DERINIMO PAŽYMA

DĖL KARIŲ MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS ĮSTATYMO 4, 7, 8, 9, 11, 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI 27 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

Institucija, pateikusi pastabas ar pasiūlymus, rašto data ir Nr.	Pastabos turinys	Argumentai
Teisingumo ministerijos 2012-07-10 raštas Nr. (1.36)2T-1101	1. Įstatymo projektu siekiama nustatyti kolektyvinę atsakomybę ir tuo tikslu numatoma, kad su karių grupe tam tikrais atvejais gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pirmiausiai iš reguliuojamų santykių ir juose dalyvaujančių subjektų specifikos galima spręsti, kad karys (kariai) sudarydami sutartį negali elgtis laisvai ir atsisakyti sudaryti tokią sutartį. Tokiu atveju, Karių materialinės atsakomybės įstatyme, atsižvelgiant į CK 6.156 straipsnio 2 dalies nuostatas, turėtų būti tokių sutarčių sudarymas formuluojamas ne kaip galimybė, bet kaip pareiga aiškiai apibrėžtais atvejais sudaryti įstatyme numatyto turinio sutartį. Antra – siūlant naują teisinį reguliavimą teigiama, kad tam tikrais atvejais sunku nustatyti, dėl kurio iš kartu tarnaujančių karių kaltės atsirado žala, tačiau tokiu teisiniu reguliavimu, manome, atsižvelgiant į tai, kad karys (kariai) negalės atsisakyti sudaryti tokią sutartį, gali būti įtvirtinta atsakomybė be kaltės. Teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma nustatyti kolektyvinę atsakomybę neturėtų būti grindžiamas tokiais argumentais, iš kurių matyti, kad individualią atsakomybę visgi įmanoma nustatyti, nors tai ir yra gana sunku. Be kita ko, siūlomos įstatymo nuostatų formuluotės (pvz., įstatymo 9 straipsnio papildymas 4 dalimi), kurios nors ir yra iš esmės analogiškos Darbo kodekso 256 straipsnio 2 dalies nuostatoms, leidžia suprasti, kad įmanoma nustatyti laiką, kada ta žala atsirado, vadinasi iš esmės įmanoma identifikuoti ir kaltą asmenį ar kelis asmenis, todėl neaiški tokios sutarties prasmė. Esant bet kokiai galimybei nustatyti kaltus asmenis ir jų kaltę turėtų būti kalbama apie individualią ar solidarią atsakomybę (tai jau nustatyta galiojančio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje), o kolektyvinė atsakomybė turėtų atsirasti tik pagal sutartis, kurios pagrįstos jas sudarančių subjektų laisva valia.	Neatsižvelgta. Praktikoje galimi atvejai, kai kariui pavedama saugoti karinę teritoriją ar kitą karinį objektą, kuriame galbūt yra materialinių vertybių. Tokiu atveju tarnybą reglamentuoja Sargybos statutas arba operacinis įsakymas su patvirtintomis kovos veiksmų taisyklėmis, tačiau su sargybiniu ar operacijoje veikiančiu kariu nesudaroma karių visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nes tokios pareigos neatitinka įstatymo 7 straipsnyje nurodytųjų visiškos karių materialinės atsakomybės pagrindų. Pažymėtina, kad kariai, sudarydami individualias materialinės atsakomybės sutartis, gali elgtis laisvai ir atsisakyti sudaryti tokias sutartis. Tokiu atveju jie negali eiti pareigų, kurios susijusios su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimu ar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, disponavimu ar tvarkymu. Kolektyvinės materialinės atsakomybės atveju kariai taip pat gali laisvai pasirinkti, ar pasirašyti tokią sutartį. Materialinės atsakomybės (individualių) sutarčių sudarymas įstatyme yra formuluojamas būtent kaip galimybė, o ne kaip pareiga aiškiai apibrėžtais atvejais jas sudaryti. Siūlomas kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo reglamentavimas taip pat numatomas kaip galimybė, o ne kaip kario pareiga. Kolektyvinė materialinė karių atsakomybė be kaltės neįtvirtinama. Siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatoma karių kolektyvinė materialinė atsakomybė, analogiškas Darbo kodekso 256 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias nustatoma kolektyvinė atsakomybė, yra reikalingas, nes kariams Darbo kodekso nuostatos netaikytinos, o praktikoje tenka nustatinėti kelių karių atsakomybę už tarnybos metu padarytą žalą KAS turtui.
	2. Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte deklaruotą vieną iš įstatymo projekto tikslų – privalomosios karo tarnybos karių sąvokos patikslinimą, nurodant konkrečią privalomosios karo tarnybos karių kategoriją – privalomosios pradinės karo tarnybos karius, ir atitinkamus įstatymo projekto 21 straipsnyje daromus pakeitimus, manytina, kad analogiškai įstatymo projekto  21 straipsnio 1 daliai, turi būti  patikslinta ir įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, nurodant privalomosios pradinės karo tarnybos karius. Kartu svarstytina, ar nereikėtų šiuo aspektu tikslinti ir siūlomą naują keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakciją (įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalis), taip pat įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalis) ir 26 straipsnio 1 dalį.	Atsižvelgta iš dalies. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, privalomoji karo tarnyba apima tris kategorijas: 1) karo prievolininko atliekamą privalomąją pradinę karo tarnybą; 2) tarnybą rezerve, kuri savo ruožtu apima karių savanorių, kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybą; 3) tarnybą paskelbus mobilizaciją.            Kadangi Karių materialinės atsakomybės įstatymas reglamentuoja karių materialinės atsakomybės taikymą ne tik šių nurodytųjų privalomosios karo tarnybos kategorijų karių, bet ir profesinės karo tarnybos karių atžvilgiu, todėl, atsižvelgiant į skirtingus profesinės karo tarnybos karių ir privalomosios karo tarnybos karių statuso ypatumus, numatomas diferencijuotas materialinės atsakomybės taikymas: 1) įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalyje daromi pakeitimai, numatant būtent privalomosios pradinės karo tarnybos karių kategoriją, nes to paties straipsnio 2 dalyje privalomosios karo tarnybos karių kategorijai priklausantys kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai yra numatyti. Siekiant išvengti dubliavimo, 21 straipsnio 1 dalyje esamas reglamentavimas detalizuojamas, numatant būtent privalomosios pradinės karo tarnybos karius; 2) 4 straipsnio 2 dalis patikslinta, nurodant privalomosios pradinės karo tarnybos karius (šioje dalyje į pastabą atsižvelgta); 3) 21 straipsnio 3 dalies redakcija netikslinama įrašant žodį „pradinės“, nes ji turi tikslą apimti visas karių kategorijas, nurodytas to paties straipsnio 1 ir 2 dalyse; 4) 25 straipsnio 3 dalis negali būti tikslinama, nurodant būtent privalomosios pradinės karo tarnybos karius, nes liktų nereglamentuojama, kaip antstoliui perduodamas įsakymas išieškoti likusį neišmokėtą žalos, padarytos kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario, kai jie išleidžiami į atsargą, atlyginimą. Dėl šios priežasties ši dalis turi apimti visą privalomosios karo tarnybos kategoriją, neišskiriant būtent tik privalomosios pradinės karo tarnybos karių; 5) 26 straipsnio 1 dalis netikslinta, nes ji apima visą privalomosios karo tarnybos karių kategoriją, atskirai nereglamentuojant privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių.
	6. Karių materialinės atsakomybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato žalos atlyginimo tvarką. Iš įstatymo projekto 7 straipsnyje dėstomų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kokiais įstatymais, kokiomis tvarkomis reikia vadovautis žalos atlyginimo atveju išskaitant iš kario tarnybinio atlyginimo, kitų pajamų ar turto.	Neatsižvelgta. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies pakeitimu bus nustatyta, kad kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario padaryta žala atlyginama vado (viršininko) įsakymu, išskaičiuojant iš kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario arba parengtojo rezervo kario tarnybinio atlyginimo, kitų pajamų ar turto įstatymų nustatyta tvarka. Netikslinga detalizuoti šio straipsnio, numatant išskaitymų tvarką, nes keičiamo įstatymo šeštasis skirsnis reglamentuoja vykdymo tvarką, kuri numato, kaip būtent bus vykdomi išskaitymai ir išieškojimai. Projektu siūlomas reglamentavimas leistų vado (viršininko) įsakymą nukreipti išieškojimui šio įstatymo šeštame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. būtų galimi išskaitymai iš kario atlyginimo, mokamo krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje kariai tarnauja, buhalterinės apskaitos padalinio, arba įsakymas atlyginti materialinę žalą, padarytą kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, taip pat parengtojo rezervo kario, kai žala viršija šių asmenų vieno tarnybinio atlyginimo dydį, būtų išieškoma per antstolį įstatymų nustatyta tvarka.
	8. Nėra aiškus įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalimi siūlomoje keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatyto 6 mėnesių termino skaičiavimo pradžios momentas. Svarstytina, ar nebūtų aiškiau numatyti, kad šis terminas skaičiuojamas nuo tarnybinio patikrinimo išvados surašymo (pasirašymo) dienos, o įstatymo 19 straipsnyje numatytais atvejais – nuo atitinkamų dokumentų surašymo (priėmimo) dienos.	Neatsižvelgta. Siūlomoje keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatyto 6 mėnesių termino skaičiavimo pradžios momentas susietas su žalos dydžio nustatymo diena. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad žalos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 489 „Dėl įgaliojimų suteikimo Krašto apsaugos ministerijai“ (Žin., 2001, Nr. 37-1257) krašto apsaugos ministras įgaliotas patvirtinti Tikrosios karo tarnybos karių padarytos žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, apskaičiavimo tvarkos aprašą. Tikrosios karo tarnybos karių padarytos žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2001 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 641 (Žin., 2001, Nr. 43-1527), 13.4 punkto nuostatos numato, kad žala nustatoma pagal žalos apskaičiavimo ataskaitą, kurioje nurodoma ataskaitos surašymo data. Dėl šios priežasties įstatymo projekte numatoma žalos nustatymo diena yra konkreti ir aiški.
	Dėl teisės akto projekto teisės technikos:
	1. Siūlytume patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamą įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, po žodžių „ne mažesnio kaip dalinio karinio vieneto“ įrašant žodžius „kuriame tarnauja karys“.	Neatsižvelgta. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies patikslinimas po žodžių „ne mažesnio kaip dalinio karinio vieneto“ įrašant žodžius „kuriame tarnauja karys“ būtų perteklinis, nes: 1) įstatymo 2, 7, 9 straipsniai numato karių materialinę atsakomybę būtent už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja; 2) Lietuvos kariuomenė yra vientisas juridinis asmuo, be to, kariuomenės valdomo ir naudojamo turto apskaita vykdoma centralizuotai, o dalinys ar kitas karinis vienetas nėra atskira krašto apsaugos sistemos institucija. Dėl šių aplinkybių keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies patikslinimas po žodžių „ne mažesnio kaip dalinio karinio vieneto“ įrašant žodžius „kuriame tarnauja karys“ netikslingas.
	2. Manome, kad įstatymo projekto 7 straipsnyje numatytas keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1-3 dalių papildymas žodžiais „taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas“ yra perteklinis, kadangi šiose dalyse esanti nuostata „jei žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu“ apima ir pastarąjį siūlymą.	Neatsižvelgta. Pažymėtina, kad įstatymo projekto tikslas – diferencijuoti žalos atlyginimo tvarką, priklausomai ne tik nuo susitarimo dėl žalos atlyginimo fakto, bet ir numatyti, kaip žala atlyginama, kai karys pažeidžia susitarimą. Manome, kad nuostata „jei žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu“ apima atvejus, kai susitarimas dėl žalos atlyginimo nepasirašomas, tačiau neapima atvejo, kai karys pažeidžia pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygas. Dėl šios priežasties keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1–3 dalių papildymas žodžiais „taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas“ nėra perteklinis, o detalizuojantis žalos atlyginimo tvarkos konkrečius atvejus (būtent sudarytų galimybę, kai karys pažeidžia susitarimą, išieškoti žalą ne ginčo tvarka per antstolį).
	3. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje numatytame įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitime teikiama nuoroda į šio įstatymo 4 straipsnį, tačiau šiame straipsnyje žalos sumos tiesiogiai nenurodytos. Siekiant išvengti skirtingų interpretacijų, siūlytina tikslinti ir aiškiai nurodyti, apie kokio dydžio žalą yra kalbama. Taip pat pastebėtina, kad 21 straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda ir į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas karių pajamas ir turtą, tačiau šiose dalyse nei pajamos, nei turtas nenurodomi (nedetalizuojami).	Atsižvelgta iš dalies. Projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad žala <...> atlyginama vado (viršininko) įsakymu, išskaičiuojant iš kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario arba parengtojo rezervo kario tarnybinio atlyginimo, kitų pajamų ar turto įstatymų nustatyta tvarka. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis patikslinama numatant, kad karių tarnybinio atlyginimo dydis nustatomas šio įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka. Karių konkrečios pajamos ir turtas nenurodomi, nes išieškojimas būtų vykdomas per antstolį įstatymų nustatyta tvarka. Kaip antstolis vykdys žalos išieškojimą, iš kokio turto ir kokių pajamų, tai ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje siūlomas reglamentavimas diferencijuotų praktiškai vykdomą žalos atlyginimą, priklausomai nuo: 1) žalos dydžio; 2) pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo fakto; 3) kario pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo pažeidimo fakto. Tuo atveju, jei žala viršija įstatymo 4 straipsnyje nurodytus dydžius ir nėra sudarytas susitarimas atlyginti žalą, ji atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, ieškinius. Įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja ribotos materialinės atsakomybės atvejus ir padarytos žalos dydžius, už kuriuos atsako tikrosios karo tarnybos kariai, tačiau šio straipsnio pavadinimas „karių ribotos materialinės atsakomybės atvejai“ neatitinka straipsnio turinio. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti skirtingų interpretacijų ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimo patikslinimą, numatantį atlygintinos žalos dydžių nustatymą, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis atitinkamai patikslinama, vietoj žodžių „sumos“ įrašant žodžius „dydžiai“.

_____________________