Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai

2012-09- Nr. (14.14-03)-5K-1216057)-6K-

Į 2012-07-27 Nr. (35.2-34)-3-4263

DĖL ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

Finansų ministerija išnagrinėjo kartu su Jūsų 2012 m. liepos 27 d. raštu Nr. (35.2-34)-3-4263 pateiktus išvadoms gauti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 11¹, 11⁵, 11⁷, 13¹, 20, 21, 22, 23, 26, 28, 29, 30, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13¹, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – lydimasis projektas).

Pažymime, kad dėl lydimojo projekto pastabų neturime. Pateikiame pagal kompetenciją savo pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto.

Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimo

Projekte siūloma nustatyti, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti būtinoms bankroto procedūroms iki pirmojo kreditorių susirinkimo arba iki kol kreditorių susirinkimas patvirtins viso bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą atlikti. Manytina, kad praktikoje gali kilti klausimų, ar tam tikri bankroto administratoriaus veiksmai (tam tikros procedūros) yra laikytini būtinais, ypač jei tai susiję ne su formalių teisės aktuose nustatytų veiksmų atlikimu, o, pvz., su veiksmais, kurie, administratoriaus vertinimu, prisidėtų prie didesnės bankrutuojančios bendrovės turto vertės kreditoriams išsaugojimo. Tai savo ruožtu gali sąlygoti ginčus, ir, atitinkamai, ilginti bankroto procesus. Kaip suprantame pagal pateiktą įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, siūlymais siekiama išvengti atvejų, kai iš teismo patvirtintų lėšų sumos būtų sumokamas atlyginimas bankroto administratoriui. Tokiu atveju, mūsų nuomone, formuluotė tikslintina aiškiai išskiriant, kad teismo patvirtinta lėšų suma negali būti naudojama administratoriaus atlyginimui mokėti. Kitu atveju siūlytume projekte plačiau paaiškinti būtinų bankroto procedūrų sąvoką.

Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto

Siūloma šio punkto pirmajame sakinyje vietoj žodžių „balanse apskaitomus nuostolius“ rašyti žodžius „balanse rodomus nuostolius“, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuostolius mažina ne ūkinė komercinė veikla, o šios veiklos rezultatas (pelnas).

Dėl ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies

Siūlytume šios dalies antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „debetinės skolos“ rašyti žodžius „skolos įmonei“ arba „gautinos skolos“, arba „gautinos sumos“, nes buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra vartojamas terminas „debetinės skolos“.

Dėl ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies pakeitimo

1) ĮBĮ 22 str. 1 dalį siūloma papildyti nuostata, kad teismas, administratoriaus prašymu nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai negali turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, gali priimti nutartį dėl galimybės sušaukti kreditorių susirinkimą anksčiau, nepatvirtinus daugiau kaip pusės pateiktų kreditorių reikalavimų sumos. Minėta teismo nutartis negalėtų būti skundžiama.

Manytina, kad, viena vertus, ši nuostata galėtų prisidėti prie operatyvesnio bankroto proceso, tačiau tam tikrais atvejais – priešingai - apsunkinti bankroto procesą. Leidus sušaukti kreditorių susirinkimą nepatvirtinus net pusės kreditorių reikalavimų, ir nesant galimybės minėtą nutartį apskųsti, kyla grėsmė, kad likusieji kreditoriai vėliau ginčys minėto kreditorių susirinkimo sprendimus ir kreipsis dėl minėto kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl to sąlygotų nuostolių atlyginimo. Manome, kad ginčai, dėl šios nuostatos taikymo galintys kilti tarp kreditorių, tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus, gali stabdyti operatyvų bankroto procesą ir taip daryti įtaką viso bankroto proceso efektyvumui. Taigi, siūlytume arba atsisakyti šios nuostatos, arba išplėsti šios nuostatos taikymo apimtį nustatant, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo nepatvirtintų kreditorinių reikalavimų turintys asmenys neturi teisės ginčyti minėtojo pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimų.

2) Projekte nustatomas imperatyvas, kad, kreditorių susirinkimo metu išrinkus kreditorių susirinkimo pirmininką, turi būti patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Pažymėtina, kad ĮBĮ 23 straipsnyje, kuriame nustatomos kreditorių susirinkimo teisės (įskaitant ir teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą), yra nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, taip pat perduoti komitetui visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar siūloma nuostata, kad iškart po kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo turi būti patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, neapriboja ĮBĮ 23 straipsniu kreditorių susirinkimui suteiktos teisės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą perduoti kreditorių komitetui.

Dėl ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies pakeitimo

ĮBĮ 30 str. 3 dalį siūloma papildyti nuostata, kad nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, išskyrus teismo nutartyje nurodytus įmonės turto nuomos sandorius. Pažymėtina, kad, mūsų nuomone, tokia nuostata kai kuriais atvejais gali neigiamai paveikti kreditorių interesus atgautinų lėšų mažėjimo prasme. Tam tikrų rūšių subjektų, pvz., finansų įstaigų, likvidavimo atveju turėtų būti įgyvendinamos didelės skirtingų veiklų apimtys. Todėl siūlytume nustatyti, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, galėtų leisti toliau vykdyti komercinę-ūkinę veiklą ar atskirų rūšių/grupių sandorius.

Dėl Projekto 21 straipsnio

Projekte siūloma taikyti įstatymo nuostatas ir tiems bankroto procesams, kurie pradėti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Mūsų nuomone, siekiant užtikrinti jau pradėtų procesų nuoseklumą ir efektyvumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad naujų nuostatų įgyvendinimas jau vykstančiuose bankroto procesuose gali sąlygoti papildomas bankroto administravimo išlaidas, tikslinga apsvarstyti, ar pakeitimai (ar jų dalis) neturėtų būti taikomi tik po įstatymo įsigaliojimo pradėtiems bankroto procesams.

Finansų viceministras Edmundas Žilevičius

Olga Mikulskienė, tel. 239 0225

Vytautas Šenavičius, tel. 219 9372

Ramutė Bužavienė, tel. 239 0167