AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS
ĮSTATYMO 2, 4, 42, 43, 44, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 281 IR 282 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2, 4, 42, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 ir 282 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektai) parengti, siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Žin., 2003, Nr. 70-3170) (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Žin., 2002, Nr. 64-2569) bei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114) nustatytas sąvokas pagal 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 349/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (OL 2011 L 97, p. 3) (toliau – Komisijos reglamentas), nustatytas sąvokas ir, atsižvelgiant į teisės aktų taikymo praktiką, patikslinti nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo teisinį reglamentavimą, nustatant, kad visi įvykiai darbe, dėl kurių pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, turi būti ištirti ir, tik įvertinus aplinkybes ir šių įvykių ryšį su darbo funkcijomis, surašomi atitinkami aktai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1931; 2012, Nr. 129-6463) nuostatas, patikslinama Įstatymo taikymo sritis.
2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Projektų tikslas – patikslinti nelaimingų atsitikimų darbe sąvoką, siekiant išvengti nevienodo sąvokos traktavimo Įstatyme ir Komisijos reglamente, ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo teisinį reglamentavimą, siekiant nustatytų sąvokų bei procedūrų sistemiškumo ir nuoseklumo, visų įvykių, per kuriuos darbuotojas patiria žalą sveikatai, išsamaus ištyrimo ir prevencijos, suderinti Įstatymo taikymo sritį su Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatomis.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai
Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad „nelaimingas atsitikimas darbe − įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina)“. Analogiška sąvoka pateikta ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje. Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžiamas kaip „įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą“. Komisijos reglamente nelaimingas atsitikimas darbe yra apibrėžiamas kaip „darbo metu įvykęs įvykis, sukeliantis fizinę ar psichinę žalą“. Šiuo metu nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas yra atliekamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Žin., 2004, Nr. 136-4945), ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2012, Nr. 96-4945). Šiuose teisės aktuose vartojamos sąvokos, išskyrus nelaimingo atsitikimo darbe, ir apibrėžtys yra nustatytos pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (ENADS) darbo grupės parengtą metodiką (toliau – ENADS metodika), kurioje yra nustatytos vienodos nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių, aplinkybių ir pasekmių apibrėžtys, vertinimas ir kodavimas. Šiuo metu Įstatyme nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka neatitinka faktiškai tiriamų įvykių turinio, todėl, siekiant išvengti nevienodo sąvokų traktavimo, yra tikslinga patikslinti Įstatyme nustatytą sąvoką pagal Komisijos reglamentą ir ENADS metodiką. Dėl šių priežasčių tikslintina ir Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta incidento sąvoka.
ENADS metodikoje nelaimingiems atsitikimams darbe priskiriami tokie sveikatos sutrikimai kaip apsinuodijimai ir infekcijos (ūmūs apsinuodijimai – toksiškų, korozinių ar gailių medžiagų injekcijos, nurijimo, absorbcijos ar įkvėpimo ūminis poveikis, nuodingų gyvūnų įkandimai, dusimas nuo anglies monoksido ar kitų toksiškų dujų; ūmios infekcijos – virusų, bakterijų ir kitų infekcinių ligų sukėlėjų sukeltos infekcijos, kitų rūšių apsinuodijimai ir infekcijos), žmogaus agresija ir grasinimai (atvejai be tiesioginių fizinių sužeidimų), gyvūnų agresija be tiesioginių fizinių traumų nukentėjusiajam, gaivalinės nelaimės ir kiti įvykiai, tiesiogiai nesukelti žmogaus veiklos ir nesukeliantys tiesioginės fizinės traumos nukentėjusiajam ir pan. Taigi, sąvokos, pateiktos Komisijos reglamente ir ENADS metodikoje, yra platesnės nei nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka, nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte ir 42 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, ir apima visus darbuotojo sveikatos pakenkimus, įvykusius darbo metu vykdant darbo funkcijas arba būnant darbe. Šiuo metu, vadovaujantis Komisijos reglamentu, apsinuodijimai bei kiti ūmūs sveikatos sutrikimai jau yra tiriami kaip nelaimingi atsitikimai darbe, nors Įstatyme šie įvykiai nėra priskirtini nelaimingiems atsitikimams darbe.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, šio Įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Kadangi Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 129-6463) 4 straipsniu yra pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statutas ir Lietuvos Respublikos antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statutas, būtina tikslinti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.
