Aiškinamasis raštas
DĖL lietuvos respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys
Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetą „Tolesnis viešųjų finansų konsolidavimas ir efektyvus išteklių panaudojimas, įdiegiant į rezultatus orientuotą valdymo modelį“, tai yra, siekiant didesnio išlaidų efektyvumo ir racionalumo, siejant tai su konkrečiais rezultatais, pertvarkyti strateginio ir biudžeto planavimo sistemą ir principus. Taip pat projektas parengtas ir atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastabas ir rekomendacijas, įvertinus Seimo komitetų siūlymus bei tarptautinę biudžeto rengimo gerąją praktiką. Įstatymo projekto pakeitimu siekiama užtikrinti ne tik skaidresnį biudžeto rengimo ir vykdymo procesą, bet ir efektyvesnį suplanuotų lėšų panaudojimą.
2. Projekto tikslas ir uždaviniai
Įstatymo projekto tikslas – patikslinti Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, kurios susijusios su biudžetinių įstaigų pajamų planavimu ir jų naudojimu bei patikslinti nuostatas, kuriomis reglamentuojamas programų finansavimas.
Be to, atsižvelgus į Strateginio planavimo sistemos tobulinimo gaires ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“, Įstatymo projekte siūloma aiškiai nustatyti, kokių įstaigų vadovai gali būti asignavimų valdytojais. Taip pat siūloma atitinkamus straipsnius papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatytos ir ministrų valdymo sričių įstaigų, kurios vykdo atitinkamos ministerijos programas ir turi pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos, teisės ir atsakomybė.
Atsižvelgus į Seimo Audito komiteto pasiūlymą peržiūrėti nepanaudotų pagal paskirtį lėšų perskirstymo tvarką ir siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų vykdomos tik suplanavus jas iš anksto ir įtraukus į investicijų programą, atitinkamai siūloma patikslinti įstatymo nuostatas.
Taip pat siūloma pakeisti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepanaudotos programų asignavimų dalies, kurią sudaro biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos, naudojimą ir perkėlimą į kitus biudžetinius metus.
Įstatymo projekte siūloma aiškiai nustatyti, kam gali būti naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo (toliau – Vyriausybės rezervas) lėšos ir įtvirtinti įgaliojimus Vyriausybei sureguliuoti Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką.
Be to, Įstatymo projekte, atsižvelgus į Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės pasiūlymus, siūloma patikslinti įstatymo nuostatą, kad planuojant asignavimus valstybinėms mokslinių tyrimų įstaigoms būtų išskiriami asignavimai ne tik išlaidoms, bet ir asignavimai darbo užmokesčiui.
Taip pat Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybių biudžetai būtų tvirtinami įskaitant ir atitinkamais metais numatomas išlaidas investicijų projektams, kuriems planuojama skolintis.
Be to, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, į kokį biudžetą turi būti įskaitomos baudos už administracinius teisės pažeidimus.
3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Šiuo metu galiojančiame Biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad specialiosios programos finansuojamos iš įmokėtų į valstybės ir savivaldybių biudžetų sąskaitas biudžetinių įstaigų pajamų, taip pat kitų įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintų konkrečiam tikslui numatytų lėšų.
Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas yra daug biudžeto asignavimų valdytojų ir nėra aiškiai nustatyta, kokias sąlygas atitinkančių įstaigų vadovai gali būti būtų asignavimų valdytojais.
Nenustatytos ministrų valdymo sričių įstaigų, kurios vykdo atitinkamos ministerijos programas ir turi pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos, teisės ir atsakomybė.
Neįtvirtinti įgaliojimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei sureguliuoti Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką.
Pagal šiuo metu galiojančias Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms mokslinių tyrimų įstaigoms asignavimai išlaidoms planuojami neišskiriant iš jų asignavimų darbo užmokesčiui.
Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, savivaldybių biudžetai yra tvirtinami be biudžeto deficito, nors atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybėms yra nustatomi skolinimosi limitai ir kiekvienais metais faktiškai jos turi biudžeto deficitą.
Nenustatyta, į kurį biudžetą turi būti įskaitomos baudos už administracinius teisės pažeidimus.
