DERINIMO PAŽYMA

Dėl pagal suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl patikslintų Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 8¹, 8², 8³, 8⁴, 10, 11, 12, 18, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 7¹ straipsniu ir 9, 25, 26 ir 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10, 14, 15, 17, 23, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 94, 94¹, 99⁴, 235, 235¹, 239², 242 ir 259¹ straipsnių pakeitimo bei 42² ir 42³ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto

Eil. Nr.	Institucijos, su kuria derinta, pavadinimas, rašto data ir numeris	Pastabos ir pasiūlymai	Žyma paie pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies
Dėl Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
1.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. lpakričio 15 d. išvada Nr. (1.6.)7R-9613	1. Branduolinės energijos įstatymo projekto rengėjams pakartotinai siūlytina įvertinti Branduolinės energijos įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurią pajamų, gautų už šioje dalyje numatytas Inspekcijos teikiamas paslaugas, konkrečius dydžius ir mokėjimo tvarką nustato pati Inspekcija, santykį su Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, taip pat šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias konkrečius valstybės rinkliavos dydžius, atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas, paskaičiuoja Vyriausybė.	Neatsižvelgta Toks kompensavimo už teikiamas paslaugas modelis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas (15 straipsnio 3 dalis) bei egzistuojančią praktiką (pvz., tokiu principu veikia Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, Įstatymo projekte VATESI teisė gauti atlyginimą už pareiškėjo prašymu jam suteiktas paslaugas ir toks atlyginimas konkrečiu atveju nėra laikomas rinkliava, mokėtina pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą. Pažymėtina, kad tokia Įstatymo projekto nuostata dėl ppaildomo atlyginimo nepakeičia rinkliavų (kaip jos yra paibrėžiamos Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme). Pavyzdžiui, už licencijų išdavimą ir toliau bus mokamos rinkliavos.
2.		Branduolinės energijos įstatymo projekto nuostatos taip pat tikslintinos atsižvelgiant į Teisinės išvados dėl šio projekto 13 ir 14 punktuose pateiktas pastabas. 14. Siūlytina tikslinti Branduolinės energijos įstatymo projekto 34 straipsnio nuostatas ir aiškiai nurodyti, kokie specialūs paribojimai bei reikalavimai bus nustatomi branduolinės energetikos objektų pasaugos zonose, kas tokius reikalavimus nustatys, taip pat šių reikalavimų santykį su kitais Branduolinės energijos įstatymo projekte numatytais reikalavimais ir ribojimais, pavyzdžiui, su šio projekto 36 straipsnyje numatytomis prevencinėmis priemonėmis branduolinės energetikos objekto fizinei saugai užtikrinti.	Atsižvelgta iš dalies Įstatymo projekto 34 straipsnio nuostatos redakcija patikslinta, detalizuojant reikalavimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, nustatant branduolinės energetikos objekto pasaugos zonas ir jų pasaugos sąlygas. Projekto rengėjų nuomone, konkrečių pasaugos zonų nustatymas ir jų teisinio statuso reglamentavimas yra ne šio Įstatymo projekto reguliavimo dalykas.
3.		3. Kadangi Branduolinės energijos įstatymo projekto 2 straipsnio 25, 26, 27, 28 ir 32 dalyse numatytų sąvokų „leidimas“, „leidimo turėtojas“, „licencija“, „licencijos turėtojas“, „pareiškėjas“ turinys paibrėžtas abstrakčiai ir atsietai nuo Branduolinės energijos įstatymo projekte numatyto licencijų ir leidimų išdavimo teisinio reguliavimo, siūlytina atitinkamai tikslinti šių sąvokų paibrėžimus arba paskritai atsisakyti šių sąvokų paibrėžimo.	Atsižvelgta iš dalies Pateiktoje pastaboje nurodytų Įstatymo projekte vartojamų sąvokų paibrėžtys patikslintos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios sąvokos yra paibrėžiamos bendrąja prasme, kuria yra vartojamos kituose branduolinės energetikos sektoriaus įstatymuose – Branduolinės saugos įstatyme, Radiacinės saugos įstatyme ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme.
