DERINIMO PAŽYMA DĖL ELEKTROS ENERGETIKOS ĮMONIŲ APSKAITOS ATSKYRIMO, SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO IR SU APSKAITOS ATSKYRIMU SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO PROJEKTO
Nr. |
Pastabas pateikė |
Pastabos |
Skyriaus pastabos |
1.1 |
LITGRID AB |
Aprašo 4 punkte siūlome išbraukti 4.2 ir 4.3 punktus kaip perteklinius, nes 4.1 punktas apima ir 4.2 punktą, o elektros energetikos įmonių teikiamų paslaugų kainų ir tarifų nustatymui Aprašas netaikomas.
Siūloma: 4. Aprašu vadovaujasi: elektros energetikos įmonės, numatytos įstatyme, įgyvendindamos apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, taip pat informacijos teikimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau - Komisija) Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
|
Atsižvelgta. Patikslintas Aprašo 4 punktas, detaliai nustatant ūkio subjektų sąrašą, kuriems būtų taikomas Aprašas išdėstant jį taip: „4.Aprašu vadovaujasi: 4.1.perdavimo sistemos operatorius; 4.2.skirstomųjų tinklų operatoriai; 4.3.nepriklausomi elektros energijos tiekėjai; 4.4.vertikaliai integruotos elektros energetikos įmonės; 4.5.horizontaliai integruotos elektros energetikos įmonės; 4.6.elektros energetikos įmonės, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių elektros energijos kainos yra reguliuojamos, išskyrus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus, elektrą gaminančius tik iš atsinaujinančių energijos išteklių; 4.7.Komisija, užtikrindama tinkamą elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo įgyvendinimą bei nustatydama teikiamų paslaugų kainų viršutines ribas ir reguliuojamas kainas (kainų dedamąsias) Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“
|
1.2 |
|
Aprašo tekste apyvartinio kapitalo, optimalios kapitalo struktūros ir reguliuojamos veiklos programos sąvokos nėra naudojamos, todėl siūlome jų apibrėžimų atsisakyti.
Siūloma: 5.
|
Atsižvelgta. Atitinkamai pakoreguotas projektas. |
1.3 |
|
Priežastingumo ryšys turi būti tarp paslaugos (verslo vieneto) ir pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų, todėl siūlome atitinkamai pakoreguoti nešiklio sąvoką.
Siūloma: 5. Nešiklis – veiksnys, kuriuo vadovaujantis pagal
priežastinį ryšį konkrečios pajamų sąnaudų, turto ir (ar)
įsipareigojimų sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms (produktams) ir (arba) verslo vienetams. Elektros
energetikos įmonės naudojamas nešiklis turi |
Atsižvelgti. Atitinkamai pakoreguoti projektą. |
1.4 |
|
Dotacijos nėra įsipareigojimai, todėl siūlome atitinkamai pakoreguoti nuosavo kapitalo sąvoką.
Siūloma: 5. Nuosavas kapitalas - elektros energetikos įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus ir dotacijas. |
Neatsižvelgti. Nuosavo kapitalo sąvoka yra suderinta su verslo apskaitos 8 standartu. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad dotacijos, reguliacine prasme, negali didinti nuosavo kapitalo, kurio dydis galėtų sąlygoti investicijų grąžos normą. |
1.5 |
|
Nešiklis - tai daugiau koeficientas, kuriuo remiantis sąnaudos priskiriamos atskiroms veikloms (paslaugoms), o ne veiksnys, homogeniškumą apibrėžta panašumas.
Siūlomas: 5. Sąnaudų
homogeniškumas - savybė, kuri leidžia sąnaudas
grupuoti pagal jų vienarūšiškumą, panašumą |
Atsižvelgti. Atitinkamai pakoreguoti projektą. |
1.6 |
|
Redakcinis pataisymas.:
Siūloma: 5. Sąnaudų
paskirstymas - elektros energetikos įmonės
sąnaudų |
Atsižvelgta. |
1.7 |
|
Manome, kad gamintojų ar naujų vartotojų prijungimo prie tinklo paslauga apima Aprašo 11.2.1 punkte numatytą perdavimo aukštos (330- 110 kV) įtampos tinklais paslaugą, nes:
Atsižvelgiant į tai, aprašo 11.2.4 punkte numatytą paslaugą siūlome išbraukti. Aprašo 3 punkte yra nuoroda į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau - įstatymas) 74 straipsnį, kuris nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau - VIAP) apskaitos atskyrimą, todėl perdavimo veiklą siūlome papildyti VIAP (paslaugomis), kurias Bendrovė teikia. Kita reguliuojama veikla ir nereguliuojama veikla yra atskiri verslo vienetai (jos taip ir išskirtos Aprašo Priedo 2 lentelėje), o ne perdavimo ar kitos Įstatymu reguliuojamos veiklos (verslo vieneto) dalis, todėl siūlome juos Apraše apjungti į vieną Įstatymu nereguliuojamą veiklą, nes tik Įstatyme nurodytoms veikloms taikomas apskaitos atskyrimas (bet kokia ūkinė veikla yra reguliuojama bendraisiais teisės aktais) ir išskirti kaip atskirą verslo vienetą Tada būtų prasmė drausti perdavimo veiklos verslo vienetui priskirti pvz. turto perkainojimą pagal Aprašo 15.3.8. punktą nes jis gali būti priskirtas tik prie nereguliuojamos veiklos.
Siūloma: 11. Elektros energetikos įmonė, vykdydama apskaitos atskyrimą, ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus privalo paskirstyti pagal Šiuos verslo vienetus: <...> 11.2.4.
11.5. nereguliuojamos veiklos, kurį
sudaro ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal įstatymą |
Neatsižvelgti. Atkreiptinas dėmesys, kad prijungimo paslaugos teikimas yra suprantamas ne tik operatoriaus kapitalo išlaidų patyrimas, tačiau ir konkrečiam vartotojui ilgalaikėje perspektyvoje (pvz. iki investicija atsiperka) šio sukurto tinklo eksploatacija ir priežiūra. Prijungimo paslaugos sąnaudos pilna apimtimi (investicijos, kapitalo ir operacinės sąnaudos) yra tos, kurių pagrindu planuojama, kad bus skaičiuojamas prijungimo įkainis. Tokiu atveju esami perdavimo sistemos naudotojai nedengs prijungimo išlaidų, skirtų naujų vartotojų prijungimui.
Atsižvelgti iš dalies. Projektą papildyti 11.2.5. punktu: “11.2.5. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų;“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše numatomos visi galimi paslaugų paskirstymo variantai, tačiau jeigu operatoriai minėtų paslaugų neteikia, tokiu atveju jis sąnaudų minėtai paslaugai nepriskirs. |
1.8 |
|
Jei teisingai suprantame, kad turtą ir įsipareigojimus reikės priskirti verslo vienetui, o ne paslaugai (produktui), tuomet neturi prasmės Aprašo 3 priedas. Manome, kad tikslinga svarstyti ar iš viso perdavimo verslo vieneto visų reguliuojamų paslaugų bendras balansas turės prasmę, nes perdavimo veiklą sudaro paslaugos, kur yra numatyta grąža (perdavimas) ir kur grąžos nėra (sisteminės paslaugos, VIAP). Viską priskirti vienai veiklai ir skaičiuoti vidutinę perdavimo verslo vieneto investicijų grąžą neprasminga. Apskritai, norint turėti teisingus balansus reikėtų pagal naujai apsibrėžtus principus sudaryti pradinius veiklų skiriamuosius balansus ir toliau vesti ir finansinę ir reguliacinę apskaitą atskirai pagal kiekvieną veiklą. Mūsų nuomone, turtas ir įsipareigojimai negali būti skirstomi kiekvieno laikotarpio pabaigoje pagal iš anksto apsibrėžtus nešiklius ar principus (pinigus? ar finansines skolas laikotarpio pabaigai paskirstyti pagal ataskaitinio laikotarpio sąnaudas - Aprašo 16.2 ir 19.1 punktai). Toliau pateiktos Aprašo 15-19 punktų pastabos neišsprendžia teisingų ir prasmingų veiklų balansų sudarymo problemos. |
Komentaras. Turtas, įsipareigojimai ir kiti balansiniai rodikliai privalo būti priskiriami konkrečiam reguliuojamam verslo vienetui (reguliuojamai veiklai). Pagal paslaugas elektros energetikos įmonė privalo priskirti tik tą informaciją, kuri yra būtina reguliuojamos paslaugos kainos nustatymui. Pavyzdžiui balansavimo paslaugos skaičiavimui būtinas turto priskyrimas šiai paslaugai, idant paskaičiuoti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą balansavimui. Sisteminių paslaugų atveju, atitinkamas paslaugas teikiantys gamintojai privalės priskirti dalį turto šiai paslaugai, kurios apskaičiuoti kapitalo kaštai bus įvertinti skaičiuojant perdavimo paslaugos kainą. |
1.9 |
|
Manome, kad yra supainioti reguliuojamos veiklos balanso sudarymas ir įmonės kapitalo (ar turto), nuo kurio yra skaičiuojama investicijų grąža, apskaičiavimas. Pagal prasmę teisingo reguliuojamos veiklos balanso sudarymui Aprašo 1 ir 9-11 punktai turi būti įtraukti į reguliuojamos veiklos balansą, kaip ir pačios dotacijos bei vartotojų sumokėtos lėšos, o kapitalo apimtį reikėtų skaičiuoti atskiroje lentelėje. |
Neatsižvelgti. Elektros energetikos įmonės privalės vesti savo apskaitą pagal apskaitos standartų reikalavimus, tačiau atskirai nurodant turto dalį, kuris yra sukuriamas vartotojų lėšomis, dotacijomis ir t.t., kas leis atskirai apskaičiuoti reguliuojamo turto bazę. |
1.10 |
|
Siūlome patikslinti arba detalizuoti. 15.3.6. kito ilgalaikio turto, nesusijusio su reguliuojama veikla, vertę; |
Atsižvelgta. Projekto 15.3.5. punktą išdėstyti taip: „ 15.3.5. kito ilgalaikio turto vertę, kuris nėra būtinas reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms teikti“. |
1.11 |
|
Siūlome turtą susieti su reguliuojama veikla, nes nėra aišku, kuo reguliacine prasme skiriasi susijusių ir nesusijusių įmonių skolos.
Siūloma: 16.3. Elektros energetikos įmonei,
vykdančiai trumpalaikio turto paskirstymą verslo vienetams, draudžiama elektros energijos gamybos veiklos verslo vienetui
(
|
Atsižvelgti iš dalies. Manytume, kad detalesnis trumpalaikio turto priskyrimo išskyrimas rinkos dalyviams įneša daugiau aiškumo, todėl siūlome 17 punktą išdėstyti taip: „17. Elektros energetikos įmonei, vykdančiai trumpalaikio turto paskirstymą verslo vienetams, draudžiama priskirti trumpalaikį turtą, nesusijusį su verslo vieneto reguliuojama veikla: 17.1. dukterinių ir asocijuotų įmonių skolas, išskyrus skolas už reguliuojamų verslo vienetų paslaugas (produktus); 17.2. kito trumpalaikio turto vertę, kuris nėra būtinas reguliuojamų verslo vienetų, paslaugoms (produktams) teikti.”
|
1.12 |
|
Siūlome atsisakyti, nes nėra aišku, kuo reguliacine prasme kiti rezervai skiriasi nuo nepaskirstyto pelno. Kapitalo paskirstymo pagal veiklas principai iš viso nepaminėti.
Siūloma:
|
Atsižvelgti. |
1.13 |
|
Aprašo 21 punkte išvardintos sąnaudų grupės (pavadinimai) neatitinka sąnaudų grupių, nurodytų Aprašo 7- 12 prieduose. Siūlome koreguoti Aprašo 21 punktą pagal minėtų priedų sąnaudų grupes. Aprašo 21.4. punkto redakcinis patikslinimas, įvertinantis valandinę prekybą.
Siūloma: 21.4. elektros energijos technologinėms ir savosiom reikmėms įsigijimo, įskaitant balansavimą, sąnaudos; |
Neatsižvelgta. Prieduose šios sąnaudų grupės yra detalizuojamos.
Neatsižvelgta. balansavimo energijos sąnaudos turėtų būti priskirtos prie įsigijimo sąnaudų grupės, jas įvardijant atskira eilute. |
1.14 |
|
Nesame tikri, ar teisingai suprantame, kad 6 priede pateikti nusidėvėjimo normatyvai yra kaip pavyzdys ir jie atskirai bus suderinti su kiekviena įmone atskiru Komisijos nutarimu.
Siūloma: 23. Skaičiuodama ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, elektros energetikos įmonė privalo taikyti Komisijos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus (pagal Aprašo 6 priedo pavyzdį) ir tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Skaičiuodama reguliuojamos veiklos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, elektros energetikos įmonė turi vadovautis šiais principais: <...> |
Neatsižvelgti. 6 priede pateikiami nusidėvėjimo normatyvai bus nustatyti Komisijos, kaip to reikalauja Energetikos įstatymas bei šie normatyvai bus privalomi elektros energetikos įmonėms. Tačiau esant situacijai, kuomet reguliuojamoje veikloje atsiranda turto vienetai, kurie nėra nustatyti 6 priede arba jei įmonė nusprendžia taikyti ilgesniu nusidėvėjimo normatyvus, jie papildomai privalo būti suderinti su Komisija. |
1.15 |
|
Redakcinis pataisymas, verslo vienetą pagal sąvoką sudaro ištekliai ir procesai.
Siūloma: 24. Elektros energetikos įmonė, skaičiuodama
teikiamų paslaugų (produktų) sąnaudas pagal šį Aprašą, privalo, laikydamasi
priežastingumo principo, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstyti
paslaugoms (produktams), |
Atsižvelgta. Atitinkamai pakoreguotas projektas. |
1.16 |
|
Siūlome privalomai nereglamentuoti tarpinių sąnaudų centrų (atitinkamai pakoreguojant Aprašo priedų formas) ir palikti elektros energetikos įmonėms teisę pačioms pagal savo organizacinę struktūrą ir veiklos procesų pobūdį suskirstyti tarpinius sąnaudų centrus (pvz. klientų aptarnavimo veiklų grupės reikšmingumo skirtumas skirstomojo tinklo operatoriui ar tiekėjui ir gamintojui, kuris elektros energiją parduoda vienam klientui). Tarpinis centras galėtų būti ir įmonės padalinys ir visos vienos sąnaudų grupės sąnaudos, jų suskirstymo logika bus aprašyta Aprašo 35 punkte nurodytame Sistemos apraše. Galutinis tikslas yra paskirstyti sąnaudas paslaugoms, o ne tarpiniams centrams.
Siūloma: 27. Netiesioginių sąnaudų kategorijos
sąnaudas ų straipsnius elektros energetikos įmonė turi paskirstyti per
tarpinius sąnaudų centrus, kuriuos įmonė suskirsto
pagal savo struktūrą ir veiklos procesų pobūdį, toms paslaugoms
(produktams), jų grupėms, verslo vienetams, kurios netiesiogiai bendrai lėmė
tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą). Elektros energetikos įmonė,
paskirstydama netiesiogines sąnaudas, turi užtikrinti šio Aprašo 8 punkte išvardytų principų įgyvendinimą.
|
Atsižvelgti. 27 punktą patikslinti paliekant galimybę įmonėms pasirinkti netiesioginių sąnaudų paskirstymo principą, t.y. sąnauda paskirstyti pagal Aprašo 8 punkte nustatytų principų įgyvendinimą pagal priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį arba per tarpinius sąnaudų centrus. Siūloma projekto 27 punktą išdėstyti taip: „ 27. Netiesioginių sąnaudų kategorijos sąnaudų straipsnius elektros energetikos įmonė, užtikrindama šio Aprašo 8 punkte išvardytų principų įgyvendinimą, gali paskirstyti iš karto, naudodama sąnaudų nešiklius, objektyviausiai atspindinčius priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį arba paskirstyti naudodama tarpinius sąnaudų centrus toms paslaugoms (produktams), jų grupėms, verslo vienetams, kurios netiesiogiai bendrai lėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą). Visas netiesiogines sąnaudas, susijusias su būtinų funkcijų atlikimu, teikiant paslaugas (produktus) jų gavėjams, elektros energetikos įmonė turi suskirstyti bent į šiuos sąnaudų centrus:“. |
1.17 |
|
Redakcinis pataisymas.
Siūloma: 29. Sąnaudų centrams priskirtas
netiesiogines sąnaudas elektros energetikos įmonė turi paskirstyti paslaugoms
(produktams). Tokį sąnaudų paskirstymą elektros energetikos įmonė turi
atlikti, naudodamas - sąnaudų nešiklius, objektyviausiai atspindinčius
priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį tarp sąnaudų centro, kurio sąnaudos
skirstomos, ir paslaugos (produkto) |
Atsižvelgta. Atitinkamai pakoreguotas projektas. |
1.18 |
|
Jei švietimo sąnaudos yra darbuotojų mokymo sąnaudos, siūlome atsisakyti.
Siūloma: 32.2. paramos, labdaros, |
Neatsižvelgti. Tai yra sąnaudos susijusios su esamų ir būsimų vartotojų švietimu.
|
1.19 |
|
Siūlome atsisakyti šio punkto, nes ENTSO-E narystę reglamentuoja ES teisės aktai, o narystės suteikia galimybę perimti gerąją kitų įmonių praktiką.
Siūloma: 32.4. |
Atsižvelgti. Siūloma 32.4. punktą išdėstyti taip: „32.4. narystės, stojamųjų įmokų sąnaudas, išskyrus sąnaudas dėl teisės aktuose numatyto privalomo dalyvavimo ir tiesiogiai susijusias su reguliuojamu verslo vienetu“. |
1.20 |
|
Siūlome atsisakyti šio punkto, nes reprezentacijos, rinkodaros paslaugos yra įmonės veiklos dalis kurianti vertę įmonei, o jų sąnaudos yra bendrųjų sąnaudų dalis.
Siūloma: 32.6 reprezentacijos sąnaudos, išskyrus susijusias su reguliuojama veikla; 32.7 reklamos, rinkodaros sąnaudos, išskyrus
susijusias su reguliuojama veikla |
Atsižvelgta iš dalies. Siūloma Projekto 32.6. punktą išdėstyti taip: „32.6. reprezentacijos, reklamos, rinkodaros sąnaudas, sudarančias daugiau kaip 0,3 proc. nuo elektros energetikos įmonės verslo vieneto veiklos sąnaudų, nurodytų Aprašo 21.6 – 21.12 punktuose;“ |
1.21 |
|
Nesame tikri, ar teisingai suprantame, kad tai turto nurašymo sąnaudos ir užkonservuoto turto išlaikymo sąnaudos.
Siūloma: 32.8. |
Iš dalies atsižvelgti. Patikslinti 32.7. punkt1: “32.7. nenaudojamo, likviduoto, nurašyto, esančio atsargose, laikinai nenaudojamo (užkonservuoto) ilgalaikio turto sąnaudas;“ |
1.22 |
|
Pastaba: „32.9. nebaigtos statybos ilgalaikio turto sąnaudas;“ Nėra aišku, apie kokias konkrečiai sąnaudas kalbama. |
Komentaras. Turima omenyje investicijos, kurios nėra baigtos ir įvestos į eksploataciją bei šių investicijų (sukurto turto) priežiūros ir su tuo turtu susijusias kapitalo (jei jos yra patiriamos) sąnaudos.
|
1.23 |
|
10 darbo dienų (~ 14 kalendorinių dienų) terminas yra neįgyvendintinas (vien tik sąskaitos už elektros energiją išrašomos iki 12 kalendorinės dienos). Siūlome palikti dabar galiojantį 30 kalendorinių dienų terminą.
Siūloma: 33. Elektros energetikos įmonė turi
suformuoti ir naudoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų,
pasibaigus einamojo ataskaitinio laikotarpio ketvirčiui, Komisijos
reikalavimu per |
Atsižvelgti. Projekto 33 punktą išdėstyti taip: „33. Elektros energetikos įmonė turi suformuoti ir naudoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri Komisijai leistų visiškai įsitikinti Apskaitos atskyrimo taisyklių, nurodytų šio Aprašo 7–19 punktuose, vykdymu ir sąnaudų paskirstymo taisyklių, nurodytų šio Aprašo 20–32 punktuose, vykdymu. Reguliavimo apskaitos sistemos teikiama informacija turi atitikti šiuos kriterijus:“
|
1.24 |
|
Siūlome reglamentuoti Sistemos aprašo derinimą ir laikotarpį, nuo kurio turės būti įdiegta Reguliavimo apskaita.
Siūloma: 35. Aprašo įsigaliojimo dieną vykdančios veiklą elektros energetikos įmonės privalo per šešis mėnesius nuo Aprašo įsigaliojimo dienos, o elektros energetikos įmonės, veiklą pradėjusios po Aprašo įsigaliojimo dienos, privalo per šešis mėnesius nuo veiklos vykdymo pradžios pateikti Komisijai derinimui Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą (toliau - Sistemos aprašas). Suderinus Sistemos aprašą, turi būti numatytas ir su Komisija suderintas laikotarpis Sistemos apraše numatytų pokyčių įgyvendinimui. Informacija vadovaujantis Aprašu, turi būti pradėta teikti nuo kito ataskaitinio laikotarpio, einančio po Sistemos aprašo reikalavimų įdiegimo. Sistemos aprašas turi atskleisti elektros energetikos įmonės reguliavimo (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) apskaitoje naudojamus principus, metodus ir tvarkas, atliekant apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą. Sistemos apraše elektros energetikos įmonė turi nurodyti, koks laikotarpis yra laikomas elektros energetikos įmonės finansiniais metais. Sistemos aprašą Komisijai elektros energetikos įmonė privalo pateikti su šiais neatskiriamą Sistemos aprašo dalį sudarančiais priedais: |
Atsižvelgti iš dalies. Papildyti projektą nauju 36 punktu: “36. Komisija turi teisę reikalauti, kad elektros energetikos įmonės parengtas sistemos aprašas atitiktų Aprašą. Elektros energetikos įmonė privalo pakoreguoti ir pateikti Komisijai patikslintą Sistemos aprašą per Komisijos nustatytą protingą terminą.” |
1.25 |
|
Kadangi elektros energetikos įmonė privalės pateikti audito išvadą, manome, kad Komisija į Aprašo derinimo procedūrą turėtų įtraukti ir didžiąsias audito įmones, siekiant sužinoti ar jos galės pateikti reikalaujamą išvadą dėl Reguliavimo apskaitos atitikimo, ypač sudarant veiklos balansus pagal dabartinę Aprašo 14-19 punktų redakciją. |
Komentaras. Komisija Aprašo projektą skelbia viešai, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo (įskaitant ir minimas audito įmones) turi galimybę pateikti savo nuomonę dėl teikiamo projekto. |
2.1 |
Lietuvos Energija, AB |
Projekte yra apibrėžtos „apyvartinio kapitalo" bei „optimalios kapitalo struktūros" sąvokos, tačiau toliau Apraše jos nėra naudojamos. Dėl to kyla klausimas kokiais tikslais yra apibrėžiama šios sąvokos bei ar jos yra būtinos? Taip pat, Apraše nėra pateikti naudojamų sąvokų apibrėžimai ar reikšmės: „Konsoliduota", „Sąnaudų grupės", „Bendrosios sąnaudos". Siūlome jas apibrėžti. |
Atsižvelgta. Atsisakyta nenaudojamų sąvokų bei projektas papildytas bendrųjų sąnaudų apbrėžimu. |
2.2 |
|
Siūlome keisti „antrinių įmonių" sąvoką j Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme apibrėžtą ir įmonių finansinėje atskaitomybėje vartojamą „dukterinių įmonių" sąvoką.
Siūloma: 16.3.2. |
Atsižvelgta. Atitinkamai pakoreguotas projektas |
2.3 |
|
Nėra aiški Projekte vartojama „kito trumpalaikio turto vertės" sąvoka, todėl prašome šią sąvoką detalizuoti. Jei ši sąvoka apima trumpalaikio turto vertę, nesusijusią su reguliuojamomis paslaugomis (produktais), tada siūlome šį punktą išdėstyti taip: „trumpalaikio turto, nesusijusią su reguliuojamomis paslaugomis (produktais), vertę" |
Atsižvelgta. Žr. 1.10. pastabą. |
2.4 |
|
Kiti rezervai paprastai formuojami iš nepaskirstyto pelno, t.y. ankstesnių laikotarpių nepaskirstyto pelno dalis ir jie naudojami Bendrovės veiklai vykdyti. Manome, kad kiti rezervai turi būti priskirti verslo vieneto nuosavybei. |
Atsižvelgta. Žr. 1.12. pastabą |
2.5 |
|
Manome, kad gali nebūti sąsajos, priklausomybės ar ryšio tarp finansinės skolos ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudų.
Siūloma: 19.1. finansinės skolos paskirstomos verslo
vienetams naudojant atitinkamus turto nešiklius ir laikantis Aprašo 8
punkte nurodytų principų |
Atsižvelgta. Atsisakyta 19 punkto, kaip neaktualaus reguliuojamo verslo vieneto ir (ar) paslaugos kainos nustatymui. |
2.6 |
|
Manome, kad gali nebūti sąsajos, priklausomybės ar ryšio tarp ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies ir ataskaitinio laikotarpio atitinkamo turto, kuriam įsigyti buvo naudojama ilgalaikė paskola, likutines verte."
