Projekto
lyginamasis
variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
20 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 69-2382; 2007, Nr. 46-1723;
2008, Nr. 87-3468; Nr. 131-5037; Nr. 137-5383)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslai ir taikymas
1. Šis Įstatymas įstatymas
reglamentuoja reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su
elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis
bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius
santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir
elektromagnetiniu suderinamumu.
2. Šis Įstatymas
įstatymas nereglamentuoja nereguliuoja visuomeninių
santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1
dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais
perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų.
3. Šio Įstatymo įstatymo
reguliavimo dalyką reglamentuojantys tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos
teisės aktai yra įgyvendinami pagal šio Įstatymo įstatymo nuostatas
(tarp jų dėl atitinkamų ginčų sprendimo, sankcijų taikymo) nepažeidžiant šių
teisės aktų sąlygų ir Europos Sąjungos institucijų kompetencijos.
4. Valstybės institucijos, pagal
kompetenciją taikydamos šį Įstatymą įstatymą, atsižvelgia į
atitinkamas Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijas. Jeigu valstybės
institucijos pagrįstai nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, jos privalo
apie tai pranešti Europos Bendrijų Komisijai ir pateikti Europos Bendrijų
Komisijos rekomendacijų nesilaikymo motyvus.
5. Šiuo Įstatymu įstatymu
siekiama Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos tikslų,
tarp jų skatinti konkurenciją teikiant elektroninių ryšių tinklus, elektroninių
ryšių paslaugas bei susijusias priemones ir paslaugas, užtikrinti paslaugų
gavėjų interesų apsaugą, plėsti vidaus rinką.
6. Šiuo Įstatymu įstatymu
siekiama reglamentuoti reguliuoti Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių veiklą pagal šio Įstatymo įstatymo 2 priede
nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai
1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas veiksmingo ribotų išteklių valdymo ir naudojimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.
2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms, atliekantiems analogiškas funkcijas.
4. Taikant
elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias reguliuojančias teisės
normas, turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš
jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi tinkamai
atsižvelgiant į šio Įstatymo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą
paskirtį ir tikslus.
3
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų teikėju šalis.
2. Aparatūra ir (arba) įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai bei įranga, turintys elektrinių ir (ar) elektroninių sudedamųjų dalių.
3. Apsaugotosios paslaugos – už atlygį, naudojant sąlyginę prieigą, teikiamas televizijos programų transliavimas, radijo programų transliavimas kabeliais arba erdve, taip pat ir palydoviniu ryšiu, skirtas visuomenei priimti, ir informacinės visuomenės paslaugos ar sąlyginės prieigos teikimas išvardytoms paslaugoms kaip savarankiška paslauga.
4. Asmens duomenų saugumo pažeidimas – pažeidimas, dėl kurio atsitiktinai arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be asmens sutikimo atskleidžiami asmens duomenys arba sudaroma galimybė naudotis tais duomenimis, kai jie buvo perduodami, saugomi arba kitaip tvarkomi teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas.
4. 5. Asmuo – fizinis arba Lietuvos
Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar valstybėje, Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėje,
įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.
5. 6. Atsieta prieiga prie vietinės
linijos – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta
prieiga prie vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nesuteikia
nuosavybės teisių į vietinę liniją.
6. 7. Dalinė vietinė linija –
vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį
tašką su koncentracijos tašku arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo
telefono ryšio tinklo prieigos tašku.
7. 8. Elektromagnetiniai
trikdžiai – elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti
aparatūros ir (arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniais trikdžiais
gali būti elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis
pačioje sklidimo terpėje.
8. 9. Elektromagnetinis
suderinamumas – aparatūros ir (arba) įrenginių geba patenkinamai veikti
elektromagnetinėje aplinkoje, neskleidžiant neleistinų elektromagnetinių
trikdžių, galinčių kam nors šioje aplinkoje pakenkti.
9. 10. Elektroniniai
ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis
elektromagnetinėmis priemonėmis.
10. 11. Elektroninio
pašto pranešimas – viešuoju ryšių tinklu nusiųstas tekstinis, balso, garso,
vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba
gavėjo galiniame įrenginyje, kol jį gavėjas pasiima.
11. 12. Elektroninių
ryšių infrastruktūra – fizinės infrastruktūros, kurią sudaro aparatūros
aparatūra, įrenginių įrenginiai, įskaitant antenas, linijų
linijos, vamzdynų vamzdynai, kabelių kabeliai,
kanalų kanalai, kolektorių kolektoriai, šuliniai,
atraminės konstrukcijos, bokštų bokštai, stiebų stiebai,
statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos
ir kitų kitos priemonių priemonės, visuma, skirta
elektroninių ryšių veiklai vykdyti.
12. 13. Elektroninių ryšių
ištekliai – radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti
elektroninių ryšių tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius,
orbitiniai ištekliai, įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti
ištekliai, reikalingi elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių
tinklams arba radijo ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti,
elektroninių ryšių paslaugoms teikti.
13. 14. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas – teisės suteikimas Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius, tam
išduodant leidimą.
14. 15. Elektroninių ryšių
paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar
daugiausiai sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant
telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui
(retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniais
elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas
perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės
paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar
daugiausiai nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais.
15. 16. Elektroninių ryšių
tinklas – perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršrutizavimo įranga,
kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, kurios leidžia
perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis
priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotus fiksuotuosius (kanalų
ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus,
elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti),
tinklus, naudojamus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangės mikrobangų
daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos
pobūdį.
16 17. Elektroninių ryšių tinklo
teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba)
galimybės juo naudotis suteikimas.
17. 18. Elektroninių ryšių tinklų
identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir tinklo
galinius tinklo taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus
galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, kad būtų galima
perduoti informaciją į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus
galinius įrenginius arba identifikuoti informacijos siuntėją.
18. 19. Elektroninių ryšių veikla
– elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimas.
19. 20. Europos Bendrijos
Sąjungos rinka – Europos Bendrijų Komisijos apibrėžta atitinkama
rinka, apimanti Europos Bendriją Sąjungą ar didelę jos dalį,
esančią daugiau negu vienoje valstybėje narėje.
20. 21. Faktinis elektroninių
ryšių paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo
tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo
nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.
21. 22. Galinis įrenginys –
leidžiantis priimti ir (ar) perduoti informaciją įrenginys ar jo atitinkama
dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis būti
prijungti prie viešųjų ryšių tinklų.
22. 23. Galutinis paslaugų gavėjas –
paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų.
23. 24. Informacinės
visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir
per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.
24. 25. Iš dalies
atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama
prieiga prie šio Įstatymo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis
įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos,
suteikiant teisę naudoti metalinės vytos poros tam tikrą šios linijos
dalį, įskaitant ne balso juostos dažnių spektrą.
25. 26. Išimtinės
teisės – ūkio subjektui valstybės suteiktos teisės, jam vieninteliam
užtikrinančios teises teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių
ir (ar) kita veikla tam tikroje geografinėje teritorijoje.
26. 27. Ypatingos
aplinkybės – nepaprastoji ar karo padėtis, ekstremalios situacijos, tarp jų
gaivalinės nelaimės, bei kitos nenugalimos jėgos ir panašios aplinkybės.
27. 28. Kabelinės
televizijos tinklas – didžiąja dalimi laidinė infrastruktūra, kurios pagrindinė
paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar paskirstymas.
28. 29. Nacionalinė
radijo dažnių paskirstymo lentelė – Vyriausybės Ryšių reguliavimo
tarnybos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių
paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos
bei kitiems poreikiams.
30. Naudotojo atpažinimo kodas – elektroninių ryšių paslaugomis besinaudojančiam asmeniui suteiktas unikalus kodas, kai šis asmuo tampa prieigos prie interneto paslaugų ar interneto ryšio paslaugų abonentu arba registruojasi šioms paslaugoms gauti.
31. Nesėkmingas skambutis – ryšys, kai skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.
29. 32. Operatorius –
ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar
susijusias priemones.
30. 33. Paslaugų
gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar
kuris kreipėsi dėl jų teikimo.
31. 34. Patobulinta
skaitmeninės televizijos įranga – priedų rinkinys, skirtas prijungti prie
televizorių, ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galinti priimti
skaitmeninės interaktyvios televizijos paslaugas.
32. 35. Plačiaekranės
skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai ar
daugiausiai sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio
plačiaekraniu formatu. Plačiaekranės televizijos paslaugos nurodomos kaip
formatas 16:9.
36. Pranešimas – informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis naudotojų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama kaip dalis transliavimo paslaugos, naudojant elektroninių ryšių tinklus, išskyrus tą jos dalį, kurią sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui arba naudotojui.
33. 37. Pridėtinės
vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo
apsauga, – paslauga, kuriai reikalingas srauto ar vietos nustatymo duomenų
tvarkymas, kai šis tvarkymas apima didesnį informacijos kiekį, nei yra būtina
informacijai perduoti ar apskaitai.
34. 38. Prieiga –
laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių
ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų kitam ūkio
subjektui suteikimas elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant
kai elektroninių ryšių paslaugos naudojamos informacinės visuomenės bei
transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga
apima:
1) prieigą prie tinklo elementų
ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar judriuoju
būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei
paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti panaudojant vietinę liniją);
2) prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant patalpas, kabelių kanalus ir stiebus;
3) prieigą prie programinių sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;
4) 5) prieigą prie numerių
keitimo arba funkciniu požiūriu ekvivalentiškų sistemų;
5) 6) prieigą prie
fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui;
6) 7) prieigą prie
skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų;
7) 8)
prieigą prie virtualaus tinklo paslaugų.
35. 39. Radijo bangos
– laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos.
36. 40. Radijo
mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su
verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.
37. 41. Radijo ryšio
įrenginys – įrenginys ar jo atitinkama dalis, leidžiantys palaikyti ryšį
siunčiant ir (ar) priimant radijo bangas naudojant radijo ryšiui skirtą radijo
spektro dalį.
38. 42. Radijo ryšio
kanalas – radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir radijo bangų
sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai informacijai perduoti ir priimti.
39. 43. Radijo ryšio
reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus leidinys,
nustatantis radijo ryšio valdymą.
40. 44. Radijo ryšys
– informacijos perdavimas, siuntimas ir (ar) priėmimas radijo bangomis.
41. 45. Radijo
stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.
42. 46. Radijo ryšio
stotis – vienas arba keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų,
kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio tarnybų veiklai vykdyti, visuma
vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų grupė bei
pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio arba
radioastronomijos tarnybų veiklai vykdyti.
43. 47. Radijo
trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų diapazone.
44. 48. Radijo
trukdžiai – aparatūros ir (ar) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo
blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.
49. Registruotas elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo, kuris, nebūdamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentas, identifikuojamas pagal elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodą ir registravimosi metu pateiktą informaciją.
45. 50. Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių
infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir
kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių,
reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti,
sujungti, remontuoti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir
jiems apsaugoti.
46. 51. Sąlyginė
prieiga – techninė ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja
paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.
47. 52. Sąsaja –
tinklo galinis taškas ir (arba) belaidė sąsaja, apibrėžianti radijo ryšį tarp
radijo ryšio įrenginių bei jų technines specifikacijas.
53. Saugumo incidentas – įvykis, veiksmas ar neveikimas, kuris sukelia ar gali sukelti neteisėtą prisijungimą ar sudaryti sąlygas neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos ar elektroninių ryšių tinklo, sutrikdyti ar pakeisti, įskaitant valdymo perėmimą, informacinės sistemos ar elektroninių ryšių tinklo veikimą, sunaikinti, sugadinti, ištrinti ar pakeisti elektroninius duomenis, panaikinti ar apriboti galimybę naudotis elektroniniais duomenimis, taip pat sudaryti sąlygas pasisavinti ar kitaip panaudoti neviešus elektroninius duomenis tokios teisės neturintiems asmenims.
48. 54. Siuntėjas –
ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, turinčius
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias
teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių
ryšių tinklu perduodantis radijo ir (ar) televizijos programų signalus
visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius
(kanalus), skirtus radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti).
49. 55. Skambutis –
viešųjų telefono ryšio paslaugų priemonėmis sukurtas sujungimas, suteikiantis
dvipusio ryšio galimybę realiu laiku.
50. Skirtoji linija –
nekomutuojama elektroninių ryšių linija, jungianti elektroninių ryšių tinklo
galinius taškus.
51. Skirtosios linijos
paslauga – elektroninių ryšių paslauga, suteikianti perdavimo galimybę tarp
elektroninių ryšių tinklo galinių taškų be elektroninių ryšių paslaugų gavėjo
valdomo komutavimo.
52. 56. Specialiosios
teisės – valstybės ribotam skaičiui ūkio subjektų suteiktos teisės, kai atitinkamoje
geografinėje teritorijoje:
1) paskiriami du ar daugiau ūkio subjektų, turinčių teisę teikti paslaugas arba verstis veikla, arba kai tokių ūkio subjektų skaičius apribojamas iki dviejų ar daugiau kitu būdu nei pagal objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus;
2) ūkio subjektams kitu būdu nei vadovaujantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais kriterijais suteikiamos teisinės arba administracinės privilegijos, kurios gali labai paveikti bet kurio kito ūkio subjekto galimybes teikti tas pačias paslaugas arba vykdyti tokią pačią elektroninių ryšių ir (ar) kitą veiklą toje pačioje geografinėje teritorijoje iš esmės vienodomis sąlygomis.
53. 57. Srauto
duomenys – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių
tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai.
54. 58. Standartinis
pasiūlymas – šio Įstatymo įstatymo nustatyta tvarka ir
sąlygomis įpareigoto operatoriaus skelbiamos sąlygos, kuriomis jis
įsipareigoja suteikti prieigą, įskaitant tinklų sujungimą, bet kuriam to
pageidaujančiam ūkio subjektui.
59. Susijusios paslaugos – su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą, arba sudarytų tokią galimybę, jei jomis būtų naudojamasi, ir kurios apima, inter alia, telefono ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu ekvivalentiškas sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir būsenos nustatymo paslaugas.
55. 60. Susijusios
priemonės – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra, kitos su
elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės
arba susiję elementai, kurios kurie sudaro galimybę teikti
elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (ar) paslauga ir (arba)
palengvina tokį teikimą, arba sudarytų tokią galimybę, jei būtų naudojami.
Susijusios priemonės apima ir sąlyginės prieigos sistemas bei elektroninius
programų vadovus.
56. 61. Taikomųjų
programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai
(retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir
ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms patobulintoje
skaitmeninės televizijos įrangoje.
57. 62. Taksofonas –
viešai prieinamas telefonas, už kurio naudojimą galima mokėti monetomis ar (ir)
kitomis mokėjimo priemonėmis.
58. 63. Telekomunikacijų
galinis įrenginys – leidžiantis palaikyti ryšį įrenginys ar jo
atitinkama dalis, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis
būti prijungti prie viešųjų telekomunikacijų tinklų (t. y. tinklų, visiškai ar
iš dalies skirtų viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti).
59. 64. Telekomunikacijų
paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų perdavimas
elektroninių ryšių tinklais, išskyrus televizijos ir (ar) radijo programų
perdavimo tinklais, naudojamais transliavimui (retransliavimui), paslaugas.
60. 65. Tinklo
galinis taškas – fizinis taškas, kuriame abonentui suteikiama galimybė prisijungti
prijungti abonento įrangą prie viešojo ryšių tinklo. Tinkluose,
kuriuose atliekamas maršrutizavimas arba komutavimas, tinklo galinis taškas identifikuojamas
konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento telefono ryšio numeriu
arba pavadinimu.
61. 66. Tinklų
sujungimas – fizinis ar loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties ar
kito ūkio subjekto, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto elektroninių ryšių
paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito ūkio
subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie
atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų
sujungimas yra speciali prieigos rūšis.
62. 67. Ūkio subjektas –
fizinis ar juridinis asmuo ar asmenų, susijusių kontrolės ar priklausomybės
santykiais, grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos
Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų
įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.
63. 68. Universaliosios
paslaugos – nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų minimumas,
kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamas
visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams.
64. 69. Vartotojas –
fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis
elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija
tikslams, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.
65. 70. Veiksminga
konkurencija – situacija atitinkamoje rinkoje, kai joje nėra didelę
įtaką turinčių ūkio subjektų.
66. 71. Vertikaliai
integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar daugiau
rūšių veikla, priklausančia tai pačiai vertės kūrimo grandinei.
67. 72. Viešasis
fiksuotojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio
ryšių tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.
68. 73. Viešasis
judriojo telefono ryšio tinklas – viešasis telefono ryšio ryšių
tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.
69. 74. Viešasis
ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausiai
naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant elektroninių
ryšių tinklą, kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško
į kitą.
70. Viešasis telefono
ryšio tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas teikti viešąsias
telefono ryšio paslaugas, tarp jų balso perdavimo tarp tinklo galinių taškų,
taip pat kitas ryšio paslaugas, tokias kaip faksimilių bei duomenų perdavimas.
71. 75. Viešosios
elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių paslaugos.
72. 76. Viešosios
fiksuotojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio
paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo telefono ryšio tinklu.
73. 77. Viešosios
judriojo telefono ryšio paslaugos – viešosios telefono ryšio paslaugos,
teikiamos viešuoju judriojo telefono ryšio tinklu.
74. 78. Viešosios
telefono ryšio paslaugos – visuomenei prieinamos paslaugos, skirtos nacionaliniams
ir tarptautiniams skambučiams tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir
gauti nacionalinius arba nacionalinius ir tarptautinius skambučius,
taip pat prieigai prie pagalbos paslaugų užtikrinti, naudojant
atitinkamą telefono ryšio numerį ar numerius, nurodytus Nacionaliniame
telefono ryšio numeracijos plane. Šios paslaugos taip pat apima paslaugų
teikėjo pagalbos paslaugas, informacijos apie abonentus teikimo paslaugas,
taksofono paslaugas, paslaugas, kurios teikiamos specialiomis sąlygomis,
specialių priemonių neįgaliems vartotojams ar vartotojams su specialiais
socialiniais poreikiais teikimą ir (ar) negeografines paslaugas.
75. 79. Vietinė
linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį
tašką su viešojo fiksuotojo telefono ryšio tinklo pagrindiniu
skirstomuoju stovu ar ekvivalentinėmis ekvivalentine priemonėmis
priemone.
76. 80. Vietinės
linijos gavėjas – turintis teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas ūkio
subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsieta prieiga prie vietinės
linijos.
77. 81. Vietos
nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant elektroninių
ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio elektroninių ryšių
paslaugų naudotojo galinių įrenginių geografinę buvimo vietą.
82. Vietovės žyma (Cell ID) – vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar baigiamas viešajame judriojo ryšio tinkle, atpažinimo kodas.
78. 83. Visiškai
atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama
prieiga prie šio Įstatymo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis
įpareigoto operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos,
suteikiant teisę naudoti visus fizinės šios linijos dažnius.
79. 84. Žalingieji trikdžiai
trukdžiai – radijo trikdžiai trukdžiai, keliantys grėsmę
radijo navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar
labai bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį
radijo ryšį.
79.1 Naudotojo
atpažinimo kodas – elektroninių ryšių paslaugomis besinaudojančiam
asmeniui suteiktas unikalus kodas, kai šis asmuo tampa prieigos prie interneto
paslaugų ar interneto ryšio paslaugų abonentu arba registruojasi šioms
paslaugoms.
80. Nesėkmingas
skambutis – ryšys, kai telefono skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet
į jį nebuvo atsakyta arba buvo tinklo valdymo intervencija.
81. Pranešimas –
informacija, kuri perduodama arba kuria, naudojantis viešai prieinamomis
elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis naudotojų skaičius. Jam
nepriskiriama informacija, perduodama kaip dalis viešojo transliavimo
paslaugos, naudojant elektroninių ryšių tinklus, išskyrus tą jos dalį, kurią
sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui
arba naudotojui.
82. Registruotas
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas – asmuo, kuris, nebūdamas elektroninių
ryšių paslaugų abonentu, identifikuojamas pagal naudotojo atpažinimo kodą ir
registravimosi metu pateiktą informaciją.
83. Vietovės
žyma (Cell ID) – vietovės, kurioje skambutis inicijuojamas ar baigiamas
viešajame judriojo telefono ryšio tinkle, atpažinimo kodas.
84. 85. Šio Įstatymo įstatymo devintajame skirsnyje vartojamos
sąvokos, neapibrėžtos šiame Įstatyme įstatyme, suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ
VEIKLOS POLITIKOS BEI STRATEGIJOS FORMAVIMO IR REGULIAVIMO SISTEMA
1. Elektroninių ryšių veiklos
politiką ir strategiją Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
2. Elektroninių ryšių veiklą
Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės
institucijos pagal šio Įstatymo įstatymo nustatytą kompetenciją.
3. Elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų darbą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Elektroninių ryšių tinklais ir
(ar) naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos šifravimo
priemonių kūrimą, gamybą, importą, eksportą, teikimą į rinką, įsigijimą,
naudojimą, kodavimo paslaugų teikimą reglamentuoja nustato Vyriausybė
savo nutarimais. Kaip vykdomi šie nutarimai, prižiūri Vyriausybės įgaliota
institucija.
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, formuodama elektroninių ryšių veiklos politiką bei strategiją,
nustato politinius ir strateginius tikslus, užtikrinančius elektroninių
ryšių sektoriaus ekonominę plėtrą ir konkurencingumą.
2. Vyriausybė:
1) nustato universaliųjų paslaugų
kainų aukščiausią ribą, universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių
kompensavimo taisykles, universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, įpareigojimus
nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima
tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, tarp jų įpareigojimus teikti
informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis
sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus
užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie
viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis. Vyriausybė taip pat
nustato papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų teikimo tvarką ir
sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas
ir atvejus;
2) tvirtina Nacionalinę radijo
dažnių paskirstymo lentelę, Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir siųsti strategiją (toliau – Strategija) elektroninių
ryšių plėtros Lietuvos Respublikoje programą;
3) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
3. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija tvirtina elektroninių ryšių plėtros Lietuvos
Respublikoje strategiją.
4.3. Elektroninių ryšių
plėtros Lietuvos Respublikoje strategija programa vadovaujasi
visos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos elektroninių ryšių
veiklos reguliavimo institucijos.
5. 4. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija:
1) įgyvendina valstybės
strategiją ir politiką elektroninių ryšių srityje;
2) koordinuoja valstybės elektroninių ryšių srities investicinių programų rengimą, vertina šias programas ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
3) bendradarbiauja su užsienio
šalių elektroninių ryšių veiklos politikos ir strategijos formavimo
institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai
tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose bei
grupėse, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis),
radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu
suderinamumu ir (ar) radijo spektro valdymu;
4) renka informaciją, reikalingą
elektroninių ryšių veiklos strategijai ir politikai formuoti;
5) nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;
6) paskelbia (notifikuoja) sertifikacijos ir kontrolės įstaigas bei bandymų laboratorijas, atsakingas už aparatūros ir įrenginių atitikties įvertinimą Vyriausybės nustatyta tvarka;
7) imasi priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinta galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga;
7) 8) atlieka kitas
teisės aktų nustatytas funkcijas.
6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba
1. Ryšių reguliavimo tarnyba –
elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir šio Įstatymo įstatymo nuostatų,
išskyrus šio Įstatymo įstatymo nuostatas, už kurių įgyvendinimą
ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės
institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės
įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių
reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba
yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos
teisės aktų, reglamentuojančių reguliuojančių visuomeninius
santykius, susijusius su šio Įstatymo įstatymo reguliavimo
dalyku, prasme.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnybos gautos pajamos gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybos tikslams, uždaviniams ir funkcijoms, numatytiems šiame įstatyme, įgyvendinti.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba
kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus
pateikia Seimui ir Vyriausybei bei paskelbia viešai metinę Ryšių
reguliavimo tarnybos praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą
ir finansinę ataskaitą finansinių ataskaitų rinkinį, kurioje
kuriame nurodomi surinkti užmokesčiai ir Ryšių reguliavimo tarnybos
sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi metinę praėjusių
kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų
rinkinį, kurioje kuriuose nurodomos Ryšių reguliavimo
tarnybos sąnaudos bei surinkta užmokesčių suma, privalo atlikti skirtumo tarp
sąnaudų ir surinktų užmokesčių apskaitą ir patvirtinti reikalingus užmokesčių
už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba
skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Šios
informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos informacijos mastą apimtį,
nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias
nustatančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės,
tarnybos, komercinės paslapties ar apie fizinio asmens privatų gyvenimą,
apsaugą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba savo
nustatyta tvarka, mastais apimtimi ir sąlygomis skelbia
informaciją, susijusią su šio Įstatymo įstatymo įgyvendinimu.
7. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.
7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos valdymas
1. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
2. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę algą, priedą už
ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas) nustato Valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
3. 2. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra
kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai,
jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybos nariu
gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pateikęs sveikatos
pažymėjimą. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro
Pirmininko teikimu. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją.
Tarybos narių darbas yra neapmokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių
organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos
darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo
lėšų.
3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) buvo teistas ir nėra išnykęs teistumas;
2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
3) jo elgesys ir veikla yra nesuderinami su visuotinai pripažintomis moralės ir etikos normomis.
4. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių darbas yra neapmokamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.
4. 5. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius leidžia įsakymus, o Taryba – nutarimus.
5. 6. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos
kompetencijos klausimus. Šio Įstatymo įstatymo nustatytais
atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo
suderinti su Taryba.
6. 7. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius:
1) atstovauja ir (ar) įgalioja atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
2) suderinęs su Taryba, tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus;
3) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos pareigybių sąrašus ir aprašymus;
4) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
5) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos strateginius veiklos planus;
6) pasirašo Tarybos priimtus nutarimus;
7) leidžia įsakymus, įsakymais tvirtina teisės aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi;
8) užtikrina, kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
9) ne rečiau kaip kartą per metus
iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1 dienos – Seimui ir
Vyriausybei bei paskelbia viešai rašytinę Ryšių reguliavimo
tarnybos praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą;
10) vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.
7. 8. Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojusų. Pavaduotojus
skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka. Direktoriaus nesant, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo
paskirtų pavaduotojų.
8. 9. Taryba:
1) svarsto radijo ryšio plėtros planus;
2) derina užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
3) derina Ryšių reguliavimo tarnybos metinę biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą;
4) derina rinkos tyrimo taisykles;
5) derina šio Įstatymo įstatymo
29 31 ir 34 36 straipsniuose nurodytus teisės
aktus;
6) derina informacijos, reikalingos atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
7) derina tvarką, apimtį ir
sąlygas, kuriomis Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia su šio Įstatymo įstatymo
įgyvendinimu susijusią informaciją;
8) derina šio Įstatymo įstatymo
11 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultavimosi taisykles;
9) derina ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo taisykles, tarpininkavimo ir (ar) taikinimo procedūrų taisykles;
10) derina galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais sprendimo taisykles;
11) tvirtina Tarybos darbo reglamentą ir derina Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo reglamentą;
12) išklauso Ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus praėjusių kalendorinių metų veiklos
ataskaitą apie Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;
13) svarsto Ryšių reguliavimo tarnybos strateginių veiklos planų projektus;
14) svarsto ir teikia siūlymus
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui dėl ekonominių sankcijų skyrimo ūkio
subjektams, nesilaikantiems šio Įstatymo įstatymo reikalavimų;
15) svarsto Ryšių reguliavimo
tarnybos rengiamų teisės aktų projektus ir teikia Ryšių reguliavimo
tarnybai pasiūlymus dėl jos rengiamų teisės aktų jų priėmimo,
pakeitimo ar papildymo;
16) analizuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą;
17) šio Įstatymo įstatymo
nustatytais atvejais tvirtina kitus teisės aktus.
9. 10. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius atleidžia iš pareigų
įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) direktoriaus ir (ar) Tarybos nario noru;
2) pasibaigus įgaliojimų terminui;
3) dėl sveikatos būklės;
4) kai sukanka pensinis amžius;
5) išrinkus į kitas pareigas arba jų pačių sutikimu perkėlus į kitą darbą;
6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus ir (ar) Tarybos nario vardą;
8) Tarybos
nariui nustojus eiti pareigas institucijoje, kurioje jis šias pareigas ėjo
skyrimo metu.;
9) Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.
11. Atleisti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narius iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai jis nedirba ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių arba teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo negali eiti pareigų.
12. Kai pasibaigia Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (ar) Tarybos nario įgaliojimų terminas, jam sukanka pensinis amžius ar atsistatydina savo noru, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (ar) Tarybos narys eina savo pareigas tol, kol Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu paskirs Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir (ar) Tarybos narį.
10. 13. Ryšių reguliavimo tarnybos administracijos darbo
tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių
reguliavimo tarnybos vidaus darbo reglamentas.
8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas ir uždaviniai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:
1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių, įskaitant turinio perdavimo elektroninių ryšių tinklais, rinkose, taip pat užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, bei skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą bei vystymą;
2) užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų, įskaitant neįgaliųjų, senyvo amžiaus ir specialių socialinių poreikių turinčių paslaugų gavėjų (asmenų, dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčių, neįgijusių arba praradusių gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime), teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ypač užtikrinant paprastas ir nebrangias ginčų sprendimo procedūras bei skatinant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų ir tarifų skaidrumą, ir pagal kompetenciją užtikrinti galimybę naudotis universaliosiomis paslaugomis bei galimybę galutiniams paslaugų gavėjams turėti prieigą prie pasirinktos informacijos ir ją platinti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat galimybę naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis;
3) skatinti
efektyvias ilgalaikes investicijas ir inovacijas, taip pat ir
elektroninių ryšių plėtrą;
4) užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą, taip pat kad būtų pakankamai nacionalinių telefono ryšio numerių išteklių, reikalingų viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kad numeracijos planai ir procedūros būtų taikomi tokiu būdu, kuris užtikrintų vienodas visų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų galimybes, ypač užtikrindama, kad ūkio subjektai, kuriems skirti nacionalinių telefono ryšio numerių ištekliai, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kiek tai susiję su numeracijos sekomis, naudojamomis jų paslaugoms pasiekti;
5) pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus, užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;
6) pagal
kompetenciją skatinti Europos Bendrijos Sąjungos vidaus rinkos
plėtrą ir suderintą elektroninių ryšių reguliavimą Europos Bendrijoje Sąjungoje;
7) bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kad būtų užtikrinta žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu;
8)
užtikrinti, kad operatoriai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdytų
įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio
saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų situacijų
aplinkybių atvejais.;
9) užtikrinti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įgyvendintų tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti.
9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) kontroliuoja,
prižiūri ir įgyvendina šio Įstatymo įstatymo ir jį
įgyvendinančių jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, išskyrus šio
Įstatymo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių kontrolė,
priežiūra ir įgyvendinimas pagal šio Įstatymo įstatymo nustatytą
kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;
2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams bei jų naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos bei radijo ryšio slopinimo įrenginius;
3) rengia ir teikia
Vyriausybei tvirtinti tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo
lentelę, ir pagal savo kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos
radijo ir televizijos komisija radijo ryšio plėtros planus ir
teikia Vyriausybei tvirtinti Strategiją, ja vadovaudamasi kartu su Lietuvos
radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina Radijo dažnių skyrimo radijo
ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau –
Strateginis planas);
4) bendradarbiauja su užsienio šalių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro valdymu, veikloje, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų atitinkamuose komitetuose bei grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) ir orbitinių išteklių koordinavimą bei tarptautinę radijo ryšio stočių (radijo dažnių) ir orbitinių išteklių apsaugą. Lietuvos Respublikos vardu prisiimti įpareigojimus Ryšių reguliavimo tarnyba gali tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusi įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisė atitinkamas funkcijas, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, vykdyti paveda Lietuvos Respublikos telekomunikacijų (elektroninių ryšių) administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo institucijai. Šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnyba atitinkamas funkcijas atlieka ir su jomis susijusius įsipareigojimus prisiima taikydama atitinkamos tarptautinės sutarties ar Europos Sąjungos teisės nuostatas ir neturi papildomai gauti įgaliojimų ir atlikti kitų procedūrų pagal atitinkamas Tarptautinių sutarčių įstatymo normas;
5) rengia ir
teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl valstybės
strategijos ir elektroninių ryšių veiklos politikos elektroninių
ryšių srityje ir jos įgyvendinimo;
6) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti nuostolingų universaliųjų paslaugų kompensavimo taisykles;
7) rengia
ir teikia Vyriausybei tvirtinti nustato universaliųjų paslaugų
teikimo taisykles, įpareigojimus nepaskirtiems
teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai
teikti universaliąsias paslaugas, taip pat nustato papildomas universaliąsias
paslaugas, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei
įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti papildomas
universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas ir atvejus;
8) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas;
9) vykdo nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio veiklą;
10) atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, nuostatų vykdymo priežiūrą, išskyrus, kai pagal šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;
9) 11) šio Įstatymo įstatymo ir kitų teisės aktų
pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių
reguliavimo tarnybos nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) vertinti,
ar aparatūra ir įrenginiai, radijo ryšio įrenginiai ir galiniai
įrenginiai atitinka privalomus privalomuosius reikalavimus ir
(ar) standartus;
2) atlikti matavimus ir kitus veiksmus, skirtus įvertinti, ar aparatūros ir įrenginių, radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių techniniai parametrai atitinka privalomus reikalavimus;
3) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;
4) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
5) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
6) įgyvendinti tiesiogiai
taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo
reguliavimo dalyką, nuostatas, išskyrus, kai pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 5
dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;
7) skelbti informaciją ir
(ar) pranešimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“;
8) 6) imtis šiame ir (ar) kituose įstatymuose numatytų tikslingų,
skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir (ar) priemonių, kad būtų
įgyvendintos šio Įstatymo įstatymo ir jį įgyvendinančių jo
įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos;
9) 7) turėti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas
teises.
1. Šio Įstatymo įstatymo
ar jį įgyvendinančių jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu
priimdama teisės aktus, nustatydama ar keisdama radijo dažnių naudojimo sąlygas
pagal šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnį, turėsiančius
reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo
įstatymo 16 straipsnio 13 18 dalyje, taip pat išskyrus
teisės aktus, kuriais išsprendžiamas ginčas, Ryšių reguliavimo tarnyba teisės
aktų savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šių teisės
aktų projektus ir nustato suinteresuotiems asmenims protingumo kriterijų
atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba teisės
aktų savo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis
galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis
elektroninių ryšių paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi
reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams
ir vartotojams (ypač neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams),
gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams protingumo
kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba,
priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos Sąjungos ir kitų
regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat dėl nacionalinių
standartų privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias
konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo
metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos
interneto tinklalapyje svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba
skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės,
tarnybos ar komercinė paslaptis ar susijusi su fizinio asmens privačiu
gyvenimu.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas
1. Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:
1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją, užtikrindama gaunamos informacijos apsaugą;
2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje;
3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą.
2. Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba Valstybinė vartotojų teisių apsaugos
tarnyba:
1)
koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą elektroninių ryšių paslaugų
vartotojų teisių apsaugos srityje;
2) 1) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji vykdo
elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą;
3) pagal
Produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją prižiūri produktų, įskaitant ir
produktus, susijusius su elektroninių ryšių tinklais, paslaugomis bei radijo
ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą;
4) 2) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo
tarnyba, vykdydama elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą.
3. Valstybinė
ne maisto produktų inspekcija pagal Vartotojų teisių gynimo įstatymo, Produktų
saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės įgaliojimus gina gindama
elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teises ir prižiūri prižiūrėdama
produktų, tarp jų ir produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais,
paslaugomis bei radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą,
bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija:
1) priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo) veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių klausimais;
2) teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių (kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, koordinavimo.
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:
1) prižiūri,
kaip vykdomos šio Įstatymo įstatymo devintojo skirsnio,
išskyrus šio Įstatymo įstatymo 61 63 straipsnio 5
dalies, 64 66 straipsnio 7 dalies ir 68 70
straipsnio 2 dalį, nuostatos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos
ir surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, atlieka šio įstatymo 81 straipsnio 2
dalyje ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas;
2) bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje;
3) įgyvendina
atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių
reguliuojančių šio Įstatymo įstatymo devintojo skirsnio,
išskyrus šio Įstatymo įstatymo 61 63 straipsnio 5
dalies, 64 66 straipsnio 7 dalies ir 68 70 straipsnio
2 dalies nuostatas, reguliavimo dalyką, nuostatas vykdymo priežiūrą.;
4) atsakinga už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, nuostatų vykdymą, kiek tai susiję su šio įstatymo 71 straipsnio reguliavimo dalyku.
6. Muitinės departamentas pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia informacija.
7. Lietuvos
nacionalinė standartizacijos institucija bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota
elektroninių ryšių veiklos politikos bei strategijos formavimo
institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba, kai šios Standartizacijos įstatymo
nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių
tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų
funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų
priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia
informacija.
8. Siekiant užtikrinti elektroninių ryšių poreikius, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama
rengdama higienos normas, susijusias su
elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo
tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo
tarnyba informacija, susijusia su higienos normomis, turinčiomis ryšių su
elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
kartu su pavaldžiomis teritorinėmis visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis,
vykdydamaos savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio
spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip
pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Statistikos departamentas teikia kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal šių institucijų prašymus jų funkcijoms atlikti reikalingą turimą statistinę informaciją, kiek ji reikalinga jų funkcijoms atlikti. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos apsaugą.
11. Ryšių reguliavimo tarnyba su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją.
12. Lietuvos
Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas,
skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti,
kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti,
gali būti reglamentuotos nustatytos šių institucijų susitarimais.
Tokie susitarimai Susitarimai, susiję su viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
reguliavimu, skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.
1. Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir valstybėmis narėmis bei jų institucijomis laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų. Dokumentams, surašytiems, išduotiems ar patvirtintiems Europos Sąjungos institucijų, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ar valstybių narių ir jų institucijų, taip pat jų nuorašams ir vertimams netaikomi jokie legalizavimo reikalavimai.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba
privalo pateikti Europos Bendrijų Komisijai, Europos elektroninių
ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių
nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, jeigu šios pagrįstai jos
pareikalauja. Jeigu Europos Bendrijų Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba
pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų
Ryšių reguliavimo tarnybos pareikalavimu, Ryšių reguliavimo tarnyba praneša
atitinkamiems ūkio subjektams, kad atitinkama informacija yra pateikta.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba
teikia Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos
teisės aktų, reglamentuojančių šio Įstatymo įstatymo reguliavimo
dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
4. Kai su šio Įstatymo įstatymo
reguliavimo dalyku susijusios Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos
Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės
narės, šiame Įstatyme įstatyme Europos Sąjunga bei Europos
Bendrija suprantama ir kaip Europos ekonominė erdvė.
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMO PAGRINDAI
14 straipsnis. Konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje
1. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje.
2. Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
15 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje rinkoje
1. Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų.
2. Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jei sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką rinkoje.
3. Ūkio
subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kai, atlikus
rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, ir
laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo tarnybos
atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės įtakos
atitinkamoje rinkoje neturi.
1. Rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato rinkos tyrimo taisykles.
2. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) atitinkamos rinkos (produktų
(paslaugų) ir geografinės), kurios charakteristikos gali pateisinti
įpareigojimų, nurodytų šio Įstatymo įstatymo 17 straipsnyje,
taikymą, apibrėžimas;
2) tyrimas, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, ir, jei konkurencija nėra veiksminga, didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų įvardijimas;
3) šio Įstatymo įstatymo
17 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar)
panaikinimas didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba
atlieka rinkos tyrimą Europos Bendrijų Komisijai priėmus rekomendaciją,
nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį
Europos Bendrijos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės
aktus.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat turi teisę atlikti rinkos tyrimą:
1) suinteresuotų ūkio subjektų prašymu;
2) valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu;
3) savo iniciatyva.
5. Rinkos tyrimą atlieka Ryšių
reguliavimo tarnyba. Rinkos tyrimas pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo
procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jei motyvuotai ir pagrįstai mano, kad
kitas dalis atlikti nėra tikslinga.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba,
tirdama rinkas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos
Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Bendrijų Komisijos nuorodas
gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų
institucijos priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba,
atlikdama rinkos tyrimą, turi teisę konsultuotis su Konkurencijos taryba. Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo gauti Konkurencijos tarybos nuomonę dėl atitinkamos
rinkos apibrėžimo, jei rinkos apibrėžimas skiriasi nuo Europos Bendrijų Komisijos
rekomendacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje. Galutinį sprendimą visais
atvejais priima Ryšių reguliavimo tarnyba.
8. Jei rinkos tyrimas atliekamas
Europos Bendrijų Komisijai priėmus sprendimą, apibrėžiantį Europos Bendrijos
Sąjungos rinką, Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimą kartu su
atitinkamų kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo
institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų bei tarpusavio susitarimų su kitų
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, arba ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Europos Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne ilgiau nei 3 papildomais metais.
10. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nebaigia rinkos tyrimo per šio straipsnio 9 dalyje nurodytus terminus, ji turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu suteikti pagalbą atliekant atitinkamos rinkos tyrimą ir nustatant didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams taikytinus įpareigojimus. Gavusi pagalbą, Ryšių reguliavimo tarnyba per 6 mėnesius, vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, pateikia sprendimą suinteresuotiems asmenims ir Europos Komisijai.
