LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJA
Kodas 124111348, T. Vrublevskio g. 6, LT-01100 Vilnius, tel. (8-5) 261 6063, faksas (8-5) 261 5366,
el. p. [email protected], atsisk. sąsk. LT287044060001377867 AB SEB Vilniaus bankas Vilniaus filialas,
banko kodas 70440
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2013- 11- Nr. (15) – SD-
2013-10-18 Nr. ( 16.1- 42) SD- 7033
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ DERINIMO
Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos Šeimynų įstatymo bei LR Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus ir teikia šias išvadas:
1. Nauji įstatymų pakeitimai turi ne tik teorinę, bet ir svarbią - praktinę pusę, t.y. šių nuostatų įgyvendinimo realumą ir galimybes. Dėl projektų praktinio įgyvendinimo realumo savivaldybių specialistams iškilo nemažai neaiškumų, abejonių ir klausimų.
2. Savivaldybės siūlo koreguoti LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 25 str. 2 d., įrašant, kad darbdavys dėl visų naujai įsidarbinančių dirbti su vaikais kreiptųsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl registro pažymų apie asmens teistumą.
3. Kelia abejonių 27 str. įgyvendinimas praktiniame darbe, nes nėra nurodytas joks mechanizmas, kas užtikrins šio straipsnio kontrolę.
4. Manome, nerealu įgyvendinti 28 str. nuostatas, nes tokiam darbui savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojų nepakaks. Be to, šiame straipsnyje nuostata, kad “ šias funkcijas gali atlikti kitas faktiškai su vaiku gyvenantis ar jį prižiūrintis pilnametis asmuo, nesantis vaiko atstovu pagal įstatymą“ prieštarauja LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14,15 str. (Žin., 1996, Nr. 102-2317). Nėra numatyta, kas tvirtina tokį įgaliojimą nes joks įstatymas nenumato vaiko teisių perdavimo tretiesiems asmenims, todėl joks notaras tokio sandorio negalės tvirtinti. Taip pat neaišku, kodėl tėvai šiuo straipsniu atleidžiami nuo savo tiesioginių pareigų vykdymo. Įstatymo dalis susijusi su VTAS dalyvavimu atstovaujant nepilnamečio interesus turi būti labai aiškiai reglamentuota, kokiais atvejais VTAS gali atstovauti vaikus vietoj tėvų, kitaip VTAS gali neišvengiamai turėti pasekmių susijusių su vaiko teisių pažeidimu. Nes vaikus privalo atstovauti jų įstatyminiai atstovai.
5. 29 str. ir 30 str. siūlome peržiūrėti iš esmės. Skyrius gali tik rinkti ir gauti informaciją iš atitinkamų institucijų, tačiau jokiu būdu negali būti ypatingų duomenų tvarkytojais, kaip yra numatyta projekte. Taip pat klaidingai yra numatyta galimybė VTAS perduoti informaciją tretiesiems asmenims. Tokia galimybė nėra numatyta, nes dažniausiai gaudami informaciją apie asmenį mes ją gauname su įspėjimu, kad duomenys yra konfidencialūs ir už jų saugumą atsako Skyrius, kuriam ta informacija buvo pateikta. Todėl Skyrius tokios informacijos tretiesiems asmenims perduoti negali nes tai pažeistų duomenų apsaugos įstatymo nuostatas.
Taip pat manytume, kad 29 str. 2 dalies paskutinėje pastraipoje, kur kalbama apie asmens teistumą, asmuo teistas už tyčinius nusikaltimus net ir pasibaigus teistumui, o ypatingai teistam už nusikaltimus padarytus prieš nepilnametį negalėtų būti skiriamas vaiko globėju, o informacijos teikimas tik pagal galiojančius teistumus gali sudaryti galimybę globėjais tapti asmenims, kuriuos vertinant dėl tinkamumo būti globėjais galima nepilnai įvertinti asmens galimybes tapti globėju. Civilinio kodekso 3.269 str. nurodomi asmenys negalintys būti vaiko globėjais, kurio 6 punktas, „teistas už tyčinius nusikaltimus“.
6. 31 str. 6 d. kalbama apie 1 ir 2 dalyse gautus pranešimus labai abstrakčiai. VTAS, gavęs informaciją apie pavojų vaikui, pirmiausia juo turi ir pasirūpinti, o jeigu jau numatoma kažkokia apskaita, tuomet turi būti konkrečiai ir įvardinta, kokia tai apskaita. Šiuo metu viską, kas susiję su skyriaus funkcijų vykdymu stengiamasi suvesti į SPIS duomenų bazę, kurioje matosi paimtų vaikų skaičius, nustatytų globų vaikų skaičius, smurto atvejai. Dalyvavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir kt., todėl manytume, kad papildomų apskaitų įvedimas būtų perteklinis ir labai nekonkretus.
7. Nepritariame 32 str. 1d., nes manome, kad visoje šalyje turėtų būti vieninga vaiko atvejų peržiūros tvarka, o ne skirtinga kiekvienoje savivaldybėje. Todėl siūlome reglamentuoti, kad minėtą tvarką rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
32 str. 2 dalis siūlytume ....“nepasitvirtinus informacijai atvejo nagrinėjimas nepradedamas“.
32 str. 3 d. ....“dalyvauja asmenys ir institucijų atstovai, kurie gali pateikti informaciją apie vaiką ir jo šeimą. Protokolas rašomas ne atlikus atvejo peržiūrą, o peržiūros eigoje. (būtinai turėtų būti patvirtinta atvejo peržiūros forma, siekiant vienodų reikalavimų užtikrinimo ir vengiant „saviveiklos“).
4 d......“ dokumentus pateikia raštu“.
8. Manome, nėra jokio būtinumo 35 str. įvedinėti naujas sąvokas, tokias, kaip „socialinis globėjas, „profesionali šeimyna“ ir kt. Jei projekto rengėjai mano, kad yra skirtumai tarp socialinio globėjo ir šiuo metu esančių globėjų ir įvedama nauja sąvoka, jas būtina apibrėžti projekto 2 straipsnyje.
9. Manytume, kad 32, 33 ir 36 str. 2 punkto nuostatos dėl įpareigojimų VTAS specialistams sudarinėti pagalbos planus įneštų daug painiavos ir neaiškumų organizuojant paslaugų teikimą. Šis klausimais reikalauja išsamesnių diskusijų. Kai kurių savivaldybių nuomone, VTAS specialistai privalėtų organizuoti atvejo peržiūras tik tuomet, kai vaikas yra paimtas arba, kai vaiką reikalinga paimti iš šeimos dėl nesaugių sąlygų, tačiau to padaryti neįmanoma dėl tėvų pasipriešinimo ir reikalinga organizuoti planuotą vaiko paėmimą tuomet atvejo peržiūras turėtų organizuoti VTAS specialistai, o visais kitais atvejais darbą su rizikos šeimomis privalo organizuoti socialines paslaugas teikiantys specialistai, o VTAS specialistas galėtų dalyvauti organizuojamuose pagalbos plano sudarymo posėdžiuose.
Prieš teikiant tokios redakcijos projektą, savivaldybės siūlo atlikti skyrių vykdomų darbų krūvio analizę, nes pagal pateiktą projektą savivaldybėms užkraunami papildomi darbai, kurių jos negalės atlikti dėl didžiulio darbo krūvio ir specialistų trūkumo.
10. 34 str. 1 dalyje reikėtų vadovautis Civilinio kodekso 3.250 str. 1 d. nuostatomis.
Savivaldybių nuomone, šiame straipsnyje užprogramuotas konfliktas ir teisminiai ginčai, nes vadovaujantis minėtu straipsnius VTAS specialistui nustačius, kad vaikui yra nesaugi aplinka jis pirmiausia „turi nedelsdamas perduoti vaiką vaiko atstovams pagal įstatymą, o jų neradus, 3dalyje nedelsiant pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą“. Tokio straipsnio buvimas VTAS įpareigoja užsiimti vaiko tėvų ar atstovų paieška, bet ne rūpinimusi vaiku. Labai neaiški formuluotė nedelsiant reikalingas žodžio išaiškinimas, kas turima mintyje. Visiškai nenumatyta tėvų atsakomybė už savo vaikų priežiūrą paskaičius 34 str. susidaro įspūdis, kad VTAS arba policija paėmęs vaiką iš nesaugios aplinkos turės važinėti ir ieškoti tėvų, kad jiems atiduoti vaiką, nors dažniausiai ta nesaugi aplinka ir būna tėvų namuose.
Siūlytume taisyti šią formuluotę į... „VTAS pasirūpina vaiku ir raštu informuoja apie jo buvimo vietą vaiko atstovus pagal įstatymą, pagal atstovų deklaruotą gyvenamąją vietą.
Jeigu minėtas straipsnis nebus pakeistas VTAS privalės teismuose aiškintis, kodėl tėvams nebuvo perduotas jų vaikas, kaip VTAS ieškojo vaiko tėvų ir t.t. Būsime įvelti į nereikalingus teisminius ginčus.
11. 33 str. 7 p. taip pat kelia abejonių dėl teismų galimybių skubiai nagrinėti minėtas bylas, nes nėra nei specializuotų teismų, nei specializuotų teisėjų. Teismuose bylos nagrinėjamos bendra tvarka.
12. 35 str. 1 d. po žodžio........“policija, o skyriaus nedarbo metu policija“.
35 str. 2 d. ...vaiką laikinai apgyvendinti, vadovaujantis šio str. 3 ir 4 dalies nuostatomis. Manytume, kad 3 dalis, kuri numato vaiko apgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka,
(tvarkos nėra) yra neteisingas nes joks teisės aktas nenumato vaiko apgyvendinimo pas giminaičius, kai vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos. Todėl parašymas teisės aktų nustatyta tvarka iš karto iššaukia prieštaravimus, nes dažnos savivaldybės, kaip ir mūsų vaikus, kurie yra paimti iš nesaugios aplinkos apgyvendina laikinai slaugai ligoninėje vaikų skyriuje, kad būtų atliktas išsamus sveikatos patikrinimas, nes vaikai paimti iš tokių šeimų labai dažnai turi įvairiausių sveikatos problemų, o kartais paaiškėja ir smurto atvejai. Todėl vaiko atidavimas kažkokiems giminaičiams, kurie nėra įvertinti, kaip tinkami pasirūpinti vaiku yra užprogramuota problema, toliau sprendžiant vaiko gražinimo ar globos nustatymo klausimus. Nes jeigu vaikas po atvejo peržiūros gražinamas tėvams, o iš ligoninės pateikti tyrimai rodo, kad vaikui reikalingas gydymas, tai daryti jau įpareigojami tėvai ir socialiniai darbuotojai vykdydami šeimos priežiūrą stebi, kaip šie įpareigojimai vykdomi ir kiek šeima yra motyvuota pati pasirūpinti vaiku.
13. 36 str. 1 d. vėl ...„skyrius nedelsiant“ tai nėra aiškus ir neaptartas terminas.
14. 36 str. 2 d. neaiški formuluotė manytume, kad turėtų būti įrašyta ....“VTAS rašytiniu sprendimu grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą“. (turi būti patvirtinta vieninga sprendimo forma).
15. 38 str. straipsnio visose dalyse kalbama apie savivaldybės organizuojamą pagalbą ....“teisės aktų nustatyta tvarka“, (kokia ta tvarka)? Tai vėlgi nėra konkretumo ir atsiranda galimybė interpretacijoms ir skirtingai darbo praktikai, kuri vėliau sukelia daug bereikalingų nesusikalbėjimų, kai bylos atsiranda teismuose.
16. Dėl 38 str. Visiškai nieko nekalbama apie tai, kur reikėtų apgyvendinti vaikus, turinčius psichikos problemų. Būtina numatyti, kokiais teisės aktais vadovaujantis šis klausimas turėtų būti sprendžiamas. Ar tai vėl paliekama savivaldybėms? Ši problema tik gilėja, vaikų turinčių psichikos problemų skaičius auga, o sprendimų nėra.
17. 45 str. 2 d. 4) punkte reikia keisti formuluotę,... „ne tvarko ypatingus asmens duomenis“, bet „VTAS turi teisę gauti informaciją susijusią su asmens teistumu ir sveikata, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus, skiriant asmenis globėjais (rūpintojais), įtėviais“, bet mes nesame šių duomenų tvarkytojais.
18. Dėl LR civilinio kodekso. Siūlome koreguoti 3.183 str. 3 d., nes neaišku, kaip per prievartą tėvams reikės atiduoti vaikus. Šiuo metu tėvams teikiama nemokama juridinė ir teisinė pagalba ir manome, būtų logiška, kad patys tėvai kreiptųsi dėl vaikų susigrąžinimo.
Apibendrinus savivaldybių nuomonę, darome išvadą, kad teisės aktų pakeitimai nėra išdiskutuoti su savivaldybių vaiko teisių apsaugos specialistais, todėl siekiant išvengti problemų ir nesusipratimų dėl šių projektų įgyvendinimo, būtina juos pristatyti praktikams ir su jais išdiskutuoti neaiškias nuostatas ir jų įgyvendinimo galimybes.
Direktorė R. Žakaitienė
A. Vareikytė, 2791353