Siūloma: 19.2. ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
paskirstoma verslo vienetams naudojant atitinkamus turto nešiklius ir
laikantis Aprašo 8 punkte nurodytų principų |
Atsižvelgta. Žr. 2.5. pastabą |
2.7 |
|
PASTABA: Kai skirtumai tarp komisijos siūlomų ir taikomų normatyvų yra nedideli siūlome taikyti, suderinus su komisija, finansinėje apskaitoje jau naudojamus normatyvus, kadangi finansinėje apskaitoje naudojami normatyvai, nustatyti atsižvelgiant j realius turto vienetų tarnavimo laikotarpius. Naudojant finansinius normatyvus, perskaičiavimo atlikti nereikėtų, todėl mažėtų investicijos reikalingos pokyčiams įgyvendinti. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad nustatyti naujos nuostatos skiriasi nuo jau nustatytų normatyvų , įtvirtintų VKEKK nutarime „Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu N r. 03-229". |
Neatsižvelgti. Komisija turi teisę peržiūrėti nusidėvėjimo normatyvus, jei jie neatitinka faktinio ilgalaikio turto tarnavimo laikotarpio. |
2.8 |
|
Siūlome tikslinti formuluotę dėl taikymo neaiškumo. Pateikiame alternatyvią redakciją 23.1 punkto.
Siūloma: 23.1. Komisijos nustatyti ilgalaikio turto
nusidėvėjimo normatyvai taikomi visam reguliuojamoje veikloje naudojamam
ilgalaikiam turtui, nepriklausomai nuo jo eksploatacijos pradžios |
Neatsižvelgti. Pasiūlymas prieštarauja Aprašo 32.9 punktui, t.y. kapitalo kaštai skaičiuojami tik nuo į eksploataciją įvesto turto vertės. |
2.9 |
|
Prašome patikslinti, kokios sąnaudos yra laikomos švietimo sąnaudomis, kurios nėra pripažįstamos reguliuojamomis. Jeigu teisingai suprantame švietimo sąnaudos - tai darbuotojų tobulėjimui, mokymams skirtos sąnaudos. Tokiu atveju siūlome koreguoti punktą ir švietimo sąnaudas pripažinti būtinosiomis ilgalaikei operatoriaus veiklai užtikrinti.
Siūloma: 32.2. „paramos, labdaros, |
Neatsižvelgta. Žiūrėti 1.18 pastabą |
2.10 |
|
Projekto 32.4 punkte numatyta, kad reguliuojamoms sąnaudoms nepriskiriamos narystės, stojamųjų įmokų sąnaudos. Manome, kad narystės, stojamųjų įmokų sąnaudos, susijusios su narystėmis ir dalyvavimu tokiose organizacijomis kaip: „Nacionalinė Lietuvos elektros asociacija", „Lietuvos elektros energijos asociacija" yra labai svarbios vykdant reguliuojamą veiklą, nes suteikia galimybę keičiantis įmonių patirtimi ir profesine informacija tobulinti įvairias veiklos sritis, didinti veiklos efektyvumą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei aktyviai dalyvauti teisėkūroje. Atsižvelgiant j tai, siūlome atsisakyti šio punkto.
Siūloma: 32.4. |
Atsižvelgta. Žiūrėti 1.19 pastabą |
2.11 |
|
Manome, kad tokios sąnaudos kaip, vaišės ir suvenyrai užsienio energetikos įmonių svečiams, tarptautinių susitikimų metu, dalinantis patirtimi ir gerosiomis praktikomis, yra dalis bendrųjų sąnaudų, bei siūlome pripažinti sąnaudas susijusias su reguliuojama veikla.
Siūloma: 32.6. „reprezentacijos sąnaudos, išskyrus su reguliuojama veikla susijusias sąnaudas;" |
Iš dalies atsižvelgti. Žiūrėti 1.20 pastabą |
2.12 |
|
Nėra aiškios Projekte vartojama .esančio atsargose ilgalaikio turto sąnaudų" ir „užkonservuoto ilgalaikio turto sąnaudų" sąvokos. Jeigu teisingai suprantame tai - , užkonservuoto, nebaigtos statybos turto esančio atsargose nurašymo sąnaudos. Todėl siūlome koreguoti punktą. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad norint išlaikyti užkonservuotą turtą taip pat turime patirti sąnaudas, todėl manome jei tas turtas buvo ir ateityje gali būti naudojamas tik reguliuojamoje veikloje, tai šios sąnaudos turi būti pripažintinos būtinomis.
Siūloma: 32.8.
|
Iš dalies atsižvelgti. Žr. 1.21 pastabą |
2.13 |
|
Projekte nurodytas 10 darbo dienų terminas yra per trumpas ir praktiškai neįgyvendinamas, įmonės finansinės ataskaitos, kurių informacija bus naudojama parengti Ataskaitoms pagal Reguliavimo apskaitos sistemą, parengiama tik per 25 kalendorines dienas pasibaigs atskaitiniam laikotarpiui. Be to pagal Energetikos įmonių informacijos teikimo taisykles patvirtintas 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 03-80 informacijos pateikimui skiriama 30 kalendorinių dienų. Todėl siūlome taikyti 30 kalendorinių dienų pateikimo terminą.
Siūloma: 33. „Elektros energetikos įmonė turi
suformuoti ir naudoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų,
pasibaigus einamojo ataskaitinio laikotarpio ketvirčiui, Komisijos
reikalavimu per 30 kalendorinių |
Atsižvelgti. Žr. 1.23. pastabą |
2.14 |
|
Projekte apibrėžta „verslo vieneto" sąvoka yra išsami ir pakankamai apibrėžta. Šiuo atveju prierašas „konsoliduota" įveda tik neaiškumo ir dviprasmybių, jeigu sąvoka nebus apibrėžta 5 punkte Aprašo. Siūlome keisti šį punktą.
Siūloma: 37.2. |
Neatsižvelgti. Prierašas konsoliduota būtų taikomas energetikos įmonėms, kurios vykdo daugiau kaip vieną verslo vieneto veiklą (integruotų įmonių atveju). Jei energetikos įmonė vykdo tik vieną verslo vienetą, tokiu atveju ši nuostata nebūtų taikoma. |
2.15 |
|
Projekte apibrėžta „verslo vieneto" sąvoka yra išsami ir pakankamai apibrėžta. Šiuo atveju prierašas „konsoliduota" įveda tik neaiškumo ir dviprasmybių, jeigu sąvoka nebus apibrėžta 5 Aprašo punkte. Siūlome keisti punktą.
Siūloma: 37.3. |
Žr.2.14 pastabą |
2.16 |
|
Projekte apibrėžta „verslo vieneto" sąvoka yra išsami ir pakankamai apibrėžta, šiuo atveju prierašas „konsoliduota" įveda tik neaiškumo ir dviprasmybių, jeigu sąvoka nebus apibrėžta 5 Aprašo punkte. Siūlome keisti punktą.
Siūloma: 37.4. |
Žr.2.14 pastabą |
2.17 |
|
Manome, kad dukterinių ir asocijuotų įmonių atskiros finansinės atskaitomybės pateikimas yra perteklinis, kadangi dukterinių ir asocijuotų įmonių veikla nėra reguliuojama. Be to, ši informacija pateikiama kartu su konsoliduota grupės finansine atskaitomybe. Atsižvelgiant į pastabą, siūlome koreguoti minėtą punktą.
Siūloma: 37.16. „elektros energetikos įmonės metinė
finansinė atskaitomybė, sudaroma pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės
atskaitomybės įstatymą, ir audito išvada (jei auditas buvo atliktas). |
Atsižvelgti iš dalies. Nebūtinai dukterinių ir asocijuotų įmonių veikla yra nereguliuojama. Todėl manytume, kad tokiais atvejais turi būt pateikiama kiekvieno juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė. Siūloma 38.16 punktą išdėstyti taip: „38.16. elektros energetikos įmonės metinė finansinė atskaitomybė, sudaroma pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, ir audito išvada (jei auditas buvo atliktas). Jei elektros energetikos įmonę sudaro keli juridiniai asmenys, tai turi būti pateikta kiekvieno elektros energetikos įmonę sudarančio juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė bei konsoliduota metinė finansinė atskaitomybė pagal Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą (Žin., 2001, Nr. 99-3517; 2008, Nr. 79-3099), jei elektros energetikos įmonė valdo kelis juridinius asmenis, dukterines arba asocijuotas įmones, kurių veikla nėra reguliuojama;“
|
3.1 |
AB „Achema“ |
Projekte nustatytas reikalavimas visoms elektros energetikos įmonėms turėti Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri užtikrintų atitikimus minėto aprašo reikalavimams. AB „Achema", kaip tai nustatyta taisyklėmis I-os kategorijos ei. energijos vartotojui, turi savo elektros energijos generavimo šaltinius ir veikia kaip elektros energijos gamintojas. Taip pat bendrovė turi savo elektros energijos skirstymo tinklus, prie kurių prijungti ne tik bendrovės, bet ir pašaliniai vartotojai, esantys griežtai apibrėžtoje bendrovės teritorijoje. AB "Achema" yra horizontalios integracijos jmonė, kurios pagrindinė veikla yra azotinių trąšų gamyba, o elektros energijos skirstymas ir tiekimas yra šalutinė veikla. Pagal 2012 metų duomenis Achemos parduotos elektros energijos galutiniams vartotojams kiekis sudarė tik 1,9% nuo bendro pagaminto el.energijos kiekio arba 1,7 % nuo bendro suvartoto el.energijos kiekio (įvertinus pirktą el.energiją iš energetinės sistemos). Likęs elektros energijos kiekis naudojamas bendrovės pagrindinei, su elektros energetika nesusijusiai, veiklai (trąšų gamybai). Atitinkamai ir iš veiklos elektros energetikos sektoriuje uždirbamos pajamos bei rezultatas yra mažareikšmiai, lyginant su pagrindine bendrovės veikla. AB „Achema" pertvarkydama atskaitomybę pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reikalavimus patirtų kaštus, kurie nebūtų adekvatūs rezultatui, gaunamam iš elektros energijos skirstymo ir tiekimo veiklos. Remiantis aukščiau išdėstytu, prašome „Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo" projekte:
Siūloma:
|
Atsižvelgti iš dalies. Projektą papildyti nauju 42 punktu. “42. Aprašo 16-19 punktai bei 38.3. punktas netaikomi integruotai elektros energetikos įmonei, skirstančiai bei tiekiančiai elektros energiją mažiau kaip 100 tūkst. vartotojų.”
|
4.1 |
AB „Panevėžio energija“ |
Elektros energetikos įmonių apskaitos ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimu aprašu privalės vadovautis elektros energetikos įmonės, numatytos elektros energetikos įstatyme. Šilumos tiekimo įmonės, gaminančios elektros energiją ir turinčios elektros energijos tiekimo licenciją, nuo 2014 m. vykdys Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) 2013 m. vasario 28d. nutarimu Nr. 03-73 nustatytą šilumos kainų nustatymo metodiką, kurioje reglamentuotas apskaitos atskyrimas.
Siūloma: Siūlytume šilumos tiekimo įmonėms vadovautis tik šilumos kainų nustatymo metodika, kuri numato ir elektros energijos veikios atskyrimą: numatytas „kitos reguliuojamos veiklos verslo vienetas", o Metodikos 9 priede - elektros gamybos kogeneracinėse jėgainėse sąnaudų ataskaita. |
Atsižvelgti iš dalies. Energetikos įmonės, kurios elektros energiją, gamina termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse privalo vadovautis projekte nustatytomis nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos gamybos sąnaudos šio tipo elektrinėse atskiriamos alternatyvaus gamybos šaltinio pagrindu, tačiau likusi sąnaudų dalis turi būti padalinta pagal šio aprašo 11.1.1. punkto nuostatas, tam, kad būtų išvengta kryžminės subsidijos tarp energetikos įmonės teikiamų paslaugų. |
5.1 |
AB LESTO |
Projekte detaliai aprašyti faktinių duomenų teikimo pagal Apraše nustatytus apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principus reikalavimai, tačiau neaišku, kaip Bendrovė turės pateikti planinius duomenis kainų viršutinių ribų nustatymui ir koregavimui. Šiuo metu galiojančioje Elektros energijos skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų nustatymo metodikoje (toliau – Metodika) duomenys yra teikiami kitais pjūviais nei numatyta Apraše. Siekiant palyginamumo, apskaita turėtų būti vienoda tiek planiniams tiek faktiniams duomenims. Siūlytume Aprašo nuostatas suderinti su galiojančia Metodika. |
Komentaras. Komisija šiuo metu įgyvendina LRAIC kainodaros modelį elektros energetikos sektoriuje. Šis modelis bei skirstymo/perdavimo kainų skaičiavimams teikiami duomenys bus suderinti su šiuo Aprašu. Todėl nuo 2015 metų, pasibaigus galiojančiam reguliavimo laikotarpiui duomenys tiek faktiniai, tiek prognozuojami bus teikiami panašiu pjūviu. |
5.2 |
|
Projekte apibrėžtos „apyvartinio kapitalo“, „optimalios kapitalo struktūros“ sąvokos, tačiau Apraše jos nėra naudojamos. Kyla klausimas, kokiais tikslais yra apibrėžiama šios sąvokos, ar jos yra būtinos. Nėra pateikti Apraše naudojamų sąvokų: „Konsoliduota“ ir „Sąnaudų grupės“, „Bendrosios sąnaudos“ apibrėžimai. Siūlome jas apibrėžti. |
Atsižvelgti. Žr. 1.2 ir 2.1 pastabas |
5.3 |
|
Pažymime, kad Balansavimo ir Naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo prie tinklų paslaugos - yra skirstymo paslaugos sudedamosios dalys (Elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) (toliau – Įstatymas) 35 str. 1 dalis). Naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo prie tinklų paslaugų atveju, bendrovė, prijungdama vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, vykdo investicijas, o ne patiria sąnaudas (taigi šiuo atveju sąnaudų neišskirsime). Prijungus vartotojų įrenginius, sukurto turto eksploatacijos sąnaudos yra skirstymo paslaugos dalis. Tuo tarpu pajamos apskaitomos iš karto. Balansavimas yra neatskiriama elektros energijos įsigijimo veiklos dalis. Kadangi skirstomojo tinklo operatorius elektros energiją perka nuostoliams tinkle padengti teikiant skirstymo paslaugas ir šios sąnaudos jau yra priskiriamos skirstymo veiklai, nėra tikslinga atskirti balansavimą. Taigi gautas paslaugos rezultatas nesuteiks jokios tikslinės informacijos ir skirstymas tokiu principu nėra prasmingas, nes šių paslaugų išskyrimas nesudarys prielaidų įgyvendinti Įstatyme nustatytų tikslų, taip pat nepadidins Lietuvos elektros energetikos ūkio investicinės aplinkos stabilumo bei kainodaros skaidrumo. Kita reguliuojama veikla (11.3.5 punktas) ir Nereguliuojama veikla (11.3.6) yra atskiri verslo vienetai, o ne tam tikros reguliuojamos veiklos verslo vieneto dalis, todėl siūlome juos Apraše išskirti kaip atskirus verslo vienetus. Kartu siūlome aiškiau aprašyti, kas turima omenyje „nereguliuojamos veiklos, kurį sudaro ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus“ – ar tokia veikla laikoma nelicencijuojama/ nereguliuojama leidimais ūkinė veikla? Nes pati formuluotė „nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus“ kelia dviprasmybę – praktiškai visos ūkinės veiklos yra reglamentuotos vienais ar kitais įstatymais (Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, Šilumos ūkio įstatymu ir t.t.). Prašome patikslinti.
Siūloma: „11.3. elektros energijos skirstymo veiklą. Šiame verslo vienete elektros energetikos įmonė privalo numatyti tokias paslaugas (produktus), kurių pajamos ir sąnaudos turi būti atskirai apskaitytos: 11.3.1. skirstymo vidutinės (35-6 kV) įtampos tinklais ; 11.3.2. skirstymas žemos (0,4 kV) įtampos tinklais;
|
Atsižvelgti iš dalies. Sutiktina, kad naujų vartotojų prijungimas, skirstymo sistemos balansavimas yra skirstymo veiklos dalis – būtent tai ir numato Aprašo 11.3. punktas. Atkreiptinas dėmesys, kad prijungimo paslaugos teikimas yra suprantamas ne tik operatoriaus kapitalo išlaidų patyrimas, tačiau ir konkrečiam vartotojui ilgalaikėje perspektyvoje (pvz. iki investicija atsiperka) šio sukurto tinklo eksploatacija ir priežiūra. Prijungimo paslaugos sąnaudos pilna apimtimi (investicijos, kapitalo ir operacinės sąnaudos) yra tos, kurių pagrindu planuojama, kad bus skaičiuojamas prijungimo įkainis. Tokiu atveju esami perdavimo sistemos naudotojai nedengs prijungimo išlaidų, skirtų naujų vartotojų prijungimui. Elektros energijos įsigijimas disbalansui panaikinti yra tik dalis balansavimo kaštų, todėl sistemos/tinklų operatoriai privalo atskirti pastoviuosius balansavimo paslaugos kaštus ir tokiu pagrindu apskaičiuoti balansavimo paslaugos kainą, remiantis pagrįstomis balansavimo sąnaudomis.
Taip pat žr. 1.7. pastabą.