9. 11. Ryšių reguliavimo
tarnyba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti
rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų 11
straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 10 12 ir 11 13
dalyse, trukmės. Motyvuotu Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu
šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną
kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Ryšių reguliavimo tarnyba siekia,
kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas
baigiamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu dėl rinkos tyrimo
rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
10. 12. Prieš
priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų
rinka ar nustatyti arba nenustatyti ūkio subjektai, turintys didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti vienas ar keli
šio Įstatymo įstatymo 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai
jiems, jei toks sprendimas paveiktų prekybą tarp Europos Sąjungos valstybių
narių, Ryšių reguliavimo tarnyba, tuo pačiu metu, kai vadovaudamasi 11 straipsnio
1 dalimi pateikia šio sprendimo projektą suinteresuotiems asmenims
pasibaigus vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytam viešo konsultavimosi terminui, privalo pateikti tokio
sprendimo projektą ir Europos Bendrijų Komisijai, Europos
elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos Sąjungos
valstybių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Europos Bendrijų Komisija,
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir kitų Europos
Sąjungos valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos gali pateikti savo
nuomonę per vieną mėnesį arba per terminą, kuris nustatytas pagal šio
Įstatymo 11 straipsnį, jei šis terminas yra ilgesnis. Europos Komisijai
priėmus gaires ir (ar) rekomendacijas nustatančias kitokią, nei šiame
straipsnyje nustatyta, viešojo konsultavimosi tvarką ir terminus, taikoma
Europos Komisijos gairėse ir (ar) rekomendacijose nustatyta viešo
konsultavimosi tvarka ir terminai.
11. 13. Jeigu šio
straipsnio 10 12 dalyje nurodytu sprendimuo projektu
siekiama apibrėžti atitinkamą rinką kitaip, nei ji apibrėžta šio straipsnio 3
dalyje nurodytoje Europos Bendrijų Komisijos rekomendacijoje, arba
nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, ir Europos Bendrijų Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai,
kad mano, jog toks sprendimas sukurtų barjerą vieningai bendrajai rinkai,
arba rimtai abejoja, ar toks sprendimaso projektas atitinka
Europos Bendrijos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba
negali tokio sprendimo projekto priimti 2 mėnesius nuo tokio nurodymo.
Jeigu Europos Bendrijų Komisija per šį terminą nurodo Ryšių reguliavimo
tarnybai nepriimti tokio sprendimo projekto, Ryšių reguliavimo tarnyba neturi
teisės tokio sprendimo priimti, neatsižvelgusi į Europos Bendrijų Komisijos
pasiūlymus dėl sprendimo pataisymo per šešis mėnesius privalo pakeisti
arba nepriimti tokį sprendimo projektą. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba,
atsižvelgusi į Europos Komisijos nurodymą, pakeičia savo sprendimo projektą, ji,
vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 12 dalyje
nustatyta tvarka, pateikia pakeistą sprendimo projektą suinteresuotiems
asmenims ir Europos Komisijai.
14. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodytu sprendimo projektu siekiama nustatyti, pakeisti ir (ar) panaikinti vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams ir Europos Komisija nurodė Ryšių reguliavimo tarnybai, kad mano, jog toks sprendimo projektas sukurtų barjerą bendrajai rinkai, arba rimtai abejoja, ar toks sprendimo projektas atitinka Europos Sąjungos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali tokio sprendimo projekto priimti 3 mėnesius nuo tokio nurodymo. Per šį 3 mėnesių terminą Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į suinteresuotų asmenų nuomonę ir į poreikį užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija siekdama nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią įpareigojimą. Pasibaigus nurodytam 3 mėnesių terminui Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgusi į šioje dalyje nurodytą Europos Komisijos nurodymą ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę bei pasiūlymus, pakeičia, nepriima arba palieka nepakeistą savo sprendimo projektą.
15. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba pakeičia savo sprendimo projektą arba palieka jį nepakeistą, ji negali priimti galutinio sprendimo dar 1 mėnesį nuo šio straipsnio 14 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pabaigos. Jeigu Europos Komisija per šioje dalyje nurodytą 1 mėnesio terminą priima rekomendaciją, kurioje nurodo Ryšių reguliavimo tarnybai pakeisti arba nepriimti savo sprendimo projektą, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą į ją neatsižvelgia, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pateikti Europos Komisijai motyvuotus paaiškinimus.
16. Ryšių reguliavimo tarnyba galutinį sprendimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytu atveju priima per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 15 dalyje nurodyto 1 mėnesio termino pabaigos. Į šį terminą neįskaitoma konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, trukmė.
12. 17. Ryšių
reguliavimo tarnyba, priimdama galutinį sprendimą, įvertina gautas Europos Bendrijų
Komisijos, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir
Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones
ir gali priimti sprendimą savo nuožiūra, išskyrus šio straipsnio 11 13
dalyje nurodytu atveju. Galutinį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia
Vyriausybės įgaliotai institucijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų
institucijai ir Europos Bendrijų Komisijai.
13. 18. Ryšių
reguliavimo tarnyba išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis
skubių veiksmų, nesilaikant šio straipsnio 10 12 ir 11 13
dalyse nustatytos procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų
gavėjų interesus, gali nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y.
apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar
panaikinti šiems subjektams vieną ar kelis šio Įstatymo įstatymo 17
straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti
nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju Ryšių
reguliavimo tarnyba privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų Komisijai,
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ir kitų Europos
Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms apie šias
priemones, kartu jas pagrįsdama. Ryšių reguliavimo tarnyba gali padaryti šias
priemones nuolatinėmis arba pratęsti jų taikymo terminą, vadovaudamasi šio
straipsnio 10 12 ir 11 13 dalyse nustatyta
procedūra.
14. 19. Atitinkamų
rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys ūkio subjektai, sąrašą ir didelę
įtaką šiose rinkose turinčių ūkio subjektų sąrašą bei jiems nustatytus
įpareigojimus, taip pat ir informaciją apie priemones, numatytas šio
straipsnio 13 18 dalyje, bei bet kuriuos tokios informacijos
pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ savo interneto svetainėje ir pateikia
Europos Bendrijų Komisijai.
15. 20. Atlikdama
rinkos tyrimą, įskaitant ir spręsdama, ar ūkio subjektas turi didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio
subjektams, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių
sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių
sutarčių bei (ar) susitarimų laikymąsi ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama tarptautines sutartis ir (ar)
susitarimus ir užtikrindama jų laikymąsi, turi teisę, pasikonsultavusi su
Europos Bendrijų Komisija, mutatis mutandis taikydama šio
straipsnio 10, 12, 14, 17 ir 13 18 dalyse
nustatytą tvarką ir sąlygas, nustatyti, pakeisti ar panaikinti šio Įstatymo
įstatymo 17 straipsnyje nustatytus įpareigojimus ūkio subjektams,
neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje.
17 straipsnis. Įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti
nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų
tinkami konkrečiu atveju, ir nustatydama tokių įpareigojimų vykdymo pradžios
momentą:
2) nediskriminavimo įpareigojimą
pagal šio Įstatymo įstatymo 19 straipsnio nuostatas;
3) apskaitos atskyrimo
įpareigojimą pagal šio Įstatymo įstatymo 20 straipsnio nuostatas;
4) įpareigojimą suteikti prieigą
pagal šio Įstatymo įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas;
5) kainų kontrolės ir sąnaudų
apskaitos įpareigojimus pagal šio Įstatymo įstatymo 23 straipsnio
nuostatas;
6) funkcinio atskyrimo įpareigojimą pagal šio įstatymo 24 straipsnio nuostatas;
6) 7)
įpareigojimus, susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu,
pagal šio Įstatymo įstatymo 32 34 straipsnio
nuostatas.
2. Šio Įstatymo įstatymo
26, 33 ir 35 28 straipsniuose straipsnyje nustatytais
atvejais ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo
vykdyti atitinkamus įpareigojimus be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimo. Be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo ūkio subjektai taip
pat turi vykdyti papildomą įpareigojimą, numatytą šio Įstatymo įstatymo
18 straipsnio 5 dalyje. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti
šioje dalyje nurodytų įpareigojimų vykdymo pradžios momentą. Jei ji tokio
momento nenustato, šios Šios dalies pirmame sakinyje nurodytus
įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, o nurodytą antrame sakinyje – nuo momento, kai ūkio
subjektas privalo pradėti vykdyti pagrindinį įpareigojimą, jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba nenustato kitaip.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti konkrečius detalius įpareigojimus, neviršydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įpareigojimų.
4. Išimtinėmis aplinkybėmis (t.
y., kai Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį ir
(arba) 16 straipsnio 15 dalį, nustato, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3
dalyse numatytų įpareigojimų nepakaktų 16 straipsnio 1 dalyje
nustatytiems tikslams pasiekti) Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams nustatyti kitus, šio
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenumatytus, įpareigojimus, susijusius su prieiga,
įskaitant tinklų sujungimą, jeigu Europos Bendrijų Komisija tai leidžia.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba
turi teisę nustatyti įpareigojimų įgyvendinimo sąlygas, susijusias su
sąžiningumu, pagrįstumu ir įpareigojimų vykdymu tinkamais terminais. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti įpareigojimus, numatytus šiame
straipsnyje, ir nustatyti jų vykdymo sąlygas, šio Įstatymo įstatymo nustatytais
atvejais tvirtindama visiems ūkio subjektams, privalantiems vykdyti atitinkamus
įpareigojimus, privalomas taisykles, tvarkas ir (ar) sąlygas, taip pat visais
atvejais nustatydama konkrečius detalius įpareigojimus ir (ar) jų vykdymo
sąlygas konkretiems ūkio subjektams.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi ūkio subjektams įpareigojimai turi būti pagrįsti, atitikti nustatytos problemos prigimtį, būti proporcingi ir pateisinami elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir tikslais.
7. Jeigu atlikus atitinkamos
rinkos tyrimą nustatoma, kad jos charakteristikos negali pateisinti
įpareigojimų, nurodytų šiame straipsnyje, taikymo ir (arba) joje nėra didelę
įtaką turinčių ūkio subjektų, Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis nenustato šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų
ūkio subjektams ir (ar) panaikina didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turėjusiems
ūkio subjektams nustatytus įpareigojimus, jei tokie buvo nustatyti.
Panaikindama įpareigojimus, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotu
sprendimu nustatyti jų vykdymo pabaigos terminą, ne ilgesnį kaip 28 dienos nuo
atitinkamos šio Įstatymo įstatymo 16 straipsnio 14 19
dalyje nurodytos informacijos paskelbimo „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Ryšių reguliavimo
tarnybos interneto svetainėje.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį rinkos tyrimą, gali pakeisti nustatytus įpareigojimus, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio nuostatas, taikomas įpareigojimams nustatyti.
18 straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, viešai paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos
apimties informaciją, susijusią su prieiga, įskaitant tinklų sujungimą, įskaitant
taip pat:
1) apskaitos informaciją;
2) technines specifikacijas;
3) tinklo charakteristikas;
4) prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis paslaugomis ir (arba) taikomosiomis programos teisėtus ribojimus;
5) prieigos ir susijusių paslaugų kainas.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę įpareigoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčius operatorius
skelbti standartinį pasiūlymą suteikti prieigą, įskaitant tinklų sujungimą.
Pasiūlymas turi būti pakankamai detalus ir užtikrinti, kad iš ūkio subjektų
nebūtų reikalaujama mokėti už prašomai paslaugai nebūtinas priemones, jame turi
būti aprašyti atitinkami pasiūlymai, pagal rinkos poreikius išskaidyti į
komponentus, ir su jais susijusios sąlygos, įskaitant kainas. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę reikalauti, kad didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis
operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus pakeistų
standartinio pasiūlymo sąlygas, kad būtų įgyvendinti šiame Įstatyme įstatyme
numatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems
operatoriams.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti informacijos, reikalaujamos skelbti pagal šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, apimtį, jos detalumo reikalavimus, paskelbimo būdą ir kitas paskelbimo sąlygas.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine paslaptimi.
5. Operatorius, įpareigotas
suteikti atsietą didmeninę prieigą prie vietinės metalinės
vytos poros linijos fizinės infrastruktūros, įskaitant visiškai ar iš
dalies atsietą prieigą, fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytomis sąlygomis, įskaitant standartinio pasiūlymo
turinio reikalavimus, paskelbti standartinį pasiūlymą. Tokiam standartiniam
pasiūlymui taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
19 straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kiek tai susiję su prieiga, nediskriminuoti kitų ūkio subjektų, įskaitant kitiems ūkio subjektams, teikiantiems analogiškas paslaugas, analogiškų sąlygų analogiškomis aplinkybėmis taikymą ir tos pačios kokybės bei tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, paslaugų bei informacijos teikimą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo nustatyti šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą įpareigojimą, kai tai būtina, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojami vertikaliai integruoti ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus, kurie buvo nutiesti naudojantis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, ir turintys didelę įtaką rinkoje, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą savo veiklai.
20 straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, atskirai tvarkyti su nurodyta veikla ar veiklomis, susijusiomis su prieiga, susijusią apskaitą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
21 straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti operatorių, turintį didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ar juos (jas) naudoti, tarp jų:
1) suteikti prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (ar) priemonių kitiems ūkio subjektams, įskaitant prieigą prie pasyviųjų tinklo elementų, ir (ar) atsietą prieigą prie vietinės linijos, kad būtų sudarytos sąlygos išankstiniam ir (arba) individualiam viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimui, ir (ar) pateikti pasiūlymą dėl didmeninės vietinės linijos suteikimo viešosioms telefono ryšio paslaugoms teikti;
2) sąžiningai derėtis su ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą;
3) nenutraukti prieigos prie jau suteiktų priemonių;
4) teikti nustatytas paslaugas turint tikslą jas perparduoti;
5) suteikti atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti;
6) suteikti prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro naudojimo būdus;
7) suteikti konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti paslaugų teikimą paslaugų gavėjams;
8) suteikti prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų panašių programinių sistemų, būtinų sąžiningai paslaugų teikimo konkurencijai užtikrinti;
9) sujungti tinklus ar tinklų
priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus bet kuriame techniškai galimame
tinklo taške.;
10) suteikti prieigą prie susijusių paslaugų, įskaitant tapatybės, vietos ir būsenos nustatymo.
2. Priimdama sprendimą nustatyti šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ar juos panaikinti, Ryšių
reguliavimo tarnyba atsižvelgia į šio Įstatymo įstatymo principus,
tikslus bei šiuos veiksnius:
1) technines ir ekonomines galimybes naudoti ar įrengti konkuruojančias technines priemones pagal rinkos išsivystymo lygį, atsižvelgiant į prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, prigimtį bei tipą, įskaitant galimybę naudotis prieiga prie kitų priemonių;
2) galimybes suteikti prašomą prieigą, atsižvelgiant į laisvus pajėgumus (išteklius);
3) priemonių savininko pradines investicijas, atsižvelgiant į padarytas viešojo sektoriaus investicijas ir investavimo riziką;
4) būtinybę užtikrinti ilgalaikę konkurenciją, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą bei vystymo ekonominį naudingumą;
5) intelektinės nuosavybės teises;
6) paslaugų, apimančių daugiau nei vieną Europos Sąjungos valstybę narę, teikimą.
3. Nustatydama konkretų įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos teikėjui ir (ar) gavėjui privalomas prieigos suteikimo veiklos ir (ar) technines sąlygas, būtinas tinkamai tinklo veiklai užtikrinti.
1. Ūkio subjektai, kurie teisėtai
verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos.
Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešųjų viešąsias elektroninių
ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo,
kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba skatina
ir, kai to reikia, šio Įstatymo įstatymo nustatyta tvarka
užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama
efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, efektyvias investicijas bei inovacijas ir
didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę šio Įstatymo įstatymo nustatyta
tvarka nustatyti įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams,
taip pat nustatyti įpareigojimus ir kitiems ūkio subjektams, tarp jų:
1) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;
2) įpareigojimus operatoriams
užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių programų
vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kiek tai
būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams
naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo
paslaugomis.;
3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos
įpareigojimai suteikti prieigą ir (ar) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos
turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o
atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio Įstatymo įstatymo 11
straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis
mutandis šio Įstatymo įstatymo 16 straipsnio 10 12,
14, 12 17 ir 13 18 dalyse nustatytomis
taisyklėmis.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo vientisumą.
5. Ūkio subjektai privalo
užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų
ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šio Įstatymo
įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti
konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų
užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia
informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio
subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia
informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba
gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias
priemones.
6.
Vadovaudamasi šio Įstatymo įstatymo principais ir kai tai
pateisinama šio Įstatymo įstatymo tikslais, Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar šio Įstatymo įstatymo 28
30 straipsnio nustatyta tvarka, spręsdama ūkio subjektų ginčą, priimti
ūkio subjektams privalomą sprendimą dėl prieigos, įskaitant tinklų
sujungimą, suteikimo, įskaitant ir šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte
dalyje nurodytų įpareigojimų dėl konkrečios prieigos nustatymą.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles.
23 straipsnis. Kainų kontrolė ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, įpareigojimus,
susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus
teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis
(atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei
įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis
konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai rinkos tyrimo metu nustatyta, kad
veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas operatorius galėtų
palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas
žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Nustatant Siekiant skatinti
operatorių investicijas, įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų
plėtrą ir technologijų vystymąsi, nustatant įpareigojimus atsižvelgiama į
operatoriaus teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą,
įskaitant naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų
vystymąsi riziką.
2. Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (ar) kainų nustatymo metodikos turi skatinti efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją bei, kiek įmanoma, padidinti naudą vartotojams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose rinkose.
3. Įrodinėjimo našta, kad
operatoriaus, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos
sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų
grąžą, tenka operatoriui. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų
apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir
(ar) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad
operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų
pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį
terminą tam atlikti. Jei operatorius per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis
neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys
būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą. Kol
operatorius, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą
sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią
kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus
duomenis apie atitinkamas sąnaudas, tarp jų lygindama atitinkamų paslaugų
kainas, atsižvelgiant atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos
valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos
Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių
kainų santykį.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad operatorius, kuriam nustatytas įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą tam atlikti. Operatoriui per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo, laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad operatoriaus teikiami duomenys būtų operatoriaus lėšomis patikrinti audito. Ryšių reguliavimo turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
4. 5. Jeigu Ryšių
reguliavimo tarnyba įpareigoja kainų kontrolės užtikrinimo tikslu įgyvendinti
sąnaudų apskaitos sistemą, operatorius privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių
reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam
operatoriui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo
tarnyba privalo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ savo interneto svetainėje. Ar operatoriaus sąnaudų
apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo
parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą
ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta audito. Audito išvada
turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas
taisykles.
3. Apie ketinimą nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo pranešti Europos Komisijai nurodydama:
1) motyvus, kuriais grindžiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimo nustatymas;
2) motyvuotą vertinimą, kad per pagrįstą laikotarpį neatsiras veiksmingos ir ilgalaikės elektroninių ryšių infrastruktūros konkurencijos arba ji bus nepakankamai veiksminga;
3) laukiamą poveikį Ryšių reguliavimo tarnybai, ūkio subjektui, kuriam nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas, visų pirma, šio ūkio subjekto darbuotojams, bei visai elektroninių ryšių rinkai, taip pat paskatoms investuoti elektroninių ryšių rinkoje siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant laukiamą poveikį konkurencijai ir tikėtinas pasekmes vartotojams;
4) priežasčių, pagrindžiančių šio įpareigojimo veiksmingumo įgyvendinimo priemonių konkurencijos atitinkamoje rinkoje prieigos teikimo problemoms pašalinti, įvertinimą.
4. Sprendime, kuriuo ketinama nustatyti funkcinio atskyrimo įpareigojimą, Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo:
1) tikslų funkcinio atskyrimo pobūdį ir lygmenį;
2) atskiriamą turtą ir teiktiną prieigą;
3) valdymo tvarką, užtikrinančią darbuotojų struktūrinį ir skatinimų nepriklausomumą;
4) įpareigojimo laikymosi užtikrinimo taisykles;
5) veiklos procesų skaidrumo užtikrinimo taisykles, visų pirma, suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu;
6) įpareigojimo laikymosi stebėsenos programą, įskaitant metinės ataskaitos skelbimą.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas nustatyti, palikti galioti, pakeisti ar panaikinti įpareigojimus priimamas tik atlikus didmeninių atitinkamų prieigų teikimo rinkų tyrimą bei vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, ūkio subjektui, kuriam nustatytas funkcinio atskyrimo įpareigojimas, turi teisę bet kurioje atitinkamoje rinkoje nustatyti šio įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus, šio įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektui, perėmusiam viso prieigos prie tinklo turto ar didelės jo dalies valdymą ir kontrolę, nustatyti šio įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus įpareigojimus arba kitus, šio įstatymo 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 straipsniuose nenurodytus įpareigojimus, jeigu Europos Komisija tai leidžia.
24 26 straipsnis.
Skaitmeninės televizijos paskirstymas
Elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami skaitmeninės televizijos paslaugoms paskirstyti, teikėjai privalo užtikrinti galimybę paskirstyti plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugas ir programas. Operatoriai, kurie priima ir perskirsto plačiaekranės televizijos paslaugas ar programas, privalo išlaikyti plataus ekrano formatą.
1. Sąlyginės prieigos sistemas valdantys ūkio subjektai privalo naudoti tik tokias sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant šių paslaugų perdavimo būdo, sistemas, kurios būtų techniškai pajėgios efektyviomis sąnaudomis užtikrinti perdavimo valdymą (t. y. technines procedūras, kurios leidžia perduoti sąlyginės prieigos valdymą iš vienų transliuotojų (siuntėjų) kitiems), suteikiantį galimybę šias sistemas naudojantiems operatoriams visiškai valdyti paslaugas vietiniu ar regioniniu mastu.
2. Ūkio subjektai, teikiantys sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo, privalo:
1) visiems transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais siūlyti savo technines paslaugas, kad žiūrovai ar klausytojai galėtų priimti skaitmenines transliuotojų paslaugas, naudodami paslaugų teikėjų (operatorių) pateikiamus ir valdomus dekoderius;
2) jei, be sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų teikimo, verčiasi ir kita veikla, privalo atskirai tvarkyti apskaitą, susijusią su jų, kaip sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų teikėjų, veikla, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
4. Sąlyginės prieigos prie
skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų produktų ir sistemų
intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, suteikdami licencijas ar kitu būdu
suteikdami vartotojų įrangos gamintojams teisę naudotis atitinkamomis
intelektinės nuosavybės teisėmis, privalo užtikrinti, kad tokios teisės būtų
suteikiamos sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Atsižvelgiant
Atsižvelgdami į technines ir komercines aplinkybes, teisių turėtojai
suteikdami teises negali uždrausti, riboti ar nustatyti atgrasančiasų
sąlygasų tame pačiame produkte naudoti bendras sąsajas,
leidžiančias prijungti kitas prieigos sistemas, taip pat naudoti priemonesių,
specifiškasų kitoms prieigos sistemoms, jei šiuo atveju teisių
gavėjas laikosi susijusių ir pagrįstų sąlygų, užtikrinančių, kiek tai susiję su
šiuo teisių gavėju, sąlyginės prieigos sistemų operatorių transakcijų saugumą.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti reikalavimus, susijusius su elektroninių programų vadovų ir panašių sąrašų bei navigacijos priemonių teikimu ir naudojimu.
6. Draudžiama komerciniais
tikslais gaminti, laikyti, naudoti, importuoti, eksportuoti, parduoti, nuomoti
ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti įdiegti, prižiūrėti
dekoderius, kitus įrenginius ar programinę įrangą, kuri suteiktų galimybę
neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų. Reklamuoti šią įrangą
draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Kaip laikomasi šios dalies nuostatų, prižiūri
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Vyriausybės nustatyta tvarka.
26 28 straipsnis. Specialios
veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės
1. Ūkio subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybė ar savivaldybė arba kurie naudojasi išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis ir turi didelę įtaką nemažoje viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo bendrosios rinkos dalyje bei valdo kabelinės televizijos tinklą, nutiestą naudojantis toje pačioje geografinėje teritorijoje turėtomis ar turimomis išimtinėmis ar specialiosiomis teisėmis, kabelinės televizijos tinklą gali teikti tik per kitą juridinį asmenį, o ne tą, kurį naudoja viešajam ryšių tinklui teikti.
2. Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, privalo atskirai tvarkyti veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu, apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą, arba struktūriškai atskirti veiklą, susijusią su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti struktūrinio atskyrimo reikalavimus.
3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ūkio subjektams, kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra mažesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais.
4. Visi ūkio subjektai, teikiantys viešuosius ryšių tinklus ar viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus mažas ir vidutines įmones, privalo užtikrinti, kad jų metines finansines ataskaitas patikrintų auditas ir jos būtų viešai paskelbtos. Ši nuostata taikoma ir visoms atskiroms apskaitoms, tvarkomoms pagal šio straipsnio 2 dalį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę detalizuoti šios dalies nuostatų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
27 29 straipsnis. Elektroninių ryšių sąveikos užtikrinimo priemonės
1. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių bei Europos standartizacijos organizacijų standartų, kurie nustatyta tvarka perimti kaip Lietuvos standartai, taip pat originalių Lietuvos standartų ir tarptautinių bei Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdžiusiu įpareigojimą laikytis šioje dalyje nurodytų sričių Lietuvos standartų ir tuo atveju, kai jis tiesiogiai laikosi atitinkamų tarptautinių ar Europos standartų, taip pat standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
2. Kol šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautiniai ar Europos standartai dar nėra perimti kaip Lietuvos standartai, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tiesiogiai laikytis atitinkamų standartų. Atitinkamą standartą perėmus kaip Lietuvos standartą, nuoroda į tarptautinį ar Europos standartą laikoma nuoroda į jį perėmusį Lietuvos standartą. Asmuo ar ūkio subjektas laikomas įvykdęs įpareigojimą laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių tarptautinių ar Europos standartų, jei jis laikosi standartų, kuriais perimtas atitinkamas tarptautinis ar Europos standartas.
3. Asmenims ar ūkio subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems produktų ar paslaugų atitiktį standartams, įskaitant tarptautinius, Europos, užsienio valstybių ir Lietuvos standartus, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai yra privalomi.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse nustatyti savarankiškus techninius reikalavimus.
5. Lietuvos nacionalinė standartizacijos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina, kad nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka tarptautiniai ir Europos standartai, susiję su elektroninių ryšių tinklų, paslaugų, susijusių priemonių ir paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (ar) televizijos programų transliavimą, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, būtų perimti kaip Lietuvos standartai.
6. Taikomųjų programų sąsajų savininkai privalo sąžiningomis, protingumo kriterijus atitinkančiomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis už tinkamą atlyginimą pateikti visą informaciją, kuri reikalinga, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai galėtų teikti visas taikomųjų programų sąsajos palaikomas paslaugas visiškai funkcionalia forma, įskaitant skaitmeninės televizijos paslaugų teikimą neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams.
7. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami Europos Sąjungos atitinkamų institucijų bei atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų išduoti matavimo priemonių ir atitinkamų Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstamų standartų atitikties sertifikatai (pažymos). Pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
28 30 straipsnis.
Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba
privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų,
teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dėl šio Įstatymo
įstatymo reglamentuotų reguliuojamų visuomeninių santykių.
2. Ūkio subjektas, kuris
kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą (įskaitant ir
tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą), Ryšių reguliavimo
tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka užmokestį, nustatytą šio Įstatymo įstatymo
6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patenkinus prašymą
visiškai ar iš dalies, ieškovo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas prašymas,
atsakovas atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti
įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį. Jeigu konkretaus ginčo
nagrinėjimo sąnaudos (Ryšių reguliavimo tarnybos patirtos išlaidos
ekspertams, vertėjams, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,
kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos) viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį,
Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę,
atsižvelgdama į tai, ar tenkinamas ir kokia apimtimi tenkinamas prašymas
išspręsti ginčą (t. y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui),
paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Ūkio subjektai ar asmenys neturi
teisės reikalauti atlyginti Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtų užmokesčių už
konkrečias šiems ūkio subjektams ar asmenims suteiktas su ginčo nagrinėjimu
susijusias paslaugas. Atsisakius priimti prašymą, palikus prašymą
nenagrinėtą ar nutraukus jo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo
sumokėtų užmokesčių negrąžina.
3. Ryšių reguliavimo tarnybai sumokėtas užmokestis arba jo dalis ūkio subjekto prašymu grąžinamas šiais atvejais:
1) kai sumokėta daugiau užmokesčio, negu nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;
2) kai ieškovas atsisako prašymo nagrinėti ginčą;
3) kai atsisakoma priimti prašymą nagrinėti ginčą;
4) kai ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, nes Ryšių reguliavimo tarnyba nėra kompetentinga jį nagrinėti.
4. Jeigu ieškovas atsisako prašymo nagrinėti ginčą arba šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto užmokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio užmokestis grąžinamas ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako prašymo nagrinėti ginčą dėl to, kad, pateikus prašymą nagrinėti ginčą, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo.
3. 5. Šalies, kurios naudai priimtas
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama
sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies
išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomaos
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šalis,
kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už
advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis
vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.
4. 6. Ryšių
reguliavimo tarnyba, spręsdama ginčą, vadovaujasi šio Įstatymo įstatymo
principais ir tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso
kodekso 7, 8, 12, 13, 17 straipsniuose nurodytais proceso koncentracijos ir
ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio
lygiateisiškumo principais, kiek šiame Įstatyme įstatyme nenustatyta
kitaip.
5. 7. Prašymo
išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso
kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.
6. 8. Ryšių
reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą nagrinėti ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;
2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) ūkio subjekto vardu prašymą nagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
7. 9. Ryšių
reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jei nagrinėjant ginčą
paaiškėja šio straipsnio 6 8 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytos
aplinkybės, taip pat jei:
1) ieškovas atsisakė prašymo nagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;
2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino. Šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu.
8. 10. Ryšių
reguliavimo tarnyba palieka ginčą nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant ginčą
paaiškėjo šio straipsnio 6 8 dalies 4 ar 5 punktuose nurodytos
aplinkybės, taip pat jei:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) prašymas nagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
9. 11. Ryšių
reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jei tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) kol Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurios neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.
10. 12. Ryšių
reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų
ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos
priemonių, t. y nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų
atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo
išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Laikinosios
apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kuriuo ginčo nagrinėjimo momentu. Laikinosios
apsaugos priemonės gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią
žalai atsirasti ar padidėti, draudimas atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui,
nenutraukti prieigos teikimo, vienašališkai nestabdyti prieigos teikimo, nekeisti
tam tikrų teikiamų paslaugų kainų), įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus
(pavyzdžiui, suteikti prieigą, teikti tam tikras paslaugas, suteikti tam
tikrą informaciją) arba kitos priemonės, kurių nesiėmus Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo
išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones mutatis mutandis, taikomos
Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos. Dėl laikinųjų apsaugos
priemonių Ryšių reguliavimo tarnyba priima procedūrinį sprendimą, kuriame turi
būti nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, jos mastas, įvykdymo tvarka ir
būdas. Laikinosios priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo
dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios
ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat
savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo tokio sprendimo
įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas
Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo
nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje ir sprendimo dėl laikinųjų apsaugos
priemonių vykdymo. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio
straipsnio 17 19 dalyje nustatyta tvarka.
11. 13. Ginčo šalys,
kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime,
turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri
yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią
atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti
ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu.
Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo
nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus
Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų
ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams,
argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų,
kuriais išsprendžiamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis Įstatymas įstatymas
bei ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas
turi teisę pripažinti prašymą. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos
sutartimi. Ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys,
dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
12. 14. Ryšių reguliavimo
tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet
kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu
arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas
žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja
šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą, jeigu
ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės
nenustato kitaip. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai
Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines
paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą,
nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.
13. 15. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie
galėjo būti pateikti anksčiau iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės
ir tokių įrodymų priėmimas tik užvilkins ginčo nagrinėjimą.
14. 16. Ryšių
reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis
mėnesius nuo prašymo priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių
(pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia
ilgesnio laiko.
15. 17. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas (įskaitant ir nagrinėjant ginčą priimtus
procedūrinius sprendimus) įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo
dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą apskundus teismui, sprendimas
galioja ir yra privalomas vykdyti, išskyrus atvejus, kai teismas įstatymų
nustatyta tvarka nusprendžia kitaip.
16. 18. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia
valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo
apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje
taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio
subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija,
išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste
išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims
pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.
17. 19. Ryšių reguliavimo
tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, tarp jų ir
sprendimai atsisakyti priimti prašymą, palikti prašymą ginčą nenagrinėtą,
nutraukti ar sustabdyti ginčo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai
sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo
nagrinėjimui, per 7 dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio
subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis
mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antruoju
skirsniu antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo
teisėjo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.
18. Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo
nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti
skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.
20. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę apskųsdamos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Ryšių reguliavimo tarnyba nėra byloje dalyvaujantis asmuo.
19. 21. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti
procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas
neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per
10 metų nuo jo priėmimo dienos.
20. 22. Ginčo nagrinėjimo
procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis
vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
21. 23. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių
reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos,
turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai,
sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.
22. 24. Ginčų tarp
ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali nustatyti,
kad ginčą nagrinėja ir visus susijusius sprendimus priima Ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų
sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad komisijos
sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar nutraukiamas ginčo
nagrinėjimas, įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.
23. 25. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi teisę
kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams
tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo Įstatymu įstatymu
reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo
sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.
TEISĖ VERSTIS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ VEIKLA
29 31 straipsnis. Teisės
verstis elektroninių ryšių veikla pagrindai
1. Ūkio
subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla be atskiro išankstinio
valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo įstatymo
ir kitų teisės aktų nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina elektroninių ryšių veiklų, kuriomis norėdamas verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą. Ūkio subjektas turi teisę verstis atitinkama veikla po to, kai jis Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą, nustato informaciją ir dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas apie veiklos pradžią. Ryšių reguliavimo tarnyba gali reikalauti pateikti tik pranešimą, patvirtinantį ketinimą pradėti teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, ir tiek informacijos, kiek reikia, kad ūkio subjektą būtų galima įrašyti į elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjų sąrašą. Informacijos gali būti reikalaujama ne daugiau nei būtina, kad būtų galima identifikuoti tinklų ar paslaugų teikėją (pavyzdžiui, teikėjo identifikavimo kodo) ir teikėjo kontaktinius asmenis, taip pat tinklų ar paslaugų teikėjo adreso, trumpo tinklų ar paslaugų, kurie ar kurios bus teikiamos, aprašymo ir numatomos veiklos pradžios datos.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie elektroninių ryšių veiklos pradžią, ne vėliau kaip per 7 dienas informuoja šį ūkio subjektą apie pranešimo gavimą ir nurodo, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas.
6. Ūkio subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis jie turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatas, turi teisę prašyti išduoti standartinį Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektas pateikė pranešimą apie savo veiklos pradžią, kai tokį pranešimą būtina pateikti, ir detalizuojama, kokiomis aplinkybėmis bet kuris ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi atitinkama elektroninių ryšių veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti prieigą. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto tinkamo prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
7. Ūkio subjektai, prieš nutraukdami elektroninių ryšių veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą elektroninių ryšių veiklos rūšių sąrašą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
8. Ūkio subjektai, kurie
pageidauja verstis ar verčiasi elektroninių ryšių veikla, moka Ryšių reguliavimo
tarnybai šio Įstatymo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus
užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
30 32 straipsnis.
Teisės aktų, kuriuose nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygos, nuostatos
1. Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatomos bendrosios vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygos turi būti objektyviai,
atsižvelgiant į susijusių su atitinkama elektroninių ryšių veikla tinklų ir
(ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos.
Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra specifinės
elektroninių ryšių sektoriui ir kurių nenumato kiti teisės aktai. Teisės
aktuose, nustatančiuose bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas,
turi būti nurodyti kriterijai ir procedūros, pagal kurias nustatomi
įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ir
(ar) ūkio subjektams, kurie skiriami teikti universaliąsias paslaugas, arba
pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos gali būti susijusios tik su:
1) įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2) užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3) paslaugų suderinamumo ir tinklų sujungimo sąlygomis;
4) telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, Europos telefono ryšio numeracijos erdvės ir nemokamo pokalbio tarptautinių telefono ryšio numerių, ir, kai tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kitų Europos Sąjungos valstybių narių numeracijos planuose nurodytų numerių, prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;
5) aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, taip pat sąlygomis, susijusiomis su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir bendru patalpų bei elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimu, įskaitant finansines ar technines garantijas, kurios būtinos tinkamam infrastruktūros darbų vykdymui užtikrinti;
6) privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7) asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, specifiškomis elektroninių ryšių sektoriui;
8) elektroninių ryšių sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos taisyklėmis, inter alia apimančioms ir neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis;
9) ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10) informacijos teikimu;
11) galimybių sudarymu kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka perimti elektroninių ryšių srautą;
20) skaidrumo įpareigojimais, nustatytais viešųjų ryšių tinklų teikėjams, teikiantiems viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų, taip pat informacija apie prieigos prie paslaugų bei taikomųjų programų teikimo bei naudojimo sąlygas, įskaitant galimybės naudotis paslaugomis ir (arba) taikomosiomis programomis, teisėtus ribojimus, bei tokių ribojimų teisėtumui patikrinti reikalingos informacijos pateikimą Ryšių reguliavimo tarnybai.
3. Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Ryšių
reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio
subjektai turi teisę verstis elektroninių ryšių veikla, nuostatos gali būti
keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą
pakeitimą turi būti teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Ryšių reguliavimo tarnybos
interneto svetainėje ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant
paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, kuris, išskyrus išimtines
aplinkybes, turi būti netrumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl
siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nedideli ir
dėl jų buvo susitarta su suinteresuotais ūkio subjektais.
UNIVERSALIOSIOS PASLAUGOS, GALUTINIŲ PASLAUGŲ GAVĖJŲ IR VARTOTOJŲ TEISĖS
31 33 straipsnis.
Universaliųjų paslaugų teikimas ir finansavimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:
1) viešųjų
telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje prisijungimo prie viešojo
ryšių tinklo fiksuotoje vietoje;
2) taksofonu arba kitose viešai prieinamose viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimo vietose teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų;
3) informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus;
4) galimybių neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis.
2. Vyriausybė
nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei universaliųjų
paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų mastą,
kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas
nustatymo, tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo
nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus nuostolingų
universaliųjų paslaugų kompensavimo taisykles. Vyriausybė gali įgalioti
Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus
ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo
tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų
paslaugų teikimo taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali
būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias
universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką
ir sąlygas, įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti
universaliąsias paslaugas nustatymo, keitimo ir (ar) panaikinimo tvarką,
sąlygas ir atvejus, taip pat informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo
taisykles. Įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali būti susiję ir
su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu. Vyriausybė Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems
teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima
tinkamai teikti universaliąsias paslaugas., įskaitant įpareigojimus
teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis,
pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat
įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis
informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar ūkio subjektas, įpareigotas teikti universaliąsias paslaugas, vykdo jam nustatytus įpareigojimus, turi teisę iš šio ūkio subjekto lėšų užsakyti nepriklausomą šio ūkio subjekto veiklos duomenų tikslumo ir palyginamumo patikrinimą ir (ar) auditą. Iš ūkio subjekto lėšų toks nepriklausomas patikrinimas ir (ar) auditas gali būti užsakomas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai pagrįstai įtariama, kad ūkio subjektas pažeidžia teisės aktus, arba kai ūkio subjektas pageidauja gauti paslaugų teikimo nuostolių kompensaciją. Auditorius ar audito įmonė išrenkama konkurso tvarka. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės nuostolingų
universaliųjų paslaugų kompensavimo taisyklių nustatyta tvarka, atvejais ir
sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis.
Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus universaliųjų paslaugų teikimo
nuostolių kompensavimo šaltinius. Vyriausybė gali įgalioti Ryšių reguliavimo
tarnybą nustatyti nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendinti nuostolių
kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustatyti nuostolių dydį.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti ūkio subjekto sąskaitas ir kitą
informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, taip pat turi
teisę įpareigoti ūkio subjektą pateikti audito išvadą. Nuostolių apskaičiavimas
ir Ryšių reguliavimo tarnybos patikrinimo ir (ar) audito išvada yra vieši.
Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie nuostolių
kompensavimo mechanizmą, kai nuostoliai kompensuojami viešųjų telefono ryšio
paslaugų teikėjų lėšomis.
6. Vyriausybė
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti papildomas
universaliąsias paslaugas, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės
reikalavimus bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti
papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas ir atvejus.
Vyriausybė negali nustatyti, kad papildomų universaliųjų paslaugų teikimo
nuostoliai būtų kompensuojami elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba informuoja Europos Bendrijų Komisiją apie ūkio
subjektus, įpareigotus teikti universaliąsias paslaugas, ir apie
universaliąsias paslaugas, kurias teikti yra įpareigoti ūkio subjektai bei
apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.
8. Kai ūkio subjektas, įpareigotas teikti universaliąsias paslaugas, ketina perleisti savo visą prieigos prie viešojo ryšio tinklo fiksuotoje vietoje turtą ar didelę jo dalį nuosavybės teise kitam ūkio subjektui, jis apie tai iš anksto Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša Ryšių reguliavimo tarnybai, kad ji galėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį prieigos prie viešojo ryšio tinklo fiksuotoje vietoje ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikimui. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, gali nustatyti, keisti ar panaikinti šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytus įpareigojimus.
32 34 straipsnis.
