LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

2013 M. RUGPJŪČIO 23 D. ĮVYKUSIO PASITARIMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO NUOSTATŲ APTARIMO

PROTOKOLAS

2013 m. rugpjūčio 28 d. Nr. D1-101

Vilnius

Posėdžio pirmininkė – Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė.

Posėdžio sekretorė – Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausioji specialistė Ona Burneikaitė Raugalienė.

Dalyvauja: Mindaugas Stonkus – Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas, Egidijus Purlys – Energetikos ministerijos Energijos gamybos skyriaus vedėjas, Viktorija Sankauskaitė – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė, Kristina Engelgardt Tkačuk – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skundų skyriaus vyr. specialistė, Elvyra Radavičienė– Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja, Vytautas Jonaitis – Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas, Algirdas Genevičius – Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus pavaduotojas, Lina Balčiūnienė – Būsto energijos taupymo agentūros specialistė. (Pridedama dalyvių sąrašo kopija, 1 lapas).

DARBOTVARKĖ:

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio nuostatų įgyvendinimo aptarimas.

  SVARSTYTA:

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio nuostatų aptarimas ir išlaidų šilumos energijai, sutaupomai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatymo tvarkos aprašo parengimas.

Posėdžio pirmininkė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė kreipdamasi į susirinkusiuosius paprašė dalyvaujančiųjų išreikšti nuomonę dėl šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo t. y. išlaidų šilumos energijai, sutaupomai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatymo tvarkos aprašo parengimo. Atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerija tam tikrus pasiūlymus šiuo klausimu buvo pateikusi Energetikos ministerijai.

  Energetikos ministerijos Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus Purlys pabrėžė, kad Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo papildytos 2008 – 2012 kadencijos Seimo narių iniciatyva. Kainų komisijos šilumos suvartojimo normos buvo nustatytos tokios, kad dauguma namų nustatytų normų neviršydavo, todėl buvo pasiūlyta įtvirtinti galimybę savivaldybėms nustatyti griežtesnes šilumos suvartojimo normas, negu yra nustačiusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tai turėjo paskatinti savivaldybes sparčiau atnaujinti gyvenamuosius namus, tačiau, nustatydamos šilumos suvartojimo normas, savivaldybės turėtų atlikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu situacija pasikeitusi. Kaip pasitarimo metu informavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai yra parengtas nutarimo projektas dėl šilumos suvartojimo normų tvirtinimo, kuriame siūloma nustatyti mažesnes šilumos suvartojimo normas pastatuose.

Pasisakydama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė paaiškino, kad pasiūlius nustatyti griežtesnes normas, sulaukta prieštaringų vertinimų, tarp jų – nuomonių, kad pasiūlytos normos per griežtos. Kadangi šiuo metu galiojančias maksimalias normas atitinkantys šilumos sąnaudų dydžiai nurodyti ir teisės aktuose kuriais vadovaujantis skaičiuojamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį nepasiturintiems gyventojams. Dabartinė Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio redakcija nepakankamai detaliai apibrėžia, kokiu tikslu ir būdu taikomos maksimalios šilumos įstatymo normos, taigi suinteresuotoms šalims kyla klausimų, ar bus sumažintas šilumos kiekis, už kurį mokamos kompensacijos. Taikant naujas sugriežtintas normas, neaišku kokiomis lėšomis bus apmokami viršnorminiai šilumos suvartojimo kiekiai, ar už juos turėtų mokėti patys gyventojai – iš esmės pasikeistų dabartinė kompensacijų sistema. Tokiu atveju, įvedus skirtingas normas savivaldybėse, būtų dar labiau komplikuotas kompensavimas gyventojams už šildymą ir karštą vandenį, skirtingose savivaldybėse gyventojai gautų skirtingo dydžio kompensacijas. Svarbi nuomonė šiuo klausimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas  Vytautas Jonaitis pasisakydamas minėjo, kad normatyvų paskirtis yra nustatyti kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį nepasiturintiems gyventojams dydį. Taip pat esamus normatyvus buvo siekiama panaudoti kaip galimybę administratoriams vykdyti energiją taupančių priemonių įgyvendinimą, kaip privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą be gyventojų pritarimo.

Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė atkreipė dėmesį į tai, kad nustačius mažesnes šilumos suvartojimo normas atskirose savivaldybėse, gali būti, kad dalis nepasiturinčių gyventojų neteks kompensacijų už šildymą, kas gali neigiamai įtakoti daugiabučių namų modernizavimo procesą.

Prasidėjus diskusijoms, nagrinėta kaip turėtų būti suprantamas Šilumos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies įpareigojimas parengti išlaidų šilumos energijai, sutaupomų įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, tvarką. Diskusijų metu svarstyta, kokios normos turėtų būti nustatytos: metinės ar mėnesinės. Aplinkos ministerijos buvo pasiūlyta, kad būtų nustatomos metinės, o ne mėnesinės normos. Metinių normų nustatymo sąsajos su Europos Sąjungos teisės aktais yra, tačiau vėl būtų susiduriama su kompensacijų tvarka, kadangi jos yra susietos su mėnesinėmis normomis, todėl gal būtų tikslinga įvesti ir metines ir mėnesines normas. Vertinant energijos suvartojimo viršijimą Aplinkos ministerijos nuomone, turėtų būti atsižvelgiama į metines normas. Vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į šaltojo periodo temperatūrą, atliekant perskaičiavimą pagal dienolaipsnius. Vykstant diskusijoms kilo klausimas kas tai turėtų kontroliuoti.

Manytina, kad griežtesnės normos būtų nustatytos tose savivaldybėse, kuriose energijos kaina yra didesnė už vidutinę. Tokiu būdu būtų skatinamas suinteresuotumas vartoti mažiau energijos. Tačiau nustatant skirtingas normas savivaldybėse būtų susiduriama su kompensavimo problemomis ypač įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Taip pat, jeigu žiūrint į šilumos ūkį plačiąja prasme, ten kur šilumos gamybai naudojamos dujos, tie gyventojai gautų mažesnes kompensacijas. Tai socialine prasme būtų neteisinga. Normatyvai neturėtų sietis su pastatų renovacija, o tik pagal juos turėtų būti parenkamos minimalios priemonės tam, kad užtikrintų nustatytą energijos suvartojimo normatyvą.

Neaiškus klausimas ar atskiros savivaldybės turėtų pakankamą kompetenciją nustatyti šilumos suvartojimo normas, kurių nustatymo kompetencija priskirta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Nesuprantama, kokia turėtų būti išlaidų šilumos energijai, sutaupomai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatymo metodika.

Diskutuojant prieita nuomonės, kad susidarius tokiai situacijai, kai savivaldybės aktyviai įsijungė į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą, be to, rengiant namo atnaujinimo (modernizavimo) investiciją planą, yra apskaičiuojamas numatomų įgyvendinti  individualių priemonių atsipirkimas, parengti tvarką pagal kurią būtų nustatomos  išlaidos šilumos energijai, sutaupomai įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones metodiškai sunkiai įgyvendinama, todėl  specialistų nuomone tikslinga būtų inicijuoti Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo projektą.       

NUTARTA. Energetikos ir Aplinkos ministerijoms, atsižvelgus į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovų motyvus, į diskusijos metu pareikštas specialistų nuomones, inicijuoti Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio pataisas.

Posėdžio pirmininkė

Edita Meškauskienė

Posėdžio sekretorė

Ona Burneikaitė Raugalienė