DERINIMO PAŽYMA
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2013–2022 metų nuostatų“ patvirtinimo“ projekto derinimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 7 d., Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 8 d., Ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 13 d., Finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 15 d.‚ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. lapkričio 16 d., Teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 19 d., Lietuvos savivaldybių asociacijos 2012 m. lapkričio 20 d. pastabas ir siūlymus
Institucija |
Pastabų ir siūlymų turinys
|
Žyma apie priimtas ir nepriimtas pastabas |
Aplinkos apsaugos ministerija, 2012-11-07 Nr. (1-6)-D8-9481 |
„Todėl, atsižvelgdami į aukščiau paminėtus šiuo metu galiojančius [„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Darnaus vystymosi švietimo strategija] dokumentus bei svarstomame Strategijos projekte išdėstytas nuostatas, esame įsitikinę, kad Valstybinėje švietimo 2013–2020 metams strategijoje, kaip „skėtiniame“ ilgos trukmės švietimo strateginiame dokumente, kuris yra betarpiškai susijęs ir su kitais nacionaliniais planavimo dokumentais, turėtų būti integruotas ir švietimo darniam vystymuisi aspektas.“ |
Neatsižvelgta. Esminių ugdymo programos keitimų Strategijoje nenumatoma, nes ugdymo programos, į kurias jau įtraukti švietimo darniam vystymuisi aspektai, yra pakeistos (pradinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos pakeistos ir priimtos 2008 m. rugpjūčio 26 d., vidurinio ugdymo bendrosios programos pakeistos ir patvirtintos 2011 m. vasario 21 d.) ir jų stabilumas garantuoja, kad siūlomos temos išliks. Strategijoje labiau orientuojamasi į kokybišką programų realizavimą (visi tikslai) ir nuolatinę ugdymo turinio refleksiją (23 p.) Švietimo darniai plėtrai realizacija taip pat gali vykti per vertybinių principų, ypač: „6.5. Atsakingumas už savo veiksmus, aktyvus rūpinimasis savimi, aplinka, bendruomene, šalimi, efektyvus veikimas siekiant tikslų“ įgyvendinimą. |
Žemės ūkio ministerija, 2012-11-08 Nr. 2D-5787
|
1, 2, 3, 5 pastabos. |
Atsižvelgta.
|
„Strategijos įgyvendinimo vertinimo rodiklių ir siekinių lentelėje (Strategijos priedas) 3 uždavinio 28 ir 30 eilutėse numatyti atskirus miesto ir kaimo vertinimo rodiklius ir jų siekinius, kadangi bendras šalies vidurkis neatspindi labai skirtingos situacijos mieste ir kaime. Pvz., Lietuvos statistikos departamento 2011 m. duomenimis 1–6 metų ir vyresni vaikai, dalyvaujantys ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, kaime tesudarė 22,7 proc., mieste – 69,9 proc. (šalies vidurkis – 54,6 proc.).“ |
Atsižvelgta iš dalies. Planuojama, kad 2017 m. neformaliojo švietimo paslaugomis mokykloje ir kitur naudosis 60 procentų vaikų. Atsižvelgiant į pastabą, Strategijos priede pažymima, kad šio rodiklio 60 proc. 2017 m. ketinama pasiekti kiekvienoje savivaldybėje. Siekiama, kad vidutinis neformaliojo švietimo valandų skaičius vienam mokiniui ar studentui per savaitę (ŠVIS – Švietimo valdymo informacinė sistema) 2017 m. bus 3 valandos. Taip pat pažymima, kad šio rezultato siekiama kiekvienoje savivaldybėje. |
|
„16.1. Plėsti vaikų ir tėvų pasirinkimo galimybes bei didinti prieinamumą per neformaliojo švietimo finansavimo modelį „pinigai paskui vaiką“ diferencijuojant „krepšelio“ dydį kaimo ir miesto ugdymo įstaigose“. Kaimiškose ugdymo įstaigose susiformuoja mažesnės neformaliojo mokymo vaikų grupės. Didesnis krepšelis galėtų užtikrinti neformaliojo mokymo organizavimą ir mažesnėms grupėms. |