Nenustatyta, kad finansuojant programas, pirmiausia turi būti naudojamos į valstybės biudžetą įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamų lėšos.
4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Vadovaujantis Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, nuostatomis optimizuoti asignavimų valdytojų programų skaičių ir siekiant efektyviau ir racionaliau planuoti lėšas, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti specialiosios programos sąvokos. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, iš kokių lėšų gali būti finansuojama programa ir kad atitinkamos nuostatos programai būtų taikomos ne pagal jos pavadinimą, o pagal jos finansavimo šaltinius. Atsižvelgiant į lėšų šaltinius ir jų prigimtį, siūloma nustatyti skirtingas sąlygas tų programų nepanaudotų lėšų likučių perkėlimui į kitus biudžetinius metus. Todėl siūloma patikslinti Įstatymo nuostatas, susijusias su asignavimų valdytojams programoms finansuoti skiriamų lėšų naudojimu.
Skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad biudžetinių įstaigų lėšos, gaunamos atliekant funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą (toliau – biudžetinių įstaigų pajamos), būtų naudojamos atitinkamos įstaigos, kuri jas įmokėjo, patvirtintoms programoms (ne specialiosioms, kaip šiuo metu) finansuoti.
Pažymėtina, kad nepanaudotų lėšų likučių perkėlimas iš vienų metų į kitus yra ydinga praktika, kuri neskatina asignavimų valdytojų teisingai planuoti ir naudoti biudžeto lėšas. Biudžetinės įstaigos, kurios gauna biudžetinių įstaigų pajamų, jas uždirba dėl išskirtinių sąlygų, kurias jos turi kaip valstybės institucijos (dėl priskirtų joms funkcijų ir jų veiklos finansavimo iš valstybės biudžeto), dėl to šios įstaigos neturėtų siekti užsidirbti savitiksliai ir šias lėšas kaupti, o turėtų jas pirmiausia skirti savo įgyvendinamoms programoms (priemonėms) vykdyti, ir tik paskui naudoti kitas jiems numatytas valstybės biudžeto lėšas. Kitu atveju šios lėšos turėtų būti pervedamos į biudžetą ir naudojamos bendroms valstybės reikmėms. Nepanaudotų lėšų perkėlimas į kitus metus apsunkina valstybės iždo srautų valdymą, o taip pat viršplaninės išlaidos, kurių dydis aiškus tik kitų metų pradžioje, visada padidina papildomą neplanuoto deficito riziką. Todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad einamaisiais biudžetiniais metais finansuojant programas pirmiausia turi būti naudojamos įmokėtos į valstybės biudžetą biudžetinių įstaigų pajamos ir tik po to, kai šios lėšos yra sunaudotos, turėtų būti naudojamos kitos asignavimų valdytojui patvirtintos valstybės biudžeto lėšos. Dėl to šių lėšų likučių neturėtų likti iš esmės (išskyrus atvejus, kuomet šios lėšos bus įmokėtos paskutinį metų mėnesį). Todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nepanaudojus įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, į kitus biudžetinius metus galės būti keliama ne didesnė, negu 1/12 įmokėtos šių lėšų metinės sumos dalis, t.y. mėnesio įmoka, kurios dėl objektyvių priežasčių (paskutinįjį metų mėnesį) asignavimų valdytojai nespėtų panaudoti, ir ji galės būti naudojama programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
Siekiant palikti pereinamąjį laikotarpį 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte dar siūloma įmokėtą, bet nepanaudotą biudžetinių įstaigų pajamų dalį, taip pat nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį palikti asignavimų valdytojams ir leisti ją naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. Todėl 2011 metų laikotarpis turėtų būti pakankamas, kad įstaigos įsisavintų nepanaudotas ankstesniais metais lėšas ir nuo 2012 m. teisingai jas planuotų.
Patvirtinus siūlomas Įstatymo projekto nuostatas, būtų tikslinamos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės. Šie patikslinimai leistų galimu efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu planuoti ir panaudoti įstaigų programoms finansuoti naudojamas biudžetinių įstaigų pajamų įmokas ir taupiau naudoti valstybės biudžeto asignavimus.
Vadovaujantis Vyriausybės veiklos programos nuostatomis optimizuoti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų skaičių, Įstatymo projekte siūloma aiškiai nustatyti, kokias sąlygas turi atitikti įstaiga, kad jos vadovas būtų laikomas asignavimų valdytoju.
Kadangi Valstybės kontrolė eilę metų teikdama savo išvadas dėl atitinkamų metų valstybės biudžetų projektų pastebėdavo, kad asignavimų valdytojų ir jų vykdomų programų skaičius yra per didelis, o tai apsunkina biudžeto planavimo procedūras, asignavimų valdymą, didina biudžeto kontrolės kaštus bei apsunkina atsakomybės ir kontrolės pareigų atskyrimą, Įstatymo projekte nustatyta, kad minimali asignavimų riba, kuri skiriama asignavimų valdytojo funkcijoms vykdyti, turėtų būti ne mažesnė, kaip 10 mln. litų. Be to, toks asignavimų dydžio kriterijus jau buvo nustatytas Lietuvos Respublikos 2009–2011 metų valstybės biudžeto maksimalių asignavimų bendruosiuose principuose, patvirtintuose 2008 m. gegužės 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos 2009–2011 metų preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindinių rodiklių“. Taip pat Įstatymo projekte nustatyta, kad 2011 metų valstybės biudžete nurodyti asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamos įstaigos neatitinka Įstatymo projekte nurodytų sąlygų, iki 2011 m. liepos 1 d. turės parengti jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų projektus.
Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus asignavimų valdytojas (pavyzdžiui, atitinkamos valdymo srities ministras) naudos skirtus biudžeto asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstys lėšas programoms vykdyti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms (arba įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas asignavimų valdytojas) ir kitiems subjektams.
Taip pat siekiant aiškumo ir atsižvelgus į Valstybės kontrolės siūlymą, Įstatymo projekte siūloma papildomai nustatyti, kad sąmatos tvirtinamos pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius. Pažymėtina, kad priėmus Įstatymo projektą, bus tikslinama finansų ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-085 patvirtinta Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija.
Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamo asignavimų valdytojo programas vykdant biudžetinėms įstaigoms, kurios turi daug pavaldžių biudžetinių įstaigų, atitinkamam asignavimų valdytojui tektų didelė administracinė našta, kas apsunkintų jų darbą planuojant ir naudojant lėšas, siūloma atitinkamus Įstatymo straipsnius papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatytos ministrų valdymo sričių įstaigų, kurios vykdo atitinkamos ministerijos programas ir turi pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų pareigos, teisės ir atsakomybė.
Įvertinus Seimo Audito komiteto pasiūlymą peržiūrėti nepanaudotų pagal paskirtį lėšų perskirstymo tvarką ir siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų vykdomos tik suplanavus jas iš anksto ir įtraukus į investicijų programą, atitinkamai siūloma nustatyti, kad asignavimų išlaidoms ekonomija, jeigu nėra įsiskolinimų, gali būti naudojama ne naujiems, o tik tiems investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti. Tai leistų efektyviau panaudoti valstybės investicijų programoje numatytas valstybės lėšas, jas koncentruojant jau pradėtų projektų greitesniam užbaigimui.
Be to, Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad nepanaudota programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos, būtų nekeliama į kitus biudžetinius metus. Tuo siekiama užtikrinti skaidresnį ir tikslesnį valstybės biudžeto lėšų planavimą bei planuojamų fiskalinių rodiklių laikymąsi.
Įstatymo projekte siūloma aiškiai nustatyti, kam gali būti naudojamos Vyriausybės rezervo lėšos. Siekiant reglamentuoti Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarką, Įstatymo projekte siūloma konkrečiai nurodyti sritis, kurioms gali būti naudojamos Vyriausybės rezervo lėšos, o taip pat įtvirtinti įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei sureguliuoti Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką. Vyriausybės nutarimu patvirtinta minėta tvarka leis efektyviau ir ekonomiškiau naudoti Vyriausybės rezervo lėšas.
Atsižvelgiant į 2010 m. birželio 3 d. „Vyriausybės įstatymo 3, 6, 22, 24, 26, 29, 30, 311, 35, 38, 45 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 281 ir 291 straipsniais ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą“ Nr. XI-863 ir siekiant suderinti teisės aktų nuostatas, siūloma patikslinti Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnį vietoje žodžių „Valstybės ilgalaikės raidos strategija“ įrašant žodžius „Valstybės pažangos strategija“ bei straipsnį papildant žodžiais „Nacionalinės pažangos programa“.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009-10-01 išvadoje Nr. FA-P-700-1-79 „Dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ pažymėta, kad valstybės aukštųjų mokyklų, valstybės mokslinių tyrimų įstaigų panaudoti asignavimai darbo užmokesčiui 2008 m. sudarė 14,8 proc. visų darbo užmokesčiui panaudotų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme jie nėra išskiriami kaip kitiems asignavimų valdytojams. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tvirtinant minėtą įstatymą turi būti išskiriami valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų asignavimai darbo užmokesčiui, išimtį paliekant tik valstybinėms aukštosioms mokykloms, kadangi toks reguliavimas pažeistų Konstitucijoje (40 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą, kuris suprantamas kaip aukštųjų mokyklų teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose arba statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką bei spręsti kitus su tuo susijusius klausimus.
Atsižvelgiant į tarptautinėje praktikoje vartojamas sąvokas, Įstatymo projekte siūloma patikslinti grynojo skolinimosi limito pavadinimą į „grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas“, nes sąvoka „grynasis skolinimasis“ pagal Europos Sąjungos standartus atitinka biudžeto deficito reikšmę, o skolinių įsipareigojimų, kuris parodomas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, apima platesnę reikšmę. Taip pat siekiama suderinti susijusius teisės aktus (Biudžeto sandaros ir Valstybės skolos įstatymus) ir panaikinti besidubliuojančias teisės aktų nuostatas, susijusias su skolinimusi valstybės vardu, nustatant, kad skolinimosi valstybės vardu tikslus reglamentuoja Valstybės skolos įstatymas.
Siekiant tikslesnio valdžios sektoriaus fiskalinio deficito nustatymo, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad atitinkamais metais tvirtinamo savivaldybės biudžeto deficito dydis negali viršyti tais metais planuojamų išlaidų iš skolintų (neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytų savivaldybių skolinimosi limitų) lėšų investicijų projektams finansuoti, dydžio. Tokiu būdu, rengiant ir tvirtinant savivaldybių biudžetus, bus nustatytas jų planuojamas deficitas/perteklius, ir tai leis geriau stebėti ir kontroliuoti valdžios sektoriaus fiskalinius rodiklius.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastebėjimus, kad dalis pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) straipsnius skiriamų baudų nesant reglamentavimo nepatenka į biudžetų pajamų surenkamąsias sąskaitas, ko pasėkoje neįskaitomos nei į valstybės, nei į savivaldybių biudžetų pajamas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, į kokį biudžetą turi būti įskaitomos baudos už administracinius teisės pažeidimus, nustatytus ATPK.
Taip pat Įstatymo projekte siūloma patikslinti, kokios biudžeto lėšos metams pasibaigus, esančios asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamos ministerijos programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų disponuojamose sąskaitose, turi būti grąžinamos į atitinkamą biudžetą ne vėliau kaip iki sausio 10 d.
Atsižvelgiant į 2010 m. gegužės 25 d. „Valstybės kontrolės įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymą“ Nr. XI-843 ir siekiant suderinti teisės aktų nuostatas, siūloma papildyti Biudžeto sandaros įstatymo 37 straipsnį.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus įstatymo projektą, įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą
2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodyti asignavimų valdytojai, kurių vadovaujamos įstaigos neatitiks Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio nuostatų, turės parengti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų projektus.
Priėmus įstatymo projektą, turės būti patikslintos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. Taip pat Vyriausybės nutarimu bus patvirtintas Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašas. Be to, reikės patikslinti finansų ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-085 patvirtintą Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikaciją.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymo lydimieji aktai
Nėra.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Papildomų biudžeto lėšų Projekto įgyvendinimui nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Projekto autoriai
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerija.
15. Reikšminiai žodžiai
Projekto reikšminiai žodžiai: biudžetas, asignavimų valdytojai, Vyriausybės rezervas.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė