LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,
tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected],
atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai |
2013-08-14 Nr. (1.6.)2T-1037 |
|
Į 2013-07-19 Nr. (7.62-02)-6K-1306320 |
Dėl Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 18, 22, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 36, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 52, 53, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 251, 391, 451, 481, 651 straipsniais įstatymo projekto ir jį lydinčių kitų teisės aktų projektų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pateiktą derinimui Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 18, 22, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 36, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 52, 53, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 251, 391, 451, 481, 651 straipsniais įstatymo projektą ir jį lydinčius projektus, teikia šias pastabas:
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 18, 22, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 36, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 52, 53, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 251, 391, 451, 481, 651 straipsniais įstatymo projektui:
Dėl numatomo teisinio reguliavimo priemonių ir galimų pasekmių:
1. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad licencijų išdavimo, galiojimo stabdymo, panaikinimo sąlygos, pagrindai, procedūros (jų principai) turėtų būti reglamentuoti ir aiškiai apibrėžti įstatymais, o ne žemesnės galios teisės aktais. Analogiškai ir vadovų kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarka (principai), kvalifikacijos reikalavimai, atvejai (ir pareigos) kuomet vykdomas egzaminavimas turėtų būti aiškiai apibrėžti įstatymų lygmeniu, o tokių formuluočių kaip „kai teisės aktai numato“ (Pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalis) turėtų būti vengiama.
2. Nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisės akto projektu siekiama didinti kredito unijų sektoriaus veiklos saugumo ir patikimumo lygį, atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiami pakeitimai nedaro administratoriaus ar laikinojo atstovo parinkimo ir skyrimo procedūrų viešesnėmis ar skaidresnėmis, o jų veiklos labiau atsakingos (atleidimo nuo atsakomybės instituto naudojimas) ir nešališkos (viešųjų ir privačių interesų derinimo ir kontrolės aspektu).
3. Projektų nuostatos, draudžiančios teismams panaikinti neteisėtus priežiūros institucijos sprendimus taip pat vertintinos kritiškai Teisinės valstybės sampratos bei konstitucinio teismų, kaip teisingumą vykdančios institucijos, instituto kontekste, juo labiau, kad dauguma atveju įstatymo projekte kalbama apie savo prigimtimi laikinų priemonių taikymo panaikinimą (Pvz., kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas), laikinas teisės disponuoti lėšomis ir turtu apribojimas, laikinas licencijos galiojimo sustabdymas). Analogiškai ir dėl teismų galimybės taikyti atitinkamas apsaugos priemones. Manytina, kad teismai kiekvienu individualiu atveju spręsdami konkrečios apsaugos priemonės taikymo klausimą turėtų vertinti esančias aplinkybes, galimas pasekmes (ne)pritaikius tokias priemones ir tik atsižvelgę į visas bylos aplinkybes priimti sprendimą, o ne įstatymo leidėjas nustatyti universalią normą dėl apsaugos priemonių netaikymo visiems gyvenimo atvejams. Pastabos taikytinos ir Civilinio proceso kodekso bei Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimams.
Analogiškai ir dėl keičiamo įstatymo 74 straipsnio 9 dalies nuostatų.
4. Reglamentuojant Kredito unijų turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą, bandoma pažodžiui perkelti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias analogiškus santykius, tačiau neįvertinama kredito unijų ir pajų specifika, ryšys ir santykiai tarp pajų ir kredito unijos teikiamų paslaugų. Iš teikiamo reglamentavimo lieka neaišku kaip vykdomas kredito unijos įsipareigojimų, susijusių su pajais perdavimas (ar jis iš viso vykdomas), kokia tvarka ir eiliškumu vykdomas su pajais susijusių įsipareigojimų perdavimas, atsižvelgiant į skirtingas pajų rūšis ir jų suteikiamas teises (paprastieji ir privilegijuotieji pajai, pagrindiniai ir papildomi pajai).
5. Abejotina galimybė bei pagrįstumas nustatyti specialias pajų rūšis ne juridinio asmens formą reglamentuojančiame įstatyme.