Neatsižvelgta. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija – švietimo kaitos gairių dokumentas. Mokinio krepšelio skirstymo klausimas bus sprendžiamas rengiant Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos įgyvendinimo priemones. |
|
Ūkio ministerija, 2012-11-13 Nr. (34.3-S11)-3-6307 |
„Besimokančią visuomenę „Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įvardija kaip visuomenę, kurios žmonės puoselėja mokymosi visą gyvenimą principus ir turi palankias sąlygas neformaliajam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą plėtoti. Kaip esminė pokyčių iniciatyva numatyta sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių technologijų galimybes, užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą („Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ dalis „Sumani visuomenė“). Šias nuostatas įgyvendinančių veiklos krypčių pasigendama pateiktame Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos projekte.“ „Kaip teigiama „Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, aukštesniųjų gebėjimų ugdymas yra ypač svarbus šalies gerovės kūrimo ir pažangos veiksnys, tiesiogiai lemiantis kūrybingumą ir inovatyvumą – sumanios ekonomikos plėtros pagrindą (1 priedas, 3 p.). „Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatyta, kad sumani ekonomika turi sudaryti galimybes maksimaliai atsiskleisti svarbiausiam Lietuvos ištekliui – kūrybingiems, inovatyviems, atsakingiems ir versliems žmonėms („Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ dalis „Sumani ekonomika“). Tačiau mūsų nuomone, pateiktoje Strategijoje nepakankamai dėmesio skiriama esamai nepalankiai situacijai švietimo ir ūkio sąsajų srityje.“ |
Atsižvelgta iš dalies. Į pastabas dėl mokymosi visą gyvenimą bei dėl švietimo ir ūkio sąsajų atsižvelgta.
Strategijos 4-asis tikslas skirtas mokymosi visą gyvenimą gairėms. Strategijos 8-tas punktas papildytas: „Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą – daro progresyvinę įtaką mąstymo ir veikimo kultūrai. Esminis sėkmės veiksnys – švietimo institucijų ir visuomenės narių dinamiška sąveika kuriant sumanią visuomenę.“ Taip pat papildytas Strategijos 19-tas punktas: „Strategijos tikslų įgyvendinimas bei veiklos krypčių realizavimas vyks lygiagrečiai su švietimo turinio bei ugdymo proceso kaita. Siekiant švietimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, verslumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą visuose švietimo lygmenyse bus sukurtos kūrybiškumui, ieškojimui ir tobulėjimui atviros mokymosi programas, švietimo sėkmė matuojama per asmenybės kaitą atsiskleidžiančius mokymosi rezultatus, kuriems matuoti bus plačiai pasitelktas įsivertinimas.“ Be to, priemonės detaliau atsiskleis Strategijos įgyvendinimo dokumentuose. |
„Ūkio ministerijos specialistų nuomone, pateiktame projekte netolygiai pasiskirstę prioritetai ir jų sprendimų svoriai, kai kurioms neprioritetinėms problemoms skiriant daug dėmesio, o galimai svarbesnei problemai – nenumatant sprendimų ir poveikio krypčių. Pavyzdžiui, projekto 15.2. punkte minima, kad vaikai turi per mažai galimybių naudotis instituciniu ikimokykliniu ugdymu, tačiau nė viena šiam tikslui pasiekti veiklos kryptis (uždavinys) nėra skirta institucinio ikimokyklinio ugdymo plėtros klausimui. LPS pabrėžiama, kad kūrybingai ir atsakingai asmenybei formuotis ypatingą reikšmę turi šeima, o šeimos aplinkos problemos susijusios ir su tėvų užimtumo didėjimu, kas lemia poreikį visuomenėje sukurti tokias sąlygas, kurios leistų vystytis darniai šeimai, galinčiai daug daugiau dėmesio skirti asmenybės ugdymui (LPS 1 priedas, 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu aprūpinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigomis yra problemiškas, jų trūksta, o į esančias laukia eilės, ir nuo to nukenčia šalies ūkis, kadangi ne visi galintys dirbti tėvai turi galimybę naudotis šių įstaigų paslaugomis, tokios veiklos krypties (uždavinio) pasigendama Valstybinės švietimo strategijos projekte.“ |
Neatsižvelgta. Strategijos tikslai ir uždaviniai nukreipti silpniausioms švietimo sistemos grandims stiprinti, todėl didelis dėmesys sutelktas į tas problemas, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neprioritetinės, tačiau iš tiesų iki šiol joms buvo skirtas pernelyg menkas dėmesys. Strategijoje tiesiogiai nerašoma apie ikimokyklinio ugdymo plėtrą įsteigiant naujas institucijas, nes tik rengiant priemonių planą bus sprendžiama, kaip pasiekti rodiklius, žyminčius švietimo įstaigas lankančių 4–6 metų vaikų dalies didėjimą (26–27 rodikliai). Be to, atkreipiame dėmesį, kad ikimokyklinis ugdymas pagal Švietimo įstatymo 6 str. 2 dalį priskiriamas neformaliajam švietimui, todėl atitinkamas Strategijos tikslas ir uždaviniai nukreipti ir į ikimokyklinio ugdymo srities pokyčius (didinti prieinamumą, turtinti aplinką, plėsti paslaugų spektrą ir įvairovę, užtikrinti pirmenybę atskirties ir pan. grupėms). |
|
Finansų ministerija 2012-11-15 Nr. (1.15-0202)-5K-1222253)-6K-1209355 |
„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1257 patikslino Strateginio planavimo metodikos 4.1. punktą ir ilgos trukmės planavimo dokumentus įtraukė į kitas strategijas, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, todėl Strateginio projekto 2 punkte skliausteliuose reiktų papildyti šaltinį ir įrašyti „2012, Nr. 122-6140“. |
Neatsižvelgta. Oficialaus paskelbimo šaltiniai 2 p. nurodyti atsižvelgiant į Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104, 46.6. punktą.
|
„Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos projekte (toliau – Strategijos projektas) nurodyta, kad jis parengtas vykdant Švietimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Pagal šią dalį Valstybinėje švietimo strategijoje nustatomi Lietuvos švietimo politikos prioritetai, ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio kaitos kryptys ir finansavimo prioritetai. Pateiktas Strategijos projektas, mūsų nuomone, neatitinka Švietimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatų turinio.“ |
Neatsižvelgta. „Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatyta vertybinė kaita, kuriai kurti ir palaikyti skirta Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija. Joje nustatyti Lietuvos švietimo politikos prioritetai, kuriuos sudaro ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio kaitos kryptys (uždaviniai), – jiems bus skiriamas finansavimas. Ir tai yra vienas iš prioritetų. Didelį dėmesį sutelkiant sprendimų priėmimo būdui, kada susitarimai dėl švietimo rezultatų kokybės turinio remiasi tyrimais ir naujausiomis žiniomis, siekiama švietimo turinio įvairovę atverti mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms; numatoma, kad turinys bus formuojamas remiantis Strategijoje įvardytomis vertybėmis, tačiau jo konkretūs pavidalai formuosis kaip tyrimų bei iniciatyvų pasekmė. |
|
„Manome, kad teikiant tvirtinti naują strategiją ateinančių 10 metų laikotarpiui turėtų būti pateiktas ankstesnės – 2003–2012 metų Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo įvertinimas (pasiekti rezultatai, įgyvendinti/neįgyvendinti siekiai ir siekiniai, priežastys, turėjusios tam įtakos, kokių priemonių įgyvendinimas perkeliamas į naują strategiją ir pan.).“ |
Atsižvelgta iš dalies. 2003–2012 metų Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas yra skelbiamas Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje adresu http://www.smm.lt/strategija/docs/vssi/1562_Svietimo_strategija%202012.pdf.
|
|
„Kelia abejonių kai kurių Strategijos projekte numatytų uždavinių ir siekinių įgyvendinimo galimybės. Pavyzdžiui, uždavinio „sudaryti galimybę ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams grįžti vienam semestrui į studijas aukštojoje mokykloje“, ir siekinių, kad „grįžusių studijuoti bent 1 mėnesio trukmės arba 6 kreditų apimties stažuotėje dalis 2022 m. sudarys 20 proc.“ (dabartinė būklė – 0 proc.)“ |
Atsižvelgta iš dalies. Galimybė ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams grįžti vienam semestrui į studijas aukštojoje mokykloje bus kuriama naudojant mokymosi visą gyvenimą krepšelio ir kitas lėšas. Siekinio, kad „grįžusių studijuoti bent 1 semestrui mokytojų dalis 2017 m. bus 7 proc., 2022 m. bus 20 proc.“ dabartinė būklė pataisyta iš „0“ į „nėra duomenų“, nes magistro studijose besimokančių mokytojų skaičius nėra tiksliai žinomas. Siekinio, kad „mokytojų, kurie per pastaruosius 5 metus mokėsi bent 1 mėnesio trukmės arba 6 kreditų apimties stažuotėje, dalis 2017 m. bus 16, 2022 m. – 20 proc.“ dabartinė būklė pakeista iš „0“ į „nėra duomenų“, nes anksčiau tokio rodiklio nebuvo. |
|
„Taip pat manome, kad siekinys, kad „neformaliojo švietimo krepšelio ir formaliojo krepšelio dydžio santykis 2017 m. sudarytų 40, o 2022 metais – 60 procentų“ (2012 m. būklė – 0 proc.) atsižvelgiant į viešųjų finansų situaciją gali būti sunkiai įgyvendinamas.“ |
Atsižvelgta iš dalies. Pažymėta, kad neformaliojo švietimo krepšelio ir formaliojo švietimo krepšelio dydžio santykis dabar yra 30 proc. Dabartinis krepšelių dydžių santykis apskaičiuotas naudojant 2012 metų rudenį pradėto pilotinio neformaliojo švietimo krepšelio dydį keturiose Lietuvos savivaldybėse. |
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012-11-16 Nr. (1.20-10) SD-7575 |
„Siūlome strategijos 4 punktą papildyti šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998); JTO Neįgaliųjų teisių konvencija.“ „Strategijos 9.3 punkte siūlome atsisakyti termino „socialiai apleistam“ naudojimo. Manome, kad teikiamame dokumente reikėtų naudoti sąvoką „socialinė atskirtis“ ar sąvoka „socialinė rizika“. „Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) 12 straipsnyje nurodyta, kad teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte atsisakyti kai kurių sąvokų ir žodžių derinių naudojimo (pvz. 12.4 punkte – „katalizuoti“, 14.2 punkte – „įtvirtinti detalaus kriterinio kaupiamojo vertinimo sistemą“ ir pan.) ir pakeisti į lietuvių kalbai priimtinesnes sąvokas ir stilistiniu atžvilgiu aiškesnius teiginius.“ „Svarstytinas 4 rodiklio „25–64 metų asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, dalis proc.“ siekinių 2017 ir 2022 m. reikšmių padidinimas, kadangi šiuo metu jie yra numatyti mažesni nei faktinis 2011 m. rodiklis“. |
Atsižvelgta.
|
|
„Lietuvoje kol kas sunkiai sekasi užtikrinti švietimo ir mokymo paslaugų atitikimą darbo rinkos poreikiams. Siūlomoje strategijoje taip pat neįvertinta darbo jėgos kvalifikacijos neatitikimo darbo rinkos poreikiams problema, nors darbo jėgos gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis bei gebėjimų stygius kliudo ekonominei plėtrai ir darbo vietų kūrimui. Šiuo metu švietimo ir mokymo sistemos nepakankamai greitai reaguoja į poreikį suteikti darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių ir gebėjimų. Darbo rinkoje klostosi situacija, kai, esant aukštam nedarbo lygiui ir intensyviai emigracijai, laisvos darbo vietos neužimamos dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo arba darbo ieškančių žmonių įgūdžių neatitikimo laisvoms darbo vietoms užimti reikalingų įgūdžių. Dėl aukšto nedarbo ir nepakankamos kvalifikacijų atitikties darbo rinkos poreikiams atsiranda struktūrinio nedarbo ir ilgalaikio darbo rinkos nesubalansavimo grėsmė. Šią problemą būtina pradėti kuo greičiau spręsti, nors tai ilgalaikis procesas. Strategijoje būtina numatyti sistemines priemones, kurios užtikrintų specialistų kvalifikacijos suteikimo ir perkvalifikavimo atitiktį darbo rinkos poreikiams.“ |
