybų dėl tokių susitarimų ir jų sudarymo sąlygas ir tvarką. Vis dėlto nevisiškai aišku, kaip turėtų elgtis valstybės narės kol nėra pasiektas sutarimas ir nėra patvirtinta pereinamojo laikotarpio tvarka. Kaip jau minėta, remiantis SESV nuostatomis, valstybės narės, sudarydamos tarptautinius susitarimus, kurie priskiriami Sąjungos išimtinei kompetencijai, nors Sąjunga šia kompetencija dar nepasinaudojo, pažeidžia SESV nuostatas. Tačiau paties Komisijos pasiūlymo 2 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės per trisdešimt dienų po šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai apie visus su trečiosiomis šalimis prieš įsigaliojant šiam reglamentui sudarytus dvišalius susitarimus dėl investicijų, kuriuos, jų pageidavimu, pagal šį skyrių norima toliau taikyti arba prašoma leisti jiems įsigalioti. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos pasiūlymo 2 straipsnyje numatytas atskaitos taškas yra ne Lisabonos sutarties, bet reglamento įsigaliojimas, galbūt iš dalies būtų galima teigti, jog Europos Komisija, teikdama pasiūlymą, numatė, kad valstybės narės sudarys investicijų susitarimus ar tęs derybas dėl tokių susitarimų sudarymo taip pat ir įsigaliojus Sutarčių pakeitimams.
Vis dėlto, atsižvelgdami į kylančius neaiškumus bei į tai, kad vienas prioritetinių tarptautinių susitarimų, į kurį būtų įtrauktos ir nuostatos dėl investicijų, yra ES ir Indijos bendras prekybos ir investicijos susitarimas, taip pat vadovaudamiesi lojalaus valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimo principu bei pacta sunt servanda principu trečiųjų valstybių atžvilgiu, vykdant derybas dėl tarptautinių susitarimų dėl investicijų skatinimo sudarymo siūlytume konsultuotis su Europos Komisija.
Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas
Viktorija Balčiūnaitė, tel. (8 5) 266 80 84, el. p. [email protected]