LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO vertinimo pažyma

1.	Įstatymo projekto rengėjas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija)
2.	Įstatymo projekto pavadinimas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas)
3.	Problemos iškėlimas Atlikus esamos viešųjų infrastruktūrų reguliavimo būklės analizę, paaiškėjo - iš esmės visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose, t.y. elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių, energetikos, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse, sprendžiami panašūs ekonominio reguliavimo klausimai: tarifų reguliavimas, veiksmingos konkurencijos, prieigos prie viešosios infrastruktūros ir nediskriminacinių sąlygų, skaidrumo užtikrinimas, santykių su rinkos dalyviais ir vartotojais valdymas. Visuose viešųjų paslaugų sektoriuose siekiama panašių tikslų - paslaugų prieinamumo, teikimo tęstinumo, tinkamos kokybės, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos. Visose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikomos panašios administracinio ir ekonominio poveikio priemonės, rengiami panašūs teisės aktai, atliekamos panašios vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo procedūros. Nevienodas požiūris į skirtingų, tačiau pagal panašius principus veikiančių sektorių reguliavimą gali iškreipti ekonomiką. Tokių iškraipymų mažėtų, jeigu viešosios infrastruktūros paslaugų sektorių reguliuotų viena institucija pagal visiems viešųjų paslaugų sektoriams taikomą vienodą reguliavimo strategiją. Kartu infrastruktūrų liberalizavimas parodė, kad reguliavimo sprendimai viename sektoriuje gali veikti kitus sektorius, o nevienodi sprendimai mažina investicinės aplinkos aiškumą ir stabilumą, tai savo ruožtu stabdo investicijas. Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo funkcijų sutelkimas užtikrintų nediskriminacinį (vienodą) visų analogiškų paslaugų teikėjų reguliavimą, nesvarbu, kokios teikiamos paslaugos ir joms teikti naudojamos technologijos. Kartu 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 2003/54/EB ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 2003/55/EB (toliau – Direktyvos), - inter alia įpareigoja užtikrinti, kad nacionalinė reguliavimo institucija, atlikdama savo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka, būtų nepriklausoma nuo Vyriausybės ar kitų valdžios institucijų ir nevykdytų tiesioginių jų nurodymų, kad nacionalinė reguliavimo institucija būtų nepriklausoma nuo bet kokių reguliuojamuose sektoriuose veikiančių rinkos dalyvių, kad reguliavimo institucija turėtų galimybę savarankiškai priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais visiškai nepriklausomai nuo politinių organų ir visų viešųjų ar privačių interesų įtakos, kad ji turėtų galimybę savarankiškai vykdyti biudžetą, o jos valdymo organų narių skyrimo, atleidimo ir rotacijos sistema užtikrintų jos veiklos nepriklausomumą. Taip pat Direktyvos nustatė nacionalinių energetikos sektoriaus reguliavimo institucijų kompetencijai priskirtinų klausimų ratą, pareigą bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu bei įtvirtintino kitus svarbius reguliacinius klausimus.