Įpareigojimai, susiję su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu
1. Ryšių reguliavimo tarnyba, nusprendusi, kad
įpareigojimų, galimų nustatyti pagal šio Įstatymo įstatymo 18,
19, 20, 21, 22, ir 23 ir 24 straipsnius, taip pat įpareigojimų,
atitinkamais atvejais privalomų vykdyti pagal šio Įstatymo įstatymo
33 35 straipsnį, nepakanka, ūkio subjektui, turinčiam didelę
įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato tinkamus, atsižvelgiant atsižvelgdama
į nustatytą problemą pagrįstus, proporcingus ir siekiamais tikslais
pateisinamus įpareigojimus, įskaitant reikalavimus nenustatyti pernelyg didelių
kainų, nekliudyti patekti į rinką ar neriboti konkurencijos, nustatant
grobuoniškas kainas, nesuteikti geresnių sąlygų atskiriems galutiniams paslaugų
gavėjams ar nepagrįstai nesieti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą paslaugų kokybę. Ryšių reguliavimo
tarnyba, apsaugodama galutinių paslaugų gavėjų interesus ir skatindama
veiksmingą konkurenciją, turi teisę nustatyti aukščiausias kainų ribas, taikyti
individualių tarifų kontrolės priemones ir įpareigojimus tarifus grįsti
sąnaudomis ar tarifais, nustatomais palyginamose rinkose. Jei ūkio subjektas
įpareigojamas tarifus grįsti sąnaudomis, tarifams pagrįsti sąnaudomis mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo įstatymo 23 straipsnio 3
dalies nuostatos.
2. Ūkio subjektą, kuriam nustatyti su paslaugų
tarifų reguliavimu susiję įpareigojimai ar kiti atitinkami įpareigojimai, Ryšių
reguliavimo tarnyba įpareigoja tvarkyti sąnaudų apskaitą pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles. Įpareigotas
ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus
parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašą, pateikti šį aprašą
Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų
apskaitos sistema turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų
apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų
apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią
apskaitos sistemą Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ savo interneto svetainėje.
Ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei
kitus teisės aktus, jo parengtą ir (ar) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą
sąnaudų apskaitos sistemą ir (arba) metodą ir (ar) modelį, turi būti patikrinta
audito. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.
33 35 straipsnis. Viešųjų
telefono ryšio paslaugų teikėjo pasirinkimas
1. Ūkio subjektai, turintys
didelę įtaką prisijungiant prie viešojo fiksuotojo telefono ryšio
tinklo ir jį naudojant fiksuotoje vietoje, privalo Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis savo lėšomis užtikrinti savo abonento
teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis
telefono ryšio paslaugomis. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios
prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui taikomos šio Įstatymo
įstatymo 23 straipsnyje nustatytos taisyklės. Už naudojimąsi tokia teise
abonentams nustatyti tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis.
Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią šių
tarifų ribą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nustatytą įpareigojimą Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti bet kuriems
didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams, taip pat ir
taikydama šio Įstatymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytą įpareigojimą.
34 36 straipsnis.
Viešųjų Elektroninių elektroninių
ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės
1. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles.
2. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai skelbti
skaidrią, palyginamą, pakankamą ir naujausią informaciją apie teikiamų
paslaugų kainas ir tarifus, visus užmokesčius, mokėtinus nutraukus sutartį, standartines
paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kokybę bei priemones, kurių imtasi
siekiant užtikrinti lygiavertes galimybes neįgaliesiems galutiniams paslaugų
gavėjams naudotis paslaugomis. Skelbiamos kainos ir tarifai Tokia
informacija galutiniams paslaugų gavėjams turi būti nurodomi nurodoma
aiškiai ir tiksliai, išsamiai ir lengvai prieinama forma.
Šioje dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta Ryšių reguliavimo
tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos skelbimo ir pateikimo
Ryšių reguliavimo tarnybai taisykles, įskaitant informacijos apimtį, turinį,
pateikimo ir (ar) skelbimo terminus, formą bei būdą, kokybės vertinimo
taisykles.
3. Siekdama užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti viešųjų ryšių tinklų teikėjams minimalius kokybės reikalavimus. Prieš nustatydama tokius reikalavimus Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai tokio sprendimo projektą, kuriame nurodo motyvus, reikalavimus, kuriuos ketinama nustatyti, taip pat kitą būtiną informaciją. Priimdama galutinį sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų reikalavimų Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į Europos Komisijos pastabas ar rekomendacijas.
3. 4. Viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjas, suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą galinį
įrenginį nemokamai ar siūlydamas jį įsigyti žemesne mažesne kaina
nei telefono aparato galinio įrenginio savikaina, privalo
elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato galinio
įrenginio pardavimo su paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą,
periodą ir būdą šiam skirtumui kompensuoti.
4. 5. Viešųjų Elektroninių elektroninių ryšių
paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus, pasiūlymus ir skundus
dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per
vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.
5. 6. Viešųjų Elektroninių elektroninių ryšių
paslaugų teikėjas privalo nemokamai lengvai prieinama forma pranešti
abonentui apie suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, jeigu abonentas to
pageidauja.
6. 7. Viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, suteikiantys
galutiniams paslaugų gavėjams prisijungimą prie viešojo telefono ryšio
ryšių tinklo, privalo užtikrinti paslaugų teikėjo pagalbos informacijos
apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų galutiniams
paslaugų gavėjams teikimą. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato paslaugų
teikėjo pagalbos informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus
teikimo paslaugų teikimo taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
nustatyti ūkio subjektams, kurie kontroliuoja galutinių paslaugų gavėjų
galimybes pasinaudoti informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų
abonentus teikimo paslauga objektyvius, nešališkus, nediskriminuojančius ir
skaidrius įpareigojimus siekiant užtikrinti, kad visi galutiniai paslaugų
gavėjai, kuriems teikiamos viešosios telefono ryšio paslaugos, galėtų naudotis
informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo
paslaugomis.
7. 8. Visi viešųjų telefono
ryšio paslaugų teikėjai, skiriantys telefono ryšio numerius abonentams, privalo
užtikrinti savo viešųjų telefono ryšio abonentų teisę būti įrašytiems į
viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, taip pat
sąžiningu, sąnaudomis pagrįstu ir nediskriminuojančiu būdu patenkinti visus
pagrįstus informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo
paslaugų teikėjų prašymus šio įstatymo 69 straipsnio nustatyta tvarka ir
sąlygomis gauti šių viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų abonentų sąrašų
informaciją. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti detalius tokios
informacijos teikimo reikalavimus.
9. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems uždaviniams vykdyti bei Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. 10. Visi viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių
ryšių paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir
sąlygomis privalo nemokamai užtikrinti savo abonentų abonentams
ir (ar) naudotojų naudotojams, įskaitant taksofonų naudotojus bei
neįgaliuosius abonentus ir (ar) naudotojus, galimybę nemokamai skambučių
siuntimą naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių
institucijų paslaugomis į institucijų, aptarnaujančių pagalbos
skambučius, numerius.
9. 11. Viešųjų ryšių
tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę
išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas
ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu
susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo įstatymo 23
straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio
subjektams. Už naudojimąsi tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais
leistinais atvejais ir sąlygomis abonentams taikomi tarifai negali stabdyti
naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę nustatyti aukščiausią kainų ribą.
10. 12. Abonento
prašymu viešojo viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai
turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo
viešųjų telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų vykdomas naudojant
sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo viešųjų telefono
ryšio paslaugų teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų
duomenų kiekį.
11. 13. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo
pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių
įvykių duomenis apie elektroninius ryšius jie fiksuoja bei saugo, ir šių
duomenų saugojimo terminą.
12. Neteko galios nuo 2009 m. kovo 15 d.
13. 14. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo
paskirti asmenis, kurie dirbtų su operatyvinės veiklos subjektų pranešimais
apie jų tinkluose vykdomą techninių priemonių naudojimą specialia tvarka ar
būtų atsakingi už operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų,
prokurorų, teismų ar teisėjų paklausimų reikalavimų vykdymą. Šie asmenys turi
būti įstatymų nustatyta tvarka patikrinti ir gavę leidimus dirbti ar susipažinti
su įslaptinta informacija.
15. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti neįgaliųjų galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriomis naudojasi dauguma galutinių paslaugų gavėjų, taip pat užtikrinti, kad neįgalieji galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis daugumos galutinių paslaugų gavėjų pasirinktų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei jų paslaugų teikiamais privalumais. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams reikalavimus, susijusius su galimybės neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis užtikrinimu.
16. Teismas nustatęs, jog viešieji ryšių tinklai ir (arba) viešosios elektroninių ryšių paslaugos buvo neteisėtai naudoti ar panaudoti sukčiavimui, turi teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nutraukti minėtų paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius, bei nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams atsisakyti pajamų, gautų teikiant neteisėtai naudotas ar panaudotas sukčiavimui viešąsias elektroninių ryšių paslaugas.
35 straipsnis. Skirtųjų linijų teikimas
1. Ūkio
subjektas, kuris turi didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų rinkoje,
privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų rūšių skirtąsias linijas ir
privalo laikytis Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose taisyklėse nustatytos
tokių paslaugų teikimo tvarkos ir sąlygų, tarp jų privalo vykdyti
įpareigojimus, susijusius su nediskriminavimu, kainų pagrįstumu sąnaudomis,
įskaitant sąnaudų apskaitos sistemos įdiegimą ir naudojimą, skaidrumu, paslaugų
teikimo sąlygų užtikrinimu.
2. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje skirtųjų linijų
rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis, kurios pagrįstos
sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Tam
tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti skirtųjų linijų paslaugų
kainų aukščiausią ribą. Kainų grindimui sąnaudomis ir sąnaudų apskaitai mutatis
mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos.
36 37 straipsnis.
Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus sprendimas
1. Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
2. Ginčams
pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis mutandis taikomos
šio Įstatymo įstatymo 28 30 straipsnio 6, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 8, 9, 10,
11, 13, 14, 15, 16, 17, 19 17, 18, 19, 21 ir 20 22 dalių
nuostatos.
3. Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ryšių reguliavimo tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu.
4.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo skundžiamo
sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos
teismui. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo
priėmimo turi teisę apskųsdamos Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimą kreiptis į
bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Ryšių reguliavimo tarnyba
nėra byloje dalyvaujantis asmuo.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai ir detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų nagrinėjimo procedūra.
6. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLŲ
TIESIMAS ĮRENGIMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
37 38 straipsnis. Elektroninių
ryšių infrastruktūros įrengimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
2. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip.
3. Asmenys, tiesiantys
įrenginėjantys elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių
infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir
sąlygomis privalo viešai paskelbti apie statybos įrengimo pradžią
ir galimybes kitiems asmenims bendrai statyti įrengti tinklus.
Ryšių reguliavimo tarnyba, pasikonsultavusi su suinteresuotais asmenimis šio Įstatymo
įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka,
terminais ir sąlygomis, gali įpareigoti asmenį, tiesiantį įrenginėjantį
elektroninių ryšių tinklus, sudaryti tinkamas galimybes kitiems asmenims
bendrai statyti įrengti elektroninių ryšių tinklus.
4.
Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir
priežiūrą reglamentuoja nustato Teritorijų planavimo įstatymas,
Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo
tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo
taisyklės ir kiti teisės aktai.
5.
Ryšių linijos,
kabeliai, ryšių kabelių kanalų sistema laikoma kilnojamuoju
daiktu sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais.
6. Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
38 39 straipsnis. Elektroninių
ryšių infrastruktūros įrengimas, apsauga, bendras naudojimas ir priežiūra kelio
komplekse
1. Asmenys, suderinę su valstybės
ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių tinklams tiesti
įrengti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis,
aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais,
tuneliais, kitais statiniais.
2. Baigęs elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus, asmuo teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.
39 40 straipsnis. Bendras
elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimas
1. Jeigu
viešųjų ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą
elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jei tokios teisės įgyvendinimo išlaidos
yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad
bet kuris elektroninių ryšių tinklų teikėjas ar kitas asmuo, valdantis tinkamą
infrastruktūrą, nediskriminaciniais pagrindais leistų bendrai naudotis esama
elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos paskirties vamzdynais,
kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais, atraminėmis konstrukcijomis,
įskaitant bokštais bokštus, stiebais, patalpomis, statiniais,
statinių įvadais, statinių inžinerinėmis sistemomis, ir kitokiais
įrenginiais ar įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, kai tai yra
ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Ryšių
reguliavimo tarnyba šio Įstatymo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje
nurodytų taisyklių nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis konsultuojasi su
suinteresuotais asmenimis.
2.
Naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos
paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, šuliniais, atraminėmis
konstrukcijomis, įskaitant bokštais bokštus, stiebais, patalpomis
statiniais ar statinio įvadais, statinio inžinierinėmis sistemomis ir
kitokiais įrenginiais ar elektroninių ryšių infrastruktūros statybos tvarka ir
sąlygos nustatomos sutartimi. Asmuo, valdantis tinkamą infrastruktūrą, šio Įstatymo
įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su viešųjų
ryšių tinklų teikėju tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jei yra
vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo, kad
nėra elektroninių ryšių infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių
dokumentų.
3. Infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka tinkamą užmokestį asmeniui, kurio infrastruktūra naudojasi.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo tvarką ir sąlygas nustato elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklėse.
40 41 straipsnis. Servitutas
įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą
1. Jei viešųjų ryšių tinklų
teikėjas negali įgyvendinti teisės statyti įrengti elektroninių
ryšių tinklus nei juos bendrai statydamas įrengdamas su
kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio Įstatymo
įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip pat, kai nepavyksta derybos su
nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių
infrastruktūrą, esančią viešųjųojo ryšių tinklo dalimi,
savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešųjų ryšių tinklų
teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jei yra galimybė ir tai
nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti
valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių
infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo
sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6
mėnesius nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Su servitutu susijusios
teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais
atvejais ir proporcingu būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu
pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus,
ir suteikta galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines
aplinkybes, turi būti ne trumpesnis negu 28 dienos, pateikti savo pastabas dėl
siūlomų pakeitimų, išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nedideli ir
dėl jų buvo susitarta su suinteresuotomis šalimis. Draudžiama apriboti ar
panaikinti servitutą, kol nesibaigė jo terminas, išskyrus pateisinamus atvejus
ir kai servituto turėtojui tinkamai kompensuojama už tokį apribojimą ar
panaikinimą.
2. Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jei nuosavybė priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą.
3. Informacija apie servitutų nustatymo procedūras bei sąlygas, taikytinas pagal šį straipsnį ir kitus teisės aktus, ir nustatytus servitutus įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą pateikiama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji šią informaciją skelbia viešai šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
41 42 straipsnis.
Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsauga
1. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zoną sudaro žemės,
kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, ruožas, esantis
išilgai viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų ir aplink elektroninių ryšių
infrastruktūros objektus, su jame esančia augmenija ir statiniais. Šioje zonoje
draudžiama keisti žemės paskirtį, statyti kitus pastatus ar
statinius, laikyti sandėliuoti įrenginius ir medžiagas, kasinėti,
daryti gręžti gręžinius, sprogdinti ir daryti atlikti
kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeista elektroninių ryšių
infrastruktūra, be išankstinio elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų
sutikimo.
2. Viešųjų
ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros Apsaugos apsaugos
zonų matmenis, jų žymėjimo būdus, darbų apsaugos zonoje tvarką nustato
Vyriausybė. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos
zonų žymėjimo būdus, darbų atlikimo šiose zonose tvarką nustato Ryšių
reguliavimo tarnyba.
3. Viešųjų
ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens įgalioti
darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių
infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles. Už viešųjų ryšių
tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros priežiūrą yra atsakingi
infrastruktūros savininkai.
42 43 straipsnis.
Prisijungimas prie elektroninių ryšių tinklų
Prisijungti prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama.
44 straipsnis. Viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumas ir vientisumas
1. Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų ir (ar) paslaugų saugumui užtikrinti. Šios priemonės turi užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę, ir užkirsti kelią saugumo incidentams arba sumažinti jų poveikį viešųjų ryšių tinklams ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams.
2. Viešųjų ryšių tinklų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų tinklų vientisumui užtikrinti, tokiu būdu užtikrinant šiais tinklais teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti techninius ir organizacinius reikalavimus viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumui ir vientisumui užtikrinti. Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumą bei vientisumą, turi teisę duoti privalomus nurodymus bei nustatyti nurodymų įvykdymo terminą viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įskaitant teisę reikalauti viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis atlikti nepriklausomą saugumo auditą ir pateikti šio audito rezultatus.
4. Įvykus viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimams, kurie turėjo didelės įtakos tinklų veikimui arba paslaugų teikimui, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą jos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prireikus apie įvykusį viešojo ryšių tinklo ar jo dalies, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo ar vientisumo pažeidimą Ryšių reguliavimo tarnyba praneša kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai bei visuomenei.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba kaupia informaciją apie pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pranešimus ir įvykdytus veiksmus bei kasmet pateikia apibendrintą informaciją Europos Komisijai ir Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai.
Radijo RYŠIO ĮRENGINIAI ir TELEKOMUNIKACIJŲ galiniai įrenginiai. Elektromagnetinis suderinamumas
43 45 straipsnis. Radijo ryšio
įrenginiai ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai
Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygas, esminius reikalavimus, įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų specifikacijas teikimu bei radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių prijungimu, taip pat jų teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus radijo ryšio įrenginiams ir telekomunikacijų galiniams įrenginiams, jų atitikties vertinimo, patvirtinimo bei priežiūros tvarką ir sąlygas bei susijusius reikalavimus nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
44 46 straipsnis.
Elektromagnetinis suderinamumas
Elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų taikymo sąlygas, aparatūros ir įrenginių teikimo į rinką ir naudojimo tvarką bei sąlygas, reikalavimus, taikomus aparatūrai ir įrenginiams, jos įrengimui, naudojimui ir susijusius reikalavimus, elektromagnetinio suderinamumo atitikties patvirtinimo, vertinimo bei priežiūros tvarką ir sąlygas nustato elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu.
45 47 straipsnis. Aparatūros ir
įrenginių naudojimas
1. Pramonės, medicinos, mokslo reikmėms naudojamų aparatūros ir įrenginių, t. y. aparatūros ir įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus elektroninių ryšių tikslus, naudojimo taisykles rengia ir tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius.
3. Šio Įstatymo įstatymo
78 81 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir (ar)
įrenginių savininkas ar naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nurodymus.
46 48 straipsnis.
Radijo stebėsena
1. Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo ryšio stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos sukelia jų aplinkoje veikiantys radijo siųstuvai, atliekama Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Radijo stebėsenos metu gauta
informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja
reguliuoja šis Įstatymas įstatymas.
47 49 straipsnis. Radijo
trukdžių pašalinimas
1. Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai radijo imtuve ar priėmimo įrenginyje atsiranda dėl jo techninių parametrų pakitimo (pablogėjimo) ar dėl netinkamo naudojimo, šių radijo trukdžių šaltinį (radijo trikdžius) pašalinti privalo pats šio imtuvo ar priėmimo įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu radijo trukdžiai sudaromi kitai teisėtai veikiančiai aparatūrai ir (ar) įrenginiams, tai juos sukėlusios aparatūros ir (ar) įrenginių savininkas ar naudotojas Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymu privalo pašalinti jų šaltinį (radijo trikdžius) arba sumažinti jų lygį. Radijo trukdžių pašalinimo arba jų lygio sumažinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant Vykdydami radijo
stebėsenos ir radijo trukdžių tyrimo (paieškos) darbus, elektroninių ryšių
tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai bei kiti asmenys privalo teikti Ryšių
reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti
netrukdomą prieigą prie galimų radijo trukdžių šaltinių.
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS
48 50 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis valdo elektroninių ryšių išteklius. Pagal šio Įstatymo
įstatymo nuostatas
valdomi radijo dažniai (kanalai), telefono ryšio numeriai ir kiti elektroninių
ryšių ištekliai.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, Ryšių reguliavimo tarnybos, vadovaujantis Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, tvirtinamą radijo dažnių (kanalų) naudojimo planą ir radijo ryšio plėtros planus bei atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, įskaitant Radijo ryšio reglamentą.
3. Telefono ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių
ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamą
Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo tarnyba
tvirtina Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano diegimo tvarką ir
sąlygas.
4. Kitų elektroninių ryšių išteklių valdymo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
5. Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas
elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Bendrijoje Sąjungoje.
49 51 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas radijo
ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
1. Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti
(retransliuoti) skiriami ir naudojami pagal Ryšių reguliavimo tarnybos ir
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patvirtintą Strateginį planą.
Radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti antžeminiam
analoginiam radijui ir (ar) televizijai, skiriami transliuotojams ir (ar)
retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas
licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių
tinklus, bei siuntėjams. Kiti radijo dažniai (kanalai), Strateginiame plane numatyti
radijui ir (ar) televizijai, skiriami siuntėjams. Šiame Įstatyme įstatyme
nustatytos bendrosios radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir skyrimo sąlygos ir
tvarka taikomos radijo dažnių (kanalų), skyrimui
ir naudojimui radijo ir televizijos programoms transliuoti (retransliuoti)
tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Informaciją apie sukoordinuotus
radijo dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir
(ar) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
išduotas licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo
elektroninių ryšių tinklus, kartu su elektroninių ryšių tinklų
pagrindinėmis veiklos sąlygomis, kurios būtinos išduodant transliavimo ir (ar)
retransliavimo licencijas, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia Lietuvos radijo
ir televizijos komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba, paskyrusi radijo
dažnius (kanalus) siuntėjams, informaciją apie šiuos radijo dažnius (kanalus)
kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis,
reikalingomis transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms išduoti, pateikia
Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Gavusi šioje dalyje nurodytą
informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisija Visuomenės informavimo
įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda licencijas transliuoti ir (ar)
retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programas.
3. Į Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos išduodamą transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją kartu su
radijo dažniais (kanalais) įrašomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės
veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas radijo
dažnių (kanalų) bei elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas. Į
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą transliavimo ir (ar)
retransliavimo licenciją, suteikiančią teisę naudotis siuntėjo paslaugomis,
papildomai įrašomas konkretus siuntėjas. Jei pakeičiamas radijo dažnis
(kanalas) kitu ar pakeičiamos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos
sąlygos (t. y. pakeičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos), Lietuvos
radijo ir televizijos komisija atitinkamai pakeičia transliavimo ir (ar)
retransliavimo licencijos sąlygas.
4. 2. Radijo
dažnius (kanalus), pagal Strateginį planą numatytus transliuotojams ir
(ar) retransliuotojams, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
licencijas, suteikiančias teisę steigti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių
tinklus, Ryšių reguliavimo tarnyba tokiems transliuotojams ir (ar)
retransliuotojams skiria netaikydama šio Įstatymo įstatymo 51–56 53-58 straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo
tarnyba nustato tokių radijo dažnių (kanalų) skyrimo taisykles.
5. 3.
Transliuotojas ir (ar) retransliuotojas netenka teisės naudoti šio straipsnio 4
2 dalyje nustatyta tvarka skirtą radijo dažnį (kanalą), kai panaikinama jam
išduota licencija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos
panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.
6. 4.
Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos
komisija, turi
teisę pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio
(kanalo) naudotojas. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo
ir televizijos komisija, turi teisę panaikinti leidimą naudoti radijo dažnį
(kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
7. Ryšių
reguliavimo tarnyba radijo dažniams (kanalams), skirtiems radijo ir (ar) televizijos
programoms transliuoti (retransliuoti), netaiko šio Įstatymo 58 straipsnio 5
dalies nuostatų.
8. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš
6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai
naudojamu radijo dažniu (kanalu) arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo)
naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
1) to
reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai;
2) keičiama
Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių
juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės
aktų, įskaitant rekomendacijas. Jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar
naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio
(kanalo) naudojimo terminui, sprendimas derinamas su Lietuvos radijo ir
televizijos komisija;
3) radijo
dažnis (kanalas) pagal Strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas
neveiksmingai ar neefektyviai;
4) keičiamas Strateginis planas.
9. 6. Ryšių
reguliavimo tarnyba, šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priėmusi
sprendimą sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), skirtus šio
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuoja Lietuvos radijo ir
televizijos komisiją. Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis, priėmusi sprendimą panaikinti teisę naudoti radijo dažnius
(kanalus), skirtus šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kreipiasi į
Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši sustabdytų ar panaikintų
išduotą licenciją. Tokiu atveju Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka gali panaikinti licencijos
galiojimą
10. 7. Ryšių
reguliavimo tarnyba, išduodama siuntėjui leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą),
vadovaudamasi Strateginiu planu, pagal naudojamą radijo dažnį (kanalą)
ir technologiją bei atsižvelgdama į teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje
taikomus techninius standartus, nustato siuntėjui privalomą perduoti minimalų
radijo ir (ar) televizijos programų kiekį, kurį privalo perduoti siuntėjas
ir (arba) minimalią skaitmeniniu radijo ryšio kanalu perduodamo srauto dalį,
kurią sudaro radijo ir (ar) televizijos programos. Siuntėjai privalo
perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir (ar)
televizijos programų kiekį ir minimalią skaitmeniniu radijo ryšio kanalu
perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (ar) televizijos programos,
siųsdami transliuotojų ir (ar) retransliuotojų, turinčių Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę naudotis
nurodyto siuntėjo paslaugomis, programas šiose licencijose bei
susitarimuose su transliuotojais ir (ar) retransliuotojais nustatytomis
sąlygomis ir tvarka ir (arba) siųsdami pačių patys transliuodami ir (ar)
retransliuodami transliuojamas ir (ar) retransliuojamas radijo ir
(ar) televizijos programas, Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka
gavę atitinkamas transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas. Siuntėjai,
nepažeisdami radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, taip pat
atitinkamo leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) sąlygų, gali panaudoti
radijo dažnius (kanalus) papildomoms elektroninių ryšių paslaugoms (įskaitant
ir didesniam radijo ir (ar) televizijos programų kiekiui pagal atitinkamas
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas siųsti,
transliuoti ar retransliuoti) teikti, bet tik tiek ir tokia apimtimi, kiek
tai nekliudo perduoti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą minimalų radijo ir
(ar) televizijos programų kiekį ir minimalią skaitmeniniu radijo ryšio
kanalu perduodamo srauto dalį, kurią sudaro radijo ir (ar) televizijos
programos.
11. Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
išduodama šio straipsnio 4 ir 10 dalyse nurodytas licencijas, užtikrina
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos
programų kiekį. Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj licencijos
išduodamas leidimas, suteikiantis atitinkamai šio straipsnio 4 ar 10 dalyse
nurodytas teises.
50 52 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo ir
skyrimo pagrindai
1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami ir
skiriami šio Įstatymo įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų
elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta
tvarka ir sąlygomis.
2. Elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:
1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;
2) siekiant užtikrinti efektyvų radijo spektro naudojimą, elektroninių ryšių paslaugų kokybę bei išvengti žalingųjų trukdžių, gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių (kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas Ryšių
reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama šio Įstatymo įstatymo 51-56 53-58 straipsnių nuostatų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato atitinkamų
elektroninių ryšių išteklių skyrimo taisykles.
5. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius
terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šis terminas gali būti pratęstas
elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo ir skyrimo taisyklių
nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis bei
atsižvelgiant į šio įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatas.
6. Kai radijo dažnių (kanalų) naudojimas yra
suderintas, dėl galimybės naudotis sąlygų ir tvarkos yra susitarta, o ūkio
subjektai, kuriems turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), yra parinkti
pagal tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus ir Europos Bendrijos Sąjungos taisykles,
Ryšių reguliavimo tarnyba skiria radijo dažnius (kanalus) pagal atitinkamas
taisykles. Jeigu visos Lietuvos Respublikoje nustatytos radijo dažnių (kanalų)
naudojimo sąlygos yra įvykdomos bendro parinkimo procedūros metu, radijo dažnių
(kanalų) naudojimui nenustatomos jokios papildomos sąlygos, kriterijai ar
procedūros, kurios ribotų, pakeistų ar uždelstų teisingą bendro radijo dažnių
(kanalų) skyrimo procedūros įgyvendinimą.
7. Asmenys, kurie prašo skirti elektroninių ryšių
išteklius, ir (ar) asmenys, kuriems jie yra skiriami, bei asmenys, kurie turi
teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, moka Ryšių reguliavimo tarnybai
užmokesčius už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus
darbus, nustatytus šio Įstatymo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, įskaitant užmokesčius
už paraiškų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir elektroninių
ryšių išteklių naudojimo
priežiūrą.
51 53 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimas
1. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos nėra nustatyta,
kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo,
asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo pateikti
Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos paraišką skirti elektroninių ryšių
išteklius elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Ūkio subjektas, kuris paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius pateikia po to, kai jo pranešimas apie veiklos pradžią buvo pateiktas Ryšių reguliavimo tarnybai, teikdamas šią paraišką gali tik patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę, ir atskirai tos pačios informacijos ir dokumentų teikti neprivalo. Jei nuo pranešimo apie veiklos pradžią pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti dokumentus ir informaciją, pateikdamas paraišką skirti elektroninių ryšių išteklius.
3. Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos apimtį ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam nustatytos informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti radijo dažnius (kanalus).
4. Asmuo gali pradėti naudoti elektroninių ryšių išteklius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime nenurodyta kitaip. Leidimas naudoti elektroninių ryšių išteklius išduodamas asmenims, kuriems nuspręsta skirti elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
5. Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičių:
1) tinkamai atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam viešam konsultavimuisi nustatyta apimtimi, tvarka ir sąlygomis;
4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius;
5) periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba,
nustačiusi, kad galima skirti elektroninių ryšių išteklių išteklius,
kuriuos naudoti leidimų skaičius yra apribotas, paskelbia išvadą ir praneša
apie galimybę pateikti paraiškas skirti elektroninių ryšių išteklius. Ryšių
reguliavimo tarnyba savo nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia informaciją apie
elektroninių ryšių išteklių paskirstymą.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai skelbia apie asmenų pateiktus prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius, kai yra apribotas leidimų naudoti tokius elektroninių ryšių išteklius skaičius. Informacijos skelbimo taisykles nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba gali rezervuoti konkrečius elektroninių ryšių išteklius, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi.
10. Sprendimas skirti
elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir
paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna
išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir
dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42
dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Pastarasis terminas taikomas
Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse
sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
11. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.
12. Už suteikiamą teisę naudoti
elektroninių ryšių išteklius įmokos, kurias įsipareigoja sumokėti konkurso ar
aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą. Jei konkurso ar aukciono
laimėtojas uždelsia sumokėti įmoką ar jos dalį, Ryšių reguliavimo tarnyba turi
teisę priimti sprendimą įpareigoti konkurso ar aukciono laimėtoją šią įmoką
sumokėti ir nustatyti sumokėjimo terminą. Toks Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius, sprendimas pateikiamas
Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ši jį vykdo vykdyti Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne
vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
52 54 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdas procedūros
1. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria elektroninių ryšių išteklius:
2) konkurso tvarka;
3) aukciono būdu.
2. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminacinių ir proporcingų procedūrų, nustatytų šio įstatymo 55-58 straipsniuose.
53 55 straipsnis. Elektroninių ryšių išteklių
skyrimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti elektroninių ryšių išteklius tiesiogiai jų prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba neriboja leidimų naudoti prašomus elektroninių ryšių išteklius skaičiaus;
2) per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos skirti elektroninių ryšių išteklius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro naudoti tuos pačius išteklius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos naudoti, išteklių galima skirti pakankamai.
2. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus skirti elektroninių ryšių išteklius ir šie ištekliai negali būti skirti visiems prašantiems asmenims vienu metu, šie ištekliai skiriami viešo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais laikomi prašymai, kurie pateikiami per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą, dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi paskelbti apie pasirinktą elektroninių ryšių išteklių skyrimo būdą ir suteikti ne mažiau kaip 28 dienas nuo paskelbimo pateikti paraiškas dalyvauti viešame konkurse arba aukcione.
54 56 straipsnis. Elektroninių
ryšių išteklių skyrimas konkurso tvarka
Konkursas dėl
elektroninių ryšių išteklių skyrimo organizuojamas elektroninių išteklių
skyrimo taisyklių bei Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso
sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo įstatymo reikalavimų.
Konkurso sąlygos turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus,
apibrėžti rinką, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami,
elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti
nurodyti kriterijai, pagal kuriuos bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie
kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu,
veiklos planų tinkamumu teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų
dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra
skiriamas radijo dažnis (kanalas), pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso
dalyviams, kurie gali užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis
paslaugomis per trumpesnį laiką suteikiamu naudotis radijo dažniu (kanalu).
55 57 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių skyrimas aukciono būdu
1. Aukciono taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aukciono taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje elektroninių ryšių ištekliai bus naudojami, elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus elektroninių ryšių išteklių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
56 58 straipsnis.
Atsisakymas skirti elektroninių ryšių išteklius
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti skirti elektroninių ryšių išteklius, jeigu:
1) nėra laisvų elektroninių ryšių išteklių. Šis pagrindas apima ir tuos atvejus, kai pageidaujamų elektroninių ryšių išteklių naudojimas trukdytų naudoti kitus jau naudojamus elektroninių ryšių išteklius;
2) pareiškėjo veikla neatitinka
šio Įstatymo įstatymo, konkurso arba aukciono reikalavimų,
elektroninių ryšių išteklių paskirties arba pareiškėjas jau turimus
elektroninių ryšių išteklius naudoja neveiksmingai ar neefektyviai;
3) pareiškėjas nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
4) paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų;
5) pareiškėjo pateikta informacija ar dokumentai neteisingi ar yra netikslūs;
6) pareiškėjas nelaimėjo konkurso ar aukciono, jei šie buvo organizuoti dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo;
7) pareiškėjas per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio ar įmokų.
2. Prieš priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui elektroninių ryšių išteklius, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti sprendimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi raštu pranešti asmeniui apie šį sprendimą, nurodydama trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Ši dalis netaikoma, jei dėl teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimo buvo taikyta konkurso ar aukciono procedūra.
57 59 straipsnis. Teisės
naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
Asmuo neturi teisės kitam
asmeniui perleisti teisės naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius,
išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais atvejais. Tokiais atvejais
teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidžiama Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmuo turi teisę kitam
asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant
laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti
jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius
(kanalus), kurių paskirtis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimas.
58 60 straipsnis.
Elektroninių ryšių išteklių naudojimas
1. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo
ir naudojimo ir skyrimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nustatytos
sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į susijusių tinklų ir (ar)
paslaugų pobūdį, pateisinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir
proporcingos. Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo ir skyrimo taisyklėse ir
leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nekartojamos teisės aktų,
reglamentuojančių bendrąsias vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas,
nustatytos sąlygos.
2. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos, tinklo
arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, taip pat aprėpties ir kokybės reikalavimų nurodymu;
2) veiksmingu ir efektyviu radijo dažnių (kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos sąlygomis, reikalingomis,
kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių trukdžių ir apriboti viešai skleidžiami
elektromagnetiniai laukai, kai tokios sąlygos skiriasi nuo Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų;
4) atsižvelgiant į radijo dažnių (kanalų) paskirtį, veiksmingą bei efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir investicijų atsiperkamumą nustatytu maksimaliu teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminu;
5) teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus);
6) užmokesčiais už radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
7) bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
8) įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines
sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu.;
9) įpareigojimais, susijusiais su eksperimentiniu radijo dažnių (kanalų) naudojimu.
3. Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu, įskaitant atitinkamų paslaugų teikimo reikalavimus, taip pat tarifų nustatymo principais ir didžiausiomis kainomis, kurios gali būti taikomos konkrečiame telefono ryšio numerių intervale;
2) veiksmingu ir efektyviu telefono ryšio numerių naudojimu;
3) abonento teise išlaikyti telefono ryšio numerį;
4) įpareigojimais teikti informaciją apie abonentus;
5) maksimaliu teisės naudoti telefono ryšio numerius terminu;
6) teisės naudoti telefono ryšio numerius perleidimu šių teisių turėtojo iniciatyva ir tokio perleidimo sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo įtraukti šias sąlygas į leidimus naudoti telefono ryšio numerius;
7) užmokesčiais už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
8) bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
9) įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ir (ar) susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių naudojimu.
4. Asmenys privalo naudoti
elektroninių ryšių išteklius veiksmingai ir efektyviai. Elektroninių ryšių
išteklių naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo kriterijus nustato elektroninių
ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo ir skyrimo taisyklės ir
leidimai naudoti elektroninių ryšių išteklius.
6. Kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) yra suteikiama dešimčiai ar daugiau metų ir nenumatyta galimybė perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi radijo dažnių (kanalų) naudotojo prašymą ir nustačiusi, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir (ar) skyrimo tvarka ir sąlygos yra pasikeitusios, atitinkamai pakeičia radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas, leidžia perleisti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) kitam asmeniui, įskaitant laikiną teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) perleidimą, arba panaikina leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), jei nustato, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo. Įgyvendindama šios dalies nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 61 straipsnio nuostatomis.
5. 7. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę, prieš šešis 6 mėnesius įspėjusi
elektroninių ryšių išteklių naudotojus, pakeisti skirtus elektroninių ryšių
išteklius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, prieš 12 mėnesių
įspėjusi elektroninių ryšių išteklių naudotojus, panaikinti leidimą naudoti
elektroninių ryšių išteklius, jeigu to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai
ar Europos Sąjungos teisės aktai, arba keičiama elektroninių
ryšių išteklių paskirtis, elektroninių ryšių ištekliai naudojami neveiksmingai
ar neefektyviai arba keičiamas atitinkamas radijo ryšio, naudojamo
radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), plėtros
planas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti skirtus
elektroninių ryšių išteklius kitais tos pačios paskirties elektroninių ryšių
ištekliais arba panaikinti leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius
nesilaikydama šioje dalyje nurodytų sąlygų, jeigu to pageidauja elektroninių
ryšių išteklių naudotojas arba jis su tuo sutinka. Įgyvendindama šios dalies
nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba mutatis mutandis vadovaujasi šio Įstatymo
įstatymo 59 61 straipsnio nuostatomis. Ryšių
reguliavimo tarnybai panaikinus leidimą naudoti radijo dažnį (kanalą), jeigu to
reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar Europos Sąjungos teisės aktai,
keičiama elektroninių ryšių išteklių paskirtis arba keičiamas
atitinkamas radijo ryšio, naudojamo radijo ir (ar) televizijos programoms
transliuoti (retransliuoti), plėtros planas, radijo dažnio (kanalo) naudotojui
proporcingai sutrumpinamam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui
kompensuojama už teisės naudoti radijo dažnį (kanalą) suteikimą sumokėta sumos
dalis.
6. 8. Ūkio
subjektas, netekęs teisės verstis elektroninių ryšių veikla, praranda teisę
naudoti atitinkamus elektroninių ryšių išteklius.
59 61 straipsnis. Naudojimosi
elektroninių ryšių ištekliais sąlygų keitimas
1. Su elektroninių ryšių
išteklių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros gali būti keičiamos
objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu būdu, atsižvelgiant į
konkrečias sąlygas, taikomas perleidžiant teisę naudoti radijo dažnius
(kanalus). Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamai pranešta
suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta
galimybė per pakankamą terminą, kuris, išskyrus išimtines aplinkybes, turi būti
ne trumpesnis negu kaip 28 dienos, pateikti savo
pastabas dėl siūlomų pakeitimų,
išskyrus atvejus, kai numatomi pakeitimai yra nedideli ir (ar) redakcinio
pobūdžio ir dėl jų buvo susitarta su elektroninių ryšių išteklių naudotojais. Jeigu keičiant
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas pagal Strateginiame plane nustatytus
kriterijus keičiasi radijo ir (ar) televizijos programų, kurias transliuoti
(retransliuoti) Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licenciją,
transliavimo (retransliavimo) aprėpties teritorija, toks keitimas suderinamas
su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama pratęsti teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius kitomis nei leidimuose naudoti elektroninių ryšių išteklius nustatytomis sąlygomis terminą, mutatis mutandis vadovaujasi šio įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
60 62 straipsnis.
Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla suteikimo tvarką ir šios veiklos sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
DUOMENŲ, GENERUOJAMŲ ARBA TVARKOMŲ TEIKIANT VIEŠĄSIAS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGAS, TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
61 63
straipsnis. Ryšio konfidencialumas
1. Draudžiama
be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti,
kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais
susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo
įstatymo 66 68 ir 77 80
straipsnius. Be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų
sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų
turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią
informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus
atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia nepažeidžiant konfidencialumo principo laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir kitoms) teikti. Taip pat šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių padarinių, įrodymus. Prieš pradedant įrašymą, faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai turi būti informuoti apie tokį įrašymą ir jo tikslą. Įrašytų pranešimų turinys ir susiję srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgesnį laikotarpį, negu tas, per kurį sandorio galiojimas gali būti teisiškai užginčytas.
3.
Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai įgyvendindami
šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių
priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja prižiūri,
kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas,
įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo
užtikrinimo. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar)
paslaugas, privalo sudaryti sąlygas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Vyriausybės nustatyta tvarka vykdyti šioje dalyje numatytą kontrolę priežiūrą.
4. Naudoti
elektroninių ryšių tinklus informacijai saugoti ar prieiti prie informacijos,
saugomos Saugoti informaciją arba suteikti galimybę naudotis jau saugoma
informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
galiniame įrenginyje, leidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamam abonentui ar
faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui būtų pateikiama aiški ir
išsami informacija apie tokį elektroninių ryšių tinklų naudojimą vadovaujantis
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo įstatymu nustatytomis
sąlygomis ir tvarka, įskaitant informaciją apie informacijos tvarkymo tikslus,
ir jam būtų suteikiama teisė nesutikti su tokiu duomenų valdytojo vykdomu
tvarkymu suteikus aiškią ir išsamią informaciją, įskaitant informaciją
apie tvarkymo tikslus, jis davė sutikimą. Šios nuostatos nedraudžia
techninio saugojimo ar priėjimo prie informacijos naudojimosi
duomenimis, kurio vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių
ryšių tinklu ar perdavimą palengvinti, taip pat būtinais atvejais teikti
informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis
elektroninių ryšių paslaugų naudotojas.
5. Radijo ryšio konfidencialumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip radijo trikdžiai ir, norint nustatyti jo kilmę, apie tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio konfidencialumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
62 64
straipsnis. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir
tinklų Duomenų tvarkymo saugumas
1.
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų
paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų ryšių tinklų
teikėjais imtis tokių pat priemonių viešųjų ryšių tinklų saugumui užtikrinti.
Šios priemonės turi užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį iškilusią grėsmę.,
ir užtikrinti:
1) kad su asmens duomenimis galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo įgalioti darbuotojai teisėtais tikslais;
2) tvarkomų asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio arba neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo bei neteisėto saugojimo, tvarkymo, susipažinimo ar atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
3) kad būtų įgyvendinama asmens duomenų saugumo politika asmens duomenų tvarkymo srityje.
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rengia metodines rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis užtikrintino saugumo lygio ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.
2. 3. Iškilus ypatingai elektroninių ryšių tinklo ar jo dalies
saugumo pažeidimo grėsmei, viešųjų viešojo ryšių tinklo ir (arba)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentus
ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie tokią grėsmę ir
tais atvejais, kai paslaugų teikėjo taikomos priemonės nepanaikina
grėsmės priežasčių, taip pat informuoti abonentus ar registruotus elektroninių
ryšių paslaugų naudotojus apie visas įmanomas saugos priemones ir nurodyti
tikėtinas jų kainas.
8. Viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai registruoja asmens duomenų saugumo pažeidimų atvejus ir kaupia informaciją apie tokių pažeidimų priežastis, jų poveikį bei priemones, kurių buvo imtasi bei kitokio pobūdžio informaciją, kuri leistų patikrinti kaip buvo laikomasi šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų.
9. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis tikrina:
1) kaip viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones;
2) ar viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tinkamai vykdo šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą pareigą pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimus.
63 65
straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
1. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad
abonentai ar registruoti elektroninių ryšių paslaugų naudotojai galėtų
nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį
persiuntimą į abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo
galinį įrenginį.
2. Šio straipsnio
1 dalies nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie
skaitmeninių telefono stočių, ir, jeigu techniškai įmanoma ir nereikia
neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių
telefono stočių.
64 66 straipsnis.
Ryšio linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas turi turėti galimybę bet kurio skambučio metu nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai ryšio linijai.
2. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
3. Jeigu yra galimybė nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir jeigu identifikavimo duomenys turėtų būti pateikiami prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ar abonentas pasinaudojo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.
4. Jeigu yra galimybė identifikuoti liniją, į kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam elektroninių ryšio paslaugų naudotojui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu yra galimybė identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
6. Vyriausybė nustato taisykles, kuriomis vadovaudamiesi viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėjai nedraudžia nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama. Tai gali būti leidžiama, jeigu abonento prašymu siekiama nustatyti piktybiškus ar erzinančius skambučius.
7. Viešųjų
ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai nedraudžia
nustatyti ryšio linijos, iš kurios skambinama, institucijoms, aptarnaujančioms
pagalbos skambučius, kad šios institucijos galėtų atsakyti į abonento ar
faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo skambučius ir tinkamai reaguoti.
Šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio Įstatymo įstatymo 34
36 straipsnio 8 10 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
8. Šio straipsnio
1–7 dalių nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie
skaitmeninių telefono stočių, ir, jeigu techniškai įmanoma ir nereikia neproporcingų
investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių telefono
stočių.
65 67 straipsnis.
Duomenų kategorijos
1. Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali generuoti, kaupti ir tvarkyti tik tuos abonentų ir registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų asmens, srauto ir susijusius duomenis, kurie yra būtini abonentams ir paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms duomenų kategorijoms.
2. Siekiant užtikrinti, kad
duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo
persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai
teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo
įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.
66 68 straipsnis.
Duomenų tvarkymas
1. Apie savo
tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (ar)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai praneša Vyriausybės nustatyta
tvarka Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
2. Viešojo ryšio
ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas,
tvarkydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir (ar) prieš gaudamas
šio Įstatymo įstatymo 68 70 straipsnio 1 dalyje bei
69 71 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, privalo informuoti
abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus apie
planuojamus tvarkyti duomenis, tvarkymo tikslus ir saugojimo trukmę.
3. Viešojo ryšio
ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas
užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis tvarkytų tik viešųjų
ryšių tinklų teikėjų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų
įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų tiesioginėms funkcijoms
vykdyti.
4. Nutraukus
sutartį su abonentu ar registruotu elektroninių ryšių paslaugų naudotoju,
sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto
duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus
šio Įstatymo įstatymo 65 67 straipsnio 2 dalyje
nurodytus duomenis, kurių saugojimo terminas nustatytas šio straipsnio 6
dalyje, taip pat išskyrus atvejus, kai sąskaita yra teisėtai užginčyta arba
srauto duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti.
5. Abonento
ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti
saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, išskyrus atvejus, kai
sąskaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui
išieškoti bei šio Įstatymo įstatymo 77 80
straipsnio 2 3 dalyje nustatytais atvejais.
6. Šio Įstatymo
įstatymo 65 67 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys
saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos.
7. Pareiga saugoti duomenis apima
ir šio Įstatymo įstatymo 65 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų
duomenų, susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis
generuoja ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja
(interneto duomenys) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių
paslaugų teikėjai, teikdami atitinkamas paslaugas.
8. Viešųjų ryšių tinklų ir (ar)
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai šio Įstatymo įstatymo
65 67 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis saugo,
laikydamiesi šių principų:
1) saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;
2) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo, neleistino ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo ar atskleidimo;
3) duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti, kad prieigą prie jų galėtų gauti tik įgaliotas personalas.
9. Saugojimo laikotarpiui, nurodytam šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, pasibaigus, sukaupti duomenys turi būti sunaikinti.
10. Duomenų
tvarkymo teisėtumo priežiūra elektroninių ryšių srityje atliekama vadovaujantis
duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą reglamentuojančiais reguliuojančiais
įstatymais ir kitais teisės aktais.
67 69 straipsnis. Abonento teisė susipažinti ir kontroliuoti
viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų
tvarkomus duomenis apie abonentą
1. Prieš įtraukiant abonentų duomenis į spausdintus ar elektroninius viešai prieinamus abonentų sąrašus arba abonentų sąrašus, prieinamus per informacijos tarnybas, abonentai turi būti nemokamai informuojami, kokiems tikslams rengiami abonentų sąrašai, į kuriuos numatoma įtraukti jų duomenis, taip pat jiems turi būti pranešama apie tolesnes šių duomenų naudojimo galimybes, pagrįstas elektroninių abonentų sąrašų paieškos funkcijomis.
2. Abonentas turi teisę nuspręsti, ar jo duomenys bus įtraukti į viešuosius abonentų sąrašus, taip pat kurie asmens duomenys atitinka elektroninių ryšių paslaugų teikėjo deklaruojamą abonentų sąrašo tikslą. Abonentas turi teisę tokius duomenis tikrinti, taisyti ar panaikinti pats arba reikalauti, kad tai padarytų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas. Abonento duomenų įtraukimas ar neįtraukimas į viešuosius abonentų sąrašus, duomenų tikrinimas, taisymas ar panaikinimas turi būti nemokamas.
3. Kai viešuoju abonentų sąrašu siekiama ne tik suteikti galimybę ieškoti abonentų kontaktinių duomenų pagal jų vardus (pavardes), kad abonento duomenys būtų įtraukti į tokį abonentų sąrašą, turi būti gautas atitinkamo abonento sutikimas.
4. Viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo užtikrinti abonentui ar registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui galimybę be kliūčių susipažinti su viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo sukauptais su abonentu susijusiais duomenimis. Atskiru rašytiniu prašymu abonentas gali pareikalauti su abonentu susijusios visos ar dalinės (pavyzdžiui, detalios sąskaitos už per tam tikrą laikotarpį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas) patvirtintos duomenų kopijos. Bet kuriuo atveju iš pareiškėjo gali būti pareikalauta apmokėti tik su duomenų ar patvirtintos duomenų kopijos pateikimu susijusias išlaidas.
5. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagal savo kompetenciją ir kiek tai susiję su šio skirsnio reguliavimo dalyku nustato detalių sąskaitų teikimo reikalavimus.
68 70 straipsnis.
Duomenų teikimas tretiesiems asmenims
1. Gavęs
abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo išankstinį
sutikimą, viešojo ryšių tinklo ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų
teikėjas šio Įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nurodytus srauto duomenis
gali naudoti elektroninių ryšių paslaugų rinkodaros ar pridėtinės vertės
paslaugų teikimo tikslams arba perduoti trečiajai šaliai, kai ji yra faktinė
pridėtinės vertės paslaugų šiam abonentui ar registruotam elektroninių ryšių
paslaugų naudotojui teikėja. Tokį sutikimą pareiškusiam abonentui ar
registruotam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui turi būti užtikrintos
lengvai įgyvendinamos ir nemokamos priemonės bet kada jį pakeisti, sustabdyti
ar atšaukti.
2. Viešųjų
ryšių tinklų teikėjai ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai
neatlygintinai teikia vietos nustatymo duomenis (įskaitant ir srauto duomenis)
be abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo
Bendrajam pagalbos centrui. Įrangos (ir susijusios programinės įrangos),
nebūtinos teikėjo ūkinei veiklai užtikrinti, bet reikalingos vietos nustatymo
duomenims (įskaitant ir srauto duomenis) teikti Bendrajam pagalbos centrui,
įsigijimo, įdiegimo (pritaikymo), atnaujinimo ir veikimo palaikymo išlaidos
viešųjų ryšių tinklų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams
kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitos
šios dalies nuostatos įgyvendinamos šio Įstatymo įstatymo 34
36 straipsnio 8 10 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
3. Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus ir su jais susijusius srauto duomenis, kai to reikia ginčams tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų spręsti.
4. Vyriausybė, vadovaudamasi
bendraisiais duomenų tvarkymo principais, nustatytais Asmens duomenų teisinės
apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio Įstatymo įstatymo
65 67 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią
būtų užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai
kompetentinga institucija to pareikalauja.
69 71 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
2. Asmuo, kuris teikdamas
paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto
kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties
panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški,
nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio
kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra
renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo,
siunčiant kiekvieną žinutę pranešimą.
3. Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu
siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu
informacija siunčiama, tapatybę arba, pažeidžiant Informacinės
visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant
galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios
informacijos siuntimą, arba kuriais gavėjai
skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės
visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.
70 72 straipsnis. Statistinių duomenų
teikimas
1.
Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia
informaciją apie šio Įstatymo įstatymo 65 67 straipsnio
2 dalyje nurodytų duomenų teikimą kompetentingoms institucijoms.
2. Naudodamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sukaupta informacija, Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet teikia Europos Komisijai statistinius duomenis, susijusius su duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimu ir apimančius:
1) atvejus, kai informacija buvo suteikta kompetentingoms institucijoms;
2) laikotarpį, praėjusį nuo duomenų saugojimo pradžios iki dienos, kai kompetentinga institucija paprašė perduoti duomenis;
3) atvejus, kai reikalavimai negalėjo būti patenkinti.
3. Teikiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis, duomenys apie asmenį neturi būti pateikiami.
INFORMACIJOS GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
71 73 straipsnis. Informacijos gavimas
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę gauti iš valstybės, įskaitant ir Europos
Sąjungos, institucijų bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir savivaldybės
institucijų, elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių
(kanalų), telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojų,
taip pat asmenų visą jai, taip pat Europos Bendrijų Komisijai,
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai bei kitų Europos
Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikalingą su
pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją,
įskaitant ir finansinę informaciją bei informaciją,
susijusią su būsima elektroninių ryšių tinklo ar elektroninių ryšių paslaugų plėtra,
kuri galėtų turėti įtakos kitų elektroninių ryšių
tinklų bei paslaugų teikėjų teikiamoms didmeninėms
paslaugoms, o taip pat operatorių, turinčių didelę įtaką atitinkamoje
didmeninėje rinkoje, apskaitos duomenis apie su ta
didmenine rinka susijusias mažmenines rinkas,
nepaisant šioje dalyje nurodytos informacijos konfidencialumo.
Elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjai ir radijo dažnių (kanalų),
telefono ryšio numerių, kitų elektroninių ryšių išteklių naudotojai, taip pat
asmenys privalo pateikti informaciją pareikalavus Ryšių reguliavimo tarnybai
pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus protingus protingumo
kriterijų atitinkančius terminus ir prašomos informacijos detalumo lygį.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išlaikyti konfidencialios informacijos konfidencialumą. Konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras elektroninių ryšių rinkas, taip pat duomenys apie atskirų ūkio subjektų užimamas rinkos dalis, abonentų skaičių (įskaitant ir duomenis apie konkrečių rūšių abonentų skaičių), pajamas (įskaitant ir duomenis apie pajamas iš konkrečių veiklų) ir elektroninių ryšių ar pokalbių srautų dydžius. Iš Europos Sąjungos institucijų ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių gautą informaciją Ryšių reguliavimo tarnyba saugo Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla ar elektroninių ryšių išteklių naudojimu arba įpareigojimais, nustatytais ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri proporcinga ir objektyviai pateisinama šiais tikslais (ši dalis netaikoma informacijos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimu, teikimui):
1) sisteminiu
ar vienkartiniu patikrinimu, kaip ūkio subjektas laikosi šio Įstatymo įstatymo
ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veiksmingu ir efektyviu
elektroninių ryšių išteklių naudojimu, universaliųjų paslaugų teikimo
finansavimu ar užmokesčiais Ryšių reguliavimo tarnybai, taip pat įmokomis į
valstybės biudžetą, susijusiomis su teise naudoti elektroninių ryšių išteklius,
taip pat, kaip ūkio subjektas laikosi įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui,
turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas;
2) konkrečiu tikrinimo, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, atveju;
3) elektroninių ryšių išteklių skyrimo procedūromis ir atitinkamų prašymų vertinimu;
4) palyginamųjų paslaugų kokybės ir kainų apžvalgų skelbimu vartotojų naudai;
5) aiškiai apibrėžtais statistiniais tikslais;
6) rinkos
tyrimo tikslais.;
9) viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų saugumo ir (ar) vientisumo įvertinimu;
10) efektyvaus radijo dažnių (kanalų) naudojimo ir veiksmingo radijo dažnių (kanalų) valdymo užtikrinimo.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba negali reikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, iš ūkio subjekto, ketinančio verstis elektroninių ryšių veikla, prieš ūkio subjektui įgyjant teisę ar pradedant faktiškai verstis (atsižvelgiant į tai, kuri aplinkybė ankstesnė) elektroninių ryšių veikla, arba nustatyti šios informacijos pateikimą kaip būtiną sąlygą tokiai teisei įgyti.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama elektroninių ryšių tinklų bei paslaugų teikėjų pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
6. Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų
apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su šio Įstatymo įstatymo devintojo
skirsnio nuostatų vykdymo priežiūra.
72 straipsnis. Įstatymo
laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių
reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi
elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių
išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų ūkio
subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti
universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo išvadas ir suteikia
jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus per:
1) 1
mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;
2)
trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo
tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;
3) Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.
2. Jei
ūkio subjektas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nepašalina pažeidimų
(vien tik pažeidimo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu), Ryšių reguliavimo
tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų
vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų
skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti priemones
priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų
priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio
subjektas turi įvykdyti šias priemones.
3. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti ekonomines sankcijas už informacijos
neteikimą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos,
numatytos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą,
įskaitant kliudymą gauti informaciją šio Įstatymo 73 straipsnyje nurodytais
būdais ir (ar) atitinkamų šio Įstatymo 73 straipsnyje nustatytų nurodymų
nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
4.
Įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas
nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba
įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai
priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 2 dalį, nepakako pažeidimams
ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti
elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3
metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo arba
įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką rinkoje
arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie
pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės
saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų
kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (ar)
elektroninių ryšių paslaugų gavėjams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 4
dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant laikiną
daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis
objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių
veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba
ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę
išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai išspręsti.
6. Šio
skyriaus, išskyrus šią dalį ir šio Įstatymo 71 straipsnį, nuostatos taikomos
ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla. Kai
teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (ar) panaikinimui
dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skyriaus, išskyrus šio Įstatymo 71
straipsnį ir šią dalį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius
sustabdoma ir (ar) panaikinama Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir
elektroninių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatytais atvejais,
tvarka ir sąlygomis.
7. Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų
apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie
verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio Įstatymo devintojo skirsnio
nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija netaiko ekonominių
sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės pažeidimų kodekso
nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės pažeidimų
protokolus.
73 74 straipsnis.
Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
1. Ryšių
reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip vykdomas šis Įstatymas
įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos
išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi
šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei asmenų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų ūkio subjekto sąnaudų ir (ar) pajamų apskaitos sistemos (sistemų) patikrinimą;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų poėmio bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašą; išreikalauti nurodytų dokumentų kopijas;
7) tyrimui
pasitelkti specialistų specialistus ir ekspertų ekspertus;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones;
9) patikrinti aparatūrą ir (ar) įrenginius, taip pat ir paimti aparatūrą ir (ar) įrenginius;
10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
2. Ryšių
reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, gali
pasitelkti policijos pareigūnų pareigūnus.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir pildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims, ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie subjektai privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.
5. Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo.
6. Prašymas
išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus
pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti
nurodytas ūkio subjekto pavadinimas (asmens vardas, pavardė), įtariamų
pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų išduoti
leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus išnagrinėja
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį
prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi būti išnagrinėtas
ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo
momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą,
jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi
išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo
nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi
teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami
prašymus ir skundus dėl veiksmų leidimo atlikti atitinkamus veiksmus
išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų
slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami Ryšių reguliavimo
tarnybos pareigūnų atitinkami veiksmai gali būti atliekami Ryšių
reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas išduoti
leidimą atlikti atitinkamus veiksmus pateikiamas teismui pirmiau
nurodyta tvarka per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Jeigu teisėjas
(teismas) atsisako išduoti leidimą atlikti prašyme nurodytus veiksmus,
jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
7. Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių institucijų ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
75 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant arba per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą arba imasi kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas, apimančias visą pažeidimo laikotarpį, nepaisant to, kad pažeidimas buvo nutrauktas.
3. Kartu su šio įstatymo 76 straipsnio 1–5 dalyse, nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti pažeidimu padarytą žalą, nustatydama padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas, pripažintas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nesilaiko jam nustatyto prieigos įpareigojimo, arba siekdama išvengti didelės žalos konkurencijai, gali įpareigoti ūkio subjektą nutraukti arba sustabdyti konkrečios paslaugos ar susietai teikiamų paslaugų teikimą.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo taikyti priemones pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis priėmimo, informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams, elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų gavėjams arba radijo dažnių (kanalų) naudotojams, nesilaikydama šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatų, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi tokių priemonių, ji suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones susidariusiai situacijai išspręsti. Ryšių reguliavimo tarnyba laikinąsias priemones gali nustatyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, kurį gali pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
7. Šio skirsnio, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 73 straipsnį, nuostatos taikomos ūkio subjektams, kiek tai susiję su vertimusi elektroninių ryšių veikla. Kai teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius sustabdymui ir (ar) panaikinimui dėl teisės aktų pažeidimo netaikomos šio skirsnio, išskyrus šią dalį ir šio įstatymo 73 straipsnį, nuostatos, teisė naudoti elektroninių ryšių išteklius atimama Administracinių teisės pažeidimų kodekso arba sustabdoma ir (ar) panaikinama elektroninių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytas ekonomines sankcijas už informacijos neteikimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas arba informacijos, numatytos šio statymo 73 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikimą, įskaitant kliudymą gauti informaciją šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytais būdais ir (ar) atitinkamų šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytų nurodymų nevykdymą, netaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos procedūros.
9. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kiek tai susiję su priežiūra, kaip ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, laikosi šio įstatymo devintojo skirsnio nuostatų, tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija netaiko ekonominių sankcijų, o atitinkamais atvejais Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus.
74 76 straipsnis.
Ekonominės sankcijos
1. Ūkio
subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas
nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų,
įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių arba nevykdo įpareigojimų,
nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimų, priimtų išsprendus ginčą įpareigojimų, nustatytų
pagal šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, arba nesilaiko radijo ryšio
įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba
elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba
turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos,
susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti
sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.
2. Ūkio
subjektui, per vienus metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam
pakartotinį arba sunkų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų
metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios
veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 500 000 litų.
3. Jeigu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos bendrosios metinės pajamos mažesnės negu 300 000 litų, skiriama bauda iki 10 000 litų, o įvykdžius pakartotinį arba sunkų pažeidimą – iki 20 000 litų.
4. Ūkio
subjektui, kuris nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti
neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos šio Įstatymo įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat
laikomas informacijos nepateikimu), kliudo Ryšių reguliavimo tarnybos
įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas ar nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos
reikalavimų, įskaitant nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę skirti iki 50 000 litų baudą, o jei toks
pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 5000 litų baudą už kiekvieną
pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
5. Ūkio subjektui, padarius sunkų arba per vienus metus nuo priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio įstatymo 75 straipsnio 2 ir 4 dalis, pritaikymo pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų pažeidimą arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki 3 metų arba sustabdyti iki 3 metų ar panaikinti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius.
5. Kartu
su šio straipsnio 1–4 dalyse, taip pat 72 straipsnio 4 dalyje
nustatytomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
skirti daiktų, kurie buvo šio Įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba
tiesioginis objektas, paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika
padarytą žalą.
6. Jei
ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai,
kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.
75 77 straipsnis.
Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų dydžio nustatymas
1.
Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius
arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima taisykles,
reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
2.
Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72 straipsnio
2, 3 ar 4 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos
pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo aplinkybės ir
nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius
arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno tarnybinį
pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie posėdį
informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio subjektas,
kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus,
patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių aplinkybių
ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus iki šio
posėdžio.
3.
Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus
pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti suinteresuoti
ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas
klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti (liudytojai,
ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio subjekto, kuriam ketinama skirti
sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asmenų neatvykimas nekliudo surengti posėdį.
Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama
apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens
teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame
posėdyje.
4. Posėdis
pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio teikimą, pranešimu.
Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektų bei
asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui, pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą,
kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų. Posėdis vyksta lietuvių
kalba.
5. Ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo
surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo tarnybos
direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius.
6. Ūkio
subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė sankcija, ir kiti
suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę susipažinti su Ryšių
reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės,
tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų
pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ūkio
subjektas, kuriam ketinama skirti ekonominę sankciją, visada turi teisę
susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir posėdžio
dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.
7. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po posėdžio dėl
ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą
apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo
klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima
galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo 6 straipsnio
7 dalies nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Bet
kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti nurodymus Ryšių
reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą. Kai Ryšių
reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas papildytas
teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš naujo.
9. Skiriant
ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:
1)
pažeidimu padarytos žalos dydį;
2)
pažeidimo trukmę;
3) ūkio
subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) ūkio
subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5)
kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli
ūkio subjektai.
10. Atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą,
savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo Ryšių
reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino
padarytą žalą.
11.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė
vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių
reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba
pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio
Įstatymo nustatytos sankcijos.
12. Ryšių
reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali
pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, čia nenurodytas,
aplinkybes.
1. Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Ryšių reguliavimo tarnyba priima taisykles, reglamentuojančias ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
2. Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra inicijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgalioto pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio įstatymo pažeidimo sudėtis, pažeidimo padarymo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija bei ją pagrindžiantys motyvai. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą, surengia posėdį dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas, inicijavęs ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos praneša (kartu išsiųsdamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopiją) ūkio subjektui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, apie:
1) posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą;
2) reikalavimus atstovams turėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus;
3) galimybę iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui rašytinius paaiškinimus ir visus pageidaujamus pateikti duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą.
3. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui. Ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo laiką ir vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tuo atveju, kai ūkio subjektui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas viešai spaudoje. Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, pripažinęs neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis (atostogos, komandiruotė, ūkio subjekto ir (ar) atstovo užimtumas ir kitos panašios priežastys), atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.
4. Posėdyje dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto asmens iniciatyva ar ūkio subjekto, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, prašymu kviečiami kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo turi teisę atsisakyti tenkinti ūkio subjekto prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas arba jo tenkinimas užvilkintų ūkio subjektui inicijuotos ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.
5. Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę. Sprendimą dėl neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
6. Posėdžiui pirmininkauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektai bei kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat jų atstovai. Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų. Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis ar nekalbantis lietuviškai ir pageidaujantis, kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (ar) iš jos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo kviečia į posėdį vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens apie vertėjo būtinybę, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.
7. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai negalima nagrinėti ūkio subjekto padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, esant pagrįstam ūkio subjekto ar jo atstovo prašymui, arba dėl kitų svarbių priežasčių, paskirdamas kito posėdžio datą ir laiką. Apie tai pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu ūkio subjektas, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, ir (arba) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, arba jų atstovai nedalyvauja, jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, vietą ir laiką.
8. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą, kai nusprendžia, kad būtina gauti reikalingus duomenis (dokumentus).
9. Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra atnaujinama Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu gavus reikalingus duomenis (dokumentus), dėl kurių ekonominės sankcijos skyrimo procedūra buvo sustabdyta, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar posėdžio dalyvių prašymu.
10. Posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu rašomas protokolas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia ūkio subjektui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, o šis turi teisę per 5 darbo dienas nuo posėdžio protokolo gavimo dienos pareikšti pastabas raštu ir prašyti patikslinti protokolą.
11. Ūkio subjektas, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra ar yra paskirta ekonominė sankcija, ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, arba jų atstovai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo medžiaga (Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu, posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolu, kita medžiaga, turinčia reikšmės ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimui), išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų suinteresuotų asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę.
12. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 30 dienų po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolo pasirašymo dienos pateikia ekonominės sankcijos klausimą apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai. Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai pateikiamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolas bei kita medžiaga, turinti reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui. Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvada dėl ekonominės sankcijos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui yra patariamojo pobūdžio ir neprivaloma. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens galutinis sprendimas dėl ekonominės sankcijos prieštarauja Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadai, šiame sprendime turi būti nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadą.
13. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavęs Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolo pasirašymo dienos, išnagrinėjęs visą medžiagą dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo, per 5 darbo dienas priima galutinį sprendimą skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Sprendime skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją turi būti nurodyti ekonominę sankciją pagrindžiantys motyvai.
14. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją, jeigu:
1) nėra pažeidimo sudėties;
2) panaikinamas atsakomybę nustatantis teisės aktas;
3) miršta asmuo arba pasibaigia ūkio subjektas.
15. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimo padavimas teismui sustabdo šio sprendimo galiojimą iki skundo išnagrinėjimo.
16. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą ūkio subjektui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti, ir yra atsakingas už ekonominės sankcijos įvykdymo kontrolę.
78 straipsnis. Ekonominių sankcijų nustatymas
1. Skiriant ūko subjektams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:
1) kaltę;
2) pažeidimo pobūdį;
3) pažeidimu ūko subjektams, elektroninių ryšių paslaugų naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;
4) ūko subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
5) ūko subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
6) kiekvieno ūko subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūko subjektai.
2. Konkretus ekonominės sankcijos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 76 straipsnio 1–5 dalyse nustatytus ekonominės sankcijos dydžius, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
3. Bendrosios metinės pajamos, nurodytos šio įstatymo 76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nustatomos pagal ūko subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš elektroninių ryšių veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais (ūko subjektas nevykdė elektroninių ryšių veiklos praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais metais iš elektroninių ryšių veiklos gautos pajamos.
4. Nustatant pažeidimu ūko subjektams, elektroninių ryšių paslaugų naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltas pasekmes (kai tai įmanoma nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę pažeidimo, bei išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar jai sumažinti.
5. Įvertinant ūko subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė nauda, kurią ūko subjektas gavo dėl padaryto pažeidimo.
6. Įvertinant kiekvieno ūko subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūko subjektai, atsižvelgiama į tai, ar ūko subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūko subjekto užimamą rinkos dalį.
7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūko subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūko subjektas kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo pašalinti pažeidimą.
9. Jei ūkio subjektas yra susijusių asmenų grupė, pažeidėju laikomi tie grupės nariai, kurie darant pažeidimą veikė kaip vienas ekonominis vienetas.
76 79 straipsnis.
Ekonominių sankcijų vykdymas
1. Ūkio
subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo
įgalioto asmens paskirtą ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į
valstybės biudžetą ir (arba) neatlygintinai perduodamas konfiskuotus
daiktus, ne vėliau kaip per 3 mėnesius 1 mėnesį nuo
sprendimo gavimo dienos.
2. Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai solidariai, atsižvelgiant į šio įstatymo 78 straipsnio 9 dalies nuostatas.
2. 3. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo
tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į ūkio subjekto
turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę sprendimu baudos
ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas mokėjimą atidėti iki
6 mėnesių.
3. 4. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto
asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis
dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas Valstybinei mokesčių
inspekcijai antstoliams įvykdyti Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Sprendimas gali turi būti pateikiamas vykdyti
ne vėliau kaip per 3 metus 9 mėnesius nuo jo priėmimo dienos.
4. 5. Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta
tvarka.
5. Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio subjekto veiksmais
padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.
6. Jei
sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už
tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai solidariai,
atsižvelgiant į šio Įstatymo 74 straipsnio 6 dalies nuostatas.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo
įstatymų nustatyta tvarka pateikti visą turimą ir nusikalstamoms
veikoms užkardyti, tirti, nustatyti reikalingą informaciją pateikti Vyriausybės
nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui, o
operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms – operatyvinės veiklos
uždaviniams įgyvendinti reikalingą informaciją, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio
tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją ūkio subjektai,
teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, neatlygintinai teikia
operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės
nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu
ir nedelsdami. Vyriausybės nurodytos
ikiteisminio tyrimo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir sudaro
galimybę gauti šią informaciją savo padaliniams ir (ar) kitoms ikiteisminio tyrimo
įstaigoms. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės
nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui
užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės
lėšomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto,
teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, informacijos tikslumą,
ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir
gauna atsakymą raštu.
2. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, vykdydami šio straipsnio 1 dalies nuostatas, turi patvirtinti prašymų ir (ar) paklausimų pateikti informaciją tvarkymo vidaus taisykles. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pareikalavus, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, pateikia jai informaciją apie šias procedūras, gautų prašymų ir (ar) paklausimų skaičių, jų teisinį pagrindą ir pateiktus atsakymus.
2. 3. Jeigu šio Įstatymo
įstatymo 65 67 straipsnyje nurodyti duomenys reikalingi
operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui,
teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti,
Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – nurodymu
ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, turi
tokią informaciją saugoti ilgiau, negu nurodyta šio Įstatymo įstatymo
66 68 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius
papildomai. Už tokios informacijos saugojimą mokama valstybės biudžeto lėšomis
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. 4. Kai yra
motyvuota teismo nutartis, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę operatyvinės
veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms –
Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti elektroninių ryšių
tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir
išlaikoma valstybės lėšomis.
4. 5. Vyriausybės
įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja ir
Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui, o
baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, sudaro technines
galimybes savarankiškai kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos turinį.
5. 6. Ūkio
subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie savo
tinkle ar savo ir kitų elektroninių ryšių operatorių sujungimo taškuose
numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nurodytos šio
straipsnio 1 ir (ar) 3 4 dalyse, veikimui ir pateikiamos
informacijos kiekiui, privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės
veiklos subjektui – ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai
sužino.
6. 7. Elektroninių
ryšių tinklu siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar
kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos
Vyriausybės įgaliotos institucijos – operatyvinės veiklos subjekto – patalpose
taip, kad komandų duomenų negalėtų pakeisti jas siuntusi Vyriausybės įgaliota
institucija ar komandą gavęs ūkio subjektas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimą
kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas
prokuroras.
78 81 straipsnis. Ypatingos aplinkybės
ir specialios ryšio užtikrinimo taisyklės
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina pasirengimo ypatingų aplinkybių atvejams įgyvendinimo programą ir ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant šiuos teisės aktus ir užtikrinti jų efektyvų funkcionavimą.
2. Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikalingus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti bei prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais.
3. Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad užtikrintų viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų palaikymą tinklo katastrofinio gedimo atveju ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, tokiais kaip neįprastos oro sąlygos, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai ar gaisrai, taip pat kitais ypatingų aplinkybių atvejais. Šiais atvejais atitinkami ūkio subjektai ir institucijos turi imtis visų priemonių, kad palaikytų aukščiausią paslaugų lygį, atitinkantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus prioritetus.
4. Elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti absoliučią pirmenybę ryšiui su pagalbos tarnybomis ir pagalbos skambučius aptarnaujančiomis institucijomis, įskaitant visas telekomunikacijas, susijusias su gyvybės saugumu jūroje, sausumoje, ore ar tolimesnėje erdvėje, taip pat Pasaulinės sveikatos organizacijos ypatingos skubos epidemiologinėms telekomunikacijoms. Radijo ryšio stočių naudotojai privalo užtikrinti, kad būtų priimti nelaimės signalai ir pranešimai, kokios kilmės jie bebūtų, jiems būtų teikiama absoliuti pirmenybė, atsakoma į juos tokiu pat būdu ir nedelsiant imamasi reikiamų veiksmų jų atžvilgiu.
5. Lietuvos Respublikos ir kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių valstybių vadovų, vyriausybių vadovų arba vyriausybių narių, sausumos, jūrų arba oro karinių pajėgų vyriausiųjų vadų, diplomatinių arba konsulinių įgaliotinių, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, Jungtinių Tautų pagrindinių institucijų vadovų, Tarptautinio tribunolo vykdomai telekomunikacijai arba telekomunikacijai, atsakančiai į šias telekomunikacijas, elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjai privalo suteikti pirmumo teisę kitų telekomunikacijų atžvilgiu tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į atitinkamos informacijos siuntėjo specifinį prašymą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
7. Draudžiama siųsti arba perduoti netikrus arba klaidinančius nelaimės, skubos, saugumo ar identifikacijos signalus.
8. Informaciją, kuri yra valstybės paslaptis ir (ar) tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.
79
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus šią dalį, 80 straipsnį
ir kitas šio Įstatymo nuostatas, kiek jos yra susijusios su 80 straipsniu.
2.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892, Nr. 61-1830;
2002, Nr. 75-3215,
Nr. 123-5514;
2003, Nr. 38-1718),
tačiau ūkio subjektai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo Ryšių reguliavimo tarnybos
pripažinti turinčiais didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo vykdyti jiems
nustatytus įpareigojimus, įskaitant bet kuriuos įpareigojimus, teisės aktų
nustatyta tvarka privalomus vykdyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje
turintiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo ir
jo lydimųjų teisės aktų nustatyta apimtimi ir sąlygomis, kol Ryšių reguliavimo
tarnyba, atlikusi rinkos tyrimus šio Įstatymo nustatyta tvarka, nusprendžia
panaikinti ir (ar) pakeisti šiuos įpareigojimus. Toks Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir įsigalioja ne vėliau kaip po 28 dienų nuo paskelbimo. Ryšių
reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į rinkos tyrimų rezultatus, gali, priėmusi
motyvuotą sprendimą, atskirai nuspręsti dėl atskirų įpareigojimų atskiriems
ūkio subjektams ir nustatyti skirtingą atskirų įpareigojimų atskiriems ūkio
subjektams pabaigos terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 28 dienos nuo
informacijos apie sprendimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“.
3. Asmens
duomenys, įtraukti į viešus abonentų sąrašus iki šio Įstatymo įsigaliojimo,
gali likti šiuose sąrašuose, kol abonentas nepareikš noro juos panaikinti.
Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo viešai informuoti
abonentus, kurių duomenys įtraukti į atitinkamus sąrašus, apie šio Įstatymo
jiems suteikiamas teises.
4.
Poįstatyminiai teisės aktai, priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, galioja
tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Prieštaravimu šiam Įstatymui
nelaikomos nuostatos vien dėl to, kad jos taikomos didelę įtaką rinkoje
turintiems ūkio subjektams, nustatytiems Lietuvos Respublikos telekomunikacijų
įstatymo nustatyta tvarka.
5.
Lietuvos Respublikos institucijų sudarytos sutartys, atitinkančios šio Įstatymo
12 straipsnio 12 dalies reguliavimo dalyką ir sudarytos iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, pateikiamos skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ iki 2004 m. liepos 1 d.
6. Ryšių
reguliavimo tarnybos direktorius ir Tarybos nariai, paskirti iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, eina savo pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti,
pabaigos, jeigu šio Įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nurodytais pagrindais
neatleidžiami anksčiau. Du papildomi Tarybos nariai pirmą kartą skiriami
Tarybos narių, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, likusiam kadencijos
laikui.
7. Ginčai
tarp ūkio subjektų, spręstini pagal šio Įstatymo 28 straipsnio nuostatas, ir
ginčai pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus, spręstini pagal šio Įstatymo 36
straipsnio nuostatas, priimti nagrinėti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, baigiami
nagrinėti ir skundžiami pagal atitinkamas teisės normas, galiojusias iki šio
Įstatymo įsigaliojimo.
8.
Procedūros (tarp jų rinkos tyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas
(įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos pagal Lietuvos Respublikos
telekomunikacijų įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, baigiamos pagal
teisės normas, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga
laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo
priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo
išdavimas.
9. Šio
Įstatymo 34 straipsnio 10 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
80 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę priimti Įstatymą įgyvendinančius norminius
teisės aktus taip pat ir iki šio Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytos
datos.
Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatymo
1. Duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti:
1.1. susiję su fiksuotoju
telefono ryšiu ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
1.1.1. telefono ryšio numeris, iš kurio skambinta;
1.1.2. abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;
1.2. susiję su interneto prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto telefonija:
1.2.1. suteikti naudotojų atpažinimo kodai;
1.2.2. naudotojo atpažinimo
kodai ir telefono ryšio numeriai, suteikti visiems ryšiams, patenkantiems į
viešąjį telefono ryšių tinklą;
1.2.3. abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar telefono ryšio numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas.
2. Duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti:
2.1. susiję su fiksuotoju
telefono ryšiu ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu:
2.1.1. rinktas telefono
ryšio numeris ar numeriai (telefono ryšio numeris, į kurį skambinta), o
papildomų paslaugų, pvz., pavyzdžiui, skambučių peradresavimo ar
skambučių persiuntimo, atvejais – telefono ryšio numeris arba numeriai, į
kuriuos nukreiptas skambutis;
2.1.2. abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas;
2.2. susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
2.2.1. telefono skambučių internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo kodas ar telefono ryšio numeris;
2.2.2. abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas ir telefono skambučių internetu numatomo gavėjo naudotojo atpažinimo kodas.
3. Duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti:
3.1. susiję su fiksuotoju
telefono ryšių ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio
data bei ryšio pradžios ir pabaigos laikas arba ryšio pradžios laikas ir ryšio
trukmė;
3.2. susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
3.2.1. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje, dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos teikėjas, ir abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo atpažinimo kodas;
3.2.2. prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje.
4. Duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti:
4.1. susiję su fiksuotoju
telefono ryšių ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu –
telefono ryšio paslauga, kuria pasinaudota;
4.2. susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija – interneto paslauga, kuria pasinaudota.
5. Duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti:
5.1. susiję su fiksuotoju
telefono ryšiu ryšio tinklu – telefono ryšio numeriai, į kuriuos
ir iš kurių skambinta;
5.2. susiję su judriuoju telefono ryšiu:
5.2.1. telefono ryšio numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta;
5.2.2. kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
5.2.3. kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
5.2.4. kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI);
5.2.5. kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI);
5.2.6. jei anoniminė paslauga iš anksto apmokėta, paslaugos pirminio aktyvavimo data ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga buvo aktyvuota, žyma (Cell ID);
5.3. susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija:
5.3.1. telefono, iš kurio
skambinama, ryšio numeris, naudojamas tiesioginio rinkimo interneto
ryšiui;
5.3.2. skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai.
6. Duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti:
6.1. vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje;
6.2. duomenys, reikalingi nustatyti
geografinęei tinklo įrangos vietąai, atitinkančiąai
vietovės žymą (Cell ID), nustatyti tuo momentu, kai ryšio duomenys buvo
išsaugoti.
Lietuvos Respublikos
2 priedas
įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1997 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl Europos bendrijos pritarimo, kiek tai susiję su jos kompetencija, PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų paslaugų rezultatams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 27 tomas, p. 69).
2. 1998 m. kovo 30 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų organizacijoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka.
3. 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 147).
4. 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 23 tomas, p. 254).
5. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 317).
6. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
7. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
8. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37).
9. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11).
10. 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 514) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB (OL 2009 L 337, p. 11).
11. 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 178).
12. 2003 m. liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių paslaugas tvarkymo.
13. 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti Direktyvą 89/336/EEB (OL 2004 L 390, p. 24).
14. 2006 m. kovo 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų
arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba
viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB
(OL 2006 L 105, p. 54).
15. 14. 2008 m.
birželio 20 d. Europos Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos
telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose (OL 2008 L 162, p. 20).“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m. gegužės 25 d.
2. Procedūros, tarp jų rinkos tyrimas, ekonominių sankcijų skyrimas, elektroninių ryšių išteklių skyrimas (įskaitant konkursus, aukcionus), pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Procedūros pabaiga laikomas jos rezultatus įtvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimas, o jei pabaigus procedūrą išduodamas leidimas, – atitinkamo leidimo išdavimas.
3. Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos ir Ryšių reguliavimo tarnyba iki 2011 m. gegužės 25 d. priima arba pakeičia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
4. Asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS