Projektas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. d. nutarimu Nr.
LIETUVOS URBANISTINĖS POLITIKOS KRYPTYS
1. Įvertinant Europos Tarybos ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą, konferencijos (CEMAT) susitikimuose („Europos žemyno darnaus erdvinio vystymo pagrindiniai principai“ (2000 m., Hanoveris), ES 2004–2010 m. ministrų konferencijose priimtų dokumentų nuostatas ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas nuostatas, išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos (2007 m. balandžio 26 d., Europos Komisija) prioritetuose, būtina plėtoti tvarią miestų plėtros politiką, siekti teritorinės sanglaudos. Diegiant Rio de Žaneiro deklaracijoje (1992 m., Rio de Žaneiras) suformuluotus darnaus vystymosi principus, būtina spręsti darnos užtikrinimo problemas tvarkant šalies teritoriją, siekiant kaimo ir miestų teritorijų susietumo/sąsajos, tvarkymo kompleksiškumo, techninės infrastruktūros vystymo, energetinio efektyvumo ir saugumo, būsto plėtros optimizavimo ir renovacijos, socialinės saugos, palankios verslui aplinkos, kartu išsaugant ir tinkamai naudojant gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Įgyvendinant ES Europos erdvinės plėtros perspektyvos (ESDP, 1999 m., Potsdamas), „Urban Acquis“ principus (2004 m., Roterdamas), „Bristolio akordas“ (2005 m. Bristolis) iškeltą „gyvybingos bendruomenės“ koncepciją, ES Teritorijų darbotvarkės (TA, 2007 m., Leipcigas) nuostatas, Lietuva remia sektorinių strateginių ir erdvinių planų darnos siekius ir vertina juos kaip prioritetinius. Ypač svarbus ES Lisabonos strategijoje (2000 m., Lisabona) pabrėžtas miestų vaidmuo kuriant žinių ekonomiką, valstybių konkurencingumo pagrindą. Aalborgo miestų darnios plėtros chartijoje (1994 m., Aalborgas), Europos urbanistinėje chartijoje, Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartijoje (2007 m., Leipcigas) akcentuotas visuomenės vaidmuo – pagrindas demokratinių principų miestų plėtroje taikymui.
2. Lietuvos urbanistinės politikos kryptys atnaujinamos įvertinant šalies urbanistinio vystymosi pasikeitimus, priimamų valstybės politikų, strateginių dokumentų nuostatas, urbanistinį vystymą veikiančių faktorių pasikeitimus.
3. Urbanistinės politikos vieta valstybės bendroje politikoje:
3.1. Lietuvos miestuose gyvena dauguma šalies gyventojų. Tai šalies ekonominės, socialinės, dvasinės, kultūrinės, mokslinės pažangos centrai. Miestai teikia didžiausias pasirinkimo galimybes gyventojams. Juose sukuriama didžioji šalies BVP dalis. Čia koncentruojasi ir didžiausios su žmonių gyvenimu ir veikla susijusios problemos. Todėl šalies urbanistinė politika, nustatanti pagrindines miestų vystymo kryptis, yra dalis valstybės bendros politikos, užtikrinančios nuoseklų teritorijų planavimą ir vystymą. Dėl sprendžiamų problemų – tai kompleksinio pobūdžio politika. Šalies mastu ji pateikta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), kuriame pateiktos pagrindinės ilgalaikės šalies urbanistinės sistemos vystymo nuostatos;
3.2. pateiktomis nuostatomis siekiama sudaryti palankias visuomenės ir ūkio plėtotės prielaidas, taip pat siekiama bendrų darnaus valstybės vystymo tikslų, tarp jų darnaus ir pusiausviro šalies urbanistinio tinklo ir tokių Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodytų gyvenamųjų vietovių tinklo raidos tikslų įgyvendinimo, kaip policentriško gyvenamųjų vietovių tinklo formavimo, gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijų pusiausvyros, stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis, palankiausių regioninių ir subregioninių (kaimo ir miesto) gyvenamųjų vietovių tinklo sistemų formavimosi sąlygų. Taip pat siekiama sudaryti prielaidas organiškai lietuvos gyvenamųjų vietovių tinklo sąveikai su Europos urbanistine sistema. Valstybės urbanistinė politika konkretizuojama regioniniu ir vietos mastu;
3.3. nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens valdžia, verslas ir patys miestų piliečiai – tai jėgos, kurios laiko kiekviena savo svertus ir yra atsakingos už bendro tikslo pasiekimą, sujungdamos turimus išteklius ir pajėgas. Todėl būtina visų valdymo lygmenų sąveika derinant valstybės, regionų ir savivaldybių interesus;
3.4. išskirtinis yra vietos savivaldos ir pačių miesto piliečių, institucijų ir verslo bendruomenės vaidmuo. Nuo šių jėgų labiausiai priklauso, kaip funkcionuos miestas. Jos pasirenka prioritetus, kuriais įvertinant bendruosius šalies tikslus siekiama miesto klestėjimo. Šie prioritetai remiasi pačių miestiečių indėliu ir tą klestėjimą skatina. Miestai (jų vietos savivalda ir piliečių visuomenė, institucijų ir verslo bendruomenės) susikuria ateities viziją, teritorijų bendruosius ir strateginius planus. Miestai juos įgyvendina;
3.5. ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai – žinių visuomenė, saugi visuomenė, konkurencinga ekonomika – neabejotinai svarbūs sėkmingam šalies miestų vystymui ir palankiai ateičiai;
3.6. valstybės urbanistinė politika plėtojama ir įgyvendinama stiprinant šalies urbanistinę sistemą ir ugdant miestų vidinę struktūrą.
5. Siekiant iškelto tikslo ir sprendžiant kylančias problemas, įgyvendinami tokie pagrindiniai uždaviniai:
5.1. užtikrinti miestų raidos nuoseklumą, darną, gyvybingumą:
5.1.1. formuojant ir įtvirtinant Lietuvos hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinti palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio šalies vystymo sąlygas ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės prielaidas;
5.1.2. stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis, siekiant racionalios ir tikslingos gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijų pusiausvyros;
5.1.3. užtikrinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių sąveiką;
5.2. stiprinti miestų vaidmenį šalies teritorijoje:
5.2.1. įvertinant Lietuvos urbanistinės sistemos vystymo reikmes ES urbanistinių centrų ir potencialaus jų vystymosi požiūriu, užtikrinti Lietuvos urbanistinės struktūros kokybišką ir šalies vystymuisi palankų funkcionavimą Europos Sąjungos erdvinėje urbanistinėje sistemoje;
5.2.2. ugdyti šalies regionų vystymosi potencialą, siekiant didesnio pajėgumo varžytis, stiprinti funkcinių urbanistinių teritorijų centrus;
5.2.3. stiprinti Lietuvos metropolinių centrų tinklo funkcionavimui būtiną infrastruktūros potencialą.
III. URBANISTINĖS SISTEMOS VYSTYMO KRYPTYS
6.1. formuoti ir įtvirtinti Lietuvos hierarchinį policentrinį gyvenamųjų vietovių tinklą, užtikrinti palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio šalies vystymo sąlygas ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės prielaidas:
6.1.1. vadovautis valstybės teritorijos vystymo politika, išdėstyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, remtis Valstybės ilgalaikio vystymo strategijoje, Nacionalinėje darnaus vystymo strategijoje, Lietuvos būsto strategijoje, Lietuvos Respublikos architektūros politikos kryptyse pateiktomis nuostatomis, aktyviai panaudoti paramos programas (ES Europos regioninės plėtros, Europos socialinio, Sanglaudos fondų), siekti įgyvendinti ES ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą, neformalių susitikimų nuostatas, Europos Tarybos ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą, konferencijų nutarimus;
6.1.2. didinti numatomų ir vykdomų atskirose srityse politikų koordinavimą ir nuoseklumą, bendradarbiavimą tarp skirtingų administracinių lygių;
6.1.3. užtikrinti funkcijų vykdymą (apgyvendinimo, aptarnavimo, turizmo, transporto, pramonės ir verslo, žinių, administravimo ir sprendimų priėmimo);
6.1.4. vystant miestus, prisidėti prie gyvenimo kokybės šalies visos teritorijos gyventojams užtikrinimo;
6.2. stiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis, siekiant racionalios ir tikslingos gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijų pusiausvyros:
6.2.1. mažinti išsivystymo netolygumus miestuose ir regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tvarią ir pusiausvirą plėtrą;
6.2.2. kurti lygiavertes gyvenimo sąlygas gerinant ryšius tarp miesto ir kaimiškų teritorijų, vystyti jų, kaip vieningos visumos, politiką;
6.2.3. valdžios institucijoms glaudžiai bendradarbiauti, kad jų teritorijų infrastruktūra ir paslaugos būtų kuriamos ir išliktų patrauklios;
6.3. užtikrinti miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių sąveiką:
6.3.1. rengiant teritorijų planus, bendras regioninio ir subregioninio vystymo strategijas, įvertinant bendrus privalumus, valstybės institucijoms veikti kaip partnerėms, tuo padedant pagrindą regionų ir subregionų patrauklumui, privačiam ir valstybiniam sektoriui sudarant galimybes ir sąlygas priimti sprendimus dėl investicijų;
6.3.2. vengti miestų išdrikimo (stichinio statybų vystymosi užmiestyje greta miestų ribų);
6.3.3. siekti tarpusavyje subalansuoto ekonominio konkurencingumo, socialinės sanglaudos ir aplinkos kokybės;
6.3.4. stiprinti miesto ir kaimo teritorijų ryšį ir sąveiką, siekti bendros jų vystymo sėkmės;
6.3.5. formuoti gyvybingas bendruomenes (t. y. aktyvias, apjungiančias, saugias, gerai vadovaujamas ir susietas, jautrias aplinkai, ekonomiškai klestinčias, teisingas visiems, kuriose viskas yra gerai suprojektuojama ir statoma).
7.1. įvertinant Lietuvos urbanistinės sistemos vystymo reikmes ES urbanistinių centrų ir potencialaus jų vystymosi požiūriu ir užtikrinant Lietuvos urbanistinės struktūros kokybišką ir šalies vystymuisi palankų funkcionavimą Europos Sąjungos erdvinėje urbanistinėje sistemoje:
7.1.1. išnaudoti miestų ir miestų tinklų vadovaujantį vaidmenį siekiant šalies ir jos regionų plėtros ir sanglaudos, vengti išteklių koncentracijos ir teritorijų perkrovų;
7.1.2. panaudoti regioninį ir miestų savitumą kaip pirminę atsparą prisitaikant prie globalių pasikeitimų ir jų dinamikos;
7.1.3. stiprinti mažų ir vidutinių miestų ir jų regionų vaidmenį vis labiau globalios ekonomikos akivaizdoje;
7.2. ugdant šalies regionų vystymosi potencialą, siekiant didesnio pajėgumo varžytis, stiprinti funkcinių urbanistinių teritorijų centrus:
7.2.1. siekti ,,masto efekto”, naudoti ir didinti ekonomikos augimo privalumus, įveikti dėl miestų mažumo, ekonominio potencialo nepakankamumo kylančias problemas;
7.2.2. didinti konkurencingumą žemo gyvenimo lygio teritorijų apsuptuose regioniniuose centruose, panaudojant jų, kaip regioninio augimo centrų, užtikrinančių didesnę teritorinę sanglaudą, galimybes;
7.2.3. stiprinti miestus kaip socialinės pažangos ir ekonominės plėtros variklius;
7.3. stiprinti Lietuvos metropolinių centrų tinklo funkcionavimui būtiną infrastruktūros potencialą:
7.3.1. panaudoti „miesto-regiono“ koncepciją, skatinančią teritorijų vystymą, partnerystę ir bendradarbiavimą, įveikiantį administracines ribas;
7.3.2. padėti miestams reikštis kaip žinių, augimo ir inovacijų centrams.
IV. MIESTŲ VIDINĖS STRUKTŪROS VYSTYMAS
8. Miestų vidinės struktūros ugdymo tikslas: vystyti ir optimizuoti miestų vidinę struktūrą vadovaujantis tvarumo ir pusiausvyros principais, siekti jos vystymosi nuoseklumo ir kompleksiškumo, darnios sąveikos su regioninėmis ir gretimomis teritorinėmis struktūromis, jų tarpusavio integralumo, sudaryti kokybiškas gyvenimo ir veiklos sąlygas, užtikrinti gyvybingų bendruomenių gyvavimą.
9. Siekiant iškelto tikslo ir sprendžiant atsirandančias problemas, įgyvendinami tokie pagrindiniai uždaviniai:
9.1. atnaujinti (renovuoti) miestus, miestelius, kaimus, kurti viešąsias erdves, kaip visuomenės bendro naudojimo vietas;
9.2. išlaikyti, išmintingai naudoti ir gausinti turimas gamtos ir kultūros vertybes, kitus išteklius;
9.3. kurti naują ir atnaujinti esamą būsto fondą;
9.4. vengti socialinės poliarizacijos ir miestų erdvinio fragmentiškumo, išdrikimo;
9.5. plėtoti bendro intereso miestų infrastruktūrą užtikrinant jos pasiekiamumą ir prieinamumą;
9.6. ugdyti miestų, miestelių, kaimų vadybą ir tam būtinus bendruosius gebėjimus;
9.7. užtikrinti visuomenės aktyvumą ir į(si)traukimą į urbanistinį vystymą;
9.8. skatinti miestų pažangą;
9.9. įtvirtinti pažangą ir pasiekimus;
9.10. užtikrinti šalyje būtinų gebėjimų urbanistikos srityje gyvavimą ir vystymą.
10.1. užtikrinti miestų pajėgumą vykdyti socialines, ekonomines, estetines ir ekologines funkcijas;
10.2. vystyti patrauklius ir saugius gyventojams, ramius ir sveikus miestus, miestelius, kaimus, užtikrinant juose transportą, jo paslaugų prieinamumą ir gyventojų mobilumą, galimybes naudotis paslaugomis ir lankytojams paruoštomis naudotis vietomis, įranga, gerą gamtinės ir fizinės aplinkos būklę ir kokybę, sudaryti ilgalaikes sąlygas gyvuoti sveikai ir klestinčiai jų bendruomenei;
10.3. užtikrinti būsto ir bendrų interesų infrastruktūros poreikių tenkinimą;
10.4. stiprinti urbanistinio planavimo ir architektūrinio projektavimo sąveiką;
10.5. sukurti naudotojui patrauklias gyvenamąsias erdves, savo kokybe galinčias sudaryti sąlygas žinių ekonomikos vystymui, pritraukti kvalifikuotus ir kūrybingus darbuotojus, skatinti turizmą;
10.6. ugdyti statybos kultūrą, suprantamą kaip kultūrinių, ekonominių, technologijos, socialinių, ekologinių aspektų, paveikiančių planavimo ir statybos kokybę ir procesus, visumą, būtiną visoms miesto erdvėms;
10.7. užtikrinti žmonių su negalia, pagyvenusių ir miesto mažųjų gyventojų kokybiškos aplinkos reikmių tenkinimą.
11.1. teikti pasirinkimo laisvę, užtikrinti kultūrinį savitumą ir savasties išlaikymą;
11.2. vystant miestus, miestelius, kaimus, įvertinti regionų ypatybes, istorinį, kultūrinį pagrindą, ekologinius reikalavimus;
11.3. gaivinant miestus ir regionus, panaudoti vietos papročius ir naujas iniciatyvas;
11.4. didinti miestų, miestelių, kaimų estetinę vertę ir patrauklumą, išlaikyti ir vystyti unikalias urbanistines erdvinės struktūros, silueto, architektūros ir kultūrines savybes;
11.5. užtikrinant miestų ir miestelių senamiesčių, istorinių dalių apsaugą, atgaivinti ir panaudoti nekilnojamąsias kultūros vertybes šiose kultūrinio paveldo vietovėse visaverčiam gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui, edukacijos ir kultūros paveldo reikmėms;
11.6. tausoti ir išmintingai naudoti gamtos ir kultūros išteklius;
11. 7. derinti miestų ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą su kraštovaizdžio ypatybėmis;
11.8. vystant miestus, išnaudojant požeminę erdvę, užtikrinti geologinių išteklių saugumą ir tausojantį vartojimą;
11.9. įvertinant lietaus ir sausrų pasireiškimo, oro temperatūros vidurkių pokyčius, potvynių, jūros lygio, audringumo galimo kitimo įtaką vandens transporto, energetikos ir kitų sričių miestuose funkcionavimui, reikalavimams statybai, – siekti, kad miestų (taip pat miestelių ir kt. gyvenviečių) bendruomenės pajėgtų veikti, kaip klimato poveikiui atsparios bendruomenės;
11.10. užtikrinti miestų žaliųjų erdvių vystymą, siekti esamų ir kuriamų žaliųjų erdvių kokybės ir funkcionalumo, sieti jas su miestų bendruomenei prieinamų poilsio, lauko sporto įrengimų, padedančių išlaikyti ir gerinti žmonių sveikatą, plėtra;
11.11. siekti miestų kokybinio vystymosi įvertinant dabartines demografines tendencijas ir jų perspektyvines prognozes, vykstančius socialinius procesus ir pokyčius, gyventojų migracijos įtaką.
12. Kuriant naują ir atnaujinant esamą būsto fondą:
12.1. plėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms;
12.2. sudaryti sąlygas teikti kokybišką ir įperkamą būstą jo gyventojams, didinti ne pelno ir socialinio būsto pasiūlą;
12.3. siekti socialinio būsto tolygesnio išdėstymo miesto teritorijoje, prisidėti prie bendrų socialinės integracijos priemonių, diskriminavimo ir rizikos grupių susidarymo prevencijos;
12.4. užtikrinti ir skatinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą, modernizavimą;
12.5. remtis būsto savininkų ir naudotojų tiek kolektyvine, tiek individualia iniciatyva, didinti jų skatinimą ir panaudoti atitinkamas valstybės politikos palaikymo priemones, pvz., būsto modernizavimo ir būsto fondo plėtros programas;
12.6. išnaudoti būsto renovacijai ir vystymui Europos regioninio vystymo fondo (ERDF) teikiamas naujoms ES narėms galimybes, Europos investicijų banko (EIB) ir Europos Komisijos sukurtus instrumentus.
13.1. siekti vientisumo ir pusiausvyros, kad plėtros pažanga vienoje miesto teritorijoje nesukeltų nuosmukio kitoje jo dalyje;
13.2. teikti išskirtinį dėmesį nuskurdusioms miestų teritorijoms (išsiskiriančioms iš kaimyninių tokiais bruožais kaip ekonominių ir socialinių struktūrų nuosmukis, gyventojų socialinė atskirtis, aplinkos būklės blogėjimas, didelis nedarbo lygis, marginalinių ir visuomenėje neintegruotų gyventojų grupių įsivyravimas, urbanistinė gyvenamosios aplinkos degradacija, gyventojų, turinčių didesnes pajamas ir ekonominę poziciją, išsikėlimas į kitas vietas, progresuojanti saugumo trūkumo mieste situacija);
13.3. nuskurdusiose miestų teritorijose siekti ekonominio stiprinimo, socialinės sanglaudos ir integracijos;
13.4. vykdyti nuskurdusių urbanistinių teritorijų atsiradimo, miestų vidinių struktūrų nuosmukio prevenciją;
13.5. riboti miestų išdrikimo susidarymo galimybes miestų planavimo ir kitomis priemonėmis.
14. Plėtojant bendro intereso miestų infrastruktūrą ir užtikrinant jos pasiekiamumą ir prieinamumą:
14.1. užtikrinti gerai funkcionuojančias, prieinamas, įperkamas ir aukštos kokybės bendro intereso paslaugas, kaip turinčias tiesioginę įtaką piliečių gyvenimo kokybei, aplinkai ir šalies įmonių konkurencingumui;
14.2. užtikrinti mobilumą ir susisiekimą, kartu vengti jo neigiamų pasekmių, tokių kaip miestų išdrikimas, šiltnamio dujų efekto didėjimas;
14.3. užtikrinant tarptautinių šalies oro uostų funkcionavimo tvarumą, vengti jiems gretimose teritorijose gyvenamosios ir ją aptarnauti būtinos infrastruktūros objektų statybos;
14.4. prioritetiškai plėtoti ir atnaujinti viešąją infrastruktūrą;
14.5. modernizuoti infrastruktūros tinklus ir gerinti energetinį efektyvumą, atsinaujinančių energetinių šaltinių panaudojimą, kartu siekti taupaus energijos vartojimo;
14.6. numatyti techninės infrastruktūros gerinimo reikmes ir tai realizuoti;
14.7. siekti pastatų energetinio efektyvumo ir racionalaus energetinių išteklių naudojimo;
14.8. vystant miestų gyvenamuosius rajonus ir kvartalus, laikytis teritorijų konsolidacijos ir inžinerinės infrastruktūros vystymo kompleksiškumo principų;
14.9. taikyti lėšų kooperavimo principą plėtojant miestų infrastruktūrą;
14.10. įgyvendinti draugiškumo pėsčiajam principą – formuojant miestų bendruomenes būtinas kasdieninių poreikių objektų išdėstymas pasiekti juos pėsčiomis;
14.11. pagerinti darbo vietų prieinamumą;
14.12. palengvinti sąveiką tarp miesto dalių, užtikrinti miesto, kaip vieningos sistemos veiksmingumą;
14.13. išnaudoti vandens teikiamus pranašumus miestams, išnaudojant turimus vandens kelius ir derinant tai su pakrančių aplinkos kokybiniu ugdymu;
14.14. mažinant tranzitinio, ypač sunkiojo, transporto srautus urbanizuotose teritorijose ir jų centruose, tiesti aplinkkelius;
14.15. užtikrinant veiksmingą viešojo transporto sistemą ir jos atnaujinimą, išvystyti socialiai „pakeliamą“ viešąjį miestų transportą, jo paslaugų prieinamumą;
14.16. diegti efektyvias automobilių laikymo sistemas ir įrengti stovėjimo aikšteles, derinant viešojo ir privataus transporto priemonių, taip pat judėjimo pėsčiomis ir bemotoriu transportu kelionių galimybes;
14.17. plėtoti ekologišką transportą, dviračių takus, sieti juos su užmiesčio dviračių kelių sistemomis (regiono, šalies, tarptautiniais keliais), miestų ir užmiesčio žaliosiomis erdvėmis, rekreacijos ir sporto, darbo vietomis, tuo pat metu imantis informavimo priemonių, gerinančių visuomenės suvokimą dėl tokio transporto funkcionavimui būtinių sąlygų;
14.18. plėtoti priemones prieš triukšmą, žemės ir oro taršą.
15. Ugdant miestų, miestelių, kaimų vadybą ir tam būtinus bendruosius gebėjimus:
15.1. diegti demokratinius teritorijų planavimo, subsidiarumo ir subordinacijos principus;
15.2. diegti kokybišką miestų vadybą, būtiną bendruomenių gyvybingumui užtikrinti, įtvirtinti gyvybingų bendruomenių funkcionavimo principus miestų ugdymo ir planavimo srityse;
15.3. naudotis bendraisiais gebėjimais ir juos ugdyti (vystyti didesnį integruotumą tarp sektorių ir partnerių, taip pat ir privačiųjų, siekti, kad žmonių gebėjimai atitiktų poreikius ir greitai besikeičiančią aplinką, skatinti į ilgalaikį periodą orientuotą galvoseną, mažinti viešojo sektoriaus intervencijų kaštus ir didinti jų efektyvumą);
15.4. teisiškai įtvirtinti miestų vyriausiųjų architektų vaidmens savivaldybėje svarbą, priimtų ilgalaikių svarbių urbanistinių sprendimų tęstinumą.
16. Užtikrinant visuomenės aktyvumą ir į(si)traukimą į urbanistinį vystymą:
16.1. remtis demokratijos ir pilietiškumo nuostatomis, derinti visuomenės, jos narių ir interesų grupių poreikius ir siekius. Taikyti viešosios ir privačiosios partnerystė (VPP) principus;
16.2. koordinuojant miestų ir regionų vystymą, remti VPP partnerių bendradarbiavimą;
16.3. jungti valstybės, regioninės, vietos valdžios ir piliečių, verslo pastangas, siekiant gerai suprojektuotų ir realizuotų urbanistinių erdvių, infrastruktūros ir kokybiškų paslaugų, tuo pat metu įvertinti ne tik statybos, bet ir eksploatavimo sąnaudas;
16.4. aktyviai išnaudoti piliečių lygių teisių dalyvauti priimant visuomeninius sprendimus teikiamas galimybes;
16.5. skatinti ūkio / verslo ir miestiečių iniciatyvą;
16.6. išnaudoti augantį rinkos jėgų evoliucijos vaidmenį ir naudą, kartu veiksmingai riboti jų galimą neigiamą poveikį;
16.7. siekti problemų ir sprendimų mastelio atitikimo.
17. Skatinant miestų pažangą:
17.1. telkti Lietuvos pastangas siekiant darnios urbanistinės plėtros, subalansuotos gyventojų ir gerovės sklaidos, jas skatinti ir prisidėti prie bendrų ES iniciatyvų;
17.2. koordinuotai naudojant ES lėšas, pastoviai numatyti urbanistinės plėtros paramai veiksmų programų tikslines lėšas;
17.3. orientuoti išteklių (ypač žmogiškųjų, gamtos, finansinių) nukreipimo sistemą jų panaudojimo didesnio racionalumo ir produktyvumo keliu. Esant papildomų išteklių būtinybei, – panaudoti juos kaip trumpo ir vidutinio periodo investicijas, būtinas siekiant ilgalaikių socialinių kaštų sumažinimo;
17.4. koordinuoti ir sutelkti viešųjų ir privačių fondų lėšas bei išteklius;
17.5. sukurti miestų skatinimo ir paramos, jos stebėsenos sistemas, padedančias analizuoti paramos programų priemonių panaudojimą ir kontroliuoti jų veiksmingumą.
18. Įtvirtinant pažangą ir pasiekimus:
18.1. užtikrinti darbų perimamumą ir tęstinumą;
18.2. išvystyti urbanistinės plėtros reguliarios stebėsenos sistemą, teritorijų planavimo sistemos sudėtinę dalį, paremtą urbanistinės plėtros pagrindiniais rodikliais, susietais su statistikos teikiama informacija ir užtikrinti jos funkcionavimą;
18.3. reguliariai rengti miestų būklės nacionalinius informacinius pranešimus, miestų raidos prognozes, panaudojant tam tikslui Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pajėgas;
18.4. remiantis sukaupta ir apibendrinta informacija, atnaujinti pagrindines urbanistinės politikos kryptis.
19. Užtikrinant šalyje būtinų gebėjimų urbanistikos srityje gyvavimą ir vystymą:
19.1. ugdyti aukšto lygio savus šalies urbanistus profesionalus, siekiant parengti kvalifikuotus specialistus integruotos urbanistinės plėtros planavimui ir įgyvendinimui, plėtoti efektyvią kvalifikacijos kėlimo sistemą;
19.2. užtikrinti kultūrinį, profesinį perimamumą;
19.3. ugdyti urbanistinę kokybę;
19.4. bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis ir skatinti vietos bendruomenių ugdymą.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Įgyvendinant šias Lietuvos urbanistinės politikos kryptis:
20.1. parengti Lietuvos urbanistinės politikos krypčių įgyvendinimo priemones;
20.2. reformuoti teritorijų planavimo sistemą, geriau ją pritaikant dabartinėms reikmėms;
20.3. optimizuoti teritorijų planavimo dokumentų sistemą;
20.4. plėtoti mokslinius ir tiriamuosius urbanistikos darbus, naujai atsirandančių problemų studijas;
20.5. diegti ir vystyti teritorijų planavimo stebėseną.