Sprendimų projektų poveikio bazinio vertinimo pažyma

1.	Sprendimo projekto rengėjas – Užsienio reikalų ministerija
2.	Sprendimo projekto pavadinimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą su prašymu suteikti įgaliojimus T. Bliznikui ir pripažinti netekusio galios Respublikos Prezidento 2006 m. gruodžio 13 d. dekretą Nr. 1K-829 „Dėl įgaliojimų suteikimo A. Namavičiui“”.
3.	Problemos iškėlimas Sprendimo priėmimas yra būtina sąlyga Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tuniso Respublikos Vyriausybės susitarimui dėl investicijų skatinimo ir apsaugos parengti. Tarptautinių sutarčių rengimą ir sudarymą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad be nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų derėtis dėl tarptautinių sutarčių sudarymo gali tik Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, todėl Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjui T. Bliznikui turi būti suteikti įgaliojimai derėtis ir parafuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tuniso Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.
4.	Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą su prašymu suteikti įgaliojimus T. Bliznikui ir pripažinti netekusio galios Respublikos Prezidento 2006 m. gruodžio 13 d. dekretą Nr. 1K-829 „Dėl įgaliojimų suteikimo A. Namavičiui“”. reikalingas tam, kad T. Bliznikui Respublikos Prezidento dekretu būtų suteikti įgaliojimai derėtis ir parafuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tuniso Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Šie įgaliojimai yra būtini susitarimui dėl investicijų skatinimo ir apsaugos su Tuniso Respublikos Vyriausybe parengti.
5.	Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, ilgalaikiais ir vidutinės trukmės planavimo dokumentais, Europos Sąjungos teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tuniso Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos sudarymas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei ir atitinka Vyriausybės programos tikslus ekonominės diplomatijos srityje.
6.	Status quo ir galimų problemos sprendimo alternatyvų vertinimas (pateikiamas apibendrintas alternatyvos aprašymas ir įvertinimas): Šiuo metu investavimo Lietuvos Respublikoje bei Tuniso Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms nustato abiejų valstybių nacionaliniai teisės aktai. Alternatyva: siekti sureguliuoti investicijų skatinimo ir apsaugos klausimų teisinį reglamentavimą su Tuniso Respublika sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nuostatomis. Šiuo atveju būtina suteikti įgaliojimus deryboms.
	Vertinimo aspektai	Teigiamas poveikis	Neigiamas poveikis
6.1.	Status quo	Nenumatomas	Netiesioginis
	Atitinkamai sričiai (investicijoms)	Nenumatomas	Investuotojai tampa visiškai priklausomi nuo šalies, kurioje investuoja, nacionalinių teisės aktų, kurie bet kada gali būti pakeisti, nuostatų; jiems nesuteikiama teisė išspręsti ginčus su investavimo šalies vyriausybe ne jos jurisdikcijos institucijose. Tai neigiamai veikia potencialias ir esamas investicijas.
	Ekonomikai	Nenumatomas	Užsienio investicijų Lietuvoje stoka neigiamai veikia ekonomikos augimą.
	Valstybės finansams	Nenumatomas	Užsienio investicijų Lietuvoje stoka neigiamai veikia įplaukų į biudžetą augimą.
	Socialinei aplinkai	Nenumatomas	Mažesnės investicijos iš užsienio atitinkamai mažiau sukuria naujų darbo vietų.
6.2.	Alternatyva	Numatomas	Nenumatomas
	Atitinkamai sričiai (investicijoms)	Sudarius sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, tiek Lietuvos, tiek Tuniso ūkio subjektai būtų skatinami investuoti kitoje šalyje, jų investicijoms būtų suteiktos tarptautinės teisinės apsaugos garantijos. Tai teigiamai veiktų abipuses investicijas.	Nenumatomas
	Ekonomikai	Užsienio investicijos Lietuvoje prisidėtų prie ekonomikos augimo. Lietuvos investicijų į Tunisą grąža galėtų būti investuojama Lietuvoje.	Nenumatomas Lietuvos investicijos tunise neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, nes dalis iš investicijų gauto pelno grįžtų atgal į Lietuvą.
	Valstybės finansams	Didesnės užsienio investicijos Lietuvoje teigiamai atsilieptų biudžeto įplaukų augimui. Susitarimui vykdyti išlaidų iš valstybės biudžeto nereikės.	Nenumatomas
	Socialinei aplinkai	Darbo vietų skaičiaus didėjimas tiesiogiai proporcingas investicijų į šalies ekonomiką augimui.	Nenumatomas
7.	Siūloma Alternatyva - siekti sureguliuoti investicijų skatinimo ir apsaugos klausimų teisinį reglamentavimą su Tunisu tarptautine sutartimi. Suteikti T. Bliznikui įgaliojimus derėtis bei parafuoti šį susitarimą.
8.	Kita svarbi informacija  - nėra.
9.	Motyvuotas pasiūlymas dėl išplėstinio vertinimo tikslingumo – išplėstinis vertinimas nebūtinas.
10.	Tolesni veiksmai