LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 510, 602, 644, 646, 661, 703, 704, 706, 707, 708, 713, 717, 719, 722, 724 ir 746 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 602, 644, 646, 661, 703, 704, 706, 707, 708, 713, 717, 719, 722, 724 ir 746 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra parengtas įvertinus vykdymo procese kylančias praktines problemas, susijusias su vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugos įgyvendinimu ir elektroninių varžytynių vykdymu.
Vykdymo proceso dalyvis, nesutinkantis su antstolio atliekamais procesiniais vykdymo veiksmais, turi teisę paduoti skundą antstoliui, kuris privalo skundą išnagrinėti per penkias darbo dienas. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas su vykdomąja byla perduodamas teismui. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, su antstolio atliekamais veiksmais nesutinkantis asmuo iš esmės neturi teisės į teisminę gynybą tais atvejais, kai antstolis nepatenkina jo skundo, tačiau neperduoda jo nagrinėti teismui arba gauto skundo apskritai neišnagrinėja.
Praktikoje gana dažni atvejai, kai sprendimą įvykdęs skolininkas apie tai neinformuoja antstolio. Apie sprendimo įvykdymą nežinantis antstolis tęsia pradėtus vykdymo veiksmus, patiria su tuo susijusias materialines ir laiko sąnaudas, o dėl taikomų priverstinio vykdymo priemonių neretai gali būti pažeidžiami ir paties skolininko interesai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas nesiunčiamas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinus hipotekos reformą, nuo 2012 m. liepos 1 d. buvo panaikintas hipotekos teisėjo institutas, ši CPK 661 straipsnio 2 dalies nuostata yra nebeaktuali.
Įstatymo projekto parengimą taip pat paskatino praktinės problemos, susijusios su varžytynių vykdymu elektroniniu būdu. Varžytynių perkėlimo į elektroninę erdvę pagrindiniai tikslai buvo varžytynių procesą padaryti skaidrų, visiems prieinamą, taip pat užtikrinti galimybę varžytynėse turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą. Analizuojant elektroninių varžytynių vykdymo praktiką buvo pastebėta, kad dalis minėtų tikslų nėra pasiekti, pvz., vadovaujantis CPK 706 straipsnio 1 dalimi, varžytynės, atsižvelgiant į parduodamo turto rūšį ir kainą, paskelbiamos prieš ne mažiau, kaip 10, 20 ar 30 dienų iki jų pradžios, tačiau šis laikotarpis atlieka tik varžytynių išviešinimo funkciją, o pats varžymasis vyksta tik 7 dienas ir dėl to varžytynių dalyviai turi gana ribotas galimybes aktyviai dalyvauti varžytynėse. Taip pat buvo pastebėtas neigiamas faktas, kad visos varžytynės baigiasi tuo pačiu metu – atitinkamos dienos 15 val. 00 min. ir besivaržantys varžytynių dalyviai baigiantis varžytynėms dažnai nebespėja padidinti kainos, o tais atvejais, kai tas pats varžytynių dalyvis nori dalyvauti keliose tą pačią dieną besibaigiančiose varžytynėse, aktyviai dalyvauti varžytynėse apskritai negali dėl to, kad visos varžytynės baigiasi tuo pačiu metu. Dėl šių priežasčių turtas parduodamas už mažesnę kainą, nei ta, kurią potencialūs varžytynių dalyviai galėtų pasiūlyti, jeigu būtų sukurtas lankstus ir patogus varžytynių dalyviams varžytynių procesas.
Analizuojant varžytynių statistiką taip pat pastebėta, kad tais atvejais, kai varžytynės įvyksta, turtas dažniausiai parduodamas už didesnę kainą, nei privalomas pirmas kainos pakėlimas 3, 4 ar 5 procentais. Atsižvelgiant į tai, kad privalomas pirmas kainos pakėlimas 3, 4 ar 5 procentais yra gana ženklus, varžytynių dalyviai vengia siūlyti kainas, kai parduodamas mažiau patrauklus turtas.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymo projektą dar reikėtų sukurti, išbandyti ir įdiegti varžytynių informacinės sistemos pakeitimus, kas pareikalautų papildomų laiko sąnaudų, yra ypač aktualus Įstatymo projekto priėmimas skubos tvarka.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Teikiamo Įstatymo projekto tikslai:
1) užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisę į teisminę gynybą;
2) elektroninių varžytynių procesą padaryti efektyvesnį ir patogesnį varžytynių dalyviams, taip pat sukurti prielaidas vykstančias varžytynes tęsti tol, kol varžytynių dalyviai didina kainą, tuo užtikrinant turto pardavimą už didžiausią kainą.
3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis skundą išnagrinėja per penkias darbo dienas, jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas su vykdomąja byla perduodamas teismui, tačiau nėra nustatyta, kaip skundą paduodantis asmuo galėtų ginti savo teises tais atvejais, kai antstolis skundo netenkina, bet jo neperduoda teismui ar skundo apskritai neišnagrinėja.CPK 644 straipsnyje, nustatančiame skolininko pareigas, nėra nurodyta, kad skolininkas privalo informuoti antstolį apie sprendimo įvykdymą.CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas šį prašymą privalo nagrinėti posėdyje, t. y. teismui nėra suteikiama teisė spręsti rašytinio proceso tvarka, ar posėdyje nagrinėti prašymą, o prašymų nagrinėjimas išimtinai tik teismo posėdyje nepagrįstai apsunkina teismo darbą ir brangina procesą.CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo.
CPK 706 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie varžytynes antstolis paskelbia:
1) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų;
2) ne vėliau kaip likus dvidešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamo kilnojamojo turto vertė yra nuo dešimties tūkstančių iki šimto tūkstančių litų;
3) ne vėliau kaip likus dešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamo kilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų.
Paskelbus varžytynes, CPK 706 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiko tarpą suinteresuoti asmenys varžytynių informacinėje sistemoje gali tik peržiūrėti informaciją apie parduodamą turtą ir antstolio nustatyta tvarka jį apžiūrėti, tuo tarpu pačios varžytynės, vadovaujantis CPK 713 straipsnio 3 dalimi, vyksta tik septynias dienas. Varžytynės baigiasi konkrečiai nustatytu laiku, todėl dažni atvejai, kai artėjant varžytynių pabaigai besivaržantys varžytynių dalyviai nespėja pasiūlyti didesnės kainos, nes varžytynės pasibaigia ir dėl to nepasiekiamas pagrindinis varžytynių tikslas – turtą parduoti už didžiausią kainą.
CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra mažesnė negu penkiasdešimt tūkstančių litų, ne mažiau kaip 4 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip 3 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų.
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siekiama:
1) CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad visais atvejais, kai per penkias darbo dienas antstolis nepatenkina skundo, skundas su vykdomąja byla būtų perduodamas teismui nepriklausomai nuo to, ar antstolis yra priėmęs patvarkymą dėl skundo.
Taip pat numatoma panaikinti šiame straipsnyje nustatytą antstolio teisę spręsti dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, kadangi terminų atnaujinimo klausimo sprendimas ir su tuo susijusių aplinkybių nagrinėjimas yra išimtinė teismo prerogatyva.
2) CPK 644 straipsnyje nustatyti skolininkui pareigą nedelsiant informuoti antstolį apie sprendimo įvykdymą.
3) CPK 646 straipsnio 3 dalyje suteikti teismui teisę, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, spręsti kokia tvarka (rašytinio proceso, ar teismo posėdyje) bus nagrinėjamas prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.
4) pakeisti CPK 707 straipsnio 2 dalyje, 708 ir 713 straipsniuose nustatytą varžytynių paskelbimo ir vykdymo tvarką nustatant, kad varžytynės vyksta nuo jų paskelbimo momento, tuo užtikrinant varžytynių dalyviams galimybę varžytis ne mažiau, kaip dvidešimt dienų, vietoje šiuo metu nustatytų septynių. Taip pat numatoma, kad varžytynės baigsis tą pačią valandą ir minutę, kurią jos buvo paskelbtos, o tais atvejais, jeigu iki varžytynių pabaigos yra gautas nors vienas kainos pasiūlymas, varžytynės būtų pratęsiamos papildomam penkių minučių terminui (varžytynės vėliau taip pat pratęsiamos penkių minučių terminui po kiekvieno pratęstų varžytynių metu gauto naujo kainos pasiūlymo). Toks teisinis reguliavimas leistų tęsti varžytynes tol, kol varžytynių dalyviai siūlo kainą ir užtikrintų galimybę turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą, bet neužvilkintų varžytynių proceso. Varžytynių pabaigos laiką išdėsčius visos darbo dienos metu, varžytynių dalyviams būtų patogiau dalyvauti keliose tą pačią dieną besibaigiančiose varžytynėse.
CPK 713 straipsnis taip pat papildomas nuostatomis, detalizuojančiomis kainos kėlimo procesą ir varžytynių laimėtojo nustatymo principus. Taip pat numatoma atsisakyti privalomo pirmo kainos pakėlimo 3, 4 ar 5 procentais, tikintis, kad atsisakius privalomo pirmo kainos pakėlimo, turtas dažniau būtų parduodamas pirmosiose varžytynėse. Kadangi neįvykus pirmosioms varžytynėms, kuriose pradinė parduodamo turto kaina yra 80 procentų, antrosiose varžytynėse pradinė parduodamo turto kaina sudaro jau tik 60 procentų parduodamo turto vertės, tikėtina, kad pirmosiose varžytynėse turtą pardavus net ir už pradinę 80 procentų kainą, tai turėtų sudaryti didesnę sumą, nei antrosiose varžytynėse pradinę parduodamo turto kainą pakėlus 3, 4 ar 5 procentų privalomu pirmu kainos pakėlimu.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Įstatymo projektą neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektą reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą
Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar panaikinti kitų teisės aktų nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai
Įstatymui įgyvendinti reikės priimti Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, pakeitimus.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai esminės įtakos biudžetui neturės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Įstatymo projekte numatytiems CPK pakeitimams pritarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54 sudarytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komitetas.
14. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektų parengimą inicijavo ir šiuos projektus parengė Teisingumo ministerija.
15. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „antstolis“, „varžytynės“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimaiNėra. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis