AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pašto įstatymo 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13, 14, 15, 16 IR 17 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO ProjektO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.
Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 13, 14, 15, 16 ir 17 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 800 punktą „Parengti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir atitinkamų teisės aktų projektus, siekiant numatyti tinkamas ir proporcingas poveikio priemones pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams, kurie nesilaiko jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų“ ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2007–2010 metų strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 372 (Žin., 2007, Nr. 46-1742), 1.2.2 priemonę „parengti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – numatyti tinkamas ir proporcingas poveikio priemones pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjams, kurie nesilaiko pašto ir (ar) pasiuntinių veiklą reglamentuojančių teisės aktų“. Projekto rengimą taip pat paskatino būtinybė ir praktinis poreikis patikslinti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2004, Nr. 60-2125) (toliau – Pašto įstatymas) nuostatas, kurias keičiant būtina pakeisti ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) (toliau – Kodeksas) atitinkamus straipsnius.
Kodekse numatytų administracinių nuobaudų taikymas įmonės, įstaigos, organizacijos vadovui už pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą neturi didelio teigiamo poveikio rinkai, t. y. neužkerta kelio tolesniems teisės pažeidimams, neskatina asmenų laikytis teisės aktų reikalavimų. Taigi, Kodekso taikymas, kaip rodo praktika, neduoda efektyvių rezultatų ir jame numatytos administracinės nuobaudos nėra efektyvios kovojant su pažeidimais pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų rinkoje. Be to, Kodeksas leidžia traukti administracinėn atsakomybėn tik fizinius asmenis (įmonės, įstaigos, organizacijos vadovus), todėl nėra įmanoma patraukti atsakomybėn juridinių asmenų, kurie paprastai pažeidžia pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
2. Projekto tikslai ir uždaviniai.
Pagrindinis Projekto tikslas – papildyti Pašto įstatymą naujais 13, 14, 15, 16 ir 17 straipsniais, reglamentuojančiais specifinių poveikio priemonių taikymo pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjams, nesilaikantiems pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, procedūras. Siūloma Projekte nustatyti, kad tam tikroje rinkoje, t.y. pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų rinkoje, veikiantiems asmenims būtų taikomos specifinės poveikio priemonės (baudos, laikinas veiklos uždraudimas), priklausomai nuo asmenų padaryto pažeidimo pobūdžio, kurios būtų tinkamos ir proporcingos poveikio priemonės už pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Šiuo metu galiojančiame Pašto įstatyme nėra nustatyta detali jo laikymosi priežiūros procedūra, taip pat nėra numatytos specifinės poveikio priemonės pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjams, kurie nesilaiko pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o asmenims, nesilaikantiems minėtų teisės aktų reikalavimų, taikoma administracinė atsakomybė Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma Pašto įstatyme nustatyti, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų rinkoje veikiantiems asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams) būtų taikomos specifinės poveikio priemonės (baudos, laikinas veiklos uždraudimas), priklausomai nuo asmenų padaryto pažeidimo pobūdžio, kurios būtų efektyvios, tinkamos ir proporcingos poveikio priemonės už pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Dėl to Projekto 2 straipsnyje siūloma papildyti Pašto įstatymą 13 straipsniu, nustatančiu detalią Pašto įstatymo pažeidimų nustatymo procedūrą, t.y. Pašto įstatyme bus aprašyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) veiksmai nustačius, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas nesilaiko teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Todėl Projekto siūlomame Pašto įstatymo papildyme 14 straipsniu (14 straipsnio 3 ir 4 dalys) taip pat numatyta galimybė esant Pašto įstatymo 9 straipsnio reikalavimų pažeidimui taikyti prevencinę poveikio priemonę, uždraudžiančią pašto paslaugų teikėjui (tiek fiziniam, teik juridiniam asmeniui) teikti pašto paslaugas iki 1 arba iki 3 metų, t.y. siekiama neleisti asmeniui kurį laiką ateityje daryti tų pažeidimų, už kuriuos jis jau buvo nubaustas. Laikino veiklos uždraudimo paskirtis yra ne tik – ir ne tiek – nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs veiklos vykdymo sąlygas, yra pašalinamas (tam tikram laikui) iš atitinkamos rinkos, siekiant užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; o pašalinamas iš rinkos jis yra dėl to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė teisės reikalavimų; laikoma, kad jeigu tokiam ūkio subjektui ir toliau būtų leidžiama būti atitinkamos rinkos dalyviu, kiltų grėsmė, kad konkurencija toje rinkoje bus nesąžininga, taip pat kiltų grėsmė naudotojų ir kitų asmenų teisėms, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Būtent dėl to, kad siekiama apsaugoti, apginti šias konstitucines vertybes bei viešąjį interesą, yra apribojamos minėto teisės pažeidėjo – ūkio subjekto nuosavybės teisė ir ūkinės veiklos laisvė, kurios, kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nėra absoliučios. Todėl yra suprantama ir pagrįsta tai, kad valstybė imasi priemonių, taip pat ir įstatymuose numatydama atitinkamas uždraudimo sankcijas, kad atitinkama rinka būtų apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie, būdami toje rinkoje, veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms.
Pašto įstatymą siekiama papildyti straipsniais, reglamentuojančiais ekonominių sankcijų skyrimo pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjams, nesilaikantiems pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, procedūras, ekonominių sankcijų dydžio ribas už konkrečius teisės aktų pažeidimus. Kadangi administracinės nuobaudos, numatytos Kodekse, yra nepakankamos ir neefektyvios kovojant su pažeidimais pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų rinkoje, papildžius Pašto įstatymą naujais straipsniais bus sudaryta galimybė taikyti specifines poveikio priemones, t.y. ekonomines sankcijas, už Pašto įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklą, pažeidimus suteikiant galimybę atsakomybėn traukti ir juridinį asmenį. Ekonominėmis sankcijomis (baudomis) siekiama atlyginti valstybei ir jos ūkiui padarytą žalą, todėl jos yra nukreiptos į pažeidėjo neteisėta veikla gautas pajamas ir būtų taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ekonominės sankcijos (baudos) dydis būtų apskaičiuojamas, atsižvelgiant ir įvertinant pažeidimo padarymo aplinkybes (pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno pažeidėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padarė keli asmenys, ir kitas aplinkybes), ir taikant tam tikrą procentinį dydį (iki 3 % arba iki 5 %) nuo pažeidėjo bendrųjų metinių pajamų dydžio iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklos.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų Projekto teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Projektas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Siūlomos Projekto nuostatos pagerins konkurencinę aplinką rinkoje, kadangi pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjams, nesilaikantiems teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo, galės būti pritaikytos ekonominės sankcijos. Šios priemonės, manome, turės didelį prevencinį poveikį ir užkirs kelią šiuo metu daromiems pažeidimams.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
9. Įstatymo projekto atitikimas Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų, bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte naujų terminų nenumatoma.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Kartu su Projektu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1543 straipsnio pakeitimo ir 1544, 1545, 1546, 1547, 1548, 1549, 15410 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Rengiant Projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Projekto rengimą koordinavo Susisiekimo ministerija. Tiesioginė projekto rengėja –
l. e. Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento (direktorė L. Rainienė, tel. 2105624, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus vedėjo pareigas M. Lavrinavičiūtė (tel. 2105694, el. p. [email protected]).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
Reikšminiai Projekto žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ekonominė sankcija“, „pašto paslaugų teikėjas“, „pasiuntinių paslaugų teikėjas“.