NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO vertinimo pažyma

1. Teisės akto projekto pavadinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 794 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas), ir Atvejų, kai gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkas (valdytojas) sudaro sutartį su priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie vidaus reikalų ministerijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – Nutarimo projektas).

2. Numatomo teisinio reguliavimo tikslas, pagrindas ir siūlomos priemonės jam pasiekti

Nutarimo projektas parengtas siekiant patobulinti Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimo tvarką.

Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose turi būti įsteigti priešgaisriniai gelbėjimo padaliniai (žinybinės priešgaisrinės pajėgos), kad jie laiku ir adekvačiai reaguotų į galimą gaisrą, arba šiuo tikslu sudaromos sutartys su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD). Vadovaujantis minėta Įstatymo nuostata, kriterijus, pagal kuriuos tokio objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas), arba atvejus, kai šiuo tikslu sudaroma sutartis su PAGD, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į konkretaus objekto gaisrinį pavojingumą ir galimų padarinių mastą.

Pagrindinis šios Įstatymo nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad į galimą gaisrą būtų reaguojama laiku ir adekvačiai. Įstatymas numato dvi alternatyvas, kaip gaisro atžvilgiu pavojingų objektų savininkai (valdytojai) turėtų užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą. Pirmoji alternatyva yra priešgaisrinio gelbėjimo padalinio (žinybinių priešgaisrinių pajėgų) steigimas, antroji alternatyva – sutarties su PAGD dėl atitinkamų paslaugų teikimo sudarymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 794 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas), ir Atvejų, kai gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkas (valdytojas) sudaro sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 60-2726; 2010, Nr. 31-1430) (toliau – Nutarimas) yra priimtas siekiant įgyvendinti minėtą Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Todėl Nutarimo tikslas yra nustatyti kriterijus ir atvejus, kuriais vadovaujantis gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga taikyti vieną arba kitą alternatyvią gaisrų prevencijos užtikrinimo priemonę.

Nutarimo projektu siūloma papildyti Nutarimą 2.3 punktu, numatant, kad tais atvejais, kai laisvosios ekonominės zonos ar pramoninio parko teritorijoje jau yra įsteigtas ir veikia Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinys ar kitas priešgaisrinis gelbėjimo padalinys (žinybinės priešgaisrinės pajėgos) ir jo reagavimo į kilusį gaisrą laikas (laikas nuo pranešimo apie kilusį gaisrą gavimo iki atvykimo į objektą) neviršija 10 minučių, tokioje laisvosios ekonominės zonos ar pramoninio parko teritorijoje veikiančių gaisro atžvilgiu pavojingų objektų savininkai (valdytojai) neprivalo steigti priešgaisrinio gelbėjimo padalinio (žinybinių priešgaisrinių pajėgų) arba sudaryti sutarties su PAGD.

Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų steigimo tikslas yra sudaryti palankias finansines, teisines, mokestines ir kitas ūkinės-komercinės veiklos sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams vykdyti veiklą, skatinti užsienio investicijas, steigti naujas darbo vietas. Pareiga objekto savininkui (valdytojui) steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas) arba sudaryti sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos yra papildoma našta verslui. Veikla laisvosiose ekonominėse zonose ir pramoniniuose parkuose yra vykdoma apibrėžtoje kompaktiškoje teritorijoje, kur atstumas tarp jau įrengto valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinio ar kito priešgaisrinio gelbėjimo padalinio ir veikiančių toje teritorijoje gaisro atžvilgiu pavojingų objektų leidžia reaguoti į kilusį gaisrą neviršijant Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, III priedo 2 lentelėje nustatytų maksimalaus reagavimo laiko normų (10 min.). Gali pasitaikyti atvejų, kai vienoje laisvojoje ekonominėje zonoje ar pramoniniame parke veiks kelios įmonės, kurios atitiks Nutarimu patvirtintus kriterijus ar atvejus ir kurių savininkai (valdytojai) turės pareigą steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį arba sudaryti sutartį su PAGD ir dėl to vienoje laisvosios ekonominės zonos ar pramoninio parko teritorijoje turėtų atsirasti keli priešgaisrinio gelbėjimo padaliniai. Tačiau toks reikalavimas būtų akivaizdžiai nelogiškas ir netinkamas, apsunkintų laisvosiose ekonominėse zonose ir pramoniniuose parkuose veikiančių įmonių veiklą bei prieštarautų laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų tikslams.

Pagal šiuo metu galiojantį Nutarimą, atskirais atvejais pavojingo objekto savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek pareiga steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį, tiek pareiga sudaryti sutartį su PAGD. Toks interpretavimas neabejotinai prieštarautų Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Todėl siūloma Nutarimą papildyti 2.4 punktu ir nustatyti, kad Atvejais, kai gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkas (valdytojas) sudaro sutartį su PAGD (toliau – Atvejai), patvirtintais Nutarimo 1.2 punktu, nėra pareigos gaisro atžvilgiu pavojingų objektų savininkams (valdytojams) steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas).

