AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Dėl Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ir tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau vadinama – įstatymo projektas) parengtas, atsižvelgiant į 2008 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka, taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (toliau vadinama – Europos Komisijos reglamentas) (OL 2008 L 214, p.3). Įstatymo projekto rengimą taip pat paskatino Lietuvos darbo biržos pateikti skaičiavimai dėl lėšų poreikio socialinėms įmonėms remti. Įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2008 m. gegužės 29 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-10-1 „Darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas“ pastabas. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į pateiktą Socialinių įmonių įstatymo (toliau vadinama – įstatymas) (Žin., 2004, Nr. 96-3519) 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XIP-2141), kuriam buvo pritarta 2010-12-01 Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto tikslas – suderinti Socialinių įmonių įstatymo nuostatas su Europos Komisijos reglamento nuostatomis bei nustatyti, kad socialinės įmonės statusas būtų suteiktas tik tiems juridiniams asmenims, kurie bent vienerius metus vykdė ūkinę veiklą, siekiant išvengti, neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kai įmonės, nevykdžiusios ūkinės veiklos, fiktyviai įdarbindamos tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, siekia socialinės įmonės statuso valstybės pagalbai gauti. Atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamentą ir valstybinio audito ataskaitos išvadas, įstatymo projektu taip pat siekiama sukurti tokią teisinę padėtį, kuri užtikrintų reikalingų lėšų skyrimą įmonėms, siekiančioms įgyti socialinės įmonės statusą, taip pat įmonėms, kurioms jau yra suteiktas socialinės įmonės statusas. Be to, įstatymo projektu siekiama suvienodinti darbo užmokesčio ir darbo vietų steigimo ir pritaikymo kompensacijų dydžius socialinėse įmonėse įdarbinamiems neįgaliesiems ir įdarbinant ar steigiant (pritaikant) darbo vietas neįgaliesiems šio statuso neturinčiose įmonėse.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Įstatymas nustato, kad socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas tik Lietuvos Respublikoje įsteigtiems visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) bei asociacijas, todėl užsienio valstybių juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje negali turėti socialinės įmonės statuso. Socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas tiek vykdančiam, tiek dar nevykdžiusiam ūkinės veiklos juridiniam asmeniui.
Nustatyta, kad juridinio asmens, siekiančio socialinės įmonės statuso, steigimo dokumentuose turi būti nurodyti šio juridinio asmens veiklos tikslai, susiję su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija.
Neįgaliųjų socialinės įmonės apibrėžime nėra nustatytas neįgaliųjų tikslinei grupei priklausančių asmenų skaičius, siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso.
Įstatyme nustatyta, kad, siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, turi sudaryti 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, nesvarbu, koks netekto darbingumo procentas jiems yra nustatytas.
Įstatymas nustato, kad savivaldybė ir teritorinė darbo birža teikia rekomendacijas socialinei įmonei dėl konkrečių asmenų, priklausančių tikslinėms grupėms, įdarbinimo.
Įstatyme nustatytas diferencijuotas subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti mokėjimas, kai už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 80 procentų tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio sumos, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojusių minimalių mėnesinių algų dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos; už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 70 procentų; už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija – 60 procentų.
Tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija yra mokama, nepaisant to, ar darbuotojas darbo funkciją vykdo toje socialinėje įmonėje, su kuria yra sudaręs darbo sutartį, ar kitoje įmonėje, su kuria socialinė įmonė yra sudariusi paslaugų sutartį.
Įstatyme nustatyta, kad jei socialinė įmonė organizuoja joje dirbančiųjų neįgaliųjų darbuotojų, sudariusių namudinio darbo sutartis, darbui namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių vežimą į namus ir iš namų, yra kompensuojamos transporto išlaidos.
Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, išskyrus neįgaliuosius, tikslinėms grupėms yra priskiriami dar vienerius metus po to, kai pirmą kartą įsidarbino, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo, ar ne.
Tikslinėms grupėms taip pat priskiriami ir asmenys, turintys I, II, III invalidumo grupes bei motina arba tėvas, viena(-as) faktiškai prižiūrinti(-is) ir auklėjanti(-is) vaiką iki aštuonerių metų, jei nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai.
Prašymai suteikti socialinės įmonės statusą ir paraiškos valstybės pagalbai gauti yra teikiamos kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąsias penkias darbo dienas. Paraiška tos pačios rūšies subsidijai teikiama ne daugiau kaip du kartus per metus.
Įstatymas nustato, kad subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti gali sudaryti ne daugiau kaip 70 procentų šių išlaidų sumos.
Subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti yra skiriama: bendrojo pobūdžio mokymui – iki 80 procentų, specialiajam iki 45 procentų reikalingų išlaidų.
Subsidija darbo vietai steigti socialinėje įmonėje gali būti skiriama, jei į šią darbo vietą įdarbinami tikslinėms grupėms priklausantys asmenys.
Įstatyme nustatytas reikalavimas įmonei, siekiančiai socialinės įmonės statuso, turtą, susijusį su darbo vietų steigimu ir pritaikymu, valdyti tik nuosavybės teise ir tai patvirtinantį dokumentą pateikti visais atvejais.
Įstatyme nustatyta, kad subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietos pritaikymo ir jo darbo priemonių įsigijimo ar pritaikymo išlaidoms kompensuoti gali būti skiriama tik, jei šios išlaidos reikalingos pašalinti kliūtims įmonėje, atsirandančioms dėl darbuotojų negalios ir trukdančioms jam atlikti darbo funkcijas. Subsidijos neįgalaus darbuotojo darbo vietai pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 90 procentų visų tam tikslui reikalingų išlaidų, tačiau ši subsidija vienai darbo vietai negali būti didesnė kaip 40 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančių Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydžio.
Subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti mokama atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką.
Įstatymas nustato, kad bendras valstybės pagalbos dydis vienai socialinei įmonei per trejus metus neturi viršyti 51 750 000 litų.
Įstatymas nereikalauja, kad darbo vieta, už kurios įsteigimą socialinė įmonė gavo kompensaciją, būtų nuolat užimta dėl teisės laisvai disponuoti ilgalaikiu turtu, kurio įsigijimą įmonei kompensavo valstybė, po trejų metų. Nėra nustatytas terminas, per kurį į atsilaisvinusią darbo vietą, įsteigtą subsidijuojant, būtų priimamas kitas tikslinėms grupėms priklausantis asmuo.
Įstatyme nustatyta, kad įmonė, siekianti socialinės įmonės statuso, kartu su prašymu turi pateikti juridinio asmens registravimo pažymėjimo, juridinio asmens steigimo dokumentų, paskutinio ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos apie atsiskaitymus su valstybės ir savivaldybių biudžetais kopijas.
Įstatyme nustatyta, kad ilgalaikis turtas, kurį socialinė įmonė įsigijo pasinaudodama subsidijomis, negali būti parduotas, dovanotas ar kitaip perleistas, taip pat išvežtas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.
Įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija tikrina valstybės pagalbos tikslinį panaudojimą.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tiek Lietuvoje, tiek Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos Europos Ekonominės Erdvės valstybėje įsteigtos įmonės filialas, atitinkantis visus įstatyme nustatytus reikalavimus, turėtų teisę įgyti socialinės įmonės statusą ir gauti įstatyme nustatytą valstybės pagalbą. Siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kai įmonės, nevykdžiusios ūkinės veiklos, fiktyviai įdarbindamos tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, siekia socialinės įmonės statuso valstybės pagalbai gauti, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statusas būtų suteiktas tik tiems juridiniams asmenims, kurie bent vienerius metus vykdė ūkinę veiklą.
Įstatymo projekte nustatyta, kad atsisakius suteikti socialinės įmonės statusą, tas pats juridinis asmuo gali iš naujo kreiptis dėl jo suteikimo ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, išskyrus atvejus, kai pateikti ne visi dokumentai.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Ekonominės erdvės valstybėje įsteigtos įmonės ir jų filialai gali neturėti steigimo dokumentų, kuriuose nurodomi jų veiklos tikslai, susiję su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija, įstatymo projekte nustatyta galimybė šioms įmonėms įrodyti savo veiklos tikslus ir kitais būdais.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti vienodus reikalavimus įmonėms, siekiančioms socialinės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statuso. Numatyta, kad siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų skaičius turi būti ne mažesnis kaip keturi. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad neįgaliųjų socialinė įmonė galėtų konkuruoti darbo rinkoje, užtikrindama neįgaliųjų darbuotojų nuolatinį darbą.
Numatyta, kad, siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, turi sudaryti 50 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o iš jų 40 procentų – didžiausią negalią turintys asmenys, t.y. neįgalieji, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ar didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Įstatymas nustato, kad savivaldybė ir teritorinė darbo birža teikia rekomendacijas socialinei įmonei dėl konkrečių asmenų, priklausančių tikslinėms grupėms, įdarbinimo. Kadangi savivaldybės nėra šį įstatymą įgyvendinančios institucijos ir jos šiuo įstatymu nėra įpareigotos vykdyti jokių funkcijų, įstatymo projektu siekiama panaikinti neveikiančią teisės normą.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamente nustatytą didžiausią leistiną darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensavimo procentą, įstatymo projektu siekiama patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti mokėjimą. Už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudarytų 75 procentus tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio sumos, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojusių minimalių mėnesinių algų dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos; už kiekvieną vidutinį neįgalumo lygį turintį darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 60 procentų; už kiekvieną lengvą neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija – 50 procentų.
Patikslinta darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo kompensavimo tvarka, numatant, kad ši subsidija būtų mokama tik tuo atveju, kai tikslinei grupei priklausantis asmuo savo darbo funkciją vykdo toje socialinėje įmonėje, su kuria darbuotojas yra sudaręs darbo sutartį, siekiant išvengti tokios situacijos, kai socialinė įmonė nebevykdo ūkinės veiklos, o darbuotojai pagal paslaugų sutartį yra įdarbinami kitoje įmonėje, kuriai nėra suteiktas socialinės įmonės statusas. Tuo atveju, jei socialinės įmonės darbuotojas dirba kitoje įmonėje, valstybės pagalbos išlaidų rūšys, nurodytos įstatyme, negali būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymą, vietoje žodžių „namudinio darbo sutartis“ įrašyta „nuotolinio darbo sutartis“.
Siūloma praplėsti socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes, numatant, kad ne tik motina arba tėvas, faktiškai auginanti (-is) ir auklėjanti (-is) vaiką iki aštuonerių metų, bet ir vaiko globėjas, rūpintojas ir kiti asmenys, faktiškai auginantys neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), bei asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, būtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, kai nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip šeši mėnesiai.
Atsižvelgiant į tai, kad pateiktam įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XIP-2141) buvo pritarta 2010-12-01 Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių sąrašas papildytas dar viena tiksline grupe – asmenimis, priklausomais nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusiais psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamentą, nustatyta, kad tuo atveju, jei tikslinei grupei priklausantis darbuotojas (išskyrus neįgaliuosius) iki įsidarbinimo socialinėje įmonėje nedirbo 24 mėnesius ar ilgiau, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos išlaidos darbo užmokesčiui, patirtos per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo jo įdarbinimo. Numatyta, kad įdarbinus tikslinei grupei priklausantį asmenį atitinkamos socialinės įmonės faktinis tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius 12 mėnesių, turi padidėti. O darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija yra neskiriama, jei dėl pareigybių skaičiaus mažinimo iš darbo atleidus socialinės įmonės darbuotojus tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų santykis su vidutiniu įmonės darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių sumažėja.Įstatymo projekte numatyta patikslinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 32 straipsnį, socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslines grupes. Siekiant išsaugoti nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų, kuriems iki Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta invalidumo grupė, teises, numatytas pereinamasis laikotarpis – nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, per kurį invalidumo grupės turėjo būti prilygintos darbingumo lygiui, jau yra pasibaigęs, asmenys, turintys nustatytas invalidumo grupes, nebus priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms.
Atsižvelgiant į steigiamų socialinių įmonių skaičiaus augimą, kuris sąlygoja tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, dirbančių socialinėse įmonėse, skaičiaus didėjimą ir lėšų poreikio socialinėms įmonėms remti augimą bei siekiant sukurti tokią teisinę situaciją, kuri užtikrintų įstatymui įgyvendinti reikalingas lėšas, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prašymai suteikti socialinės įmonės statusą būtų teikiami iki einamųjų metų rugsėjo 30 d., o paraiškos valstybės pagalbai gauti būtų teikiamos pirmuosius penkis metų mėnesius.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2008 m. gegužės 29 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-10-1 „Darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas“ pastabas, įstatymo projektu siūloma nustatyti subsidijos neįgaliųjų darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti ribas, numatant, kad subsidija nurodytoms išlaidoms kompensuoti už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, sudarytų 80 procentų, už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 70 procentų šių išlaidų sumos. Subsidija vieno neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti didesnė kaip 12 Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydžiai.
Įstatymo projekte numatyta, atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamentą, patikslinti subsidijos, skiriamos tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų mokymams dydžius, numatant, kad pagalbos intensyvumas galėtų būti padidintas, pagalbą skiriant mažoms ar vidutinėms socialinėms įmonėms.
Patikslinti socialinės įmonės statuso netekimo pagrindai, numatant, jog socialinė įmonė netenka statuso, jei keturis mėnesius per praėjusių kalendorinių metų laikotarpį neatitinka bent vienos šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos ar juridinis asmuo praneša apie įmonei iškeltą bankroto bylą ar priimtą sprendimą jį likviduoti ar reorganizuoti. Taip pat, atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamentą, patikslinta valstybės pagalbos skyrimo ir mokėjimo tvarka, numatant, jog subsidija yra neskiriama tuo atveju, jei įmonei yra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Europos Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamentą, įstatymo projekte numatyta, kad subsidija darbo vietai steigti socialinėje įmonėje gali būti skiriama, jei į šią darbo vietą įdarbinami tik neįgaliųjų tikslinei grupei priklausantys asmenys.
Įstatymo projekte numatyta, kad, siekiant socialinės įmonės statuso ir teikiant patvirtinančius dokumentus dėl turimo turto, susijusio su darbo vietų steigimu ir pritaikymu, jis gali būti įgytas ne tik nuosavybės, bet ir kitomis valdyti turtą trejus metus teisėmis. Numatyta, kad įmonė šiuos dokumentus turėtų pateikti tik tuo atveju, jei ji planuoja įsteigti (pritaikyti) darbo vietas.
Numatyta, kad subsidijos dydis neįgalaus darbuotojo, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis darbo vietai įsteigti ar pritaikyti, sudaro 80 procentų, neįgalaus darbuotojo, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 70 procentų, neįgalaus darbuotojo, kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ar 45-55 procentų darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis – 65 procentų visų tam tikslui reikalingų išlaidų, tačiau subsidija vienai darbo vietai negali būti didesnė kaip 40 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančių Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydžio. Subsidijos neįgaliųjų darbuotojų darbo vietai įsteigti ar pritaikyti kompensacijos dydis socialinėse įmonėse dirbantiems tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims sulygintas su Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatytu atitinkamu darbo vietos steigimo (pritaikymo) subsidijos dydžiu.
Įstatymo projekte vietoje žodžių „asistentas (gestų kalbos vertėjas)“ įrašyti žodžiai „darbo asistentas“. Numatyta, kad subsidija darbo asistento išlaidoms kompensuoti būtų mokama atsižvelgiant į darbo asistento faktiškai dirbtą laiką. Numatyta, kad subsidija darbo asistento išlaidoms kompensuoti apskaičiuojama procentais nuo darbo asistento tą mėnesį apskaičiuoto darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau neviršijant Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos.
Įstatymo projekte numatyta, kad bendras valstybės pagalbos dydis vienai socialinei įmonei per trejus metus neturi viršyti 51 750 000 litų, nustatant papildomą sąlygą (remiantis Europos Komisijos reglamentu, kad per vienerius metus iš eilės valstybės pagalbos dydis vienai socialinei įmonei neviršytų 17 250 000 litų. Pagalba mokymui negali sudaryti daugiau nei 6 900 000 litų bendros pagalbos dydžio vienam mokymo projektui. Remiantis Europos Komisijos reglamento nuostatomis patikslintas iš kitų šaltinių numatytos pagalbos gavimas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms.
Įstatymo projekte numatyta, kad darbo vieta, už kurios įsteigimą socialinė įmonė gavo kompensaciją, būtų nuolat užimta dėl teisės laisvai disponuoti ilgalaikiu turtu, kurio įsigijimą įmonei kompensavo valstybė, po trejų metų. Įstatymo projekte nustatyta, kad darbdavys į atsilaisvinusią įsteigtą darbo vietą per 30 darbo dienų nuo atleidimo dienos privalo priimti kitą socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantį asmenį.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu „vieno langelio“ principu viešojo administravimo subjektas, nagrinėjantis asmens prašymą, reikalingus dokumentus bei informaciją gauna pats, neįpareigodamas tai atlikti prašymą pateikusią įmonę. Įstatymo projekte numatyta, kad įmonė, siekianti socialinės įmonės statuso, neturės pateikti juridinio asmens registravimo pažymėjimo, juridinio asmens steigimo dokumentų, paskutinio ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos apie atsiskaitymus su valstybės ir savivaldybių biudžetais kopijų.
Įstatymo projekte numatyta, kad ilgalaikis turtas, kurį socialinė įmonė įsigijo pasinaudodama subsidijomis, negali būti parduotas, dovanotas ar kitaip perleistas, taip pat išvežtas už Europos Sąjungos teritorijos ribų.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtasis skirsnis, įstatymo projekte atitinkamai patikslinama socialinių įmonių veiklos priežiūra.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, tikimasi:
– reguliuoti intensyvų socialinių įmonių steigimąsi bei lėšų socialinėms įmonėms remti
poreikio augimą;
– padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių;
– padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų sunkiausią negalią turinčių asmenų skaičių;
– sukurti teisinę padėtį, kuri užtikrintų reikalingų lėšų skyrimą besikuriančioms įmonėms, atitinkančioms įstatyme keliamus reikalavimus, siekiančioms įgyti socialinės įmonės statusą, taip pat įmonėms, kurioms jau yra suteiktas socialinės įmonės statusas.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis: įstatymo projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su subsidijų, dotacijų, kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto.
Įstatymų projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, klausimynu.
Atlikus įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą korupcijos rizikos nenustatyta.
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslą ir jo plėtrą įstatymas ilgalaikėje perspektyvoje įtakos tik teigiamai, nes šio įstatymo pagalba socialinės įmonės statusą galės įgyti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar juridinio asmens filialai, todėl socialinėse įmonėse bus įdarbinta daugiau tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, įsteigta daugiau naujų darbo vietų, kas įtakos šių asmenų grįžimą į darbo rinką, skatins jų socialinę integraciją bei mažins socialinę atskirtį.
Atsižvelgiant į steigiamų socialinių įmonių skaičiaus augimą, bus vykdomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo (Žin., 2004, Nr. 181–6708) sprendimas, kuris numato, kad įmonėms, kurios atitinka keliamus reikalavimus ir siekia gauti socialinės įmonės statusą, taip pat ir įmonėms, kurioms jau suteiktas socialinės įmonės statusas, būtina užtikrinti reikalingų lėšų skyrimą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 (Žin., 2004, Nr. 172-6355), Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašą, Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašą, Socialinių įmonių patikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 (Žin., 2004, Nr. 149-5434), Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A1-279 (Žin, 2004, Nr. 182-6739).
9. Ar įstatymo projektas yra parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymui įgyvendinti įstatymų lydimųjų aktų rengti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Papildomų biudžeto išlaidų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projekto rengimą koordinavo viceministrė Audra Mikalauskaitė, projektą tiesiogiai rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Ščerbickaitė (tel. 2668146) (skyriaus vedėjas – Vytautas Gumuliauskas, tel. 2664257).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinė paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Lietuvos Respublikoje ir užsienyje įsteigtas asmuo, darbo užmokesčio dalinė kompensacija, tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų mokymai, socialinės įmonės statuso suteikimas, valstybės pagalba.
Teikia
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas