LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMUOTIESIEMS
INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai projekto siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Investicinių fondų ir jų valdytojų veiklą Lietuvos Respublikoje nuo 2003 m. reglamentuoja Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3424) (toliau – KISĮ). Specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus (toliau – SKIS) (privataus kapitalo, alternatyviuosius, nekilnojamojo turto ir kitus specialiuosius KIS) Lietuvoje imta reglamentuoti nuo 2007 m., atlikus KISĮ pakeitimus. Nežiūrint į tai, Lietuvoje šiai dienai įsteigti tik keli privataus kapitalo ir alternatyvaus investavimo KIS, o dauguma užsiimančių šia veikla rinkos profesionalų ieškosi palankesnių sąlygų kaimyninėse šalyse (Estijoje, Švedijoje, Suomijoje) ar kitose ES valstybėse narėse (Liuksemburge, Olandijoje ir kt.).
Susidariusi situacija liudija apie tai, kad KIS valdytojams Lietuvos teisinė aplinka nėra pakankamai konkurencinga kitų ES šalių atžvilgiu, o aplinkinių valstybių teisinis reguliavimas yra patrauklesnis net Lietuvos subjektams, ketinantiems naudotis ar besinaudojantiems Europos Investicijų Fondo lėšas Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti. Dar daugiau, tokia tendencija stabdo Lietuvos ekonomikos vystymąsi visų pirma dėl tiesioginių priežasčių, t. y. lietuviško kapitalo išėjimo į kaimynines šalis, bei netiesiogiai – formuojantis ženkliam investicinių priemonių trūkumui Lietuvos kapitalo rinkoje. Lietuvos kapitalo rinka tampa nebepatraukli net nacionaliniams instituciniams investuotojams, pavyzdžiui, Lietuvoje įsteigtiems pensijų fondams, kurių valdytojai potencialių investicijų priversti ieškotis kitų šalių rinkose. Kalbėti apie užsienio investuotojų kapitalo atėjimą į Lietuvą tokiame kontekste būtų dar sudėtingiau.
Kaip jau minėta, KISĮ projekto aiškinamajame rašte, po konsultacijų su rinkos profesionalais bei atlikus SKIS teisinės bazės analizę prieita išvados, kad vienomis iš svarbiausių nepakankamo specialiųjų KIS industrijos vystymosi Lietuvoje priežasčių laikytinos:
i) nepalankus investicinei (ypač rizikos ir privataus kapitalo) veiklai apmokestinimas;
ii) ūkinių bendrijų veiklą reglamentuojančios teisinės bazės netinkamumas investicinei veiklai ir neatitikimas įprastai tarptautinei praktikai; ir
iii) pasaulinės praktikos neatitinkanti profesionaliesiems investuotojams skirtų SKIS (ypač privataus ir rizikos kapitalo) teisinė bazė.
Pastarąją priežastį ir siekiama panaikinti šiuo įstatymų pakeitimų paketu t. y. KISĮ projektu bei Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektu (toliau – Projektas).
Svarbu pastebėti, jog profesionalieji investuotojai viso pasaulio finansų rinkose suprantami kaip asmenys, kurie dėl turimos didelės investavimo patirties bei kitų jų kaip profesionalų statusą apibrėžiančių savybių (ypatingų žinių, finansinės padėties ir kt.) nereikalauja ypatingos įstatyminės apsaugos, kadangi yra pajėgūs patys tinkamai įvertinti investicinius produktus ir tuo pačiu apsaugoti savo interesus be išankstinio priežiūros institucijų įsikišimo. Atitinkamai manoma, jog išskirtinai tik profesionaliesiems investuotojams skirtų SKIS valdančių valdymo įmonių (toliau bendrai – valdytojai) ir pačių SKIS organizaciniai, veiklos ir kiti reikalavimai turėtų būti proporcingi investuotojų statusui t. y. neperkrauti pertekliniais reikalavimais, nepagrįstai didinančiais produkto kainą. Atsižvelgiant į tai, kaip jau minėta, KISĮ projekto aiškinamajame rašte, buvo nuspręsta liberalizuoti specialiųjų tik profesionaliesiems investuotojams skirtų KIS teisinį reguliavimą, tuo pačiu, siekiant didesnio teisinio aiškumo, į atskirus įstatymus išskiriant profesionaliesiems ir neprofesionaliesiems investuotojams skirtiems SKIS taikomas nuostatas.
Siekiant detaliai išsiaiškinti SKIS rinkos poreikius ir aiškiai identifikuoti įprastą profesionaliesiems investuotojams skirtų SKIS veiklos praktiką atitinkančius reikalavimus, Projektą parengė Komisijos vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė dėl KIS teisinės aplinkos tobulinimo (toliau – darbo grupė), kurios veikloje taip pat aktyviai dalyvavo, pasiūlymus ir pastabas teikė bei projektus tobulino Finansų, Ūkio ministerijų atstovai ir rinkos dalyviai.
Projektas yra KISĮ projekto lydintysis teisės aktas.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslas – prisidėti prie Lietuvos investicinio patrauklumo didinimo ir aktyvesnio Lietuvos ekonomikos vystymosi skatinimo Projektu nustatant optimalų SKIS veiklos teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti būtiniausią informuotųjų t. y. ypatingos išorinės apsaugos nereikalaujančių investuotojų apsaugą, ir tuo pačiu nustatant pasaulinę SKIS veiklos praktiką atitinkančius reikalavimus. Dėl šios priežasties SKIS reguliavimas orientuojamas tik į gerai informuotą ir profesionalų investuotoją, kuris gali adekvačiai suvokti ir įvertinti su investavimu į specialiuosius KIS susijusias rizikas.
Pažymėtina, kad siekiant minėtų tikslų, darbo grupės dalyvių bendru sutarimu, rengiant SKIS reguliavimo teisinės bazės pakeitimus remtasi vienos populiariausių ir geriausiai pasaulyje žinomų jurisdikcijų – Liuksemburgo Kunigaikštystės specialiųjų KIS (SIF – fonds d‘investissement spécialisé ir SICAR – société d‘investissement en capital á risque) teisinio reglamentavimo principais. Liuksemburgas kaip pavyzdinė jurisdikcija buvo pasirinktas taip pat ir dėl jo patrauklumo pasaulio investuotojams, kurį visų pirma lemia egzistuojančio teisinio reguliavimo lankstumas, palanki mokesčių sistema bei gerai išvystytos SKIS investicinių ir susijusių paslaugų infrastruktūros.
Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, šiuo Projektu ketinami įgyvendinti šie uždaviniai:
1. Subalansuoti informuotiesiems investuotojams skirtų SKIS veiklai, informacijos atskleidimui bei priežiūrai keliamus reikalavimus;
2. Praplėsti galimų SKIS veiklos formų spektrą;
3. Įtvirtinti bendrąjį principą, kad priežiūrai mažiau reikšmingi valdytojų ir investuotojų santykiai (pavyzdžiui, informacijos investuotojams teikimas, šalių tarpusavio teisės ir pareigos, SKIS investavimo strategija, investicijų vertės nustatymas, specialiųjų KIS akcijų, vienetų įsigijimas ar įnašų mokėjimas, išlaidų dengimo principai ir kt.) nustatomi bendru SKIS valdytojo ir investuotojų sutarimu ir įtvirtinami tokio SKIS sudarymo dokumentuose.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Šiuo metu tik profesionaliesiems investuotojams skirtų SKIS veiklą reglamentuoja KISĮ, kuriuo iš esmės siekiama užtikrinti aukštą, visų pirma, neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos lygį. Tuo tarpu profesionaliesiems investuotojams skirtiems SKIS KISĮ numato tik fragmentiškas išimtis, kurios neužtikrina pasaulyje įprasto šios veiklos teisinio reguliavimo ir praktikos, todėl yra nepakankamos. Galiojantis į neprofesionalų investuotoją orientuotas, todėl itin detalus ir nelankstus teisinis reguliavimas nepagrįstai apsunkina profesionaliesiems investuotojams skirtų KIS veiklą, daro produktą nepatraukliu ir netenkinančiu profesionalaus investuotojo poreikių. Galiojantis KISĮ numato tokias minėtiems KIS taikomas išimtis kaip, pavyzdžiui: galimybę viešai neskelbti viso ir sutrumpinto prospektų, metų ir pusmečio finansinių ataskaitų; galimybę tam tikrų rūšių SKIS nesilaikyti investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimų; galimybę tam tikrų rūšių SKIS investuoti į plataus spektro finansines priemones, nenustatant konkrečių investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimų ir kt. Nežiūrint į tai, kiti ne retai esminiai tik profesionaliesiems investuotojams skirtų SKIS veiklos klausimai (licencijavimo tvarka, turto saugojimo reikalavimai, informacijos atskleidimo investuotojams, grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo reikalavimai ir kt.) reglamentuojami tomis pačiomis nuostatomis, kurios iš esmės skirtos apsaugoti patirties ir žinių investavimo srityje neturinčių asmenų interesus.
Taip pat pažymėtina, kad galiojančio KISĮ nuostatos reglamentuoja tik tų SKIS veiklą, kurių investiciniai vienetai ar akcijos Lietuvos Respublikoje siūlomi viešai, o tai reiškia, jog neviešai savo investicinius vienetus ar akcijas siūlantys SKIS apskritai neturi galimybės licencijuotis ir veikti pagal minėtąjį įstatymą bei įgyti prižiūrimo KIS statusą, kuris neretai yra reikalingas potencialių institucinių investuotojų pritraukimui. Tokie SKIS gali veikti tik vadovaudamiesi bendrosiomis bendrovių teisės nuostatomis, dažnai negalinčiomis patenkinti profesionaliesiems investuotojams skirtų SKIS valdytojų bei investuotojų specifinius interesus (akcijų išleidimas, jų apmokėjimas, įstatinio kapitalo didinimas, pelno/nuostolio paskirstymas ir pan.).
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant nustatyti lankstesnį informuotiesiems investuotojams skirtų SKIS veiklos teisinį reglamentavimą Projekte nustatomos šios pagrindinės naujovės:
1. Specifinė taikymo sritis. Projektu numatoma reglamentuoti tik Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir tik informuotiesiems investuotojams skirtų SKIS veiklą (ir toliau tekste visus šiuos reikalavimus atitinkantys KIS vadinami SKIS).
2. Pasirinkimo veikti pagal šį įstatymą galimybė. Projekte nustatoma, kad pagal jį veiklą galės vykdyti visi prižiūrimais pageidaujantys tapti ir įstatymo nuostatas tenkinantys SKIS. Tuo tarpu SKIS nenorintys tapti prižiūrimais, turės galimybę veikti pagal bendrąsias bendrovių teisės nuostatas, išskyrus žemiau aptartą išimtį.
Privalomai pagal įstatymą privalės veikti tik SKIS, ketinantys viešai siūlyti įsigyti jų akcijų, investicinių vienetų ar įnešti įnašus. Pastarieji (bei kiti pageidaujantys būti prižiūrimais SKIS) turės gauti Vertybinių popierių komisijos išduodamą veiklos leidimą Projekte nustatyta tvarka.
3. Įtvirtinta platesnė profesionalaus investuotojo sąvoka – informuotasis investuotojas. Įstatymo Projekte įtvirtinta platesnė ir lankstesnė informuotojo investuotojo sąvoka, apimanti:
i) profesionalųjį investuotoją, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme; ir
ii) profesionalaus investuotojo statuso neturintį fizinį asmenį, kuris yra raštu patvirtinęs savo kaip informuotojo investuotojo statusą ir papildomai tenkina vieną iš alternatyvių kriterijų:
a) į KIS investuotoja ar įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų (ar ekvivalentišką sumą kita valiuta); arba
b) tokio investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje yra įvertinęs ir raštu patvirtinęs licencijuotas rinkos profesionalas (t.y. finansų tarpininkas ar finansų patarėjo įmonė, arba valdymo įmonė). Toks patvirtinimas išduodamas tik įsitikinus, kad potencialus investuotojas gali tinkamai suprasti su investicijomis į pagal šio Projekto nuostatas veikiantį KIS susijusią riziką.
4. Nustatytas platesnis KIS teisinių veiklos formų spektras. Projekte pagal jį veikiantiems SKIS numatoma galimybė investicinę veiklą vykdyti:
1) valdymo įmonės valdomo investicinio fondo forma, arba
2) investicinės bendrovės forma, pastarąją steigiant akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės arba pasaulyje įprastos ūkinės bendrijos (tikrosios ir komanditinės) teisine veiklos forma. Pažymėtina, kad Projektu nepanaikinama galimybė SKIS steigti kaip atviro arba uždaro tipo SKIS.
5. Veiklos leidimo suteikimas valdymo įmonei ar investicinei bendrovei ir pritarimo investicinio fondo taisyklėms suteikimo tvarka. Įstatymo Projekte nustatyta, kad valdymo įmonė, prieš pradėdama Projekte numatytą veiklą visais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos suteikiamą veiklos leidimą (t. y. ex ante). Tuo tarpu investicinė bendrovė leidimą veiklai privalo gauti (investicinio fondo atžvilgiu analogiški veiksmai turi būti atlikti) prieš pradedant viešą akcijų (investicinių vienetų) siūlymą ar viešą siūlymą įnešti įnašus (t. y. taip pat ex ante).
Neviešo investicinių vienetų, akcijų siūlymo ar neviešo siūlymo įnešti įnašus atveju SKIS (t. y. investicinė bendrovė arba investicinis fondas) dėl veiklos leidimo išdavimo (ar analogiškų veiksmų investicinio fondo atžvilgiu) į Vertybinių popierių komisiją gali kreiptis jau pradėjus neviešą platinimą ar siūlymą (t. y. ex post), bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo SKIS įsteigimo dienos.
Šiais su platinimo pobūdžiu susietais reglamentavimo skirtumais siekiama atsižvelgti į SKIS veiklos specifiką ir įprastą praktiką, jog veiklos leidimo gavimą SKIS įprastai inicijuota tik jau turėdamas investuotojus (gavęs jų įsipareigojimus investuoti konkrečią sumą). Tokios praktikos susiformavimą sąlygojo investuotojų paieškos proceso sudėtingumas – neretai valdytojo planuojama kritinė suma (investuotojų įsipareigojimai) gali būti ir nesurinkta, dėl ko SKIS valdytojai, įsisteigę ir gavę leidimus veiklai a priori, patirtų laiko ir finansinių nuostolių.
6. Sumažinti reikalavimai valdymo įmonės kapitalui. Pagal Projekte nustatytą tvarką įsteigtos valdymo įmonės kapitalo dydžiui numatoma taikyti atitinkamą teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Toks reglamentavimas grindžiamas tuo, jog SKIS – informuotojo investuotojo tarpusavio santykiai visų pirma grindžiami pasitikėjimu ir gera ilgalaike valdytojo reputacija (angl. track record) bei praktika, pagal kurią valdytojas į savo valdomą SKIS investuoja dalį savo lėšų tuo savotiškai sugretindamas savo ir investuotojo interesus bei užtikrindamas investuotojams jų turto valdymo kokybę.
7. Atsisakyta imperatyvaus reikalavimo saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą depozitoriume. Depozitoriumo kaip atskiro KIS turto saugotojo ir investicijų kontrolieriaus institutas susiformavo siekiant užtikrinti papildomą neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos lygį. Atsižvelgiant į šio Projekto taikymo srities specifiką (tik informuotiesiems investuotojams) bei siekiant racionalizuoti SKIS, kaip produkto, kaštus investuotojams, Projekte nustatytas iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir MiFID[1] direktyvos ateinantis klientų turto pasaugos principas, pagal kurį numatoma imperatyvi valdymo įmonės ir investicinės bendrovės pareiga užtikrinti KIS dalyvių nuosavybės teisių apsaugą ir užkirsti kelią neteisėtam naudojimuisi dalyviams priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Dėl šių priežasčių valdymo įmonės ir investicinės bendrovės tiesiog įpareigojamos KIS turtą laikyti atskirtą nuo valdymo įmonės, vadovų, kitų valdymo įmonės valdomų KIS ir kitų asmenų turto bei vesti atskirą šio turto apskaitą.
8. Supaprastinti reikalavimai investavimo objektams ir investicijų portfelio diversifikavimui. Įstatymo Projekte laikomasi bendrojo principo – neriboti pagal jį veiksiančių SKIS galimų investavimo objektų, t. y. sudaryti galimybes tokiems SKIS investuoti į įvairių rūšių finansines priemones ir į kitus jo sudarymo dokumentuose nurodytus investavimo objektus su sąlyga, kad SKIS investicijų portfelis visais atvejais bus diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą. Reikalavimo diversifikuoti investicijų portfelį numatoma netaikyti tik specifiniams SKIS, kurių turtas investuojamas išskirtinai laikantis rizikos kapitalo investavimo strategijos.
Reikalavimus tinkamam investicijų portfelio diversifikavimui ir rizikos kapitalo investavimo strategijai numatoma detalizuoti atskirame teisės akte. Pastebime, jog rengiant šiuos teisės aktus taip pat bus atsižvelgiama į atitinkamą Liuksemburgo Kunigaikštystės praktiką ir teisės aktus šioje srityje.
9. Valdytojams ir investuotojams paliekama daugiau diskrecijos nusistatyti investicinės veiklos ir dalyvavimo SKIS sąlygas. Įstatymo Projekte paliekama galimybė grynųjų akyvų vertės nustatymo, investicinių vienetų, akcijų išleidimo, įsigijimo, išpirkimo, įnašų įmokėjimo ir grąžinimo bei kitas būtinas nuostatas, kurios neprieštarauja imperatyviems šio Projekto ir kitų teisės aktų reikalavimams, įtvirtinti SKIS sudarymo dokumentuose atitinkamai pagal investuotojų ir valdytojų susitarimą. Atsižvelgiant į tai, Projekte įtvirtinta viena iš svarbiausių valdymo įmonės bei investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigų – veikti sąžiningai ir profesionaliai, laikantis prisiimtų įsipareigojimų klientui ir vadovaujantis SKIS sudarymo dokumentais, Projekto ir kitų teisės aktų reikalavimais.
10. Supaprastinti reikalavimai SKIS prospektui (informaciniam memorandumui). Skirtingai nei galiojančiame ir neprofesionaliųjų investuotojų apsaugai skirtame KISĮ, Įstatymo Projekte nėra nustatyti detalių reikalavimų SKIS prospekto (informacinio memorandumo) turiniui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad uždaro tipo SKIS patenka į vadinamosios Prospektų direktyvos[2] taikymo sritį. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti būtiniausią viešai platinamų SKIS prospektuose pateikiamos informacijos kokybę bei jos palygintinumą, Projekte ekspresyviai įtvirtinama visų SKIS, ketinančių savo investicinius vienetus, akcijas ar įnašus platinti viešai, pareiga prospektus rengti pagal Vertybinių popierių įstatymą (kuriuo ir buvo įgyvendinta minėtoji Prospektų direktyva).
11. Iki įstatymo projekto įsigaliojimo veikiančių ir investicinę veiklą vykdančių subjektų teisė pasinaudoti šiame Projekte įtvirtintu reguliavimu. Projekte numatoma, kad iki įsigaliojimo veikę tik informuotiesiems investuotojams skirti ir Projekte nustatytus reikalavimus atitinkantys SKIS, turės teisę pasirinkti naujai siūlomą reguliavimą ir kreiptis į Vertybinių popierių komisiją su prašymais gauti veiklos leidimus.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Tikimasi, kad Projekto ir KISĮ projekto priėmimas paskatins Lietuvos ekonomikos vystymąsi per aktyvesnį šių SKIS steigimąsi ir veiklą Lietuvos Respublikoje. Taip pat tikimasi, jog priėmus įstatymo projektą bei KISĮ projektą, o taip pat atlikus būtinus mokesčių įstatymų bei Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimus bus ženkliai paskatinta specialiųjų KIS valdytojų veikla Lietuvoje, per užsienio šalyse įsteigtus KIS Lietuvos subjektų investuotas kapitalas grįš į Lietuvą. Dar daugiau, tikimasi, jos atlikti pakeitimai paskatins Lietuvoje steigtis ir kitų Baltijos šalių SKIS. Pastarųjų plėtra Lietuvoje paskatins Lietuvos visos kapitalo rinkos vystymąsi.
Verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką, nes Projekte nustatyti lankstesni reikalavimai tik informuotiesiems investuotojams skirtų SKIS veiklai leis patenkinti specifinius tokių investuotojų ir jų turto valdytojų poreikius bei interesus. Tikimasi, jog šiuos tikslus padės pasiekti ir tai, jog Projektas rengtas glaudžiai bendradarbiaujant su rinkos dalyviais ir vadovaujantis kitų valstybių, ypač Liuksemburgo Kunigaikštystės, pažangiu teisiniu reguliavimu.
Pažymėtina, kad šiuo Projektu itin didelis dėmesys skirtas rizikos (privataus) kapitalo KIS veiklos ypatumams ir pasaulyje įprastai šio tipo investicinės veiklos praktikai. Todėl tikimasi, kad šis Projektas bus vienas iš svarbiausių veiksnių (įskaitant KISĮ projekto aiškinamajame rašte minėtus numatomus mokesčių aplinkos ir Ūkinių bendrijų įstatymo pokyčius), prisidedančių prie rizikos (privataus) kapitalo investicijų skatinimo ir plėtros Lietuvoje.
Rizikos kapitalo SKIS turtas – tai ypatingai svarbi tradiciniam finansavimui alternatyvi verslo finansavimo forma, padedanti bankinio ar kitokio tipo finansavimo dėl įvairių priežasčių negalinčioms gauti įmonėms plėtoti verslą. Tačiau tai nėra vienintelė rizikos kapitalo kuriama pridėtinė vertė, šio tipo SKIS ženkliai prisideda prie finansuojamų įmonių valdymo, strategijos kūrimo ir kitos veiklos, didinančios įmonių efektyvumą ir pelningumą. Moksliniais tyrimais ne kartą įrodyta, kad rizikos kapitalo investuotojai, suteikdami ne tik finansinį, bet ir intelektualinį kapitalą inovatyvioms ir perspektyvioms įmonėms, teigiamai veikia valstybių ekonomiką ir augimą. EVCA (European Venture Capital Association) atliktame tyrime dėl privataus ir rizikos kapitalo poveikio Europos darbingumo lygiui nustatyta, kad Europoje rizikos (privataus) kapitalo finansuojamos įmonės 2000-2004 m. laikotarpiu sukūrė 1 milijoną darbo vietų[3]. Sukuriamos naujos darbo vietos didina valstybinių mokesčių surinkimą, intelektualinių resursų koncentravimą valstybėse (kas itin aktualu valstybėms, kovojančioms su vis didėjančia emigracija), o visa tai savo ruožtu skatina bendrą valstybės ekonomikos augimą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Šiuo metu tik profesionaliesiems investuotojams skirtų SKIS veiklą reglamentuoja KISĮ. Įgyvendinus šį Projektą bus panaikintos atitinkamos KISĮ nuostatos, reglamentuojančios tik profesionaliesiems investuotojams skirtiems SKIS taikomus reikalavimus.
Siekiant įgyvendinti Projektą, turi būti priimami šie Vertybinių popierių komisijos nutarimai:
1) Reikalavimai pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių valdymo įmonių ir investicinių bendrovių vadovams;
2) Taisyklės, detalizuojančios informuotiesiems investuotojams taikomus kriterijus;
3) Reikalavimai rizikos kapitalo investavimo strategijai;
4) Pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių SKIS rizikos išskaidymo taisyklės;
5) Kartu su pranešimu apie valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašas.
Atsižvelgiant į tai, kad Projekte iš esmės nustatomas lankstesnis informuotiesiems investuotojams skirtų SKIS teisinis reguliavimas, atitinkamai turės būti peržiūrėtos Vertybinių popierių komisijos nutarimais patvirtintos KISĮ veiklą reglamentuojančios taisyklės ir tvarkos, siekiant užtikrinti, kad jų nuostatos nebūtų taikomos Projektu numatomiems reglamentuoti SKIS ir jų valdymo įmonėms.
Nurodytus Vertybinių popierių komisijos nutarimus ir reikiamus esamų nutarimų pakeitimus planuojama atlikti iki šio Projekto įsigaliojimo.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Projektas atitinka Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymo projektui lydinčiųjų teisės aktų rengti nereikės. Teikiamas įstatymas yra kito teisės akto – KISĮ – lydintysis teisės aktas.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Projekto įgyvendinimui biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
Projektą rengė tarpinstitucinė darbo grupė, kurios veikloje taip pat aktyviai dalyvavo, pasiūlymus ir pastabas teikė ir projektus tobulino Finansų, Ūkio ministerijų atstovai ir rinkos dalyviai.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Projektą parengė Vertybinių popierių komisijos vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė dėl KIS teisinės aplinkos tobulinimo, kurios veikloje dalyvavo Komisijos, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos atstovai, Lietuvos kapitalo rinkos dalyviai, bei šioje srityje besispecializuojančių advokatų kontorų atstovai.
Įstatymo projektą parengė Vertybinių popierių komisija (tiesioginės rengėjos: Komisijos narė Lina Lankė (projekto vadovė), tel. 271 49 06, el.p. [email protected] ir Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Justina Tarasevičienė, tel. 271 49 43, el.p. [email protected]).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „specialusis kolektyvinio investavimo subjektas“, „investicinė bendrovė“, „investicinis fondas“, „valdymo įmonė“, „informuotasis investuotojas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Papildomi Projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.
Finansų ministrė
[1] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263).
[2] 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą.
[3] Employment Contribution of Private Equity and Venture Capital in Europe. Research paper, EVCA, 2005.