Nutarimo projektu taip pat siūloma pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija Nutarimu patvirtintus Atvejus, kadangi šiame dokumente yra netinkamo reguliavimo, dviprasmiškų ir nepagrįstų bei viena kitai prieštaraujančių nuostatų.

Netinkama ir nelogiška yra galiojančių Atvejų 1 punkte nurodyta sąlyga, kad objekto savininkas (valdytojas) sudaro sutartį su PAGD, kai objektas 2 kartus viršija nustatytus kriterijus. Pagal Nutarimu patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas) (toliau – Kriterijai), nuostatas, objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga įsteigti priešgaisrinio gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas), kai objekto pavojingumas gaisro atžvilgiu atitinka ar viršija Kriterijus. Taigi toks galiojančiuose Atvejuose nustatytas reguliavimas reiškia, kad sutarties su PAGD sudarymas, kaip alternatyva žinybinių priešgaisrinių pajėgų įsteigimui, yra leidžiamas, kai objekto pavojingumas gaisro atžvilgiu yra dvigubai didesnis, t.y. gaisro požiūriu objektas yra rizikingesnis, negu tais atvejais, kai objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas).

Nepagrįstas ir netinkamas yra ir galiojančių Atvejų 2 punkte nustatytas reguliavimas, kad 2 punkte numatyti atvejai gali būti taikomi tik laisvosiose ekonominėse zonose. Kadangi šiame Atvejų punkte nėra nurodyti atvejai kitiems objektams, galima daryti išvadą, kad dėl Kriterijų 3, 5–10 punktuose išvardintų objektų sutartys su PAGD, kaip alternatyva žinybinėms priešgaisrinėms pajėgoms, gali būti taikomos tik tada, kai šie objektai yra laisvosiose ekonominėse zonose (nes Atvejų 2 punkte nėra numatyti kiti atvejai). Tai akivaizdžiai ydingas reguliavimas, nes dėl Kriterijų 3, 5–10 punktuose numatytų objektų iš viso nenustatyta net galimybė sudaryti sutartis su PAGD.

Netinkama ir nelogiška yra ir Atvejų 2 punkte nustatyta sąlyga, kad prievolė sudaryti sutartį su PAGD dėl laisvojoje ekonominėje zonoje esančių objektų atsiranda tik tada, kai zonoje yra 2 ir daugiau objektų, viršijančių jiems nustatytus kriterijus. Toks reguliavimas reiškia, kad sutarties su PAGD sudarymas, kaip alternatyva žinybinių priešgaisrinių pajėgų įsteigimui, yra leidžiamas, kai objekto pavojingumas gaisro atžvilgiu ir laisvojoje ekonominėje zonoje esančių objektų atveju yra didesnis, t.y. gaisro požiūriu objektas yra rizikingesnis. Palyginimui – jeigu laisvojoje ekonominėje zonoje yra tik vienas toks objektas, jo savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinį gelbėjimo padalinį (žinybines priešgaisrines pajėgas).

Projektu siūloma patvirtinti naują Atvejų redakciją ir juos formuluoti atsižvelgiant į objektų pavojingumo laipsnį bei reagavimo į gaisrą minimalų laiką, išskiriant dvi objektų grupes: pirmąją
grupę sudarytų objektai nurodyti Kriterijų 1–4 punktuose, antrąją – nurodyti Kriterijų 5–10 punktuose. Pirmai grupei turėtų būti nustatytas trumpesnis maksimalus reagavimo laikas, antrajai – ilgesnis. Reagavimo laikas turi būti nustatomas vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų PAGD 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, III priedo 2 lentelėje nustatytomis maksimalaus reagavimo laiko normomis. Sąlyga taikyti Atvejus turi būti ne objektui nustatytų kriterijų viršijimas (juolab matuojamas kartais), o atitiktis nustatytiems kriterijams ar jų viršijimas.

3. Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos ir neigiamos pasekmės

Teigiamos pasekmės – priėmus Nutarimo projektą, bus nustatyti sisteminiu požiūriu aiškūs kriterijai ir atvejai, kuriais vadovaujantis gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga taikyti vieną arba kitą alternatyvią gaisrų prevencijos užtikrinimo priemonę.

Neigiamos pasekmės – nenumatomos.

4. Realios numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos ir jų poveikio įvertinimas

Reali alternatyva – nepriimti Nutarimo projektą. Nepriėmus Nutarimo projekto, išliks neaiškūs kriterijai ir atvejai, kuriais vadovaujantis gaisro atžvilgiu pavojingo objekto savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga taikyti vieną arba kitą alternatyvią gaisro prevencijos užtikrinimo priemonę. Tokia situacija ypač neigiamai veikia ir apsunkina laisvosiose ekonominėse zonose veikiančių įmonių veiklą, reikalauja papildomų išlaidų, prieštarauja laisvųjų ekonominių zonų tikslams ir mažina jų patrauklumą investuotojams.

5. Kita svarbi informacija, susijusi su numatomu teisiniu reguliavimu

Nėra.

____________________