LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA

Ministro Pirmininko tarnybai Lietuvos savivaldybių asociacijai T. Vrublevskio g. 6 LT-01100 Vilnius	2010-10-12  Nr. (2.1-01)-6K-1009146
DĖL Lietuvos respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto IR SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ

Finansų ministerija parengė ir teikia Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 7, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 40¹, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 58¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 3, 5¹, 9, 12, 12¹, 12³ 13, 14, 15, 19, 35, 36, 40, 41, 42, 45, 46, 47, 50, 51, 52, 53, 56, 58, 71, 83, 95, 101, 104, 106, 115¹, 115², 115³, 115⁵, 116, 118, 120 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2011, 2012 ir 2013 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektus.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet, Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte siūloma patvirtinti 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Priėmus minėtą įstatymo projektą, Vyriausybė turės priimti nutarimus dėl patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas ir investicijų projektus. Visi detalūs paaiškinimai pateikti kaip šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto sudėtinė dalis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 3 priedėlis, kuriame bus paskirstyti asignavimai pagal teismus, bus pateiktas, kai jis bus apsvarstytas ir aprobuotas Teisėjų taryboje vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 20 punkto reikalavimais.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 58¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai:

-  siekiant perkelti Tarybos direktyvos 2010/12/ES nuostatas, numatoma patikslinti cigarečių, cigarų, cigarilių ir rūkomojo tabako sąvokų apibrėžtis, taip pat nuo 2011 m. sausio 1 d. minėtiems tabako produktams taikyti akcizų tarifą, kuris būtų ne mažesnis negu Europos Sąjungos acquis nustatyti minimalūs dydžiai, t. y.:

§ cigaretėms – 221 litas už 1000 cigarečių;

§ cigarams ir cigarilėms – 42 litai už kilogramą produkto;

§ rūkomajam tabakui – 139 litai už kilogramą. Atitinkamai pagal Direktyvos 2010/12/ES nuostatas tarpiniais pereinamojo laikotarpio etapais, t. y. nuo 2013 m., 2015 m., 2018 m. rūkomajam tabakui atitinkamai nustatomi 163 Lt, 187 Lt ir 208 Lt akcizų tarifai.

- perkeliant Tarybos direktyvos 2004/74/EB, nuostatas, nuo 2011 m. sausio 1 d. nustatyti 1043 Lt už 1000 litrų produkto akcizų tarifą gazoliams.

- atsižvelgiant į tai, kad Akcizų įstatymo papildymo 58¹ straipsniu projekto Nr. XIP-2272 (kuriam pritarta Vyriausybės 2010 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 755) nuostatas, numatančias akcizų lengvatos taikymą gamtinėms dujoms naudojamoms kaip variklių degalai vietinio reguliaraus susisiekimo autobusuose, būtina įvertinti rengiant Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, šios nuostatos įtrauktos į teikiamą Projektą (kartu teikiant siūlymą atšaukti projektą Nr. XIP-2272).

Dėl siūlomų pakeitimų valstybės biudžetas 2011 m. gautų apie 95 mln. litų papildomų pajamų.

Projektai buvo pateikti derinti Ūkio, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijoms, Europos teisės departamentui ir Konkurencijos tarnybai. Ūkio, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Konkurencijos tarnyba pastabų dėl Projekto neturėjo. Į Teisingumo ministerijos pateiktą juridinės technikos pastabą atsižvelgta. Europos teisės departamento pastabos suderintos darbo tvarka.

Teikiami projektai taip pat buvo pateikti derinti visuomenei, paskelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 3, 5¹, 9, 12, 12¹, 12³ 13, 14, 15, 19, 35, 36, 40, 41, 42, 45, 47, 50, 51, 52, 53, 56, 58, 71, 83, 95, 101, 104, 106, 115¹, 115², 115³, 115⁵, 116, 118, 120 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai:

- Perkeliant Tarybos direktyvos 2009/162/ES nuostatas, techniškai tikslinama gamtinių dujų ir elektros energijos apmokestinimo PVM sistemos taikymo sritis, į ją įtraukiant dujų tiekimą visomis Europos Sąjungos teritorijoje esančiomis gamtinių dujų sistemomis arba prie tokių sistemų prijungtais tinklais. Taip pat analogiškas nuostatas siūloma taikyti šilumos arba vėsinimo energijos tiekimui (importui) šilumos arba vėsinimo tinklais, t. y. šiais tinklais patiekta šilumos ar vėsinimo energija bus laikoma patiekta ir apmokestinama PVM Lietuvoje, kai jas įsigis Lietuvoje įsikūrę asmenys (šiuo metu šilumos ir vėsinimo energija būtų apmokestinama importo metu).

- nustatyti, kad prekių tiekimu ar paslaugų teikimu nebūtų laikomas veiklos (ar jos dalies) kaip komplekso (t. y. įsigytų ir naudotų šioje veikloje nuosavybės teisės objektų, taip pat kitų su ta veikla susijusių turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma) perdavimas kitam apmokestinamajam asmeniui, tęsiančiam perduodamą veiklą, kai veikla (ar jos dalis) perduodama kaip juridinio asmens dalyvio turtinis įnašas.

- pasinaudojant Tarybos direktyvoje 2006/112/EB valstybėms narėms suteikta galimybe taikyti „faktinio vartojimo ir naudojimo“ taisyklę, siekiama nustatyti, kad prekių vežimo paslaugos, papildomos vežimo paslaugos, atstovavimo (agento) šiuose sandoriuose paslaugos, taip pat ilgalaikės transporto priemonės nuomos paslaugos teikiamos šalies teritorijoje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui ar užsienio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam šalies teritorijoje, nebūtų laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tuo atveju, kai minėtos paslaugos faktiškai suteikiamos už Europos Sąjungos teritorijos ribų.

- iki 2011 m. gruodžio 31 d. siūloma pratęsti lengvatinių PVM tarifų taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, taip pat vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dėl siūlomų pratęsti lengvatų valstybės biudžetas 2011 m. netektų apie 172 mln. litų.

- siekiant supaprastinti PVM sąskaitų faktūrų išrašymo nuostatas, Projektu siūloma leisti, kad pirkėjas (klientas) galėtų išrašyti patikslinančias PVM sąskaitas faktūras ir kitais atvejais, pvz., kai suteikiamos tam tikros nuolaidos. Atsižvelgiant į tai, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma atitinkamai pakeisti nuostatas, reglamentuojančias patikslinamųjų apskaitos dokumentų išrašymą.

Projektai buvo pateikti derinti Ūkio, Energetikos, Susisiekimo ir Teisingumo ministerijoms bei Europos teisės departamentui. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijos pastabų dėl Projekto neturėjo. Į Teisingumo ministerijos ir Europos teisės departamento pateiktas juridinės technikos pastabas atsižvelgta. Teisingumo ministerijos pastabos, į kurias neatsižvelgta, apibendrintos derinimo pažymoje.

Teikiami projektai taip pat buvo pateikti derinti visuomenei, paskelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 7, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai

Šių pataisų pagrindiniai tikslai:

- kompleksiškai peržiūrėti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir nuo 2010 metų 5 procentų pajamų mokesčio tarifu apmokestinti individualios veiklos pajamas, gaunamas iš gamybos, prekybos ar daugumos paslaugų teikimo, įskaitant žemės ūkio veiklą. Be to, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos specifiką, t.y. jos sezoniškumą, siekiama nustatyti galimybę žemės ūkio veikla užsiimančiam gyventojui pasirinkti kitą nei kalendoriniai metai mokestinį laikotarpį.

- nustatyti kriterijus, kuriuos tenkinęs asmuo turėtų galimybę mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigydamas verslo liudijimą, t.y. leisti mokėti fiksuoti dydžio pajamų mokestį (įsigyjant verslo liudijimą) tik tiems asmenims, kurie nėra ir neprivalo būti registruoti PVM mokėtojais (ši nuostata įsigaliotų nuo 2012 m.)

- siekiant vienareikšmiško nekilnojamojo turto pardavimo ir (ar) nuomos veiklos traktavimo, siūloma su nekilnojamuoju turtu susijusią veiklą išbraukti iš individualios veiklos sąvokos. Projektu taip pat siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik 5 m. iki pardavimo (šiuo metu 3 metai) išlaikyto nekilnojamojo turto (kito nei gyvenamasis būstas, kuriame deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta) pardavimo pajamos, tačiau neatsižvelgiant į tai, ar parduodamas individualios veiklos ar asmeninio naudojimo turtas. Gyvenamajam būstui, kuriame deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta ir toliau būtų taikomos tos pačios lengvatos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projektų nuostatos derintos su Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Konkurencijos taryba, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, asocijuotomis verslo struktūromis. Pastabos, į kurias neatsižvelgta, apibendrintos derinimo pažymoje.

Teikiami projektai taip pat buvo pateikti derinti visuomenei, paskelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 40¹, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai

Šių projektų pagrindiniai tikslai:

- peržiūrėti žemės ūkio veikla besiverčiančių vienetų, įskaitant kooperatinių bendrovių, apmokestinimo pelno mokesčiu sąlygas ir, atsižvelgiant į kartu teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriose siūloma apmokestinamoms žemės ūkio veiklos pajamoms taikyti 5 procentų pajamų mokesčio tarifą, 5 procentų pelno mokesčio tarifą taikyti  apmokestinant vienetų, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pelną. Kartu siekiama užtikrinti, kad 5 procentų pelno mokesčio tarifas būtų taikomas tik pelnui iš žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų pagrindinės veiklos srities – žemės ūkio produktų gamybos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nutarimu patvirtintų paslaugų žemės ūkiui teikimo.

- sudaryti palankesnes viešuosius interesus tenkinančios veiklos ir jos plėtros sąlygas pelno nesiekiantiems vienetams, nustatant, kad jų pelno mokesčiu apmokestinamoms ūkinės komercinės veiklos pajamoms būtų nepriskiriamos visos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.

- panaikinti dvigubą ekonominį vieneto valdybos ar stebėtojų tarybos nariams iš vieneto pelno mokamų metinių išmokų (tantjemų) apmokestinimą, ir, atsižvelgiant į tai, kad jos apmokestinamos gavėjo lygiu, leisti atskaityti tantjemas iš vieneto pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.

- supaprastinti beviltiškų skolų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarką,

-  užtikrinti tikslesnį valstybės biudžeto pajamų iš pelno mokesčio prognozavimą

- sudaryti palankesnę vertybinių popierių perleidimo mokestinių nuostolių apskaičiavimo tvarką.

Dėl pelno mokesčio tarifo sumažinimo žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, valstybės biudžetas už 2010 metų mokestinį laikotarpį netektų apie 15 mln. litų, o už 2011 m. mokestinį laikotarpį – apie 30 mln. litų pajamų iš pelno mokesčio.

Pelno mokesčio įstatymo pataisos suderintos su Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Konkurencijos taryba, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, asocijuotomis verslo struktūromis.

Teikiami projektai taip pat buvo pateikti derinti visuomenei, paskelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas

Šio projekto pagrindiniai tikslai:

- įtvirtinti lankstesnį nekilnojamojo turto mokestinių verčių koregavimo ženkliai ir netolygiai pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje mechanizmą bei procedūras,

- nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokestį už lizingu įsigyjamą nekilnojamąjį turtą mokėtų ne turtą perleidžianti finansų įstaiga, o įsigyjantis juridinis asmuo arba gyventojas, o valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, nebūtų mokesčio objektu.

- aiškiau apibrėžti savivaldos institucijų funkcijas ir įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio pataisų projekto nuostatos derintos su Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, asocijuotomis verslo struktūromis. Derinimo pažymoje pateikta informacija apie pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta bei argumentacija dėl neatsižvelgimo.

Teikiamas projektas taip pat buvo pateiktas derinti visuomenei, paskelbiant jį Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37¹ straipsniu įstatymo projektas

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai:

- įtvirtinti mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo (ang. binding ruling) institutą,

- nustatyti, kad centrinis mokesčių administratorius privalo suderinti su Finansų ministerija mokestinio tyrimo atlikimo tvarką,

- supaprastinti dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojams tvarką, paspartinti sprendimų dėl mokesčių permokos grąžinimo priėmimą, nustatyti, kad centrinis mokesčių administratorius turi teisę atlikti visas vietos mokesčių administratoriui priskirtas funkcijas.

Šiame projekte konsoliduotos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25, 26, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37¹ straipsniu įstatymo projekto XIP-1772 (toliau – MAĮ projektas Nr. XIP-1772), pateikto Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 223, nuostatos ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87, 154 ir 155 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kurį Finansų ministerija suinteresuotoms institucijoms pateikė derinti 2010-05-11 raštu Nr. (14.3-03)-6K-1004489 nuostatos (kai kurios nuostatos, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas ir suinteresuotų institucijų derinimo metu patiektas pastabas dėl minėtųjų projektų, patikslintos). Kadangi šių projektų nuostatas būtina įvertinti rengiant Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, be to, MAĮ projektas Nr. XIP-1772 Lietuvos Respublikos Seime dar nebuvo svarstytas, siūloma atšaukti MAĮ projektą Nr. XIP-1772, ir teikti Seimui MAĮ 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37¹ straipsniu įstatymo projektą kartu su Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Projektas buvo pateiktas derinti Teisingumo ministerijai, Ūkio ministerijai, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, asocijuotoms verslo struktūroms, taip pat pateiktas derinti visuomenei, paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. Atsižvelgta į visas institucijų pateiktas pastabas (kai kurios pastabos, patikslinus atitinkamas nuostatas, tapo nebeaktualios).

Teikiami projektai taip pat buvo pateikti derinti visuomenei, paskelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas

Minėto projekto tikslas – mažinti valdžios sektoriaus deficitą 2011 ir vėlesniais metais, neskatinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, nesudaryti prielaidų pažangių informacinių technologijų naudojimo finansų sektoriuje atsisakymui.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2007 m. spalio 18 d. ir įsigaliosiančiame 2011 m. sausio 1 d., nustatyta, kad, kai galimybė sumokėti mokestį ir (arba) su juo susijusias sumas grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną nesudaryta, mokesčių mokėtojui fiziniam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis užtikrinama galimybė mokestį ir (arba) su juo susijusias sumas sumokėti per kredito arba kitą mokėjimus priimančią įstaigą nemokamai, kas pareikalautų 12 mln. litų biudžeto lėšų per metus. Valstybė minėtas lėšas galėtų skirti didesnį prioritetą turinčioms sritims arba atitinkamai mažinti valdžios sektoriaus deficitą 2011 ir vėlesniais metais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kredito įstaigos apmokestina ir pavedimus elektroninės bankininkystės sistemoje, nemokamas mokesčių sumokėjimas grynaisiais pinigais per kredito arba kitą mokėjimus priimančią įstaigą skatintų atsiskaitymą grynaisiais pinigais, taip pat ir pažangių informacinių technologijų naudojimo finansų sektoriuje atsisakymą.

Todėl siūloma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymą ir jį keitusį įstatymą pripažinti netekusiais galios.

Projektas Vyriausybės teisėkūros taisyklėse nustatyta tvarka buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Ūkio ministerija ir Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl projekto pastabų neturėjo. Projektas patikslintas atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabą.

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Projekto esmė: Atsižvelgiant į tai, kad vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus nuo 2010 m. sausio 1 d. sustabdyta valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės veikla ir jai perduotas valstybės turtas nebenaudojamas pajamoms uždirbti, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė nėra mokesčio  už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise mokėtoja.

Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas

Nuo Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įsigaliojimo 1997 m. praėjo daugiau kaip 10 metų. Gyventojai nuo 1997 m. spalio 15 d. iki 1998 m. kovo 31 d. dėl santaupų atkūrimo galėjo kreiptis į Lietuvos taupomąjį banką (dabar - “Swedbank“, AB), o tiems, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių įstatymo nustatytu laikotarpiu nesikreipė į banką, buvo sudaryta galimybė kreiptis į Komisiją gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kad santaupų atkūrimas praktiškai baigtas ir pastaruoju metu į minėtą komisiją besikreipiančių gyventojų dėl santaupų atkūrimo skaičius mažėja, tačiau su santaupų atkūrimu susijusi išlaidų dalis, sumokama bankui „Swedbank“, AB, yra santykinai didelė palyginus su išmokama atkurtų santaupų suma, parengtas Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – baigti santaupų atkūrimo programą. Preliminariai skaičiuojama, jog dėl santaupų atkūrimo programos baigimo bus nepanaudota apie 30 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau vadinama – įstatymo projektas).