6. Lieka neaiškus pagrindinių pajų ir papildomų pajų santykis su nariais ir asocijuotais nariais, kadangi papildomi pajai savo suteikiamomis teisėmis atitinka asocijuotų narių teises, tačiau atribojimo pagal narius nėra atliekama, dėl ko kredito unijoje būtų narių pagrindiniai pajai, narių papildomi pajai (privilegijuoti ir paprasti), asocijuotų narių pagrindiniai pajai ir asocijuotų narių papildomi pajai (privilegijuoti ir paprasti). Pažymėtina, kad narių papildomi pajai suteikiamų teisių apimtimi atitiktų asocijuotų narių pagrindinius pajus ir asocijuotų narių papildomus pajus. Be to lieka neaišku, kodėl į privilegijuotus ir parastuosius pajus būtų skirstomi tik papildomi pajai.
7. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje įstatų netekimą galios siūlome sieti su nepateikimu Juridinių asmenų registrui (analogiškai kaip Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 d.), o ne su neįregistravimu. Šios dalies paskutinio sakinio dalis dubliuoja Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalies nuostatas.
8. Diskutuotina ar pagristas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatomas ribojimas ir kodėl negalima būtų taikyti pakartotinio tikrinimo mechanizmo.
9. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje vartojama konstrukcija „perėmusi kredito įstaiga“ įneša neapibrėžtumą, kadangi tampa neaišku kokį laiką po perėmimo būtų taikoma išimtis bei ar nebūtų tikslinga šios išimties taikymą apriboti laike. Jei išimtis būtų taikoma tik kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perėmimo metu, turėtų būti tikslinama formuluotė.
10. Svarstytina ar keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatos neturėtų būti taikomos ir steigiant unijas ir kodėl atitinkamos išimtys paliekamos tik reorganizavimui (taip sudarant galimybę apeiti 13 straipsnio 1 dalies nuostatas.
11. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimą, svarstytina ar keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis neturėtų būti aiškiau apibrėžta, įvertinant ir aplinkybę, kad ja ribojama nuosavybės teisė.
12. Svarstytina ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 251 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 dienų terminas pakankamas.
Asmens kodo naudojimas balsavimo biuleteniuose abejotinas įvertinant Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatas.
13. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje reglamentuojant kredito unijų reorganizavimą lieka neaišku ar gali būti jungiamos kredito unijos turinčios skirtingus narystės kriterijus.
14. Lieka neaišku, kodėl atitinkamų kredito unijos valdymo ir kitų organų nariais galės tapti tik kredito unijos nariai. Svarstytina ar tai nesumenkins šių valdymo organų kompetencijos ir nešališkumo sprendžiant atitinkamus kredito unijos veiklos klausimus, kontrolės efektyvumą.
Atsižvelgiant į valdymo organų sudėties pakeitimus, įvertinant teisėtus lūkesčius, įvertintina ir galimybė leisti pabaigti kadencijas dabartiniams nariams.
15. Įstatymo projekte lieka nesureglamentuota, kaip reorganizavus kredito uniją atsiskaitoma su nariais, nebeatitinkančiais narystės kriterijų. Analogiškai, neaišku ir dėl kredito unijos pajus įsigijusių narių neatitinkančių narystės kriterijų (kai pajai įsigyti Valdybai nepasinaudojus turima teise neleisti perleisti pajaus narystės kriterijų neatitinkančiam asmeniui). Pastaruoju atveju iš viso diskutuotina ar turėtų būti paliekama tokia galimybė įsigyti pajus.
16. Derintinos tarpusavyje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio ir 24 straipsnio 3 dalies nuostatos.
17. Reglamentuojant kolegialių valdymo ir kitų organų narių kadenciją ir įgaliojimų terminą (Pvz., keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje) siūlome konkretizuoti nuostatas dėl momento, iki kurio organas atlieka funkcijas, kadangi lieka neaišku kaip tuo atveju jei einamaisiais metais, kuriais turi baigtis kadencija, visuotinis narių susirinkimas įvyksta anksčiau nei baigtųsi pvz., valdybos kadencija (Pvz., valdybos kadencija turėtų baigtis liepos 1 d., o visuotinis narių susirinkimas vyko sausio 1 d.).
Taip pat iš įstatymo projekto nuostatų lieka neaišku ar kadencijai renkamas narys (ir kiekvienam nariui individualiai skaičiuojasi kadencija) ar in corpore valdyba, kaip valdymo organas, ir ar ne visą kadenciją išbuvusius narius keičiantys nariai gauna įgaliojimus pilnam terminui ar tik likusiam, buvusio nario neišbūtam kadencijos terminui.
18. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nuostatos taisytinos atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties sudarymas yra vėlesnis veiksmas nei išrinkimas, todėl nuo išrinkimo momento iki darbo sutarties sudarymo būtų neapibrėžtumas ir liktų neaišku, ar vadovas veikia teisėtai. Siūlome pareigų ėjimo pradžios momentą sieti ne su išrinkimu, o su darbo sutarties sudarymo momentu, joje numatant galimybę nustatyti vėlesnį terminą. Be to, pradėti eiti pareigas iš karto po išrinkimo negalima būtų ir dėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimų.
19. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatoma pareiga turėti kredito rizikos ir kitų rizikų vertinimo specialistą, tačiau ši nuostata plačiau nedetalizuojama ir lieka neaišku, kas tai per specialistas, kokias funkcijas jis vykdo, kokius reikalavimus turi atitikti. Tikslinga būtų bent jau nurodyti teisės aktus, reglamentuojančius šiuos klausimus.
20. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlome papildyti įpareigojimu administracijos vadovui atitinkamą informaciją teikti valdybai.
21. Lieka neiškus keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies pagrįstumas, bei kaip būtų reglamentuojami atvejai jei atskirose kredito unijose šiuo metu yra kitokia situacija.
22. Atsižvelgiant į Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas abejotinas keičiamo įstatymo 481 straipsnio nuostatų pagrįstumas ir proporcingumas siekiamam tikslui.
23. Keičiamo įstatymo 641 straipsnio 1 dalyje nustatomi aiškiai neapibrėžti vertinamojo pobūdžio kriterijai, nors nustatomas veiklos ribojimas.
24. Keičiamo įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje siūlome nustatyti kokia tvarka ir terminais pranešęs laikinasis administratorius turi teisę atsistatydinti. Be to šios dalies nuostatos, numatančios atleidimo nuo atsakomybės prieš trečiuosius asmenis fiksavimą sutartimi abejotinos įvertinant Civilinio kodekso 6.252 straipsnio nuostatas. Juo labiau atleidimą nuo atsakomybės prieš ne sutarties šalį, o trečiuosius asmenis.
25. Keičiamo įstatymo 651 straipsnis įvertintinas ir nuosavybės teisės apsaugos kontekste, įvertinant ar nepažeidžiamas Konstitucinio Teismo išaiškintas teisingo atlyginimo už nuosavybę principas.
26. Keičiamo įstatymo 651 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimos nemokumo sąlygos turėtų būti nustatytos įstatymo lygmeniu.
27. Keičiamo įstatymo 651 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos nepagrįstai nustato privilegijuotą valstybės institucijų padėtį kitų kreditorių atžvilgiu.
28. Lieka neaiškios keičiamo įstatymo 651 straipsnio 9 dalies 2 punkto nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtas sandorio nutraukimas sukelia pasekmes šalims ir šalys įgyja teisių ginti pažeistas teises arba reikalauti įvykdyti sandorį, todėl lieka neaišku kokiu tikslu sandoris būtų grąžinamas.
29. Neaišku kokiais motyvais remiantis nustatoma keičiamo įstatymo 651 straipsnio 11 dalies paskutiniame sakinyje esanti išimtis dėl Įmonių bankroto reikalavimų netaikymo.
30. Keičiamo įstatymo 651 straipsnio 14 dalyje vietoj Lietuvos banko nurodytina priežiūros institucija.
31. Analizuojant įstatymo projekto 43 straipsnio nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad jos turėtų būti pildomos pasiūlymu atitinkamoms institucijoms priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
32. Įstatymo projekto 43 straipsnio 6 dalyje siūlome sukonkretinti momentą, nuo kurio skaičiuojamas 6 mėnesių terminas (ar nuo leidimo išdavimo, ar nuo kredito unijos įregistravimo). Tuo atveju, jei kredito unijos turinčios tik leidimą steigti nebūtų registruojamos, neaiškus tikslas nustatyti leidimo steigti galiojimą ir galiojimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nuostatų, leidžiančių registruoti licencijos neturinčią kredito uniją nėra, kaip ir nėra specialių nuostatų dėl leidimus steigti kredito uniją turinčių kredito unijų specialios (supaprastintos) registravimo ar licencijų išdavimo tvarkos (pvz. taikant iki pakeitimo galiojusią tvarką ar netikrinant aplinkybių, kurios jau buvo tikrintos išduodant leidimą steigti).
Dėl teisinės technikos:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi turėtų būti pernumeruojamos visos likusios straipsnio dalys, o ne tik 8 ir 9 dalys, o 4 dalyje turėtų būti pernumeruojama 11 dalis.
2. Siekiant aiškumo ir reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį siūlome dėstyti analogiškai kaip ir šiuo metu galiojanti 5 dalis.
3. Atsižvelgiant į tai, kad pajus suteikia ne tik keičiamo įstatymo 8 ir 11 dalyje nurodytas teises bet ir kitas turtines ir neturtines teises, keičiamo įstatymo 8 ir 11 dalyje pateikiami apibrėžimai pildytini.
4. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą tikslintini nurodomų juridinių asmenų formų pavadinimai. Be to, formuluotė „įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos“ taip pat tikslintina atsižvelgiant į tai, kad dalininke gali būti valstybė, savivaldybės.
5. Keičiamo įstatymo 251 straipsnio 5 dalis turėtų būti dėstoma iš naujos eilutės.
6. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 7 dalyje būtų vartojama sąvoka „papildomas įnašas“ kuri nėra apibrėžta ir aiški. Siūlome vartoti apibrėžtą pajinio įnašo sąvoką.
Analogiška pastaba dėl keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje vartojamų sąvokų „kredito rizikos požymiai“ ir „rinkos rizikos požymiai“ neapibrėžtumo.
7. Keičiamo įstatymo 651 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos ydingos kadangi išimtis turėtų būti nustatoma minimuose įstatymuose.
8. Svarstytina ar keičiamo įstatymo 651 straipsnio 15 dalyje vietoj reikalavimų neturėtų būti nurodomi skolininkų įsipareigojimai.
9. Keičiamo įstatymo 651 straipsnio dėstymo pabaigoje trūksta kabučių.
Aiškinamajam raštui:
1. Aiškinamojo rašto pavadinime tikslintinas įstatymo pavadinimas. Aiškinamojo rašto 1 punkte tikslintinas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2, 6, 10, 12, 121, 14, 15, 20, 21 ir 25 straipsnio pakeitimo įstatymo pavadinimas.
2. Vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalimi, siūlome aiškinamajame rašte išskirti šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus klausimus į atskiras aiškinamojo rašto struktūrines dalis.
3. Aiškinamojo rašto 3 punkte siūlome susieti visas naujoves su projekto konkrečiomis nuostatomis, duodant nuorodas į struktūrines keičiamo teisės akto dalis (skyrius, straipsnius, dalis ar punktus).
4. Atkreiptinas dėmesys, kad po Keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimų sutrumpinimas „pajus“ atsirastų tik 9 dalyje, kai jis jau būtų vartojamas 8 dalyje, kas teisinės technikos aspektu yra taisytina.
1. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama konstrukcija „pinigai ir (arba) vertybiniai popieriai“ pernelyg abstrakti ir nesusieta nei su indėliais nei su įsipareigojimais investuotojams bei neapibrėžta laike, dėl ko asmenys netektų draudimo už bet kurių (ir bet kokio dydžio) sumų pripažinimą įgytomis neteisėtu būdu iki mirties ar juridinio asmens pabaigos.
2. Dėstant nuorodą į oficialaus paskelbimo šaltinius, tų pačių metų paskelbimo šaltiniai skiriami kableliais o ne kabliataškiais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 ir 881 straipsnių pakeitimo įstatyme tikslintina nuoroda į oficialaus paskelbimo šaltinius, atsisakant šios nuorodos – Žin., 2012, Nr. 153-7825.
Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 85 straipsnio pakeitimo įstatymo lyginamajame variante tikslintinas išbraukiamas tekstas, patikslinant nurodomas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio dalis.
Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte pateiktą argumentaciją, nesusijęs su kitais pakeitimais ir turėtų būti teikiamas kaip atskiras įstatymo projektas.
Papildomai siūlome įvertinti Lietuvos kredito unijų narių asociacijos rašte (pridedama) išdėstytas pastabas, atskirai išskiriant vadovų kvalifikacijos egzaminavimui, administratorių ir laikinųjų atstovų veiklos organizavimui ir priežiūrai teikiamas pastabas.
PRIDEDAMA. 21 lapas.
Teisingumo viceministras Saulius Stripeika
Darius Trinkūnas, (8 5) 266 2912, el. p. [email protected] Originalas nebus siunčiamas