LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 123, 1241, 126, 1302, 131, 134, 145, 2321, 237, 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1332 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61, 271 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123, 1241, 126, 1302, 131, 134, 145, 2321, 237, 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 1332 straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymų projektai) parengti siekiant pagerinti eismo saugos situaciją keliuose, sumažinti sužeistųjų ir žuvusiųjų keliuose skaičių. Įstatymų projektais taip pat siekiama įgyvendinti 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2, 6 , 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo (Žin., 2013, Nr. 68-3401) nuostatas ir eismo saugos užtikrinimu besirūpinančių organizacijų rekomendacijas. Siekiant užtikrinti didesnę automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių apsaugą, siūloma nustatyti ir sugriežtinti administracinę atsakomybę už teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių transporto priemonių važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, taip pat krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė, arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, pažeidimus.
Pirminis įstatymų projektų siūlytojas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3-68 sudaryta darbo grupė. Tiesioginis rengėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
2. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymų projektų tikslas – pagerinti eismo saugos situaciją keliuose, sumažinti kelių eismo įvykių, kuriuose nukenčia ir žūsta žmonės, skaičių.
Įstatymų projektų uždaviniai – numatyti administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), reikalavimų, reglamentuojančių vaikų vežimą motorinėmis transporto priemonėmis, nevykdymą, numatyti 0 promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje tam tikroms eismo dalyvių grupėms, sugriežtinti atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui ar nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją ir už pažeidimus, kuriuos padaro mopedų ir keturračių vairuotojai, numatyti atsakomybę už padangų naudojimo tvarkos pažeidimus.
Siekiant užtikrinti didesnę automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių apsaugą, siūloma sugriežtinti atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir nustatyti administracinę atsakomybę didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių teikėjams ir krovinius pakrovusiems asmenims, jei krovinys bus vežamas kelių transporto priemone, kuri neturi leidimo. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti ir šių administracinių teisės pažeidimų bylų priskirtinumą.
Taip pat siekiama suteikti teisę Teritorinei muitinei nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) (toliau – ATPK) 145 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Siūloma suteikti teisę Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Transporto inspekcija) pareigūnams nagrinėti ATPK 123 straipsnio pirmojoje dalyje, 145 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Pagal ATPK 2591 straipsnio antrąją dalį Teritorinės muitinės ir Transporto inspekcijos pareigūnai turės teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už pažeidimus, numatytus išvardintuose ATPK straipsniuose.
Siūloma tikslinti ATPK 1302 straipsnio nuostatas ir griežtinti atsakomybę už pavojingą ar chuliganišką vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmenims buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas“ 3 ir 4 dalyse numatytus pažeidimus ir už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Siūloma ATPK numatyti administracinę atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto draudimo fiziniams asmenims vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, nesilaikymą.
Siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) pateiktą sąvoką „papildomas vairuotojo mokymas“.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai
2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo griežtesni KET reikalavimai, reglamentuojantys vaikų vežimą motorinėmis transporto priemonėmis. Šiuo metu ATPK nenumatyta atsakomybės už vaikų vežimo tvarkos pažeidimus.
2014 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta sąvoka „neblaivumas“, kuri apibrėžiama kaip „nuo etilo alkoholio apsvaigusio asmens būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taip pat transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra 0,2 promilės.“ Šiuo metu ATPK mažesnė nei 0,4 promilės etilo alkoholio koncentracija yra numatyta tik pradedantiesiems ir transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairuotojams.
Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į kitų Europos valstybių reglamentavimą ir eismo sauga besirūpinančių organizacijų rekomendacijas, siūlo pradedantiesiems vairuotojams ir transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairuotojams numatyti 0 promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Atsižvelgiant į nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, o taip pat Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 7 d. išvadoje dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-942(2) ir Nr. XIIP-943(2) pateiktą pastabą, tikslinga 0 promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje numatyti ir taksi automobilių, motociklų vairuotojams ir pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojams.
Šiuo metu ATPK numato švelnesnes sankcijas mopedų, keturračių vairuotojams nei automobilių vairuotojams už tuos pačius padarytus administracinius pažeidimus (vairavimas esant neblaiviems, neturint teisės vairuoti ar eismo įvykio sukėlimas). Mūsų nuomone, toks atsakomybės diferencijavimas saugaus eismo požiūriu nepriimtinas, nes mopedų, keturračių vairuotojų padaryti pažeidimai kelia tokia pat grėsmę eismo saugai kaip ir automobilių vairuotojų padaryti pažeidimai.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą už KET nustatytos padangų naudojimo tvarkos pažeidimus ATPK nėra numatyta atskiros sankcijos, o taikoma bendra nuobauda už kitus pažeidimus, t. y. įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 40 litų. Atsižvelgiant į tai, kad padangų pasirinkimas turi didelę įtaka eismo saugumui, tikslinga griežtinti atsakomybę už KET nustatytos padangų naudojimo tvarkos pažeidimus.
Šiuo metu taikomos sankcijos už administracinės teisės pažeidimus, turinčius įtakos eismo saugumo užtikrinimui (važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą) yra per švelnios ir turėtų būti griežtinamos.
Administracinė atsakomybė už didžiagabaričių ar sunkiasvorių krovinių vežimą be leidimo yra numatyta vairuotojui ir įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Nustatyta administracinė atsakomybė tik už tai, kad vežama be leidimo, tačiau sankcijos dydis nepriklauso nuo viršytos leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) didžiausiosios leidžiamosios masės. Taip pat pasitaiko atvejų, kai krovinio teikėjas, būdamas suinteresuotas į transporto priemonę pakrauti daugiau, kad būtų sumažinti krovinio vežimo kaštai, nežinant vežėjui į krovininę kelių transporto priemonę pakrauna daugiau, nei leistina. Administracinė atsakomybė nenustatyta už krovinių teikimą ir pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad yra gautas leidimas vežti tokius krovinius. Būtina Teritorinei muitinei suteikti teisę taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 145 straipsnio ketvirtąją ir penktąją dalis, o ATPK 2321 straipsnyje suteikti teisę Transporto inspekcijai taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 145 straipsnio ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis.
Šiuo metu nustatyta, kad Transporto inspekcija ir Teritorinė muitinė nagrinėja važiavimo be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė, taip pat važiavimo be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, administracinių teisės pažeidimų bylas.
Transporto inspekcijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestą transporto priemonių techninės būklės kontrolę, nuolat nustato pažeidimų, kai vairuojamos neįregistruotos transporto priemonės, kurių privalomoji techninė apžiūra neatlikta ar kurios turi gedimų, dėl kurių KET draudžia važiuoti. Tačiau nustatę šiuos pažeidimus Transporto inspekcijos pareigūnai negali taikyti administracinių nuobaudų, kadangi jiems nėra suteikta teisės už ATPK 123 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti šias bylas.
Pagal teismo praktiką asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 ir 129 straipsniuose numatytus pažeidimus, pakartotinai padaręs analogišką teisės pažeidimą, už tai gali būti baudžiamas pagal ATPK 1302 straipsnį tik nustačius jo neblaivumą. Tai žinodami, vairuotojai atsisako tikrintis ir taip išvengia transporto priemonės konfiskavimo (jie baudžiami ne pagal ATPK 1302 straipsnį, o pagal ATPK 126 straipsnio 4 arba 5 dalį).
Šiuo metu nėra numatytos administracinės atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto draudimo fiziniams asmenims vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose nesilaikymą.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Numatyta atsakomybe už vaikų vežimo motorinėmis transporto priemonėmis tvarkos pažeidimus tikimasi užtikrinti vaikų saugumą ir sumažinti eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų skaičių.
Susisiekimo ministerijos nuomone, 0 promilių leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymas pradedantiesiems vairuotojams, taip pat transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairuotojams yra tinkama priemonė, siekiant sumažinti eismo įvykių, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai, skaičių, juose nukentėjusių eismo dalyvių skaičių ir ypač veiksminga priemonė formuojant pradedančiųjų vairuotojų įpročius, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami.
Rizika, kad dėl nepakankamos vairuotojo patirties ir atitinkamų įgūdžių stokos gali kilti eismo įvykis, neturėtų būti papildomai didinama sudaryta galimybe sėsti prie vairo pavartojus tam tikrą kiekį alkoholio. Pradedantysis vairuotojas, kuriam teisės aktuose nustatyta 0 promilių alkoholio koncentracija kraujyje, įgijęs vairavimo patirties, labiau susipažinęs su eismo ypatumais, atsiradus supratimui apie alkoholio keliamą pavojų ir atsakomybės jausmui dėl kitų eismo dalyvių saugumo ir pasikeitęs 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į galiojantį 10 metų, vengs neblaivus sėsti prie vairo. Reglamentuojant alkoholio kiekio kraujyje ribą pradedantiesiems vairuotojams, paprastai tokia pat riba taikoma ir komercinių transporto priemonių vairuotojams. Keleivių, krovinių ar pavojingųjų krovinių vežimas yra ypač atsakinga veikla, todėl tam tikro kiekio alkoholio vartojimas vykdant šią veiklą neturėtų būti toleruojamas.
Per pastaruosius ketverius metus (2009–2012 m.) Lietuvoje pėsčiųjų perėjose žuvo 65 pėstieji, buvo sužeisti net 1582 pėstieji. Atsižvelgdami į tai, kad pėsčiųjų perėjose nukenčia itin daug pėsčiųjų, siūlome sugriežtinti atsakomybę ir vairuotojams, kurie pažeidžia KET pėsčiųjų atžvilgiu, ir pėstiesiems, kurie pažeidžia ėjimo per kelio važiuojamąją dalį tvarką.
Siūlome griežtinti atsakomybę vairuotojams, nepaisantiems nustatytos padangų naudojimo tvarkos. Vasarinių padangų naudojimas žiemą kelia tiesioginę grėsmę eismo saugai.
Griežtesnėmis nuobaudomis už padarytus administracinius teisės pažeidimus siekiama sumažinti mopedų ir keturračių avaringumą.
Nustatyta administracinė atsakomybė už krovinių teikimą ir pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad yra gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtikrins didesnę automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių apsaugą. Tai lems mažesnes kelių priežiūros sąnaudas.
Siūloma suteikti teisę Teritorinei muitinei nagrinėti ATPK 145 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, o Transporto inspekcijos pareigūnams – ATPK 123 straipsnio pirmojoje dalyje, 145 straipsnio ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Pagal ATPK 2591 straipsnio antrąją dalį Teritorinės muitinės ir Transporto inspekcijos pareigūnai turės teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už pažeidimus, numatytus išvardintuose ATPK straipsniuose.
Siūloma tikslinti ATPK 1302 straipsnio nuostatas ir griežtinti atsakomybę už pakartotinį pavojingą ar chuliganišką vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Tikslinga ATPK numatyti administracinę atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto draudimo fiziniams asmenims vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose nesilaikymą.
Siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) pateiktą sąvoką „papildomas vairuotojo mokymas“.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus įstatymų projektus turėtų sumažėti eismo įvykių, kurių metu nesunkiai ar sunkiai sutrikdoma sveikata, žūsta žmonės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus
Įstatymų projektai susiję su šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548), Kelių eismo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.
Priėmus teikiamus įstatymų projektus, reikės keisti Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3-363 (Žin., 2013, Nr. 70-3543), nuostatas.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektuose tikslinamų sąvokų apibrėžtys bus įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymus įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti nereikės rengti įstatymų lydimųjų aktų.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Papildomų biudžeto lėšų įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 3-68 sudaryta darbo grupė (pirmininkas – susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius). Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (direktorius Gražvydas Jakubauskas, tel. 239 3867, el. p. grazvydas.jakubauskas@sumin.lt) Saugaus eismo skyrius (vedėjas Vidmantas Pumputis, tel. 239 3890, el. p. [email protected]) ir Kelių transporto skyrius (vedėjas Jaunius Jasiūnas, tel. 239 3956, el. p. [email protected]). Tiesioginiai rengėjai – Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Karnilavičius (tel. 239 3874, el. p. [email protected]) ir Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Žvinklis (tel. 239 3928, el. p. [email protected]).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Neblaivumas“, „Kelių eismo taisyklių pažeidimas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.