Įstatymo projektu siekiama tobulinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, skolinantis valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų valdymo ir valstybės garantijų teikimo reglamentavimą, apibrėžiant trūkstamas ir tikslinant esamas įstatyme vartojamas sąvokas, koreguojant skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų teikimo tikslus, praplečiant skolinantis valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų valdymo priemones, garantinių institucijų teikiamų garantijų tikslus bei patobulinti įstatymo nuostatas redakcinio pobūdžio pakeitimais.

Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte tikslinamos ir apibrėžiamos naujos sąvokos, t.y. „Perskolinama paskola“, „Valstybės garantuota paskola“, „Grynasis įsipareigojimų pokyčio limitas“, „Grynasis įsipareigojimų pokytis“, „Skolos grąžinimo sutartis“, „Valstybės garantija tarptautinėms institucijoms“ ir pan.

Efektyviam valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų valdymo įgyvendinimui siūloma taikyti papildomas skolos valdymo priemones (išvestines finansines priemones), t.y. siekiama šį įstatymą papildyti išlyga, kad esamas ir būsimas valstybės turtas negali būti įkeistas kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, ne tik tais atvejais, kai Vyriausybės vertybiniai popieriai įkeičiami sudarant atpirkimo sandorius, bet ir kai suteikiamas piniginis ar skolos vertybinių popierių užstatas naudojant išvestines finansines priemones Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti. Tai įgalintų efektyviau valdyti valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus ir mažinti skolos valdymo išlaidas.

Įstatymo projektu siekiama detalizuoti ir papildyti Vyriausybės skolinimosi tikslus:

1) įvertinus tai, kad 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas skolinimosi tikslas „valstybės investicijoms finansuoti“ nėra pakankamai nuoseklus ir praktikoje skirtingai interpretuojamas, siekiama detalizuoti šį tikslą, nustatant, kad valstybė be kita ko gali skolintis valstybės biudžete numatytoms valstybės investicijoms finansuoti ir perskolinamoms paskoloms, kurios naudojamos valstybės investicijų projektams finansuoti, teikti.

2) įvertinus tai, kad artimiausiais metais numatomi didelės apimties Vyriausybės euroobligacijų išpirkimai (2011-2012 m. – po 1 mlrd. eurų), yra siekiama įtvirtinti nuostatas, kurios įgalintų Vyriausybę sukaupti lėšas atitinkamų skolų dengimui, t.y. šį skolinimosi tikslą išdėstyti taip: „valstybės skolai dengti, taip pat finansiniams ištekliams, naudojamiems valstybės skolai dengti, sukaupti“.

3) įvertinus tai, kad praktikoje kyla klausimų dėl nevienodo teisės aktų traktavimo, Įstatymą siekiama papildyti skolinimosi tikslu, t.y. išskirti ir atskiru punktu nustatyti, kad Vyriausybė gali skolintis Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Įstatyme nustatytų valstybės garantijų suteikimo tikslų nėra galimybės valstybės garantijas teikti perskolinamų paskolų ar valstybės garantuotų paskolų gavėjams (kai šie subjektai anksčiau grąžina perskolinamas paskolas ar refinansuoja valstybės garantuotas paskolas, ir atsižvelgiant į esamą valstybės finansinę padėtį, siūloma nustatyti galimybę, kad perskolinamų paskolų gavėjai galėtų anksčiau laiko grąžinti valstybės suteiktas paskolas. Šiuo atveju skolininkai savo skolinimosi poreikį finansuotų finansų rinkų siūlomomis paskolos, o už tokias (iš rinkos imamas) paskolas būtų galimybė gauti valstybės garantiją. Tokiu būdu valstybė galėtų anksčiau laiko atgauti perskolintus pinigus, vietoj to išduodama valstybės garantiją. Valstybės garantuotų paskolų atveju, skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, turėtų galimybę refinansuotis turimas paskolas pigesnėmis paskolomis ir kartu Vyriausybė turėtų teisinį pagrindą išduoti naujas valstybės garantijas, kuriomis garantuotų pigesnes paskolas (taip mažindama įsipareigojimų dydį).

Įvertinus tai, kad teisinėje bazėje nėra apibrėžti atvejai, kaip valstybės garantijos teikiamos tarptautinėms finansų institucijoms pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Įstatyme siekiama įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus.

Įstatymo projektu siekiama nustatyti konkrečius garantijų institucijų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, garantijų teikimo tikslus. Kartu įtraukiant nuostatą, kad garantijų institucijos, už kurių įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantijas galėtų teikti ne tik kredito įstaigoms, bet ir lizingo (finansinės nuomos) bendrovėms, garantuodamos naujos gamybinės įrangos ir (arba) įrengimų lizingo (finansinės nuomos) sutartyse nustatytos kainos dalies apmokėjimą. Pažymėtina, kad lizingo garantijos būtų teikiamos tik tam tikriems lizingo sandoriams dėl, pavyzdžiui, analogų Lietuvoje neturinčios naujos gamybinės įrangos ar įrengimų įsigijimo. Tokios įrangos pardavimo kaina dažnai būna labai didelė, jos vertė antrinėje rinkoje dėl mažo potencialių klientų skaičiaus gali būti kelis kartus mažesnė. Todėl lizingo bendrovė finansuodama projektą yra priversta kliento prašyti papildomo užstato ar garantijų. Tokios garantijos suteikimas galėtų išspręsti papildomo užstato klausimą. Garantijos paskatintų ir naujų ar santykinai neseniai veikiančių įmonių investicijų finansavimą lizingo būdu. Tai savo ruožtu skatintų verslą ir aktyvintų darbo rinką. Lizingo bendrovė, turėdama garantijų institucijos garantiją, galėtų siūlyti geresnes kreditavimo sąlygas, o, esant reikalui, būti lankstesne dėl įmokų atidėjimų ar kitų pakeitimų.

Atsižvelgiant į valstybės skolinimosi apimtis, nustatytus skolinimosi tikslus ir esamą praktiką, siūloma pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, nustatant, kad sprendimą skolintis valstybės vardu neviršijant įstatymu nustatyto grynojo įsipareigojimų pokyčio limito priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija.

Informacija apie Įstatymo projekto poveikio vertinimą pateikiama pridedamoje numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje.

Įstatymo projektas neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų.

Įstatymo projektas nėra notifikuotinas Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus.

Priėmus Įstatymo projektą, papildomų valstybės biudžeto lėšų projektui įgyvendinti nereikės.

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

Šiuo projektu siūloma pakeisti priimtą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., Nr. 147-6552, toliau – Įstatymas).

Galiojančiame Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad šio Įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, todėl nėra teisiškai apibrėžta, kokiomis taisyklėmis vadovautis rengiant 2011 ir vėlesnių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, nes formaliai Įstatymas negalėtų būti taikomas.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų sureguliuotas 2011 ir vėlesnių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektų rengimas – jiems būtų taikomos Įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Projekto tikslas ‑ pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 ir 13 straipsnius (toliau – Įstatymas) siekiant suderinti Įstatymo nuostatas su jau priimtais teisės aktais.

1. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad savarankiškajai savivaldybių funkcijai (vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrajam lavinimui organizuoti) pagal nustatytą šiai funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką skiriama speciali tikslinė dotacija.

2010 m. birželio 30 d. buvo priimtas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 86-4525), pagal kurį viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų – priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas – tapo valstybine (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija.

2. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris svarstomas Seime, numato, kad mokymo lėšos savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigoms finansuoti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.

3. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad speciali tikslinė dotacija skiriama Seimo, Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti.

2010 metais priimti sprendimai, pagal kuriuos apskričių viršininkų administracijoms pavaldžios biudžetinės įstaigos nuo 2010 m. nuo liepos 1 d. perduotos savivaldybėms (2010 m. šios įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto atitinkamoms ministerijoms patvirtintų asignavimų).

Taip pat teikiamas parengtas Valstybės investicijų 2011–2013 programos projektas.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 478 „Dėl Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1251; 2008, Nr. 136-5323) 21 punkto nuostatą, kartu su Valstybės investicijų 2011–2013 programos projektu teikiama informacija apie tęstinius investicijų projektus, kuriems nesiūloma skirti lėšų 2011 metais (informacija parengta remiantis asignavimų valdytojų pateiktais duomenimis).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės siūlymą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. X-1764 „Dėl Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ 2 straipsnyje išdėstytų pasiūlymų Vyriausybei 4 punktą (kartu su atitinkamų metų valstybės biudžeto projektu teikti informaciją apie einamųjų metų biudžetinių programų vykdymą per pirmą pusmetį, taip pat programų nevykdymo priežastis) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 224 straipsnio 3 dalimi, parengtas ir teikiamas 2010 m. pirmojo pusmečio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys.

Teisės aktų projektai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, Europos Sąjungos teisei.

Teisės aktų projektai bus paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Projektų registravimo posistemėje, kur pastabas ir pasiūlymus galės teikti visi suinteresuoti asmenys ir institucijos.

Šiuos teisės aktų projektus parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (departamento direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130) Biudžeto metodologijos ir planavimo skyriaus (vedėja – Audronė Čekanavičienė, tel. 239 0255) vyriausioji specialistė Gražina Steponėnaitė (tel. 219 9391) ir vyriausioji specialistė Judita Butėnaitė (tel. 239 0258), Regioninės plėtros ir savivaldybių biudžetų skyriaus (vedėja – Česlova Bareikienė, tel. 239 0051) vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka (tel. 239 0054), Mokesčių departamento (departamento direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėja – Audronė Misiūnaitė, tel. 239 0291) vyriausiasis specialistas Mindaugas Mažylis (tel. 219 9332), vyriausioji specialistė Živilė Kvedytė (tel. 219 9301), vyriausioji specialistė Gabija Brazauskienė (tel. 239 0277), vyriausiasis specialistas Mindaugas Lukas (tel. 239 0284), Mokesčių administravimo skyriaus (vedėjas – Paulius Majauskas, tel. 239 0093) vedėjo pavaduotoja Ramunė Fabijonavičiutė (tel. 219 9314), vyriausiasis specialistas Redas Zelba (tel. 2390 276), Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėjas – Žygintas Grekas, tel. 219 9307) vedėjo pavaduotoja Asta Matulytė (tel. 219 9383), vyriausioji specialistė Gintarė Meškėnaitė (te. 219 4498), Finansų rinkų politikos departamento (direktorė – Eivilė Čipkutė, tel. 219 9387) vyresnioji patarėja Audrutė Dziskienė, tel. 239 0175, Valstybės iždo departamento (direktorius – Audrius Želionis, tel. 239 0021) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (vedėja – Irma Lazickienė, tel. 219 9321) vedėjo pavaduotojas Edmundas Kiškis (tel. 239 0176).

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, 31 lapas.

2. Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, 58 lapai.

3. Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 2 lapai.

4. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 7, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jų lyginamieji variantai, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, derinimo pažyma, 41 lapas;

5. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 40¹, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jų lyginamieji variantai, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 14 lapų;

6. Institucijų pastabos dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisų, 19 lapų;

7. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, derinimo pažyma, suinteresuotų institucijų raštų kopijos, 38 lapai;

8. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 58¹ straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jų lyginamieji variantai, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, atitikties lentelės, suinteresuotų institucijų raštų kopijos, 45 lapai;

9. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2, 3, 5¹, 9, 12, 12¹, 12³ 13, 14, 15, 19, 35, 36, 40, 41, 42, 45, 46, 47, 50, 51, 52, 53, 56, 58, 71, 83, 95, 101, 104, 106, 115¹, 115², 115³, 115⁵, 116, 118, 120 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jų lyginamieji variantai, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, atitikties lentelės, derinimo pažyma, suinteresuotų institucijų raštų kopijos, 67 lapai;

10. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37¹ straipsniu įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, antikorupcinis vertinimas, suinteresuotų institucijų raštų kopijos, 7 lapai;

11. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, suinteresuotų institucijų raštų kopijos, 7 lapai;

12. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 5 lapai;

13. Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, derinimo pažyma, suinteresuotų institucijų raštų kopijos, 15 lapų.

14. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, derinimo pažyma, 32 lapai.

15. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 4 lapai.

16. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 7 lapai.

17. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2011, 2012 ir 2013 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektas, 1 lapas.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas, 2 lapai.

19. 2010 m. pirmojo pusmečio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, 132 lapai.

Finansų ministrė                                                                                                          Ingrida Šimonytė

G. Steponėnaitė, 219 9391

A. Matulytė, 219 9383

R. Miškinis, 239 0041