Originalas nebus siunčiamas

                            

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA

 

Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 212 6492, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected].

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192

¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai

El. p. [email protected]

 

          2013-04-10  Nr. (9.8-25) 6V-605

        Į 2013-03-27  Nr. 2-1360(132)

 

  

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO                   NR. 13-853-01 DERINIMO

 

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Susisiekimo ministerija) 2013 m. kovo 27 d. raštu Nr. 2-1360(132) pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ projektą Nr. 13-853-01 (toliau – Nutarimo projektas), pagal kompetenciją teikia pastabas.

Nutarimo projektu ketinama perduoti valstybinės kitos paskirties žemės sklypus Klaipėdoje akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – Bendrovė) valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise. Lydraštyje Susisiekimo ministerija nurodo, kad Bendrovė, įgyvendindama Lietuvos strateginį nacionalinį geležinkelių plėtros planą 2005-2015 m. ir siekdama užtikrinti tolesnę viešosios infrastruktūros plėtrą, vykdo Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Pauosčio kelyno rekonstrukcija“ (toliau – projektas). Susisiekimo ministerijos pateikiamoje medžiagoje taip pat nurodoma, kad įvykdžius minėto projekto atitinkamą etapą sumažės krovinių srautai į Klaipėdos geležinkelio stotį, kroviniai bus nukreipiami tiesiai į AB „Klaipėdos nafta“ ir AB KLASCO terminalus. Iš šios informacijos galima daryti prielaidą, kad perduodamuose žemės sklypuose (ar dalyje jų) bus įrengta infrastruktūra, suteiksianti išskirtinę ekonominę naudą AB „Klaipėdos nafta“ ir AB KLASCO.

Iš pateiktos informacijos nėra aišku, ar minėti ūkio subjektai savo lėšomis prisideda prie projekto vystymo, ar, įgyvendinus projektą, AB „Klaipėdos nafta“ ir AB KLASCO vykdydami savo įprastą ūkinę veiklą tik gaus naudą iš valstybės lėšomis įrengtos atitinkamos viešosios infrastruktūros. Manytina, kad tokiu atveju Nutarimo projektu suteikta bet kokia valstybės parama atskiriems ūkio subjektams (tiek projektui, tiek žemės perdavimas patikėjimo teise, o ne nuoma ar pardavimas už rinkos kainą, tiek kitos susijusios priemonės) gali būti laikoma valstybės pagalba.

Atsakydami į Jūsų raštą, atkreipiame dėmesį, kad vertinant, ar tam tikru atveju taikytinos valstybės pagalbos taisyklės, pirmiausia turi būti nustatyta, ar valstybės parama skiriama ūkinei veiklai remti. Tik ūkinės veiklos rėmimas valstybės ištekliais gali būti pripažintas valstybės pagalba. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos.[1] Vadovaujantis Bendrojo Teismo išaiškinimu, veiksmų statant ar plečiant tam tikrą infrastruktūrą nereikia atskirti nuo vėlesnio naudojimo; ekonominis ar neekonominis vėlesnio pastatytos infrastruktūros naudojimo pobūdis neišvengiamai lemia ir plėtros veiksmų pobūdį.[2]

Siekiant nustatyti, ar parama ūkinei veiklai laikytina valstybės pagalba, būtina kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar tenkinami visi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kriterijai, t.y. ar parama:

-       yra teikiama valstybės narės arba iš jos išteklių;

-       palaiko tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą ir suteikia išskirtinę ekonominę naudą;

-       iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją;

-       daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

Parama, atitinkanti visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje išdėstytus valstybės pagalbos kriterijus, yra laikoma valstybės pagalba.

Atsižvelgiant į tai, siūlome teisės akto rengėjams užtikrinti, kad teikiant Nutarimo projekte numatytą paramą nebus pažeistos Europos Sąjungos valstybės pagalbą reglamentuojančios teisės nuostatos.

 

 

 

 

Konkurencijos tarybos narys,

pirmininko pavaduotojas,

pavaduojantis pirmininką                                                                                                Elonas Šatas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laima Kirkilovskienė, tel. (8 5) 261 3157, el. p. [email protected]   



[1] Žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. sausio 10 d. sprendimo byloje C-222/04 Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kt. (Rink. 2006, p. I-289) 107 ir 108 pastraipas.

[2] Žr. Bendrojo Teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo bylose T-443/08 ir T-455/08 Freistaat Sachsen ir kt. prieš Komisiją (Rink. 2011, p. II-1311) 95 pastraipą.