LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4201“ PROJEKTO DERINIMO PAŽYMA

Institucijos pavadinimas, rašto data ir numeris	Pastabos ir pasiūlymai	Žyma apie pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta
1	2	3
Ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. (15.10-91)-3-4472	Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nereikalinga vežant krovinius savivaldybės, kurioje įregistruotas juridinis asmuo, teritorijos ribose. Galimybę nustatyti tokią išimtį suponuoja 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB)  Nr. 1071/2009 (toliau – Reglamentas), kuris nustato bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles. Reglamento 1 str. 5 d. nustato, kad valstybės narės gali leisti netaikyti visų ar tam tikrų Reglamento nuostatų tik tiems kelių transporto vežėjams, kurie užsiima išimtinai nacionalinėmis vežimo operacijomis ir turi tik nedidelį poveikį transporto rinkai dėl vežamų krovinių pobūdžio arba nedidelių vežimo atstumų. Taigi siekiant taikyti Reglamento 1 str. 5 d. nustatytą išimtį, turi būti tenkinami du kriterijai. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka pirmąjį Reglamento 1 str. 5 d. įtvirtintą kriterijų – reikalavimą gauti licenciją siūloma panaikinti vežėjams, užsiimantiems išimtinai nacionalinėmis vežimo operacijomis. Antrasis Reglamento 1 str. 5 d. įtvirtintas kriterijus: veikla turi daryti nedidelį poveikį transporto rinkai dėl vežamų krovinių pobūdžio arba nedidelio vežimo atstumo. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šio reikalavimo esmė yra „nedidelis poveikis transporto rinkai“. Tokią išvadą suponuoja Reglamento preambulės 6 punktas, kurį Reglamento 1 str. 5 d., manytina, detalizuoja, nustatydamas du atvejus, kai poveikis yra vertinamas kaip nedidelis. Vienas iš jų – kai vežimo atstumas yra nedidelis. Pažymime, kad Reglamento 1 str. 5 d. įtvirtinta sąvoka „nedideli vežimo atstumai“ nėra detalizuota, todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūlome įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką šiuo klausimu ar dėl minėtos sąvokos turinio pasikonsultuoti su Europos Komisija ir išvadą dėl Įstatymo projekto formuoti atsižvelgiant į surinktą informaciją.  Kadangi oficialiai Europos Sąjungos teisės aiškinti negalime, teikiame tik Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos specialistų nuomonę. Manytina, kad jei „savivaldybės teritoriją“ galima laikyti „nedideliu vežimo atstumu“ Reglamento 1 str. 5 d. prasme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį mažinti administracinę naštą verslui, skatinti verslumą ir naujų darbo vietų kūrimą, siūlytume Įstatymo projektui pritarti, Nutarimo projektui nepritarti.	Neatsižvelgta. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 1 straipsnio 5 dalyje yra suteikta teisė, bet ne pareiga, valstybėms narėms leisti netaikyti visų ar tam tikrų šio reglamento nuostatų tam tikriems kelių transporto vežėjams. Europos teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nėra detaliai paaiškinta, kas yra nedideli atstumai, taip pat nėra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos dėl šios sąvokos aiškinimo, negalima tvirtai teigti, kad savivaldybių teritorijų atstumai Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 nuostatų prasme yra nedideli atstumai. Tačiau remiantis protingumo principu ir tinkamai pagrindus, galima būtų įtvirtinti nuostatą, kad vežėjams kurie vykdo veiklą savivaldybės, kurioje jie yra įsiregistravę, ribose, būtų netaikomas reikalavimas turėti licenciją verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais. Susisiekimo ministerija, kurios vienas svarbiausių veiklos tikslų formuoti valstybės politiką krovinių vežimo kelių transportu srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, siūlo Vyriausybei nepritarti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-4201 (toliau – Įstatymo projektas), nes siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas kelių transporto rinkoje, būtina visiems vežėjams taikyti bendrąsias taisykles dėl leidimo verstis profesine krovinių vežimo kelių transportu veikla suteikimo. Be to, krovinių vežimus vienos savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tiek Lietuvos Respublikoje įsisteigę vežėjai, turintys Lietuvos Respublikoje išduotą licenciją verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais arba Bendrijos licenciją vežti krovinius, tiek ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigę vežėjai, turintys įsisteigimo šalyje išduotą Bendrijos licenciją vežti krovinius. Licencijos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduodamos vežėjams, atitinkantiems įsisteigimo, nepriekaištingos reputacijos, profesinės kompetencijos ir tinkamos finansinės būklės reikalavimus. Atsisakius krovinių vežimo savivaldybės, kurioje įregistruotas juridinis asmuo, teritorijos ribose veiklos licencijavimo, vežėjai be licencijos įgytų pranašumą prieš vežėjus, kurie turi licenciją, nes pastariesiems taikomi licencijavimo reikalavimai, kurių vežėjai be licencijos galės nepaisyti. Todėl darytina išvada, kad vežėjai, kuriems nebus keliami licencijavimo reikalavimai, patirs mažesnes išlaidas ir galės pasiūlyti mažesnes paslaugų kainas. Kadangi tame pačiame rinkos segmente (krovinių vežimas savivaldybės teritorijoje) galės dalyvauti tiek licencijas turintys, tiek jų neturintys vežėjai, bus iškraipomos lygios konkurencijos sąlygos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba taip pat savo išvadoje konstatavo, kad Įstatymo projekte numatytas siūlymas gali daryti poveikį transporto rinkai ir nepagrįstai riboti sąžiningą konkurenciją šioje rinkoje.