4.	Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant Įstatymo projektą Atsižvelgiant į poreikį spręsti aukščiau išvardintas viešųjų infrastruktūrų reguliavimo problemas bei pareigą iki 2011 m. kovo 3 d. įgyvendinti Direktyvose keliamus reikalavimus nacionalinėms energetikos sektoriaus reguliavimo institucijoms, Lietuvoje buvo pradėta viešųjų infrastruktūrų reguliavimo sandaros pertvarka. Šios reformos esminiai aspektai yra išdėstyti Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje 2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 466 (Žin., 2010, Nr. 51-2494) (toliau – Koncepcija). Koncepcija numato, kad Lietuvos viešųjų infrastruktūrų reguliavimo institucinė sąranga būtų pertvarkoma Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija), Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija) reorganizuojant prijungimo prie Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) būdu, įsteigiant Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą (toliau – Tarnyba). Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Įstatymo projektu yra siekiama sudaryti teisinį pagrindą Tarnybos veiklai energetikos sektoriuje, t.y. Įstatymo projekte Tarnyba yra įtvirtinama kaip viena iš energetikos sektoriaus veiklos valdymo srities institucijų. Kartu Įstatymo projekte yra detalizuojamos Tarnybos funkcijos reguliuojant veiklą energetikos sektoriuje, įtvirtinamos Direktyvoje numatytos nacionalinių reguliavimo institucijų funkcijos. Papildomai Įstatymo projektu yra siekiama įtvirtinti bendrąsias leidimų, licencijų ir atestatų energetikos sektoriuje išdavimo sąlygas, skundų ir ginčų sprendimo tvarką, duomenų saugojimo pareigą ir kitus klausimus, kurie leistų sudaryti labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką bei užtikrintų, kad vartotojų teisės būtų ginamos vienodai ir vartotojams būtų aišku, kur kreiptis, kokios procedūros, kokie tikėtini veiksmai.
5.	Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Koncepcijos nuostatomis. Įstatymo projektas parengtas, vadovaujantis Direktyvų reikalavimais. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
6.	Status quo ir galimų alternatyvų vertinimas (pateikiamas apibendrintas alternatyvos aprašymas ir įvertinimas)
	Vertinimo aspektai	Teigiamas poveikis			Neigiamas poveikis
6.1.	Status quo: Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo redakcija (Žin., 2002, Nr. 56-2224) ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai įtvirtinta energetikos sektoriaus reguliavimo institucinę sandarą, numatant Komisiją kaip energetikos sektorių kontroliuojančią instituciją ir Inspekciją kaip instituciją, kuri atlieka valstybinę energetikos kontrolę.
	Atitinkamai sričiai (energetika)	Nenumatomas			Nepriėmus Įstatymo projekto, nebus sudarytas teisinis pagrindas įgyvendinti viešųjų infrastruktūrų nacionalinio reguliavimo institucinės sandaros pertvarką. Kartu išliks viešųjų infrastruktūrų reguliavimo problemos, pirmiausia tai, kad nevienodas požiūris į skirtingų, tačiau pagal panašius principus veikiančių sektorių reguliavimą gali iškreipti ekonomiką. Kartu, nepriėmus Įstatymo projekto, nebūtų įgyvendinti Direktyvose keliami reikalavimai nacionalinės reguliavimo institucijos funkcijų atžvilgiu, įskaitant tarptautinio bendradarbiavimo ir kitus klausimus.
	Ekonomikai	Nenumatomas			Nepriėmus Įstatymo projekto gali kilti rizika, kad reguliavimo sprendimai viename sektoriuje gali veikti kitus sektorius, o nevienodi sprendimai mažina investicinės aplinkos aiškumą ir stabilumą, tai savo ruožtu stabdo investicijas.
	Valstybės finansams	Nenumatomas			Nenumatomas
	Socialinei aplinkai	Nenumatomas			Nepriėmus Įstatymo projekto pagrindiniame energetikos sektoriaus įstatyme nebūtų įtvirtinta aiški ir detalizuota skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka, dėl ko energetikos sektoriaus dalyviai jaustų mažesnį jų teisių ir interesų apsaugos užtikrinimo lygį.
	Korupcijos mastui	Nenumatomas			Nacionalinės viešųjų infrastruktūrų reguliavimo institucinės sandaros pertvarka, kurios dalis yra Įstatymo projekto priėmimas, yra siekiama sustiprinti nacionalinio energetikos sektoriaus reguliatoriaus nepriklausomumą ir savarankiškumą priimant sprendimus, kas galiausiai sudarytų prielaidas korupcijos masto mažinimui. Atitinkamai, nepriėmus Įstatymo projekto šie tikslai nebūtų pasiekti.
6.2.	I alternatyva: Priimamas Įstatymo projektas
	Atitinkamai sričiai (energetika)			Bus sudarytas teisinis pagrindas viešųjų infrastruktūrų reguliavimo institucinės sandaros energetikos sektoriuje pertvarkai, kuri leis sukurti labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo energetikos srityje aplinką. Įgyvendinus reformą, centralizuotas infrastruktūrų sektoriaus reguliavimas leistų skirtingose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikyti tuos pačius reguliavimo principus ir metodus, drauge su turima patirtimi ir kompetencija, kas irgi leistų sparčiau siekti reguliavimo tikslų. Kartu bus pagrindinio energetikos sektoriaus įstatymo lygmeniu įtvirtinti bendrieji leidimų, licencijų, atestatų veiklai energetikos sektoriuje išdavimo reikalavimai bei veiklos sąlygos, kas suteiktų verslo subjektams teisinio aiškumo. Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su duomenų saugojimu, konsultacijomis ir bendradarbiavimu bei kitos nuostatos, leis įgyvendinti Direktyvose keliamus reikalavimus.		Nenumatomas
	Ekonomikai			Įgyvendinus viešųjų infrastruktūrų reguliavimo institucinę reformą, ko ir yra siekiama Įstatymo projektą, nebus iškraipomi investiciniai sprendimai - visos viešųjų paslaugų  pramonės šakos konkuruos dėl investicinio kapitalo, ir vienodas požiūris į skirtingų sektorių reguliavimą nesukels ekonominių ir investicinių iškraipymų; investicinė aplinka taps stabilesnė ir aiškesnė, nes reguliavimo sprendimai skirtinguose sektoriuose bus vertinami ir pagal poveikį kitiems sektoriams.		Nenumatomas
	Valstybės finansams			Infrastruktūrų reguliavimo sistemos ir priežiūros funkcijų  priskyrimas vienai institucijai  užtikrintų mažesnę finansinę reguliavimo institucijos išlaikymo naštą ir padėtų taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Kartu, efektyviau bus naudojami institucijų ištekliai - žmogiškieji (sukaupta kolektyvinė patirtis ir specialiųjų sričių kompetencija), materialiniai ir finansiniai (mažiau išteklių prireiks bendrosioms sritims), tuo sparčiau ir kompleksiškai pigiau bus siekiama užsibrėžtų tikslų. Sujungus institucijas, apie 10-15 procentų mažėtų valstybės tarnautojų, tai irgi padėtu taupyti.		Nenumatomas
	Socialinei aplinkai			Įstatymo projekte įtvirtinta detali skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka ir sąlygos sustiprins teisinio aiškumo laipsnį energetikos sektoriaus dalyviams jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atveju, dėl ko galiausiai stiprės pasitikėjimas valstybiniu energetikos sektoriaus valdymu.		Nenumatomas
	Korupcijos mastui		Nacionalinės viešųjų infrastruktūrų reguliavimo institucinės sandaros pertvarka, kurios dalis yra Įstatymo projekto priėmimas, yra siekiama sustiprinti nacionalinio energetikos sektoriaus reguliatoriaus nepriklausomumą ir savarankiškumą priimant sprendimus, kas galiausiai sudarytų prielaidas korupcijos masto mažinimui.			Nenumatomas
6.3	II alternatyva: Nenumatoma
7.	Siūloma alternatyva Energetikos ministerija siūlo pasirinkti I alternatyvą.
9.	Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo Energetikos ministerijos nuomone, atlikti išplėstinį poveikio vertinimą netikslinga. Įstatymo projekto bazinis vertinimas yra pakankamas įvertinti galimam poveikiui.
10.	Tolesni veiksmai Priėmus Įstatymo projektą, bus reikalinga parengti ir priimti įstatymo lydimuosius teisės aktus, įgyvendinančius įstatymo nuostatas.

Energetikos ministras                                                                                              Arvydas Sekmokas