4.		4. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu saugoma nuosavybės teisė paima teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis).  Šių nuostatų kontekste siūlytina įvertinti Branduolinės energijos įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatų, kuriose numatyti reikalavimai, susiję su branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų nuosavybe, pagrįstumą ir proporcingumą siekiamiems tikslams. Be to, iš Branduolinės energijos įstatymo projekto 5 straipsnio formuluočių lieka nepaibrėžtas įpareigojimo perduoti nuosavybės teise valdomus branduolinės energetikos objektus, branduolines medžiagas ar radioaktyviąsias medžiagas teisinis turinys.	Atsižvelgta iš dalies Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos redakcija patikslinta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis nuosavybės teisę paibrėžia kaip „teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų <...>, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti“. Atsižvelgiant į branduolinės energetikos objektų ir branduolinių bei radioaktyviųjų medžiagų pavojingumą žmonėms ir palinkai, specialiajame įstatyme – Branduolinės energijos įstatyme – įtvirtinami specialieji jų nuosavybės teisės įgyvendinimo pagrindai, susiję su veiklos licencijavimu, reguliavimu ar valstybės kompetencija. Projekto rengėjų nuomone, patariamų Įstatymo projekto ir Civilinio kodekso nuostatų kolizijos nėra.
Dėl Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo projekto
5.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. lpakričio 15 d. išvada Nr. (1.6.)7R-9613	Taip pat į Teisinės išvados 2, 6, 7, 13 ir 14 punktuose pateiktas pastabas ir pasiūlymus: 2. Kaip nepatenkantį į Branduolinės saugos įstatymo projekto reguliavimo dalyką siūlytina braukti šio projekto 7 straipsnį, reguliuojantį branduolinę saugą reglamentuojančių teisės aktų projektų ir galiojančių teisės aktų viešumą. 7. Kadangi terminas licencijos ar leidimo išdavimui yra nustatomas tuo tikslu, kad licenciją ar leidimą išduodanti institucija galėtų peržiūrėti ir įvertinti pateiktus dokumentus, abejotina, ar šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Branduolinės saugos įstatymo projekto 25 straipsnyje nustatytais terminais atliekamų visų dokumentų peržiūros ir įvertinimo ir, prireikus, pakartotinės peržiūros ir įvertinimo, pabaigos (Branduolinės saugos įstatymo projekto 25 straipsnio 4 dalis). Šios dalies nuostatas siūlytina formuluoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba pateikia ne visus dokumentus ar informaciją, kurių reikia leidimui išduoti, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuriai pateiktas prašymas, per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo praneša pareiškėjui paie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir paie tai, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Atsižvelgiant į šią pastabą, taip pat siūlytina atitinkamai tikslinti Branduolinės saugos įstatymo projekto 25 straipsnio 18, 19, 21 ir 22 dalių nuostatas. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad Branduolinės saugos įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje numatytas licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo be įspėjimo teisinis pagrindas kartu patenka ir į Branduolinės saugos įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimo pagrindą. Siekiant teisinio paibrėžtumo siūlytina aiškiai atriboti licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo teisinius pagrindus. Pakartotinai pažymėtina, kad pirmiau nurodytose Branduolinės saugos įstatymo projekto nuostatose vartojami vertinamojo pobūdžio kriterijai „šiurkštus ar sistemingas teisės aktų reikalavimų pažeidimas“ turi būti paibrėžti Branduolinės saugos įstatymo projekte arba pakeisti teisiškai paibrėžtais ir aiškiais pažeidimų vertinimo kriterijais. 14. Branduolinės saugos įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad licencijos ar leidimo galiojimas Tarnybos sprendimu panaikinamas, jeigu branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) naudojimo paribojimai Tarnybos nustatyta tvarka yra panaikinti ir licencijuojama veikla branduolinės saugos požiūriu nebeturi būti prižiūrima. Svarstytina, ar Tarnybai gali būti suteikti įgaliojimai vertinti pagal įstatymą licencijuojamos veiklos tolesnio licencijavimo ir priežiūros tikslingumą ir šiuo pagrindu spręsti dėl atitinkamos licencijos galiojimo panaikinimo.	Neatsižvelgta Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, Projekto rengėjų nuomone, Įstatymo projekte yra tikslinga aiškiai nustatyti branduolinę saugą reglamentuojančių teisės aktų projektų ir galiojančių teisės aktų viešumo ir viešumo ribojimo teisines prielaidas. Argumentų dėl tokios teisės normos nepagrįstumo ar kitokio netinkamumo pateikta nebuvo. Neatsižvelgta Įstatymo projekto 25 straipsnio 21 dalyje yra pateikta dokumentų peržiūros ir įvertinimo samprata – „laikoma, kad baigta peržiūra ir įvertinimas, kai, vadovaujantis pareiškėjo kartu su paraiška pateiktu dokumentų sąrašu ir grafiku yra pateikti visi nurodyti dokumentai, šiame straipsnyje nustatytais terminais peržiūros ir įvertinimo metu išnagrinėti visi dokumentai ir informacija ir pateikta visa Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos prašoma pateikti ar patikslinti informacija, pašalinti visi nurodyti paraiškos dokumentų trūkumai“. Taigi, licencijų ar leidimų išdavimo terminas skaičiuojamas ne nuo pateiktų dokumentų išnagrinėjimo, bet nuo jų pradinio įvertinimo pabaigos. Atsižvelgiant į teikiamų dokumentų licencijoms ar leidimams veiklai branduolinėje energetikoje gauti paimtis ir veiklos branduolinėje energetikoje specifiką, tokių terminų nustatymas yra būtinas. Projekto rengėjų nuomone, patariamos įstatymo projekto nuostatos jokia paimtimi neprieštarauja Paslaugų įstatymo reikalavimams. Atsižvelgta iš dalies Pateikta pastaba įvertinta. Projekto rengėjų nuomone Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatų redakcija yra suderinta, t.y., 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas jau esant sustabdytam licencijos ar leidimo galiojimo 27 straipsnyje nurodytais pagrindais, todėl teisės normų konkurencijos nėra. Projekto rengėjų nuomone, ppaildomi atitinkamų nuostatų keitimai ar taisymai nėra reikalingi. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sąvoka „šiurkštus pažeidimas“ yra plačiai vartojama Lietuvos Respublikos teisėkūros praktikoje, įskaitant LR Konstituciją (pvz., 63 straipsnio 6 punktas, 86 straipsnio 2 dalis ir kt.), Valstybės tarnybos įstatymą (pvz., 29 straipsnis ir kt.), Energetikos įstatymą (17 straipsnio 4 dalies 5 punktas) ir kt. Atsižvelgta iš dalies Pateikta pastaba įvertinta. Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos redakcija patikslinta. Įvertinus nepriklausomo branduolinės energetikos sektoriaus reguliuotojo funkcijas ir kompetenciją, Projekto rengėjų nuomone, Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos redakcija yra pagrįsta bei tinkamai ir ppaildomi nuostatos keitimai ar taisymai nėra reikalingi.
Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 8^1, 8^2, 8^3, 8^4, 10, 11, 12, 18, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo ir ppaildymo, įstatymo ppaildymo 7^1 straipsniu ir 9, 25, 26 ir 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto
6.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. lpakričio 15 d. išvada Nr. (1.6.)7R-9613	4. Dėl Radiacinės saugos įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalies 6 punkte numatytos licencijos verstis veikla jonizuojančios spinduliuotės palinkoje pas kitą asmenį, turintį licenciją, Teisingumo ministerija teikia šias pakartotines pastabas ir pasiūlymus: svarstytina tokios atskiros rūšies licencijos tikslingumas, taip pat santykis su kitomis šioje dalyje nurodytomis licencijų rūšimis, pavyzdžiui, ar ši licencija suteiks jos turėtojui teisę vertis visomis Radiacinės saugos įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatytomis veiklos rūšimis ar pan. Atsižvelgiant į šiuos siūlomo teisinio reguliavimo neaiškumus, svarstytina, ar Radiacinės saugos įstatymo projekto 8 straipsnyje, užuot numačius pirmiau nurodytą atskirą licencijos rūšį, nepakaktų įtvirtinti bendro draudimo, kad verstis Radiacinės saugos įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta veikla jonizuojančios spinduliuotės palinkoje su kitu šio straipsnio 2 dalyje nurodytu asmeniu, turinčiu licenciją, be atitinkamos šio straipsnio 7 dalyje numatytos licencijos, draudžiama, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje.	Neatsižvelgta Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymo projektu teikiamo naujos redakcijos Radiacinės saugos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktuose numatytos licencijos, lyginant su kitomis licencijomis, išduodamos ne veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, tačiau bet kokiai kitai veiklai tokios jonizuojančiosios spinduliuotės palinkoje. Dėl šios priežasties, nurodytų licencijų nėra galimybės pakeisti kitomis licencijomis, kurios iš esmės skiriasi savo reguliavimo dalyku ir tikslais. Atsižvelgiant į veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais teisinio reguliavimo tikslus, be kita ko siekiant pasaugoti žmones ir palinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, taip pat ir kita veikla jonizuojančiosios spinduliuotės palinkoje, Projekto rengėjų nuomone, turėtų būti reguliuojama.
7.		2. Radiacinės saugos įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatos tarpusavyje nesuderintos: šio straipsnio 1 dalyje į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sąvoką patenka ir tokių atliekų vežimas, tuo tarpu pagal Radiacinės saugos įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluotes radioaktyviųjų atliekų vežimas jau nepatenka į jų tvarkymo sąvoką ir tokių atliekų vežimui pagal pirmiau nurodytos dalies 4 punkte nuostatas gali būti išduota  atskiros rūšies licencija. Siekiant teisinio reguliavimo paibrėžtumo ir nuoseklumo, pirmiau minėtos nuostatos tikslintinos jas tarpusavyje suderinant.	Neatsižvelgta Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Radiacinės saugos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nustatomos atskiros licencijų rūšys tvarkyti radioaktyviąsias atliekas (išskyrus jų vežimą) ir vežti radioaktyviąsias medžiagas ir (ar) radioaktyviąsias atliekas. Kadangi radioaktyviųjų medžiagų ir (ar) radioaktyviųjų atliekų vežimui taikomi specialūs tarptautiniai ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, todėl ši veiklos rūšis išskiriama. Projekto rengėjų nuomone, Radiacinės saugos įstatymo 8 straipsnio nuostatos tarpusavyje yra suderintos.
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
8.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. lpakričio 15 d. išvada Nr. (1.6.)7R-9613	1. Kadangi Projekto 8 straipsnis nenustato jokių naujų ar specialių teisės normų, o tik pateikia nuorodas į Branduolinės saugos įstatymo ir Radiacinės saugos įstatymo nuostatas dėl atitinkamos veiklos licencijavimo, šį straipsnį pakartotinai siūlytina braukti kaip perteklinį.	Neatsižvelgta Projekto rengėjų nuomone, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, Įstatymo projekte turėtų būti pateiktos aiškios nuorodos dėl licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Siekiant nedubliuoti atitinkamų teisės normų, Įstatymo projekte pateiktos nuorodos į Branduolinės saugos įstatymo ir Radiacinės saugos įstatymo nuostatas.
9.		4. Projekto 24 straipsnio 2 dalyje pakartotinai siūlytina nurodyti, kokius reikalavimus laidavimo draudimui yra įgaliojama nustatyti Inspekcija.	Atsižvelgta iš dalies Pateikta pastaba įvertinta. Projekto rengėjų nuomone, tuo atveju, jei tokie reikalavimai būtų nustatomi Įstatymo projekte, VATESI nebūtų ką nustatyti, tačiau, Projekto rengėjų vertinimu, toks teisinis reglamentavimas yra ne Įstatymo projekto, bet jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo dalykas. Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija patikslinta.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10, 14, 15, 17, 23, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
10.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. lpakričio 15 d. išvada Nr. (1.6.)7R-9613	Teisingumo ministerija laikosi savo Teisinėje išvadoje išdėstytos pozicijos, kad esminės su ypatingo statinio projektą rengiančių asmenų ir asmenų, projektuojančių branduolinės energetikos objektų statinius, atestavimu susijusios sąlygos (pavyzdžiui, reikalavimai asmenims, norintiems gauti Statybos įstatyme numatytus atestatus, ir kt.), kaip ribojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą, turi būti įstatyminio, o ne poįstatyminio reguliavimo dalykas, todėl pakartotinai siūlytina ppaildyti Statybos įstatymo projektą (Statybos įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, Statybos įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Statybos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis ).	Neatsižvelgta Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarką reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.02.06:2007, patvirtintas Lietuvos Respublikos palinkos ministro 2007 m. lpakričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601. Atsižvelgiant į nurodyto statybos techninio reglamento, nustatančio atitinkamų specialistų atestavimo tvarką, reguliavimo paimtį, jo detalumą, taip pat susiklosčiusią statybos teisinių santykių reguliavimo praktiką (Statybos įstatymo pagrindu nustatant konkrečius normatyvinius techninius santykius reglamentuojančius STR), Projekto rengėjų nuomone, siūlymas šio reglamento nuostatas perkelti į Statybos įstatymą yra abejotinas ir reikalautų esminio statybos teisinių santykių reglamentavimo peržiūrėjimo. Pabrėžtina, jog teikiamu Įstatymo projektu galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje įtvirtinta specialistų atestavimo koncepcija nėra keičiamą, išskyrus naujai siūlomą nustatyti privalomą suderinimą su VATESI, atestuojant branduolinės energetikos objektų statinius projektuojančius specialistus.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
11.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. lpakričio 15 d. išvada Nr. (1.6.)7R-9613	Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), Teisingumo ministerija pakartotinai pažymi, kad palaiko Teisės departamento 2010 m. gegužės 14 d. teisinėje išvadoje Nr. XIP-2038 išvadoje išdėstytą poziciją: kadangi Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu iš esmės nustatomos Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 3, 5 ir 9 straipsnyje numatyto privalomo valstybinės kalbos vartojimo išimtys, Projekto nuostatos turėtų būti įtvirtintos keičiant galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą, o ne atitinkamai ppaildant šį įstatymą įgyvendinantį įstatymą.	Neatsižvelgta Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teikiamu Įstatymo projektu nesiūlo keisti valstybinės kalbos vartojimo sąlygų ar reikalavimų. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas vidinio projektų dokumentinio proceso metu naudoti ir TATENA oficialias kalbas, tačiau tai jokia paimtimi nekeičia viešojo lietuvių kalbos vartojimo. Pabrėžtina, jog Įstatymo projekte nurodoma: „Kai dokumentai teikiami valstybinį reguliavimą ir priežiūrą vykdančioms institucijoms, pasirenkama kalba raštu suderinama su institucijomis, kurioms teikiamas atitinkamas dokumentas. Institucijai pareikalavus, privaloma pateikti dokumentų vertimus į Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą.“
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 94, 94^1, 99^4, 235, 235^1, 239^2, 242 ir 259^1 straipsnių pakeitimo bei 42^2 ir 42^3 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto
12.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010 m. lpakričio 15 d. išvada Nr. (1.6.)7R-9613	Teisingumo ministerija teikia šią pastabą dėl ATPK projekto tikslo: iš esmės pritardami ATPK projekto aiškinamojo rašto teiginiui, jog sankcija už administracinį teisės pažeidimą turi būti proporcinga tai grėsmei, kurią padarytas pažeidimas sukelia, atkreipiame dėmesį į tai, kad sankcijos sugriežtinimas turėtų būti vertinamas ir atsakomybės veiksmingumo požiūriu. Jei galiojančios sankcijos užtikrina atsakomybės veiksmingumą, t.y. asmenys nelinkę kartoti padarytų pažeidimų, atsakomybės sugriežtinimas vargu ar yra pateisinamas, ypač kai baudos didinamos keliskart (pvz. ATPK 94-1 str. 2 d.). Taigi, manytume, kad ATPK projekto aiškinamajame rašte turėtų būti išsamus sankcijų griežtinimo argumentavimas, pateikiant administracinių nuobaudų ir jų dydžių statistiką už atitinkamų pažeidimų padarymą. Kaip jau minėta, atsakomybės sugriežtinimas būtų pateisinamas, jei iš statistinių duomenų būtų galima padaryti išvadą, jog pažeidėjai linkę kartoti pažeidimus, arba yra ryškus bendras atitinkamo pažeidimo padarymo skaičiaus augimas per tam tikrą pastarąjį laikotarpį.	Atsižvelgta iš dalies Pateikta pastaba įvertinta. Pastabų ar pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atskirų nuostatų redakcijos, reguliavimo dalyko ar taikymo paimties nepateikta. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikta ppaildoma informacija paie kitose šalyse taikomų administracinio poveikio priemonių dydžius.
13.		1. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 51-5 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus nagrinėja paylinkių teismai, siūlome ATPK 259-1 straipsnio 2 dalies 1 punkto antroje pastraipoje (ATPK projekto 10 straipsnio 2 dalis) po skaičiaus "51-5" įrašyti žodžius "pirmojoje ir antrojoje pastraipose", o ATPK 259-1 straipsnio 2 dalies 1 punkto penktoje pastraipoje po skaičiaus ir žodžio "51-5 straipsnis" įrašyti skaičių ir žodžius "51-5 straipsnio pirmojoje ir antrojoje pastraipose".	Neatsižvelgta Patikslintu Įstatymo projektu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259^1 straipsnio 2 dalis nėra keičiama.
14.		4. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 42-3 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios, o jame numatytus pažeidimus paimtų 94 straipsnio dispozicija, svarstytina, ar ATPK 242 straipsnis neturėtų būti ppaildytas nuoroda į 94 straipsnį.	Neatsižvelgta Patikslintos redakcijos Įstatymo projektu nėra siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42^3 straipsnį pripažinti netekusiu galios.
15.		6. Visiškai neaišku, kodėl ATPK 259-1 straipsnio 2 dalies 1 punkto naujoje dvidešimtojoje pastraipoje Radiacinės saugos centro pareigūnams suteikiama teisė surašyti protokolus tik tų ATPK 189-1 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų, kuriuos padarė pareigūnai. Abejotina, ar subjekto ypatumai šiuo atveju gali būti institucijos, fiksuojančios administracinius teisės pažeidimus, parinkimo kriterijumi. Beje, 189-1 straipsnis nenumato pareigūnams specifinių sankcijų.	Neatsižvelgta Patikslintu Įstatymo projektu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259^1 straipsnio 2 dalis nėra keičiama.