LIETUVOS Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 3, 4, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių IR IV SKIRSNIO PAVADINIMO pakeitimo ĮSTATYMO projektO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 3, 4, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir IV skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau vadinama projektas) parengimą paskatino šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (Žin., 1991, Nr.34-933) (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) turinio, terminų bei teisinės technikos neatitikimas Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (Žin., 2000, Nr.74-2262) (toliau vadinama Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (Žin., 2002, Nr.64-2569) (toliau vadinama Darbo kodeksas) ir Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymui (Žin., 2004, Nr.164-5972) (toliau vadinama Darbo tarybų įstatymas), taip pat Europos socialinės chartijos (Žin., 2001, Nr. 49–1704; Nr. 53), kuri įsigaliojo 2001 m. rugpjūčio 1 d., 5 straipsniui, kuris nustato teisę jungtis į organizacijas. Šis straipsnis garantuoja darbuotojų ir darbdavių laisvę kurti organizacijas. Tai susiję ne tik su aktyviais darbuotojaiss, bet taip pat ir su asmenimis, kurie naudojosi darbo teise (pensininkai, bedarbiai). Nepriklausomai nuo to, kad asmenys, siekdami apginti savo interesus, gali jungtis į kitas asociacijas, Europos socialinių teisių komitetas nemato argumentų, kurie pateisintų teisės organizuotis apribojimus, todėl komitetas laiko, kad atskiro teisinio rėžimo organizuotis bedarbiams, pensininkams ir namudininkams suteikimas yra nesuderinamas su Europos socialine chartija.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 3, 4, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir IV skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – siekti darbo teisės aktų tarpusavio suderinamumo, sistemiškumo, vienodų terminų bei teisinės technikos naudojimo, panaikinti Lietuvos Respublikos įstatymų prieštaravimai tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, Europos socialinės chartijos 5 straipsniui, užtikrinti, kad visi asmenys – tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek užsieniečiai teisėtai dirbantys galėtų steigti profesines sąjungas bei būti profesinių sąjungų nariais.
Projekto uždavinys – suderinti Profesinių sąjungų įstatymo normų turinį, terminus bei teisinę techniką su Europos socialine chartija, Darbo kodeksu ir Darbo tarybų įstatymu.
3. Projekto siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu ir siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Tam, kad Profesinių sąjungų įstatymo normos atitiktų 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojais, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas p.272) reikalavimus, projekte siūloma nustatyti, kad profesinės sąjungos steigėjais galės būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai turintys darbinį veiksnumą.
Projekte siūloma papildyti Profesinių sąjungų įstatymą nustatant kas yra profesinės sąjungos atstovaujamasis organas bei kada profesinė sąjunga laikoma veikianti toje įmonėje.
Šiuo metu galiojantys Profesinių sąjungų įstatymo 13 ir 21 straipsniai nustato garantijas profesinių sąjungų nariams ir renkamųjų organų nariams. Nustatomas privalomas profesinės sąjungos sutikimas skiriant profesinės sąjungos renkamųjų organų nariams drausmines nuobaudas bei atleidžiant juos iš darbo. Pažymėtina, kad šie straipsniai yra nesuderinti su Darbo kodeksu bei Darbo tarybų įstatymu. Naudojamos nuorodos į jau nebegaliojančius teisės aktus.
Šiuo metu galiojančio Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje vartojama sąvoka „renkamasis organas“ neatitinka Darbo kodekse vartojamos sąvokos „atstovaujamasis organas“. Taip pat šiame straipsnyje yra nuoroda į nebegaliojantį Darbo sutarties įstatymą, o aptariamo straipsnio turinys neatitinka Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalies.
Galiojančio Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje, 2, 14, 15, 16 ir 20 straipsniuose vartojamos sąvokos „valstybės organai ir organizacijos“, „valstybiniai valdžios ir valdymo organai“ keičiamos į bendrą terminą „valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos“.
Galiojančio Profesinių sąjungų įstatymo 4 ir 9 straipsniuose yra nuorodos į aktualumą praradusį ir nebegaliojantį Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Konstituciją).
Skiriasi galiojančių Profesinių sąjungų įstatymo ir Darbo tarybų įstatymo suteikiamos garantijos darbuotojų atstovams. Darbo tarybų įstatymas darbo taryboms bei jų nariams suteikia didesnes garantijas nei profesinėms sąjungoms. Tokia situacija neatitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 ,,Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 1, 2 ir 5 straipsnių. Asociacijų laisvės komitetas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad nelygių galimybių suteikimas skirtingoms darbuotojų organizacijoms (darbuotojų atstovams) yra vertintinas kaip kišimasis į darbuotojų organizacijų veiklą, ypač jei tokie veiksmai yra valstybinės valdžios (pavyzdžiui: Digestų 304, 761; 272 Pranešimas, byla Nr. 1479, paragr. 387 ir kita). Todėl projekte yra siekiama suvienodinti darbo tarybų ir profesinių sąjungų garantijas, nediskriminuojant nė vieno iš galimų darbuotojų atstovų. Projekte į Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnį yra perkeliamos Darbo tarybų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, 24 straipsnio 3 dalių nuostatos. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, bendra visiems kartu profesinės sąjungos atstovaujamųjų organų nariams suteikiamo laisvo laiko darbo metu trukmė yra siejama ne su atstovaujamųjų organų narių skaičiumi, o su įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiumi. Bendra metinė suteikiamo laiko trukmė atitinka Darbo tarybų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas normas.
Projekte atsisakoma nuolatinio profesinių sąjungų rėmimo atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, nubrėžia ne tik valstybės ir profesinių sąjungų sąveikos ribas, bet ir profesinėms sąjungoms valstybės teikiamos paramos konstitucines ribas. Projekte praplečiamos profesinių sąjungų funkcijos kontroliuojant darbo įstatymų laikymąsi.
4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Priėmus Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 3, 4, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir IV skirsnio pavadinimo pakeitimo projekto, Profesinių sąjungų įstatymas būtų suderintas su Europos socialine chartija, Darbo kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, suvienodintos visų darbuotojų atstovų teisės bei garantijos.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslo sąlygoms ir jų plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus įstatymo projektą
Priėmus teikiamą įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės. Papildomų teisės aktų įstatymui įgyvendinti nereikės. Kartu su įstatymo projektu yra teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymai.
9. Įstatymo projekto atitikimas Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos.
10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių konvenciją ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Rengti lydimųjų teisės aktų įstatymui įgyvendinti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Papildomų biudžeto išlaidų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Dėl šio įstatymo projekto pasiūlymų nebuvo gauta.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 3, 4, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir IV skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą parengė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija, projektų rengimą koordinavo viceministrė Audra Mikalauskaitė (tel. 2664202), Darbo departamentas (direktorius Viktoras Majauskas, tel. 2664 285), parengė Socialinio dialogo, darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyrius (vedėjas Algirdas Bartkevičius, tel. 2664 259, tiesioginė rengėja – vedėjo pavaduotoja Eglė Radišauskienė, tel. 2664 240).
15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „darbdavys“, „darbuotojų atstovavimas“, „laisvė jungtis į profesines sąjungas“, „profesinė sąjunga“, „profesinės sąjungos atstovas“, „profesinių sąjungų teisės“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas