Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma
1. Teisės aktų projektų pavadinimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektas (toliau – Nutarimo projektas).
Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas.
2. Numatomo teisinio reguliavimo tikslas, pagrindas ir priemonės jam pasiekti
Numatomo teisinio reguliavimo tikslas – tobulinti poveikio vertinimo sistemą laikantis principo „geriau mažiau, bet kokybiškiau“, institucionalizuojant gilesnius ir išsamesnius poveikio vertinimus prioritetinėms teisėkūros iniciatyvoms, šių vertinimų kokybės priežiūrą ir poveikio vertinimo rezultatų svarstymą Vyriausybėje.
Nutarimo projektas įgyvendina 15–os Vyriausybės programos 68 ir 254 nuostatas, Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos uždavinius, susijusius su reglamentavimo apimčių mažinimu ir teisės aktų kokybės gerinimu, siekiant, kad teisėkūros procesas būtų paremtas analize, konsultacijomis su visuomene ir kokybiškai atspindėtų pasirinktą problemos sprendimo būdą bei reglamentavimo tikslą.
Nutarimo projektu siūloma patvirtinti Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos naują redakciją - Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką (toliau – Metodika). Siekiant tobulinti poveikio vertinimo sistemą, Metodikoje numatytos naujos poveikio vertinimo proceso nuostatos:
1. Vyriausybė kasmet patvirtina prioritetines teisėkūros iniciatyvas, kurių poveikio vertinimui bus skiriamas ypatingas dėmesys. Šis siūlymas padės užtikrinti principo „geriau mažiau, bet kokybiškiau“ įgyvendinimą.
2. Prioritetinėms teisėkūros iniciatyvoms siūloma taikyti kitokią nei visų kitų projektų poveikio vertinimo atlikimo ir teikimo svarstyti Vyriausybei tvarką. Šis siūlymas institucionalizuos ypatingą prioritetinių teisėkūros iniciatyvų statusą ir sudarys sąlygas Vyriausybei tiesiogiai dalyvauti svarstant jų poveikio vertinimo rezultatus ir priimant sprendimus dėl optimaliausių alternatyvų, kurių pagrindu bus rengiami konkretūs teisės aktų projektai.
3. Poveikio vertinimo aspektai skirstomi į privalomus ir papildomus. Tai padės užtikrinti, kad visi projektai, teikiami svarstyti Vyriausybei, turi būti įvertinti poveikio vertinimo aspektais – poveikis atitinkamai sričiai, valstybės finansams, piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai, - kurie yra aktualūs ir svarbūs visų projektų atžvilgiu.
4. Vertinant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikį siūloma atlikti sąnaudų-naudos arba sąnaudų-efektyvumo analizę. Šis siūlymas leistų užtikrinti, kad siūlant Vyriausybei priimti reikšmingas, brangiai kainuojančias, ekonomine, socialine ir politine prasme svarbias teisėkūros iniciatyvas, atitinkamai bus vertinama tokių pasiūlymų nauda visuomenei, apskaičiuojamos ir pateikiamos įgyvendinimo sąnaudos bei Vyriausybei bus sudaromos galimybės svarstyti įvairias alternatyvas ir pasirinkti tinkamiausią.
5. Parengta nauja Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos forma, kuri užtikrins poveikio įvertinimą reikšmingiausioms ir aktualiausioms sritims.
6. Paskirstomos atsakomybės dėl poveikio vertinimo informacijos kokybės priežiūros.
3. Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos ir neigiamos pasekmės
Pagrindinės teigiamos pasekmės:
Bus įgyvendintas proporcingumo principas - t.y. kai sudėtingi, „jautrūs“ ir brangiai kainuojantys sprendimai Vyriausybės bus patvirtinami kaip prioritetinės teisėkūros iniciatyvos, jie bus analizuojami ir vertinami giliau ir išsamiau. Kadangi jiems turėtų būti atliekama sąnaudų-naudos arba sąnaudų-efektyvumo analizė, manoma, tai padės surinkti ir vėliau Vyriausybei pateikti siūlomus sprendimus pagrindžiančią informaciją, o Vyriausybei, tokią informaciją gavus, lengviau priimti sprendimus dėl optimaliausios alternatyvos konkrečios problemos sprendimui.
Paskirsčius atsakomybes dėl poveikio vertinimo informacijos kokybės priežiūros, manoma, turėtų pagerėti poveikio informacijos kokybė. Ministro Pirmininko tarnybai atliekant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų ir prioritetinių projektų poveikio vertinimo kontrolę ir kokybės priežiūrą, tikimasi, kad ypač turėtų pagerėti prioritetinių teisėkūros iniciatyvų ir prioritetinių projektų poveikio vertinimas. Nuostata, kad prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo rezultatai bus svarstomi Vyriausybėje, taip pat gali sąlygoti atsakingesnį ministerijų požiūrį į poveikio vertinimo procesą. Atitinkamai, gerėjant ministerijų gebėjimams atlikti poveikio vertinimą, ilgainiui turėtų pagerėti ir visų kitų projektų poveikio vertinimo kokybė.
Manoma, kad ministerijoms, kurios pasirinks kitų projektų (išskyrus prioritetines teisėkūros iniciatyvas) poveikio vertinimo rezultatus pateikti teikimo rašte, atitinkamai, gali sumažėti administracinė našta, nes nereikės atskirai parengti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos.
Manoma, kad sėkmingas tokios poveikio vertinimo sistemos funkcionavimas padės kurti siekiamą teisės aktų rengimo ir jų poveikio vertinimo kultūrą institucijose, t.y. kai teisėkūros procesas yra paremtas analize, siūlomi projektai pagrindžiami objektyviais duomenimis, o šie duomenis teikiami Vyriausybei priimant sprendimus.
Prie neigiamų pasekmių galima būtų priskirti sąlyginį administracinės naštos didėjimą ministerijoms, susijusį su prioritetinių teisėkūros iniciatyvų gilesnio ir išsamesnio poveikio vertinimo atlikimu, nes tokiam vertinimui, tikėtina, gali reikėti didesnių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų. Kadangi prioritetinėms teisėkūros iniciatyvos rekomenduojama atlikti sąnaudų-naudos arba sąnaudų-efektyvumo analizę, kai kurių ministerijų darbuotojams gali būti sudėtinga iš karto pradėti taikyti šiuos metodus, todėl gali prireikti atitinkamų kvalifikacijos tobulinimo kursų arba pareikalauti atitinkamų laiko sąnaudų, kad darbuotojai galėtų įsigilinti į šių analizės metodų specifiką ir pradėti juos taikyti savo darbe. Tais atvejais, kai ministerija nuspręs į pagalbą pasitelkti išorės ekspertus ypač sudėtingų ir plačių projektų poveikio vertinimui, tai pareikalaus atitinkamų finansinių išteklių.
4. Jeigu buvo konsultuojamasi su visuomene, – informacija apie konsultavimosi būdus, subjektus ir kita
Nutarimo projektas bus skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Projektų registravimo posistemėje, kurioje pastabas ir pasiūlymus galės teikti visos suinteresuotos institucijos ir visuomenė.
5. Kita svarbi informacija, susijusi su numatomu teisiniu reguliavimu
Kartu su teikiamu Nutarimo projektu Vyriausybė turi patvirtinti ir Teisingumo ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244, pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Metodika nereglamentuoja poveikio korupcijos mastui vertinimo, siūloma Vyriausybei pavesti Teisingumo ministerijai parengti atskirą poveikio korupcijos mastui vertinimo metodikos projektą.