LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955  2010-07-		Nr.
Į	2010-04-14 2010-06-03		Nr. 2-1786(17-1) Nr. 2-2806(17-1)

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai

 
 
 
DĖL VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO

         Teisingumo ministerija išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Duomenų apie elektroninių ryšių įvykius viešuosiuose ryšių tinkluose teikimo Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą, teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

 Dėl numatomo teisinio reguliavimo priemonių

        1. Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Vyriausybė, vadovaudamasi bendraisiais duomenų tvarkymo principais, nustatytais Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, nustato duomenų, nurodytų šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga institucija to pareikalauja“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė Aprašo projekto 1 punktą konkretizuoti ir nurodyti, kad Aprašas nustato, pvz., Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų teikimo sąlygas ir tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas saugomų duomenų nedelsiamas ir saugus perdavimas, kai kompetentinga institucija to pareikalauja.
         2. Aprašo projekte būtina nustatyti, kokiais tikslais viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai teikia kompetentingoms institucijoms duomenis, nurodytus Elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, todėl siūlytina Aprašo projektą tikslinti. Manytina, kad duomenys galėtų būti prieinami (teikiami) tik Elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, t.y. tik sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais. Iš Aprašo projekto neaišku, kokiais atvejais, kokioms sąlygoms esant, kada teikiami duomenys, kada Lietuvos Respublikos prokuratūrai ir kitoms kompetentingoms institucijoms atsiranda teisė prašyti teikėjo saugomų duomenų, pvz., atliekant ikiteisminį tyrimą, atskleidžiant rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, pradėjus operatyvinį tyrimą dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, baudžiamajame procese, atliekant operatyvinį tyrimą, institucijai, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus ir (ar) labai sunkaus nusikaltimo, prokuratūros įstaigai vykdant funkcijas ar kt. Iš Aprašo projekto neaišku, kokio masto duomenų būtų reikalaujama, pvz., ar visų saugomų duomenų, ar tik tam tikros kategorijos, ar tik tam tikros kategorijos konkrečių duomenų, ir į ką atsižvelgiant tas mastas būtų nustatomas.
              3. Siūlome suvienodinti Aprašo projekto sąvokas „fizinė/informacinė sauga“ ir „fizinė/informacinė apsauga“.

              4. Neaišku, kas yra  „vadovautis aprašu pagal kompetenciją“ (Aprašo projekto 2 punktas).

              5. Operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos yra Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau iš Aprašo projekto 3 punkte įtvirtintos sąvokos „kompetentingos institucijos“ apibrėžimo nėra aišku, kurioms iš minėtų institucijų būtų iš tikrųjų reikalingi duomenys, nurodyti Elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais. Aprašo projekto 3 punkte vartojama sąvoka „operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos“ Aprašo projekto kontekste, susijusiame tik su sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais, jų tyrimu, manytina, kad yra per plati, todėl siūlytina operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų sąrašą  konkretizuoti.
              Be to, svarstytina, ar nereikėtų konkretizuoti sąvokos „ikiteisminio tyrimo įstaigos“, nes kompetentingomis institucijomis gali būti tik ikiteisminius tyrimus dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atliekančios institucijos, tačiau ne visos ikiteisminio tyrimo įstaigos gali atlikti ikiteisminius tyrimus dėl šių nusikaltimų.
             6. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkretizuoti, ar užklausa yra dokumentas (Aprašo projekto 3 punkto 5 pastraipa). Taip pat siūlytina Aprašo projekte nurodyti, kas pasirašo kompetentingos institucijos užklausą, nes neaišku, kas atsako už užklausos turinį ir jos teisėtumą. Taip pat nurodytina, kas pasirašo viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo atsakymą į užklausą (Aprašo projekto 11 punktas). Siūlytina Aprašo projekte nurodyti, kas pasirašo Aprašo projekto III. skyriuje nurodytus raštus. Kyla klausimas, ar, teikiant duomenis raštu, užklausoms ir atsakymams į jas, jų turiniui ir teisėtumui bei pagrįstumui būtų taikomi analogiški reikalavimai kaip duomenų teikimo elektroniniu būdu atveju?
              7. Aprašo projekto 3 punkte pateiktame „Ryšio kanalų“ sąvokos apibrėžime žodis „elektrinius“ keistinas  žodžiu „elektroninius“.
              8. Pastebėtina, kad tokio duomens, kuris nurodytas Aprašo projekto 5.2 punkto nuostatoje (viešojo ryšių tinklo galinio įrenginio identifikacinis duomuo), Elektroninių ryšių įstatymo 1 priede nėra, todėl minėtą nuostatą reikėtų suderinti su Elektroninių ryšių įstatymo 1 priede vartojamomis sąvokomis.
              9. Iš Aprašo projekto nėra aišku, kas turima omenyje vartojant sąvoką „susijusių elektroninių ryšių įvykių duomenis“ (Aprašo projekto 5.3 punktas). 
              10. Nėra aiški sąvoka „numatytos darbo vietos“ (Aprašo projekto 6.1 punktas). 
              11. Siūlytina nustatyti „užklausos kriterijus“  (Aprašo projekto 6.4 punktas).
              12. Nėra aišku, kas turima omenyje vartojant sąvoką „unifikuotas formatas“ ir „automatizuoto elektroninių ryšių įvykių duomenų tvarkymo įrangos naudotojas“  (Aprašo projekto 6.5 punktas).
              13. Manytina, kad Aprašo projekte reikėtų nustatyti tvarką,  kas,  kokiais atvejais ir kokiu tikslu turėtų galimybę patikrinti duomenų bazės įrašus (Aprašo projekto 6.6 punktas). 
              14. Nėra aiški Aprašo projekto 7.1 punkte vartojama sąvoka „informacijos apsikeitimo techninės sąveikos protokolas“.
              15. Neaiški Aprašo projekto 9.1 punkte vartojama sąvoka „įrangos sąsajų priemonių vieta“.
              16. Nėra aiški  sąvoka „automatizuoto elektroninių ryšių įvykių duomenų tvarkymo galinė įranga“ (Aprašo projekto 10.2 punktas).
              17.  Nėra aišku, kaip pasireiškia „suderinimas su užklausą pateikusią institucija“ (Aprašo projekto 12 punktas).
              18. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pranešimo apie savo tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai tvarkos nustatymas yra ne šio Aprašo, bet Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausybės nutarimo (Vyriausybės nutarimu tvirtinamo aprašo) reguliavimo dalykas, manytina, kad Aprašo projekto 13 punktas yra perteklinis. Be to, neaišku, ką reiškia įpareigojimas duomenų saugotojui pranešti, koks paslaugų teikėjas šiuos duomenis saugo.
               19. Abejotinas Aprašo projekto 14 punktas, nes pagal Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio 4 dalį duomenų, nurodytų šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje, teikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. Duomenų teikimo sąlygos, tvarka ir teikiamų elektroninių ryšių duomenų apimtis turi būti reglamentuota Apraše, o ne elektroninių ryšių įvykių duomenų teikimo sutartyse, jeigu Elektroninių ryšių įstatyme nėra įstatyminio pagrindo tokioms sutartims. Be to, neaiškus yra minėto punkto santykis su Aprašo projekto 11 punkte numatytu teisiniu reguliavimu.
 Dėl teisės akto teisės technikos
             1. Siūlytina Tvarkos aprašo 1 punkte vietoje žodžio „straipsnyje“ įrašyti žodžius „straipsnio 2 dalyje“.
             2.  Pastebėtina, kad Aprašo projekte apibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
             3. Aprašo projekto 1 punkte iš oficialaus įstatymo paskelbimo šaltinių sąrašo išbrauktina nuoroda: „2008, Nr. 137-5383“.
             4. Svarstytina, ar Elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalies, 68 straipsnio 4 dalies ir 77 straipsnio santykis nėra toks, kad būtų galima teigti, kad šiuo Aprašu įgyvendinamas ir minėto įstatymo 77 straipsnis.
 Dėl numatomo teisinio reguliavimo tikslo pastabų ir galimų pasekmių pastabų nėra.
 
 

Teisingumo viceministras                                                                                       Tomas Vaitkevičius

Agata Stakun, (8 5) 266 2947, el.p. [email protected] Originalas nebus siunčiamas

Andrius Petukauskas, (8 5) 266 2953, el.p. [email protected]