Neatsižvelgta. Labiausiai mokiniams trūksta karjeros valdymo įgūdžių, į ką numatoma kreipti didžiausią dėmesį – 4-asis Strategijos tikslas būtent ir nukreiptas į numatomą skirti pagalbą „atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje“: „18.4. Sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą teikiant individualizuotas įvairių formų paslaugas realioje ir virtualioje aplinkoje, plečiant tam reikalingus gebėjimus ir galimybes, ugdant svarbias kompetencijas, formuojant gyvenimo kelio (karjeros) rinkimosi sąmoningumą bei ugdymosi tęstinumą. Inicijuoti ir remti kokybišką specialybių bei profesijų, ypač perspektyviausių, populiarinimą“. Taip pat į Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją įtraukti šie uždaviniai, kuriuos įgyvendinant, bus taikomasi prie darbo rinkos poreikių: „12.2. Išplėtoti aukštos kokybės, naujausias žinias integruojančias švietimo ir ugdymo krypčių studijas, kurios suteiktų absolventams platų kultūrinį akiratį ir galimybę mokyti kelis dalykus arba atlikti kelis pedagoginius vaidmenis“; „18.1. Skatinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę bei įvairovę pagal ūkio bei visuomenės poreikį ir veiklų tęstinumo potencialą bei kurti lanksčią prieinamumo sistemą, stiprinti kultūros įstaigų galimybes teikti švietimo paslaugas“. |
„Strategijoje nėra akcentuojama profesinės praktikos bei stažuočių mokymosi laikotarpiu svarba. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais būtina besimokančiam jaunuoliui suteikti galimybę atlikti kokybišką profesinę praktiką (stažuotę) ir taip palengvinti jaunimo integravimąsi į darbo rinką, užkertant kelią ilgalaikiam nedarbui.“ |
Neatsižvelgta. Profesinės praktikos, stažuočių, bendradarbiavimo su socialiniais partneriais būtinybė realizuojama per ketvirtojo Strategijos tikslo – „sukurti paskatų ir sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksnia pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje“ – uždavinį: „18.3. Stiprinti motyvaciją mokytis susiejant mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų pasirinkimais, įvedant mokymosi visą gyvenimą krepšelį. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą bei darbo patirties integralumą, ypač per praktikas, suaugusiųjų pameistrystę ir profesinį mokymą darbo vietose. Sukurti ir pradėti taikyti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų (kvalifikacijų) vertinimo ir pripažinimo sistemą.“ Be to, į pastabą bus atsižvelgta rengiant Strategijos įgyvendinimo priemones. |
|
„Strategijoje nėra akcentuojama profesinio mokymo sistemos vystymo svarba. Švietimo sistema turi būti orientuota į besimokančiųjų pagal profesinio mokymo programas pritraukimą, suteikiant jiems kokybišką, darbo rinkoje paklausų profesinį išsilavinimą, taip sudarant prielaidas patenkinti darbo rinkos poreikius. Darbdaviai turėtų būti skatinami investuoti ir dalyvauti švietimo ir mokymo institucijų, visų pirma aukštojo mokslo ir profesinio švietimo ir mokymo, veikloje.“ |
Neatsižvelgta. Strategija aprėpia visas grandis: ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas, siekiant pateikti universalius plėtros principus bei į visus šiuos lygius nukreipiant Strategijoje identifikuotus tikslus. Besimokančių pagal profesinio mokymo programas pritraukimas bus skatinamas įgyvendinant ketvirtojo Strategijos tikslo „sukurti paskatų ir sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksnia pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje“ uždavinius „18.1. Skatinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę bei įvairovę pagal ūkio bei visuomenės poreikį ir veiklų tęstinumo potencialą bei kurti lanksčią prieinamumo sistemą, stiprinti kultūros įstaigų galimybes teikti švietimo paslaugas“ ir „18.4. Sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą teikiant individualizuotas įvairių formų paslaugas realioje ir virtualioje aplinkoje, plečiant tam reikalingus gebėjimus ir galimybes, ugdant svarbias kompetencijas, formuojant gyvenimo kelio (karjeros) rinkimosi sąmoningumą bei ugdymosi tęstinumą. Inicijuoti ir remti kokybišką specialybių bei profesijų, ypač perspektyviausių, populiarinimą.“ |
|
„Dirbančiųjų asmenų, ypač vyresnio amžiaus, galimybes darbo rinkoje riboja menkas profesinis mobilumas ir gebėjimo stoka prisitaikyti prie pokyčių dėl šalyje neišvystytos mokymosi visą gyvenimo sistemos. Strategijoje turėtų būti pabrėžiama mokymosi visą gyvenimą svarba, įtvirtinant mokymosi visą gyvenimą sistemos struktūros bei finansavimo mechanizmų gaires. Strategijoje nėra atspindimas siekis skatinti profesinį mobilumą bei išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje, sudarant jiems galimybes mokytis visą gyvenimą ir tokiu būdu suteikiant galimybę įgyti darbo rinkos paklausą atitinkančius įgūdžius. Būtina skatinti švietimo ir mokymo sektoriaus partnerystę su darbo sektoriumi, taip pat įtraukiant socialinius partnerius į švietimo ir mokymo programų planavimą.“ |
Neatsižvelgta. Ketvirtasis Strategijos tikslas – „sukurti paskatų ir sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksnia pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje“ – skirtas mokymosi visą gyvenimą sistemai kurti. Būtent – Strategijoje pabrėžiama mokymosi visą gyvenimą svarba, žmonių išsilaikymas darbo rinkoje: „Švietimas turi atverti galimybes bei siūlyti įvairias paslaugas, padedančias žmogui tobulinti gebėjimus remiantis profesinėmis kvalifikacijomis bei visapusišku savęs tobulinimu, įgyjant pasitikėjimo savo jėgomis, atsakomybės už save, bendruomenę, valstybę ir aplinką.“ Socialinių partnerių įsitraukimas į švietimo ir mokymo programų planavimą yra Strategijos antrojo tikslo dalis: „Įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną.“ Detalios mokymosi visą gyvenimą sistemos struktūros ir finansavimo mechanizmų gairės turės atsispindėti įgyvendinančiuose dokumentuose, kurie bus derinami su kitomis ministerijomis. |
|
„Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinėje švietimo 2013–2020 metų strategijos projekte minimos priemonės tiesiogiai siejasi su socialinių partnerių interesais, siūlytume Švietimo ir mokslo ministerijai teikti šios strategijos projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje ir tik vėliau, įvertinus Trišalės tarybos nuomonę, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“ |
Neatsižvelgta. Strategija konsultacijose buvo derinta su Lietuvos Respublikos trišalės tarybos atstovais. Numatoma prašyti Trišalės tarybos teikti siūlymus dėl konkrečių strategijos įgyvendinimo priemonių. |
|
„Svarstytinas 34 rodiklio „18–24 metų jaunimo, neturinčio vidurinio išsilavinimo ir nebelankančio mokyklos, dalis, proc.“ siekinių 2017 ir 2022 m. reikšmių sumažinimas, kadangi jie yra numatyti didesni nei faktinis 2011 m. rodiklis.“ |
Atsižvelgta iš dalies. Dabartinė būklė pateikta apskaičiavus pastarųjų 10 metų vidurkį – 9,1 proc. (2002–2011). |
|
Teisingumo ministerija 2012-11-19 Nr. (1.6.) 2T-1742 |
2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 pastabos.
|
Atsižvelgta.
|
„Atsižvelgiant į tai, kad Seimo nutarimo 2 straipsnyje formuluojamas pavedimas liečia ne tik Vyriausybės bet ir atskirų institucijų kompetencijų sritis, pavedimas turėtų būti formuluojamas platesniam subjektų ratui, neapsiribojant tik Vyriausybe.“ |
Atsižvelgta iš dalies. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“ projekto 2 punktas pakeistas taip: „Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms įgyvendinti Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją pagal Nacionalinę pažangos programą (prireikus – pagal vieną arba kelis tarpinstitucinius veiklos planus atskiriems tikslams arba kryptims) ir pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų ministerijų ir savivaldybių strateginius veiklos planus. Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų ministerijų ir savivaldybių strateginiuose vidutinės trukmės dokumentuose iki 2013 m. balandžio 1 d., o per 2013 metus – trumpos trukmės planavimo dokumentuose pagal galiojantį jų kasmetinio rengimo grafiką padaryti atitinkamų pakeitimų. Į šiuos planus įtraukti konkrečias Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalingas priemones.“ Vyriausybė spręs, kokioms ministerijoms pavesti įgyvendinti Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją. |
|
„Strategijos 12.1 punkte vartojama neaiški konstrukcija „besimokančiųjų psichologinius poreikius atitinkanti lyčių dermė tarp mokytojų“. Siūlome aprašomosiose Strategijos nuostatose Strategijos II skyriuje detalizuoti ją.“ |
Neatsižvelgta. Konstrukcija „besimokančiųjų psichologinius poreikius atitinkanti lyčių dermė tarp mokytojų“ yra apibendrinanti. Tai bus detalizuota rengiant Strategijos įgyvendinimo priemonių planą.
|
|
„Atkreiptinas dėmesys, kad Strategijos priedo lentelės 2 ir 3 punkte numatomas rodiklių blogėjimas atitinkamai matematikos ir gamtos mokslų srityse 2017 metais. Taip pat lieka neaišku, kodėl numatomas išsilavinusių asmenų dalies mažėjimas Strategijos priedo lentelės 4 ir 5 punktuose.“ |
Atsižvelgta iš dalies. Strategijos priedo lentelės 2 punkte rodiklio „Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) Tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygį, dalis“ siekinys 2017 m. pakeistas iš 47 į 50 proc., 2022 m. – iš 50 į 54 proc. Strategijos priedo lentelės 3 punkte nurodytas rodiklių gerėjimas 2017 metais, nes numatomas atitikimas aukštesniam Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygiui. Ties Strategijos priedo lentelės 4 punktu („25–64 metų asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, dalis, proc.“) nurodyti siekiniai 2017 m. ir 2022 m. pakeisti iš 92 į 93 proc. Strategijos priedo lentelės 5 punkto („30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis, proc.“) siekiniai nedidinti, tai reiškia, kad 45,4 proc. laikoma aukštu pasiekimu (strategijoje „Europos 2020“ numatoma, kad Europos Sąjungos šalyse 30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis 2020 metais bus ne mažesnė kaip 40 proc.) ir tai, kad Lietuvos švietimas toliau orientuojasi į kokybę. |
|
„Strategijoje numatomas mokytojų grįžimas vienam semestrui į studijas aukštojoje mokykloje, tačiau iš strategijos nuostatų lieka visiškai neaišku, kodėl naudojama tokia formuluotė ir koks jos turinys. Ar turimos omenyje laipsnį suteikiančios, perkvalifikavimo ar laipsnio nesuteikiančios studijos? Kodėl vieno semestro trukmės? Ši priemonė gali būti suprasta ir tik kaip skirta dėl vienų ar kitų priežasčių tam tikros pakopos studijų nebaigusių mokytojų sugrįžimui pabaigti nebaigtų studijų. Manome, kad Strategijoje turėtų būti pateiktas aiškus tokių priemonių pagrindimas ir paaiškinimas.“ |
Atsižvelgta iš dalies. Studijos skirtos kvalifikuotiems mokytojams, uždavinys nukreiptas į jų kvalifikacijos tobulinimą, Strategijos 12.3. punktas papildytas: „Stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį ir atrandant įvairesnį pedagoginių funkcijų spektrą. Sudaryti galimybę ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams kelti kvalifikaciją grįžtant vienam semestrui į studijas aukštojoje mokykloje.“
|
|
„Strategijos 21 punkte, atsižvelgiant į Strategijos 2 punktą, siūlome vietoj formuluotės „veiksmų planai“ nurodyti Strateginio planavimo metodikos 4 punkte nustatytas strateginio planavimo dokumentų rūšis.“ |
Neatsižvelgta. Strateginio planavimo metodikos 4.3.5 punktu nustatyti būtent „veiksmų planai“. Kitos nustatytos planavimo dokumentų rūšys Strategijoje taip pat minimos, išskyrus Vyriausybės veiklos prioritetus ir metinius veiklos planus, kurie yra išvestiniai dokumentai ir jiems Strategija galioja savaime. |
|
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2012-11-20 Nr. (13)-SD-861 |
3 pastaba. |
Atsižvelgta. |
„Manome, kad Strategijos tiksluose turi atsirasti siekis ne tik plėtoti vaikų ir jaunimo neformalųjį švietimą, bet ir gerinti vaikų formalųjį ugdymą, nes, kaip teigiama Strategijos projekto 9.5 p., tarptautiniai tyrimai rodo, kad pagrindinio ugdymo pakopoje mokinių pasiekimų rodikliai jau žemesni nei Europos Sąjungos vidurkis.“ |
Neatsižvelgta. Vaikų formalųjį ugdymą numatoma gerinti tiesiogiai realizuojant pirmąjį ir antrąjį tikslus, o iš dalies ir trečiąjį bei ketvirtąjį. |
|
„Papildyti Strategijos tikslą (9 punktas) po žodžių „tvariu pagrindu“ įrašyti žodį „dvasingam,“.“ |
Neatsižvelgta. Per plati sąvoka Strategijai. |
Laikinai einantis
švietimo ir mokslo ministro pareigas Gintaras Steponavičius