Nereguliuojama veikla pagal Įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus suprantama kaip įmonės vykdoma veikla, kuri nepatenka į energetikos reglamentavimo sritį. Atitinkamai patikslintas projektas. |
5.4 |
|
Balansavimo ir elektros energijos prekybos paslaugos yra tiekimo paslaugos (produkto) sudedamosios dalys. Tiekėjas elektros energiją įsigyja (prekiauja) su tikslu ją perparduoti (patiekti) savo klientui ir be prekybos tiekimo paslauga neįmanoma. Tuo pačiu balansavimas yra neatskiriama elektros energijos įsigijimo veiklos dalis. Todėl manome, kad šias paslaugas nėra tikslinga išskirti, nes šių paslaugų išskyrimas nesudarys prielaidų įgyvendinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme nustatytų tikslų, taip pat nepadidins Lietuvos elektros energetikos ūkio investicinės aplinkos stabilumo bei kainodaros skaidrumo Taip siūlome naudoti „tiekimo“, o ne „mažmeninio tiekimo“ sąvoką. Kadangi šios dimensijos 11.4.4. ir 11.4.5. punktai išskiriami prie kiekvieno verslo vieneto, siekiant paprastumo ir užtikrinti šio Aprašo 8 punkte išvardytų principų įgyvendinimą, siūlome dimensijas išskirti kaip atskirus verslo vienetus. Kita reguliuojama veikla (11.4.4. punktas) ir Nereguliuojama veikla (11.4.5.) yra atskiri verslo vienetai, o ne tam tikros reguliuojamos veiklos verslo vieneto dalis, todėl siūlome juos Apraše išskirti kaip atskirus verslo vienetus. Kartu žr. 3 pastabą.
Siūloma: „11.4. elektros energijos tiekimo veiklą. Šiame verslo vienete elektros energetikos įmonė privalo numatyti tokias paslaugas (produktus), kurių pajamos ir sąnaudos turi būti atskirai apskaitytos:
11.4.2.
|
Atsižvelgti iš dalies. Atkreiktinas dėmesys, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) elektros energijos tiekimo (pardavimo) veikla gali b8ti vykdoma tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje rinkose. Todėl manytina, kad minėtų paslaugų teikimo apskaitos turi būti vedamos atskirai. Ši nuostata taikoma ne tik visuomeniniam tiekėjui, bet ir nepriklausomam tiekėjau, turinčiam didelę įtaką rinkoje, o jis gali prekiauti tiek didmeninėje tiek mažmeninėje rinkoje. Siūloma projekto 11.4. punktą išdėstyti taip: „11.4. elektros energijos tiekimo veiklą. Šiame verslo vienete elektros energetikos įmonė privalo numatyti tokias paslaugas (produktus), kurių pajamos, sąnaudos ir ilgalaikis turi būti atskirai apskaitytos: 11.4.1. elektros energijos didmeninės prekybos; 11.4.2. mažmeninio tiekimo; 11.4.4. kitos reguliuojamos veiklos, kurį sudaro ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą, bet Komisijos reguliuojama pagal kitą Lietuvos Respublikos įstatymą (kiekvienai Komisijos reguliuojamai veiklai suformuojant savarankišką verslo vienetą) ; 11.4.5. nereguliuojamos veiklos, kurį sudaro ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (visą Komisijos nereguliuojamą veiklą formuojant kaip vieną verslo vienetą).“
|
5.5 |
|
Aprašo 14-19 punktai numato Bendrovės balanso straipsnių paskirstymo verslo vienetams reikalavimus. Kyla rizika, kad sudarant balansą ne ūkinių įrašų pagrindu, o taikant nustatytus Komisijos principus, verslo vieneto turtas nebus lygus nuosavybės ir įsipareigojimų sumai ir bus pažeista pagrindinė balanso sudarymo taisyklė. Manome, kad reguliavimo sprendimams priimti pakankama teikti reguliuojamo turto bazės skaičiavimus. Kiekvieno iš verslo vienetų atskiras balansas nesukurs pridėtinės vertės. |
Atsižvelgti iš dalies. Patikslinti projekto 14-19 punktai. Atkreiptinas dėmesys, kad energetikos įmonės pilna apimtimi pateikia verslo vieneto balansą, tačiau jame išskiriant tam tikras minėtuose punktuose reguliaciniais tikslais numatytas balanso eilutes. |
5.6 |
|
15.3 punkte numatyti ilgalaikio turto paskirstymo principai turėtų būti taikomi reguliuojamo turto bazės apskaičiavimui, o ne balanso sudarymui. Ilgalaikis turtas, sukurtas įvykdžius investicinius projektus, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus su Komisija (15,3,7 p.), ilgalaikis turtas sukurtas už naujų vartotojų ir gamintojų įmokas, dotacijas ir ES paramos lėšas (15.3.10 p. ir 15.3.11 p.) vis tiek yra naudojamas atitinkamo verslo vieneto veikloje. Nebaigta statyba, taip pat turėtų būti priskirta atitinkamam verslo vienetui. Kyla klausimas, ką parodys pagal Apraše išdėstytus principus sudarytas verslo vieneto balansas. |
Neatsižvelgti. Balanse privalo būti teikiama turto vertė pilna apimtimi, tačiau atskirai nurodant reguliuotojui aktualią informaciją kainų nustatymo tikslais. Kitu atveju, kaip buvo minėta anksčiau, verslo vieneto turtas nebus lygus nuosavybės ir įsipareigojimų sumai ir bus pažeista pagrindinė balanso sudarymo taisyklė.
Akcentuotina, kad balansas bus sudaromas verslo vienetams (licencijuojamoms veikloms), o ne verslo vieneto teikiamoms paslaugoms. |
5.7 |
|
Nėra aiški Projekte vartojama „kito ilgalaikio turto vertės“ sąvoka, todėl prašome šią sąvoką detalizuoti. Ar ši sąvoka apima ilgalaikio turto vertę, nesusijusią su reguliuojamomis paslaugomis (produktais), šiuo atveju siūlome punktą koreguoti.
Siūloma: „15.3.6.
|
Atsižvelgti. Atitinkamai patikslintas projektas. |
5.8 |
|
Nėra aiški Projekte vartojama „nenaudojamų, esančių atsargose ilgalaikio turto vienetų vertės“ sąvoka. Jeigu teisingai suprantame tai atsargos, operatorius nenaudojamus ilgalaikio turto vienetus apskaitos atsargose, todėl siūlome koreguoti punktą pagal taikomus apskaitos principus.
Siūloma: „15.3.9. nebaigtos statybos vertę,
nenaudojamų, esančių atsargose |
Atsižvelgti. |
5.9 |
|
Siūlome keisti „antrinių įmonių“ sąvoką į LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme apibrėžtą ir įmonių finansinėje atskaitomybėje vartojamą „dukterinių įmonių“ sąvoką
Siūloma:
|
Atsižvelgti. |
5.10 |
|
Nėra aiški Projekte vartojama „kito trumpalaikio turto vertės“ sąvoka, ar ji apima trumpalaikio turto vertę, nesusijusią su reguliuojamomis paslaugomis (produktais), todėl prašome šią sąvoką detalizuoti. šiuo atveju siūlome punktą išdėstyti taip: „trumpalaikio turto, nesusijusią su reguliuojamomis paslaugomis (produktais), vertę;“
Siūloma: „16.3.3. |
Atsižvelgti. |
5.11 |
|
Kiti rezervai paprastai formuojami iš nepaskirstyto pelno, t.y. ankstesnių laikotarpių nepaskirstyto pelno dalis ir jie naudojami Bendrovės veiklai vykdyti. Manome, kad kiti rezervai turi būti priskirti verslo vieneto nuosavybei. |
Atsižvelgti |
5.12 |
|
Kadangi AB LESTO paskolos nėra tikslinės ir savo esme skirtos investicijų finansavimui ir senų paskolų refinansavimui, taip pat siekiant tiksliau paskirstyti susiformavusias skolas, siūlome koreguoti Aprašo 19.1. punktą, siejant su turto nešikliais.
Siūloma: „19.1. finansinės skolos paskirstomos verslo
vienetams naudojant atitinkamus turto nešiklius ir laikantis Aprašo 8
punkte nurodytų principų
|
Atsižvelgti. |
5.13 |
|
Kadangi AB LESTO paskolos nėra tikslinės ir savo esme skirtos investicijų finansavimui ir senų paskolų refinansavimui, taip pat siekiant tiksliau paskirstyti susiformavusias skolas, siūlome koreguoti 19.1. punktą siejant su turto nešikliais.
Siūloma: „19.2. ilgalaikių paskolų einamųjų metų
dalis paskirstoma verslo vienetams naudojant atitinkamus turto nešiklius
ir laikantis Aprašo 8 punkte nurodytų principų |
Atsižvelgti |
5.14 |
|
Manome kad „kitos materialinės ir joms prilygintos“ ir „kitos paskirstomos“ sąnaudos savo esme yra ta pati grupė, todėl siūlome vieną iš jų išbraukti. Dauguma iš grupių nėra aiškiai, nedviprasmiškai suprantamos, todėl būtina detaliau aprašyti sąnaudų grupes. Sąnaudų grupės, apibrėžiamos 21 punkte ir 7 priede, skiriasi, todėl siūlome suvienodinti sąnaudų grupių sąrašą su priede pateikiamu, koreguojat Aprašo 21 punktą.
Siūloma: „21. Visos elektros energetikos įmonės patiriamos sąnaudos turi būti suskirstytos bent į šias sąnaudų grupes: <..> 4. elektros energijos technologinėms
ir savosiom reikmėms <....>
<....> 12. kitos <...> |
Iš dalies atsižvelgta.
21.7. punkte įrašyti vietoj „kitos materialinės sąnaudos“ įrašyti „personalo sąnaudos“. 21.12. punkte nurodytos sąnaudos ir 21.13. punkte nurodytos sąnaudos savo esme skiriasi, nes kitos paskirstomos sąnaudos yra tos sąnaudos, kurios reguliuojamai veiklai gali būti priskirtos, o 21.13. punkte nurodytos sąnaudos, t.y. tos sąnaudos, kurios pagal Aprašo nuostatas negali būti pripažintos (įtraukiamos) į reguliuojamos paslaugos kainų skaičiavimus.
|
5.15 |
|
Aprašo 6 priede numatyti normatyvai skiriasi nuo AB LESTO finansinėje apskaitoje ar mokestinėje apskaitoje taikomų normatyvų. Kadangi skirtumai tarp Komisijos siūlomų ir taikomų normatyvų yra nedideli, siūlome taikyti finansinėje apskaitoje jau naudojamus, kadangi finansinėje apskaitoje naudojami normatyvai nustatyti atsižvelgiant į realius turto vienetų tarnavimo laikotarpius. Naudojant finansinius normatyvus, tikėtina mažėtų investicijos, reikalingos pokyčiams įgyvendinti. |
Neatsižvelgti. Reguliacinėje apskaitoje nustatyti nusidėvėjimo normatyvai nebūtinai turi sutapti su finansinėje apskaitoje taikomus normatyvus. Reguliavimo (kainos nustatymo tikslais) įmonė privalės nusidėvėjimo sąnaudas skaičiuoti pagal Komisijos patvirtintus nusidėvėjimo normatyvus. |
5.16 |
|
Siekiant kuo geriau atspindėti netiesioginių sąnaudų paskirstymą paslaugoms, siūlome palikti teisę įmonei spręsti, ar netiesiogines sąnaudas skirstyti pagal kiekvieną sąnaudų straipsnį atskirai, ar pagal sąnaudų centrus. Be to, konkrečios įmonės valdymo struktūra, procesai gali labai skirtis, todėl siūlome palikti įmonei laisvę spręsti, kokie tarpiniai sąnaudų centrai geriausiai atspindėtų netiesioginių sąnaudų paskirstymą paslaugoms, atsižvelgiant į konkrečios įmonės specifiką. Apraše pateikti sąnaudų centrai galėtų būti įvardinti kaip rekomenduojami.
|
Atsižvelgti. |
5.17 |
|
„29. Sąnaudų centrams priskirtas netiesiogines sąnaudas elektros energetikos įmonė turi paskirstyti paslaugoms (produktams). Tokį sąnaudų paskirstymą elektros energetikos įmonė turi atlikti, naudodamas sąnaudų nešiklius, objektyviausiai atspindinčius priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį tarp sąnaudų centro, kurio sąnaudos skirstomos, ir sąnaudų centro, kuriam sąnaudos yra priskiriamos. Elektros energetikos įmonė privalo pagrįsti, kad kiekvienas netiesioginių sąnaudų nešiklis atitinka šio Aprašo 8 punkte numatytus principus.“
Siūloma: „Sąnaudų centrams priskirtas netiesiogines
sąnaudas elektros energetikos įmonė turi paskirstyti paslaugoms (produktams).
Tokį sąnaudų paskirstymą elektros energetikos įmonė turi atlikti, naudodama |
Atsižvelgti. Žr. 1.17. pastabą |
5.18 |
|
Projekto 32.1 punkte numatyta, kad reguliuojamoms sąnaudoms nepriskiriamos beviltiškų skolų sąnaudos. Manome, kad beviltiškų skolų sąnaudos turėtų būti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi Bendrovė patiria riziką dėl vartotojų neatsiskaitymo. Bendrovė, vykdydama Elektros energetikos įstatyme numatytas pareigas teikti elektros skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugas, negali neteikti šių paslaugų ar nustatyti individualias sąlygas vartotojams, remdamasi išankstinių vartotojo mokumo rizikos vertinimu. Atkreipiame dėmesį, kad Bendrovė atlieka įmokų surinkimą visų tarifo dedamųjų atžvilgiu ir neatsižvelgiant į pinigų gavimo faktą, atitinkamas dedamąsias visa dalimi perveda lėšų administratoriams (persiuntimo operatoriui, VIAP administratoriui ir kt.). Tokiu būdu visa skolų rizika perkeliama ant skirstomųjų tinklų operatoriaus. Todėl siūlome koreguoti 32.1 punktą.
Siūloma:
|
Neatsižvelgti. Panaikinus minėtą nuostatą nebūtų užtiktrintas kryžminės subsidijos tarp vartotojų nebuvimo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant paslaugų investicijų grąžą (maržą) yra įvertinama verslo vieneto veiklos rizika, įskaitant vartotojų neatsiskaitymo riziką.
|
5.19 |
|
Prašome patikslinti, kokios sąnaudos yra laikomos švietimo sąnaudomis, kurios nėra pripažįstamos reguliuojamomis. Jeigu teisingai suprantame, švietimo sąnaudos – tai darbuotojų tobulėjimui, mokymams skirtos sąnaudos. Tokiu atveju siūlome koreguoti punktą ir švietimo sąnaudas pripažinti būtinosiomis ilgalaikei operatoriaus veiklai užtikrinti.
Siūloma: „32.2. paramos, labdaros |
Neatsižvelgti. Žr. 1.18 pastabą |
5.20 |
|
Projekto 32.4 punkte numatyta, kad reguliuojamoms sąnaudoms nepriskiriamos narystės, stojamųjų įmokų sąnaudos. Manome, kad narystės, stojamųjų įmokų sąnaudos, susijusios su narystėmis ir dalyvavimu tokiose organizacijomis kaip, pavyzdžiui, Nacionalinė Lietuvos elektros asociacija yra labai svarbios vykdant reguliuojamą veiklą, nes suteikia galimybę keičiantis įmonių patirtimi ir profesine informacija tobulinti įvairias veiklos sritis, didinti veiklos efektyvumą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti šio punkto.
Siūloma: „20. |
Atsižvelgti. Žr 1.19 pastabą |
5.21 |
|
Manome, kad tokios sąnaudos kaip, vaišės ir suvenyrai užsienio energetikos įmonių svečiams, tarptautinių susitikimų metu, dalinantis patirtimi ir gerosiomis praktikomis, yra dalis bendrųjų sąnaudų, bei siūlome pripažinti sąnaudas susijusias su reguliuojama veikla.
Siūloma: „32.6. reprezentacijos sąnaudos, išskyrus su reguliuojama veikla susijusias sąnaudas;“ |
Atsižvelgti iš dalies. Žr. 1.20 pastabą |
5.22 |
|
Nėra aiškios Projekte vartojama „esančio atsargose ilgalaikio turto sąnaudų“ ir „užkonservuoto ilgalaikio turto sąnaudų“ sąvokos. Jeigu teisingai suprantame tai – likviduoto, užkonservuoto, nebaigtos statybos turto esančio atsargose nurašymo sąnaudos. Todėl siūlome koreguoti punktą.
Siūloma:
|
Iš dalies atsižvelgti. Žr. 1.21 pastabą |
5.23 |
|
Prašome patikslinti ar aprašyti Projekto 32.9. punkte įvardintas sąnaudas. |
Žr. 1.22. pastabą.
|
5.24 |
|
Projekte nurodytas 10 darbo dienų terminas yra per trumpas ir praktiškai neįgyvendinamas. Įmonės finansinės ataskaitos, kurių informacija bus naudojama parengti Ataskaitoms pagal Reguliavimo apskaitos sistemą, parengiama tik per 25 kalendorines dienas pasibaigs atskaitiniam laikotarpiui. Be to pagal Energetikos įmonių informacijos teikimo taisykles patvirtintas 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 informacijos pateikimui skiriama 30 kalendorinių dienų. Todėl siūlome taikyti 30 kalendorinių dienų pateikimo terminą.
Siūloma: „33. Elektros energetikos įmonė turi
suformuoti ir naudoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų, pasibaigus
einamojo ataskaitinio laikotarpio ketvirčiui, Komisijos reikalavimu per 30
kalendorinių |
Atsižvelgti. Žr. 1.23 pastabą |
5.25 |
|
Projekte nustatytų reikalavimų įdiegimas užims daug laiko, pareikalaus daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių (investicijų), didelių IT sistemų pokyčių. Todėl prašome numatyti laikotarpį Aprašo reikalavimų įdiegimui ir numatyti, kad Aprašo reikalavimai pradedami taikyti nuo kito ataskaitinio laikotarpio, einančio po Aprašo reikalavimų įdiegimo.
Siūloma: „35. Aprašo įsigaliojimo dieną vykdančios veiklą elektros energetikos įmonės privalo per šešis mėnesius nuo Aprašo įsigaliojimo dienos, o elektros energetikos įmonės, veiklą pradėjusios po Aprašo įsigaliojimo dienos, privalo per šešis mėnesius nuo veiklos vykdymo pradžios pateikti Komisijai Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą (toliau – Sistemos aprašas). Suderinus Sistemos aprašą, turi būti numatytas ir su Komisija suderintas laikotarpis energetikos įmonės sistemų analizei, investicijų derinimui su Komisija ir Sistemos apraše numatytų pokyčių įgyvendinimui. Informacija vadovaujantis Aprašu, turi būti pradėta teikti nuo kito ataskaitinio laikotarpio, einančio po Sistemos aprašo reikalavimų įdiegimo. Sistemos aprašas turi atskleisti elektros energetikos įmonės reguliavimo (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) apskaitoje naudojamus principus, metodus ir tvarkas, atliekant apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą. Sistemos apraše elektros energetikos įmonė turi nurodyti, koks laikotarpis yra laikomas elektros energetikos įmonės finansiniais metais. Sistemos aprašą Komisijai elektros energetikos įmonė privalo pateikti su šiais neatskiriamą Sistemos aprašo dalį sudarančiais priedais:“ |
Atsižvelgti iš dalies. Žr. 1.24. pastabą |
5.26 |
|
Projekte apibrėžta „verslo vieneto“ sąvoka yra išsami ir pakankamai apibrėžta. Šiuo atveju prierašas „konsoliduota“ įveda tik neaiškumo ir dviprasmybių, jeigu sąvoka nebus apibrėžta 5. punkte, siūlome keisti punktą.
Siūloma: 37.2. |
Neatsižvelgti. Žr.2.14 pastabą |
5.27 |
|
Projekte apibrėžta „verslo vieneto“ sąvoka yra išsami ir pakankamai apibrėžta. Šiuo atveju prierašas „konsoliduota“ įveda tik neaiškumo ir dviprasmybių, jeigu sąvoka nebus apibrėžta 5. punkte, siūlome keisti punktą.
Siūloma: „37.3. |
Neatsižvelgti. Žr.2.14 pastabą |
5.28 |
|
Projekte apibrėžta „verslo vieneto“ sąvoka yra išsami ir pakankamai apibrėžta. Šiuo atveju prierašas „konsoliduota“ įveda tik neaiškumo ir dviprasmybių, jeigu sąvoka nebus apibrėžta 5. punkte, siūlome keisti punktą.
Siūloma: „37.4. |
Neatsižvelgti. Žr.2.14 pastabą |
5.29 |
|
„37.12. netiesioginių sąnaudų pagrindinių vidinių veiklų paskirstymo paslaugoms ataskaita (Aprašo 11 priedas);“
Pastaba: Būtina pakoreguoti priedų numeraciją priedų formose. |
Atsižvelgta. Priedų numeracija pakoreguota. |
5.30 |
|
„37.13. bendrųjų sąnaudų paskirstymo ataskaita (Aprašo 12 priedas);“
Pastaba: Būtina pakoreguoti priedų numeraciją priedų formose. |
Atsižvelgta. Priedų numeracija pakoreguota. |
5.31 |
|
„37.15. verslo vienetų suteiktų paslaugų (produktų) ataskaita (Aprašo 13 priedas);“
Pastaba: Būtina pakoreguoti priedų numeraciją priedų formose. |
Atsižvelgta. Priedų numeracija pakoreguota. |
5.32 |
|
Manome, kad dukterinių ir asocijuotų įmonių atskiros finansinės atskaitomybės pateikimas yra perteklinis, nes dukterinių ir asocijuotų įmonių veikla nėra reguliuojama. Be to ši informacija pateikiama, kartu su konsoliduota grupės finansine atskaitomybe. Todėl siūlome koreguoti punktą.
Siūloma: „37.16. elektros energetikos įmonės metinė
finansinė atskaitomybė, sudaroma pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės
atskaitomybės įstatymą, ir audito išvada (jei auditas buvo atliktas). |
Atsižvelgti iš dalies. Žr. 2.17 pastabą |
5.33 |
|
„40. Elektros energetikos įmonės Komisijai pateikta metinė atskaitomybė privalo būti patikrinta nepriklausomo audito. Elektros energetikos įmonė privalo pateikti Komisijai nepriklausomo audito išvadą. Šiuo atveju nepriklausomo audito patikros objektas turi būti elektros energetikos įmonės ataskaitiniu laikotarpiu naudotos Reguliavimo apskaitos sistemos atitikimas šiame Apraše nustatytoms taisyklėms bei metinėje atskaitomybėje teikiamų duomenų už ataskaitinį laikotarpį atitikimas elektros energetikos įmonės faktinei finansinei būklei Reguliavimo apskaitos srityje. Nepriklausomo audito išvada yra vieša ir skelbiama elektros energetikos įmonės tinklalapyje bei Komisijos tinklalapyje.“
Pastaba: Patvirtinus šį aprašo punktą, operatorius bus įpareigotas pateikti nepriklausomo audito išvadą, Šiuo atveju nepriklausomo audito patikros objektas turi būti elektros energetikos įmonės ataskaitiniu laikotarpiu naudotos Reguliavimo apskaitos sistemos atitikimas šiame Apraše nustatytoms taisyklėms bei metinėje atskaitomybėje teikiamų duomenų už ataskaitinį laikotarpį atitikimas elektros energetikos įmonės faktinei finansinei būklei Reguliavimo apskaitos srityje. Manome, kad operatorius gali nerasti adekvačių paslaugų rinkoje ir išvados pateikti negalės. Todėl prašome komisijos į šio punkto derinimą įtraukti ir didžiąsias nepriklausomo audito įmones, siekiant užtikrinti šio punkto įgyvendinimą aprašą patvirtinti tik gavus oficialų nepriklausomo audito įmonių patvirtinimą, kad tokios paslaugos gali būti suteiktos.
|
Žr. 1.25 pastabą. |
5.34 |
|
4 ir 5 prieduose reikalaujama teikti labai detalią informaciją apie kiekvieną ilgalaikio turto vienetą. Bendrovėje yra apie 200 tūkstančių turto vienetų. Suvestiniai duomenys yra teikiami kitose ataskaitose, tuo tarpu detalios informacijos prašomais pjūviais operatorius nekaupia ir istoriniai duomenys nėra prieinami. Todėl, pokytis kuris pareikalaus didelių investicijų, gali būti pradėtas įgyvendinti tik po aprašo patvirtinimo ir atskiro investicijų suderinimo. Informacija operatorius galės pradėti kaupti, tik po investicijų į sistemas įgyvendinimo ir tik ateityje įsigytiems turto vienetams, atsižvelgiant į tai siūlome išbraukti 4 ir 5 priedus.
|
Neatsižvelgti. Minėti duomenys yra būtini įsitikinti ir patikrinti, kad įmonės teikiama informacija teisinga. Būtina atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant LRAIC modelį, sistemos/tinklų operatoriai privalės pateikti prašomą informaciją. |
6.1 |
Lietuvos energetikos institutas |
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaštais besiremiantis reguliavimas tiek mokslininkų, tiek praktikų yra vertinamas kaip viena prasčiausių reguliavimo priemonių. Kita vertus, aiškus kaštų priskyrimas galbūt galėtų pasitarnauti vykdant tokia pačia veikla užsiimančių įmonių tarpusavio palyginimui (bench-marking). Deja, planuojamo atlikti apskaitos atskyrimo panaudojimo aspektas Projekte nėra aiškiai argumentuotas, nes teisės akto tikslas pateikiamas labai abstrakčiai. |
Komentaras. Apskaitos atskyrimo tikslas yra išskaidrinti elektros energetikos įmonių teikiamų paslaugų spektrą, nustatyti aiškius ir suprantamus sąnaudų, pajamų ir ilgalaikio turto paskirstymo tarp teikiamų paslaugų kriterijus, kurie leistų tinkamai priskirti kiekvienai teikiamai paslaugai (produktui) pagrįstus kaštus. |