Įstatymo 42 straipsnyje tiek nelaimingi atsitikimai darbe, tiek nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes yra skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus. Dažniausia nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo priežastis yra eismo įvykiai, nesusiję su darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimais. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus, sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo šiuo metu tiria komisija, kurios pirmininkas yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tačiau eismo įvykių aplinkybių tyrimas nėra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos kompetencija.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdaviui, o darbdavys yra įpareigotas apie nelaimingus atsitikimus darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, taip pat kai darbuotojas mirė darbovietėje dėl ligos, nesusijusios su darbu, pranešti apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos ar incidento, privalo apie jį pranešti darbdaviui ar kitam Įstatyme nurodytam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad, įvykus įvykiui darbe ir dar neištyrus su juo susijusių aplinkybių, negalima tiksliai nustatyti, ar darbuotojas nukentėjo nuo nelaimingo atsitikimo darbe, ar nuo įvykio, nepriskirtino nelaimingiems atsitikimams darbe, ar nuo ūmios profesinės ligos, ar nuo ligos, nesusijusios su darbu, todėl gali susidaryti prielaidos atvejams, kai apie įvykius darbe, per kuriuos darbuotojas patiria žalą sveikatai, nebus laiku pranešta.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 282 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjęs asmuo arba jo atstovas nustatyta tvarka gali dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui, tačiau nenustatyta galimybė darbdaviui skųsti šiuos dokumentus, nenumatyta galimybė darbuotojui dalyvauti profesinės ligos tyrime, nenustatyta profesinės ligos akto apskundimo Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai tvarka, todėl, siekiant procedūrų aiškumo, šio straipsnio formuluotė tikslintina.
Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Įstatymo 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu. ENADS metodikoje nėra tokios sąvokos kaip „nesusijęs su darbu nelaimingas atsitikimas darbe“, šie atvejai nėra priskiriami nelaimingiems atsitikimams darbe, todėl, siekiant sąvokų aiškumo, ši sąvoka tikslintina.
Siekiant užtikrinti, kad visi įvykiai būtų tinkamai ištirti ir tik atlikus tyrimą būtų sprendžiama, ar įvykis, kurio metu buvo pakenkta darbuotojo sveikatai, priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų darbe, būtina pakeisti nelaimingų atsitikimų tyrimo nuostatas, išdėstytas Įstatymo 44 straipsnyje.
Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 42 straipsnio 3 dalyje nėra aiškiai reglamentuota, kokiame tyrimo etape galima nutraukti tyrimą, jei nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra nesusijęs su darbu, todėl toks sąvokos dviprasmiškumas gali sudaryti prielaidas nutraukti įvykio tyrimą tinkamai neištyrus jo priežasčių ir neįvertinus visų su įvykiu susijusių aplinkybių. Įstatymo 44 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs asmuo arba jo atstovas nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui, tačiau darbdaviui tokia galimybė nesuteikta, todėl ši Įstatymo nuostata tikslintina.
Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta, kaip turi būti tiriami nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ir iš darbo, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp pirmos darbovietės ir antros darbovietės, jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse, todėl būtina papildyti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalį.
Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad incidentai įmonėje registruojami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti visų incidentų tyrimą ir tokiu būdu sudaryti prielaidas efektyvesnei nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai, įmonės vadovui būtina suteikti teisę nustatyti incidentų tyrimo ir jų registravimo tvarką.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Priėmus Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, bus suderintos nacionalinės teisės aktų bei jau praktikoje taikomo Komisijos reglamento nuostatos, bus vienodai traktuojama nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka ir įstatymais reglamentuotas visų įvykių, per kuriuos darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimas bei priežasčių analizė. Teisės aktuose sąvokos bus vartojamos nuosekliai ir tiksliai, kad nebūtų galimybės jų interpretuoti subjektyviai ir kad skirtingų sąvokų vartojimas neklaidintų suinteresuotų subjektų.
Priėmus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 ir 282 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, bus nustatyta, kad turi būti pranešama apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas patiria žalą sveikatai, o darbdavys bus įpareigotas pranešti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir teritorinei prokuratūrai apie visus įvykius, sukėlusius darbuotojo mirtį ar sunkų sveikatos pakenkimą, taip pat bus aiškiai nustatyta dokumentų apskundimo tvarka.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo 43 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis bei 44 straipsnį ir nustatyti, kad visi pavieniai įvykiai darbo metu, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, incidentai, nelaimingi atsitikimi pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti, o atliekant tyrimą nustačius, kad tiriamas įvykis yra nelaimingas atsitikimas darbe, jo tyrimo rezultatai surašomi nustatytos formos aktuose Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka, taip pat bus aiškiai nustatyta tyrimo metu surašytų dokumentų ir išvadų apskundimo tvarka.
Papildžius Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, darbuotojų saugos ir sveikatos teisinis reguliavimas būtų suderintas su Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatomis.
Patikslinus Įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, Valstybinė darbo inspekcija nebus įpareigota tirti visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo ir juos galės tirti darbdavio sudaryta komisija. Tai padės optimizuoti Valstybinės darbo inspekcijos veiklą ir racionaliau naudoti žmogiškuosius išteklius.
Papildžius įstatymo 44 straipsnio 1 dalį nuostata, leidžiančia darbdaviui nustatyti incidentų tyrimo tvarką, ir atsisakius 45 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo registruoti incidentus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, bus sudarytos prielaidos efektyvesnei nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai.
Papildžius Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalį, bus reglamentuotas nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo tyrimas, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp pirmos darbovietės ir antros darbovietės, jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse.
Nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų tyrimo tvarkos procedūros, kurios buvo nustatytos Įstatymo 44 straipsnyje, taip pat ir kitų įvykių darbe, dėl kurių darbuotojas patyrė žalą sveikatai, tyrimo tvarkos procedūros bus išdėstytos Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose ir atitinkamai Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymai neigiamo poveikio visuomenės sveikatai neturės.
6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymai įtakos neturės.
7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Siūlomi projektai verslo sąlygoms ir jų plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti, priėmus Projektus
Priėmus Projektus, turės būti keičiami juos įgyvendinantys teisės aktai (žr. 11 punktą).
9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams, bendrinės lietuvių kalbos normoms bei projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Projektai atitinka Europos žmogaus teisių konvenciją ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.
11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai
Įstatymams įgyvendinti būtina pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4945), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 44-1448), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 487 ,,Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 69-2398), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. V-37 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-479), pripažinti netekusiu galios sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 397 „Dėl sunkių traumų klasifikacinių požymių“ (Žin., 2001, Nr. 64-2377) bei sveikatos apsaugos ministrui patvirtinti sunkių sveikatos pakenkimų klasifikacinius požymius reguliuojantį teisės aktą.
12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos
Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Projektų rengimą koordinavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas (tel. 266 4208, el. p. [email protected]), parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorius − Viktoras Majauskas (tel. 266 4285, el. p. [email protected]) Darbo aplinkos skyrius (vedėjo pavaduotoja – Aldona Sabaitienė, tel. 266 8150, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja – skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Kondrotienė (tel. 266 4228, el. p. [email protected]).
15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „darbų sauga“, „nelaimingas atsitikimas darbe“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė