LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius,

tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],

atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

2010-11-

Nr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Dėl 2010 m. gruodžio 1 d. vyriausybės posėdžio 24 klausimo (Dėl Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (Nr.10-1453-01-N))

Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją pakartotinai išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 „Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo projektas), bei įvertinusi Nutarimo projektu numatomo teisinio reguliavimo tikslą ir priemones jam pasiekti, informuoja, kad laikosi savo pozicijos, išdėstytos 2010 m. lapkričio 29 d. teisinėje išvadoje Nr. (1.6.) 7R-10045, t. y. jiems nepritaria, atsižvelgdama į tai, kad Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Įstatymas) 18¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis Įstatyme nurodytos žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei atvejų sąrašas, o Nutarimo projektu siūloma jį plėsti. Šiame kontekste pažymėtina Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pagal kurią įstatymas yra Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t.y. turi būti poįstatyminiai. Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas. Poįstatyminu aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija nepritaria Nutarimo projekto tikslui bei priemonėms, Nutarimo projektu numatomo teisinio reguliavimo galimos pasekmės ir Nutarimo projekto teisės technika nevertintini.

Teisingumo viceministras                                                                                         Tomas Vaitkevičius

Vaida Jakubauskaitė, (8 5) 266 2850, el.p. [email protected] Originalas nebus siunčiamas